Civilinė byla Nr. e2A-1205-390/2024
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01080-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;
2.3.2.8; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.19.4 (S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. T. ir atsakovo S. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. T. prašė: nutraukti pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. CMS, įrašo Nr. 11, dėl sutuoktinio S. T. kaltės bei po santuokos nutraukimo I. T. palikti santuokinę pavardę; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi; butą su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 38 000 Eur vidutinės rinkos vertės, asmeninės nuosavybės teisę priteisti I. T.; garažą, su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), K12-11, asmeninės nuosavybės teise priteisti I. T.; automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti I. T.; priteisti iš S. T. 600 Eur nekilnojamojo turto vertinimo išlaidas ieškovei; S. T. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 5 000 Eur vertės: dvi kolonėles „Radiotechnika S 90“; tiunerį „Radiotechnika“ T - 101 - stereo“; „Grafitinį ekvalaizerį HiFi“; juostinį magnetofoną „Olymp MPK-005 C“; radijo imtuvą „Olymp DY – 005“; pultelį; gitarą , 204 vinilines plokšteles ir medinį stalelį aparatūrai; priteisti iš ieškovės 8 274,20 Eur kompensaciją S. T..
2. Ieškovė nurodė, kad su gyvenant šalims kartu palaipsniui išryškėjo tiek charakterių, tiek asmenybių skirtumai, nesutapo požiūris į šeimą, sutuoktinį, vaikus, gyvenimo vertybes, garbę bei orumą. Atsakovas kartais piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdamas girtas smurtavo tiek prieš ieškovę, tiek prieš dukrą. Bendro ūkio vedimas su atsakovu nutrūko jam 2003 m. kovo 8 d. palikus šeimą ir išvykus gyventi pas draugę, o nuo 2004 metų - į Airiją. Atsakovas iki šiol nėra išsiregistravęs ir savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 2003 m. kovo mėnesio iki šiol ir už atsakovą moka atitinkamus mokesčius. Nuo 2003 m. kovo 8 d. abu vaikus padedant ieškovės tėvams, išlaikė viena ieškovė. Atsakovo smurtas prieš sutuoktinę ir dukrą (šeimos narius) bei šeimos palikimas ir nesirūpinimas – akivaizdūs jo kaltės įrodymai. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, priteistinas 5 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimas. Santuokoje 1992 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šeima už simbolines investicines lėšas atsakovo vardu įsigijo 3 kambarių, butą su rūsiu, kurio rinkos vertė pagal UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą yra 38 000 Eur. Nežiūrint to, kad butu ieškovė viena rūpinosi jau 20 metų ir į jo išlaikymą investavo didelę pinigų sumą, sutinka atsakovui išmokėti pusės buto vertės kompensaciją. Remonto ir buto pagerinimo išlaidų iš atsakovo nereikalauja, nors į buto vertę tai įskaičiuota. Iš viso už ginčo butą laikotarpiu nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2024 m. sausio mėn. sumokėta komunalinių mokesčių 16 451,60 Eur. Pusę šios sumos - 8 225,80 Eur privalo kompensuoti atsakovas. Todėl už butą iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija (19 000 Eur) mažintina šia suma ir ieškovės mokėtina kompensacija yra 10 774,20 Eur. Iš atsakovo priteista sūnaus išlaikymui po 200 Lt/mėn. Per 9 metus (108 mėnesiai) atsakovas iš viso sumokėjo 6 800 Eur, arba 23 479 Lt, tai yra 81 000 Lt, arba 217 Lt/mėn. Šias sumas atsakovo atstovas vadina sūnaus išlaikymu, parama ieškovei ir lėšomis, skirtomis buto remontui. Kad nekiltų abejonių, jog ieškovė siekia pasipelnyti iš šio turto, jį vertina tik 5 000 Eur. Kadangi šis turtas įgytas santuokoje iš bendrų lėšų, pusę šios sumos – 2 500 Eur atsakovas privalo kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo skola yra 8 225,80 Eur, galutinė ieškovės mokėtina kompensacija yra 8 274,20 Eur (19 000 – 8225,80 – 2 500). Kadangi ieškovė turimą automobilį 2005 m. gamybos Opel Astra įsigijo praėjus 8 metams po santuokinių ryšių ir bendro ūkio vedimo su atsakovu pabaigos/nutraukimo, už savo asmenines lėšas, todėl automobilis nėra jungtinė bendroji sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė, pasiskolinusi iš savo motinos pinigų, 2003 m. kovo 24 d. sumokėjo buvusiam garažo, esančio (duomenys neskelbtini), K12-11 savininkui 650 Lt (188,25 Eur) ir savo vardu įsigijo garažą, kuris yra vertinamas 1 800 Eur. Ieškovė įrodinėjo, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnis).
3. Atsakovas S. T. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą padalinti tokiu būdu: butą su rūsiu padalinti lygiomis dalimis, šalims priteisiant po ½ turto dalį; garažą (boksą) su rūsiu natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisiant 900 Eur kompensaciją; tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe automobilį Opel Astra, kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti; neprieštaravo dėl pavardės ieškovei palikimo.
4. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka dėl ieškovės nurodytos atsakovo kaltės, ieškovė su ieškiniu nėra pateikusi nė vieno atsakovo kaltę pagrindžiančio įrodymo, nei dėl neištikimybės, nei dėl smurto. Ieškovė, kaip pati nurodė ieškinyje, dėl jokio smurto, naudoto prieš ją ar dukrą, nesikreipė į policiją, todėl atsakovas nėra ir negali būti kaltas dėl jokios smurtinės veikos. Atsakovas iš namų išsikraustė gerokai vėliau, nei nurodo ieškovė, neapsikentęs ieškovės priekabiavimo ir konfliktų. Tai įvyko maždaug po pusantrų metų. Atsakovas išvyko iš Lietuvos į Airiją 2004 m. rugpjūčio 24 d., o iki pat išvykimo dirbo (duomenys neskelbtini) gamykloje. Pažymi, kad namus paliko „kaip stovi“, su vienu krepšeliu. Taip pat neigia ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – atsakovas dirbo vadovaujantį darbą, nebuvo baustas už alkoholio vartojimą ar pan. Visas turtas buvo įgytas santuokos metu, tuo labiau, kad turto įsigijimo metu šalys vedė bendrą ūkį. 2025 metais, suėjus pensijos amžiui, atsakovas planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, todėl jam būtina turėti nuosavą gyvenamąjį plotą, kad, esant reikalui, galėtų jame apsistoti. Su ieškovės reikalavimu kompensuoti jai už išlaikytą turtą, atsakovas taip pat nesutinka. Išvykstant į Airiją, buvo susitarta, kad atsakovas savo buto dalį palieka naudotis ieškovei ir vaikams, su sąlyga, kad ji pati išlaikys ir remontuosis šį butą. Kad toks susitarimas buvo, patvirtina aplinkybė, kad ieškovė iki šio ieškinio padavimo nesirūpino atsakovo išregistravimu iš šio buto, taip pat per visą daugiau nei dvidešimties metų laikotarpį reikalavimo apmokėti tokias išlaidas ji atsakovui nereiškė. Be to, ieškovė nepateikė nei buto remonto apimčių, nei laiko, nei kainų. Jei remontas buvo atliktas prieš dvidešimt metų, tai jo metu sukurta nauda yra išnykusi dėl nusidėvėjimo, visą šią naudą, jei ieškovė ir sukūrė, ji ir sunaudojo viena, asmeniškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė I. T. ir S. T. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. CMS, įrašo Nr. 11, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo I. T. paliko pavardę „T.“, o S. T. – „T.“. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), K12-11, automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovės atsakovui 13 900 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisti iš ieškovės atsakovui 1 054,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
6. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Pažymėjo, kad abi šalys nevengė barnių, nors ieškovė teigė, kad atsakovas vartojo alkoholį, tačiau ieškovė toleravo iki tam tikros dienos tokį atsakovo elgesį, kaip pati minėjo, dar draugaujant atsakovas turėjo kitų moterų, tačiau jai toks atsakovo elgesio modelis buvo priimtinas. Ieškovė nepateikė įrodymų nepakankamų konstatuoti atsakovo neištikimybę. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas smurtavo, tačiau nepateikė duomenų dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagal Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Teismas ieškovės liudytojų - artimųjų žmonių parodymų nelaikė tinkamais bei patikimais įrodymais. Atsakovas nurodė, jog buvo priverstas išeiti iš namų dėl ieškovės elgesio, tačiau tokio fakto atsakovas taip pat jokiais įrodymais nepagrindė.
