Baudžiamoji byla Nr. 2K-307/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00234-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. (T. J. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje taip pat nuteistas I. K. (I. K. ), tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
T. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. vasario 24 d., apie 17.54 val., UAB „Palink“ parduotuvėje „CENTO 1230“ Vilniuje, Pupinės g. 6, veikdamas iš anksto susitaręs su I. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sudavė pistoletu iš nugaros parduotuvės kasininkui J. J. į kaklą, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir suėmęs jį už peties pastūmė, o šiam nukritus ant žemės įrėmė pistoletą į pakaušį ir laikė jį prispaudęs koja prie žemės, taip atimdamas galimybę priešintis, o tuo metu I. K., užšoko ant kasos Nr. 1 prekystalio, sudavė vieną smūgį kumščiu kasininkei S. V. į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir, sugadinęs kasos aparatą, iš kasos stalčiaus pagrobė 2670 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimas buvo spontaniškas, kad teismai nepadarė atpažinimo gyvai, vadovavosi klaidingais liudytojų parodymais dėl to, kas prieš apsaugos darbuotoją panaudojo smurtą ir ginklą, nesiaiškino, iš kokių požymių liudytojai sprendė, kad jie panašūs į narkomanus, iš kokių jų aprangos detalių buvo galima spręsti, kad jie darys nusikaltimą. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, bendradarbiavimą ikiteisminio tyrimo metu ir nepripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Be to, skirdami bausmę, teismai nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus, nes jis paskirtas bausmes atliko, ir paskyrė per griežtą bausmę, todėl kasatorius prašo bausmę švelninti.
Atsiliepime į nuteistojo T. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad teismas, skirdamas T. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padaryta tyčinė, sunki nusikalstama veika, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, T. J. teistas penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Dėl to teismas jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir atitinka BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismai pagrįstai nerado pagrindo jos švelninti. Kasatoriaus teiginys, kad jis apiplėšė parduotuvę spontaniškai, paneigta teismų ištirtais įrodymais, kuriais remiantis nustatyta, kad T. J. ir I. K. parduotuvėje užsidėjo kaukes, T. J. , panaudodamas šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, atima apsaugos darbuotojo galimybę pasipriešinti, o tuo metu I. K. suduoda smūgį kasininkei ir, sugadinęs kasos aparatą, iš kasos stalčiaus pagrobia pinigus. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad kasatorius neprisipažino ir nuoširdžiai nesigailėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis T. J. atsisakė duoti parodymus ir tik papildomos įtariamojo apklausos metu visiškai pripažino kaltę. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis prisipažino ir gailėjosi, tačiau to nepakanka, kad jo elgesį vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylos medžiaga patvirtina, kad atpažinimas atliktas ir šio procesinio veiksmo protokolai surašyti nepažeidžiant BPK 191, 192 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.
Nuteistojo T. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėdamas kasacinį skundą byloje įrodymų tyrimo neatlieka, liudytojų ir kitų proceso dalyvių neapklausinėja, naujų įrodymų nerenka, o vadovaujasi byloje esančia medžiaga. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu didelė kasacinio skundo dalis kaip tik yra skirta teismų įrodymų vertinimui, nesutinkant su tuo, kaip teismai įvertino įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis nesutinka su jam nepalankiais liudytojų parodymų vertinimais ar asmens parodymo atpažinti rezultatais, nenagrinėjami.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir paskirtos bausmės
Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuoširdaus prisipažinimo ir padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir paskyrė per griežtą bausmę.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje. Konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis T. J. atsisakė duoti parodymus ir tik papildomos įtariamojo apklausos metu pripažino dalyvavęs padarant nusikaltimą. Tačiau nusikaltimo padarymo detalių jis nenurodė, teigdamas, kad ne viską prisimena, viso proceso metu neigė išankstinį susitarimą apiplėšti parduotuvę, nors bylos aplinkybės (kaukės, ginklo naudojimas) leidžia daryti priešingas išvadas. Kasatorius savo parodymais menkai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, nes be jo parodymų nuosprendis grįstas kitų liudytojų parodymais. Teismai pagrįstai nelaikė, kad kasatorius savo elgesiu įvykdė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamą reikalavimą, nes prisipažino tik dėl byloje surinktų įrodymų.
BK 180 straipsnio 3 dalis už plėšimą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų. Teismas paskyrė T. J. šešerius metus laisvės atėmimo, t. y. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad kasatorius yra recidyvistas, ne vieną kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nes buvo panaudotas ginklas, kaukės, fizinis smurtas, paskirta bausmė jokiu būdu nėra per griežta. Ankstesni teistumai yra kaltininką apibūdinanti aplinkybė. Asmuo, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, yra recidyvistas. BK 56 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo, esant nusikaltimų recidyvui, taisykles. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles, numatytas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 56 bei 61 straipsniuose, ir bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Valerijus Čiučiulka
Vytautas Piesliakas