Civilinė byla Nr. e2KT-124-943/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21760-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 nagrinėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3600-920/2019, pradėta pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J., dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys notarė L. G., antstolis S. U., D. M., J. M..

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu nurodytoje civilinėje byloje ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Atsakovas V. J., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, 2019 m. kovo 25 d. pateikė apeliacinį skundą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė atsakovui V. J. terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. V. J. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. buvo netenkintas ir atsakovui Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1029-601/2019 nustatytas terminas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

2019 m. birželio 5 d. V. J. pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog Kauno apygardos teisme byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą negali būti išnagrinėta nešališkai, kadangi teisme dirbantys asmenys sistemingai pažeidinėja pareiškėjo procesines bei žmogaus teises. Pareiškimu nušalinimas reiškiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.

Nušalinimo pareiškimo pagrįstumo klausimas Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti 2019 m. birželio 13 d.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo nušalinti nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę pažymėtina, jog įstatyme nustatyti subjektai, galintys spręsti visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. T-89 (Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2016 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. T-109 redakcija su pakeitimais, padarytais: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. T-28; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. T-69) patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių 30 punkte nustatyta, jog pareiškimų dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo klausimas priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Todėl vien pareiškėjo pageidavimas neapriboja Civilinių bylų skyriaus pirmininkės kompetencijos šiuo klausimu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai neliks subjekto, turinčio teisę spręsti teisėjų nušalinimo klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), t. y. gali reikšti nušalinimą bylą, kurioje sprendžiami su jo teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, nagrinėti paskirtam teisėjui ar teisėjų kolegijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 priėmimo klausimas nėra išspręstas ir civilinė byla Kauno apygardos teisme pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pradėta, tačiau reiškiamas nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, prašant perduoti pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimą kitos apygardos teismui.

Pareiškėjui išaiškinama, kad, esant CPK 65-66 straipsniuose išvardintiems pagrindams, nušalinimas gali būti reiškiamas ne visiems teismo, kuriam pagal kompetenciją pavesta nagrinėti bylą, teisėjams, bet konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui, teisėjų kolegijai. Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Įvertinus pareiškėjo nušalinimo argumentus nustatyta, kad nušalinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais, t. y. pareiškėjo netenkina Kauno apygardos teismo teisėjų, nagrinėjant bylas, susijusias su pareiškėjo interesais priimti procesiniai sprendimai bei atlikti procesiniai veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs pareiškėjui, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui, o kartu ir kitiems teismo teisėjams nušalinimą.

Nesudaro nušalinimo pagrindo ir pareiškėjo nušalinimo argumentai dėl teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamų veiksmų ar, pareiškėjo nuomone, galimo poveikio teisėjams. Teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas. Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog priėmus nagrinėti V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, byla gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

n u t a r i a :

pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo V. J. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, nagrinėjimo netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė