Administracinė byla Nr. I-2655-437/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00876-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 16.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2011 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui E. N., atsakovės atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas E. N. padavė teismui prašymą (I tomo b. l. 1–6), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-03-16 įsakymą Nr. 1P-57 „Dėl pripažinimo E. N. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Prašyme paaiškina, kad eina Panevėžio pataisos namų direktoriaus pareigas, į kurias yra paskirtas teisingumo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 1P-27 „Dėl E. N. skyrimo į pareigas“. Mano, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei įsakymo pagrįstumą. Įsakymas yra nekonkretus, neaiškus, nes jame nenurodyta, kuo pasireiškė tarnybinio nusižengimo (-ų) sudėtis, pažeistas 6 mėn. nuobaudos skyrimo terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 26 str. 6 d. Įsakyme nenurodyti jokie jo neteisėti veiksmai ir kada jie buvo atlikti, todėl, jo manymu, įsakymas pažeidžia jo teisę žinoti, už ką yra baudžiamas.

Susipažinęs su 2011-04-06 gautu, jo 2011-03-31 prašymu atsiųstu, 2011-03-15 tarnybinio tyrimo išvados Nr. (3.14)5R-148 išrašu, numano, kad yra nubaustas už tai, jog 2010-03-01 pasirašė Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos nuomone, neturėdamas Teisingumo ministerijos leidimo), ir už tai, kad „dėl aplaidumo“ pateikė Teisingumo ministerijai tikrovės neatitinkančius duomenis dėl automobilio VW PASSAT CC vertės abiejų nuomos sutarčių (2008-12-29 ir 2010-03-01) sudarymo metu. Paaiškina, kad vienas viešojo paslaugos pirkimo konkursas įvyko 2008 metais ir buvo pasirašyta 2008-12-29 paslaugos pirkimo (automobilio nuomos) sutartis, o automobilio vertę Panevėžio pataisos namams UAB „Kredora“ nurodė savo 2009-10-23 rašte (84 000 Lt), o kitas viešojo pirkimo apklausos būdu konkursas įvyko 2010 metų pradžioje, pasiūlymas iš UAB „Kredora“ buvo gautas 2010-02-04, kuriame ir buvo nurodyta, kad siūlomo nuomoti automobilio vertė be PVM yra 60 000 Lt. Nuo paminėtų datų iki jo nubaudimo yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, todėl nuobaudos skirti nebuvo galima. Be to, jo atžvilgiu taikyti trijų metų nuobaudos skyrimo taisyklę pagrindo nėra, nes tai nebuvo Statuto 26 str. 3 dalyje nustatyti atvejai (tyrimas nebuvo sustabdytas dėl administracinės ar baudžiamosios veikų tyrimo). Dėl tų pačių aplinkybių jau buvo atlikti ankstesni tyrimai, taigi, jei laikoma, kad buvo automobilių nuomos pažeidimų, tai visos aplinkybės paaiškėjo seniai.

Mano, kad tyrimas jo atžvilgiu pradėtas tris kartus pažeidžiant terminus, nes nuo sužinojimo apie galimą tarnybinį pažeidimą pagal Statuto 26 str. reikalavimus (nedelsiant) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ II skyrių iki komisijos sudarymo praėjo daugiau negu 5 darbo dienos. Įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, su 2011-03-15 išvados ištrauka buvo supažindintas 2011-04-06, todėl iš jo buvo atimta galimybė paaiškinti tam tikras aplinkybes. Iki 2011-02-22 jis nebuvo informuotas apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradedami ir atliekami tarnybiniai tyrimai (2011-02-22 gavo pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, 2011-02-15 teisingumo ministro įsakymo Nr. 1P-44 nuorašą, 2011-02-04 tyrimo išvados Nr. TT-7 nuorašą).

Teigia, kad skundžiamu įsakymu jis yra nubaustas antrą kartą už tuos pačius veiksmus (ar bent jau dalį tų pačių veiksmų), ir taip pažeisti Statuto 26 str. 7 dalies reikalavimai (už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą). Jis jau buvo nubaustas Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-12-28 įsakymu Nr. P-391 už savo pareigybės aprašymo 28 punkto nevykdymą. Skundžiamoji nuobauda 2011-03-16 jam skirta pakartotinai už tos pačios 2008-12-29 automobilio nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, nors visas viešojo pirkimo konkursas ir 2008-12-29 automobilio nuomos sutartis jau buvo išanalizuota 2009-12-21 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. TT-19, todėl visi pažeidimai dėl 2008-12-29 nuomos sutarties sudarymo turėjo būti nustatyti ir konstatuoti 2009-12-21 tyrimo išvadoje.

Pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda skirta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, jo veiksmus. Išvada surašyta neteisingai įvertinant jo veiksmus ir nepagrįsta jokiais kaltės įrodymais, jo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Komisija pripažino, kad poreikis nuomotis automobilį buvo, ir kad tuo materialinė žala valstybei nebuvo padaryta. Daro išvadą, kad nėra prasminga ir nėra pagrindo bausti jį už tai, jog jo vadovaujama įstaiga išsinuomojo automobilį, aiškintis leidimo nuomotis automobilį išdavimo/neišdavimo ir kitas aplinkybes.

Dėl duomenų apie automobilio vertę paaiškina, kad jo veiksmuose nebuvo aplaidumo. Sudarant 2008-12-29 nuomos sutartį, automobilio vertė buvo nenurodyta, nes tai ne automobilio pirkimo, o nuomos sutartis. Paslaugos teikėjo UAB „Kredora“ direktorius D. M. 2009-10-23 įstaigai pateikė pažymą, kurioje pažymėjo, kad nuomojamo automobilio VW PASSAT rinkos vertė yra 84000 litų. Jis, teikdamas informaciją Teisingumo ministerijai (2010-10-12 raštas Nr. S-3899), vadovavosi šia pažyma, todėl, mano, kad elgėsi sąžiningai ir teisingai, o už UAB „Kredora“ 2010-12-06 rašte pateiktus duomenis negali prisiimti atsakomybės. Dėl automobilio vertės 2010-03-01 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškina, kad Teisingumo ministerijai nurodė tokią automobilio vertę, kokią paslaugos teikėjas UAB „Kredora“ pateikė pirkimų dokumentuose – 60000 Lt (be PVM). Automobilio vertė buvo nurodyta aiškiai ir konkrečiai, be to, jis nevykdė viešojo pirkimo, todėl neturėjo pagrindo tikslinti automobilio vertę. Dėl leidimo nuomotis automobilį paaiškino, jog tokių leidimų nėra matęs ir pagal susiklosčiusią praktiką jie nėra išduodami.

Nurodo, kad esant būtinumui turėti įstaigai dar vieną automobilį, 2010-01-07 raštais Nr. S-74 ir Nr. S-76 kreipėsi į Teisingumo ministrą ir Kalėjimų departamento direktorių dėl transporto priemonių nuomos. Kalėjimų departamento direktorius davė žodinį sutikimą automobilio nuomai, taip pat patvirtino Panevėžio pataisos namų 2010 m. specialiųjų lėšų programos sąmatą, kurioje buvo numatytos lėšos veiklos nuomai (išlaidų straipsnis 2.2.1.1.1.19 „Veiklos nuoma“). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarime Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ nenurodoma, kokios konkrečios formos turi būti leidimas, todėl mano, kad šio nutarimo 1.7 punkto reikalavimų jis nepažeidė. Automobilio nuoma buvo vykdoma pagal 2010 metų asignavimo valdytojo patvirtintą specialiųjų lėšų programos sąmatą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 4-o audito departamento 2010-05-12 rašte Nr. S-(40-1228)-1052 nurodyta, jog atlikto ilgalaikio turto ir finansinės atskaitomybės audito metu „reikšmingų klaidų ir neatitikimų naudojant ir apskaitant valstybės biudžeto lėšas nenustatyta“.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remiantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nėra nustatytos leidimo išdavimo tvarkos.

