Civilinė byla Nr. e2A-837-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01265-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Wodlux“ ieškinį atsakovei UAB „LitCon“ dėl skolos priteisimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Wodlux“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 4 116,08 Eur skolos, 124,23 Eur delspinigių, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. kovo 18 d. šalys sudarė statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. PN2016/03-15, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei mechanizmus ir kitą statybinę įrangą. 2018 m. kovo 3 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 4 prie sutarties, kurio 7 punkte susitarė, kad jei nuomininkas vėluoja apmokėti PVM sąskaitą faktūrą daugiau nei 10 dienų pagal nustatytą apmokėjimo terminą, nuomotojas turi teisę papildomai taikyti 20 procentų didesnę kainą kitai PVM sąskaitai faktūrai, o jei vėluojama apmokėti daugiau nei vieną PVM sąskaitą faktūrą, taikoma 20 procentų didesnė kaina visoms neapmokėtoms PVM sąskaitoms faktūroms. Susitarimo 6 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už nuomą ir montavimo/demontavimo darbus atliekamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Sutarties 7.1 punkte šalys susitarė, kad jei nuomininkas laiku nesumoka pagal sutartį priklausančių mokėti sumų, jis už kiekvieną uždelstą dieną moka nuomotojui 0,06 procento delspinigius. Atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir neapmokėjo ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už laikotarpį 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., dėl ko susidarė skola.
3. Atsakovė UAB „LitCon“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad vien ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia ieškovės deklaruojamos atsakovės skolos. Ieškovė pateikė nepakankamai dokumentų, kurie turėtų pagrįsti ieškovės deklaruojamą atsakovės skolos dydį, o pateikti dokumentai yra su trūkumais. Pirma, tik nedidelė dalis ieškovės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra priimtos ir pasirašytos atsakovės atsakingo asmens. Į bylą pateiktos 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0001949, 0001951, 0001952, 0001953, 0001954, 0001955, 0001956, 0001960 yra nepasirašytos atsakovės atstovo ir nepatvirtintos kokia nors žyma, patvirtinančia šių sąskaitų gavimo faktą. Antra, byloje nėra jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovės mechanizmai apskritai buvo pristatyti atsakovei; byloje nėra priėmimo–perdavimo aktų, važtaraščių ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovė šiuos mechanizmus priėmė, sutikrino jų kiekius ir patvirtino, kad mechanizmai atitinka visus Sutarties reikalavimus. 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. 0001949, 0001951, 0001952, 0001953 yra minimas 2017 m. spalio 24 d. Susitarimas Nr. 3 prie Sutarties, kurio pagrindu šios PVM sąskaitos faktūros neva buvo išrašytos, tačiau ieškovė nepateikė minimo Susitarimo Nr. 3 į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Wodlux“, j. a. k. 302474427, iš atsakovės UAB „Litcon“, j. a. k. 123228761, 4116,08 Eur skolą, 124,23 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 975 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, bylos medžiagą, konstatavo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kad šalys buvo sutarusios sutarties dalyko – nuomojamų mechanizmų ir įrangos priėmimo-perdavimo tvarką, tačiau praktikoje susiklostę bendradarbiavimo santykiai patvirtina, kad sutartinių nuostatų nesilaikė abi šalys. Teismo vertinimu, kilus ginčui dėl nuomotų mechanizmų ir įrangos apmokėjimo, yra pagrindas vadovautis tiesiogiai bendradarbiavime vykdant sutartį dėl nuomos dalyvavusio darbuotojo parodymais, kurie neprieštarauja ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams – sąskaitų-faktūrų turiniui, elektroniniam susirašinėjimui, todėl darytina išvada, kad ieškovės argumentai labiau sąlygoja išvadą, kad ginčo mechanizmų ir įrangos nuomos paslaugos ginčo laikotarpiu buvo suteiktos, ką patvirtino ir liudytojas T. D., todėl už jas atsakovei kyla pareiga atsiskaityti (CPK 12,178, 185 straipsniai).
7. Reikalavimą dėl 124,23 Eur delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas tenkino vadovaujantis Sutarties 7.1. punktu, kuriuo šalys susitarė dėl 0,06 proc. dydžio delspinigių, CK 6.71 – 6.73 straipsnių nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Litcon“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko vėliau buvo padarytos netinkamos išvados. Teismas išvadas byloje darė labai formaliai, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų ir jų visumos, tam tikriems įrodymams suteikdamas aukštesnę įrodomąją vertę, dėl ko padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Teismas sprendime klaidingai nurodė, jog ginčo tarp šalių dėl sąskaitose nurodytų sumų nėra. Čia svarbu pažymėti tai, kad atsakovė jau pateikdama atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų atsakovės skolos dydį ieškovei, taip pat nurodė, kad kai kurios PVM sąskaitos-faktūros yra su trūkumais. Atsiliepime į ieškinį taip pat buvo pasisakyta dar ir dėl to, jog ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė perdavė atsakovei mechanizmus (įrangą), pagal kurią buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. LAT yra išaiškinęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita — faktūra savaime nėra sutartis. Ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Todėl pirkėjas, neakceptavęs pardavėjo vienašališkai sąskaitoje nustatytų sąlygų, neprivalo jų laikytis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje netinkamai aiškinino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, didžiausią įrodomąją vertę suteikė išrašytoms PVM sąskaitoms-faktūroms bei nevertino kitų kritiškai svarbių įrodymų.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „LitCon“ prašė jį atmesti.
11. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Apeliantė laikosi tos pačios pozicijos, kuri buvo išdėstyta procesiniuose dokumentuose be jokių grindžiančių dokumentų. Apeliacinis skundas yra tik formalus, siekiant vilkinti atsiskaitymą su UAB „Wodlux“. Apeliantė nepateikia jokių grindžiančių įrodymų, kad sąskaitos buvo ginčijamos iš apeliantės pusės, tad pirmos instancijos teismas tinkamai nurodė, kad ginčo dėl sąskaitose nurodytų sumų nėra. Ieškovė UAB „Wodlux“ pateikė visus grindžiančius įrodymus byloje, PVM sąskaitas faktūras, pateikė elektroninius laiškus, paaiškinimus byloje apie šalių susiformavusią bendradarbiavimo praktiką.
12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išgrynino ginčo esmę bei padarė teisingą išvadą, kad abi šalys nesilaikė sutarties nuostatų, esminius aspektus dėl sutarties vykdymo, įrangos priėmimo perdavimo išdėstė liudytojas T. D., kuris buvo UAB „Litcon“ darbuotojas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pačių šalių, liudytojų paaiškinimus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu, apeliantė ir toliau motyvus apeliaciniame skunde dėsto visiškai nemotyvuotai, nepateikdama jokių realių faktų ir juos grindžiančių įrodymų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Wodlux“ ieškinys atsakovei UAB „LitCon“ dėl skolos priteisimo pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 18 d. šalys sudarė statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. PN2016/03-15, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei mechanizmus ir kitą statybinę įrangą. 2018 m. kovo 3 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 4 prie Sutarties, kurio 7 punkte susitarė, kad jei nuomininkas vėluoja apmokėti PVM sąskaitą faktūrą daugiau nei 10 dienų pagal nustatytą apmokėjimo terminą, nuomotojas turi teisę papildomai taikyti 20 procentų didesnę kainą kitai PVM sąskaitai faktūrai, o jei vėluojama apmokėti daugiau nei vieną PVM sąskaitą faktūrą, taikoma 20 procentų didesnė kaina visoms neapmokėtoms PVM sąskaitoms faktūroms. Susitarimo 6 punkte nurodyta, kad apmokėjimas už nuomą ir montavimo/demontavimo darbus atliekamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4116,08 EUR už mechanizmų ir įrangos nuomą pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino konstatavęs, jog šalys buvo sutarusios dėl nuomojamų mechanizmų ir įrangos priėmimo-perdavimo tvarkos, tačiau praktikoje susiklostę bendradarbiavimo santykiai patvirtina, kad sutartinių nuostatų nesilaikė abi šalys. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai sąlygoja išvadą, kad ginčo mechanizmų ir įrangos nuomos paslaugos ginčo laikotarpiu buvo suteiktos, todėl už jas atsakovei kyla pareiga atsiskaityti.
17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, nukrypo nuo teismų praktikos, didžiausią įrodomąją reikšmę suteikdamas PVM sąskaitoms-faktūroms, nevertino kitų svarbių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
18. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, c.b. Nr. 3K-3-243/2010).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino šalių argumentus bei liudytojų parodymus ir pagrįstai sprendė, kad jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė mechanizmų ir įrangos nuomos paslaugas pagal ginčo PVM sąskaitas - faktūras suteikė. Ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės grindė 2016 m. kovo 18 d. Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartimi Nr. PN2016/03-15, susitarimo priedais dėl įrangos nuomos atskiruose objektuose, ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, kurių dalis pasirašyta buvusio atsakovės darbuotojo. Ieškovė taip pat pateikė teismui ir ankščiau išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, dėl kurių apmokėjimo byloje ginčo nėra, tačiau jos taip pat nebuvo pasirašytos atsakovės. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp šalių, kuris patvirtina, kad ieškovei informavus apie ketinimą kreiptis į teismą, atsakovė padengė dalį skolos. Apklaustas teismo posėdžio metu buvęs atsakovės darbuotojas, atsakingas už įrangos nuomą iš ieškovo, patvirtino, kad užsakymai buvo teikiami ir priimami telefonu, priėmimo – perdavimo aktai ne visada būdavo forminami, grąžinimo aktai nebuvo forminami, tokia buvo nusistovėjusi praktika, situacijų, kad sąskaitos būtų išrašytos, o įranga nebuvo nuomota, jam dirbant, nebuvo. Esant tokiems įrodymams byloje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartyje numatytos nuomojamų mechanizmų ir įrangos priėmimo-perdavimo tvarkos nesilaikė abi šalys, o šalių sutartį vykdantys asmenys suformavo kitokią šalių bendradarbiavimo tvarką.
20. Apeliantė gindamasi nuo pareikšto ieškinio iš esmės laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog įrenginių nuomos paslaugos iš tiesų buvo suteiktos pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų įrenginių nuomos paslaugų suteikimo faktu ir sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negavo paslaugų, už kurias išrašytos ginčo sąskaitos faktūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė negaudama paslaugų pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras būtų reiškusi pretenzijas ieškovei, taip pat nebūtų atlikusi dalinio mokėjimo, ieškovei pareiškus apie ketinimą kreiptis į teismą. Tačiau kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ginčo dėl sutarties vykdymo tvarkos tarp šalių nebuvo nuo sutarties pasirašymo iki 2018 m. pabaigos.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo suformuoti išaiškinimai, kuriais apeliaciniame skunde remiasi apeliantė, priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės nesutampa su nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog apeliantės cituojamoje nutartyje, priimtoje 2008 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, ginčas iš esmės buvo kilęs dėl palūkanų priteisimo už vėlavimą atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia sutartis. 2004 m. balandžio 19 d. primtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004 atveju taip pat nebuvo rašytinės sutarties tarp šalių. Kita vertus, kasacinis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog sandorio buvimui įrodyti ne visais atvejais byloje turi būti pateikta rašytinė sutartis, kadangi įstatymai numato ir sutarčių sudarymo konkliudentiniais veiksmais ar žodinių sutarčių sudarymo galimybę, jei tai neprieštarauja imperatyvioms sandorio formą nustatančioms teisės normoms, šalių sutartinių santykių egzistavimo faktai gali būti patvirtinami ir esančiais sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais. Apeliantės cituojamos 2003 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003 priimtos nutarties atveju, tarp šalių vėl gi nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Minėtoje byloje teismai konstatavo, kad byloje esantis vienintelis rašytinis įrodymas PVM sąskaita – faktūra, kurioje net nedetalizuota ūkinė operacija, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių suderintą abiejų šalių valią nėra pakankama spręsti, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai.
22. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi, PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Tačiau pažymėtina, kad kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
23. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis išimtinai ginčo PVM sąskaitomis – faktūromis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog priešingai nei visose apeliantės cituotose bylose, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo pasirašę įrenginių nuomos sutartį, ginčo PVM sąskaitose – faktūrose konkrečiai įvardyta už ką jos išrašomos, kiti byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina tarp šalių egzistavus ilgalaikius įrenginių nuomos santykius bei tai, kad šalys bendradarbiavo nesilaikydamos sutartyje įtvirtintos šių santykių įforminimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas detaliai tyrė ir vertino su ginčo PVM sąskaitų – faktūrų išrašymu susijusių įrodymų visumą: PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, pateikimo, jų pasirašymo ir apmokėjimo aplinkybes, šalių elektroninį susirašinėjimą, buvusio apeliantės darbuotojo, tiesiogiai atsakingo už minėtos sutarties vykdymą paaiškinimus, kurie iš esmės patvirtina sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą ir tinkamą jos įvykdymą iš ieškovės pusės. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ieškovė suteikė įrenginių nuomos paslaugas pagal ginčo sąskaitas – faktūras, todėl atsakovei nepateikus šias išvadas paneigiančių įrodymų, ji turi pareigą jas apmokėti.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
25. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Rūta Veniulytė – Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė