Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 662 - 252 - 2013
Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00226-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
36.1; 45.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-434-2013 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui J. J. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 300 Lt sumokėto avanso, 1 000 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2013-02-07 raštu susitarė, jog šis jam parduos du 1,90 ha ir 1,2554 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už sutartą kainą. Sudaryti sutartį pas notarą turėjo iki 2013-02-15. Atsakovui sumokėjo 1 300 Lt avansą ir sutarė, kad jei atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdys, grąžins sumokėtą avansą bei sumokės 1 000 Lt netesybų. Atsakovas iki šios dienos sutartų žemės sklypų jam nepardavė, negrąžino ir sumokėto avanso.
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo 1 300 Lt avanso, 1 000 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-03-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas, nesutikdamas su teismo priimtu preliminariu sprendimu, 2013-04-15 pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013-03-26 preliminarų sprendimą.
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Biržų rajono apylinkės teismo 2013-03-26 preliminarų sprendimą. Nustatė, kad atsakovas raštu susitarė su ieškovu, jog jam parduos du žemės sklypus – 1,2554 ha už 3 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,90 ha žemės sklypą už 1 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat šioje sutartyje atsakovas patvirtino, kad iš ieškovo gavo 1 300 Lt avanso dėl dokumentų tvarkymo ir įsipareigojo sklypų pirkimo – pardavimo sandorį sudaryti iki 2013-02-15 bei grąžinti paimtą avansą ir sumokėti 1 000 Lt netesybų, jei sutarties neįvykdys. Konstatavo, kad atsakovas duomenų, jog pateiktą susitarimą su ieškovu būtų surašęs prieš savo valią ar dėl apgaulės, smurto ar realaus grasinimo ir pan., nepateikė. Pažymėjo, kad nors atsakovas tiek savo prieštaravime, tiek teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas yra jam skolingas už parduotus žemės sklypus, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-02-04 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovui buvo parduoti visai kiti žemės sklypai, nei nurodyti pateiktame susitarime šioje byloje, be to, atsakovas pas notarą patvirtino, kad sutartyje nurodytą sumą jis iš pirkėjo gavo. Teismas paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nei savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog pagal 2013-02-07 tarp šalių sudarytą rašytinę sutartį jis įvykdė įsipareigojimą parduoti ieškovui sutartyje nurodytus žemės sklypus, o to nustatytu terminu nepadarius, negrąžino ir jam sumokėto 1 300 Lt dydžio avanso bei nesumokėjo sutartų netesybų.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sutartis sudaryta, kai su ieškovu išgėrinėjo, pagal jo duotą pavyzdį, tačiau jos surašymui neskyrė rimto dėmesio ir neatliko kokių nors tarpusavio atsiskaitymų. Tik sužinojęs apie teisme pareikštą ieškinį, suprato, jog pasirašyti sutartį buvo iš anksto ieškovo sukurtas planas išgauti iš atsakovo pinigų po to, kai atsakovas pradėjo iš ieškovo reikalauti sumokėti trūkstamą dalį už jam anksčiau parduotą žemę. Teigia, jog ieškovas puikiai žinojo, kad į sutartį įrašomi žemės sklypai, kurie yra tik apie 50 m nuo ieškovo namų, jau anksčiau yra parduoti J. P., todėl ir nebegali būti naujo sandorio objektu. Teismas visų šių aplinkybių nesiaiškino.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bylos grąžinti nagrinėti iš naujo nėra jokio pagrindo. Tik vėliau sužinojo, kad neva ketinamų parduoti žemės sklypų apeliantas neturi, todėl mano, kad apeliantas ginčijamus 1 300 Lt gavo apgaulės būdu.
Apeliacinis skundas atmestinas, Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos, nagrinėjimo apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė atitinkamas išvadas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip nepatvirtintus jokiais įrodymais, atmetė atsakovo teiginius apie tai, jog jis negalėjo ieškovui sutartyje nurodytų žemės sklypų parduoti todėl, kad jie jam nepriklauso, o sutartyje nurodyto avanso iš ieškovo negavo, be to, susitarimą dėl dviejų žemės sklypų pardavimo su ieškovu sudarė tik todėl, kad tą dieną kartu su juo gėrė. Kaip matyti, 2013-02-07 susitarime šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas ieškovui parduos du žemės sklypus – 1,2554 ha už 3 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,90 ha žemės sklypą už 1 000 Lt, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta abiejų šalių, atsakovas patvirtino, kad paėmė iš ieškovo 1 300 Lt rankpinigių dėl popierių tvarkymo, pasižadėjo grąžinti paimtą avansą bei sumokėti 1 000 Lt netesybų, jei sutarties neįvykdys (b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus apie tai, kad sutarties surašymui neskyrė rimto dėmesio, ją rašė tada, kai pas jį namuose su ieškovu gėrė, vertina kaip deklaratyvius, paremtus siekimu išvengti atsakomybės pagal sulygtą sutartį. Apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek pateiktame apeliaciniame skunde neginčija pasirašytos sutarties, tačiau iš esmės apeliuoja tik į tai, kad ji surašyta, kai šalys kartu gėrė. Jokiais įrodymais taip pat nepagrįstas skundo teiginys, jog ieškovas žinojo, kad į sutartį įrašomi žemės sklypai jau anksčiau yra parduoti J. P., todėl ir nebegali būti naujo sandorio objektu. Priešingai, tai, kad jau 2013-02-04 pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovo ieškovui buvo parduoti kiti žemės sklypai (b. l. 24-33, 39-52), leidžia manyti, jog ir šiuo atveju ieškovas R. M. tikėjosi įsigyti du žemės sklypus pagal 2013-02-07 susitarimą. Todėl tikėtina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinimu, jog tik vėliau jis sužinojo, kad ketinamų parduoti žemės sklypų apeliantas net neturi.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas laiko tikėtina, jog atsakovas iš ieškovo pagal 2013-02-07 susitarimą yra gavęs 1 300 Lt kaip avansą, todėl neįvykdęs sutarties, t. y. nepardavęs ieškovui žemės sklypų, privalo grąžinti ieškovui sumokėtą avansą ir netesybas.
Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė