Civilinė byla Nr. e2A-205-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01448-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 2.6.35

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 19 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ ir viešosios įstaigos Elektrėnų vandens sporto klubo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sagatėja“ ieškinį atsakovėms Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl viešojo aukciono papildomų sąlygų panaikinimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“, viešoji įstaiga Elektrėnų vandens sporto klubas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sagatėja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                      pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atsakovių paskelbto ir vykdomo viešo aukciono Nr. 53971 sąlygas: „Nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas“; „Nuomininkas vykdo esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus“; 

1.2.                      pripažinti neteisėtais ir panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. VI.TS-136 3 punktą ir priedą „Papildomos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)“; 

1.3.                      priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas (toliau – ir Fondas), vadovaudamasis Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimu, organizavo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukcioną. Aukcione nustatytos papildomos žemės nuomos sąlygos, kurias ieškovė ir ginčija. Šios papildomos sąlygos ieškovei, kaip potencialiai aukciono dalyvei, sukėlė abejonių. Be to, aukciono skiltyje „Naudojimosi apribojimai“ nurodyta informacija, kad „šiuo metu yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Sutartis bus nutraukta prieš pasirašant nuomos sutartį su aukciono laimėtoju“. Dėl to 2020 m. spalio 20 d. ieškovė pateikė atsakovėms prašymą pateikti su organizuojamu aukcionu susijusią informaciją.

3.       Fondas 2020 m. spalio 23 d. pateikė atsakymą ir Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimą dėl žemės sklypo nuomos, taip pat Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir ESA) ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutartį, ESA Vidaus audito skyriaus raštą dėl investicijų į 1,0792 ha sklypą. Šiame rašte nurodyta, kad į sklypą investavo UAB „Veiksmo poilsinė“. Atsakovė nepateikė sklypo nuomos bei sklype esančių daiktų (įrangos ir statinių) pirkimo–pardavimo sutarčių projektų. Dėl to ieškovė 2020 m. spalio 30 d. pakartotinai kreipėsi į Fondą, ir prašė: 1) pateikti sklypo nuomos sutarties projektą ir sklype esančių daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių projektus; 2) nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutartis; 3) pašalinti iš aukciono sąlygų nuostatas, pagal kurias nuomininkas įpareigojamas įsigyti nuosavybės teise visą sklype ir vandens akvatorijoje esantį turtą bei vykdyti esamą pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus. ESA 2020 m. lapkričio 12 d. rašte nurodė, kad papildomos sąlygos atitinka siekiamus tikslus, todėl atsisakė jas pašalinti, taip pat nepateikė ieškovei reikalautų dokumentų. Toks atsakovių elgesys, anot ieškovės, pažeidžia potencialių aukciono dalyvių teisę gauti su aukciono sąlygomis susijusią informaciją.

4.       Ieškovės teigimu, papildomos aukciono sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų normoms, yra diskriminacinės ir neužtikrina viešo aukciono tikslų. Papildomas aukciono sąlygas ESA kildina iš 2017 metų bendradarbiavimo sutarties, kuri aukciono sąlygose nurodyta kaip jungtinės veiklos sutartis. Taigi, 2017 metų bendradarbiavimo sutartis savo esme yra jungtinės veiklos sutartis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Dėl to yra teisinis pagrindas teismui savo iniciatyva pripažinti šią sutartį niekine ir negaliojančia, prieštaraujančia imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Jeigu teismas vertintų, kad 2017 metų bendradarbiavimo sutartis nėra jungtinės veiklos sutartis, aukciono sąlygos turėtų būti vertinamos kaip klaidinančios ir neteisėtos, nes klaidingos informacijos apie sudarytą jungtinės veiklos sutartį nurodymas aukciono skelbime diskriminuoja kitus aukciono dalyvius, apsunkina potencialiems aukciono dalyviams galimybes priimti objektyvų sprendimą dėl dalyvavimo aukcione, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus.

5.       Be to, ieškovės teigimu, 2017 metų bendradarbiavimo sutartis atitinka taip pat ir panaudos sutarties apibrėžimą. Ji turėtų būti nutraukta, nes panaudos gavėjas pažeidė imperatyviuosius įstatymų reikalavimus. Panaudos sutarties pagrindu besinaudodamas valstybine žeme ir išplėtodamas veiklą valstybinėje žemėje VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas dėl veiklos išplėtojimo valstybinėje žemėje įsteigė UAB „Veiksmo poilsinė“. Ji nebuvo sudariusi sutarties su ESA. Taigi, VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas perdavė naudojamą valstybinį žemės sklypą naudotis kitam juridiniam asmeniui. Dėl to pažeista VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. ESA žinojo, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ faktiškai perėmė ir valdo valstybinę žemę, joje plėtoja savo verslą, montuoja įrangą, stato laikinus statinius, investuoja, bet nesiėmė jokių veiksmų sutarčiai nutraukti. VSTVNDĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Taigi, papildomos aukciono sąlygos negali būti grindžiamos 2017 metų bendradarbiavimo sutartimi.

6.       Ieškovės teigimu, ESA siekia iš naujo žemės nuomininko gauti visas UAB „Veiksmo poilsinė“ investuotas lėšas. Tokie atsakovės veiksmai, anot ieškovės, yra neteisėti. Ginčijamos papildomos aukciono sąlygos yra diskriminacinės, orientuotos tik į vieną rinkos dalyvį. Be to, aukciono organizatoriai nuomojamame sklype esančius statinius iš jūrinių konteinerių bei įrenginius vertina kaip laikinuosius. Taigi, įrenginiai ir statiniai atsiejami nuo išnuomojamo žemės sklypo. Dėl to aukcionas nepagrįstai ir neteisėtai apsunkinamas papildoma sąlyga, pagal kurią laimėtojas įpareigojamas kartu su išnuomojamu sklypu įsigyti visą jame esančią įrangą bei laikinus statinius. ESA, prisidengdama valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionu, siekia apeiti imperatyviuosius įstatymo reikalavimus ir parduoti jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą be jokių įstatymo nustatytų viešo konkurso arba viešo aukciono procedūrų. Dėl to ESA pažeidžia lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, skaidrumo, racionalaus lėšų naudojimo principus. Ieškovės teigimu, papildoma sąlyga, pagal kurią laimėtojas įpareigojamas įgyti visą sklype esančią įrangą ir statinius už nepagrįstą 604 222,21 Eur kainą, sukurta konkrečiam juridiniam asmeniui. Tokia sąlyga atima iš valstybės galimybę gauti maksimalias pajamas iš valstybinės žemės nuomos. Ji yra neteisėta, pažeidžia viešąjį interesą, kelia įtarimų dėl galbūt korupcinio pobūdžio veikos. Kita sąlyga, pagal kurią žemės nuomininkas įpareigojamas vykdyti esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus, taip pat yra nepagrįsta, nemotyvuota, diskriminacinė, orientuota tik į dabartinį nuomininką. Ieškovė pažymėjo, kad aukcionas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neužtikrinant aukciono dalyvių sąžiningos konkurencijos. Dėl to yra pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės, bet taip pat ir visos visuomenės interesai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu atnaujino terminą ieškiniui pateikti ir ieškovės ieškinį tenkino: 1) pripažino neteisėtomis ir panaikino atsakovių paskelbto ir vykdomo viešo aukciono sąlygas: „Nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas“; „Nuomininkas vykdo esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus“; 2) pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo 3 punktą ir priedą „Papildomos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sąlygos“; 3) priteisė ieškovei po 6 355,75 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos.

8.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) 2017 m. birželio 2 d. raštas, kuriuo neprieštarauta atlikti darbus, negali būti laikomas sutikimu statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubui suteiktas neprieštaravimas, bet ne sutikimas. Toks neprieštaravimas yra neteisėtas, nes pagal teisės aktų nuostatas jis negalėjo būti išduotas. Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl sklypas negalėjo būti perduotas jungtinės veiklos pagrindu naudotis VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubui. Elektrėnų savivaldybės taryba patvirtino sklypo nuomos aukciono sąlygas, kuriomis sudarė nevienodas sąlygas aukciono dalyviams laimėti aukcioną.

9.       Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo 3 punktą bei jo priedą yra ne administracinio, bet civilinio teisinio pobūdžio. Dėl to ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

10.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčijamą 2020 m. birželio 17 d. sprendimą gavo 2020 m. spalio 23 d. su VĮ Valstybės žemės fondo atsakymu į 2020 m. spalio 20 d. prašymą, o ieškinį pateikė teismui 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. praleidusi terminą sprendimui apskųsti. Teismas konstatavo, kad ieškovė terminą praleido nedaug (vieną dieną) ir dėl svarbios priežasties – bandymo ginčą išspręsti taikiu būdu. Dėl to teismas atnaujino praleistą terminą administraciniam aktui apskųsti.

11.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog papildomos aukciono sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes aukcione siekiama ne tik išnuomoti valstybinės žemės sklypą, bet taip pat ir iš esmės kompensuoti trečiojo asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ atliktas 604 22,21 Eur investicijas į sklypą bei įpareigoti aukciono laimėtoją toliau vykdyti vandens pramogų veiklą.

12.       Teismas nurodė, kad, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Ginčo žemės sklypo nuomos procedūra vykdoma aukciono būdu, todėl laikytina, kad atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir ESA, inicijuodamos aukcioną, pripažino, jog sklype esantys statiniai yra laikini. Tretieji asmenys VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ taip pat neginčijo sklype esančių laikinų statinių teisinio statuso. Taigi, ginčo sklype esantys daiktai funkciniais ryšiais nėra neatsiejamai susiję su sklypu. Dėl to teismas konstatavo, kad papildomos aukciono sąlygos, kuriomis būsimas nuomininkas įpareigotas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumokėti 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas, taip pat vykdyti esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus, yra neteisėtos, neskaidrios ir diskriminacinės, jomis sudarytos sąlygos nuomos aukcioną laimėti dabartiniam naudotojui.

13.       Teismas pažymėjo, kad pagrindinis valstybinės žemės nuomos aukciono tikslas yra gauti didžiausią nuompinigių sumą. Valstybinės žemės nuomos aukcionas negali būti naudojamas tam, kad būtų kompensuotos trečiojo asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ išlaidos už įrangą, statinius bei investicijos į žemės sklypą. 

14.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aukciono sąlyga, pagal kurią nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą privalo sumokėti 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas, sumažina potencialių valstybės žemės nuomininkų ratą ir iš esmės yra naudinga trečiajam asmeniui UAB „Veiksmo poilsinė“. Jai laimėjus aukcioną, priešingai negu kitiems asmenims, netektų mokėti už kilnojamąjį turtą, investicijas. Be to, ginčijama aukciono sąlyga sudarytos prielaidos dabartiniam žemės naudotojui išnuomoti valstybinės žemės sklypą už pradinę nuomos kainą. Dėl to teismas konstatavo, kad ginčijama aukciono sąlyga yra neteisėta, diskriminacinė ir prieštarauja valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono esmei. 

15.       Teismas nevertino ieškovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutarties ir 2017 m. lapkričio 2 d. jungtinės veiklos sutarties, nes byloje nėra pareikšti reikalavimai, kuriais būtų ginčijamos šios sutartys. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo teismui savo iniciatyva pripažinti šias sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis ar prieštaraujančiomis imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, nes sutartys buvo vykdomos ir gali būti ginčijamos ieškinio tvarka, kartu sprendžiant restitucijos klausimus.

16.       Teismas nurodė, kad nors NŽT 2021 m. vasario 18 d. nenustatė jokių su žemės sklypo naudojimu pagal paskirtį ir būdą susijusių pažeidimų, bet patikrinimo akto priedai (nuotraukos) patvirtina, kad Elektrėnų marių dalyje pastatyti įrenginiai. Byloje nėra ginčo, kad nuotraukose užfiksuotus įrenginius, skirtus vandens pramogų veiklai vykdyti, Elektrėnų mariose įrengė UAB „Veiksmo poilsinė“. Vadinasi, potencialus valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono laimėtojas pagal ginčijamas papildomas sąlygas turėtų apmokėti išlaidas už Elektrėnų mariose esančius įrenginius, toliau tęsti esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sklypo naudotojui išduoti leidimai Elektrėnų mariose statyti įrenginius ir vykdyti veiklą. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubui 2017 m. birželio 2 d. nesuteiktas sutikimas pagal Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisykles. Teismas konstatavo, kad ginčo aukciono papildomos sąlygos, kuriomis laimėtojas įpareigotas sumokėti už įrangą, įrenginius, investicijas, yra neteisėtos, nes potencialus aukciono laimėtojas būtų priverstas ne tik sumokėti už Elektrėnų mariose pastatytus įrenginius, bet taip pat ir toliau vykdyti vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus. 

17.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir ESA neginčijo, jog aukcionu iš esmės siekiama tęsti iki tol sklype ir Elektrėnų mariose vykdytą veiklą. 2020 m. birželio 10 d. susitarimas patvirtina, kad susitarimo šalys siekė plėsti veiklą, o tam reikia registruoti statinius (t. y. kavinę, parduotuvę) Nekilnojamojo turto registre. Dėl to ESA pasiūlė žemės sklypą nuomoti aukciono būdu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad papildomos aukciono sąlygos iš esmės yra orientuotos į vieną potencialų laimėtoją, siekiant įteisinti privataus juridinio asmens investuotas lėšas ir toliau vykdyti vandens pramogų veiklą. 

18.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad potencialus valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono dalyvis (laimėtojas) negali būti įpareigojamas sumokėti už privataus juridinio asmens investicijas ir vykdyti iki tol sklype vykdytą ūkinę-komercinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad vandens pramogos yra sezoninės, todėl pripažino neteisėta papildomą aukciono sąlygą, pagal kurią aukciono laimėtojas turėtų tęsti ir vykdyti vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus. 

19.       Teismas nesutiko su atsakovių ir trečiųjų asmenų argumentais, kad ieškovė nesuinteresuota bylos baigtimi, gina viešąjį interesą, todėl neturėjo teisės reikšti ieškinį. Teismo vertinimu, ieškovė turi reikalavimo teisę ginčyti papildomas aukciono sąlygas, nes iki aukciono pradžios turėjo teisę pareikšti valią dalyvauti aukcione. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija ne aukciono rezultatus, bet papildomas aukciono sąlygas, aplinkybė, jog ieškinio pateikimo metu ieškovė nebuvo užsiregistravusi aukcione, nereiškia, kad panaikinama ieškovės reikalavimo teisė ir ieškovė nesuinteresuota bylos baigtimi. Ieškovės prašymai ir pretenzija atsakovėms bei nesutikimai su gautais atsakymais patvirtina, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį ir turi reikalavimo teises.

20.       Teismas nurodė, kad ieškovė yra veikianti bendrovė, jos veiklos tikslai sutampa su ginčo aukciono objekto (valstybinės žemės sklypo) naudojimo paskirtimi, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės teisėtais interesais, pareiškiant ieškinį, ginčijant teisme papildomas aukciono sąlygas. 

21.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo aukciono sąlygose nenustatyti kvalifikaciniai kriterijai būsimam valstybinės žemės sklypo nuomininkui, todėl atsakovių ir trečiųjų asmenų argumentai dėl ieškovės turtinės padėties, darbuotojų skaičiaus ir pan. yra teisiškai nereikšmingi. Kvalifikaciniais reikalavimais negali būti laikomos ginčijamos aukciono papildomos sąlygos apmokėti privataus juridinio asmens atliktas investicijas valstybinės žemės sklype, nes tokios papildomos aukciono sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pagrindinio tikslo – išnuomoti žemės sklypą už kuo didesnę kainą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

22.       Apeliaciniame skunde tretieji asmenys UAB „Veiksmo poilsinė“ ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto (toliau – apeliantai) klubas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą, atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

22.1.                      Teismas nepagrįstai atnaujino terminą ieškiniui pateikti. Priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas ieškiniui pateikti praleistas ne viena diena, bet ne mažiau kaip keturiomis dienomis. Ieškovė apie ginčijamą 2020 m. birželio 17 d. sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2020 m. spalio 20 d., kai Fondui pateikė pretenziją. Be to, sprendimas priimtas daugiau negu prieš pusę metų iki ieškinio pareiškimo. Nei šio sprendimo, nei Elektrėnų savivaldybės 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo ieškovė neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

22.2.                      Teismas nepagrįstai atnaujino terminą dėl svarbių priežasčių – ieškovės bandymo ginčą spręsti taikiai. Ieškovės veiksmai, teikti raštai nutraukti aukcioną nebuvo nukreipti į taikų ginčo išsprendimą. Nenustatyta jokių kitų svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti pateisintas termino praleidimas. Ieškovę visą laiką atstovavo advokatas, kuris įvairaus pobūdžio skundais, raštais ir prašymais aktyviai gynė ieškovės tariamai pažeistas teises. ABTĮ nustatytas terminas ieškiniui pareikšti praleistas dėl neaiškių priežasčių, greičiausiai dėl aplaidumo ar nerūpestingumo.

22.3.                      Ieškinys turėjo būti atmestas, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnį, nes pareikštas asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį. Ieškovė neįrodė, kad aukciono sąlygos pažeidžia jos teisėtus interesus, neįrodė savo materialinio teisinio suinteresuotumo ir savo pažeistos teisės. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl šalies teisinio subjektiškumo ginčyti paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, nurodyta, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos, pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. Atsižvelgiant į valstybinio turto nuomos ir viešųjų pirkimų siekiamų tikslų giminiškumą, šalies suinteresuotumą rodantys kriterijai turi būti analogiškai aiškinami taip pat ir viešojo nuomos aukciono atveju.

22.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl asmens teisės ginčyti savivaldybės paskelbto viešo konkurso sąlygas atsižvelgė į tai, ar ieškinį reiškia konkurso dalyvis, ar ieškovas užsiima veikla, kuri yra tokia, kuriai vykdyti skelbiamas patalpų nuomos konkursas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1613‑790/2020). Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nėra aukciono dalyvė ir nėra potenciali laimėtoja. Pagal Aukcionų organizavimo taisykles, norėdama tapti aukciono dalyve, ieškovė privalėjo užsiregistruoti ir sumokėti pradinį įnašą – vienerių metų pradinio žemės nuomos mokesčio dydžio sumą. Ieškovė to nepadarė, neišreiškė valios tapti aukciono dalyve. Teismas ieškovės suinteresuotumą grindžia tuo, kad jos prašymai ir pretenzija atsakovėms bei nesutikimai su gautais atsakymais patvirtina, jog ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį ir turi reikalavimo teises. Anot trečiųjų asmenų, prašymai ir pretenzijos, kurie reiškiami be jokio teisinio pagrindo, savaime negali patvirtinti suinteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai, ieškovės prašymai ir pretenzijos, neturint jokių ketinimų ir galimybių nuomotis žemės sklypą, yra piktnaudžiavimas teisėmis. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė yra veikianti bendrovė ir jos tikslai sutampa su ginčo aukciono objekto naudojimo paskirtimi. Ieškovė nevykdo veiklos, nuo 2018 metų neteikia Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų, 2017 metų ataskaitos duomenimis, bendrovė neturėjo jokio ilgalaikio materialaus turto, gavo 2 430 Eur pardavimo pajamų. Neįmanoma nustatyti, kokie yra neveikiančios bendrovės tikslai, ar konstatuoti, kad bendrovės veiklos tikslai sutampa su žemės sklypo naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė nepajėgi išsinuomoti žemės sklypą ir vykdyti bet kokią veiklą. 

22.5.                      Ieškovės argumentai, susiję su 2017 metų bendradarbiavimo sutartimi, teiginiai, kad sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, viešąjį interesą, yra nepagrįsti, nes ieškovei nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Ieškovė yra nesąžininga, sąmoningai renkasi netinkamus teisių gynimo būdus, siekia visai kitų tikslų negu tapti žemės sklypo nuomininke.

22.6.                      Teismo išvados dėl aukciono sąlygų neteisėtumo padarytos neteisingai įvertinus įrodymus, netinkamai pritaikius teisės normas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Kai viešas asmuo skelbia ir vykdo viešą konkursą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo, šio konkurso pagrindinis tikslas yra išrinkti pasiūlymą, kuris labiausiai atitiktų racionalų išnuomojamo turto panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006). Turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, jog būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas efektyvumo principas. Dėl to aukciono sąlygos turi būti vertinamos atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su žemės sklypu. 

22.7.                      Aukciono sąlygos susijusios su žemės sklypo ir jame esančio ilgalaikio materialiojo turto naudojimo ypatumais. Į žemės sklypą investuotos privatiems asmenims priklausančios lėšos, įrengtas vandenlenčių parkas „AWAY“, 1 000 kv. m terasa, dušai, persirengimo kambariai, inventoriaus nuomos punktas, kavinė, įrangos parduotuvė, patalpos atviram biurui. Elektrėnų savivaldybė siekia, kad žemės sklype būtų vykdoma veikla, susijusi su gyventojų poilsio organizavimu, vandens sporto populiarinimu ir kitų vandens pramogų teikimu, kitaip tariant, būtų užtikrintas žemės sklype esančios infrastruktūros išlaikymas ir vykdoma su vandens pramogomis susijusi veikla. Savivaldybė siekia, kad žemės sklype būtų vykdoma visuomenei naudinga veikla.

22.8.                      Skundžiamo sprendimo argumentai dėl to, kad, skelbdama konkursą, Elektrėnų savivaldybė pripažino, jog aukciono paskelbimas reiškia, kad sklype esantys statiniai laikini, vadinasi savo funkciniais ryšiais nėra neatsiejamai susiję su sklypu, yra nepagrįsti ir nelogiški. Nuo 2017 metų Elektrėnų savivaldybė nuosekliai stengėsi, kad žemės sklypas būtų naudojamas taip, jog būtų patenkintas viešasis interesas. Dėl to sklypas sutvarkytas, jame sukurta poilsiui ir pramogoms reikalinga infrastruktūra, pastatyti šiai veiklai reikalingi nesudėtingi statiniai, Elektrėnų mariose įrengti vandens sportui skirti įrenginiai. Žemės sklypo nuomos aukciono paskelbimas savaime negali būti laikomas aplinkybe, kuri nulemia žemės sklype esančių statinių pobūdį ir šių statinių atsietumą nuo žemės sklypo. Aukciono sąlygos suformuluotos siekiant nepaneigti statinių nuosavybės ir valdymo teisės bei siekiant užtikrinti efektyvų sklypo naudojimą.

22.9.                      Prašoma įmokėti suma nėra siekiama kompensuoti privačių asmenų investicijas. Pagal aukciono sąlygas reikalaujama suma turi būti įmokėta į savivaldybės sąskaitą. Taigi, nėra nurodyta, kad ji bus skirta privačių asmenų investicijoms kompensuoti. Elektrėnų savivaldybė kartu su nuomos mokesčiu siekia gauti nurodytą sumą, kuri investuota į sklypą. Aukciono paskelbimas ir jo papildomos sąlygos reiškia, kad bet kuris asmuo, pasirengęs įvykdyti aukciono sąlygas ir pasiūlyti aukščiausią žemės sklypo nuomos kainą, gali sudaryti nuomos sutartį, visos sąlygos taikomos vienodai visiems konkurso dalyviams ir nėra jokios orientacijos į vieną konkurso dalyvį. Aukciono paskelbimas reiškia, kad, nuomojant sklypą, siekiama maksimalios naudos visuomenei. Žemės sklype sukurta gyventojams ilsėtis ir vandenlenčių sporto veiklai plėtoti reikalinga infrastruktūra. Dėl to Elektrėnų savivaldybė nustatė reikalavimus, kurie susiję su potencialaus aukciono laimėtojo patikimumu ir pajėgumu įvykdyti nuomos sutartį naudingiausiomis savivaldybei ir valstybei sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įmokėti 604 222,21 Eur sumą už žemės sklype esančią įrangą ir statinius bei reikalavimas žemės sklype vykdyti vandens pramogų veiklą yra neatsiejamai susiję su žemės sklypo naudojimu tenkinant Elektrėnų savivaldybės gyventojų ir svečių su pramogomis ir sportu susijusius poreikius.

22.10.                      Reikalavimas įmokėti 604 222,21 Eur sumą, kuris netaikomas esamam žemės naudotojui, be kita ko, pagrįstas tuo, kad 2017 metų bendradarbiavimo sutartis bus nutraukta po to, kai bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Apeliantai, investavę į žemės sklypą ir netekę teisės juo naudotis 2017 metų bendradarbiavimo sutartyje nustatytą laikotarpį, galėtų įgyti teisę naudotis žemės sklypu remiantis aukciono būdu sudaroma nuomos sutartimi, jei kiti aukciono dalyviai nepasiūlys geresnių nuomos sąlygų. Apeliantai laikosi pozicijos, kad jei jiems, kaip esamiems sklypo naudotojams, investavusiems į sklypą, būtų taikomas tas pats reikalavimas įmokėti 604 222,21 Eur sumą, toks reikalavimas iškreiptų aukciono dalyvių lygiateisiškumą, pažeistų trečiųjų asmenų teises. Netaikius tokio reikalavimo kitiems potencialiems aukciono dalyviams būtų pagrindas būsimam nuomininkui nepagrįstai praturtėti, nes būsimas nuomininkas, neinvestavęs lėšų į sklypą, įgytų teisę naudotis ne tik juo, bet taip pat ir jame esančia įranga bei statiniais.

22.11.                      Teismo išvada, kad įrenginiai Elektrėnų mariose įrengti neturint NŽT sutikimo, yra nepagrįsta, nes NŽT 2017 m. birželio 2 d. raštu neprieštaravo dėl statinių sumontavimo Elektrėnų mariose. Šis raštas neginčytas, teisėtas ir galiojantis. Jei NŽT, įformindama sutikimą, padarė klaidų, tai negali reikšti, kad sutikimas negautas, o įrenginiai sumontuoti neteisėtai. Priešingas aiškinimas pažeistų apeliantų teisėtus lūkesčius. NŽT perdavė sklypą Elektrėnų savivaldybei vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti bei vykdyti su tuo susijusią veiklą, todėl negali būti laikoma, kad veikla, kuri buvo vykdoma žemės sklype, neatitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo. Be to, Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė viešąją vietą ((duomenys neskelbtini)), kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba iš laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Šiuo sprendimu Elektrėnų savivaldybės taryba pavedė ESA nustatyti ir kontroliuoti šių prekybos vietų užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis intensyvumą, lokalizaciją, vizualinį apipavidalinimą ir prekių bei paslaugų asortimento atitiktį prekybos vietos specifikai. ESA direktorius 2018 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtino žemės sklypo užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis reikalavimus. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patvirtintos rinkliavos. Taigi, įvykdyti visi reikalavimai, sumokėtos rinkliavos, išduoti leidimai prekiauti. NŽT nenustatė jokių su žemės sklypo naudojimu susijusių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismo išvados dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį yra nepagrįstos. 

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 

23.1.                      Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimas kartu su atsakovės VĮ Valstybės žemės fondo raštu ieškovei persiųsti elektroniniu paštu 2020 m. spalio 23 d. (penktadienį) po darbo valandų. Apie sprendimą ieškovė sužinojo pirmadienį, t. y. 2020 m. spalio 26 d. Ieškinys teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. Dėl to nėra jokio pagrindo sutikti su trečiųjų asmenų teiginiais, kad terminas ieškiniui pareikšti praleistas keturiomis dienomis.

23.2.                      Ieškovė, sužinojusi apie sprendimą, nebuvo pasyvi, 2020 m. spalio 30 d. kreipėsi į atsakovę VĮ Valstybės žemės fondo dėl papildomos informacijos ir papildomų dokumentų pateikimo, siekė išspręsti ginčą taikiu būdu. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas bandė ginčą spręsti taikiai.

23.3.                      Ieškovė, reikšdama ieškinį ir ginčydama aukciono sąlygas, siekia dalyvauti aukcione, kurio sąlygos būtų nediskriminacinės ir teisėtos, jį laimėti ir išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, jį naudoti pagal paskirtį bei plėtoti jame veiklą. Ieškovės vertinimu, tuo atveju, jeigu ji neginčytų neteisėtų aukciono sąlygų ir laimėtų aukcioną, jos teisės būtų pažeistos – ji negalėtų naudotis kartu su nuomojamu sklypu parduodamais laikinais statiniais (įranga), taip pat negalėtų teisėtai vykdyti veiklos ta apimtimi, kuria jį įpareigoja aukciono sąlygos.

23.4.                      Apeliantės klaidina teismą teigdamos, jog ieškovės suinteresuotumą paneigia jos turto sudėtis, darbuotojų skaičius ar veiklos nevykdymas. Aukciono sąlygose nebuvo keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai aukciono dalyviams. Ieškovė, laimėjusi konkursą, gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Ieškovės finansinių ataskaitų duomenys ar darbuotojų skaičius negali būti pagrindas konstatuoti ieškovės nepatikimumą ar suinteresuotumo nebuvimą.

23.5.                      Nei Lietuvos nacionalinėje teisėje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra reikalaujama, kad asmuo, ginčijantis viešojo aukciono sąlygas, pagrįstų savo galimybę laimėjus aukcioną naudoti valstybinę žemę pagal paskirtį ir (ar) pateiktų itin konkrečius įrodymus dėl turėto ketinimo dalyvauti aukcione. Toks reikalavimas apsunkintų pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė ieškinį pateikė neturėdama tikslo siekti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir neturėdama teisinio suinteresuotumo.

23.6.                      Ieškovė įsteigta prieš 24 metus, neturi skolų valstybės biudžetui. Pastaruosius kelerius metus ieškovė intensyviai ieškojo tinkamo žemės sklypo, siekdama plėtoti rekreacinę veiklą. Ginčo aukcione išnuomojamas žemės sklypas atitinka visus ieškovės kriterijus, bet reikalavimas papildomai mokėti aukciono sąlygose nurodytą kainą (604 222,21 Eur) yra neteisėtas.

23.7.                      Aukcionas trunka 3 val., todėl ieškovė neturėtų galimybių apskųsti teismui jau prasidėjusį aukcioną. Ieškovei liktų galimybė apskųsti jau pasibaigusio aukciono sąlygas. Tai būtų netikslinga.

23.8.                      Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl papildomų aukciono sąlygų panaikinimo ir ginti savo teises teismine tvarka. Nepagrįsti trečiųjų asmenų argumentai, kad ieškovė neturi suinteresuotumo, nes neužsiregistravo kaip aukciono dalyvė ir nesumokėjo pradinio įnašo. Ieškovė neskundžia aukciono procedūrų ar aukciono rezultatų. Skundžiamos aukciono, kuris nėra prasidėjęs, sąlygos. Dėl to nėra pagrindo mokėti 3 007 Eur tik tam, kad ieškovė turėtų teisę ginti savo interesus teisme.

23.9.                      Ginčo valstybinės žemės sklype esantys daiktai savo funkciniais ryšiais nėra neatsiejamai susiję su sklypu, dėl to papildomos aukciono sąlygos, kuriomis būsimas nuomininkas įpareigotas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų sumokėti 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas, taip pat vykdyti esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus, yra neteisėtos, neskaidrios ir diskriminacinės. Jomis sudaromos sąlygos nuomos aukcioną laimėti dabartiniam naudotojui. Valstybinės žemės nuomos aukcionas negali būti naudojamas kaip trečiųjų asmenų turto pardavimo platforma ar trečiųjų asmenų patirtų išlaidų kompensavimo įrankis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo aukciono papildomos sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes aukcione siekiama ne tik išnuomoti valstybinės žemės sklypą, bet taip pat ir iš esmės kompensuoti trečiojo asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ 604 22,21 Eur investicijas į sklypą bei įpareigoti aukciono laimėtoją vykdyti toliau sklype esamą vandens pramogų veiklą. 

23.10.                      Tik aukciono paskelbimas neužtikrina skaidrumo. Aplinkybė, kad apeliantai 2017 metų bendradarbiavimo sutarties pagrindu naudojosi ginčo sklypu, nėra pagrindas įpareigoti aukciono laimėtoją atlyginti visas trečiųjų asmenų išlaidas. 

23.11.                      Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020 m. gruodžio 23 d. atsakyme nurodė, kad aukciono sąlygos „Kiti naudojimo apribojimai“ kelia pagrįstų abejonių dėl jų skaidrumo bei teisėtumo. Be to, NŽT 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodė: „Elektrėnų savivaldybės taryba patvirtino valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono sąlygas, kuriomis, NŽT nuomone, sudarytos nevienodos sąlygos aukciono dalyviams laimėti aukcioną; NŽT kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydama nustatyti, ar Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis aukciono sąlygomis nepažeidžiamas viešasis interesas, o, nustačius pažeidimą, kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas“. Taigi, NŽT konstatavo, kad ESA patvirtintomis aukciono sąlygomis sudarytos nevienodos sąlygos laimėti aukcioną.

23.12.                      Ginčijamos aukciono sąlygos sumažina potencialių valstybės žemės nuomininkų ratą ir iš esmės naudingos trečiajam asmeniui UAB „Veiksmo poilsinė“, kuriai laimėjus aukcioną, priešingai negu kitiems asmenims, netektų mokėti už kilnojamąjį turtą. Nėra pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, kad ginčijama papildoma aukciono sąlyga ne tik labai sumažina potencialių aukciono dalyvių sąrašą, bet taip pat ir sudaro prielaidas dabartinei žemės naudotojai išnuomoti valstybinės žemės sklypą už pradinę nuomos kainą. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad papildomos sąlygos yra neteisėtos, nes potencialus aukciono laimėtojas būtų priverstas ne tik apmokėti už Elektrėnų mariose pastatytus įrenginius, bet taip pat ir toliau vykdyti vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus.

23.13.                      Siekiant statyti statinius ar įrenginius Elektrėnų marių teritorijoje, turėjo būti gautas NŽT sutikimas. Toks sutikimas negautas. NŽT 2017 m. birželio 2 d. raštas nėra sutikimas. Jis yra neteisėtas ir negalėjo būti išduotas. Taigi, dalis statinių bei įrangos, kurią privalės įsigyti aukciono laimėtojas, sumontuota už nuomojamojo sklypo ribų ir neturint reikiamos formos sutikimo. Neteisėtai sukurti daiktai negali būti aukciono objektu.

23.14.                      NŽT pripažino, kad 2021 m. vasario 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte buvo padaryta klaidinga išvada, jog valstybinės žemės sklypas naudojamas pagal šiam sklypui nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 2021 m. balandžio 14 d. rašte nurodyta, kad NŽT, po patikrinimo įvertinusi nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą, identifikavo bei nustatė kitų teisės aktų nuostatų pažeidimus ir ėmėsi priemonių šiems pažeidimams pašalinti, kreipėsi į trečiuosius asmenis su prašymu pašalinti statinius, esančius valstybinės žemės sklype ir Elektrėnų marių dalyje.

23.15.                      Apeliantai veiklą vykdė pažeisdami pagrindinį žemės sklypo naudojimosi būdą – rekreacinės teritorijos. Taigi, aukciono laimėtojas kartu su nuomojamu žemės sklypu įsigys taip pat ir statinius (kavinę, parduotuvę), bet negalės jų naudoti pagal paskirtį, nes rekreacinėse teritorijose ūkinė-komercinė veikla negalima. Ieškovė negina viešojo intereso, bet siekia užsitikrinti, kad, laimėjus aukcioną, jos lėšos nebūtų investuotos į neteisėtą veiklą bei statinius (įrangą), kurių nėra galimybės naudoti pagal paskirtį. 

23.16.                      Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad rekreacinės paskirties sklype galima vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Aukciono būdu nuomojamo sklypo paskirtis – rekreacinės teritorijos. Taigi, ūkinė-komercinė veikla (kavinės, parduotuvės) negalima. Dėl to teismas pagrįstai vertino, kad potencialus valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono dalyvis (laimėtojas) negali būti įpareigojamas kompensuoti privataus juridinio asmens investicijas ir vykdyti iki tol sklype vykdytą ūkinę-komercinę veiklą.

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir ESA prašo skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 

24.1.                      Teismas nepagrįstai atnaujino terminą ieškiniui pateikti. Terminas praleistas ne viena diena, bet ne mažiau kaip keturiomis dienomis. Ieškovė apie ginčijamą 2020 m. birželio 17 d. sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2020 m. spalio 20 d., kai VĮ Valstybės žemės fondui pateikė pretenziją. Nei šio sprendimo, nei Elektrėnų savivaldybės 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo ieškovė neskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, nors juose buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

24.2.                      Teismas nepagrįstai atnaujino terminą ieškiniui pateikti dėl svarbių priežasčių – ieškovės bandymo ginčą spręsti taikiai. Ieškovės iki ieškinio pareiškimo teikti raštai nebuvo nukreipti į taikų ginčo išsprendimą, nes juose pateikti reikalavimai nutraukti aukcioną. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovės siūlė ieškovei spręsti ginčą taikiai, sutiko koreguoti aukciono sąlygas, bet ieškovė nesvarstė tokios galimybės, nurodė, kad taikus ginčo sprendimas galimas tik tuo atveju, jeigu atsakovės patenkins visus ieškinio reikalavimus. 

24.3.                      Ieškinys turėjo būti atmestas vadovaujantis CPK 5 straipsniu, nes jis pareikštas asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamos aukciono sąlygos pažeidžia jos teisėtus interesus. Ieškovė ieškinį pareiškė, kai viešasis aukcionas buvo paskelbtas, bet nebuvo prasidėjęs. Ieškovė nėra aukciono dalyvė. Vadovaujantis Aukcionų organizavimo taisyklėmis, ieškovė neišreiškė valios tapti aukciono dalyve, nes norėdama ja tapti, ieškovė privalėjo užsiregistruoti ir sumokėti pradinį įnašą – vienerių metų pradinio žemės nuomos mokesčio dydžio sumą. Dėl to ieškovė neturi jokio suinteresuotumo reikšti ieškinį šioje byloje, aukciono sąlygos negali pažeisti ieškovės, kuri nėra aukciono dalyvė, teisių ar interesų.

24.4.                      Priešingai negu nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovės veikla ir veiklos tikslai nėra akivaizdūs. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė nevykdo veiklos, nuo 2018 metų neteikia Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų, 2017 metų ataskaitos duomenimis, bendrovė neturėjo jokio ilgalaikio materialaus turto, gavo 2 430 Eur pardavimo pajamų. Neįmanoma nustatyti, kokie yra neveikiančios bendrovės tikslai, ar konstatuoti, kad bendrovės veiklos tikslai sutampa su žemės naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu. Ieškovė neturi pajėgumų išsinuomoti žemės sklypą ir jame vykdyti veiklą.

24.5.                      Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne išsinuomoti žemės sklypą, bet kitų tikslų. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog ieškovė teigė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija turi būti vertinama atsižvelgiant į viešąjį interesą. 

24.6.                      Atsakovės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, kuriais remiantis ginčijami teismo argumentai ir išvados dėl papildomų aukciono sąlygų. Aukciono sąlygos turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką ir į nuomojamo žemės sklypo specifiką bei su tuo susijusias aplinkybes.

24.7.                      Aukciono sąlygos susijusios su žemės sklypo ir jame esančio ilgalaikio materialaus turto naudojimo ypatumais. Anksčiau ginčo sklypas buvo apleistas ir kėlė pavojų. Elektrėnų savivaldybė, vykdydama savivaldybei priskirtąsias funkcijas, be kita ko, susijusias su gyventojų poilsio organizavimu, sveikatingumu ir švietimu, sudarė bendradarbiavimo sutartį. Pagal bendradarbiavimo sutartį į žemės sklypą investuotos privačių asmenų lėšos, įrengtas vandenlenčių parkas „AWAY“, 1 000 kv. m terasa, dušai, persirengimo kambariai, inventoriaus nuomos punktai, kavinė, įrangos parduotuvė, patalpos atviram biurui. Atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų savivaldybės administracija, nustatydamos papildomas aukciono sąlygas, siekia, kad žemės sklype būtų vykdoma veikla, susijusi su gyventojų poilsio organizavimu, vandens sporto populiarinimu ir kitų vandens pramogų teikimu. Atsakovės siekia, kad būtų užtikrinti visuomenės interesai, žemės sklype būtų išlaikyta infrastruktūra, vykdoma su vandens pramogomis susijusi veikla, t. y. būtų vykdoma veikla, užtikrinanti maksimalią naudą visuomenei. Ginčo sklype įgyvendintas projektas paklausus. Jis įdomus tiek Elektrėnų miesto gyventojams, tiek miesto svečiams. Atsižvelgusi į tai, savivaldybė nustatė ginčijamas aukciono sąlygas. Reikalavimai įmokėti 604 222,21 Eur už žemės sklype esančią įrangą ir statinius bei įpareigoti žemės sklype vykdyti vandens pramogų veiklą yra būsimo žemės nuomotojo patikimumą ir gebėjimus užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą patvirtinantys reikalavimai.

24.8.                      Reikalavimas įmokėti 604 222,21 Eur, kuris netaikomas esamam žemės naudotojui, be kita ko, pagrįstas tuo, kad 2017 metų bendradarbiavimo sutartis bus nutraukta po to, kai bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Jei apeliantams būtų taikomas tas pats reikalavimas įmokėti 604 222,21 Eur sumą, toks reikalavimas iškreiptų aukciono dalyvių lygiateisiškumą, pažeistų apeliantų teises. Jeigu toks reikalavimas būtų netaikomas kitiems potencialiems aukciono dalyviams, tai atsirastų sąlygos būsimam nuomininkui nepagrįstai praturtėti, nes būsimas nuomininkas, neinvestavęs lėšų į žemės sklypą, įgytų teisę naudotis ne tik juo, bet ir jame esančia įranga bei statiniais. 

24.9.                      NŽT perdavė sklypą Elektrėnų savivaldybei vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti bei vykdyti su tuo susijusią veiklą, dėl to negali būti laikoma, kad žemės sklype vykdoma veikla neatitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo. Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė viešąją vietą ((duomenys neskelbtini)), kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba iš laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. Nurodytu sprendimu Elektrėnų savivaldybės taryba pavedė ESA nustatyti ir kontroliuoti šių prekybos vietų užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis intensyvumą, lokalizaciją, vizualinį apipavidalinimą ir prekių bei paslaugų asortimento atitiktį prekybos vietos specifikai. ESA direktorius 2018 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtino Žemės sklypo užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis reikalavimus. Elektrėnų savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patvirtintos rinkliavos. Taigi, įvykdyti visi reikalavimai, sumokėtos rinkliavos, išduoti leidimai prekiauti, nepadaryti jokie pažeidimai, susiję su žemės sklypo naudojimu. Be to, NŽT 2021 m. vasario 18 d. patikrino žemės sklypo naudojimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Akte, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir nepažeidžiant ribų.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

26.       Savivaldybės taryba priima sprendimus aukcione išnuomoti žemės sklypus, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas sudaro valstybinės žemės nuomos sutartis. VĮ Valstybės žemės fondas vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Fondas nepriima savarankiškų sprendimų, todėl neatsako už pateiktas aukciono sąlygas.

27.       Įvykęs ar neįvykęs aukcionas Fondui nesukelia jokių padarinių. Dėl to atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas neturi teisinio suinteresuotumo dėl šios bylos ginčo dalyko. Jis neturi teisės ar pareigos kontroliuoti jam pateiktų sprendimų, kuriais nustatytos papildomos aukciono sąlygos. Dėl to teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo iš VĮ Valstybės žemės fondo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28.       NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu suformuotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis 1,0792 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

29.       NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 26 d. įsakymu, atsižvelgiant į Elektrėnų savivaldybės 2017 m. birželio 22 d. prašymą, nutarta žemės sklypą perduoti neatlygintinai naudotis Elektrėnų savivaldybei iki 2116 metų

30.       NŽT ir Elektrėnų savivaldybė 2017 m. liepos 28 d. sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį, pagal kurią Elektrėnų savivaldybei 99 metams perduotas neatlygintinai naudotis pirmiau nurodytas žemės sklypas.

31.       ESA ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė terminuotą (10 metų) bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas įsipareigojo: tvarkyti, prižiūrėti ir saugoti ginčo žemės sklype esančius želdynus ir želdinius; reguliariai pjauti žolę, rinkti ir šalinti atliekas; prižiūrėti sklypo ribose esančią krantinę; savo lėšomis įrengti mažųjų burlaivių ir motorinių laivų prieplauką, ją prižiūrėti ir aptarnauti; įrengti WC ir dušo patalpas, mažosios architektūros objektus; įrengti vandenlenčių parko įrangą, ją naudoti ir prižiūrėti; kt. ESA įsipareigojo leisti sklype įrengti (duoti visus sutikimus ir pritarimus) elektros komunikacijas, vaizdo stebėjimo sistemą, geriamojo vandens tiekimo sistemą, nuotekų šalinimo sistemą; leisti įrengti iki 210 kv. m ploto statinį gyventojų poilsiui organizuoti ir turizmo veiklai skatinti.

32.       VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutarties įsipareigojimams vykdyti kooperuos savo turtą, darbą, žinias, patirtį. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas įsipareigojo suteikti UAB „Veiksmo poilsinė“ 1/2 dalį ginčo sklypo, o UAB „Veiksmo poilsinė“ įsipareigojo atsakyti už partnerių plėtojamą jungtinę veiklą ir bendrų reikalų tvarkymą, plėsti vandenlenčių parką, įrengti visą šiam parkui būtiną infrastruktūrą; vykdyti veiklą, įrengti laikinus statinius, skirtus vandens sportui populiarinti ir skatinti (inventoriaus nuomos, administracijos darbo vietoms, pardavimo, kavinės ar viešojo maitinimo statinius).

33.       Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias vietas, taip pat ir ginčo sklypą, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių.

34.       ESA direktorius 2018 m. liepos 11 d. įsakymu patvirtino ginčo sklypo užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskais, paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis reikalavimus.

35.       NŽT 2019 m. vasario 25 d. atliko ginčo žemės sklypo planinį naudojimo patikrinimą ir 2019 m. kovo 4 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Jame nurodyta, kad žemės sklype iš laikinų paviljonų sumontuota lynų tempimo (vandens slidinėjimo) įranga, Elektrėnų mariose įrengti tramplinai; patalpoje, esančioje pirmame aukšte, įrengta picerija; sklype galbūt vykdoma komercinė veikla, t. y. sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą – kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos.

36.       NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 4 d. patikrinimo aktą, 2019 m. kovo 6 d. įsakymu nutraukė 2017 m. liepos 28 d. su Elektrėnų savivaldybe sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį. 

37.       ESA Elektrėnų seniūnijos seniūnas 2019 m. balandžio 5 d. išdavė leidimą teikti paslaugas Elektrėnų marių paplūdimyje. Pagal nurodytą leidimą UAB „Veiksmo poilsinė“ suteikta teisė iki 2019 m. gruodžio 31 d. Elektrėnų marių paplūdimio 887 kv. m plote pastatyti du laikinus statinius ir vykdyti veiklą, t. y. teikti laisvalaikio vandens pramogas ir prekiauti nealkoholiniais gėrimais. 2020 m. balandžio 27 d. UAB „Veiksmo poilsinė“ išduotas leidimas iki 2020 m. gruodžio 31 d. prekiauti nealkoholiniais gėrimais.

38.       ESA 2019 m. balandžio 26 d. raštu informavo NŽT, kad NŽT 2019 m. kovo 4 d. patikrinimo aktas ir 2019 m. kovo 6 d. įsakymas yra nepagrįsti, nes valstybinės žemės sklype vykdoma gyventojų poilsiui, rekreacijai ir sportui skirtų vandens pramogų bei viešojo maitinimo prekių ir paslaugų prekyba, kuri atitinka žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

39.       NŽT 2020 m. vasario 4 d. įsakymu perdavė Elektrėnų savivaldybei patikėjimo teise ginčo žemės sklypą naudoti viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti. 2020 m. vasario 12 d. sudarytas perdavimo–priėmimo aktas.

40.       ESA 2020 m. gegužės 19 d. rašte nurodė, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ pateikė pažymą dėl VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo ir UAB „Veiksmo poilsinė“ investicijų į žemės sklypą. Iš viso pagal PVM sąskaitas faktūras į infrastruktūrą, krantinės remonto ir aplinkos sutvarkymo darbus, vandenlenčių sporto įrangą investuota 604 222,21 Eur.

41.       ESA, VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ 2020 m. birželio 10 d. pasirašė susitarimą. Jame nurodyta, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ į veiklą žemės sklype investavo 604 222,21 Eur ir toliau siekia plėsti veiklą, bet tam reikalinga registruoti statinius Nekilnojamojo turto registre. UAB „Veiksmo poilsinė“ nevaldo žemės sklypo nuosavybės ar nuomos teise, todėl neturi galimybės įregistruoti statinius. ESA pasiūlė žemės sklypą nuomoti aukciono būdu. Aukciono nugalėtojas negali būti žinomas iš anksto ir UAB „Veiksmo poilsinė“, nelaimėjusi aukciono, patirtų finansinių nuostolių. Dėl to pasiūlyta nustatyti nuomos aukciono nugalėtojui, jei jis bus ne UAB „Veiksmo poilsinė“, privalomą sąlygą – prieš sudarant nuomos sutartį, kompensuoti UAB „Veiksmo poilsinė“ turėtas išlaidas. 

42.       Elektrėnų savivaldybės taryba 2020 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė 40 metų laikotarpiui išnuomoti ginčo sklypą, patvirtinti sklypo pradinį metinio nuomos mokesčio dydį (3 007 Eur), nustatyti papildomas nuomos sąlygas: „Nuomininkas nuomoja sklypą su visa jame ir vandens akvatorijoje esančia įranga ir statiniais“; „Nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas“; „Nuomininkas vykdo esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus“.

43.       ESA 2020 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono organizavimo.

44.       VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ESA, prašydama paaiškinti: kokie statiniai nurodyti papildomose aukciono nuomos sąlygose; ar Nekilnojamo turto registre nurodyta jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta.

45.       VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. liepos 21 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. raštais pakartotinai paprašė ESA pateikti paaiškinimus, ar pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintas Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos nuostatas pateiktas aukciono būdu išnuomoti žemės sklypas laikomas nauju kitos paskirties valstybinės žemės sklypu, ar žemės sklypo nuomos aukciono vykdymas priskiriamas VĮ Valstybės žemės fondo kompetencijai.

46.       ESA 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo VĮ Valstybės žemės fondą, kad ginčo sklype nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ir įregistruotų statinių ar įrenginių. Sklype esanti įranga ir statiniai (aikštelės, laikini paviljonai), kurie nėra nekilnojamieji daiktai, neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo laiko. VĮ Registrų centro išraše nurodyta 2017 m. rugsėjo 12 d. jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti, bet bus pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį jungtinės veiklos sutartis nustos galioti nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos.

47.       ESA ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį šalys sutarė, jog 2017 m. rugsėjo 17 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis nutraukiama nuo ginčo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos.

48.       VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. spalio 12 d. paskelbė ginčo sklypo nuomos aukcioną. Aukciono pradžia – 2020 m. gruodžio 14 d., 11 val., pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d., 15 val.

49.       Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. paprašė ESA ir Fondo pateikti su organizuojamu aukcionu susijusią informaciją: kompetentingos institucijos sprendimą, pagal kurį organizuojamas žemės nuomos konkursas; žemės sklypo nuomos sutarties projektą; žemės sklype esančių daiktų (įrangos bei statinių) pirkimo–pardavimo sutarčių projektus; jungtinės veiklos sutarties kopiją; detalią informaciją apie nuomojamame žemės sklype esančią įrangą ir statinius, taip pat dokumentą apie investicijas į žemės sklypą.

50.       Fondas 2020 m. spalio 23 d. el. paštu pateikė atsakymą į ieškovės prašymą, taip pat pateikė ieškovei Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir 2017 metų bendradarbiavimo sutartį.

51.       Ieškovė 2020 m. spalio 30 d. pateikė Fondui pretenziją ir pareikalavo pateikti žemės sklypo nuomos sutarties projektą ir žemės sklype esančių daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių projektus; nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu sudaryta 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutartis; pašalinti iš aukciono sąlygų nuostatas, įpareigojančias nuomininką įsigyti nuosavybės teise visą nuomojamame sklype ir vandens akvatorijoje esantį turtą bei vykdyti esamą pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus.

52.       ESA 2020 m. lapkričio 12 d. atsakė į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad papildomos sklypo nuomos aukciono sąlygos atitinka siekiamus tikslus, todėl netikslinga jų šalinti. Iki tol savivaldybė sklypu naudojosi 2017 m. liepos 28 d. panaudos sutarties pagrindu. Bendradarbiavimo sutartis su VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubu sudaryta 2017 m. rugsėjo 11 d. Vandens sporto entuziastai atlygintinoms paslaugoms teikti įsteigė UAB „Veiksmo poilsinė“, kuri į sklypą investavo 604 222,21 Eur. Savivaldybė suinteresuota, kad sklype ir toliau būtų vykdoma veikla, susijusi su gyventojų poilsio organizavimu, vandens sporto populiarinimu, vandens pramogų teikimu.

53.       Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. atsakyme į ieškovės 2020 m. lapkričio 16 d. skundą dėl ginčo aukciono sąlygų nurodyta, kad negauta ir nenustatyta konkrečių duomenų apie Elektrėnų savivaldybės tarybos ir VĮ Valstybės žemės fondo neteisėtus susitarimus, aukciono sąlygų pritaikymą konkrečiam asmeniui ir siekį, kad aukcioną laimėtų iš anksto žinomas asmuo. Negauta ir nenustatyta duomenų apie patirtą didelę žalą, kuri yra būtinas BK 228 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

54.       NŽT 2021 m. vasario 18 d. patikrino, kaip naudojami ginčo sklypas ir Elektrėnų marios ties sklypu, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Akte nurodyta, kad sklype vykdoma sezoninė (vasaros metu) vandens pramogų ir viešojo naudojimo poilsio veikla. Sklype įrengta vaikų žaidimo aikštelė, ties Elektrėnų marių pakrante įrengta medinė terasa, sumontuota lynų tempimo (vandens slidinėjimo) įranga, įrengti UAB „Veiksmo poilsinė“ inventoriaus nuomos punktai. Elektrėnų mariose įrengti tramplinai. Žemės sklype yra VĮ Registrų centre neregistruoti statiniai.

55.       ESA 2021 m. kovo 5 d. rašte nurodyta, kad NŽT 2019 m. vasario 25 d. vietoje patikrino, kaip naudojamas sklypas, ir nustatė, kad galbūt sklypas naudojamas ne pagal pagrindinį naudojimo būdą (rekreacinės teritorijos), tuo pažeidžiant 2017 m. liepos 28 d. panaudos sutarties reikalavimus. Dėl to NŽT 2019 m. kovo 6 d. įsakymu panaudos sutartis nutraukta. ESA neturi informacijos apie tai, ar NŽT buvo išdavusi VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubui ar UAB „Veiksmo poilsinė“ sutikimą statyti nesudėtingus statinius.

56.       NŽT 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodyta, kad atsakydama į VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo 2017 m. gegužės 25 d. prašymą įrengti Elektrėnų mariose vandens ženklus (bujus), skirtus savaeigių transporto priemonių srautams paskirstyti, nustatyti saugumo zoną, sumontuoti specialią įrangą, skirtą vandens sportui, 2017 m. birželio 2 d. rašte nurodė, kad neprieštaraus, jeigu šiems darbams bus gautas Aplinkos ministerijos pritarimas ir tai nepažeis aplinkosauginių reikalavimų. Byloje nėra duomenų, gavo VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas tokį pritarimą, kuriuo neprieštarauta atlikti darbus ar ne.

57.       Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, UAB „Sagatėja“ įsteigta 1996 m. spalio 15 d. Bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas yra G. K. Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys – pramogų ir poilsio organizavimas, bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal 2017 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė 2017 metais turėjo 721 Eur vertės trumpalaikį turtą, skolų – 4 734 Eur, gavo 2 430 Eur pardavimo pajamų, patyrė 2 274 Eur nuostolių.

Dėl termino ieškiniui pareikšti ir jo atnaujinimo

58.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jeigu teismas nuspręs, jog ji praleido terminą ieškiniui pateikti, prašė jį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė terminą praleido nedaug (vieną dieną) ir dėl svarbios priežasties. Dėl to pirmosios instancijos teismas atnaujino praleistą terminą administraciniam aktui – Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimui – apskųsti. 

59.       Apeliantai apeliaciniame skunde ir atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir ESA atsiliepime į skundą teigia, kad ieškovė ne mažiau kaip keturiomis dienomis praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniam aktui apskųsti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimu, motyvuodami, kad teismas nepagrįstai jį atnaujino dėl svarbių priežasčių.

60.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktas).

61.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. VI.TS-136 3 punktą ir sprendimo priedą.

62.       Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

63.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, bet procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas).

64.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės ginčijamam administraciniam aktui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas.

65.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu administracinis aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

66.       Be to, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujintas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 30 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą.

67.       Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui skaičiuoti taikomos CPK 73–74 straipsniuose nustatytos procesinių terminų skaičiavimo taisyklės. CPK 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (CPK 74 straipsnio 5 dalis).

68.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė apie ginčijamą sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2020 m. spalio 20 d., kai Fondui pateikė pretenziją, todėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas ieškiniui pateikti praleistas ne mažiau kaip keturiomis dienomis. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais teiginiais.

69.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo sklypo nuomos aukciono skelbime nenurodyta kas ir kada priėmė ginčijamą sprendimą, taip pat nenurodytas visas ginčijamo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo turinys. Iš ieškovės 2020 m. spalio 20 d. Fondui teikto prašymo turinio nustatyta, kad ieškovė, be kita ko, prašė pateikti kompetentingos institucijos sprendimą, pagal kurį organizuojamas žemės nuomos konkursas.

70.       Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. spalio 20 d., priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kada priimtas ginčijamas sprendimas ir koks jo visas turinys. Fondas 2020 m. spalio 23 d. el. paštu išsiuntė ieškovei atsakymą į jos 2020 m. spalio 20 d. prašymą, taip pat pateikė ieškovei ginčijamą Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. spalio 23 d. ieškovė gavo ginčijamą sprendimą ir turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo sprendimo turiniu.

71.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į pirmiau nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo procesinį teisės kreiptis į teismą terminą nuo 2020 m. spalio 23 d. Paskutinę vieno mėnesio termino dieną (2020 m. lapkričio 22 d.) buvo sekmadienis, todėl termino pabaigos diena pagal CPK 74 straipsnio 5 dalį laikoma 2020 m. lapkričio 23 d. Ieškovė 2020 m. lapkričio 24 d. pateikė teismui ieškinį. Dėl to, priešingai negu nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė viena diena praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškiniui pateikti.

72.       Klausimą, ar ABTĮ nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad, nagrinėjant praleisto termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.

73.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Fondas 2020 m. spalio 12 d. paskelbė ginčo sklypo nuomos aukcioną. Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. paprašė ESA ir Fondo pateikti su organizuojamu aukcionu susijusią rašte nurodytą informaciją. Fondas 2020 m. spalio 23 d. pateikė atsakymą į ieškovės prašymą, taip pat pateikė ieškovei 2020 m. birželio 17 d. sprendimą. Atsakovas nepateikė visų ieškovės 2020 m. spalio 20 d. rašte nurodytų dokumentų. Dėl to ieškovė 2020 m. spalio 30 d. pateikė Fondui pretenziją, pareikalavo pateikti papildomą informaciją ir pašalinti iš aukciono sąlygų nuostatas, įpareigojančias nuomininką įsigyti nuosavybės teise visą nuomojamame sklype ir vandens akvatorijoje esantį turtą bei vykdyti esamą pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus. ESA 2020 m. lapkričio 12 d. raštu atsakė į ieškovės pretenziją, nurodydama, kad papildomos sklypo nuomos aukciono sąlygos atitinka siekiamus tikslus, todėl netikslinga jų šalinti. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi, veikė sąžiningai, iš karto po ginčijamo sprendimo gavimo kreipėsi į atsakovę, pareikalavo pateikti ieškovės prašomus dokumentus ir papildomą informaciją bei pašalinti iš aukciono sąlygų pretenzijoje nurodytas nuostatas. Be to, kaip minėta, ieškovė tik viena diena praleido ABTĮ nustatytą terminą ieškiniui pateikti.

74.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nurodytų ieškovės veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo, nerūpestingo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė terminą praleido nedaug ir dėl svarbios priežasties, todėl pagrįstai šį terminą atnaujino.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo aukciono papildomas sąlygas

75.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai).

76.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos: 1) besikreipiančio asmens suinteresuotumas; 2) jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas.

77.       Kasacinio teismo praktikoje asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas. Asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą). Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos.

78.       Apeliaciniame skunde ir atsakovių Elektrėnų savivaldybės bei ESA atsiliepime į skundą teigiama, kad ieškovė neįrodė savo pažeistos teisės ir neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo aukciono papildomas sąlygas, nes ieškovė nėra aukciono dalyvė, neišreiškė valios ja tapti, be to, ieškovė nevykdo veiklos ir nepajėgi išsinuomoti žemės sklypą bei vykdyti jame veiklą. 

79.       Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pirmiau nurodytais atsakovių ir trečiųjų asmenų argumentais. Teismas pripažino ieškovės teisių pažeidimą ir jos teisinį suinteresuotumą ginčyti viešojo aukciono papildomas sąlygas, atsižvelgdamas į tai, kad: ieškovė iki aukciono pradžios turėjo teisę pareikšti valią dalyvauti aukcione; aplinkybė, jog ji nebuvo užsiregistravusi aukcione, nereiškia, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo; ieškovės prašymai ir pretenzija atsakovėms bei nesutikimai su gautais atsakymais patvirtina, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą reikšti ieškinį; ieškovė yra veikianti bendrovė, jos veiklos tikslai sutampa su ginčo aukciono objekto naudojimo paskirtimi; ginčo aukciono sąlygose nenustatyti kvalifikaciniai kriterijai būsimam valstybinės žemės sklypo nuomininkui, todėl argumentai dėl ieškovės turtinės padėties, darbuotojų skaičiaus ir pan. teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais. 

80.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Fondas paskelbė kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos aukcioną. Nauji kitos paskirties valstybinės žemės sklypai aukciono būdu parduodami ar išnuomojami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėmis (Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.19 punktas). Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymo internetu tvarka ir sąlygos reglamentuotos Fondo direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. GĮ-175 patvirtintame Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymo internetu tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 9 punktą, aukciono dalyvis – asmuo, užsiregistravęs interneto svetainėje ir turintis prisijungimo slaptažodį, taip pat sumokėjęs į interneto svetainėje ir Apraše nurodytą banko sąskaitą pradinį įnašą. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis dalyvauti aukcione, turi būti užsiregistravęs interneto svetainėje (pirmą kartą) arba prisijungęs prie interneto svetainės ir sumokėjęs pradinį įnašą. Asmuo gali sumokėti pradinį įnašą internetinėje bankininkystėje ar finansų įstaigoje ir likus mažiau kaip 2 darbo dienoms iki aukciono dalyvių registracijos pabaigos, privalo pateikti interneto svetainėje mokėjimo pavedimo kopiją iki aukciono dalyvių registracijos pabaigos (Aprašo 14–15 punktai). Aukciono administratorius, patikrinęs, ar asmuo, pageidaujantis dalyvauti aukcione, yra sumokėjęs į nurodytą sąskaitą pradinį įnašą ir jo dydį, priima sprendimą suteikti arba nesuteikti teisę asmeniui dalyvauti aukcione (Aprašo 16 punktas). Nagrinėjamoje byloje Fondo paskelbtas aukcionas turėjo vykti 2020 m. gruodžio 14 d. 

81.       Teisėjų kolegija nesutinka su pernelyg siaura apeliantų ir atsakovių pateikiama teisinio suinteresuotumo samprata, pagal kurią neužsiregistravę aukcione asmenys negali ginčyti viešojo aukciono papildomų sąlygų. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad ieškovė ginčija ne aukciono rezultatus, bet papildomas jo sąlygas, kuriomis pažeidžiamos ieškovės teisės dalyvauti aukcione ir jį laimėti. Pažymėtina, kad teisė ginčyti viešojo aukciono papildomas sąlygas siejama su intereso dalyvauti aukcione ir intereso sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį gynimu, kai dėl viešąjį aukcioną vykdančio subjekto veiksmų neteisėtai ribojama ar neleidžiama sudaryti sutarties. Byloje nustatyta, kad ginčydama aukciono papildomas sąlygas ieškovė siekia užkardyti savo teisių pažeidimą dėl jos manymu aiškiai neteisėtų, diskriminacinių, orientuotų tik į vieną rinkos dalyvį ir aiškiai iškreipiančių konkurenciją viešojo aukciono papildomų sąlygų. Ieškovė siekia dalyvauti aukcione, jeigu bus panaikintos ginčijamos sąlygos, jį laimėti ir išsinuomoti valstybinį žemės sklypą. Tam, kad asmuo galėtų ginčyti viešojo aukciono papildomas sąlygas, nėra būtinas aukciono dalyvio statusas. Sutiktina su apeliantų pozicija, kad nėra pareigos sumokėti dalyvio mokestį tik tam, kad jis galėtų ginčyti papildomas aukciono sąlygas, nes tai neproporcingai apsunkintų jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad vien aplinkybė, jog ieškovė nebuvo užsiregistravusi aukcione ir nėra jo dalyvė, nereiškia, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti papildomų viešojo aukciono sąlygų.

82.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė suinteresuota dalyvauti aukcione. Aukciono skelbime nustatytos papildomos žemės nuomos sąlygos, ieškovei, kaip potencialiai aukciono dalyvei, buvo neaiškios ir sukėlė abejonių, todėl ieškovė 2020 m. spalio 20 d. paprašė ESA ir Fondo pateikti su organizuojamu aukcionu susijusią papildomą informaciją. Ieškovė, gavusi Fondo 2020 m. spalio 23 d. atsakymą ir dalį dokumentų, 2020 m. spalio 30 d. pateikė pretenziją, kuria, be kita ko, pareikalavo pašalinti iš aukciono sąlygų nuostatas, įpareigojančias nuomininką įsigyti nuosavybės teise visą nuomojamame sklype ir vandens akvatorijoje esantį turtą bei vykdyti esamą pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus. ESA šią pretenziją 2020 m. lapkričio 12 d. išnagrinėjo ir iš esmės vertino kaip nepagrįstą. Dėl to ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti aukciono papildomas sąlygas: „Nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas“; „Nuomininkas vykdo esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus“. Taigi, priešingai negu teigia apeliantai, ieškovė įgijo teisėtą suinteresuotumą reikšti ieškinį. Aplinkybė, kad ieškovė neskundė ESA 2020 m. lapkričio 12 d. priimto administracinio akto, nereiškia, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo pareikti ieškinį ir ginčyti viešojo aukciono papildomas sąlygas ginčo teisenos tvarka.

83.       Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčo aukciono sąlygose nenustatyti kvalifikaciniai kriterijai būsimam valstybinės žemės sklypo nuomininkui. Atsakovių ir apeliantų nurodyti teiginiai, kad ieškovė neturi pakankamai turto ir lėšų, todėl nepajėgi išsinuomoti žemės sklypo bei vykdyti jame veiklą, per se (savaime) nereiškia, kad ieškovė negali dalyvauti aukcione, jo laimėti, sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties ir vykdyti sklype veiklos pasitelkdama kitus ūkio subjektus, bendradarbiaudama su investuotojais. Priešingai negu teigia apeliantai, JAR duomenimis, ieškovė yra veikianti bendrovė. JAR išplėstinio išrašo duomenimis, UAB „Sagatėja“ įsteigta 1996 metais, įmonės veiklos tikslai ir rūšys – pramogų ir poilsio organizavimas, bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nuo 2018 metų neteikia JAR tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, yra pagrindas atsakingiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka taikyti atsakomybę, bet tai nėra pagrindas nagrinėjamojoje byloje daryti išvados, kad ieškovė neveikianti bendrovė. Viešųjų registrų duomenimis, ieškovė moka mokesčius, turi darbuotojų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra veikianti bendrovė ir JAR nurodyti jos veiklos tikslai sutampa su ginčo aukciono sklypo naudojimo paskirtimi.

84.       Ieškovė pagrindė savo siekį dalyvauti aukcione, jeigu būtų panaikintos ginčijamos sąlygos. Ieškovė tiek atsakovėms pateikdama prašymą ir pretenziją, tiek bylą nagrinėjant teisme savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai argumentavo, kad būtent ginčijamos aukciono sąlygos apriboja jos galimybę dalyvauti aukcione, t. y. pažeidė jos subjektines teises, todėl ji siekia panaikinti šias sąlygas ir dalyvauti aukcione pagal pakeistas sąlygas, jį laimėti ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi pirmiau aptartų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė savo teisių pažeidimą ir pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti aukciono papildomų sąlygų teisėtumą.

Dėl viešojo aukciono papildomų sąlygų teisėtumo vertinimo

85.       Ieškovės teigimu, viešojo aukciono papildomos sąlygos: 1) „Nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas“; 2) „Nuomininkas vykdo esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus“ – pažeidžia ieškovės teises, yra aiškiai neteisėtos, diskriminacinės, orientuotos tik į vieną rinkos dalyvį ir aiškiai iškreipiančios konkurenciją.

86.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčijamos sąlygos neteisėtos, neskaidrios, diskriminacinės, prieštarauja valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono būdu tikslui ir esmei, jomis sudarytos sąlygos nuomos aukcioną laimėti dabartiniam naudotojui, todėl jas panaikino.

87.       Apeliantai nesutinka su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad papildomos aukciono sąlygos teisėtos, neprieštarauja viešojo aukciono esmei ir valstybinės žemės nuomos tikslui bei atitinka efektyvumo principą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

88.       Valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 58 punktas). 

89.       Taigi, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvus reguliavimas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. 

90.       Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešame aukcione parduodamo valstybės turto, žemės sklypo pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) pradinė kaina didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, ar žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimo išlaidų verte. Vadovaujantis VSTVNDĮ nuostatomis, nenumatyta teisė valstybinės žemės nuomos aukciono būdu kompensuoti kitų privačių asmenų atliktas investicijas į sklype esančią įrangą bei statinius.

91.       Žemės

92.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018 26, 27 punktai; 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020 26 punktas).

93.       VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas). Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto.

94.       Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata pakartota ir detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

95.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo įrengė ginčo sklype esančius statinius ir įrenginius. Vis dėlto, Elektrėnų savivaldybės taryba 2020 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą išnuomoti ginčo sklypą aukciono būdu. Be to, ESA 2020 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo Fondą, kad ginčo sklype esanti įranga ir statiniai (aikštelės, laikini paviljonai), kurie nėra nekilnojamieji daiktai, neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo laiko. Dėl to, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, priešingai negu teigia apeliantai, akivaizdu, kad atsakovės pripažino, jog sklype esantys statiniai yra laikini ir nėra neatsiejamai susiję su sklypu. Priešingu atveju būtų priimtas sprendimas išnuomoti sklypą ne aukciono būdu. Apeliantai neginčijo atsakovių sprendimo išnuomoti ginčo sklypą aukciono būdu ir sklype esančių statinių bei įrenginių teisinio statuso.

96.       Be to, byloje nustatyta, kad dalis įrenginių yra už ginčo sklypo ribų, t. y. Elektrėnų mariose. Byloje nėra duomenų, kad išduoti leidimai Elektrėnų mariose statyti įrenginius ir vykdyti veiklą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NŽT 2017 m. birželio 2 d. raštas, kuriuo neprieštarauta atlikti darbus, negali būti laikomas sutikimu statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, nes jis neatitinka NŽT direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintų Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių reikalavimų. Pagal šių taisyklių nuostatas, toks sutikimas galėjo būti išduotas tik Elektrėnų savivaldybei, bet ne trečiajam asmeniui. Be to, iš 2017 m. birželio 2 d. rašto turinio nustatyta, kad NŽT nurodė, jog neprieštaraus dėl vandens ženklų (bujų) ir specialios įrangos, skirtos vandens sportui, montavimo Elektrėnų mariose, jeigu šiems darbams atlikti bus gautas Aplinkos ministerijos pritarimas. Byloje nėra duomenų, kad VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas gavo Aplinkos ministerijos pritarimą vykdyti darbus Elektrėnų mariose. Nurodytas aplinkybes patvirtino NŽT atsiliepime į ieškinį.

97.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, valstybinės žemės nuomos aukciono sąlygomis būsimam nuomininkui negali būti nustatyta pareiga apmokėti privačių asmenų patirtas išlaidas už sklype esančių laikinų statinių ir įrenginių, kurie nėra neatsiejamai susiję su sklypu įrengimą, už Elektrėnų mariose įrengtus įrenginius, kuriems įrengti neišduoti leidimai, taip pat būsimas nuomininkas negali būti verčiamas vykdyti esamą vandens pramogų veiklą, kuriai vykdyti net neišduotas leidimas. Ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Tai reiškia, kad būsimam nuomininkui turi būti suteikta teisė vykdyti sklypo naudojimo būdui neprieštaraujančią veiklą. Aplinkybė, kad būsimas nuomininkas vykdys galbūt ne esamą vandens pramogų veiklą, bet kitą sklypo naudojimo paskirčiai ir būdui neprieštaraujančią veiklą, nereiškia, kad ši veikla neužtikrins visuomenės poreikių ir bus jai nenaudinga. 

98.       Iš ESA 2020 m. gegužės 19 d. rašto turinio nustatyta, kad VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ į ginčo sklypo infrastruktūrą, krantinės remonto ir aplinkos sutvarkymo darbus, vandenlenčių sporto įrangą investavo 604 222,21 Eur. ESA, VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ 2020 m. birželio 10 d. pasirašė susitarimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ toliau siekia plėsti veiklą, bet tam reikalinga registruoti statinius Nekilnojamojo turto registre. Rašte nurodyta, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ nevaldo žemės sklypo nuosavybės ar nuomos teise, todėl neturi galimybės įregistruoti statinių. Dėl to ESA pasiūlė žemės sklypą nuomoti aukciono būdu. Toliau rašte nurodyta, kad aukciono nugalėtojas negali būti žinomas iš anksto ir „UAB „Veiksmo poilsinė“, nelaimėjusi aukciono, dėl jau patirtų išlaidų finansiškai nukentėtų nenustačius teisingo kompensavimo mechanizmo“. Tad pasiūlyta nustatyti nuomos aukciono nugalėtojui, jei jis bus ne UAB „Veiksmo poilsinė“, privalomą sąlygą – „prieš sudarant nuomos sutartį, kompensuoti UAB „Veiksmo poilsinė“ 604 222,21 Eur turėtas išlaidas“.

99.       Taigi, aukcionas paskelbtas iš esmės siekiant įregistruoti statinius ir toliau vykdyti trečiojo asmens vykdomą veiklą. Atsakovės Elektrėnų savivaldybė ir ESA neginčijo, jog ginčo aukcionu iš esmės siekiama tęsti iki tol sklype ir Elektrėnų mariose vykdytą veiklą. Priešingai negu teigia apeliantai, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama aukciono sąlyga „Nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas“ siekiama kompensuoti privataus juridinio asmens investicijas tuo atveju, jeigu jis nelaimėtų aukciono. Tai, kad pagal aukciono sąlygas 604 222,21 Eur suma turi būti įmokėta į savivaldybės sąskaitą, nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Atsakovė, priimdama sprendimą išnuomoti valstybinę žemę, turėjo pareigą tinkamai apskaičiuoti ir nustatyti aukciono tikslą atitinkančią nuomos kainą, bet ne siekti kompensuoti privataus juridinio asmens investicijas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomos aukciono sąlygos, kuriomis būsimas nuomininkas įpareigotas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) per 60 kalendorinių dienų į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumokėti 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas, taip pat vykdyti esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip 5 metus, yra neteisėtos, neskaidrios ir diskriminacinės. 

100.       Sutiktina su apeliantais, kad vertinant šalių ginčo dėl viešo aukciono sąlygų aplinkybes, būtina atsižvelgti į efektyvumo principą. Taip pat sutiktina, kad vienas iš aukciono pagrindinių tikslų yra išrinkti pasiūlymą, kuris labiausiai atitiktų racionalų išnuomojamo turto panaudojimą. Vis dėlto tai nėra vienintelis tikslas, kurio turi būti siekiama, priimant sprendimus dėl valstybinės žemės. Minėta, kad kitas valstybinės žemės nuomos aukciono tikslas yra gauti didžiausią nuomos mokestį. Be to, Pagal VSTVNDĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešajame aukcione negali būti ribojamas aukciono dalyvių skaičius, o sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. VSTVNDĮ neįtvirtinta teisė už disponavimą valstybės ir savivaldybių turtu atsakingoms institucijoms siekti užtikrinti atskirų subjektų interesų patenkinimo.

101.       Taigi, be pirmiau nurodytų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų, nagrinėjamam ginčui dėl viešojo aukciono papildomų sąlygų teisėtumo spręsti, inter alia (be kita ko), taikytini skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principai. Dėl to atsakovės, priimdamos sprendimą išnuomoti ginčo sklypą aukciono būdu, turi pareigą nustatyti viešojo aukciono sąlygas taip, kad būtų užtikrinta sąžininga subjektų konkurencija, nepagrįstai nebūtų suvaržytos subjektų, galinčių sudaryti žemės nuomos sutartį, teisės, neperžengtos atsakovėms įstatymų suteiktos diskrecijos ribos.

102.       Atsakovės teigia, jog nustatytomis ginčijamomis papildomomis sąlygomis jos siekia, kad būtų užtikrinti visuomenės interesai, žemės sklype būtų išlaikyta infrastruktūra, vykdoma veikla, užtikrinanti maksimalią naudą visuomenei.

103.       Pažymėtina, kad aukciono organizatorius gali nustatyti kriterijus, užtikrinančius, jog nuomininkas bus pajėgus naudoti sklypą pagal paskirtį ir užtikrinti siekiamus tikslus, bet tokią diskreciją organizatorius turi įgyvendinti proporcingai siekiamam tikslui, be kita ko, užtikrindamas sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Pažymėtina, kad kuo daugiau aukciono dalyviams bus iškelta papildomų reikalavimų, tuo mažiau jų galės dalyvauti aukcione. Tai neišvengiamai lems mažesnę pasiūlymų kainą.

104.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kvalifikaciniu reikalavimu negali būti sąlyga apmokėti privataus juridinio asmens atliktas investicijas valstybinės žemės sklype. Sąlyga, pagal kurią nuomininkas (jei tai nėra dabartinis naudotojas) privalo sumokėti 604 222,21 Eur už įrangą, statinius bei investicijas, sumažina potencialių valstybės žemės nuomininkų ratą ir iš esmės yra naudinga trečiajam asmeniui UAB „Veiksmo poilsinė“. Trečiajam asmeniui laimėjus aukcioną, priešingai negu kitiems asmenims, netektų mokėti už kilnojamąjį turtą, investicijas. Taigi, ginčo aukciono papildomos sąlygos sudaro prielaidas nesąžiningai konkuruoti, nes jomis sudarytos nevienodos sąlygos laimėti aukcioną, jos parengtos vieninteliam subjektui – UAB „Veiksmo poilsinė“. Be to, ginčijama aukciono sąlyga sudarytos prielaidos dabartiniam žemės naudotojui išnuomoti valstybinės žemės sklypą už pradinę nuomos kainą. Dėl to konstatuotina, kad ginčijamos aukciono papildomos sąlygos prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui, taip pat VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punkte ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytam valstybinės žemės nuomos aukciono būdu tikslui gauti didžiausią nuomos mokestį.

105.       Apeliacinio skundo argumentai, kad, netaikius reikalavimo sumokėti 604 222,21 Eur kitiems potencialiems aukciono dalyviams, būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, taip pat būtų pagrindas būsimam nuomininkui nepagrįstai praturtėti, nes būsimas nuomininkas, neinvestavęs lėšų į sklypą, įgytų teisę naudotis ne tik juo, bet taip pat ir jame esančia įranga bei statiniais, yra nepagrįsti. Minėta, kad sklype esanti įranga ir statiniai yra laikini ir jie nėra neatsiejamai susiję su sklypu. Tai reiškia, kad sklype esanti įranga įrengta ir statiniai pastatyti tam tikram terminui ir jie gali būti perkelti į kitą vietą. Taigi, apeliantams nelaimėjus aukciono, įranga ir statiniai gali būti perkelti į kitą vietą. Be to, apeliantai, investavę į sklypą, gali ginti savo interesus kitais įstatymų nustatytais būdais. Aukciono sąlygomis negali būti kompensuojamos privačių asmenų investicijos, nes tai neatitinka valstybinės žemės nuomos aukciono būdu tikslo, taip pat VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų principų, skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principų. 

106.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22, 26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, teisingai išsprendė ginčą, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl trečiųjų asmenų apeliacinis skundas atmetamas ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

107.       Ieškovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 087,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliantai UAB „Veiksmo poilsinė“ ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 925,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur žyminio mokesčio ir 3 775,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą). 

108.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

109.       Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (keistų teisingumo ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2021 m. birželio 28 d., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2020 metų ketvirtąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 524,20 Eur. Taigi, ieškovės prašomos priteisti 2 087,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 1981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3). Vis dėlto, įvertinus nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo specifiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į skundą, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio. Dėl to atmetus apeliacinį skundą, ieškovei lygiomis dalimis iš apeliantų UAB „Veiksmo poilsinė“ ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo priteistina 2 087,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 043,63 Eur iš kiekvieno apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

110.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Sagatėja“ (juridinio asmens kodas 123760554) iš trečiojo asmens VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo (juridinio asmens kodas 304506197) 1 043,63 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Sagatėja“ (juridinio asmens kodas 123760554) iš trečiojo asmens UAB „Veiksmo poilsinė“ (juridinio asmens kodas 304233617) 1 043,63 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                    Dalia Kačinskienė

                                                                                                    Gintaras Pečiulis

                                                                                            Tomas Venckus