Administracinė byla Nr. AS-251-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00024-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir pareiškėjui išaiškino, kad su skundu jo vardu turi teisę kreiptis jo atstovai pagal įstatymą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnio 7 dalimi ir pažymėjo, kad vaikas negali būti savarankišku proceso dalyviu teisme, o savo teises gali įgyvendinti tik per atstovus pagal įstatymą. Teismas vadovavosi ABTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), negali būti savarankišku proceso dalyviu, bylos šalimi (pareiškėju), o jo interesams teisme turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (motina). Teismas pažymėjo, kad iš Departamento ir advokato 2020 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo ir sutarties priedo – techninės specifikacijos 5.8 punkto matyti, kad advokatas nepilnamečiui užsieniečiui gali teikti paslaugas tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis. Analogiška nuostata perkelta ir į advokato Pauliaus Vinklerio ir advokato Romo Jonuško 2021 m. lapkričio 23 d. sudarytą subteikimo sutarties 20 punktą. Teismas nustatė, kad iš Sprendimo matyti, jog nepilnametis į Lietuvą atvyko neteisėtai su savo šeima. Teismas darė išvadą, kad tai patvirtina, jog skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad į teismą su skundu kreipėsi asmuo, kuris neturi procesinio veiksnumo, bei skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, atsisakė priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p., 47 str.). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jo interesams turi atstovauti atstovai pagal įstatymą (tėvai), kurie turi teisę pateikti skundą teismui nepilnamečio vardu arba jo skundas turi būti nagrinėjamas kartu su šeimos nariais (tėvais), jeigu ir jie ginčija atitinkamus analogiškus Departamento sprendimus.

III.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė, jog jis yra Lietuvos Respublikoje su tėvais, kurie yra jo atstovai pagal įstatymą. Kadangi teismui buvo žinoma, kad pareiškėjas turi atstovus, jie teismo iniciatyva galėjo būti įtraukti į bylą siekiant išnagrinėti teismui pateiktą skundą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tam pačiam teismui pateiktas pareiškėjo tėvų skundas dėl analogiško sprendimo, todėl teismas galėjo sujungti bylas ir nagrinėti jas kartu, kad vaiko ir tėvų atžvilgiu galiotų vienodi sprendimai. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas pasirašytas pareiškėjo atstovo pagal įstatymą. Tai reiškia, kad yra išreikšta pareiškėjo atstovės pagal įstatymą (motinos) valia skųsti sprendimą. Paslaugos parengti skundą yra užsakytos Departamento, tad Sprendimo apskundimo paslaugos buvo suteiktos su pareiškėjo atstovų pagal įstatymą valia, todėl nėra pagrindo laikyti, kad skundas pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl Departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo dalies panaikinimo bei alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis negali būti savarankišku proceso dalyviu, o jo interesams teisme turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą. Kadangi byloje nustatyta, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atvyko su savo šeima, nagrinėjamu atveju nėra aktualios Departamento ir advokato 2020 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo bei sutarties priedo – techninės specifikacijos 5.8 punkto ir 2021 m. lapkričio 23 d. advokato Pauliaus Vinklerio ir advokato Romo Jonuško sudarytos subteikimo sutarties 20 punkto nuostatos, pagal kurias advokatas gali teikti paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis.

Atsižvelgus į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti pareiškėjo atstovai pagal įstatymą, turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti nurodyti pareiškėjo atstovus pagal įstatymą bei įtraukti juos į bylos nagrinėjimą. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje (duomenys neskelbtini), siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, kuris vėlesniu atveju apimtų ir klausimą dėl praleisto termino skundui dėl ginčijamo akto dalies panaikinimo paduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Gintaras Kryževičius

        Skirgailė Žalimienė