7. Teismas darė išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pagarbūs vienas kitam, pagarbos ir lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl ko sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo aptarti ir išsiaiškinti turtiniai klausimai ir lūkesčiai, išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
8. Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį ieškovė siejo su patirtais dvasiniais išgyvenimais (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
9. Nesant ginčo, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – „T.“, o atsakovui prigimtinė pavardė – „T.“.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
10. Teismas nurodė, kad atsakovas gyvena užsienyje jau daug metų, turi užsienio pilietybę, todėl jo teiginius, jog ruošiasi grįžti į Lietuvą ir gyventi bendrame bute su ieškove, laikė deklaratyviais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė kad ieškovės pasiūlytas šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto padalinimo būdas yra priimtiniausias. Todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė ginčo butą su rūsiu, 38 000 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisiant atsakovui kompensaciją.
11. Teismas, spręsdamas dėl ginčo garažo su rūsiu padalinimo, pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių svarių įrodymų, jog būtent ji turėjo automobilį ir asmeniškai sau už savo lėšas įsigijo minėtą garažą, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys 2003 m. kovo 24 d. negyveno ir nevedė bendro ūkio. Teismas ginčo garažą pripažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisė ieškovei, kadangi ji garažu naudojasi, įgijo automobilį, atsakovas Lietuvoje negyvena, jis kaip ir butu, garažu nesinaudoja, priteisiant atsakovui kompensaciją.
12. Byloje nesant ginčo dėl automobilio padalijimo, teismas po santuokos nutraukimo ginčo transporto priemonę Opel Astra asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei. Iš viso ieškovei teko turto už 39 800 Eur (38 000 + 1 800).
Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų priteisimo
13. Remiantis protingumo principu teismas sprendė, jog ieškovei priteistame bute esantys daiktais, priklauso jai. Atsakovas praėjus 20 metų daiktų nepasigedo ir nepasiėmė, ieškovė šiuos daiktus naudojo pas save bute. Kadangi ginčo daiktai buvo įsigyti ieškovei paskirtame bute gyvenančių asmenų poreikių tenkinimui ir jie sudaro buto vertę, todėl teismas juos priteisė ieškovei.
Dėl kompensacijos priteisimo
14. Teismas nurodė, kad šalių turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra už 39 800 Eur, kiekvienam sutuoktiniui turinti tekti ½ turto dalis sudaro 19 900 Eur, ieškovei tenkanti turto dalis sudaro 39 800 Eur, atsakovui – 0 Eur. Todėl už butą iš ieškovės atsakovui priteisė jau teismo sumažintą kompensaciją už ieškovės turto išlaikymą ir pagerinimą - 13 000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai apie atliktus mokėjimus nepatvirtina, jog visos jos patirtos išlaidos buvo skirtos tik bendrai šalių būsto daliai išlaikyti, o ne asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti. Už ieškovei tenkančią didesnę garažo dalį atsakovui priteisė 900 Eur kompensaciją. Iš viso kompensacija atsakovui iš ieškovės sudaro 13 900 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 773,20 Eur žyminis mokestis, 2 200 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 600 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą, o atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 5 681,25 Eur advokato pagalbos išlaidos
