Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-69-594/2018

                                                                  Teisminio proceso Nr.: 4-10-3-00113-2017-3

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo J. P. (toliau – J. P.) administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį J. P. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „G.“ vadovas, neužtikrino, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Plataus profilio statybininkams: E. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), P. N. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)), A. J. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)). R. Z. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) bendrovės veiklos vykdymo vietoje, statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už 2017 m. sausio-balandžio mėn. per 2017 m. vasario-balandžio mėn., statybų vadovas P. Ž. išmokėjo bendrą 2219,00 eurų darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Per 2017 m. vasario mėn. (iki 15 mėn. dienos) plataus profilio statybininkams, t. y. E. Z., R. Z., P. N., A. J., išmokėjo bendrą 980,00 eurų neapskaityto darbo užmokesčio sumą, per 2017 m. kovo mėn. (iki 15 mėn. dienos) E. Z., R. Z., P. N., A. J. išmokėjo 980,00 eurų neapskaityto darbo užmokesčio sumą, per 2017 m. balandžio mėn. (iki 14 mėn. dienos) P. N., A. J. išmokėjo 259,00 eurų neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Tokiu būdu bendrovės vadovas J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena J. P. pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta, J. P. veiksmuose nenustačius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir dėl skundo priimti naują nutarimą J. P. administracinio nusižengimo byloje, skiriant jam administracinę nuobaudą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.
1. Institucijos įsitikinimu, priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojų A. J., P. N., R. Z. ir E. Z. operatyvaus patikrinimo bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, juos laikė nenuosekliais ir prieštaringais. Nepagrįstai vadovavosi tik J. P. bei P. Ž. parodymais, kurie neigė faktą apie grynųjų pinigų išmokėjimą darbuotojams siekdami išvengti administracinės atsakomybės.
2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pinigai, mokami statybininkams nebuvo apskaityti bendrovės kasoje, todėl išmokant juos grynaisiais ir nebuvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Todėl, atliekant operatyvų patikrinimą buvo vadovautasi E. Z., R. Z., P. N. ir A. J. paaiškinimuose nurodytomis pinigų sumomis, sulyginus jas su darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais. UAB „G.“ nesilaikė pinigų priėmimo ir išmokėjimo įmonėse reglamentuojančių teisės normų.
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nustatė, jog liudytojų paaiškinimai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojai, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, iš esmės paneigė savo ankstesnius paaiškinimus, nurodė priešingas aplinkybes, papildomai paaiškinę, kad turėjo nuoskaudą dėl, jų manymu, neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio. Šių duomenų visumoje tikėtina, kad darbuotojai, teikdami paaiškinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu savo elgesiu galimai siekė pakenkti savo buvusiam darbdaviui. Dokumentai patvirtina, kad darbuotojams išmokami pinigai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, jų gavimas patvirtintas ir darbuotojų parašais. Pirmos instancijos teismo tinkamai ištirti įrodymai tik patvirtina, kad nėra J. P. kaltės įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs J. P. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis objektyviais duomenimis nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Komentuojamų taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad išmokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.
9. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo buvusių UAB „G.“ darbuotojų – A. J., P. N., R. Z. ir E. Z. parodymai. Jokių kitų J. P. inkriminuojamą administracinį nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Jų apeliaciniu skundu nepateikė ir Institucija, lakoniškai konstatuodama, kad mokami gryni pinigai darbuotojams nebuvo apskaityti bendrovės kasoje, todėl išmokant grynuosius pinigus darbuotojams nebuvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Tuo tarpu remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas, priešingai nei tai apeliaciniu skundu tai traktuoja Institucija, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies (ankščiau galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 414 straipsnio 3 dalies) nuostatas. Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. ATP-290-166/2014).
10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, jog darbo sutartys su  E. Z., P. N., A. J. ir R. Z. buvo sudarytos 2017 m. sausio 26 d. Jomis darbuotojams buvo sulygtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlygis, mokamas du kartus per mėnesį, ne vėliau kaip 10 ir 25 einamojo mėnesio dieną; esant darbuotojo prašymui atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį; darbuotojui gali būti mokami priedai prie darbo užmokesčio. Komentuojamos darbo sutartys su minėtais darbuotojais buvo nutrauktos 2017 m. balandžio 14 d. (b. t. 1, b. l. 21-22, 23-24, 25-26, 27-28). Būtent tokią atsiskaitymo su darbuotojais tvarką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys (UAB „G.“ buhalteriniai dokumentai, bankiniai įmonės pavedimai), remiantis kuriais, darbo sutartimis sulygtas darbo užmokestis UAB „G.“ darbuotojams iš tiesų buvo mokamas bankiniais pavedimais (b. t. 1, b. l. 73-89). Plataus profilio statybininkais dirbusiems E. Z., R. Z., P. N. ir A. J. išmokėti atlyginimai reikšmingai nesiskyrė nuo kitų tą patį darbą UAB „G.“ dirbusių asmenų darbo užmokesčio dydžio. Tuo tarpu grynaisiais pinigais darbo užmokestis E. Z., P. N., A. J. ir R. Z. buvo išmokėtas tik jų atleidimo iš darbo dieną, tačiau ir šie mokėjimai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, juos minėti darbuotojai patvirtino ir savo parašais (b. t. 1, b. l. 59-62). Jokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais E. Z., P. N., A. J. ir R. Z. objektyviais nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nenustatyti.
11. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog minėtiems darbuotojams neva išmokėtas, tačiau neapskaitytas darbo užmokestis, įvardijamas Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole, vertinamu atveju buvo nustatytas remiantis vien tik buvusių UAB „G.“ darbuotojų paaiškinimais, neparemtais jokiais kitais objektyviais duomenimis, kurie vertinamu atveju nelaikytini pakankamu įrodymu J. P. administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti.
1. Konstatuojant šią išvadą, visų pažymėtina, kad savo darbo laikotarpiu UAB „G.“ E. Z., R. Z., A. J. ir P. N. nuolat pažeidinėjo darbo drausmę, t. y. be pateisinamos priežasties, nebūdavo darbe ir dėl tokio savo elgesio atsisakydavo darbdaviui pateikti rašytinius paaiškinimus (b. t. 1, b. l. 129-155), dėl ko savo buvusio darbdavio jie iš esmės charakterizuojami neigiamai. Be to, tarp jų ir statinio objekto vadovo P. Ž. (be kita ko, būtent šis asmuo pagal komentuojamų darbuotojų parodymus jiems mokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais), pasak J. P., buvo kilę nemažai nesutarimų dėl dažnai pasitaikančių pravaikštų, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju E. Z., R. Z., A. J. ir P. N. neabejotinai yra suinteresuoti nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, todėl jų parodymų vertinimas kaip patikimų ir objektyvių analizuojamu atveju nėra galimas, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, kad nors E. Z., R. Z., A. J. ir P. N. teigimu, UAB „G.“ įmonėje jų gaunamas atlyginimas grynaisiais pinigais jiems buvo mokamas 2017 m. sausio – balandžio mėnesiais, tačiau dėl šio galimo UAB „G.“ pažeidimo įmonės patikrinimas buvo atliktas tik 2017 m. rugpjūčio 11 d., buvusių darbuotojų paaiškinimai gauti 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. jau po minėtų asmenų atleidimo iš darbo UAB „G.“. Tuo tarpu įvertinus tai, kad būtent šių asmenų parodymai buvo pagrindiniai J. P. kaltinantys duomenys nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, sprendžiant J. P. kaltės klausimą jie neturėtų kelti jokių pagrįstų abejonių savo patikimumu.
12. Šių duomenų kontekste vertinant E. Z., R. Z., A. J. ir P. N. skirtingose proceso stadijose duotų parodymų visumą, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nei vienas jų, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, negalėjo tvirtai įvardinti konkrečios pinigų sumos, kuri jiems neva buvo mokama grynaisiais pinigais jų darbdavio. A. J. teigimu, kiekvieną mėnesį iš darbdavio grynaisiais pinigais jis gaudavo 50-100 eurų, R. Z. teigimu, kovo mėnesį grynaisiais pinigais jam buvo išmokėta 120 eurų, balandžio mėnesį – 70 eurų (nors pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, 2017 m. balandžio mėnesį jam buvo išmokėti 222,52 eurų grynaisiais pinigais), pasak E. Z. jis du kartus gavo atlyginimą grynaisiais pinigais, t. y. vasario ir kovo mėnesiais po 100 eurų, P. N. teigimu, darbo užmokesčio dalį grynaisiais pinigais jis gaudavo kiekvieną mėnesį, 2017 m. balandžio 18 d. jam buvo išmokėtas 150 eurų (nors pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, 2017 m. balandžio mėnesį jam buvo išmokėti 224,38 eurų grynaisiais pinigais). Jokių šias, neva, jiems neoficialiai išmokėtas pinigų sumas patvirtinančių objektyvių įrodymų darbuotojai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikti negalėjo.
1. Kartu pažymėtina, kad jų paaiškinimuose Institucijai nurodytos grynaisiais pinigais jiems darbdavio išmokėtos sumos, nuo nurodytų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, skyrėsi. Štai A. J. teikdamas paaiškinimus Institucijai nurodė, kad grynaisiais pinigais darbo užmokesčio dalis jam buvo išmokėta 3 kartus, E. Z., nurodė, jog darbo užmokesčio dalis grynaisiais pinigais jam buvo išmokėta tris kartus po 160 eurų, R. Z. paaiškino, kad jam kas mėnesį buvo mokamas ne mažesnė nei 120 eurų darbo užmokesčio dalis grynaisiais pinigais, P. N. patvirtino, kad darbo užmokesčio dalis grynaisiais pinigais jam taip pat buvo mokama kiekvieną mėnesį, tačiau konkrečios jam išmokėtos pinigų sumos įvardinti negalėjo. Esant šių duomenų visumai, kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu Institucija nustatė konkrečią darbuotojams išmokėtą, tačiau neva neapskaitytą buhalteriniais UAB „G.“ dokumentais darbo užmokesčio sumą – akivaizdu, jog buvo remiamasi prielaidomis.
13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atmetant Institucijos apeliacinį skundą vis tik pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, (išskyrus suinteresuotų asmenų E. Z., R. Z., A. J. ir P. N. paaiškinimus apie jiems neva išmokėtą, tačiau įmonės buhalteriniais dokumentais neapskaitytą darbo užmokesčio dalį), kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių J. P. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, nėra.
14. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Šių duomenų visumoje Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Albinas Antanaitis