Civilinė byla Nr. 2-274-212/2018
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01045-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.15; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,
Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,
Dalyvaujant ieškovui A. U. ir jo atstovui adv. A. L.,
Atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė atstovui adv. M. Š.,
Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu laiku nesuteikiant medicininės pagalbos, atlyginimo pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninė, trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“ (AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo teisių ir pareigų perėmėja),
n u s t a t ė:
Ieškovas A. U. ir jo atstovas prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninė 2‘625,26 Eur turtinės ir 30‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 16 d. VšĮ Pasvalio ligoninė buvo gydoma jo motina O. U., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, O. U. mirė 2016 m. vasario 16 d. dėl atsakovės personalo neprofesionalumo ir aplaidumo. Į ligoninę stacionariam gydymui O. U. nukreipta dėl kairio klubo srityje atsiradusios pragulos. Jau po kelių dienų, lankydamas motiną, pastebėjo, kad jos savijauta pablogėjo, skundėsi skausmais krūtinės srityje, sunkiai atsikosėdavo. Paprašė motiną perkelti į kitą skyrių, nes Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gydymas buvo neefektyvus, ten jai tinkamos pagalbos neteikė.
Motinos būklė pablogėjo 2016 m. vasario 4 d., tačiau ligoninės dokumentuose tai neatsispindi. Gydytoja M. G. 2016-02-04 įrašė, kad O. U. būklė patenkinama, tačiau duomenų apie kūno temperatūrą neįrašė. Kai 2016-02-13 aplankė motiną ir su ja pabendravo, suprato, kad jos savijauta dar labiau pablogėjo. Pamatęs, kad jos būklė kasdien prastėja, suprato, kad ji gydoma netinkamai, todėl kreipėsi į vyr. gydytoją, tačiau konkretaus atsakymo negavo, o motina mirė jau 2016-02-16.
Iš gydymo stacionare istorijos nustatė, kad aukšta temperatūra O. U. buvo nuo 2016 m. vasario 10 d., tačiau ne visi įrašai ligos istorijoje yra įrašyti. Mano, kad motinai turėjo suteikti skubią pagalbą, tačiau ligoninėje jos nesuteikė, į reanimacijos skyrių neperkėlė, nors jis to reikalavo. Iš ligos istorijos įrašų padarė išvadą, kad nuo 2016-02-15 iki 2016-02-16 ryto, kai O. U. mirė, jai jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama. Teigia, kad jo motina mirė nesuteikus jai efektyvios ir savalaikės medicininės pagalbos, nes pomirtinis tyrimas nustatė, kad ji mirė dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo ir pūlingo skiltinio plaučių uždegimo.
VšĮ Pasvalio ligoninės vadovo sudaryta komisija, nagrinėdama jo skundą, padarė išvadą, kad esminių klaidų, teikiant medicininę pagalbą O. U., nepadaryta. Tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2017-02-09 ataskaitoje konstatuota, kad nuo 2016-01-26 iki 2016-02-16 pacientei O. U. VšĮ Pasvalio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus.
Nors Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nepatenkino prašymo dėl žalos atlyginimo, mano, kad motina mirė dėl VšĮ Pasvalio ligoninės netinkamo gydymo. Tai patvirtina ir jo iniciatyva atliktas teismo medicininis tyrimas ir gydytojų A. A. G., B. T. ir R. Š. pateikta Konsultacinė išvada. Todėl reikalauja iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturinė žalą vertina 30‘000 Eur, nes dėl motinos staigios mirties labai išgyveno, anūkai neteko močiutės, prarado galimybę augant su ja bendrauti.
Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė ie jos atstovas su reikalavimais nesutinka ir teigia, kad ieškovo motina buvo gydoma tinkamai. Ieškovo nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Neteisėtos veikos, kuri galėjo turėti neigiamų pasekmių O. U. sveikatos būklei, atsakovė nepadarė, ieškinys nepagrįstas, nes nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo argumentus, kad O. U. buvo netinkamai gydoma, paneigia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai įvairių gydytojų pateikti atsakymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atlikta deontologinė ekspertizė.
Nurodė, kad O. U. į ligoninę stacionarizuota 2016-01-26 šeimos gydytojo siuntimu dėl atsiradusių pragulų kairiojo klubo srityje, kurios jau buvo pradėję pūliuoti ir dvokti. Ligonė buvo hospitalizuota į Chirurgijos ir traumatologijos skyrių, o atsiradus vietai perkelta į Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. O. U. buvo nevaikštanti, pati nevalganti, neapsiverčianti. Atvykus į ligoninę ji nekarščiavo, plaučiuose buvo pašiurkštėjęs alsavimas, kairio klubo sąnario srityje 2 nekrotizuojančios, pūliuojančios pragulos, bei nedidelė pragula kryžkaulio srityje. Dėl bronchito ir esamų pragulų jai nuo 2016-01-29 iki 2016-02-04 buvo paskirtas gydymas ampicilinu, ambroksoliu. O. U. būklė nuo 2016-02-04 iki 2016-02-09 buvo stabili, o pablogėjo 2016-02-10 vakare. Šį pablogėjimą sąlygojo prasidėjęs bronchitas ir pneumonija. Ji buvo atlikti reikalingi diagnostiniai tyrimai ir skirtas adekvatus gydymas antibiotikais. 2016-02-11 ryte buvo atlikta krūtinės rentgenograma, kuri infiltracinių žydinių pokyčių plaučiuose nenustatė. Taip pat buvo atlikti kraujo ir kiti tyrimai ir 2016-02-12 paskirtas plataus spektro antibiotikas cefuroksinas.
Nesutinka su ieškovo argumentais, kad O. U. nebuvo suteikta tinkama pagalba ir gydymas, o nuo 2016-02-15 iki kitos dienos ryto jai nebuvo teikiama jokia medicininė pagalba. Ligonei buvo paskirti būtini tyrimai, vaistai, o būklei pablogėjus, 2016-02-15 buvo pakviesta gydytoja anesteziologė reanimatologė N. G., kuri apžiūrėjus pacientę paskyrė kartotinius kraujo tyrimus. Gydytoja konstatavo, kad jos būklė sunki, bet stabili, paskyrė deguonies terapiją, infuzoterapija, vaistus. Tai, kad pacientė nebuvo perkelta į Reanimacijos skyrių, nenulėmė ligos eigos, nes jai buvo teikiama būtina pagalba. Ligonė buvo stebima, 2016-02-15 jai pajungtas deguonis, sekama diurezė, naudojami paskirti vaistai, perrišamos pragulos, žymima temperatūra. Kadangi ligoninė turi licenciją teikti Antrinio lygio reanimacijos-intensyvios terapijos paslaugas, nebuvo pagrindo O. U. gabenti į Panevėžio ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių.
Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės ataskaitoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jo motinai sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos netinkamai ir tai buvo jos mirties priežastimi. Minėtos tarnybos nustatyti trūkumai susiję su netinkamu medicininių dokumentų pildymu ir niekaip negalėjo įtakoti O. U. sveikatos ir gydymo.
Ieškovo pateiktą Konsultacinę išvadą prašo vertinti kritiškai, nes asmenys, pasirašę šią išvadą, nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, jų išvada neprivaloma teismui ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, pateikta išvada nekonkreti, faktinės aplinkybės nurodytos klaidingai.
Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nuo 2016-11-01 ADB „Gjensidige“ yra AAS „Gjensidige Baltic“ teisių ir pareigų perėmėja.
Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį. Šias sąlygas turi įrodyti ieškovas, tačiau ieškovas visų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Ieškovo paaiškinimai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jo motinai buvo teikiamos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, nepagrindė, kokie atsakovės veiksmai, ar neveikimas padarė žalos.
Pagal esamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų, diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent šie įrodymai gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Byloje esamas ekspertizės aktas, gydytojų A. N., K. B. ir kt. atsakymai į klausimus dėl O. U. suteiktų gydymo paslaugų patvirtina, kad gydymas buvo pakankamas. Jei teismas nuspręstų, kad žala padaryta, tai prašomos neturtinės žalos dydį prašo sumažinti iki minimumo.
Ieškovo pateiktą Teismo medicinos specialistų konsultacinę išvadą Nr. A-KI-300-01, prašo vertinti kritiškai, nes išvada parengta pagal privatų ieškovo atstovo užsakymą. Išvadą parengė specialistai, neįrašyti į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą. Ši išvada nepaneigia pateikto į bylą ekspertizės akto išvadų.
Ieškinys atmestinas.
Bylos nustatyta, kad ieškovo motina O. U. šeimos gydytojos A. B. siuntimu buvo nukreipta į VšĮ Pasvalio ligoninę dėl kairio klubo srities nekrotizuojančių pragulų opų gydymo. Ligos istorijoje 2016 m. sausio 18 d. gydytoja įrašė, kad kurį laiką ligonė nesikelia, guli, kad jai atsivėrė dvokiančios pragulos opos kryžkaulio ir klubalaulių srityje. Gydytoja diagnozavo nekrotizuojančias pragulų opas, rekomendavo ligonę atvežti chirurgo konsultacijai dėl pragulų gydymo bei bendriems tyrimams atlikti. 2016 m. sausio 25 d. gydytoja A. B. įrašė, kad pragulų opos dvokia, pūliuoja, ligonės temperatūra 37,5° C. O. U. Pasvalio ligoninėje buvo gydoma nuo 2016 m. sausio 26 d., kur 2016 m vasario 16 d. mirė.
Ieškovas kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrių, prašydamas įvertinti 2016-01-26 – 2016-02-16 Pasvalio ligoninėje jo motinai teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kokybę. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2016-02-09 Ataskaitoje Nr. D17-42-(1.27) padarė išvadą, kad 2016-01-26 iki 2016-02-16 pacientei O. U. VšĮ Pasvalio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (b. l. 32-35).
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. T4-46 (1.34) VšĮ Pasvalio ligoninė įspėta dėl įsakymo 1.1 – 1.7 papunkčiuose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų. VšĮ Pasvalio ligoninei rekomenduota teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti Gydymo stacionare ligos istorijos (apskaitos forma Nr. 003/a) pildymo tvarkoje numatyti pareigą gydytojams žymėti pacientams atliktų tyrimų įvertinimą (b. l. 36-37).
Ieškovas A. U. 2017 m. vasario 28 d. pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – Komisija), prašydamas įpareigoti Ligoninę atlyginti 3‘325,26 Eur turtinę žalą bei 30‘000 Eur neturtinę žalą.
Iš Komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimo matyti, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti A. U. pareiškimą, buvo kreiptasi į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę dėl informacijos, reikalingos Komisijos sprendimui priimti, pateikimo. Į Komisijos pateiktus klausimus prof. habil. Dr. A. N. atsakė, kad „<...> pacientei stacionarizavimo Ligoninėje metu atlikti visi būtini tyrimai ir skirtas adekvatus gydymas, įvertinus turimą dokumentaciją diagnostikos ir gydymo klaidų nepadaryta. Ligonė stacionarizuota į ligoninę 2016-01-26 dėl kairiojo klubo sąnario srityje 2-jų nekrotizuojančių opų. Bendra ligonės būklė buvo sunki, bet stabili. Ligonė nevaikštanti, serganti širdies ir smegenų išemine liga, prieširdžių virpėjimu ir kitomis gretutinėmis ligomis. Atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, tačiau infiltracinių pakitimų nestebėta. Pacientei paskirta Cefuroxime 1,5 gx3 į vieną, o nuo vasario 15 d. papildomai metronidazoli 500 mgx3 į vieną. Ligonės būklės pablogėjimą sąlygojo prasidėjęs bronchitas ir pneumonija. Pacientės būklei pablogėjus – atlikti reikalingi diagnostiniai trimai ir skirtas adekvatus gydymas antibiotikais. Pacientės perkėlimas į Reanimacijos skyrių nebūtų nulėmęs tolesnės ligos eigos. Pacientei teikta adekvati pagalba. Įvertinys turimą dokumentaciją, pacientės gulėjimo laikotarpiu diagnostikos ir gydymo klaidų nepadaryta“.
Iš esmės analogišką atsakymą pateikė Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas chirurgas K. B..
Kaip matyti iš Komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 56-61, buvo vertinama ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita, kurioje nurodyti VšĮ Pasvalio ligoninė nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu medicinos dokumentacijos pildymu. Komisija, atsižvelgdama į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nustatytus teisės aktų pažeidimus, konstatavo, kad jie įtakos Pacientės sveikatos būklei neturėjo.
Įvertinusi visą turimą informaciją bei Pacientės medicininius duomenis, Komisija nusprendė, kad neteisėta veika, kuri galėjo turėti neigiamų pasekmių Pacientės sveikatos būklei, viešojoje įstaigoje Pasvalio ligoninėje nebuvo padaryta, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nesant visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, nėra ir A. U. prašymo dėl padarytos žalos sveikatai atlyginti, netenkino (b. l. 38-46).
Komisijai paaiškinimus dėl pacientės O. U. gydymo pateikė ir VšĮ Pasvalio ligoninės vyr. gydytojas R. R. bei Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja M. G. (Pasvalio rajono apylinkės teismui į civ. bylą Nr. 2-1192-500/2017, 2017-08-03 pateikti Dok Nr. 1833).
Gydytojai nurodė, kad „<...> ligonė O. U. stacionarizuota į VšĮ Pasvalio ligoninę 2016 m. sausio 26 d., šeimos gydytojos siuntimu dėl atsiradusių pragulų kairiojo klubo srityje, kurios pradėjo pūliuoti ir dvokti, kas yra aprašoma šeimos gydytojos A. B. siuntime, o taip pat ir guldant į ligoninę. Pacientė buvo pilnai apžiūrėta Priėmimo skyriaus gydytojo ir guldant j stacionarą ligos istorijoje aprašyta anamnezė, objektyvi būklė, tyrimo ir gydymo planas, todėl skyriuje to paties kartoti nebuvo prasmės.
Pacientė O. U. buvo hospitalizuota į Chirurgijos ir traumatologijos skyrių, o atsiradus laisvai lovai Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje 2016-01-29 buvo perkelta tolesniam gydymui j šį skyrių, ligonė buvo nevaikštanti, pati nepavalganti, naudojamos sauskelnės. Temperatūra buvusi 36,5°, plaučiuose buvo pašiurkštėjęs alsavimas, širdies tonai ~ 80 k./min., AKS - 130/80 mmHg, tyrimuose CRB-79,9. Kairio klubo sąnario srityje 2 nekrotizuojančios pragulos, kryžkaulio srityje nedidelė pragula. Esant padidintiems uždegiminėms rodikliams galimai dėl bronchito reiškinių ir dėl esamos tuo metu pragulu būklės, nuo 2016-01-29 iki 2016-02-04 paskirtas ampicilinas po 2,0 x 4 i/v (kursas 7 dienos) ir ambroxolis po 30 mg x 3.“
Pasvalio ligoninės gydytojai, susipažinę su Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo medžiaga, sutiko su dauguma rastų teisės aktų ir Pasvalio ligoninės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų, tačiau, jų nuomone, rasti pažeidimai ar trūkumai niekaip neįtakojo pacientės O. U. ligos baigties. Nesutiko su A. U. teiginiais, kad vasario 13 d. temperatūra buvo pakilusi ir nebuvo teikiama jokia medicininė pagalba, kad nebuvo svarstomas klausimas dėl perkėlimo O. U. į reanimacijos skyrių, neatitinka tikrovės. Nurodė, kad temperatūra buvo matuota ryte ir vakare, temperatūros pakilimo nestebėta, tai pažymėta temperatūros lape; išvardino kokius tyrimus atliko, koks gydymas buvo skirtas pacientei, kad buvo kviesta anesteziologe reanimatologė, kurios nuomone, poreikio kelti O. U. į Reanimacijos skyrių nebuvo poreikio. Paaiškino, jog gydytoja M. G. nepažymėjo ligos istorijoje apie gyd. chirurgo R. R. iškvietimą 2016-02-04, todėl, kad pacientę O. U. gyd. R. R. pakonsultavo, perrišo pragulą savo iniciatyva, nes tuo metu konsultavo kitą ligonį tame pačiame skyriuje. Konstatavo, kad naujų pragulų pas pacientę O. U. gulėjimo metu neatsirado. Šias gydytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti dokumentai (b. l. 61-67).
VšĮ Pasvalio ligoninės komisija, sudaryta vyr. gydytojo įsakymu, ištyrusi A. U. skundą dėl jo motinos gydymo padarė išvadas, kad gydant pacientę O. U. Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje buvo atlikti visi būtini tyrimai būklės pablogėjimams išaiškinti, skirtas adekvatus medikamentinis gydymas. Pacientė gavo plataus spektro antibiotikus, vaistus nuo širdies nepakankamumo, buvo atliekami pragulų perrišimai. Kadangi ligonės O. U. imunitetas buvo labai silpnas, vyravo stazinis širdies nepakankamumas, ji nevaikščiojo, nepaisant gydymo dėl giliųjų audinių nekrozės didėjo ir pūliavo pragulos, o prasidėjęs plaučių uždegimas baigėsi ligonės mirtimi dėl išsekusių gyvybinių funkcijų (b. l. 30-31).
Ieškovo A. U. pareiškimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 47). Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo V. K. 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurią atliko Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų ir VšĮ Vilkpėdės ligoninės III palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja vidaus ligų gydytoja I. Š..
Ekspertai, išsamiai aprašę ir įvertinę visus O. U. medicininius duomenys nuo 1989 metų, įrašus gydymo stacionare ligos istorijoje, patologinės anatomijos autopsijos protokolą, kitus medicininius dokumentus, padarė išvadą, jog: „<...> aplinkybė, kad O. U. nuo 2016-02-15, 16 vai. 30 min. iki 2016-02-16, 8 vai. nebuvo vykdoma pragulu profilaktika, neturėjo įtakos jos gydymo eigai; O. U. 2016-02-10 sukarščiavus iki 38°C bei esant aukštiems uždegiminiams rodikliams (CRB - 98) buvo tikslinga perkelti pacientę į Reanimacijos - intensyviosios terapijos skyrių, tačiau, atsižvelgiant į sunkią pacientės būklę ir silpną imunitetą, ir tęsiant jos gydymą nuo 2016-02-10 Reanimacijos - intensyviosios terapijos skyriuje, ligos išeitis galėjo būti tokia pati; O. U. buvo nustatyta teisinga diagnozė („Kairio klubo srities nekrotizuojanti, infekuota pragula (III stadija), sepsis įtariamas, pielonefritas su ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumu, obstrukcinis bronchitas, koronarinė širdies liga, prieširdžiu virpėjimas, kardialinė astma, širdies nepakankamumas, lėtinė išeminė smegenų liga, smegenų atrofija, kraujagyslinė encefalopatija, dubens organų funkcijos sutrikimas, deformuojanti abipusė koksartrozė III stadija, funkcinis nepakankamumas III0“) ir paskirtas adekvatus jos būklei gydymas; O. U. Pasvalio ligoninėje buvo laiku paskirti visi reikiami tyrimai; O. U. mirties priežastis - pūlingas skiltims plaučių uždegimas. Tarp O. U. mirties ir medicinos darbuotojų veiksmų priežastinio ryšio nėra. O. U. mirtį lėmė priverstinis gulimas režimas, sąlygotas abipusės koksartrozės. Dėl ko, esant silpnam pacientės imunitetui, išsivystė stazinis širdies nepakankamumas, plaučių edema, atsirado giliųjų minkštųjų audinių nekrozės sukeltos pragulos, plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas ir įvyko mirtis“ (b. l. 118-127).