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti pareiškėjo E. N. skundą. Atsiliepime į skundą (IV tomo b. l. 1–6) paaiškina, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis vykdydamas tarnybines pareigas išnuomojo automobilį be Teisingumo ministerijos leidimo, pateikė klaidinančius duomenis dėl įstaigos sudarytų automobilių nuomos sutarčių, neatsižvelgė į Kalėjimų departamento rekomendacijas nesudarinėti naujų nuomos sutarčių. Ginčijamas įsakymas pagal savo pobūdį yra individualus teisės aktas, kuriam taikomi bendrieji viešajam administravimui bei teisingumo ministrui vykdant darbdavio funkcijas tam tikrų statutinių pareigūnų atžvilgiu reikalavimai. Pareiškėjas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ginčijamame įsakyme turėtų būti išsamiai nurodoma už kokius konkrečius veiksmus jis yra baudžiamas bei visa tarnybinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotoje teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinio akto pagrindimas nebūtinai turi būti nurodytas pačiame administraciniame akte (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas 1.2.4 p.). Kadangi pareiškėjas 2011-02-25 raštu teikė paaiškinimus, darytina išvada, jog jam buvo aišku dėl kokių aplinkybių pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir atitinkamai dėl kokių veiksmų buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Nurodo, kad Kalėjimų departamento Vidaus tyrimų skyriaus 2011-02-04 tyrimo išvados Nr. TT-7 buvo gautos Teisingumo ministerijoje 2011-02-08. Susipažinus su gautomis išvadomis, teisingumo ministro 2011-02-15 įsakymu Nr. 1P-44 buvo sudaryta komisija ir pradėtas galimų tarnybinių nusižengimų tyrimas. Todėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – Taisyklės), 66 punktas, nustatantis, kad pareigūną į pareigas paskyręs įstaigos vadovas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją, kad pareigūnas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybiniu nusižengimus tiriančio administracinio padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą arba šiam nusižengimui sudaro komisiją ir nustato terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, nebuvo pažeistas.

Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo padarymo diena laikoma automobilio nuomos sutarties sudarymo data – 2010 m. kovo 1 d., kadangi būtent su šia aplinkybe yra susiję prieštaraujantys teisės aktams pareiškėjo veiksmai. Teisės aktai nenumato atsakovui pareigos skiriant tarnybinę nuobaudą nurodyti ginčijamame įsakyme apskundimo tvarką.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamento vadovas yra kompetentingas asmuo, turintis teisę spręsti klausimą dėl pataisos įstaigos pareigūnų, teisingumo ministras – dėl pataisos įstaigų vadovų drausminės atsakomybės. Ginčo atveju pagal Statuto 26 str. 6 dalį tarnybinė nuobauda pareiškėjui atlikus vidaus tyrimą Kalėjimų departamentui (2010-02-04) bei tarnybinį patikrinimą Teisingumo ministerijai (2011-03-15) buvo skirta nepažeidus nustatyto 3 metų termino nuo tarnybinio nusižengimo dienos, po to kai buvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės. Aiškinantis klausimą dėl galimo neracionalaus turto panaudojimo ir disponavimo keliose pataisos įstaigose iš pradžių buvo tikslinga Kalėjimų departamentui atlikti vidaus tyrimą tam, kad būtų galima nustatyti kurie pareigūnai galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Be to, atlikus šį tyrimą, tapo aiškios galimų tarnybinių nusižengimų ribos ir padarymo aplinkybės, t.y., tyrimo dalykas. Dėl šios priežasties nebuvo pareigos informuoti apie Kalėjimų departamento 201-02-04 tyrimą pareiškėjo taip, kaip tai numatyta pradedant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą.

Pabrėžia, kad pareiškėjas per savo tarnybos laiką (paskirtas 2007-07-27 įsakymu Nr. 1P-27) buvo kelis kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis (papeikimais) 2008 m. dėl organizuoto nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo; 2009 m. dėl automobilio nuomos sutarties sudarymo; 2010 m. dėl nuteistosios pabėgimo iš pataisos namų. 2009 m. skirta tarnybinė nuobauda už teisės aktų pažeidimus sudarant 2008-12-21 automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskirtos pareiškėjui pakartotinai sudarius 2010-03-01 automobilio nuomos sutartį dėl to paties automobilio VW PASSAT CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio tarnybinė nuobauda jau buvo paskirta. Ta aplinkybė, jog sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, buvo analizuojami duomenys taip pat dėl 2008-12-21 automobilio nuomos sutarties sudarymo metu naudotų duomenų apie automobilio vertę, negali būti vertinama kaip analogiškų veiksmų pakartotinis vertinimas. Minėtos dvi nuobaudos buvo paskirtos skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra baudžiamas pakartotinai.

Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra susideda iš kelių būtinų stadijų: sužinojimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, pranešimas apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, paaiškinimų pateikimas ir vertinimas, komisijos išvadų pateikimas kompetentingam skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui ir tarnybinės nuobaudos skirimas. Teisės aktai nenumato atsakovui pareigos supažindinti pareiškėją su tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos išvadomis. Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, pagal Taisyklių 69 p. pareiškėjas pateikė 2011-03-24 raštu paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su įtarimais dėl tarnybinio nusižengimo. Skunde teismui nenurodyta dėl kokių aplinkybių, dėl kurių nebuvo teikti paaiškinimai, pareiškėjui buvo apribota teisė pateikti informaciją, kokią naują informaciją jis galėtų pateikti ir kaip ši informacija galėtų pakeisti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Be to, tarnybinio tyrimo metu pareiškėjas teikė dokumentus, kuriuos komisija įvertino tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties paaiškina, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos 2011-03-15 išvadose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarimo Nr. 1341 1.7 punkte išdėstytais reikalavimais, lengvuosius automobilius, turinčius ne daugiau kaip 5 sėdimas vietas, ne brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be PVM), kitus lengvuosius automobilius, ne brangesnius kaip 90 tūkst. litų (be PVM), biudžetinės įstaigos (išskyrus ministerijas) gali įsigyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį tik savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos leidžiamos, o valstybės mokslo ir studijų institucijos – tik Švietimo ir mokslo ministerijos leidžiamos. Brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be PVM) lengvuosius automobilius, turinčius ne daugiau kaip 5 sėdimas vietas, ir brangesnius kaip 90 tūkst. litų (be PVM) kitus lengvuosius automobilius biudžetinės įstaigos (įskaitant ministerijas, taip pat valstybės mokslo ir studijų institucijas) gali įsigyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį, suderinusios su Finansų ministerija.

Kalėjimų departamentas 2009-01-13 raštu Nr. 1S-116 pavaldžioms įstaigoms buvo nurodęs, kad departamentas nerekomenduoja pratęsti tarnybinių transporto priemonių nuomos sutarčių, o taip pat rekomenduoja nesudaryti naujų tarnybinio transporto priemonių pirkimo ar nuomos sutarčių. Kalėjimų departamentas 2009-09-04 raštu Nr. 1S-2729 „Dėl viešųjų pirkimų skaidrumo didinimo“ kreipėsi į pavaldžias įstaigas, prašydamas patikslinti viešųjų supaprastintų pirkimų taisykles, nurodydamas į šias taisykles įrašyti neskelbiamų pirkimų ribas prekėms ir paslaugoms 30000 Lt, darbams – 50000 Lt ir taip pat paprašė visus pirkimus, viršijančius minėtas sumas, derinti su Kalėjimų departamento Infrastruktūros ir pirkimų skyriumi. Automobilio, dėl kurio buvo sudarytas nuomos sutartis vertė pagal automobilio nuomos 2010-03-01 sutartį buvo 60 000 Lt be PVM, todėl šį automobilį išnuomoti buvo galima tik gavus Teisingumo ministerijos leidimą. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų, jog prašyme minimi raštai buvo siunčiami siekiant gauti minėtą leidimą. Kadangi ginčo atveju, nebuvo nustatyta žymios materialinės žalos, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija atskirai pažymėjo šią aplinkybę savo išvadose ir atsižvelgė į šią aplinkybę teikdama pasiūlymą dėl tarnybinės nuobaudos rūšies. Pareiškėjo veiksmus vertina kaip pareigūno vardo pažeminimą, turimo statuso nesuvokimą, netinkamo elgesio pavyzdį pavaldiniams, todėl tokie veiksmai sukelia žalą, diskredituoja pataisos įstaigą ir yra susieti priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais. Pažymi, kad pareiškėjas teikdamas 2011-02-24 paaiškinimus pripažino, jog įstaiga išnuomojo per brangų automobilį. Pareiškėjas nepaneigė, jog teikiant duomenis apie automobilio vertę jo veiksmuose nebuvo aplaidumo, kadangi skunde teismui pripažįsta jog sudarant to paties automobilio nuomos sutartis 2008-12-29 bei 2010-03-01 yra skirtingų duomenų apie jo vertę, tačiau jis, jo manymu, neprivalėjo tikslinti šias aplinkybes prieš sudarant automobilio nuomos sutartį.

Remiasi Statuto 2 str. 1 d., 12 str. 4 d., 26 str., Taisyklių 66 p.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktorius sakė, kad nedavė pareiškėjui žodinio leidimo nuomotis automobilį.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-57 „Dėl pripažinimo E. N. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo E. N., Panevėžio pataisos namų direktoriui, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (I tomo b. l. 8).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1P-44 sudaryta komisija galimiems Vilniaus pataisos namų direktoriaus A. I., Pravieniškių gydymo ir pataisos namų direktoriaus R. K., Panevėžio pataisos namų direktoriaus E. N. ir Kybartų pataisos namų direktoriaus E. Ž. tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau – Komisija) 2011 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. (3.14.)5R-148 (I tomo b. l. 52–57, IV tomo b. l. 93–102) konstatavo, kad E. N. padarė tarnybinį nusižengimą, nes negavęs leidimo nuomotis tarnybinį automobilį iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos Teisingumo ministerijos ir neatsižvelgęs į Kalėjimų departamento rekomendacijas nesudaryti naujų nuomos sutarčių, pasirašė 2010 m. kovo 1 d. Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Kredora“. Be to, pareiškėjas aplaidžiai vykdė savo pareigas, nurodydamas netikslią nuomoto automobilio vertę automobilio nuomos sutarčių sudarymo metu, t. y. dėl aplaidumo nepasitikslino iš UAB „Kredora“ gautos informacijos, kurioje nebuvo tiksliai apibrėžta, kuriai dienai nurodyta automobilio vertė. Išvadoje (I tomo b. l. 52–57) nurodoma, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Statuto 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ 1.7 punkto reikalavimus, netinkamai vykdė Panevėžio pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 4/07-29 (2008-05-09 įsakymo redakcija Nr. V-112), 28 punktą. Išvada yra neatskiriamoji įsakymo (I tomo b. l. 8) skirti tarnybinę nuobaudą dalis, todėl skundžiamame įsakyme, priešingai nei teigia pareiškėjas, netikslinga nurodyti tarnybinio nusižengimo sudėtį, konkrečius veiksmus, už kuriuos pareiškėjas yra baudžiamas, ir jų atlikimo laiką, nes jie nurodyti išvadoje. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovės atstovė, kad pareiškėjui buvo žinoma dėl kokių aplinkybių buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir dėl kokių veiksmų buvo paskirta tarnybinė nuobauda, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. vasario 22 d. pranešimu Nr. (2.41)7R-1549 buvo informuotas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, o 2011 m. vasario 25 d. raštu jis teikė paaiškinimus (I tomo b. l. 9–11, IV tomo b. l. 71–76).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Pagal Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 19 straipsnio 2 dalį, pareigūnai, atlikdami savo pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Viena iš Panevėžio pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 28 punkte pataisos namų direktoriui nustatytų funkcijų yra valdyti, naudoti ir disponuoti Panevėžio pataisos namų lėšomis ir kitu turtu teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“ 1.7 punkte įtvirtinta, kad lengvuosius automobilius, turinčius ne daugiau kaip 5 sėdimas vietas, ne brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio), kitus lengvuosius automobilius, ne brangesnius kaip 90 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio), biudžetinės įstaigos (išskyrus ministerijas) gali įsigyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį tik savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos leidžiamos, o valstybės mokslo ir studijų institucijos – tik Švietimo ir mokslo ministerijos leidžiamos. Brangesnius kaip 60 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) lengvuosius automobilius, turinčius ne daugiau kaip 5 sėdimas vietas, ir brangesnius kaip 90 tūkst. litų (be pridėtinės vertės mokesčio) kitus lengvuosius automobilius biudžetinės įstaigos (įskaitant ministerijas, taip pat valstybės mokslo ir studijų institucijas) gali įsigyti, nuomotis arba nuomotis pagal veiklos nuomos sutartį, suderinusios su Finansų ministerija.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2009 m. sausio 1 d. raštu Nr. 1S-116 pavaldžioms įstaigoms buvo nurodęs, kad departamentas nerekomenduoja pratęsti tarnybinių transporto priemonių nuomos sutarčių, rekomenduoja nesudaryti naujų tarnybinio transporto priemonių pirkimo ar nuomos sutarčių. 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 1S-2729 „Dėl viešųjų pirkimų skaidrumo didinimo“ Kalėjimų departamentas pakartotinai kreipėsi į pavaldžias įstaigas, prašydamas patikslinti viešųjų supaprastintų pirkimų taisykles, nurodydamas į šias taisykles įrašyti neskelbiamų pirkimų ribas prekėms ir paslaugoms 30000 Lt, darbams – 50000 Lt, o visus pirkimus, viršijančius šias sumas, derinti su Kalėjimų departamento Infrastruktūros ir pirkimų skyriumi. Pareiškėjas savo paaiškinime tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai (IV tomo b. l. 71–76) nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d. raštais Nr. S-74 ir Nr. S-76 kreipėsi į Teisingumo ministrą ir Kalėjimų departamento direktorių dėl transporto priemonių nuomos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paaiškinime ir skunde teismui nurodyta aplinkybė, kad Kalėjimų departamento direktorius S. V. davė žodinį sutikimą automobilio nuomai, taip pat patvirtino Panevėžio pataisos namų 2010 m. specialiųjų lėšų programos sąmatą, kurioje buvo numatytos lėšos veiklos nuomai (išlaidų straipsnis 2.2.1.1.1.19 „Veikos nuoma“), nėra reikšminga, nes teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarimo Nr. 1341 1.7 p.) įtvirtintas reikalavimas gauti leidimą lengvojo automobilio nuomai iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, t. y. Teisingumo ministerijos, o tokio leidimo pareiškėjas nebuvo gavęs, todėl komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Statuto 19 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-11-17 nutarimo Nr. 1341 1.7 p. ir Panevėžio pataisos namų direktoriaus pareigybės aprašymo 28 p. reikalavimus.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime pateiktais argumentais, kad sudarant to paties automobilio nuomos sutartis 2008-12-29 ir 2010-03-01 ir esant skirtingų duomenų apie jo vertę, pareiškėjas privalėjo tikslinti šias aplinkybes prieš sudarant 2011 m. kovo 1 d. sutartį, todėl nepaneigė, kad teikiant duomenis apie automobilio vertę jo veiksmuose nebuvo aplaidumo.

Pareiškėjas skundžiamo įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia procesinių teisės normų pažeidimais.

Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 I d. pasitarime, nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo VII skyriaus ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (apibendrinimo 1.2.4.3. p.).

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26 straipsnio 6 dalis nustato, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas, siekdamas nustatyti galimai nesilaikiusius teisės aktų reikalavimų pareigūnus, atliko vidaus tyrimą, kuriuo išvados pateiktos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus 2011 m. vasario 4 d. tyrimo išvadoje Nr. TT-7 (I tomo b. l. 14–18). Įvertinęs gautas išvadas, teisingumo ministras pavedė Kalėjimų departamentui atlikti tyrimą dėl automobilių nuomos paslaugų pirkimo sąlygų, valstybės biudžeto panaudojimo automobilių nuomai efektyvumo, ekonomiškumo ir teisėtumo Pravieniškių GPN, Panevėžio PN, Kybartų PN, Lukiškių TI-K ir Kauno TI. Vadinasi, tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas Kalėjimų departamentui atliekant vidaus tyrimą, todėl Komisija pagrįstai vadovavosi Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatytu 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminu nuo nusižengimo padarymo dienos. Automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Kredora“ pareiškėjas pasirašė 2010 m. kovo 1 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2011 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1P-57, t. y. nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už pakartotinį 2010 m. kovo 1 d. automobilio nuomos sutarties sudarymą dėl to paties automobilio VW PASSAT CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio tarnybinė nuobauda jau buvo paskirta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Vidaus skyriaus 2009 m. išvados Nr. TT-19 ir 2009 m. gruodžio 28 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas Nr. P-391 patvirtina, kad tuo metu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo skirta už teisės aktų pažeidimus sudarant 2008 m. gruodžio 21 d. automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis pakartotinai baudžiamas už tą patį nusižengimą laikytinas nepagrįstu.

Teismas nenustatė esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kuriais remiantis skundžiamas įsakymas galėtų būti panaikintas.

Iš bylos medžiagos (I tomo b. l. 7–58, 63–246, II tomo b. l. 1–168, III tomo b. l. 1–207, IV tomo b. l. 8–105, 112, 113–122) akivaizdu, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas išsamus, objektyvus ir visapusiškas tarnybinis patikrinimas: surinkti reikiami įrodymai, tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, kas ir leido padaryti išvadas, kad pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, 2010 m. kovo 1 d. sudarė automobilio nuomos sutartį.

Teismas nenustatė pažeidimų, kurie patektų į besąlyginių pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje, sąrašą, įpareigojantį teismą naikinti skundžiamą aktą. Byloje nėra duomenų, kad kokie nors trūkumai būtų sukėlę pareiškėjui nepatogumų ar kliūčių pasiruošti teisminei gynybai bei tinkamai suformuluoti reikalavimus paduodant skundą teismui, ar kaip nors kitaip suvaržę pareiškėjo teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-57 „Dėl pripažinimo E. N. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjas

n u s p r e n d ė  :

atmesti pareiškėjo E. N. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                  Raimondas Blauzdžius