Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-21-544/2023
teisėjas Gintaras Pašvenskas Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27366-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.18.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gilva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1825-466/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vandens tvarka“ ieškinį atsakovei UAB „Gilva“ dėl skolos, delspinigių priteisimo ir atsakovės UAB „Gilva“ priešieškinį ieškovei MB „Vandens tvarka“ dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, nuostolių bei baudos priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Vandens tvarka“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gilva“ 8 000 Eur skolą, 880 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d. tarp ieškovės, kaip vykdytojos, ir atsakovės UAB „Gilva“, kaip užsakovės, buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti PP d600 vamzdžių įrengimo, šulinių G/b d1500 ir G/b d2000 rekonstravimo Nr. 1, ir Nr. 11 darbus, objekte (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1. punkte buvo sutarta, kad darbų kaina yra 8 000 Eur be PVM. Šalys susitarė, jog sutartyje numatytų darbų kaina yra pateikta be medžiagų ir technikos. Atsakovė, siekdama papildomai sutaupyti, įsipareigojo perduoti ieškovei medžiagas bei užtikrinti, kad atsakovei atliekant savo darbus būtų suteiktos reikalingos technikos paslaugos. Tai reiškia, jog atsakovė su savo technika ir savo darbuotojais, kurie valdė reikiamą techniką, padėjo ieškovei atlikti sutartinius darbus, todėl atsakovė turėjo sumokėti gerokai mažesnę kainą ieškovei, nei būtų mokėjusi, jei ieškovė minėtus darbus būtų atlikusi su savo technika ir medžiagomis. 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktu ieškovė perdavė atsakovei sutartyje numatytus darbus pilna apimtimi, o atsakovės atstovas statybos vadovas E. D. be jokių pastabų, pretenzijų ir/ar kitokių papildomų reikalavimų pasirašė aktą bei 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovės atstovas statybos vadovas E. D. organizavo ir iki smulkmenų kontroliavo ieškovės atliekamus darbus, taip pat jis vienašališkai sprendė ir priiminėjo sprendimus ir teikė nurodymus savo darbdavio (atsakovės) darbuotojams, kurie objekte dirbo su technika ir kitais įrenginiais. Pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 2021 m. liepos 15 d. arba iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. (sutarties 8.4. punkte apmokėjimo terminas įvardintas klaidingai, kadangi skaitmenimis parašyta 30, o skliaustuose nurodyta 10). Tačiau suėjus vėliausiam mokėjimo terminui, atsakovė neapmokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas ir pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus, kuriais atsakovė prieštarauja ne tik sau pačiai, bet ir apskritai sutarties nuostatoms bei susiklosčiusiai faktinei situacijai.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė, praėjus mėnesiui nuo darbų pridavimo, 2021 m. liepos 30 d. išsiuntė ieškovei raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekamų darbų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su raštu atsakovė atsiuntė ieškovei UAB „Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. bandymų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė ieškovei iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikti statinio apkrovimo plokštės bandymų tyrimų rezultatų ataskaitą ir ištaisyti ieškovės atliktų darbų defektus. Tačiau, nesulaukusi nurodyto termino, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. objekte pradėjo atlikinėti grunto sutankinimo darbus, kas ir patvirtina, jog ieškovė neturėjo atlikti šių darbų, o reiškiamos pretenzijos tik priežasties ieškojimas nemokėti ieškovei už tinkamai atliktus ir be jokių pastabų priimtus darbus. Nepaisant to, 2021 m. rugpjūčio 27 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet pati atsakovė vykdė sutankinimo darbus, atsakovė išsiuntė dar vieną pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), kuria reikalavo iš ieškovės atlikti darbus, kuriuos pati atsakovė tą dieną atlikinėjo, taip imituojant, kad ieškovei neva suteikiama galimybė šalinti tariamus trūkumus, nors pagal faktą atsakovė net nesiekė, jog ieškovė atvyktų į objektą. Minėta pretenzija atsakovė taip pat pareiškė ieškovei, kad ši privalo atlyginti atsakovei patirtus nuostolius, kuriuos patyrė atsakovė dėl ieškovės veiksmų. Tačiau iš pretenzijos turinio visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė yra atsakinga už reikalaujamų nuostolių atlyginimą, nėra jokių įrodymų ir/ar duomenų, patvirtinančių, kad būtent ieškovės darbuotojai sulaužė įrangą. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 8 000 Eur skolos, kurioje išsamiai nurodė visas aplinkybes bei atsikirtimus į nepagrįstus atsakovės reikalavimus, ir pareikalavo per 7 kalendorines dienas apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Tačiau atsakovė iki šiol neįvykdė savo prievolės, neapmokėjo sąskaitos ir nepateikė jokio atsakymo.
4. Ieškovės pastebėjimu, atsakovė praleido terminą? pretenzijoms dėl atliktų darbų kokybės pareikšti. Sutarties 4.1.3. punkte numatyta, kad atsakovė patikrina ieškovės baigtus darbus ir, nustačius, kad jie atlikti kokybiškai, prisilaikant normatyvinių dokumentų ir projekto reikalavimų bei atliktų darbų akte nurodytos apimtys atitinka faktines, per 5 kalendorines dienas pasirašo rangovo tinkamai įformintus ir pateiktus atliktų darbų aktus arba pateikia pastabas. Sutarties 8.2. punkte įtvirtinta, jog darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu. Tame pačiame punkte numatyta, kad atsakovė privalo pasirašyti atliktų darbų aktą ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 kalendorines dienas nuo jo gavimo dienos. 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktu atsakovė be jokių išlygų priėmė ieškovės darbus. Pretenzijos buvo pareikštos pavėluotai, jos nėra susijusios su sutarties vykdymu ir įgyvendinimu, o sutarties 4.1.3. punkto nuostata dar kartą patvirtina, kad atsakovės pasirašytas aktas yra įrodymas, jog darbai yra baigti, kokybiški ir atlikti prisilaikant normatyvinių dokumentų, projekto reikalavimų. Pažymėjo, kad UAB „Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. bandymų protokole pateikti keturi taškai, kuriuose, anot atsakovės, buvo atliekami bandymai. Šie taškai pažymėti ant rekonstruojamo ūkinio nuotekų tinklo RF1. Šalia pastarojo tinklo buvo suprojektuotas lietaus vandens tinklas, kuris 2021 m. liepos mėnesį buvo pradėtas įrenginėti. Vadinasi, visiškai šalia ieškovės atliktų, atsakovei perduotų ir be jokių pastabų priimtų darbų buvo vykdomi lietaus vandens tinklo įrengimo darbai. Atsakovė siekė nuslėpti šias svarbias aplinkybes nuo ieškovės. Todėl atsakovė neturi teisės reikšti ieškovei pretenzijų dėl darbų, kuriuos pati priėmė, kokybės, dar ir dėl to, kad atsakovė, priimdama darbų rezultatą, kartu prisiėmė šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką.
5. Atsakovė UAB „Gilva“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės MB „Vandens tvarka“ 11 422,71 Eur nekokybiškai atliktų darbų trūkumo išlaidas, t. y. 7 629,71 Eur defektų taisymo išlaidas, 2 493 Eur už sugadintą įrangą, kurią atsakovė nuomojo iš UAB „Uprent“, ir 1 300 Eur baudą pagal Sutarties 9.3 punktą, taip pat 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad 2021 m. birželio 30 d. šalys pasirašė dokumentą pavadinimu ,,atliktų darbų aktas“, tačiau šalių pasirašytas aktas negali būti vertinamas ir/ar prilyginamas galutiniam atliktų darbų perdavimui – priėmimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalies prasme, nes: vien dėl pavadinimo aktas negali būti prilyginamas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktui; akto nėra pasirašęs statinio statybos techninis prižiūrėtojas; akte nėra jokių įrašų, patvirtinančių, kad atsakovė pripažįsta ieškovės atliktų darbų kokybę, ir/ar įrašų, kad atsakovė ateityje nereikš pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės; ieškovės atlikti darbai – vamzdžių PP d600 (36 m.) įrengimo, įskaitant žemės darbus bei pagrindą po vamzdžiais, laikytini paslėptais darbais; ieškovė neturėjo pagrindo konstatuoti ir vertinti, jog perduoda kokybiškai atliktus darbus, kadangi UAB ,,Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. atlikus ieškovės atliktų darbų bandymus buvo užfiksuotas neigiamas ieškovės atliktų darbų rezultatus; tik kontrolinių bandymų rezultatai yra darbų priėmimo pagrindas; neįmanoma prognozuoti, kiek reikės atlikti savikontrolinių bandymų iki bus pasiekti leistini rodikliai, darbų trūkumai turi būti taisomi visą laiką, dėl ko galutinis atliktų darbų perdavimas nusikelia neapibrėžtam laikotarpiui iki teigiamų bandymų rezultatų gavimo; atliktų darbų perdavimo metu vertinami kiekybiniai ir kokybiniai atliktų darbų rodikliai, todėl neturint kokybinio rodiklio, reikšmingo vertinant bendrą atliktų darbų rezultatą, ieškovės atlikti darbai negalėjo ir nebuvo priimami; ieškovė darbus vykdė pagal UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas, tačiau darbai nėra priduoti/priimti UAB ,,Vilniaus vandenys“. Atsakovės manymu, ieškovė, žinodama visas aplinkybes ir panaudodama minėtą aktą kaip įrodymą, patvirtinantį ieškovės neva atliktų darbų kokybę, kuris sudarytas visai kitu tikslu, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai.
7. Atsakovės teigimu, ieškovė apsiėmė atlikti ir atliko vamzdžių PP d600 (36 m.) įrengimo, įskaitant žemės darbus bei pagrindą po vamzdžiais, ir šulinių G/b d1500 Nr.1 bei G/b d2000 Nr.11 rekonstravimo darbus, tačiau ieškovės atlikti darbai negali būti laikomi tinkamos kokybės (pažeisti Sutarties 5.2.1 ir 7.1 punktai). Atstatant pagrindą, sutankinant smėlį yra privalomi bandymai, tačiau ieškovė nepateikė savikontrolės bandymų duomenų ir jų net neatlikinėjo (Statybos taisyklių 273 punktas). Remiantis Statybos taisyklių 284.4. punktu gruntų sutankinimui įvertinti nustatomi papildomi reikalavimai EV2 / EV1 santykiui, t. y. stabilizuoto pagrindo Ev2 neturi būti mažesnis kaip 45 MPa ir santykis tarp Ev1 ir Ev2 neturi viršyti 2,5. Tuo tarpu iš pateiktų UAB ,,Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. bandymų protokolo rezultatų matyti, kad net trijuose taškuose stabilizuoto pagrindo santykis tarp Ev1 ir Ev2 yra daugiau kaip 3, t. y. bandymų rezultatai yra neigiami. Neigiami privalomų bandymų rezultatai yra ieškovės nekokybiškų darbų rezultatas (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).
8. Pažymėjo, jog per laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė tris kartus pareikalavo ieškovės pašalinti nustatytus trūkumus, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus bei suteikdama papildomus terminus defektams pašalinti. Tačiau ieškovė nustatytais terminais net neketino defektų taisyti ir jų neištaisė, todėl neįvykdė pareigų pagal Sutarties 5.2.1 ir 7.3 punktus ir nebendradarbiavo (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.691 straipsnio 1 dalis). Atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. ištaisė ieškovės atliktų darbų defektus, ką patvirtina „Eurovia Lietuva“, AB atlikti laboratoriniai bandymai, kurių rodikliai atitinka Statybos taisyklių 284.4. punkte nustatytus leistinus rodiklius. Apie tai atsakovė 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę bei pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovės defektų ištaisymui atsakovė buvo priversta pirkti papildomas medžiagas už 1 747,99 Eur, už 1 664,99 Eur pakartotinai nuomotis įrangą ir spec. transportą, ieškovės atliktų darbų trūkumus taisė keturi atsakovės darbuotojai, dėl ko atsakovė turėjo 3 847,68 Eur dydžio darbo užmokesčio išlaidų, taip pat 369,05 Eur defektų nustatymo, papildomų bandymų išlaidų. Iš viso atsakovė dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų taisymo patyrė 7 629,71 Eur išlaidų.
9. Nurodė, kad defektus ištaisė atsakovė savo sąskaita 2021 m. rugsėjo 13 d., todėl vadovaujantis Sutarties 9.3 punktu ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. (suteikto papildomo termino defektams ištaisyti) iki 2021 m. rugsėjo 12 d. (už 13 kalendorinių dienų) 1 300 Eur dydžio baudą. Be to, ieškovei buvo perduota įranga tranšėjos išramstymams, t. y. ieškovės darbams pagal Sutartį įvykdyti. Įrangą atsakovė nuomojo iš UAB ,,Uprent“. Tačiau ieškovės darbuotojai vykdydami darbus ją sugadino, dėl ko UAB ,,Uprent“ priimdama įrangą užfiksavo jos sugadinimus ir, nustačiusi įrangos netinkamumą naudoti, atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 035,35 Eur, reikalaudama ją apmokėti. Atsakovės derybų pastangomis UAB ,,Uprent“ sumažino sugadintos įrangos kainą, todėl už ją atsakovė sumokėjo 2 493 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įrangą sugadino ieškovės darbuotojai bei vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, CK 6.264 straipsniu ir Sutarties 7.2 punktu ieškovė privalo atlyginti atsakovės 2 493 Eur patirtus nuostolius dėl sugadintos įrangos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei MB „Vandens tvarka“ iš atsakovės UAB „Gilva“ 8 000 Eur skolą, 880 Eur delspinigius, 40 Eur sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmetė.
11. Teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties turinį, laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, jog pasirašydama atliktų darbų aktą atsakovė tik patvirtino darbų atlikimo faktą (kiekį), bet ne darbų kokybiškumą. Teismo vertinimu, atsakovė niekaip nepaaiškino, kas trukdė jai reikalauti savikontrolinių bandymų atlikimo iki darbų pridavimo (iki atliktų darbų akto pasirašymo), nors turėjo visas galimybes nepasirašyti atliktų darbų priėmimo akto iki bus atlikti visi reikiami bandymai. Pažymėjo, kad atsakovė pati iniciavo grunto sutankinimo patikrinimo darbus, o apie UAB „Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. bandymus ieškovės iš anksto neinformavo ir tik su 2021 m. liepos 30 d. raštu atsiuntė ieškovei bandymų protokolą. Nors atsakovė ieškovės atliktus darbus vertina kaip paslėptus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 35 dalis), tačiau prieš priimant darbus buvo įvertintas vamzdžių sandarumas, jie buvo patikrinti savaeige kamera, atsakovė dėl pačių ieškovės paklotų vamzdžių, jų sujungimų, sandarumo, horizontalumo ir pan. tinkamumo eksploatuoti pretenzijų ieškovei neturi.
12. Teismas nurodė, kad visą ieškovės atliekamų darbų procesą kontroliavo atsakovės darbų vadovas E. D.. Ieškovės darbuotojams vykdant vamzdžių tiesimo darbus, grunto kasimo darbus vykdė atsakovės ekskavatoriaus operatoriai su UAB „Gilva“ technika. Ieškovės medžiagos ir technika darbų eigoje nebuvo naudojami. Teismo nuomone, tokios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovė turėjo galimybę žinoti apie esamą grunto tankumą, kontroliuoti grunto sutankinimo procesą, laiku inicijuoti bandymų atlikimą. Teismas pripažino, kad nustačius netinkamą grunto tankumą po darbų atlikimo buvo reikalingas papildomas gruntas ar kitos sutvirtinimo medžiagos, tačiau šalių Sutartyje (5.2.1 punktas) nenumatyta, kad vykdytojas darbų eigoje naudoja savo medžiagas. Jei atsakovė siekė reikiamo (pagal atsakovės nurodytus parametrus) grunto sutankinimo, šalys grunto sutankinimo darbus turėjo aptarti atskiromis sąlygomis, t. y. susitariant dėl papildomų Sutarties sąlygų. Teismo pastebėjimu, atsakovė grunto tankumo klausimą iškėlė tik po to, kai priėmė darbų rezultatą iš ieškovės, prieš tai nepareikalavo bandymų atlikimo rezultatų protokolo, pati, nekviesdama ieškovės atstovų, iniciavo bandymus, kai tuo pačiu metu šalia, tikėtina, vykdė inžinerinių tinklų tiesimo, susijusių su grunto kasimu, darbus, dėl kurių galėjo pasikeisti grunto tankumo parametrai.
13. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 8.4 punktą sąskaitos apmokamos per 30 (dešimt) darbo dienų. Terminas pradedamas skaičiuoti, kai statytojas priima vykdytojo atliktus darbus ir pasirašo atliktų darbų aktą. Pripažino, jog Sutarties 8.4 punkte padarytas rašymo apsirikimas, nes nurodytas skaičius 30, o skliausteliuose parašyta dešimt, nors turėjo būti parašyta trisdešimt (darbo dienų). Todėl laikė, kad ieškovės pateiktą sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., t. y. per 30 darbo dienų po atliktų darbų akto pasirašymo (gavimo), bet to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 8 000 Eur skolą už atliktus darbus, kurių rezultatas, yra naudojamas.
14. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius teismas nurodė, kad pagal Sutarties 9.1 punktą vykdytojui pareikalavus už nesavalaikius mokėjimus užsakovas moka 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tokiu atveju vykdytojas įgyja teisę pratęsti darbų terminą laikotarpiui, kuriam užsakovas vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus. Laikydamas, kad ieškovės pateiktą 2021 m. birželio 30 d. sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2021 m. rugpjūčio 12 d., teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 880 Eur delspinigių už 55 dienas nuo neapmokėtos 8 000 Eur sumos. Nurodė, jog pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur. Todėl pagal ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisė vienkartinį 40 Eur mokestį.
15. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, konstatavo, kad, jei pačiai atsakovei grunto sutankinimo aplinkybė buvo reikšminga, tai tą klausimą UAB „Gilva“ galėjo iškelti per Sutartyje numatytą 5 kalendorinių dienų terminą pastaboms dėl atliktų darbų pareikšti, tačiau to nepadarė, o vėliau iniciavo bandymus, į kuriuos ieškovės, vykdžiusios ginčo darbus, atstovų nepakvietė. Todėl laikė, jog priešieškinio reikalavimas dėl 7 629,71 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.
16. Teismas darė išvadą, kad ieškovės darbuotojai nedirbo su technika, kuri vamzdžių klojimo metu perkeldavo klojinius iš vienos vietos į kitą, o rankiniu būdu jokio esminio poveikio metaliniams ar betoniniams įrenginiams juos apgadinant ieškovės darbuotojai padaryti negalėjo, tuo labiau, jog neaišku, kokia konkreti įranga ir kokios būklės buvo naudojama ieškovės darbų atlikimo metu. Todėl pripažino, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė yra atsakinga už atsakovės nurodytos įrangos sugadinimą, ir priešieškinio reikalavimo dėl 2 493 Eur išlaidų priteisimo netenkino.
17. Pripažinęs, kad ieškovė nustatytu terminu atliko darbus pagal Sutarties sąlygas ir atsakovė juos priėmė, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo atsakovei reikalauti iš ieškovės 1 300 Eur baudos už atsakovės nurodytų defektų nepašalinimą. Netenkinant pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gilva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
19. Nurodo, kad teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos, tačiau šios sprendimo dalies nemotyvavo. Faktinių aplinkybių kontekste toks kvalifikavimas yra klaidingas, kas įtakojo teismo priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ieškovės ,,Komerciniame pasiūlyme“ nurodyti vamzdžių PP d600 (36 m.) įrengimo ir šulinių G/b d1500 Nr.1 bei G/b d2000 Nr. 11 rekonstravimo darbai, dėl kurių šalys susitarė, priskirtini prie statybos darbų, dėl ko prioritetas turėjo būti teikiamas statybos rangą reglamentuojančių normų taikymui. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė, netaikė ir nevertino specialiųjų statybos rangos nuostatų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą (CK 6.691 straipsnis); darbų priėmimą – perdavimą (CK 6.694 straipsnis); rangovės (ieškovės) pareigas (CK 6.684 straipsnis) ir atsakomybę (CK 6.695 straipsnis), užsakovės (atsakovės) teises (6.689 straipsnis), nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės elgesio ieškovei pažeidus ne tik Sutarties 5.2.1 ir 7.3 punkto nuostatas, bet ir bendradarbiavimo pareigą (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.691 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliantės teigimu, Sutarties 5.2.3 punkte įtvirtina ieškovės pareiga per atsakovės nurodytą terminą šalinti defektus. Pagal Sutarties 7.3 punktą, vykdytojas, gavęs užsakovo pretenziją, statybos
priežiūros, kitų kontrolės institucijų pateiktus reikalavimus, ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas privalo pradėti šalinti atliekamų ar atliktų darbų trūkumus savo sąskaita. Lingvistinis šių Sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė netenka teisės reikšti pretenzijų ieškovei dėl defektų po darbų priėmimo. Atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 4.1.2 punktu, tris kartus raštu pareikalavo ieškovės pašalinti nustatytus trūkumus, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus bei suteikdama ieškovei papildomus terminus defektams pašalinti, tačiau ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nesiaiškino defektų susidarymo priežasčių, nebandė paaiškėjusių defektų klausimo spręsti geranoriškai. Apeliantės manymu, sprendime Sutarties šalių teisių ir pareigų vertinimas atliktas akivaizdžiai neatsižvelgus į statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų priešpriešinį pobūdį.
21. Nurodo, kad teismas, vertindamas aplinkybę, jog atsakovė ieškovės neva kokybiškai atliktus darbus perdavė generaliniam rangovui ir šis pasirašė atliktų darbų aktą, neatsižvelgė į byloje esančius kitus įrodymus, o būtent, tarp atsakovės ir generalinio rangovo sudarytos 2021 m. balandžio 15 d. subrangos sutarties (toliau – ir Generalinė statybos rangos sutartis) nuostatas, susijusias su atliktų darbų kokybe ir apmokėjimu. Priešingai teismo nuomonei, vien aplinkybė, kad atsakovė buvo perdavusi ieškovės atliktus darbus generaliniam rangovui, dar nereiškia, jog ieškovės darbai buvo atlikti kokybiškai. Teismas, vertindamas ieškovės atliktų darbų kokybę tik pagal Sutarties sąlygas, pažeidė CK 6.684 straipsnio į dalį ir CK 6.695 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę yra ne atsakovės pareiga, bet teisė (CK 6.689 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliantė pažymi, jog teismas padarė išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl grunto sutankinimo darbų ir jo rezultato ieškovei įrenginėjant vandens nuotekų vamzdžius, todėl, jei atsakovė siekė reikiamo (pagal atsakovės nurodytus parametrus) grunto sutankinimo, šalys grunto sutankinimo darbus turėjo aptarti atskiromis sąlygomis, t. y. susitariant dėl papildomų Sutarties sąlygų. Tačiau tokios teismo išvados sprendime yra visiškai nemotyvuotos ir teisiškai nepagrįstos, padarytos pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles, neatitinka Sutarties dalyko bei prieštarauja teisės normoms, kurios reglamentuoja susitarimą dėl papildomų darbų ir byloje esantiems įrodymams. Remiantis lingvistiniu ieškovės komercinio pasiūlymo turinio aiškinimu, šalys Sutartyje aiškiai susitarė dėl ieškovės atliktų darbų ir jų apimties, t. y. būtent dėl vamzdžių įrengimo, o ne tik dėl jų montavimo, vadinasi, platesnės apimties darbų, kurie apima ne tik vamzdžių montavimą, bet ir žemės darbus – vamzdžių pagrindo įrengimą po vamzdžiais ir virš jų, tame tarpe grunto sutankinimą. Ieškovė, kaip savo srities profesionalė ir daugelį metų vykdanti tokio pobūdžio darbus, žino arba privalo žinoti nuotekų vamzdžių įrengimo darbų specifiką, vamzdžių įrengimo procesą, etapus ir šiems darbams reikalingus pasiekti rezultatus, kurie keliami teisės aktais.
23. Tvirtina, jog darbai, kurie teikiant pasiūlymą galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismas klaidingai nurodo, kad dėl grunto tankumo tam tikrų rezultatų pasiekimo turėjo būti susitarta atskirai. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik medžiagų poreikį defektų šalinimui, bet ne papildomus resursus medžiagoms atliekant tankinimo darbus, dėl kurių šalys ir taip susitarė ,,Komerciniame pasiūlyme“. Sutarties 5.2.4 punkte numatyta būtent ieškovės pareiga statybos metu atsiradusiems papildomiems darbams juos įkainoti ir suderinti sąmatą su atsakove. Teismas nustatė, kad ieškovė vykdė grunto tankinimo darbus, tačiau ieškovė jokių pretenzijų dėl papildomų darbų atsakovei nereiškė, papildomos sąmatos nederino. Vadinasi, teismo išvados dėl tankinimo darbų, kaip papildomų, yra nepagrįstos. Priešingai, šios aplinkybės patvirtina, jog šalys dėl šių darbų buvo susitarusios dar prieš ieškovei pradedant juos vykdyti. Apeliantės teigimu, reikiamo ieškovės darbų rezultatų buvo siekiama ne pagal atsakovės nurodytus parametrus, bet būtent pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai (Sutarties 5.2.1 punktas), vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais normatyviniais dokumentais bei šios Sutarties nuostatomis (Sutarties preambulė) ir vykdyti Sutartį laikydamasi galiojančių statybos normatyvinių dokumentų (Sutarties 7.1 punktas). Ieškovė žinojo, turėjo žinoti, jog atliekant pagrindo atstatymą, sutankinat smėlį turi būti atliekami bandymai, taip, kaip to reikalaujama pagal Statybos taisykles, ir jos darbų kokybės įvertinimas priklauso nuo šių rezultatų.
24. Pažymi, jog teismas šioje byloje išskirtinę reikšmę suteikė šalių atliktų darbų aktui, kurio duomenys yra prieštaringi. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų akto formoje Nr. 1 nurodyta jo sudarymo data ne 2021 m. birželio 30 d., bet 2021 m. rugpjūčio 30 d., t. y. daug vėlesnė, nei ieškovė teigia, kad darbus atsakovė priėmė (2021 m. birželio 30 d.). Ieškovės atstovas D. M. negalėjo paaiškinti, kada atliktų darbų aktas buvo pasirašytas (birželio ar rugpjūčio mėnesį) ir kodėl skiriasi šio akto sudarymo data, netgi negalėjo aiškiai pasakyti, kas šį aktą parengė. Atsakovės buvusio darbuotojo E. D., kuris pasirašė ieškovės pateiktame atliktų darbų akte, duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl ieškovės atliktų darbų akto pasirašymo taip pat jokių konkrečių ir aiškių rezultatų nedavė. Šio asmens duoti paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, nes būtent jis rekomendavo atsakovei pasamdyti ieškovę. Ieškovės vadovą D. M. su buvusiu atsakovės darbuotoju E. D. sieja draugiški santykiai, kai E. D. santykiai su buvusiu darbdaviu (atsakove) yra pakankamai įtempti. Teismui nepašalinus šių prieštaravimų ir neįsitikinus šio dokumento patikimumu, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės atliktų darbų perdavimo fakto ar perduotų darbų kokybės, taip nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovė grunto tankumo klausimą iškėlė tik po to, kai priėmė darbų rezultatą iš ieškovės.
25. Nurodo, kad liudytojo E. D. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, jog 7 metrų gylyje grunto tankinimas su vibroplokšte nebuvo įmanomas, nes šalia buvo nutiesta vandentiekio trasa, kurią buvo tikimybė pažeisti, gruntas buvo nestabilus, reikiamas grunto tankumas ieškovės vykdytų darbų vietoje taip ir nebuvo pasiektas, dideliame (apie 6 metrų) gylyje grunto tankinimo darbų iš esmės negalima atlikti dėl pavojaus susidaryti iškasto grunto nuošliaužoms, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateikti pradinis UAB ,,Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. bandymų protokolas, kurio rezultatai yra neigiami, ir paskutinis „Eurovia Lietuva“, AB 2021 m. rugsėjo 14 d. bandymų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rodikliai atitinka Statybos taisyklių 284.4. punkte nustatytus leistinus rodiklius, patvirtina, kad ieškovės atliktų darbų vietoje gruntą buvo įmanoma sutankinti ir atsakovė jį sutankino.
26. Apeliantės pastebėjimu, nors teismui vertinant UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2021 m. lapkričio 19 d. pasirašytą Paslėptų darbų patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini) su atsakovės pateiktomis 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesio sąskaitomis už smėlio, skaldos pristatymą į objektą (duomenys neskelbtini) (už medžiagas defektų šalinimui), teismui kilo neaiškumų, kada atsakovė užkasė tranšėją ir kada atliko tankinimo darbus, tačiau, jeigu teismas būtų tinkamai įvertinęs kiekvieną į bylą pateiktą įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą, tai jokių neaiškumų nebūtų kilę. Paskutiniai bandymai atlikti 2021 m. rugsėjo 14 d. („Eurovia Lietuva“, AB), todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė ištaisė ieškovės atliktų darbų defektus gavusi teigiamus bandymų rezultatus, t. y. 2021 m. rugsėjo 14 d. Neatlikus bandymų ir neištaisius defektų atsakovė negalėjo inicijuoti darbų perdavimo UAB ,,Vilniaus vandenys“, todėl teismo teiginiai, kad tokio akto pasirašymą su ieškove atsakovė galėjo inicijuoti ieškovės darbų priėmimo metu, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams.
27. Tvirtina, jog ieškovės atlikti darbai negali būti vertinami kaip kokybiškai atlikti vien todėl, kad
atsakovės atstovas pasirašė ant atliktų darbų akto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste, negalima suabsoliutinti atliktų darbų priėmimo akto. Teismas vertino 2021 m. birželio 30 d. (2021 m. rugpjūčio 30 d.) atliktų darbų aktą Nr.1 su atliktų darbų aktais, pasirašytais tarp atsakovės ir generalinio rangovo, ir sprendė, kad ieškovės darbai atlikti kokybiškai, kadangi atsakovė pridavė ieškovės atliktus darbus generaliniam rangovui. Tačiau teismas darydamas tokias išvadas neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus, t. y. Generalinės statybos rangos sutarties 2.2.2, 2.2.7, 2.2.8 punktų nuostatas, kuriose aiškiai nurodoma, kad atliktų darbų akto pasirašymas nereiškia, jog generalinis rangovas priima atsakovės darbus, o atsakovė atsako už visus trūkumus, nepriklausomai nuo to, kad generalinis rangovas pasirašė atitinkamą mėnesinį darbų atlikimo aktą be jokių išlygų ir nenurodė jokių trūkumų. Šiuo aspektu ieškovė, siekdama išvengti atsakomybės dėl netinkamo grunto sutankinimo, bandė atsakomybę nepagrįstai perkelti atsakovei, kadangi atsakovė įrenginėjo lietaus vandens tinklą šalia ieškovės atliktų darbų. Ieškovė tokius teiginius įrodinėjo fotonuotraukomis, iš kurių nėra galimybės nustatyti, kokia statybvietė ar kokia konkreti statybos vykdymo vieta yra užfiksuota nuotraukose, kokie apskritai darbai yra vykdomi ir pan. Teismas didesnę įrodomąją vertę suteikė fotonuotraukoms, kurios nepatvirtina atsakovės atsakomybės už ieškovės atliktų darbų kokybės neigiamus rezultatus (netinkamai sutankinus gruntą), ir neatsižvelgė į pateiktą darbo projekto dokumentaciją, kurioje aiškiai matosi, kad jokių ieškovės (rekonstruojamame ūkinių nuotekų tinkle F1) ir atsakovės (rekonstruojamame lietaus nuotekų tinkle L1) vykdytų darbų susikirtimo taškų nėra.
28. Teigia, jog teismas taikė CK 6.662 straipsnio 3 dalį, kurios neturėjo teisinio pagrindo taikyti, kadangi ji taikytina tik esant akivaizdiems trūkumams. Ieškovė netinkamai sutankinto pagrindą, po kuriuo įrengė vamzdžius PP d600 (36 m) tranšėjiniu vamzdžių klojimo būdu (naudojant išramstymą). Vadovaujantis statybos taisyklėmis rengiant žemės sankasą turi būti atliekami bandymai. Taigi, nustatyti, ar tinkamai yra įrengtas pagrindas ir ar jis tinkamai sutankintas, galima tik atlikus bandymus, kuriuos atlieka atestuotas asmuo. Pagrindo netinkamas sutankinimas yra priskirtinas prie paslėptų darbų trūkumų ir vizualiai negalėjo būti nustatytas pasirašant atliktų darbų aktą (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).
29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė MB „Vandens tvarka“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų kainą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, pagrįstai vadovavosi ne atsakovės deklaratyviais atsikirtimais dėl pavienių įrodymų, o vadovavosi įrodymų visuma. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės paremtas vien tik atskirų įrodymų kritika ir skirtingu teisės aktų bei sutarties interpretavimu, nepateikiant jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo motyvai neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
31. Teigia, jog darbus ji atliko kokybiškai, kurie atitinka normatyvinius dokumentus, ką patvirtino atsakovė pasirašydama darbų priėmimo aktą. Tai, kad pati atsakovė ėmėsi visos atsakomybės ir iniciatyvos vykdant darbus, patvirtina, jog atsakovė pasirašė aktą ir nepareiškė jokio nesutikimo, kaip tai numatyta Sutarties 8.2. punkte. Atliktų darbų aktu atsakovė be jokių išlygų priėmė ieškovės darbus ir tik suėjus mokėjimo terminui pradėjo ieškoti priežasčių, siekdama nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su ieškove. Pretenzijos buvo reiškiamos gerokai pavėluotai, jos nėra susijusios su Sutarties vykdymu ir įgyvendinimu, kadangi po ieškovės darbų pridavimo atsakovė greta atliko inžinerinių tinklų klojimo darbus, t. y. perėmė visą atsitiktinę darbų žuvimo riziką. Akivaizdu, kad atsakovė naudojasi ieškovės 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų rezultatu.
32. Akcentuoja, jog teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė pagrįstą išvadą, kad priešieškinio reikalavimas dėl 7 629,71 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės atsakomybę dėl sugadintos įrangos. Sunkiai suprantama, kaip gali žmogus savo rankomis perlenkti klojinius ar sulaužyti, kai pati įranga sveria šimtus kilogramų ar net kelias tonas. Viso proceso metu atsakovės atstovai negalėjo paaiškinti, kaip ieškovės darbuotojai savo rankomis sulaužė kelias tonas sveriančią techniką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Apeliacinis skundas atmetamas.
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
35. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės MB „Vandens tvarka“ ieškinys atsakovei UAB „Gilva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal šalių sudarytą 2021 m. birželio 11 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, nuostolių bei baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei tenkintas visiškai ir atitinkamai atmestas atsakovės priešieškinis ieškovei, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
37. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi. Taigi, byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o sprendimas priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti atsakovės nenaudai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2021 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.1 punktą, vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ (objekte (duomenys neskelbtini), atlikti vamzdžių PP d600 (36 m) įrengimo ir šulinių G/b d1500 Nr. 1 bei G/b d2000 Nr. 11 rekonstravimo darbus) pagal iš anksto su užsakovu (atsakove) suderintą grafiką. Darbai buvo detalizuoti Komerciniame pasiūlyme, pagal kurį numatytas PP d600 vamzdžių įrengimas (36 m), kaina 5 200 Eur, šulinio G/b d1500 rekonstravimas Nr. 1, kaina 1 200 Eur, ir šulinio G/b d2000 rekonstravimas Nr. 2, kaina 1 600 Eur, iš viso – 8 000 Eur. Komercinį pasiūlymą pasirašė šalių vadovai. Pagal Sutarties 2.2 punktą, užsakovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas šios Sutarties 3.1 punkte numatytą sumą laikydamasis Sutarties 8.4 ir 8.5 punktuose numatytos tvarkos. Sutarties 3.1 punkte nurodyta maksimali Sutarties kaina 8 000 Eur bei nurodyta, kad vykdytojas (ieškovė) įsipareigoja atlikti visus šioje Sutartyje ir jos prieduose numatytus darbus. Pagal Sutarties 3.2 punktą, vykdytojas yra visiškai atsakingas, kad darbai pagal šią Sutartį ir jos priedus būtų atlikti neviršijant Sutarties kainos, išskyrus šiame ir kituose punktuose konkrečiai nurodytas išimtis. Sutartyje numatyti vykdytojo įsipareigojimai, t. y. nustatytu laiku pradeda, savo jėgomis, rizika, atsakomybe kokybiškai atlieka, nustatytais terminais užbaigia ir perduoda užsakovui visus Sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus ir ištaiso defektus (Sutarties 5.2.1 punktas). Užbaigus statybos darbus per 5 kalendorines dienas sutvarko savo dalies statybos aikštelę, pašalina atliekas ir perduoda darbų frontą užsakovui priėmimo – perdavimo aktu (Sutarties 5.2.2 punktas). Per užsakovo nurodytą terminą (technologiškai suderintą) šalina defektus, susijusius su netinkamu darbų atlikimu (Sutarties 5.2.3 punktas). Vykdytojas prisiima visą darbų atlikimui reikalingų ir dėl to vykdytojo įsigytų ar jam užsakovo perduotų įrenginių, medžiagų, kito turto atsitiktinio sunaikinimo, sugadinimo, praradimo riziką bei įsipareigoja neatlygintinai ištaisyti bet kokius tokių įrenginių, medžiagų, gaminių arba darbų trūkumus arba atlyginti užsakovui dėl to patirtus nuostolius (Sutarties 7.2 punktas). Sutarties 4.1.3. punkte numatyta, kad užsakovas (atsakovė) patikrina vykdytojo (ieškovės) baigtus darbus ir, nustačius, kad jie atlikti kokybiškai, prisilaikant normatyvinių dokumentų ir projekto reikalavimų bei atliktų darbų akte nurodytos apimtys atitinka faktines, per 5 kalendorines dienas pasirašo rangovo tinkamai įformintus ir pateiktus atliktų darbų aktus arba pateikia pastabas. Sutarties 8.2. punkte įtvirtinta, kad darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu. Atsakovė privalo pasirašyti atliktų darbų aktą ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 kalendorines dienas nuo jo gavimo dienos.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad į bylą pateikta 2021 m. birželio 30 d. šalių pasirašyta Pažyma Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę 8 000 Eur bei 2021 m. rugpjūčio 30 d. šalių sudarytas, bet 2021 m. birželio 30 d. pasirašytas atliktų darbų aktas, kurį pasirašė ieškovės vadovas D. M. ir atsakovės tuometinis statybos vadovas E. D.. Atliktų darbų akte nėra nurodyta jokių atsakovės pastabų dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, dėl normatyvinių dokumentų ir projekto reikalavimų nesilaikymo ar dėl atliktų darbų akte nurodytos darbų apimties neatitikimo faktinei apimčiai. Atsakovė 2021 m. liepos 30 d. rašte (pretenzijoje) ieškovei nurodė, jog pagal šalių Sutarties 6.1 punktą darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. birželio 23 d., tačiau nėra tinkamai sutankintas gruntas, nebaigti latakų įrengimo darbai ir pridėjo UAB „Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. bandymų protokolą, pagal kurį grunto sutankinimo darbai nėra atlikti tinkamai. Paprašė per 5 darbo dienas pašalinti darbų trūkumus ir pagal Sutarties sąlygas užbaigti darbus. Atlikus sutankinimo darbus paprašė pateikti UAB „Fegda“ ar lygiavertės akredituotos laboratorijos bandymų protokolą. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu (pretenzija) nustatė ieškovei papildomą terminą iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikti sertifikuotos įmonės, statinio apkrovimo plokštės bandymų rezultatų ataskaitą. Nurodė, kad neatlikus darbų per šį terminą atsakovė pasitelks kitus rangovus darbams užbaigti ir pateiks sąskaitą už darbus, taip pat neatmeta galimybės taikyti ieškovei Sutartyje numatytas sankcijas už vėlavimą ištaisyti defektus. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pretenzijoje atsakovė nurodė, kad įrangos tiekėjas pateikė sąskaitą už vykdytojo naudojamos įrangos apgadinimą. Pakartojo, jog atsakovė pasilieka sau teisę taikyti Sutartyje numatytas sankcijas dėl vėlavimo ištaisyti defektus. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad šalys Sutartyje atliktinų darbų kainą nurodė be medžiagų ir technikos; atsakovė darbus priėmė be pastabų, pretenzijų ir/ar kitokių papildomų reikalavimų; atsakovė daugiau kaip po mėnesio nuo darbų priėmimo pradėjo reikšti pretenzijas, nors darbų priėmimo metu galėjo apžiūrėti ir įvertinti ieškovės darbų rezultatą; atsakovė pati pradėjo vykdyti grunto sutankinimo darbus net nesulaukusi, kol atvyks ieškovė, kas reiškia, kad ieškovė ir neturėjo pareigos atlikti tų darbų; nėra jokių įrodymų, kad atsakovės nurodytą įrangą sulaužė (apgadino) ieškovės darbuotojai, nes rankomis jie ir negalėjo apgadinti kelias tonas sveriančios įrangos; kadangi atsakovė nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė pareikalavo per 7 kalendorines dienas sumokėti 8 000 Eur įsiskolinimą. Atliktų darbų aktais Nr. 2, 3, 4 už 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius atsakovė perdavė atliktų darbų rezultatus užsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“, tarp kurių yra ir ieškovės atlikti darbai.
40. Pagal bylos duomenis šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681 – 6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 – 6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
41. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.
42. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.
43. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Visgi kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
44. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės šiomis paminėtomis įstatymo normomis ir vadovavosi. Tai, kad teismas, apeliantės nuomone, konkrečiai nepasisakė, jog šalių sutartį vertina kaip statybos rangos sutartį ar nedetalizavo kiekvieno straipsnio, nereiškia, kad teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių teisinius santykius, neįvertino, nenagrinėjo ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai motyvavo savo išvadas bei atitinkamai taikė teisės normas. Vertinant nutarties 40-43 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje šalių pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes, akivaizdu, jog 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktu atsakovė priėmė ieškovės darbų rezultatą be jokių pastabų. Atsakovė ne tik kad nepareiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl darbų trūkumų (defektų), tačiau tuos darbus pati įtraukė į atliktų darbų aktus Nr. 2, 3, 4 už 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, skirtus savo užsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“.
45. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas, vertindamas aplinkybę, kad atsakovė ieškovės neva kokybiškai atliktus darbus perdavė generalinei rangovei AB „Panevėžio statybos trestas“ ir ši pasirašė atliktų darbų aktą, neatsižvelgė į tarp atsakovės ir generalinės rangovės sudarytos 2021 m. balandžio 15 d. Generalinės statybos rangos sutarties nuostatas, susijusias su atliktų darbų kokybe ir apmokėjimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės nurodomas nuostatas – jos įsipareigojimus prieš pagrindinę užsakovę pagal Generalinės statybos rangos sutartį, taip pat į ginčo šalių sudarytos sutarties sąlygas, sprendžia, jog nėra tokios sąlygos, patvirtinimų ar kitų išlygų, kurios leistų daryti išvadas, kad ieškovė prisiėmė visą atsakomybę pagal Generalinę statybos rangos sutartį, kurią sudarė kiti subjektai – apeliantė ir AB „Panevėžio statybos trestas“. Pastebėtina ir tai, kad 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovei paklausus atsakovės atstovės, kas nustato, kad ieškovė neša pareigą pagal atsakovės prisiimtus įsipareigojimus prieš AB „Panevėžio statybos trestas“, atsakovės atstovė pripažino, jog tokių įsipareigojimų nėra. Todėl skunde nurodytas teiginys, kad pagal Generalinės statybos rangos sutarties 2.2.2 punktą darbai turi būti patikrinti ir patvirtinti techninio prižiūrėtojo; pasirašytas atliktų darbų aktas yra dokumentas, pažymintis, kad subrangovas atliko darbus ir yra pagrindas atsakovei, po to, kai subrangovas išrašo PVM sąskaitą faktūrą, sumokėti pinigų sumą, tačiau jis nereiškia, kad darbai atsakovės yra priimti; atsakovė darbus iš subrangovo perima tik pasirašiusi galutinį atliktų darbų aktą, iš esmės prieštarauja ne tik Sutarties, bet ir pačios atsakovės atstovės parodymams teismo posėdžio metu.
46. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog ji pati pasirašė ne tik ant atliktų darbų akto, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, bet ir PVM sąskaitos faktūros. Vadinasi, patvirtino pareigą mokėti ieškovei už atliktus darbus bei kad ieškovės atlikti darbai yra tinkami. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
47. Minėta, jog abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
48. Vertinant 2021 m. birželio 11 d. tarp ieškovės, kaip vykdytojos, ir atsakovės, kaip užsakovės, sudarytos sutarties turinį, t. y. jos 4.1.3 punktą, matyti, kad pagal jį atsakovė patikrina ieškovės baigtus darbus ir, nustačiusi, jog jie atlikti kokybiškai, prisilaikant normatyvinių dokumentų ir projekto reikalavimų bei atliktų darbų akte nurodytos apimtys atitinka faktines, per 5 kalendorines dienas pasirašo rangovės tinkamai įformintus ir pateiktus atliktų darbų aktus arba pateikia pastabas. Pagal Sutarties 7.6 punktą, darbai galutinai laikomi užbaigti, kai objektas užbaigtas kaip numatyta šioje Sutartyje, ištaisyti visi defektai ir perduotas atsakovei pasirašius darbų atlikimo aktą. Todėl sutiktina su ieškove, jog šalys pasirašydamos aktą patvirtino, kad atlikti darbai yra kokybiški, prisilaikant normatyvinių dokumentų ir projekto reikalavimų, atliktų darbų akte nurodytos apimtys atitinka faktines ir darbai yra galutinai užbaigti.
49. Pažymėtina, jog pagal Sutartį atsakovė: priima ieškovės tinkamai atliktus darbus (4.1.1 punktas); patikrina ieškovės darbus, per 5 kalendorines dienas pasirašo rangovės tinkamai įformintus ir pateiktus atliktų darbų aktus arba pateikia pastabas (Sutarties 4.1.3. punktas); darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų aktu. Atliktų darbų aktą parengia ieškovė ir pateikia atsakovei. Atsakovė privalo pasirašyti atliktų darbų aktą ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 kalendorines dienas nuo jo gavimo dienos. Atsakovei nustatytais terminais nepatvirtinus atliktų darbų akto bei nenurodžius argumentuoto nesutikimo, atliktų darbų aktas laikomas patvirtintu / pasirašytu (Sutarties 8.2. punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pagal Sutarties 4.1.1, 4.1.2 punktus atsakovė turėjo patikrinti ieškovės atliktus darbus ir, nustačius, jog jie atlikti tinkamai ir kokybiškai, per 5 kalendorines dienas pasirašyti atliktų darbų aktus arba pateikti pastabas. Tačiau 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktu atsakovė priėmė ieškovės darbų rezultatą be jokių pastabų ir atliktų darbų aktais Nr. 2, 3, 4 už 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius ji perdavė atliktų darbų rezultatus užsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“, tarp tų darbų, kaip minėta, yra ir ieškovės atlikti darbai. Taigi, pagal Sutarties 7.6 punktą darbai galutinai laikomi užbaigtais, kai objektas užbaigtas, ištaisyti visi defektai ir objektas perduotas atsakovei pasirašius darbų atlikimo aktą. Atsakovei, priėmusiai darbų rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (Sutarties 7.7 punktas). Priešingai apeliantės argumentams, akivaizdu, jog pasirašydama atliktų darbų aktą atsakovė ne tik patvirtino darbų atlikimo faktą (kiekį), bet ir darbų kokybiškumą. Bylos duomenys rodo, kad visi ieškovės darbai buvo perduoti pagrindinei užsakovei 2021 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktu Nr. 2. Apeliantė neneigė to fakto, kad apmokėjimą už ieškovės atliktus darbus iš AB „Panevėžio statybos trestas“ gavo laiku, nebuvo pateiktos pretenzijos dėl darbų netinkamos kokybės.
50. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas priimto sprendimo motyvuojamoje dalyje kelis kartus akcentavo aplinkybę, jog visą ieškovės atliekamų darbų procesą kontroliavo atsakovės darbų vadovas E. D., ir padarė išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę kontroliuoti sutankinimo procesą, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę yra ne atsakovės pareiga, bet teisė (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Remiantis Sutarties nuostatomis (Sutarties 4.1 punktas) atsakovė aiškiai ir konkrečiai įsipareigojo užtikrinti būtent visų darbų eigą, nustatyti atliktų darbų kokybę, koordinuoti visų rangovų atliekamus darbus.
51. Apeliantės teigimu, ieškovė pagal Sutartį įsipareigojo atlikti vamzdžių PP d600 (36 m) įrengimo ir šulinių G/b d1500 Nr.1 bei G/b d2000 Nr.11 rekonstravimo darbus (Sutarties 2.1 punktas ir ,,Komercinis pasiūlymas“), laikydamasi galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, Sutarties ir jos priedų reikalavimų (Sutarties 7.1 punktas); ieškovės pateiktoje sąmatoje (,,Komerciniame pasiūlyme“), kurį parengė pati ieškovė, aiškiai nurodytos darbų apimtys, įskaitant vamzdžių PP d600 (36 m) įrengimo darbus; remiantis lingvistiniu ieškovės komercinio pasiūlymo turinio aiškinimu, šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl ieškovės atliktų darbų ir jų apimties, t. y. būtent dėl vamzdžių įrengimo, bet ne dėl jų montavimo; šalys aiškiai susitarė dėl vamzdžių įrengimo, t. y. platesnės apimties darbų, kurie apima ne tik vamzdžių montavimą, bet ir žemės darbus, t. y. vamzdžių pagrindo įrengimą po vamzdžiais ir virš jų, tame tarpe grunto sutankinimą.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.
53. Byloje atsakovės darbuotojas statybų vadovas E. D. paaiškino, jog užpylus gruntu (apie 5 metrus gylio) ieškovės paklotus vamzdžius, šalims sutarus buvo paliktas 1,5 – 2 m. sluoksnis iki viršaus (išlyginamojo paviršiaus), po ko atsakovė suorganizavo didelio vibrovolo atgabenimą į šį objektą ir su minėta technika grunto tankinimo darbus beveik vienoda apimtimi vykdė tiek MB „Vandens tvarka“, tiek UAB „Gilva“ darbuotojai; reikiamas grunto tankumas ieškovės vykdytų darbų vietoje taip ir nebuvo pasiektas, o tam, kad jis būtų pasiektas, reikėjo atvežti papildomo grunto ir dėl to būtų reikėję papildomai tartis su pagrindiniu užsakovu, o tuo metu buvo užpiltas tas pats iškastas gruntas; ieškovei nepriklausė grunto tankumo tam tikro rezultato pasiekimas. Atsakovės darbuotojo ekskavatoriaus operatoriaus I. K. teigimu, grunto tankinimo darbus vienoje vietoje vykdė UAB „Gilva“ darbuotojai, kitoje kiti darbuotojai; liudytojas vienu metu teigė, kad tie darbuotojai, kurie tiesė vamzdžius, grunto tankinimo darbų nevykdė, tačiau vėliau nurodė, kad darbuotojai, kurie tiesė vamzdžius, vykdė grunto tankinimo darbus, tačiau jie netankino grunto po kiekvieno maždaug vieno metro užpilto grunto sluoksnio; grunto tankinimo darbams buvo naudojamos vibroplokštės, kurias UAB „Gilva“ buvo išsinuomojusi iš kitos įmonės. Nepaneigta tai, ką patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, jog buvo tankinamas ne pagrindas, po kuriuo klojasi vamzdžiai, bet tankinamas išorinis pagrindo sluoksnis, kadangi šalia ieškovės priduotų atsakovei darbų 2021 m. liepos mėnesį pati atsakovė įrenginėjo lietaus vandens tinklą.
54. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, kad Statybos taisyklių „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ VI skyriaus „Atliktų darbų kontrolė ir bandymai“ 271 punktas numato, jog rengiant žemės sankasą turi būti atliekami bandymai. Bandymų rezultatai turi būti surašomi bandymų protokoluose, kurie saugomi iki darbų priėmimo. Atliekami šie bandymai: tinkamumo nustatymo, savikontrolės, kontroliniai. Pagal taisyklių 271 punktą, tinkamumo nustatymo bandymai – tai tokie bandymai, kuriais pagrindžiamas medžiagų bei jų mišinių, naudojamų žemės sankasai įrengti, tinkamumas, atitinkantis sutarties reikalavimus. Jei medžiagas tiekia rangovai, jie atlieka tinkamumo bandymus ir prieš darbų pradžią pristato užsakovui bandymų protokolus (Taisyklių 272.1 punktas). Užsakovas gali nereikalauti bandymų protokolų, jeigu jam yra žinomas numatytų naudoti medžiagų ir jų mišinių tinkamumas (Taisyklių 272.2 punktas). Jei užsakovas iškelia papildomus reikalavimus arba reikalauja papildomų bandymų, jie turi būti nurodyti techninėse specifikacijose (Taisyklių 272.4 punktas). Tinkamumo nustatymo bandymų ir kontrolinių pavyzdžių paėmimo išlaidos atskirai neatlyginamos (Taisyklių 272.5 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai bei į susiklosčiusią faktinę situaciją, laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vamzdžiai yra (bet kokiu atveju būtų) užkloti grunto sluoksniu, tačiau niekas nekliudė atsakovei reikalauti bandymų atlikimo ne tik iki atliktų darbų akto pasirašymo, pavyzdžiui, kol vamzdžiai buvo užpilti plonesniu grunto sluoksniu, bet ir prieš pradedant darbus (darbų eigoje ir pabaigoje) patikrinti grunto tankumą, jo pagrindo tvirtumą. Ieškovės darbuotojams vykdant vamzdžių tiesimo darbus, grunto kasimo darbus vykdė atsakovės ekskavatoriaus operatoriai su atsakovės technika – ekskavatoriais, o procesui vadovavo tuometinis atsakovės darbų vadovas E. D.. Ieškovės medžiagos ir technika darbų eigoje nebuvo naudojami. Todėl atsakovė turėjo galimybę žinoti apie esamą grunto tankumą, kontroliuoti grunto sutankinimo procesą, laiku inicijuoti bandymų atlikimą. Pagal Taisyklių 225 punktą silpnieji gruntai gali būti pagerinami, jų nepakeičiant arba juos pakeičiant, ir sutvirtinami. Gruntų pagerinimas, juos pakeičiant, yra dalinis arba visiškas netinkamų gruntų pašalinimas ir jų pakeitimas tinkamais (Taisyklių 231 punktas). Nustačius netinkamą grunto tankumą po darbų atlikimo buvo reikalingas papildomas gruntas ar kitos sutvirtinimo medžiagos, tačiau šalių Sutartyje (5.2.1 punktas) nenumatyta, kad ieškovė darbų eigoje naudoja savo medžiagas, kai grunto iškasimo, tranšėjos užkasimo darbus vykdė atsakovės darbuotojai su savo technika.
55. Nesutiktina su apeliante, kad teismas be jokio pagrindo kritiškai vertino jos argumentus, jog grunto tankumo bandymai turėjo būti atliekami iki tol, kol bus gauti teigiami rezultatai, ir padarė klaidingas išvadas, kad po ieškovės darbų atlikimo pakloto vamzdyno vietoje, tikėtina, važinėjo technika, buvo vykdomi kiti darbai, todėl, jei atsakovė manė, jog darbų priėmimas siejamas su tinkamumo grunto tankumo rezultato pasiekimu, tai atsakovė turėjo Sutartyje susitarti dėl kitokių darbų atlikimo terminų (Sutarties 6.1 punktas). Apeliantė neginčija tos aplinkybės, kad visą laikotarpį, kuomet ieškovė atliko darbus bei juos pridavinėjo atsakovei, kartu su ja dirbo ir pačios atsakovės darbuotojai, o visam darbo procesui vadovavo ir darbus priiminėjo atsakovės atstovas statybos vadovas E. D.. Kaip pagrįstai pastebi ir ieškovė, pastarasis yra atestuotas specialistas, turintis Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą sertifikatą, kuriuo suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas; statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Todėl akivaizdu, kad atsakovė žinojo apie ieškovės atliekamus darbus, kuriuos pati organizavo, kontroliavo, vykdė kartu su ieškove ir kuriuos priėmė.
56. Apeliantės tvirtinimu, teismas didesnę įrodomąją vertę suteikė fotonuotraukoms, kurios nepatvirtina atsakovės atsakomybės už ieškovės atliktų darbų kokybės neigiamus rezultatus. Tačiau iš ieškovės nurodomos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos objekto nuotraukos iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) matyti, jog objekte (2021 m. liepos 9 d. publikacija), kuriame dirbo ieškovė, intensyviai vykdomi darbai, įrenginėjami inžineriniai tinklai, atliekami aktyvūs grunto kasinėjimo darbai, gausu statybinės technikos, dėl ko, tikėtina, daroma didžiulė intervenciją į gruntą, iškastos duobės, vietose didžiulės grunto sankasos.
57. Apeliantės vertinimu, teismas padarė prielaidomis pagrįstą išvadą apie tai, kad įrenginėjant tinklą L1 buvo vykdomi grunto kasimo darbai, kurie, tikėtina, turėjo reikšmės šalia nutiesto tinklo RF1 grunto tankumui ir, tikėtina, jog UAB „Fegda“ bandymai 2021 m. liepos 23 d. buvo atliekami tuo metu, kai šalia buvo vykdomi (ar įvykdyti) Lietaus vandens tinklo L1 tiesimo darbai, kuriuos vykdant (atliekant kasinėjimo darbus) galėjo pasikeisti grunto tankumo parametrai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas visų šalių parodymus bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Fegda“ bandymai 2021 m. liepos 23 d. buvo atliekami tuo metu, kai šalia buvo vykdomi (ar įvykdyti) lietaus vandens tinklo L1 tiesimo darbai, kuriuos vykdant (atliekant kasinėjimo darbus) galėjo pasikeisti grunto tankumo parametrai. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad RF1 ir L1 tinklai būtų skirtingos vietose. Sutiktina su ieškove, jog iš jos pateikto brėžinio matyti, jog tinklai įrenginėjami kaip tik greta vienas kito. Tai byloje patvirtino ir pačios atsakovės darbuotojai.
58. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog atsakovės buvusio darbuotojo E. D., kuris pasirašė ieškovės pateiktame atliktų darbų akte, duoti paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, šis priešiškai atsakovės atžvilgiu nusiteikęs liudytojas negalėjo būti objektyvus ar nešališkas, kadangi jis rekomendavo atsakovei pasamdyti ieškovę, jį ir ieškovės vadovą sieja draugiški santykiai, tuo tarpu atsakovė atleido E. D. iš darbo dėl pastarojo kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovė inicijavo ginčą darbo ginčų komisijoje ir jį laimėjo. Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo matyti, jog nuspręsta atmesti ieškovo E. D. prašymą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Gilva“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo kaip nepagrįstą. Darbo byloje nagrinėtas ginčas susijęs su tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. darbų priėmimo aktą E. D. pasirašė atgaline data būdamas vaiko priežiūros atostogose, neturėdamas darbdavio įgaliojimų ir tuo būdu tyčia padarė turtinę žalą darbdaviui, nes MB „Požeminė statyba“ pareiškė reikalavimą sumokėti 18 868,05 Eur be PVM. Nagrinėjamu atveju civiline tvarka spendžiamas klausimas nėra susijęs su išnagrinėta darbo byla, atsakovės darbuotojas E. D. iš darbo atleistas ne dėl šioje byloje nurodytų atliktų veiksmų, nėra duomenų, kad jis savo, kaip liudytojo, parodymais tyčia veiktų prieš buvusį darbdavį, be to, teismui parodymus teikė prisiekęs nustatyta tvarka.
59. Apeliantė nurodo, kad ištaisė ieškovės atliktų darbų defektus, ką patvirtina UAB ,,Fegda“ 2021 m. liepos 23 d. ir „Eurovia Lietuva“, AB 2021 m. rugsėjo 14 d. bandymų protokolų rezultatų skirtumas; „Eurovia Lietuva“, AB atlikti laboratoriniai bandymai teigiami ir atitinka nustatytus teisės aktuose leistinus rodiklius; atsakovė pateikė tinkamus ir leistinus įrodymus, patvirtinančius visas turėtas išlaidas dėl defektų šalinimo; ieškovė nei pateiktų dokumentų, nei išlaidų dydžio neginčijo. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad pagal Sutarties 4.1.3 punktą atsakovė turėjo patikrinti ne tik ieškovės atliktų darbų kiekį, bet ir kokybiškumą. Teismas pagrįstai sprendė, kad niekas netrukdė atsakovei per 5 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos pareikšti argumentuotą nesutikimą, pastabas, t. y. nurodyti, jog nėra atlikti bandymai. Atsakovė yra lygiavertė šalis, verslininkė, žinanti savo teises, todėl turėjo galimybę laiku (per Sutartyje numatytą terminą) pranešti ieškovei apie bandymų būtinumą ir tik tuomet spręsti atliktų darbų akto pasirašymo klausimą. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir šalių veiksmus ginčo situacijoje, taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nors atsakovė grunto (ne)sutankinimą vertino kaip paslėptą darbų trūkumą, tačiau pati jau po ieškovės darbų priėmimo ėmėsi veiksmų dėl grunto tankumo įvertinimo, vėliau ir sutankinimo. Jei atsakovei grunto sutankinimo aplinkybė buvo reikšminga, tai tą klausimą ji turėjo ir galėjo iškelti per Sutartyje numatytą 5 kalendorinių dienų terminą pastaboms dėl atliktų darbų pareikšti, tačiau šia sutartyje numatyta galimybe nepasinaudojo, vėliau iniciavo bandymus, į kuriuos ieškovės, vykdžiusios ginčo darbus, atstovų nepakvietė.
60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie patikslinto ieškinio pridėtose nuotraukose matosi, jog klojinių elementai yra metaliniai, tikėtina sunkūs; vienoje iš nuotraukų jie sumesti į krūvą, tačiau nėra aišku, kokie yra jų pažeidimai; kai kuriose kitose nuotraukose užfiksuoti metalinių konstrukcijų, reikia manyti, kilpų pažeidimai; pateiktos nuotraukos leidžia spręsti, kad jei ir buvo padaryti metalinių konstrukcijų pažeidimai, tai jei galėjo būti padaryti tik naudojant techniką, o rankomis padaryti tokių apgadinimų neįmanoma; atsakovė nepateikė įrodymų (perdavimo aktų), kad tokia įranga darbų pradžioje buvo perduota ieškovei, todėl net nėra aišku, kokia konkreti įranga ir kokios būklės buvo naudojama ieškovės darbų atlikimo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ieškovė yra atsakinga už atsakovės nurodytos įrangos sugadinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi su šiuo klausimu susijusius byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kaip matyti, atsakovės darbuotojas ekskavatoriaus operatorius I. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2021 m. vasarą dirbo objekte (duomenys neskelbtini) su ekskavatoriumi, kasė griovį, skirtą vamzdžiams pakloti, griovio gylis buvo apie 5-6 metrus; vykdant kasimo darbus buvo naudojami metaliniai skydai tam, kad jie sulaikytų galimas grunto nuošliaužas; skydus, kurie buvo H formos ir tiesūs, pastatyti buvo įmanoma tik su technikos pagalba (jų svoris apie 3 tonos), t. y. tam buvo naudojamas ekskavatorius, su kuriuo dirbo I. K.; skyduose buvo specialūs elementai, skirti pritvirtinti lynams, kad būtų galima pakelti skydus; skydų tvirtinimo vietų rankomis nebuvo įmanoma sulaužyti; tuo metu, kai dirbo I. K., jokių metalinių skydų pažeidimų nebuvo padaryta, jie galėjo būti padaryti tuo metu, kai su ekskavatoriumi dirbo (išeiginėmis dienomis) kiti UAB „Gilva“ darbuotojai; darbų metu grunto tankinimo darbai buvo vykdomi maždaug 50 kv. m. plote, I. K. nematė, kad su ekskavatoriumi kitas UAB „Gilva“ ekskavatoriaus operatorius būtų užvažiavęs ant klojinio. Be to, ieškovės pateikta teismui nuotrauka taip pat patvirtina liudytojo I. K. parodymus, jog atsakovės darbuotojai užvažiuodavo ant klojinio, kai ekskavatoriaus kaušas negalėdavo pasiekti reikiamo gylio, kas, tikėtina, galėjo lemti, kad dėl per didelio technikos svorio įranga buvo sugadinta.
61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
62. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnis straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė MB „Vandens tvarka“ turėjo 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos ieškovei MB „Vandens tvarka“ priteistinos iš atsakovės UAB „Gilva“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gilva“ (įmonės kodas 303257412) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) ieškovės mažosios bendrijos „Vandens tvarka“ (įmonės kodas 304024980) naudai išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas