Administracinė byla Nr. eTA-4-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00885-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, (atsakovo A. U. teisių perėmėjas) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. U. 53,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Šiaulių miesto savivaldybėje adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. vieno asmens gyvenamoji vieta deklaruota atsakovui priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose, todėl atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovas yra nesumokėjęs 53,02 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie buvo pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-453 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ (toliau – ir Nuostatai).

II.

3.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą ir priteisė iš atsakovo 53,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarką, apskaičiuotą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., tačiau atmetė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4.       Teismas pripažino, kad pareiškėjo prašymas dėl rinkliavos priteisimo yra pagrįstas, kadangi atsakovas yra gyvenamosios vietos patalpų savininkas, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatų 4.12 ir 12.1 punktus, atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. yra 53,02 Eur, jis netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą.

5.       Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Teismas vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

6.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą jo interesų atstovavimą teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

7.       Pareiškėjas Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, ir visiškai tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas, kylančias iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, laikosi pozicijos, kad minimali bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteitina. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės.

9.       Pareiškėjas teigia, jog teismas, įvertinęs visas aplinkybes šioje konkrečioje byloje ir nustatęs, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, galėjo sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau jis negalėjo visiškai netenkinti tokio prašymo.

10.       Pareiškėjas pažymi, kad įmonės struktūra nėra skirta atstovauti jo interesus teisminiuose ginčuose, darbuotojų darbo pajėgumai yra subalansuoti taip, jog jie atliktų jiems priskirtas funkcijas (viešai prieinamais duomenimis, įmonėje dirba tik vienas teisininkas, įmonės teisininkas pagal savo pareigas nėra atsakingas už didelio kiekio procesinių dokumentų rengimą).

11.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12.       Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo yra pagrįsta ir nėra pagrindo ją keisti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

13.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagrįstumas ir teisėtumas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

14.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo A. U. 53,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15.       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

16.       ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021 ir kt.). Priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, o, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

17.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, yra konstatavęs, kad išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nepriteistinos (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-767-629/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

18.       Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina (šiuo aspektu išsamiau žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtina keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Ernestas Spruogis