Byla Nr. 1S-599-1020/2016
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.; 2.5.19.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ernesto Rimšelio, teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Vitalijos Norkūnaitės, išnagrinėjusi nuteistojo E. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 59-109 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
n u s t a t ė:
E. M. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, taip pat apėmimo būdu subendrintos ir laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
E. M. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. M. į bausmės laiką buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia 2015 m. sausio 14 d. Bausmės pabaiga 2019 m. sausio 12 d. Vieną antrąją paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2017 m. sausio 12 d.
Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, metu, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. -2 metai 7 mėnesiai 30 dienų.
2016 m. balandžio 18 d. E. M. pateikė prašymą Komisijai taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Komisija 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 59-109 nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (90 balų), kriminogeninę patirtį, 2 kartus neišlaikytas lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo būdą ir draugus, užimtumo pataisos namuose stoką, specialybės neturėjimą, mažą darbinę patirtį laisvėje, į motyvacijos keistis stoką ir kitas nustatytas reikšmingas aplinkybes, pagal kurias padarė išvadą, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Nuteistasis E. M. apskundė Komisijos nutarimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. praeityje buvo ne kartą nusikaltęs. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad padarė vienuolika nusikalstamų veikų, iš kurių dešimt priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. M. anksčiau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoregavo, pasirinkdavo asocialų, pagrįstą priešingu teisei elgesiu, gyvenimo būdą. Teismas atkreipė dėmesį į vidutinę nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, E. M. asmenybę ir, įvertinęs aplinkybių visumą, konstatavo, kad šiuo metu nustatyti faktai neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Skundu E. M. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis teigia, kad teismas nutartyje nepaneigė, jog egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, jis yra įvykdęs individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, kad nėra galimybių, jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. E. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į neatliktos bausmės dydį, todėl pažeidė jo konstitucines teises. Skunde teigiama, jog nuteistasis yra įvykdęs visas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, yra išklausęs visas paskaitas, dalyvavo ir toliau dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, šiuo metu yra priimtas į darbą, dirba, tęsia pradėtus mokslus, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nėra aišku, kokius dar kriterijus jis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai. E. M. teigia, jog jis yra pakeitęs savo ankstesnį gyvenimo būdą, sukūrė šeimą, augina 4 vaikus. Nuteistasis argumentuoja, jog jis turi realius tikslus ir planus, neatsiejamus nuo šeimos, kurios nenori prarasti. Nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas už vienu metu padarytus nusikaltimus. Skunde teigiama, kad, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(23), 022, lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas, tačiau teismas šiomis rekomendacijomis nesivadovavo. E. M. argumentuoja, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą ir patvirtindamas Komisijos nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, nubaudė jį antrą kartą, taip pažeisdamas konstitucinį non bis in idem principą. Nuteistasis teigia, jog teismo neargumentuotas teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nenusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. E. M. argumentuoja, kad jam taikant lygtinį paleidimą, bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo strategijos principas, nes, paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialiniai ryšiai bei motyvacija būti laisvėje, mažėja tikimybė nusikalsti pakartotinai, tai leidžia gyventi doro ir sąžiningo žmogaus gyvenimą.
Atsiliepimų byloje negauta.
Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Pirma, nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. E. M. pusę paskirtos bausmės atliks 2017 m. sausio 12 d. Vadovaujantis BVK 157 str. 3 d., nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. E. M. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, todėl pagrįstai prašymą pristatyti Komisijai jį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikė likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Antra, 2016 m. balandžio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-82 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. M. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi konstatuotina, kad E. M. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.
Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo, įvertinta 90 balų. Didžiąją dalį (65 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai - jis praeityje teistas 9 kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 17 m., būdingas nusikaltimų modelis, du kartus taikyta amnestija, tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos. Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip nuolatinis darbas ir pajamos, alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio ir pan.) sudaro tik 25 balus. Tai reiškia, kad jie nėra maži, o net ir juos sumažinus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesiektų reikiamos minimalios žemos nusikalstamumo rizikos ribos (sudarytų 65 balus, o žema rizika konstatuojama nuo 0 iki 40 balų). Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Nurodytomis aplinkybėmis nėra galimybės nustatyti žemą E. M. nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu atveju turi būti vertinama alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tiek viena, tiek kita aplinkybė turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas nurodo, kad E. M. neatitinka trečiosios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad E. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (90 balų) - arčiau didelės nusikalstamumo rizikos. Pagal teismui pateiktą medžiagą negali būti konstatuota E. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis šiuo metu nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą, pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, nėra pakankama. Socialinio tyrimo išvadoje kaip pažanga bausmės atlikimo laikotarpiu įvertinta tai, kad šiuo metu nuteistasis mokosi bendrojo lavinimo mokymo centre 9-je klasėje, neturi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, nėra socialiai atsiskyręs, atpažįsta savo pagrindines gyvenimo problemas, turi realistinius ilgalaikius tikslus, deda visas pastangas išsaugoti šeimą ir gyventi dorą gyvenimą, supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes, yra motyvuotas nekartoti buvusių savo klaidų ir gyventi sąžiningą gyvenimą. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nerodo realaus esminio nuteistojo elgesio pokyčių ir neužtikrina to, kad asmuo, būdamas laisvėje gyvens teisės normų nepažeidžiantį gyvenimą ir nekels grėsmės aplinkiniams. Sutiktina, kad šios aplinkybės atspindi tam tikras teigiamas nuteistojo pažiūras į socialinę aplinką, kurioje jis šiuo metu yra, bei atspindi nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau šie požymiai nėra pakankami nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką vertinti kaip ženkliai sumažėjusią ir dėl to – sudarančią prielaidas taikyti lygtinį paleidimą.
Vertinant nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo laikotarpiu, turi būti nustatomos konkrečios objektyvios aplinkybės, rodančios aktyvias nuteistojo pastangas ir motyvaciją keisti savo elgesį. E. M. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio pokytį. Nuteistojo dalyvavimas reabilitacinėse ir psichoedukacinėse programose vertinamas teigiamai ir tai rodo asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. E. M. mokosi bendrojo lavinimo mokymo centre 9-je klasėje, nurodo, jog pataisos namuose pradėjo dirbti. Jis 1 kartą skatintas, nebaustas, tačiau 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus. Taigi jis bausmės atlikimo pataisos namuose metu ne visuomet paklūsta nustatytoms taisyklėms. Pabrėžtina, kad nuteistasis formaliai laikosi subkultūros taisyklių. E. M. jau daugiau nei ketverius metus nevartoja narkotinių medžiagų, neturi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, tačiau jis, būdamas laisvėje, išgėrimų su draugais metu, lengvai pasiduodavo jų įkalbinėjimui nusikalsti. Socialinio tyrimo išvadoje įsitraukimas į netinkamą kompaniją, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas ir socialiniai ryšiai nurodyti kaip kriminogeniniai veiksniai. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, negalima pripažinti, kad E. M. elgesys įkalinimo įstaigoje išskirtinai pozityvus ar rodo tik teigiamas jo elgesio tendencijas, leidžiančias taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Be to, kaip matyti iš Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, E. M. yra rekomenduojama atlikti tokius veiksmus, kurie vertintini kaip baziniai, siekiant efektyvaus pasiruošimo integracijai į visuomenę: atlikti gerbūvio darbus pataisos įstaigoje, konsultuotis su įstaigos psichologu, lankyti AA grupės užsiėmimus. Taigi E. M. turi imtis aktyvesnių priemonių, siekdamas išties parodyti savo motyvaciją keisti elgesį teigiama linkme.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, praeityje būdamas teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad padarė vienuolika nusikalstamų veikų nuosavybei ir finansų sistemai. E. M. nusikalstamiems veiksmams būdingas nusikaltimų modelis. Tyčinės veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, spontaniškai, įsibraunant į patalpas, siekiant gauti turtinės naudos. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos rodo jo abejingumą teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžią nepagarbą kitam žmogui ir visuomenei. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ši aplinkybė niekaip nešalina asmens pavojingumo, ja negali būti paneigiamas nusikalstamų veikų padarymo faktas. Teismas atkreipia ypatingą dėmesį, į tai, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai 1 583,55 Eur sumai, tačiau nuteistasis šių įsipareigojimų nevykdo ir nesiekia visais įmanomais teisėtais būdais, pats ar kitų asmenų pagalba, išvengti sukeltų nusikalstamų padarinių pasekmių, nors suvokia, kad turtiniai praradimai yra tiesiogiai susiję su jam taikoma baudžiamąja atsakomybe.
Apygardos teismas teigiamai įvertina nuteistojo motyvaciją dirbti, tačiau asmuo neturi konkrečios darbovietės, kurioje užtikrintai bus įdarbintas, išėjęs į laisvę. E. M. neturi specialybės, pripažino, jog turi pinigų valdymo problemų, neturi pakankamai pajamų kasdieniniams poreikiams pataisos namuose tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo darė nusikaltimus, siekdamas būtent ekonominės naudos sau, finansinis stabilumas, periodinės pajamos E. M. yra svarbus veiksnys, vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Pažymėtina, kad Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas itin išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nurodytas Socialinio tyrimo išvadoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis gyvenime kelia realistiškus tikslus, susijusius su šeimos išsaugojimu, doru gyvenimu laisvėje. E. M. laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo mokymų, psichoedukacinėse, ikireabilitacinėse programose, dalyvauja religinio ir dorovinio ugdymo programose, studijuoja Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos dvasinio išsilavinimo įstaigoje – Vilniaus teologijos koledžo neakivaizdiniame skyriuje. E. M. turi 4 vaikus. Socialinius ryšius laiškais ir telefonu palaiko su motina, seserimi, žmona ir vaikais. Apygardos teismas taip pat įvertina, kad jis yra teistas net devynis kartus, pirmą kartą – būdamas nepilnametis (17 m.). Asmuo dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo teistas ne tik Lietuvos Respublikoje (taip pat – Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje). Itin akcentuotina, kad E. M. atžvilgiu du kartus buvo taikyta amnestija, tris kartus lygtinis paleidimas, iš jų du kartus nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Tai, kad jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, rodo, kad yra pagrįsta rizika, jog asmuo, būdamas laisvėje, ir toliau darys nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kontekste E. M. turi aktyviais veiksmais, ne tik žodine motyvacija, parodyti, jog yra išties pakeitęs savo požiūrį, įgijęs reikiamų įgūdžių bei gebėjimų priimti tinkamus sprendimus, laikytis nustatytų taisyklių, tenkinti kasdienius poreikius bei siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Komisija 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu atsisakė nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Du Komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones. Jie nurodė, kad kiekvienam žmogui reikia duoti antrą šansą ir atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju sutinka su intensyvia priežiūra. Teismas sutinka, jog kiekvienam nuteistajam turi būti suteikiama galimybė, atitinkant formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, turi būti suteikta teisė prašyti lygtinio paleidimo, t. y. suteikiamas „antrasis šansas“. Tačiau tokia galimybė neturi būti suteikiama nesant tam faktinio pagrindo ir rizikuojant visos visuomenės saugumu. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo metu E. M. neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei dveji metai. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus. Todėl, esant neatliktai daugiau nei vienerių metų bausmės daliai, nuteistasis, netgi galimai ilgą laiką, būtų prižiūrimas tik minimaliai. Tokia situacija neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, kadangi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebūtų pasiekti.
Skundą nagrinėjantis teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus E. M. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, todėl teigti, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką yra nepagrįsti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo E. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Ernestas Rimšelis
Teisėjai Jurgita Kolyčienė
Vitalija Norkūnaitė