Ieškovas A. U., nesutikdamas su ekspertų išvadomis, savarankiškai kreipėsi į teismo medicininių tyrimų biuro vadovą A. A. G., prašydamas atlikti medicinos tyrimą ir duoti specialistų konsultacinę išvadą dėl O. U. sveikatos būklės ir mirties priežasties. Medicinos specialistai A. A. G., B. T. ir R. Š., įvertinę pateiktus dokumentus: VšĮ Pasvalio PSPC O. U. asmens sveikatos istoriją Nr. 0311/1759; O. U. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2016/250; patologinės anatomijos autopsijos protokolą Nr. PA-1A; Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės 2017-02-09 ataskaitą Nr. D17-42(1.27); Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Direktoriaus 2017-02-10 įsakymą Nr. T4-46; Ekspertizės aktą Nr. EDM 35/2017 (01); komisijos, sudarytos VšĮ Pasvalio ligoninės vyr. gydytojo įsakymu dėl skundo ištyrimo, 2016-05-11 posėdžio išvadas Nr. R4-83; prof. habil. Dr. A. N. LSMU vidaus ligų klinikos vadovo, LR SAM vyr. terapeuto 2017-05-09 raštą Nr. 41-2-101 – padarė išvadą, kad: „<...> reikiamų tyrimų neatlikimas ir tinkamo gydymo neskyrimas iki 2016-01-29 galėjo turėti įtakos infekcijos išplitimui O. U. organizme; O. U. perkėlimas į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių turėjo esminės reikšmės tolimesniam infekcijos išplitimui O. U. organizme; esminė gydymo klaida, kad O. U. karščiuojant, turint omenyje jos amžių, persirgtus ir turimus susirgimus, ji nebuvo perkelta į intensyvios slaugos-reanimacijos skyrių; O. U. gydant VšĮ Pasvalio ligoninėje nebuvo atlikti visi reikiami klinikiniai tyrimai ir dėl to nebuvo skiriamas reikiamas gydymas; nenustačius infekcijos sukėlėjo, neatlikus reikiamų tyrimų, nesutvarkius pūliuojančių pragulų, o infekcijai plintant organizme, vargu ar buvo galima tikėtis išvengti sepsio, ar pūlingų židinių vidaus organuose, plaučiuose. Tačiau, yra nemaža tikimybė, kad turint reikiamus, laiku atliktų klinikinių tyrimų duomenis, skiriant adekvatų gydymą intensyvios slaugos-reanimacijos skyriuje, laiku chirurgiškai sutvarkius pragulas ir pašalinus pūlinius bei skiriant adekvatų gydymą, O. U. mirties buvo galima išvengti.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą, medicinos specialistų konsultacinę išvadą dėl O. U. sveikatos būklės ir mirties priežasties, vertina kritiškai. Teismo nuomone, konsultacinė išvada akivaizdžiai tendencinga, paremta prielaidomis, o išvados prieštarauja aplinkybėms, aprašytoms tiriamojoje dalyje. Nepagrįstai teigiama, kad O. U. nuo 2016-01-26 iki 2016-01-29 nebuvo apžiūrėta gydytojo, nes O. U. gydymo stacionare ligos istorijoje yra įrašas apie tai, kad 2016-01-26, 13:00 val. ją apžiūrėjo gyd. A. S.. Konsultantai, teigdami, kad O. U. neatlikti reikalingi tyrimai, neatsižvelgia į ligos istorijoje esamus įrašus apie atliktų tyrimų rezultatus, nenurodo, kodėl ligoninėje atlikti tyrimai, nelaikomi tyrimais ir kokie dar buvo reikalingi tyrimai, kurių neatliko ligoninėje. Neatitinka tikrovės ir įrašas apie tai, kad nėra duomenų apie pragulų sutvarkymą, nes ligos istorijoje pažymėta, kad 2016-02-01 gyd. R. R. revizavo ir sutvarkė pragulas. Taip pat yra įrašų apie tai, kad gydytojų paskyrimai tęsiami ir pragulos nuolat tvarkomos. Teigdami, kad O. U. neperkėlimas į intensyvios slaugos-reanimacijos skyrių buvo klaida, neatsako ar šį „klaida“ įtakojo O. U. mirtį ir pan.
Konsultacinė išvada, lyginant su Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos deontologinės ekspertizės išvadomis, vertinama kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Specialistai, pateikę minėtą išvadą, nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, nėra prisaikdinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 215 straipsnio 2 dalis). Minėtoje išvadoje pareikšta specialistų asmeninė nuomonė, už kurią jie neatsako ir atspindi prašymą pareiškusio asmens, t. y. ieškovo A. U., lūkesčius ir tikslą apkaltinti gydymo įstaigą.
Kaip minėta, ieškovo motina O. U. 2016-01-25 nukreipta gydymui į VšĮ Pasvalio ligoninę, diagnozavus pūliuojančias ir jau dvokiančias pragulas, kurios atsirado prieš 2 savaites ir buvo gydomos ambulatoriškai, tačiau neefektingai. Ieškovas A. U. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sveikatos priežiūros įstaigai, VšĮ Pasvalio ligoninei, motyvuodamas jos personalo (gydytojų ir slaugytojų) aplaidumu ir neprofesionalumu, teikiant netinkamas sveikatos priežiūros paslaugas jo motinai O. U.. Ieškovas teigia, kad jo motinos mirties priežastis yra plaučių uždegimas, kurio ligoninė jai nediagnozavo ir negydė, o pablogėjus O. U. sveikatai 2016-02-15, ji nebuvo perkelta i reanimacijos skyrių, nebuvo suteikta skubi ir efektyvi medicininė pagalba.
Įstatymas reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Civilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų/nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl, jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, kt.). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015, kt.).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010;2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Pasvalio ligoninės komisija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, šiai komisijai konsultacijas pateikę gydytojai ir teismo ekspertai padarė iš esmės vienodas išvadas, kad gydant O. U. Pasvalio ligoninėje buvo atlikti visi būtini tyrimai būklės pablogėjimams išaiškinti, skirtas adekvatus medikamentinis gydymas, plataus spektro antibiotikai, vaistai nuo širdies nepakankamumo, atliekamas pragulų gydymas. Taigi, neteisėta veika, kuri galėjo turėti neigiamų pasekmių O. U. sveikatos būklei, VšĮ Pasvalio ligoninėje nebuvo padaryta.
Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės argumentus, faktines bylos aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas A. U. neįrodė atsakovės personalo (gydytojų ir slaugytojų) neteisėtų veiksmų, kuriuos priežastiniu ryšiu galima būtų susieti su O. U. sveikatos būkle ir mirtimi. Dėl šios priežasties teismas ieškinį kaip neįrodytą atmeta (CPK 178 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė, nagrinėjant šią civilinę bylą, patyrė 825 Eur išlaidų už suteiktą advokato pagalbą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 2411 Eur. Atmetus ieškovo A. U. ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos iš ieškovo (1 t., b. l. 2, 163-165).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. U. ieškinį VšĮ Pasvalio ligoninė atmesti.
Priteisti iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) VšĮ Pasvalio ligoninė, JAK 190583596, 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) advokato pagalbos išlaidų ir 24,11 Eur (dvidešimt keturi eurus 11 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Zina Mickevičiūtė