(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekalatvia“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Spa Babor Cosmetics“. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.       Ieškovė pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 183,98 Eur skolą, 12,50 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2024 m. sausio 23 d. ieškovė ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spa Babor Cosmetics“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė iš trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Dekalatvia“ įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui susidarė atsakovei nevykdant prievolių, prisiimtų jos ir trečiojo asmens sudaryta 2017 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 0253. Pasak ieškovės, trečiasis asmuo šios sutarties pagrindu pristatė atsakovei prekes ir išrašė už jas PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovė, priėmusi prekes, neapmokėjo trečiojo asmens išrašytos sąskaitos.

3.       Atsakovė pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.       Anot atsakovės, trečiojo asmens išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė apmokėjo grynais pinigais 2022 m. balandžio 20 d., t. y. prekių atsiėmimo metu, tačiau trečiasis asmuo neišdavė atsakovei jokio atsiskaitymo faktą patvirtinančio dokumento. Atsakovė, įvertinusi šią aplinkybę, 2024 m. gegužės 9 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 122,02 Eur bankiniu pavedimu ir tokiu būdu dar kartą apmokėjo ginčo sąskaitą.

5.       Atsakovė akcentuoja, kad ji nėra gavusi jokio pranešimo apie reikalavimo perleidimo faktą. Atsakovės teigimu, faktinis jos veiklos adresas yra J. Jasinskio g. 17, Vilnius, trečiajam asmeniui yra žinoma ši aplinkybė, be to, šis adresas yra nurodytas atsakovės interneto tinklalapyje, tačiau šiuo adresu atsakovei niekas nesiuntė pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis (0,1 procento per dieną) yra akivaizdžiai per didelis ir turėtų būti mažinamas iki 0,02 procento per dieną.

6.       Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Trečiasis asmuo nurodo, kad jis ir atsakovė 2017 m. kovo 15 d. sudarė neterminuotą pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo tiekė atsakovei kosmetikos produktus. Pasak trečiojo asmens, tarp jo ir atsakovės kilo ginčas dėl 2022 m. balandžio 20 d. išrašytos sąskaitos, kurios suma – 122,02 Eur, apmokėjimo, t. y. atsakovė teigė, kad šią sąskaitą ji apmokėjo grynais pinigais, nors vėliau, t. y. 2024 m. gegužės 9 d., šią sąskaitą atsakovė apmokėjo.

8.       Pasak trečiojo asmens, atsakovei du metus vengiant apmokėti ginčo sąskaitą, trečiasis asmuo sudarė su ieškove sutartį, kurios pagrindu perleido ieškovei savo turimą turtinio pobūdžio reikalavimą į atsakovę. Trečiasis asmuo aiškina, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 dienas informuoti atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovė 2024 m. sausio 24 d. siuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo, tačiau atsakovė įsiskolinimą pervedė į trečiojo asmens sąskaitą, o apie atliktą pavedimą neinformavo nei ieškovės, nei trečiojo asmens.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

9.       Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Spa Babor Cosmetics“ ir atsakovė UAB „Dekalatvia“ 2017 m. kovo 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 0253, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo perduoti atsakovei sutarties priede numatytas prekes atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už jas nustatytą pinigų sumą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 1.1 punktas). Trečiasis asmuo 2022 m. balandžio 20 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPA0034679, kurios suma – 122,02 Eur.

10.       Ieškovė ir trečiasis asmuo 2024 m. sausio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimo teisę į 122,02 Eur skolą ir kitas su perleistu reikalavimu susijusias išlaidas. Ieškovė 2024 m. sausio 24 d. išsiuntė atsakovės deklaruotos buveinės adresu – Konstitucijos pr. 12, Vilnius, pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo. Be to, tą patį pranešimą ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu adresu info@oblakasalon.lt. Iš ieškovės pateiktos 2024 m. vasario 6 d. ataskaitos už suteiktas paslaugas duomenų matyti, kad siunta buvo įteikta adresatui.

11.       2024 m. kovo 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės atžvilgiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. kovo 27 d. išdavė teismo įsakymą dėl 122,02 Eur skolos, 17,06 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 12 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės. Teismo įsakymas įteiktas atsakovės vadovei 2024 m. balandžio 16 d., o 2024 m. balandžio 25 d. teismo įsakymą išdavusiame teisme gauti skolininkės prieštaravimai.

12.       Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2024 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo trečiajam asmeniui 122,02 Eur sumą. Atsakovė teigia, kad ji nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl, įvykdžiusi prievolę pradinei kreditorei, ji tinkamai atsiskaitė pagal 2022 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPA0034679.

13.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

14.       Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).

15.       CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, nurodė, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

17.       Nagrinėjamu atveju pranešimą dėl kreditoriaus pakeitimo ieškovė siuntė atsakovės deklaruotos buveinės adresu. Pažymėtina, kad šis adresas yra nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su atsakovės argumentais, neva ta aplinkybė, kad jos faktinis veiklos adresas yra kitoks, nei jos deklaruotos buveinės adresas, ir tai, kad ieškovė nesiuntė pranešimo atsakovės faktinės buveinės adresu, reiškia, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą.

18.       Be to, akcentuotina ta aplinkybė, kad atsakovė įsiskolinimą pradinei kreditorei sumokėjo po to, kai iš Klaipėdos apylinkės teismo gavo 2024 m. kovo 27 d. teismo įsakymą su priedais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pateikusi ir reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei pranešimo dėl kreditoriaus pakeitimo kopiją. Tai reiškia, kad net ir laikantis pozicijos, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė nebuvo tinkamai informuota išsiuntus pranešimą jos buveinės adresu, ją tinkamai informavo teismas, todėl atsakovė, sumokėjusi skolą pradinei kreditorei po to, kai gavo iš teismo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančius įrodymus, negali būti laikoma tinkamai įvykdžiusi prievolę pradinei kreditorei (CK 6.106 straipsnis).

19.       Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

20.       Byloje nėra ginčo dėl skolos fakto ar dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą iki to momento, kai atsakovė sumokėjo pagrindinio įsiskolinimo sumą pradinei kreditorei. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 122,02 Eur skolą yra pagrįstas ir todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.101, 6.200, 6.305 straipsniai).

21.       Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju atsakovė praleido pradinės kreditorės išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminus. Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad praleidusi sąskaitų apmokėjimo terminus, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 0,2 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (sutarties 7.9 punktas). Ieškovė gera valia sumažino prašomų priteisti delspinigių normą iki 0,1 procento per dieną.

22.       Atsakovė prašo mažinti prašomų priteisti delspinigių normą iki 0,02 procento per dieną. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra poreikio mažinti delspinigių normą.

23.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

24.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, teismas kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

25.       Šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp 2 lygiateisių verslo subjektų. Atsakovė ilgą laiką neapmokėjo susidariusio įsiskolinimo. Ieškovės prašomų priteisti delspinigių suma (21,96 Eur) sudaro mažiau, nei penktadalį pagrindinės skolos sumos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju mažinti delspinigių dydį nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 21,96 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo skolos sumos (122,02 Eur) už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,1 procento per dieną delspinigių normą.

26.       Formaliai nustatyta, kad tarp atsakovės ir pradinės kreditorės susiklostė komerciniai pirkimo–pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur skolos išieškojimo kompensavimo išlaidų.

27.       Vadovaujantis MAPKSVPĮ 3 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12,5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 183,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

28.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

29.       Trečiasis asmuo taip pat prašo priteisti jo patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto, šio procesinio prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė su trečiuoju asmeniu atsiskaitė dar 2024 m. gegužės 9 d., t. y. anksčiau, nei trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų.

30.       Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 91 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 16,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“, j. a. k. 303093532, 122,02 Eur (vieną šimtą dvidešimt du Eur 02 ct) skolos, 21,96 Eur (dvidešimt vieną Eur 96 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt Eur) skolos išieškojimo išlaidų, 12,50 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos (183,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Dekalatvia“, j. a. k. 303093532, į valstybės biudžetą 16,72 Eur (šešiolika Eur 72 ct) teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas.

Netenkinti trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Renata Kasimovienė