Administracinė byla Nr. AS-295-756/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00125-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. raštą Nr. (2.3)NO-2-1196 (toliau – ir Raštas Nr. (2.3)NO-2-1196); 2) įpareigoti atsakovą pagal kompetenciją atlikti atitinkamą patikrinimą ir priimti teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl administracinių procedūrų pažeidimų, padarytų Tarnybos darbuotojų, Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14 skiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kurios pareiškėjas neturėjo teisės gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą; 3) priteisti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (50 Eur) ir neturtinę žalą (100 Eur).
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti skundo dalyku administraciniame teisme. Skundai, kuriuose yra pateikiama tik informacija, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Raštas Nr. (2.3)NO-2-1196 yra informacinio pobūdžio, jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
II.
Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti naują nutartį, suteikiančią pareiškėjui prieigą prie teisingumo. Taigi pareiškėjas siekia, kad jo skundas pirmosios instancijos teismui būtų priimtas.
Pareiškėjas teigia, kad jo reikalavimas atsakovui buvo teisiškai pagrįstas, pareiškėjas turėjo teisę gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą atitinkantį sprendimą. Pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. prašymu siekė gauti atsakymą, kodėl 2014 metais skiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą nebuvo atliktos visos administracinės procedūros, neatsisakyta teisinę pagalbą teikti iš karto. Atsakovas skundžiamu Raštu Nr. (2.3)NO-2-1196 atsisakė vykdyti savo pareigas. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjui kilo teisinės pasekmės – pareiškėjui užkertamas kelias teisiškai panaikinti iš pareiškėjo nepagrįstai priteistą sumą (798,05 Eur), taip pat gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovas nevykdė jokių veiksmų pagal pareiškėjo kreipimąsi, ignoravo visus pareiškėjo prašymus ir teisėtus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog dėl atsakovo kaltės nuo 2014 metų buvo priverstas bylinėtis su Tarnyba, dėl to patyrė turtinę žalą, kurią vertina ne mažesne nei 100 Eur suma. Pareiškėjas taip pat patyrė moralinę žalą, kurios tikslų dydį savarankiškai, be teisinės pagalbos jam sunku nurodyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Atitinkamai kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu jis nurodo savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašė atlikti tyrimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus tarnautojų veiksmų, Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14 skiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kurios pareiškėjas neturėjo teisės gauti pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, ir priimti sprendimą dėl administracinių procedūrų pažeidimų. Tarnybos Klaipėdos skyrius Raštu Nr. (2.3)NO-2-1196 pareiškėjui nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pradėti pareiškėjo prašomą tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, prašė panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus Raštą Nr. (2.3)NO-2-1196, įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą, taip pat priteisti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus Raštas Nr. (2.3)NO-2-1196 yra informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies.
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė skirtingo pobūdžio reikalavimus, t. y. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjo reikalavimų priimtinumo pasisakys atskirai.
Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus Raštą Nr. (2.3)NO-2-1196 ir įpareigoti atsakovą atlikti patikrinimą
Kaip minėta, skundžiamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus Raštas Nr. (2.3)NO-2-1196 priimtas dėl pareiškėjo 2018 m. vasario 5 d. prašymo atlikti atsakovo tarnautojų patikrinimą. Įvertinus pareiškėjo 2018 m. vasario 5 d. prašymo, taip pat skundo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo turinį bei prasmę, matyti, jog pareiškėjas siekė, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje būtų atliktas tarnybinis tyrimas dėl aplinkybių, susijusių su tariamai neteisėtai priimtu 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)TPA-1119-14 skirti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo manymu, Tarnybos valstybės tarnautojai turėjo iš karto tinkamai įvertinti aplinkybes bei atlikti visas procedūras, kad tokia teisinė pagalba jam nebūtų skirta, nes pareiškėjas neturėjo į ją teisės pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą, tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas tik vėlesniu 2014 d. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14. Tarnyba Raštu Nr. (2.3)NO-2-1196 pareiškėją informavo neturinti pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą.
Atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 28–30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus bei asmenis, turinčius teisę skirti nuobaudas. Šiuos klausimus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Aiškindamas šių teisės aktų nuostatas, susijusias su tarnybinių patikrinimų atlikimu, tarnybinės atsakomybės taikymo procedūromis bei rezultatų apskundimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Tarnybinio nusižengimo objektas yra valstybės tarnybos tvarka, galimas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1148/2014). Pažymėtina, jog teisės aktais yra įtvirtinta tikrinamo valstybės tarnautojo teisė teikti paaiškinimus dėl įtariamo tarnybinio nusižengimo bei su juo susijusią informaciją ir dokumentus, taip pat susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir jos motyvais, o kitiems asmenims, kurie nepatenkinti atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatais, tokia teisė nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Taisyklėse nėra įtvirtinta. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ 88 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).
Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Kaip minėta, skundžiamu Raštu Nr. (2.3)NO-2-1196 Tarnybos Klaipėdos skyrius pareiškėjui pateikė informaciją apie jo 2018 m. vasario 5 d. prašymo pradėti tarnautojų tarnybinį patikrinimą nagrinėjimą bei tai, kad tokį patikrinimą pradėti nėra pagrindo. Taigi ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio ir jokių pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui įtakos neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus Raštą Nr. (2.3)NO-2-1196) ir įpareigoti atsakovą pagal kompetenciją atlikti atitinkamą patikrinimą bei priimti dėl jo teisiškai įpareigojantį sprendimą.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą
Skundu pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė priteisti jam padarytą turtinę žalą (50 Eur) ir neturtinę žalą (100 Eur).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą. Prašymas priteisti žalą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, AS-1434-662/2015 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš jo turinio nėra visiškai aišku, iš kokių konkrečių Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų pareiškėjas kildina prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Viena vertus, pareiškėjas skundėsi Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmais, neatliekant tarnautojų patikrinimo pagal jo 2018 m. vasario 5 d. prašymą, kita vertus, nurodė, kad dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų, neteisėtai paskiriant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kurios teikimas vėliau buvo nutrauktas, pareiškėjas nuo 2014 metų yra priverstas bylinėtis su Tarnyba ir dėl to jam kilo turtinė ir neturtinė žala, kurios tikslų dydį savarankiškai, be teisinės pagalbos jam sunku nurodyti. Taigi ši pareiškėjo skundo dalis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, kadangi iš jos nėra aiškus pareiškėjo skundo dalykas bei pagrindas. Pažymėtina, jog šias aplinkybes itin svarbu išsiaiškinti dar ir dėl to, jog iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad administraciniame teisme jau yra užvesta ir išnagrinėta bylų pagal pareiškėjo skundus dėl žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos Klaipėdos skyriaus, atlyginimo priteisimo pareiškėjui (pvz., administracinės bylos Nr. I-1688-583/2018, Nr. I-279-609/2018, Nr. 4595-502/2017, Nr. A-4965-438/2017, Nr. A-3322-492/2018, Nr. A-3070-556/2018).
Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.). Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas mano, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-678-525/2017 ir kt.), o esant būtinybei – nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalies dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjui juos patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą. Nepasiūlius pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų, galėjo būti nepagrįstai apribota jo teisė ginti galbūt pažeistas teises.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant neaiškiam (nepakankamai apibrėžtam) pareiškėjo skundo dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo dalykui ir pagrindui, neprašydamas pareiškėjo juos tikslinti ir (ar) nenustatydamas termino skundo trūkumams pašalinti, t. y. byloje iš esmės nesant minimalios būtinos informacijos, leidžiančios preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą, netinkamai įvertino šiai skundo daliai priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė ją priimti.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, panaikinama, o šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė