Administracinė byla Nr. eA-1760-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03059-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. N. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas L. N. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33924 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1685 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Išvykimą iš kilmės valstybės lėmė: separatistų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės pajėgų grasinimai; 2016 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjęs karas paveikė jo šeimą: tėvas buvo ūkininkas, kuriam priklausė kakavos ir kavos ferma (sukilėliai slėpėsi jo žemėje, o tėvą kaltino sukilėlių finansavimu), motina, kuri buvo medicinos darbuotoja, gydė sukilėlius nuo šautinių žaizdų; (duomenys neskelbtini) vyriausybė apkaltino jo šeimą rėmus separatistus, o separatistai grasino jo šeimai, kad jie neišduotų jų (duomenys neskelbtini) vyriausybei, taip pat separatistai vertė jį ir jo brolį prisijungti prie jų; 2019 metais (duomenys neskelbtini) vyriausybės kariai atėjo į jų gyvenvietę, pradėjo smurtauti prieš jų šeimą bandydami priversti juos nurodyti separatistų slaptavietes. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas Sprendimą skundė ikiteismine tvarka. Komisija skundą atmetė.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
4. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – politinį persekiojimą ir galimą pavojų gyvybei jo šalyje. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisija nepasisakė dėl jo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė separatistų ir kariuomenės grasinimais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
8. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą, kuris buvo su trūkumais (nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, neišsamus ir bendro pobūdžio), surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu ir jo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.
9. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione (kur gyveno pareiškėjas) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
10. Atsakovas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 222 punkto kontekste pažymėjo, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais. Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
11. Atsakovas
nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad jis ir jo šeima kilmės valstybėje buvo apkaltinti pagalbos separatistams teikimu ir dėl to juos pradėta persekioti, tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodė, kad paskutinį kartą grėsmė jo saugumui (duomenys neskelbtini) kilo 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau tuo metu pareiškėjas jau gyveno Baltarusijoje, turėdamas šios valstybės išduotą vizą (į Baltarusiją pareiškėjas išvyko 2020 m. vasario mėn.). Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją Departamentui, siekdamas tinkamai pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Jokių objektyvių duomenų, įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją, kad šiuo metu pareiškėjui kilmės valstybėje būtų kilusi grėsmė, tyrimo metu nebuvo nustatyta. 12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė savo pasakojimo apie tai, kad šiuo metu jam kyla individualaus pobūdžio grėsmė (duomenys neskelbtini) bei neįrodė, kad jam pareikšti kaltinimai, dėl kurių jis yra paieškomas savo kilmės valstybės (pareiškėjas apklausos metu teigė, jog tai patvirtinančius įrodymus pateiks, tačiau jie nebuvo pateikti). Pareiškėjo teiginių nepagrindė ir tyrimo metu surinkta informacija. Prieglobsčio prašymus nagrinėjanti institucija neprivalo įrodinėti neiginius (tai, jog pareiškėjas dėl kokių nors priežasčių negali būti persekiojamas kilmės valstybėje), kadangi tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.
13. Atsakovas vertino, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
14. Atsakovas nurodė, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
15. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė (teigė, kad Baltarusija gali pasiūlyti tik 6 mėnesių apsaugą), vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.
17. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 2 d. pareiškėjas buvo sulaikytas, neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos sieną, 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nori prieglobsčio Lietuvoje, nes grįžus namo gyvybei gresia pavojus, norėtų pradėti naują gyvenimą Lietuvoje.
18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. spalio 14 d. apklausų metu duotus paaiškinimus, ginčijamo Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentuodamas
Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniuose, Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, nustatęs, kad pareiškėjas baimę grįžti į savo kilmės valstybę sieja su kariuomenės ir separatistų grasinimais, bendra saugumo padėtimi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyksta karas)), o pareiškėjo išvykimo iš Baltarusijos priežastis buvo sunki finansinė padėtis bei baimė dėl ateities (bus grąžintas į (duomenys neskelbtini)), sutiko su atsakovo Sprendimo išvada, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio prašytojui keliamų reikalavimų. 19. Teismas apžvelgė Departamento Sprendime išdėstytą pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) regionų, t. y. (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šios informacijos nekvestionuoja, pareiškėjas teigė, kad jis ir jo šeima kilmės valstybėje buvo apkaltinti pagalbos separatistams teikimu ir dėl to juos pradėta persekioti.
20. Teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės remiasi bendra situacija kilmės valstybėje ir baime dėl ateities. Pareiškėjo teiginiai, susiję su persekiojimu, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas apklausų metu tvirtino, jog kilmės valstybėje buvo paskelbta jo paieška, tačiau jokių duomenų, dokumentų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikė. Apklausų metu pareiškėjas nurodė, jog paskutinį kartą grėsmė jo gyvybei (duomenys neskelbtini) kilo 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau bylos duomenys patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas gyveno Baltarusijoje, turėdamas šios valstybės išduotą vizą, t. y. į Baltarusiją pareiškėjas išvyko 2020 m. vasario mėn. Teismas pažymėjo, jog jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu pareiškėjui kilmės valstybėje kyla grėsmė, nėra. Pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nėra pagrįsta.
21. Teismas nurodė, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, prieglobsčio prašytojas nenurodė.
22. Teismas sprendė, kad pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Pažymėjo, kad vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. 23. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
24. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.
25. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų Departamente metu, teismo posėdyje. Taigi pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.
26. Teismas, įvertinęs Departamento Sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
27. Teismas vertino, kad Departamento Sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (5 metai) nėra proporcingas padarytam pažeidimui, pakeitė terminą į 3 metus, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo keisti kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
28. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti skundžiamus Departamento ir Komisijos sprendimus, netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo neteisingai įvertintos individualios pareiškėjo savybės, kurios suponuoja prieglobsčio suteikimo pareigą. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jo išvykimą iš kilmės valstybės lėmė: separatistų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės pajėgų grasinimai; 2016 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjęs karas paveikė jo šeimą: tėvas buvo ūkininkas, kuriam priklausė kakavos ir kavos ferma (sukilėliai slėpėsi jo žemėje, o tėvą kaltino sukilėlių finansavimu), motina, kuri buvo medicinos darbuotoja, gydė sukilėlius nuo šautinių žaizdų; (duomenys neskelbtini) vyriausybė apkaltino jo šeimą rėmus separatistus, o separatistai grasino jo šeimai, kad jie neišduotų jų (duomenys neskelbtini) vyriausybei, taip pat separatistai vertė jį ir jo brolį prisijungti prie jų; 2019 metais (duomenys neskelbtini) vyriausybės kariai atėjo į jų gyvenvietę, pradėjo smurtauti prieš jų šeimą bandydami priversti juos nurodyti separatistų slaptavietes. Pareiškėjas nurodė, kad baigęs universitetą įkūrė mados verslą. Puikiai sekėsi iki tol, kol (duomenys neskelbtini) 2016 m. prasidėjo karas, kuris stipriai paveikė pareiškėjo šeimą, kadangi tėvas buvo ūkininkas, o mama – medicinos sesuo. Paaiškino, kad mama padėjo sukilėliams, rišdama jų šautines žaizdas, o tėvas turėjo didelę fermą, kuri buvo lyg slaptavietė sukilėliams, kur sukilėliai gyvendavo. Teigė, kad grasindavo tiek kariuomenė, tiek sukilėliai. Tvirtino, jog sukilėliai privertė pareiškėją ir jo brolį prisijungti prie jų ir prie kovų. Šitas procesas truko apie dvejus metus, iki 2019 metų gruodžio pirmosios savaitės, iki tol, kol atėjo kariuomenė. Kariškiai pradėjo smurtauti prieš pareiškėją, jo brolius, mamą, bandydami priversti pasakyti sukilėlių slaptavietes. Tėvas kariuomenės buvo pašautas mirtinai. Kai pašovė tėvą, jie išvedė pareiškėją, jo brolį ir tris draugus, užrišo akis juodomis skarelėmis ir nuvežė į nežinomą kalėjimą. Vežė maždaug tris valandas. Kalėjime susipažino su kitais kaliniais, jame praleido 2 savaites. Kalėjime kankino kasdieną, nedavė maisto. Naudojo užlenktą peilį ir taip pat laidus, pajungtus į elektros tinklą ir taip pat skandindavo vandens pripildytuose kibiruose. Visame kūne yra randai, kurie yra likę nuo sužalojimų. Kai kurie žmonės, kurie buvo kartu kalėjime, buvo išvedami ir daugiau nebegrįždavo. Buvo mušami tol, kol neturėjo jėgų, kraujavo, o kai buvo visiškai be jėgų, įmetė pareiškėją, jo brolį ir draugus į krūmus. Juos rado medžiotojas, kuris davė nuskausminamųjų, perrišo žaizdas žolelių tinktūromis. Taip buvo gydomi maždaug 2 savaites. Atgavus sąmonę, paprašė leisti pasinaudoti telefonu. Paskambino mamai, kuri pasakė, kad verčiau negrįžtų, kadangi jau kelis kartus buvo atvažiavusi kariuomenė tiesiog apžiūrėti. Mama davė tėvo draugo numerį, kuris žinojo, kad kariuomenė pareiškėjo ieško ir norėjo sužinoti, ar jis miręs. Suprato, kad grėsmė yra labai didelė. Šitą informaciją tėčio draugui suteikė žmogus, kuris dirbo morge. Tėčio draugas turėjo padaryti viską, ką gali, kad pareiškėjas su broliu, draugais kuo greičiau išvyktų iš šalies. Pareiškėjo gyvenimo istorija suponuoja prielaidą, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turėtų būti peržiūrėtas.
31. Nesutinkama su argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Teigiama, kad pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – politinį persekiojimą ir galimą pavojų gyvybei jo šalyje. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Šios aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.
32. Teigiama, kad nebuvo įvertintos svarbios bylai aplinkybės. Teismas buvo suklaidintas atsakovo surinktos informacijos ir teisingai neįvertino prieglobsčio prašytojo pasakojimo jo kilmės valstybės informacijos kontekste ir nenustatė pagrindo prielaidai, jog pareiškėjas priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių.
33. Nesutinkama su išvada, kad pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pažymima, kad pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas buvo nurodęs svarbias bylai faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes. Nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie būtų gauti iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Buvo vadovaujamasi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, kuri yra tendencinga ir išskirtinai palaikanti pareiškėjo kilmės šalies valdžios režimą. Informacija neatspinti tikrosios kilmės šalies situacijos. Pareiškėjas negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, nes kiltų grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.
34. Akcentuojama, kad pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kuriai kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei.
35. Laikomasi pozicijos, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant teisingo proceso teisės normas, buvo pažeistas žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį neatitinka tikrovės.
36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
37. Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad jis ir jo šeima kilmės valstybėje buvo apkaltinti pagalbos separatistams teikimu ir dėl to juos pradėta persekioti. Tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas teigė, jog kilmės valstybėje buvo paskelbta jo paieška, tačiau dokumentų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, nepateikė, nors žadėjo pateikti. Pareiškėjo pateikta informacija nėra suderinama su aplinkybe, kad pareiškėjas teisėtai, turėdamas Baltarusijos išduotą studento vizą, išvyko iš kilmės valstybės. Jeigu būtų paskelbta pareiškėjo paieška, tai jis oro uoste būtų sulaikytas ar tikrintas, tačiau pareiškėjas apklausos metu tokių aplinkybių neminėjo. Be to, pareiškėjas nurodė, kad paskutinį kartą grėsmė jo saugumui (duomenys neskelbtini) kilo 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau tuo metu pareiškėjas jau gyveno Baltarusijoje, turėdamas šios valstybės išduotą vizą (į Baltarusiją pareiškėjas išvyko 2020 m. vasario mėn.). Akivaizdu, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
38. Atsakovas pažymi, kad pagal surinktą kilmės valstybės informaciją separatistai (duomenys neskelbtini) taikosi į asmenis, kurie siekia dalyvauti arba dalyvauja įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėją būtų galima priskirti nors vienam iš šių profilių. Kilmės valstybės informacijos kontekste pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.
39. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime išsamiai išdėstė argumentus, pagrindžiančius pareiškėjo išsiuntimą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Be to, teismas šį laikotarpį sutrumpino.
40. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, joje gyveno nuo 2020 m. vasario mėn., tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė (teigė, kad Baltarusija gali pasiūlyti tik 6 mėnesių apsaugą), vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.
42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
V.
44. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33924 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
46. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
47. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
49. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
50. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
51. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
52. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
53. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
55. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė kylančia grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, kad išvykimą iš kilmės valstybės lėmė separatistų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės pajėgų grasinimai. 2016 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjęs karas paveikė jo šeimą, tėvas buvo ūkininkas, kuriam priklausė kakavos ir kavos ferma (sukilėliai slėpėsi jo žemėje, o tėvą kaltino sukilėlių finansavimu), motina, kuri buvo medicinos darbuotoja, gydė sukilėlius nuo šautinių žaizdų. (duomenys neskelbtini) vyriausybė apkaltino jo šeimą rėmus separatistus, o separatistai grasino jo šeimai, kad jie neišduotų jų (duomenys neskelbtini) vyriausybei, taip pat separatistai vertė jį ir jo brolį prisijungti prie jų. Teigė, kad tėvas, gindamas mamą nuo smurto, kariuomenės buvo pašautas mirtinai, jis su broliu kalintas ir kankintas.
56. Nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.
58. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo atliktam bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje, tame tarpe (duomenys neskelbtini) vykstančios „(duomenys neskelbtini)“, vertinimui. (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas.
59. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Tinkamai vertinti pareiškėjo teiginiai, jog paskutinį kartą grėsmė jo gyvybei (duomenys neskelbtini) kilo 2020 m. rugpjūčio mėn., atkreipiant dėmesį, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas gyveno Baltarusijoje, turėdamas šios valstybės išduotą vizą, kur išvyko netrukdomas ir praleido nemažą laiką. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.
61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. N. E. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė