Administracinė byla Nr. P-261-92/2011
Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.13
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio
Gagio (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo administracinėje byloje Nr. N575-7289/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Šiaulių
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos
komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. R. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatyto administracinio
teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. R. 2010
m. rugsėjo 1 d., apie 22.45 val., Radviliškyje, Daukanto gatvėje, vairavo
automobilį „Opel Vectra“, būdamas neblaivus (1,67 prom. alkoholio – vidutinis
neblaivumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė automobilio
registracijos dokumentų ir techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais
asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 punktų
reikalavimus.
Radviliškio
rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimu už ATPK 129 straipsnyje
numatyto teisės pažeidimo padarymą V. R. skyrė 20 parų
administracinį areštą.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Radviliškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas
padarė išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir
įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas
išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Surašant administracinio
teisės pažeidimo protokolą, pirminiame savo paaiškinime V. R. pripažino
vairavęs transporto priemonę (b. l. 1). Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo automobilį vairavo, o ne jame miegojo, patvirtina policijos
pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3) bei liudytojo paaiškinimas (b. l. 5).
Netikėti policijos pareigūno bei liudytojo rašytiniais parodymais teisėjų
kolegija pagrindo nenustatė, nes šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi.
Apelianto argumentus, kad jis nevairavo transporto priemonės, o tik joje
sėdėjo, teismas vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti
administracinės atsakomybės. Argumentus dėl liudytojų neapklausimo pirmosios
instancijos teismo posėdyje teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas nurodė,
kad V. R. šių asmenų liudytojais pareigūnams nenurodė, be
to, jų nebuvo pažeidimo padarymo vietoje automobilio sustabdymo metu, todėl jų parodymai,
įvertinus visą bylos medžiagą, laikytini nereikšmingais.
II.
V. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė
prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2
dalies 2 ir 12 punktų pagrindu.
Prašyme nurodė, kad 2010
m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėta V. R. nedalyvaujant. Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas V. R. apeliacinį skundą išnagrinėjo taip pat jam
nedalyvaujant.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas nurodė, kad V. R. kaltė įrodyta jo
paties prisipažinimu, tačiau V. R. niekada nepripažino savo
kaltės. Jis tik pasirašė ant protokolo pareigūno nurodytose vietose. Mano, kad
administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suklastotas. Ši aplinkybė jam
paaiškėjo tik susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010
m. spalio 25 d. nutartimi.
Pareiškėjas mano, kad
yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto
pagrindu, kadangi V. R. kyla abejonių, ar galima remtis
administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu asmens prisipažinimu, jei
asmuo nedalyvauja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ir ar
galima nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui nedalyvaujant
ir skirti pačia griežčiausią administracinę nuobaudą – areštą.
Mano, kad
administracinių teismų praktika turėtų būti formuojama ta linkme, kad tinkamai
surašytais protokolais, kuriais galėtų remtis teismas, būtų laikomi tik tie
atvejai, kai protokolas duotas susipažinti ir pasirašytas tik išblaivinus
asmenį.
Paskirta administracinė
nuobauda gali turėti neigiamų pasekmių ne tik V. R., bet
ir įmonei, kurioje jis dirba direktoriumi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Procesą atsisakytina
atnaujinti.
Teismo sprendimu,
išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai
reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas
įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato
specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą.
Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje
numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose,
užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali
būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157
straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas.
Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą
dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus
(įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo
dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais
kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje
byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Pareiškėjas prašymą
atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktais.
Dėl proceso
atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu
Procesas gali būti
atnaujintas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai naujai paaiškėja
esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos
nagrinėjimo metu.
Vadovaujantis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ
153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios
aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti,
nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti
žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas
sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę
bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo
sprendimas ar nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
nutartys bylose Nr. P525-222/2009, Nr. P858-43/2010 ir
kt.).
Pareiškėjas savo
prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad tik išnagrinėjus administracinio teisės
pažeidimo bylą jam tapo žinoma, jog teismas rėmėsi administracinio teisės
pažeidimo protokole užfiksuotu jo prisipažinimu dėl administracinio teisės
pažeidimo.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad ši pareiškėjo paminėta aplinkybė negali būti laikoma nauja
aplinkybe, paaiškėjusia po administracinio teisės pažeidimo bylos
išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą,
vienas jo egzempliorius buvo įteiktas V. R., Radviliškio
rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, taip pat
rėmėsi V. R. paaiškinimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra
pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Dėl proceso
atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2
dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina
užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas
atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui
įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu
klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra
nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika
formuojama klaidinga linkme.
Kolegija konstatuoja,
kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima
tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios,
jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas
priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo
atnaujinti procesą teigdamas, jog būtina formuoti teismų praktiką, kad galima
būtų remtis administraciniu teisės pažeidimo protokolu tik tuo atveju, kai jis
yra pasirašytas blaivaus asmens, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl
administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo nagrinėti tik dalyvaujant
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju
pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad administracinių teismų praktika
ginčijamu klausimu yra nevienoda, yra nukrypta nuo vieningos administracinių
teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Pažymėtina, kad
abstraktus prašymas formuoti naują praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar
teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima
atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Procesas, siekiant užtikrinti
vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas
tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai
išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio
teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m.
gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateiktame
prašyme atnaujinti proceso nenurodo jokio teismo sprendimo (nutarties), kuriam
galėtų prieštarauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio
25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7289/2010. Todėl iš
prašyme pateiktų aplinkybių nėra aišku, kokiose bylose teismų praktika turi
būti vienodinama pareiškėjo nuomone. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio
teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjamu žodinio proceso tvarka, administracinėn
atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kviečiamas atvykti į teismo posėdį, bet jame
nedalyvavo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d.
nutarties matyti, kad teismo nutartis priimta įvertinus byloje surinktų įrodymų
visumą, o ne remiantis atskirais įrodymais. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad
pareiškėjo prašymas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu nėra
pagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo
remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.
Kadangi kitų ABTĮ 153
straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina
išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso
atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje
neatnaujintinas.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų
kolegija
n u t a r i a :
atsisakyti atnaujinti
procesą pagal V. R. prašymą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Stasys Gagys
|