Baudžiamoji byla Nr. 1-46-361/2014
Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00032-2000-3
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.3.2.7.; 2.3.6.4.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U
2014 m. birželio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Stasio Valužio,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Danutei Klimašauskaitei, Jolantai Kližentytei ir Redai Tamošauskaitei,
dalyvaujant prokurorams A. G. ir J. M.,
gynėjams advokatams Svetlanai Baracevičienei, Vidui Peikšteniui, Vitalijui Gunčiui ir Olegui Romanovui,
vertėjoms S. A., Livijai Martišauskienei ir Anželai Tyščukienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1991 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 250 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 1998 m. vasario 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams 10 dienų su turto konfiskavimu, 2003 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį 15 metų laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę) ;
D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1994 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 1997 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 232 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams su turto konfiskavimu, 2001 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 212¹ straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams ir 625 Lt bauda, 2002 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (nuosprendis pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartimi) pagal Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalį ir 118 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 2002 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. 2003 m. spalio 31 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi atskirais nuosprendžiais bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;
S. Š. (S. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 1995 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 125 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2001 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 111 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, 2003 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968redakcija).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
kaltinamieji R. J., S. Š. ir D. Š. buvo kaltinami tuo, kad jie 2000 m. birželio 8 d., apie 16.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, keršydami už tai, kad A. U. su nenustatytais asmenimis 2000 m. pavasarį buvo sumušęs R. J., turėdami tikslą nužudyti A. U., pribėgo prie sėdinčio automobilyje (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo ir jį nužudė, t. y. pašalinių žmonių akivaizdoje R. J. iššovė ne mažiau kaip šešis kartus į nukentėjusįjį iš TT ar panašaus modelio 7,62 mm kalibro pistoleto, o S. Š. ir D. Š. iššovė į A. U. iš savadarbio šaunamojo ginklo ir lygiavamzdžio šaunamojo ginklo. Taip R. J., veikdamas bendrininkų grupe su S. Š. bei D. Š., kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu padarė A. U. daugybinius šautinius kulkinius ir grankulkinius galvos ir krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimus su galvos smegenų, abiejų plaučių ir pilvo organų pažeidimais, abipusiu atviru masyviu pneumohemotoraksu bei pilvo organų patekimu į kairę pleuros ertmę, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, mano, jog kaltinamųjų kaltė dėl A. U. nužudymo nėra įrodyta.
Kaltinamasis R. J. parodė, kad nužudytojo nepažinojo, nusikaltimo nepadarė. Nesupranta, kuo jį kaltina. A. U. net akyse nematė. (duomenys neskelbtini) gaujos narių nepažįsta, nebuvo dėl ko tą žmogų žudyti. 2000 m. ar 1995 m. (duomenys neskelbtini) name nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kas vyko 2000 m., negali pasakyti, pavasarį sumuštas nebuvo. Jei jį ir būtų kas sumušę, dar nereiškia, kad reikia žudyti. 2000 m. pavasarį telefono niekas nebuvo atėmęs ar pavogęs. Jokie banditai jo nebuvo užpuolę.
Kaltinamasis S. Š. parodė, kad ką veikė 2000 m., neatsimena. Nepažįsta jokio A. U.. Byla yra sufabrikuota. 2000 m. ir anksčiau su R. J. nebendravo, tik pažįsta iš matymo, buvo sutikęs kalėjime. Su A. Č. nebendravo. A. Č. 2000 m. jam peiliu smogė į krūtinę dėl to, kad neva apgavo žmogų, paėmė pinigus. Tas žmogus pasiskundė A. Č.. Dėl sužeidimo nesikreipė, nes peilis neįsimigo į krūtinę, o tik kliudė šoną. Dirbo (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 8 d. atskrido į Lietuvą ir nepagalvojo, kad paskelbta jo paieška. Tada ir buvo sulaikytas.
Kaltinamasis D. Š. teismo posėdžio metu parodymų dėl pareikšto kaltinimo nedavė, kaltu neprisipažino.
Liudytoja B. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g., anksčiau 2000 m. gyveno ten pat. Vakarop apie 5 val. darydama valgyti išgirdo panašius kaip petardos šūvius. Išėjusi į balkoną, pamatė 3 vaikinus, jie įbėgo į tarpą tarp (duomenys neskelbtini) namo ir nubėgo toliau. Jų veidų nematė, nes gyvena namo 9 aukšte. Vaikinai buvo apsirengę tamsia sportine apranga su kapišonais, bet ar visi turėjo kapišonus, neatsimena. Jie buvo ne jaunesni nei 20 metų. Su savimi jie jokių daiktų neturėjo, o gal ji neatkreipė dėmesio. Buvo neaukšti, apie 170 cm ūgio.
Liudytoja S. T. (L.) parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno anksčiau, dabar gyvena kitur. Tuo metu buvo lauke su klasės draugais ir šnekėjosi. Išgirdo šūvius ir matė nubėgančius žmones. Jie nubėgo tarp (duomenys neskelbtini) namų. Neprisimena, ar jų buvo du ar trys. Buvo apsirengę tamsiai. Apie ūgį negali pasakyti. Nematė, kad neštų ką rankose. Liudytoja patvirtino, kad galima tikėti jos ankstesniais parodymais.
Ankstesnio 2002 m. birželio 26 d. teismo posėdžio metu ji parodė, kad matė 3 vaikinus, Vienas vaikinas nusimovė kaukę ir bandė įsikišti. Vienas vaikinas buvo mažesnio nei vidutinio ūgio (b. l. 185–186, t. 1).
Liudytojas M. E. parodė, kad dabar nieko neprisimena, išskyrus tai, kad girdėjo sprogstančio parako garsą, reikia tikėti jo ankstesniais parodymais, kuriuos teismas perskaitė. Anksčiau teismui jis parodė (b. l. 187, t. 1), kad išgirdo keletą šūvių, pamatė tris bėgančius vyrus. Vienas iš jų buvo apie 185–188 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos buvo juodos spalvos kepurė „beisbolkė“, vilkėjo juodą striukę.
Liudytojas E. L. parodė, kad 2000 m. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo metu išėjo iš laiptinės ir girdėjo šūvius. Dabar įvykio aplinkybių nepamena, perskaičius jo ankstesnius parodymus patvirtino, jog jie yra teisingi. Anksčiau teisme E. L. parodė, kad prabėgo trys vaikinai, jų ūgis buvo apie 175–180 cm. Du vaikinai buvo su kaukėmis, o trečias buvo užsimovęs kojinę, kurias nešioja moterys (b. l. 183–184, t. 1).
Liudytoja N. K. parodė, kad ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėjusi į virtuvę maitinti vaiko, išgirdo šūvius ir, kai pažiūrėjo pro langą, matė du vaikinus, bėgančius už namo. Jie buvo su kaukėmis, su iškirptomis akimis ir burna. Kokio ūgio buvo vaikinai, negali pasakyti. Nematė, kad vaikinas laikė pistoletą.
Liudytojas V. A. parodė, kad anksčiau yra gyvenęs (duomenys neskelbtini) gatvėje. Gyveno 5 aukšte, išgirdo šūvius, pažvelgė pro langą, pamatė nubėgančius vaikinus. Dabar visų aplinkybių nepamena, reikia tikėti ankstesniais parodymais. Anksčiau teismui jis parodė (b. l. 193–194, t. 1), kad matė bėgančius tris vyrus, girdėjo 6–7 šūvius, jie buvo su kaukėmis, vilkėjo sportine apranga.
Liudytoja J. Z. (G.) parodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) name. Kai grįžo iš darbo, laukė pietų grįžtančio vyro, pažiūrėjo pro 2 aukšto langą ir pamatė prabėgančius stambokus vaikinus, vieno vaikino pakaušyje buvo randas. Jie nubėgo į mašiną, nes ten stovėjo kioskas, po to pamatė atbėgantį dar vieną vaikiną. Kaip jie atrodė, negali pasakyti, nes juos matė iš nugaros, bet buvo sportiški. Kaip buvo apsirengę, sunku pasakyti, bet lyg ir sportiškai. Šūvių ji negirdėjo. Atrodo, kad vienas vaikinas turėjo rankinę. Antras vaikinas turėjo randus pakaušyje, pagalvojo, gal turėjo kokią avariją. Randai matėsi gerai, nes juos matė iš 2 aukšto. Mašinos neįsidėmėjo. Toje vietoje už kiosko sustodavo taksi automobiliai ir laukdavo keleivių. Ta vieta, ko gero, būdavo ir taksi sustojimo vieta.
Liudytojas A. M. parodė, kad išgirdo šūvius, galvojo, kad šaudo petardos. Jie tuo metu stovėjo laiptinėje, klasės draugės name. Išėję iš laiptinės pamatė, kaip bėgo keli, gal trys, vaikinai. Jų veidų nematė, jie buvo per toli.
Liudytoja R. M. parodė, kad šiuo metu gyvena ten pat, (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2000 metais, kai išgirdo tuos šūvius, buvo namuose su mažais vaikais. Ji su vyru tada iš karto puolė prie langų. Buvo trys vyrukai juodais rūbais, atrodo, netgi kaukės buvo. Tikrai gali patvirtinti, kad pas vieną iš tų vyrukų matė ginklą. Tai buvo būgninis ginklas, revolveris. Vienas turėjo ginklą, o kitų ginklų nematė. Du vilkėjo treningais. Buvo ir gobtuvai, ir kaukės, tad jokių veidų iš trečio aukšto, iš kur stebėjo, nebuvo matyti. Tai buvo jauni žmonės. Kažkuris dar turėjo raudoną sportinį krepšį. Jiems tai tada pasirodė labai keista, nes raudonas krepšys taip krenta į akis, jį nešėsi rankoje. Kažkuris turėjo juodą kaukę. Girdėjo, jog buvo šauta ne iš vieno ginklo. Abu su vyru tuo metu dirbo pasienio apsaugos pareigūnais, todėl iš garso atskyrė, kad ne vienas ginklas šaudė. Tačiau matė tik vieną ginklą – revolverį.
Liudytojas E. M. parodė, kad A. U. pažinojo kaip žmogų, dirbantį apsaugos darbuotoju, žaidė futbolą, tiesiogiai jo nepažinojo. Apie nužudymą žino iš spaudos bei kas buvo nugirsta. 2000 m. vasaros pabaigoje sėdėjo (duomenys neskelbtini) bare, gėrė, gal buvo kažkoks balius. Buvo privažiavęs „Audi“ automobilis, kuriuo važinėjosi Ramūnas su broliais Š. Kažkas iš aplinkinių paskambino, kad išeitų, išėjo pasikalbėti ir po to, kai parėjo, nugirdo, jog kažką pasakė apie A. U. žmogžudystę. Prie stalo grįžęs žmogus nesakė, kad nužudė A. U., o turėjo galvoje R. ir Š., kad „durniai dėl šūdniekio padėjo“. Buvo tokia kalba, kad Š. „išdurnėjo“ ir dėl menkniekio nužudė apsaugininką. Kas taip pasakė, dabar negali pasakyti, nes pokylyje buvo daug žmonių. Tas žmogus taip ir pasakė, „kad dėl menkniekio padėjo apsauginį“, tad suprato, kad nužudė. Z. B. buvo geras pažįstamas, pravarde B.. Jis jam pasakojo, kad A. U. stipriai sumušė R. J.. Kai buvo sulaikytas, kameroje buvo B. ir klausė, ar galėtų R. „Č.“ nužudyti tą žmogų. Z. B. pasakojo, kad A. U. sumušė R. J. ir dar apšlapino jo galvą. Apie nugirstą pokalbį bare teisėsaugos neinformavo.
Liudytojas Z. B. parodė, kad A. U. buvo jo geras pažįstamas. Su juo daug metų treniruodavosi, leisdavo laiką, susitikdavo kas antrą dieną, bėgiodavo krosus. Iki savo žūties A. U. pasakojo, kad su kažkuo susimušė, pasiginčijo, nieko rimto nebuvo. Jis pasakojo, kad su R. J. buvo susipykęs, nors anksčiau jie bendraudavo. Pasakojo, kad buvo susitikę, jis buvo apibraižytas, minėjo, kad susimušė su R. J., o dėl ko, jo neklausinėjo ir nesigilino. A. U. tik pasakė, kad jie susimušė dviese. Jis girdėjo, kad A. U. du kartus buvo sumušęs R. J., tik ne iš karto, bet per du kartus. Kokį telefoną atėmė, negali pasakyti. A. U. pasakojo, kad vieną kartą sumušė (duomenys neskelbtini), o kitą – (duomenys neskelbtini) prie namų.
Kai kurių neatvykusių liudytojų parodymai, kurie buvo duoti teismui ankstesnio bylos nagrinėjimo metu, buvo paskelbti.
Liudytojas S. M. parodė, kad su žmona buvo virtuvėje ir išgirdo šūvius, pažiūrėjo pro langą ir pamatė du vaikinus. Vienas vaikinas buvo iš priekio, o kitas iš galo. Po to antrą kartą matė nubėgančius vaikinus. Prabėgo pro langus ir prie tunelio prie jų prisijungė trečias vaikinas. Parodė, kad gyvena trečiame aukšte, veidų nematė, vienas vaikinas buvo su kauke, o kitas su kapišonu. Atstumas buvo apie 20 metrų, trečias prisijungė vėliau prie tunelio, prie (duomenys neskelbtini) namo. Vienas vaikinas buvo truputį žemesnis, bet atletiško kūno sudėjimo, o kitas buvo toks kresnas, truputį aukštesnis. Matė, kad rankoje turėjo revolverį. Žmona vėliau nuėjo į kambarį. Kai liudytojas išgirdo šūvius, viskas vyko stovėjimo aikštelėje. Jie stovėjo nugara į liudytoją, ištiestomis rankomis. Aukštesnysis buvo su kapišonu, o žemesnysis su kauke. Juos matė iš viršaus. Ūgis gali būti 180 cm – žemesnio vaikino, o kitas buvo aukštesnis. Žemesnysis turėjo revolverį, sportinio krepšio nepastebėjo. Liudytojas parodė, kad ginklus skiria, buvo duslus garsas. Buvo šaudyta ne iš vieno ginklo. Antro ginklo nematė (b. l. 188–189, t. 1, 36–38, t. 2).
Liudytojas V. A. parodė, kad būdamas buto virtuvėje išgirdo šūvius. Pamatė prabėgant du vaikinus. Šaudė iš skirtingų pistoletų. Šūvių buvo daugiau nei penki. Vaikinai buvo vidutinio ūgio – 170–180 cm. Vienas buvo su kauke, o kitas buvo užsimovęs kapišoną nuo sportinės striukės, gal kitą daiktą buvo užsimovęs ant galvos. Vienas iš vaikinų rankoje turėjo pistoletą. Po šūvių iš karto pribėgo prie lango. Vaikinus matė apie penkias sekundes. Vaikinai buvo apsirengę tamsiai (b. l. 184–185, t. 1).
Liudytojas V. S. parodė, kad įvykio dieną stovėjo su S. L. prie jos namo įėjimo. Išgirdo šūvius. Prabėgo trys vaikinai. Buvo su kaukėmis, nedidelio ūgio. Nepastebėjo, kad jie būtų turėję kokias „tašes“. Vaikinus matė gal tris sekundes. Visi trys vaikinai buvo su kaukėmis. Vaikinai nubėgo tarp namų į tarpą (b. l. 186–187, t. 1).
Liudytoja G. P. parodė, kad įvykio dieną išgirdo keistus garsus. Garsai buvo šaudymo ir sproginėjimo. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė tris nubėgančius žmones. Vienas buvo su kauke. Jie nubėgo tarp namų. Jie nubėgo tarp (duomenys neskelbtini) namo. Ūgio, sudėjimo neprisimena (b. l. 192, t. 1).
Šioje byloje ikiteisminio tyrimo teisėja 2012 m. lapkričio 22 d. apklausė įtariamąjį A. Č., kuris parodė (b. l. 124–126, t. 2), kad pažinojo R. J., pravarde Č., ir brolius D. ir S. Š.. R. J. turėjo konfliktą su A. U., R. J. buvo sumuštas, iš jo buvo atimtas telefonas. R. J. buvo stipriai įsižeidęs, norėjo kažkokiu būdu atkeršyti, atsiimti savo telefoną. Kažkurią dieną jis buvo paprašęs nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) gatvę su broliais Š.. Automobiliu (duomenys neskelbtini) privažiavus A. U. mašiną, liepė sekti paskui jį. Automobilyje buvo vienas žmogus. Kaip R. J. ir broliai Š. buvo apsirengę, neatsimena. Jie neturėjo nei jokių kepurių, nei kaukių, bent jam jie nerodė. Važiuojant matė, kad jie turėjo nedidelį rudą krepšį, kuriame buvo šautuvas, pamanė, kad tai yra apipjaustytas medžioklinis šautuvas. Šiek tiek krepšį pradarius, pamatė medžioklinio šautuvo gaiduką ir vamzdžio dalies pradžią. R. J. buvo už diržo užsikišęs ginklą, panašų į TT pistoletą. R. J. pasakė, kad apsaugininką „dės į vietą“, bet šios frazės nelaikė noru nužudyti A. U., pamanė, jog ketina jį peršauti ar kitaip sužaloti. Išlipdamas iš automobilio R. J. nepaliko pistoleto TT, broliai Š. pasiėmė krepšį, kuriame buvo šautuvas. Jiems išlipus iš automobilio, jis savo automobilyje jokių ginklų nerado. Automobilyje jie ginklų nepaliko. Išsodinus juos vietoje, liepė palaukti. Jam buvo liepta laukti pagrindinėje Laukininkų gatvėje. Palaukė 5 minutes ir norėjo išvažiuoti, tačiau pavažiavo į kitą kiemą priešais naktinį klubą (duomenys neskelbtini) ir sustojo laukti. Po kurio laiko R. J. ir broliai Š. praėjo pagrindine gatve, pasižiūrėjo į jį, įsėdo į taksi (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Suprato, kad ne taip padarė, ne ten laukė, tad jie dėl to ir supyko. Kitą dieną iš laikraščių ar televizijos sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykdyta žmogžudystė. Po šio įvykio jis nei su R. J., nei su broliais Š. nebendravo. Jie su juo neieškojo kontakto, o jis su jais taip pat neieškojo jokio kontakto.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, kad maždaug 2000 metų pavasarį, tikslios datos nepamena, jis sutiko R. J., kurio veidas buvo sužalotas. R. J. trumpai papasakojo, kad jį (duomenys neskelbtini) prie namų be priežasties sumušė kažkoks apsaugininkas iš (duomenys neskelbtini) (taip jis vadino U.) su kažkokiu asmeniu. Dar po kelių dienų jis vėl sutikęs R. J. pamatė ant jo veido šviežius sužalojimus. R. J. sakė, kad jį vėl sumušė apsaugininkas su dar dviem asmenimis. R. J. taip pat pasakė, kad sumušimo metu iš jo minėti asmenys atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. Kažkurio pokalbio metu R. J. kalbėdamas apie U. pasakė, kad reikia išsiaiškinti, kur jis gyvena. R. J. užsiminė, kad reikėtų su apsaugininku išsiaiškinti, tačiau kaip konkrečiai, jis nepasakė. Dar po kelių dienų ar po savaitės jam paskambino R. J. ir pasiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu R. J. pasakė, kad jis susekė, kur gyvena apsaugininkas, ir sužinojo, kad jis kiekvieną dieną važiuoja pietauti į namus. R. J. paprašė kitą dieną jį ir brolius Š. savo automobiliu nuvežti prie apsaugininko namų. Kitą dieną jis savo automobiliu R. J., S. Š. ir D. Š. nuvežė prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. R. J. sakė, kad pro tą sankryžą turi pravažiuoti apsaugininkas. Tai buvo pietų metas. Laukiant automobilyje D. Š. parodė nedidelę sportinę rankinę, šviesiai rudos spalvos, su užtrauktuku. Rankinėje buvo medžioklinis šautuvas nupjauta buože ir vamzdžiu. Maždaug tuo pačiu metu R. J. parodė priekyje už juosmens užkištą pistoletą. Pistoleto R. J. neištraukė, tačiau iš tos dalies, kurią jis matė, pistoletas buvo panašus į TT modelio. Pamatyti ginklai jį šokiravo, nes jis nemanė, kad norint išsiaiškinti reikalingi ginklai. Belaukiant R. J. parodė į kažkokį važiuojantį automobilį ir pasakė, kad jame sėdi apsaugininkas, bei liepė važiuoti iš paskos. Jis pradėjo važiuoti paskui R. J. nurodytą automobilį. Važiuojant Laukininkų g. sekamas automobilis įvažiavo į kažkokį kiemą. Automobiliui įsukus R. J. nurodė įvažiuoti į kitą toje pačioje gatvės pusėje esantį kiemą. Įvažiavus ir sustojus prie elektros transformatorinės iš automobilio išlipo R. J. ir Š.. Išlipdamas R. J. liepė apsisukti ir laukti. D. Š. pasiėmė rankinę su ginklu. Kadangi buvo išsigandęs, todėl jis apsisuko ir išvažiavo į pačią Laukininkų g. Palaukęs kelias minutes jis nuvažiavo truputį toliau ir sustojo daugiabučio namo kieme netoli klubo (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo stresinė situacija, todėl nepamena, kiek laiko jų laukė. Po to pamatė juos visus tris greitu žingsniu pareinančius Laukininkų gatve. D. Š. rankoje nešė tą pačią rankinę. Jie įsėdo į taksi automobilį (duomenys neskelbtini), universalo tipo, tamsios spalvos, be skiriamųjų ženklų, ant stogo buvo tik plafonas. Kitą dieną iš žiniasklaidos sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nušautas žmogus (b. l. 132–134, t. 1).
Teismui nepavyko apklausti kelių liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu netiesiogiai patvirtino, kad kaltinamieji galėjo nužudyti A. U..
Liudytojas A. B. apklausos metu parodė, kad tie įvykai buvo labai seniai ir jis nepamena, kokius parodymus davė apie A. U. nužudymo aplinkybes. Apklausos metu A. B., susipažinęs su 2001-11-30 savo apklausos protokolu, patvirtino, kad minėtos apklausos metu duoti parodymai yra teisingi. Anot A. B., R. J. ir broliai Š. priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei. Apie A. U. nužudymo aplinkybes jis galėjo girdėti iš E. M. (b. l. 164–165, t. 6)
2001 m. lapkričio -30 d. A. B. kaltinamojo apklausos metu parodė, kad jis girdėjo, kad A. U. nužudė R. J., pravarde Č., kadangi tarp jo ir U. buvo kažkoks konfliktas. (b. l. 158–159, t. 6).
Liudytojas A. S. apklausos metu parodė, kad jis nepamena įvykių, susijusių su A. U. nužudymu, tačiau patvirtino, kad jo parodymai, duoti apklausos metu 2001-03-02 ir 2001-03-03, yra teisingi. (b. l. 163, t. 6)
2001 m. kovo 2 d. A. S. kaltinamojo apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-006-01 parodė, kad po A. U. nužudymo jis kalbėjo su A. Č. apie brolius Š. ir Č. (R. J.). Juos vadino Č., kadangi jie visą laiką būdavo kartu. Pokalbio metu Č. pasakė, kad jų yra sunki materialinė padėtis, bet Č. yra „maladec“, kadangi apsaugininką „padarė“. Dėl kokios priežasties buvo nužudytas U., jis neklausinėjo, kadangi tai nebuvo priimta ir galėjo sukelti įtarimą. Klausinėti buvo galima tik apie sumušimus, bet ne apie nužudymus. (b. l. 149–151, t. 6).
2001-03-02 A. S. kaltinamojo apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-006-01 nubraižė (duomenys neskelbtini) grupuotės narių padėtį grupuotėje. Šioje schemoje R. J., S. Š. ir D. Š. jis pavaizdavo kaip atskirą grupuotės dalį, kuri vykdė grupuotės užduotis (b. l. 152–155, t. 6).
Teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad A. U. mirė nuo daugybinių šautinių kulkinių ir medžioklinio šautuvo šūviais grankulkių padarytų galvos ir krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų su galvos smegenų, abiejų plaučių ir pilvo organų pažeidimais, abipusiu atviru masyviu pneumohemotoraksu bei pilvo organų patekimu į kairę pleuros ertmę (b. l. 62–78, t. 1).
Šioje byloje niekas iš aplinkinių daugiabučių namų gyventojų, kažką mačiusių nužudymo dieną, nenurodė, kad būtent kaltinamieji padarė nusikaltimą. Pagrindinis liudytojas, kuris neva nuvežė kaltinamuosius į nusikaltimo vietą, be abejo, yra A. Č.. Deja, liudytojas liko neišklausytas apygardos teisme, kadangi dar nepradėjus nagrinėti baudžiamosios bylos 2013 m. vasario 26 d. mirė (b. l. 75, t. 4). Kolegija negali vadovautis ankstesniais šio liudytojo parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad parodymai duoti praėjus labai daug laiko nuo nužudymo. Kitas ne mažiau reikšmingas faktas yra tas, kad A. Č. buvo įtariamasis, o vėliau ir 2011 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (b. l. 131–142, t. 9) nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą 2009 metais, taigi parodymus jis davė būdamas suimtas. 2009 m. gruodžio 14 d. atsiranda A. Č. atviras prisipažinimas (b. l. 111–112, t. 2). A. Č. aiškina: „kitą dieną visi susitikome ir J. papasakojo, kaip pats nušovė U., jis palaukė, kol U. išeis iš namų, įsės į savo automobilį, o tada iš keleto šūvių nušovė U.. Broliai Š. buvo priedangoje, kad esant būtinumui galėtų R. J. padėti. Vėliau D. Š. atsikratė savo turėtų ginklų miškelyje prie (duomenys neskelbtini), tą vietą galėčiau parodyti.“ Tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. Č. jau nurodė, kad po įvykio su kaltinamaisiais nebuvo susitikęs, paklaustas, kodėl taip atsitiko, jog skiriasi jo parodymai, pasakė, kad „sutirštino spalvas“ tam, kad pareigūnai juo patikėtų. Teismas stebėjo jo 2009 m. gruodžio 18 d. parodymų patikrinimo (b. l. 120–121, t. 2) vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, jog A. Č. neva matė, jog kitą dieną po nužudymo kaltinamieji miškelyje užkasė ginklus, tačiau net apie tokį faktą kažkodėl jis daug vėliau nekalbėjo nei ikiteisminio tyrimo teisėjai, nei duodamas kitus parodymus 2012 m. gruodžio 6–7 d. Ginklai surasti nebuvo, jų net ir nebuvo ieškoma A. Č. nurodytoje vietoje. Kelia nuostabą ir dar vienas faktas: A. Č., kaip jis sako, laukė kaltinamųjų automobilyje (duomenys neskelbtini), tačiau itin keista yra tai, jog, anot A. Č., kaltinamieji įsėdo ne į jo automobilį, o į taksi automobilį. Nurodytas faktas prieštarauja logikai: kaltinamiesiems juk būtų buvę saugiau pasišalinti iš įvykio vietos tuo automobiliu, kuriuo ir buvo atvažiavę, o ne vidury dienos ir dar su ginklais sėstis į taksi, toks faktas iš karto sukeltų įtarimą, o nusikaltę asmenys greitai būtų išaiškinti. Stebėdama jo parodymų patikrinimo vietoje vaizdo medžiagą, kolegija pastebėjo, jog ir A. Č. neva pasirinkta laukimo vieta yra visiškai neparanki: vieta yra tarp daugiabučių namų, akligatvyje, taigi pasitraukti iš įvykio vietos niekam nematant būtų problemiška. Ne vienas apklaustas aplinkinių namų gyventojas nurodė, jog trys asmenys, dalyvavę nužudyme, turėjo kaukes ar gobtuvus, o A. Č. nurodė, jog nematė, kad kaltinamieji turėtų kaukes ar gobtuvus, nors ginklus matė. Jeigu tikėtume tuo, jog A. Č. atliko tik paprasto vairuotojo pareigas, būtų sunku patikėti, jog ginklus kaltinamieji jam turėjo demonstruoti. Be to, A. Č. nurodė, kad kaltinamieji turėjo rudą rankinę („tašę“), kurioje buvo šautuvas nupjautu vamzdžiu, o liudytoja R. M., kuri atsiminė daug detalių, nurodė, kad krepšys buvo raudonas (jai pasirodė keista, jog nusikaltėliai pasirinko tokį ryškų krepšį). Nereikia pamiršti, jog sprendžiant iš jau paminėto nuosprendžio, A. Č. buvo narkomanas, vėliau nuteistas už nusikaltimą, susijusį su narkotikais, jo parodymai prieštaringi, abejotini, todėl kolegija jais nesivadovauja.
Kaltinimas remiamas ir kitais parodymais (A. B., E. M., Z. B., A. S.), tačiau ir jais negalima remtis, tai tik minėtų asmenų nuogirdos apie tai, kad kaltinamieji, o ypač R. J. turėjo motyvą nužudyti A. U. už tai, kad šis anksčiau R. J. sumušė ir pažemino. Be to, bandoma įrodinėti R. J. kaltę ir tuo, kad neva tuo metu jo galva buvo randuota. Ir tikrai, šis faktas yra užfiksuotas byloje esančiose R. J. pakaušio nuotraukose (b. l. 191–193, t. 2), o liudytoja J. Z., kaip ji parodė, net matė vieną vaikiną randuota galva. Kolegija teismo posėdyje taip pat įsitikino, jog R. J. galvoje ir dabar yra randų. Tačiau ir tuo negalima vadovautis apkaltinant R. J. nužudymu: randus galvoje gali turėti ne vienas žmogus, liudytojai R. J. atpažinti nebuvo parodytas. Be to, kalbant apie žudikų išvaizdą ir aprangą, aplinkinių namų gyventojų, mačiusių įvykį, parodymai yra skirtingi: daugelis teigia, jog trys asmenys ar mažiau turėjo kapišonus, kaukes ar net moterišką kojinę (o tokiu atveju randų nebūtų galima įžvelgti). Kalbant apie kūno sudėjimą ir ūgį, vieni sakė, kad tai buvo stamboki asmenys, kitiems jie pasirodė lieso kūno sudėjimo, vieni nurodė, kad jie buvo aukšti, kiti – jog žemi ir pan. Tad anksčiau paminėtų liudytojų parodymai dėl kaltinamųjų išvaizdos ir aprangos skiriasi, pagal juos negalima išskirti, ar būtent kaltinamieji tą dieną buvo įvykio vietoje.
Nagrinėjama byla yra ypatinga ta prasme, jog nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo net 14 metų. Tokiu atveju įrodyti nusikaltimą padariusių asmenų kaltę yra sudėtinga. Nagrinėjamos bylos kontekste pasakytina tai, jog, nepaisant to, jog įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 41–53, 54–59, t. 1) buvo rasta daugybė šovinių, šaunamųjų ginklų ikiteisminio tyrimo metu surasta nebuvo, nors balistinės ekspertizės aktu (b. l. 88–92, t. 1) ir buvo nustatyta ir kaltinime įvardinta, kokiais ginklais buvo šauta į A. U.. Kolegijos apklausti liudytojai (daugiabučių namų gyventojai) nenurodė, kad būtent šie kaltinamieji dalyvavo nužudant. Tačiau nagrinėjama byla yra netradicinė ir ypatinga tuo, jog žymiai anksčiau baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti visai kiti asmenys, o būtent R. M. ir V. M.. Ankstesnėje byloje 2002 m. balandžio 29 d. ir 2003 m. spalio 21 d. buvo surašyti kaltinamieji aktai (b. l. 171–176, t. 1, 17–22, t. 2), kaltinamieji buvo perduoti teismui, o baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tame pačiame Klaipėdos apygardos teisme. Bylos nagrinėjimo metu 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi (b. l. 47–48, t. 2) baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui tyrimui papildyti, o po to prokuratūra padarė išvadą, jog nusikaltimą padarė būtent R. J. ir broliai D. ir S. Š.. Nagrinėjamos bylos kontekste kolegija negali nutylėti ir tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos ankstesnėje byloje. Ir ankstesnėje byloje buvo apklausti tie patys daugiabučių namų gyventojai. Palyginusi su ankstesnėmis apklausomis, kolegija nenustatė kokių nors esminių prieštaravimų tarp ankstesnių ir vėlesnių parodymų (parodymai galėjo skirtis tik dėl kai kurių detalių, bet tai suprantama, kadangi tarp parodymų davimo praėjo daug laiko).
Visgi ankstesnėje byloje buvo gauti ypatingai svarbūs dviejų liudytojų O. B. ir O. P. parodymai, į kuriuos neatkreipti dėmesio ir visiškai jų ignoruoti negalima.
Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad 2000-06-08 buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 16 val., išgirdusi garsus, panašius į šūvių ar petardų sprogimus, nuėjo į kambarį, pažvelgė pro langą į kiemą. Girdėjo 3–4 sprogimus. Matė bėgančius du vaikinus. Pirmasis jau buvo nubėgęs už krūmų, todėl jo jau neįžiūrėjo. Antrasis pasirodė esąs pažįstamas. Jį teko matyti susiėjime su draugais. Prisistatė esąs T.. Jį pirmą kartą matė prieš du mėnesius. Jo veido gerai įsižiūrėti negalėjo, nes bėgo. Pažino iš šukuosenos, kūno sudėjimo, rūbų. Jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, aukštas, rusvų plaukų, apie 25 metų. Pakalbėjusi su seserim O. P. nusprendė, kad tai galėtų būti T.. Sesuo O. P. sėdėjo prie lango ir matė viską geriau. Tadą atpažino tardymo metu – V. M.. Jis rankoje turėjo sportinę rankinę. Spalvos neįsidėmėjo. Ginklo laikant rankoje nematė, nieko neįtarė, su seserim liko sėdėti virtuvėje. Po kelių minučių į kiemą įvažiavo greitoji ir policijos automobilis. Suprato, kad galėjo būti įvykdytas nusikaltimas. Iš karto nepranešė, ką matė, nes bijojo. Vėliau į prokuratūrą atėjo pati ir papasakojo, ką matė (b. l. 42–43, t. 9).
Liudytoja O. P. parodė, kad 2000-06-08, apie 16.00 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), sėdėdama virtuvėje, išgirdo garsus, panašius į šūvius ar į sprogimus. Atsisukusi ir pažvelgusi pro langą pastebėjo vieną paskui kitą bėgančius tris asmenis. Vienas iš jų buvo su kauke, kitu du – be. Asmenis be kaukių atpažino. Buvo juos mačiusi anksčiau, žinojo jų pravardes: Š. ir T.. Su jais susipažino maždaug prieš du mėnesius iki įvykio vakarėlyje pas pažįstamą merginą. Ten juos būtent taip ir vadino: Š. ir T.. Juos matė apie 3–4 metrų atstumu. Ji gyvena pirmame aukšte, matė pro langą. Trečiasis su kauke buvo apsirengęs tamsiais rūbais, mūvėjo medžiaginę kaukę. T. rankoje turėjo raudonos spalvos sportinę rankinę. Jie bėgo devynaukščio namo, kuris stovi šalia jos namo, pusėn. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) namas. Iš pradžių nieko neįtarė, tačiau po 5–10 minučių į kiemą atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos automobilis. Tuomet suprato, kad galėjo būti įvykdytas nusikaltimas. Kad buvo nužudytas žmogus, sužinojo tą pačią dieną. Tardymo metu, pažiūrėjusi vaizdajuostę, atpažino du asmenis – R. M., pravarde Š., V. M., pravarde T.. Po šių įvykių ji jų daugiau nematė. Paklaustos apie įvykį, kartu su seserim pasakė, kad nieko nematė, nes bijojo. Vėliau sutiko duoti parodymus (b. l. 40–41, t. 9).
Būtent šios liudytojos – taip pat daugiabučio namo gyventojos, kaip matyti iš ankstesnių jų parodymų, atpažino R. M. ir V. M. kaip asmenis, buvusius įvykio vietoje ir galimai nužudžiusius A. U. (b. l. 22–26, 32–35, t. 9). Šios liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu, kurio vaizdo įrašą stebėjo kolegija, prokurorui S. J. patvirtino, jog matė būtent V. M. ir M. nusikaltimo vietoje (b. l. 27–28, 36–37, t. 9). Taigi anoje byloje jos tapo pagrindinėmis liudytojomis, kurios grindė V. M. ir R. M. kaltę. Tačiau atsitiko taip, kad liudytos išvyko į Jungtinę Karalystę, ir teismams, nepaisant visų pastangų, jų apklausti nepavyko. Tačiau būdama Jungtinėje Karalystėje vietinio pareigūno apklausiama kaip liudytoja O. P., dalyvaujant bylą tyrusiam prokurorui M. N., parodė (b. l. 75–81, t. 9), jog tokius parodymus ji davė verčiama buvusio Klaipėdos apskrities VPK pareigūno V. Ž. (šiuo metu M. N. ir V. Ž. dirba advokatais). Tikrovėje ji nematė, kas konkrečiai buvo nusikaltimo vietoje. O O. B. ir O. P. mama I. S. tam pačiam vietiniam pareigūnui patvirtino (b. l. 62–64, t. 9), jog jos dukros nematė, kas buvo nusikaltimo vietoje. Gynybos prašymu V. Ž. ir N. buvo apklausti.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad remiantis operatyvine informacija, buvo surašytas raštas, kad įvykį matė O. P. ir O. B.. Jis negalėjo daryti jokios įtakos liudytojoms, kadangi jos davė parodymus prokuratūroje jam nedalyvaujant. Įvykio vietos apžiūros metu jo nebuvo, liudytojų neapklausinėjo. O. B. ir O. P. nepažįsta. Jokios įtakos liudytojams daryti negalėjo, nes tuo metu buvo skyriaus viršininkas. Nužudymo tyrimo metu buvo keliamos įvairios versijos, bet tai nereiškia, kad kiekviena informacija atitinka tikrovę.
Liudytojas M. N. parodė, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą (įvykio vietos apžiūros filmuotą medžiagą peržiūrėjo ir kolegija). Kiek pamena, buvo šaudyta iš dviejų ginklų, vienas ginklas buvo medžioklinis šautuvas. Po to bylą perdavė kitam prokurorui. Jam teko palaikyti kaltinimą, kuriame buvo remtasi liudytojų parodymais, pareikšti įtarimai ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Paskui byla buvo nutraukta, nepasitvirtinus toms aplinkybėms. Kaltinimas R. M. ir V. M. buvo grindžiamas iš niekur atsiradusiais liudytojų parodymais. Liudytojos atsirado tuo metu, kai byla buvo jo žinioje, ir jos atsirado jo atostogų laikotarpiu, todėl liudytojų neapklausinėjo. Buvo žinoma iš V. Ž., kad galimai jis pateiks kažkokius liudytojus. Jam grįžus iš atostogų, tos liudytojos jau buvo išvažiavusios. Liudytojos atsirado V. Ž. iniciatyva. Dėl Š. dalyvavimo buvo tik operatyviniai duomenys ir Š. įtarimai pareikšti nebuvo. R. J. buvo apklaustas kaip įtariamasis. Viena liudytoja nurodė asmenį randuota galva, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Visi liudytojai parodė, kad dalyvavo trys asmenys. Versijos, kad M. ar V. M. galėjo dalyvauti padarant tą nusikaltimą, jis nekėlė, ji atsirado tiesiogiai liudytojoms O. B. ir O. P. nurodžius V. M. ir R. M.. Atsirado ir įslaptintas liudytojas ir tarp šių liudytojų buvo nustatytas tam tikras ryšys. Liudytoja papasakojo, kodėl davė tokius parodymus, nes buvo grasinta. Viską fiksavo airiai. Buvo daromas spaudimas iš V. Ž. pusės ir dėl to spaudimo jos sutiko duoti parodymus apie tai, ko nematė. Kadangi tos liudytojos nieko nematė, pakako priimti sprendimą nutraukti tyrimą. Taigi jie buvo apgauti, liudytojos buvo suklaidintos. Jį pakvietė į iš anksto suplanuotą vienos liudytojos apklausą Airijos policijos įstaigoje. Įslaptintas liudytojas anoje byloje buvo susijęs su šiomis liudytojomis. Pamena, kad jos turėjo suinteresuotumą duoti parodymus šitoje byloje, nes policija pažadėjo taikyti kažkokią nuolaidą. Jam susidarė įspūdis, kad liudytojos grįžti į Lietuvą bijojo dėl patirto spaudimo. Joms buvo pasakyta, kad nereikės liudyti. Į Airiją vyko kaip į tarnybinę komandiruotę, kad galėtų dalyvauti apklausoje.
Gretinant abiejų buvusių pareigūnų, tiesiogiai dalyvavusių tiriant nužudymą, parodymus, aiškiai matyti, jog jie dėl liudytojų O. B. ir O. P. aiškiai skiriasi: buvęs policijos pareigūnas V. Ž. teigia, jog jokios įtakos liudytojų parodymams nedarė, o buvęs prokuroras M. N. mano, jog V. Ž. darė kažkokią įtaką liudytojoms, kad jos demaskuotų V. M. ir R. M..
Vertinant tai, kas išdėstyta, visgi negalima daryti vienareikšmės ir pačios svarbiausios išvados: kas būtent nužudė A. U.. Kaip jau buvo minėta, kolegija ištyrė visą ankstesnę medžiagą, susijusią su O. B. ir O. P. parodymais, net peržiūrėjo vaizdo medžiagą. Teismas matė, kad jų parodymų patikrinimo vietoje metu jas apklausė kitas prokuroras S. J. ir liudytojos užtikrintai, būdamos savo namuose, nurodė, kad matė V. M. ir R. M. nusikaltimo vietoje. Kita vertus, susipažinus su Airijos policijos pareigūno apklausa ir filmuota medžiaga, darytina visiškai priešinga išvada: duoti tokius parodymus jas vertė V. Ž.. Susidarę prieštaravimai taip ir liko nepaneigti. Kaip jau buvo minėta, liudytojų apygardos teismui apklausti nepavyko, o kategoriškai ir be jokių abejonių nustatyti, kada jos sakė tiesą, taip pat negalima.
Paminėtini dar ir ankstesnėje byloje gauti įslaptinto liudytojo „A.“ parodymai. Įslaptintas liudytojas teismui parodė (b. l. 1–3, t. 2), kad jam buvo žinoma, jog dvi merginos matė apsaugininko nužudymą. Jam teko girdėti, kad prie „Telekomo“ tarp apsaugininko ir A. D. įvyko konfliktas. Dvi liudininkės jam papasakojo, kad nužudant dalyvavo V. M. ir R. M..
Taigi kaip ir nagrinėjamoje byloje, taip ir ankstesnėje byloje buvo įrodinėjama, jog prieš nužudymą A. U. turėjo konfliktų su kitais asmenimis. Vertinant ikiteisminį tyrimą galima daryti vienareikšmę išvadą: A. U., prokurorų nuomone, buvo nužudytas iš keršto. Abi bylas vienija ir kitas faktas – asmenų, kurie kažką buvo nugirdę po nužudymo apie tai, kas nužudė A. U., parodymai. Pavyzdžiui, kaltinamajame akte, kaltinant V. M., yra paminėti ne tik paminėto įslaptinto liudytojo „A.“ parodymai, bet ir liudytojų I. A. bei A. P. parodymai, iš kurių galima spręsti, jog V. M. turėjo motyvų atkeršyti A. U. ar net jį nužudyti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kaltinimas dėl kaltinamųjų veiksmų nužudant paremtas prielaidomis, nepatikimais jau mirusio A. Č. parodymais. Kolegija daro išvadą, kad kaltinamųjų R. J., D. Š. ir S. Š. kaltė pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą dėl A. U. tyčinio nužudymo neįrodyta, todėl jie išteisinami (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
R. J., D. Š. ir S. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę suėmimą D. Š. ir S. Š. panaikinti ir juos teismo salėje paleisti.
Daiktinius įrodymus, išvardytus kaltinamajame akte: A. U. drabužius (kelnes, dvi striukes, trumpikes, sportinę kepuraitę), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia-3210“, grankulkes, grankulkių skeveldras, du medžioklinio šovinio kamščius, taip pat 4 vaizdajuostes toliau saugoti Klaipėdos apygardos prokuratūroje. Kitą vaizdo ir garso medžiagą saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Kolegijos pirmininkas Dalius Jocys
Teisėjai Regina Bertašienė
Stasys Valužis