16. Teismas nurodė, kad patenkino 50 proc. visų ieškovės patikslinti ieškinio reikalavimų. Todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 786,60 Eur ir atsakovui iš ieškovės – 2 840,63 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisė 1 054,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. CMS, įrašo Nr. 11, tarp S. T. ir I. T. nutraukti dėl sutuoktinio S. T. kaltės, priteisti iš S. T. 5 000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą I. T., garažą, su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 800 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine I. T. nuosavybe, priteisti iš I. T. 10 774,20 Eur kompensaciją S. T., kitą sprendimo dalį palikti galioti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismų praktiką. Teismas turėjo įvertinti įrodymus apie atsakovo vartotą smurtą prieš ieškovę ir dukrą (šeimos narius), nes tai buvo pagrindinė šeimos iširimo ir jos palikimo priežastis bei sąlyga. Teismas turėjo spręsti klausimą dėl CK 3.60 straipsnio 3 dalies normų, nustatančių sutuoktinio kaltės prezumpcijas, taikymo. Ieškovės kaltę nustatė, nenurodęs tam pakankamo pagrindo, nes atsakovo atstovo motyvai dėl ieškovės kaltės deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų dėl atsakovo girtavimo, nuolatinio smurto ir neištikimybės. Atsakovas šių duomenų nei neigė, nei paneigė, tačiau teismas, remdamasis ne paties atsakovo, o jo atstovo teoriniais bei abstrakčiais teiginiais apie lojalumą, suteikė jiems įrodymų galią, atmetė ieškovės pateiktus įrodymus bei pripažino ir ją kalta dėl šeimos iširimo. Visa tai kelia abejonių ir dėl teismo šališkumo. Pagal galiojančią teismų praktiką, jeigu apkaltinamasis nuosprendis dėl fizinio smurto artimoje aplinkoje smurtavusio sutuoktinio atžvilgiu nėra priimtas, tokiu atveju nuo smurto nukentėjęs sutuoktinis smurtavimo faktą santuokos nutraukimo byloje gali įrodinėti bet kokiais faktiniais duomenimis, ką ieškovė ir darė šioje byloje.
17.2. Teismas netinkamai išsprendė santuokos nutraukimo kaltės klausimą, todėl iš naujo turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
17.3. Teismas visiškai neišnagrinėjo ir rezoliucinėje dalyje nenurodė dėl ieškovės reikalavimo dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlimo datos (nuo 2003 m. kovo 8 d.), kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu.
17.4. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė 2003 m. kovo mėn. turėjo automobilį, todėl įrodymų ieškovė neteikė. Tačiau teismas šią aplinkybę vertino atsakovo naudai, todėl pateikiami UAB „Regitra“ duomenys, patvirtinantys, kad nuo 1995 m. lapkričio 11 d. iki 2005 m. balandžio 12 d. savininkės-valdytojos I. T. vardu buvo registruotas automobilis VAZ, 2105, po to - kitas automobilis. Teismas, spręsdamas apie nuosavybę, vadovavosi paties anksčiau padarytomis neteisingomis išvadomis apie bendro ūkio vedimo pabaigą ir kitas šeimos iširimo aplinkybes, todėl neteisingai išsprendė ir šį reikalavimą.
17.5. Teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovui 13 900 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, ieškovės nurodytų jos sumokėtų mokesčių sumą sumažino savo nuožiūra. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo teiginiais, kad ieškovė be atlygio naudojosi atsakovo buto dalimi, todėl privalo susimokėti (vienu atveju laikė tai ir panauda, ir galima nuoma, ir palikimu vaikams, pan.). Atsakovas nesutiko atlyginti dalies mokesčių už komunalinius patarnavimus, tačiau iki šiol ½ buto dalį laikydamas savo asmenine nuosavybe, reikalauja, kad jo buto dalies išlaikymo išlaidas padengtų bendrasavininkis.
17.6. Priklausomai nuo apeliacinio skundo patenkinimo apimties, iš naujo perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Teismas pagrįstai nenustatė jokių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų prezumpcijų. Atsakovas neigia smurtą prieš ieškovę ar vaikus. Ieškovė šioje byloje iš viso neįrodinėjo žiauraus elgesio iš atsakovo pusės buvimo, įrodinėdama tik vienkartinį smurto atvejį. Tačiau ieškovės nurodytos neva smurtinio atsakovo elgesio aplinkybės yra itin neaiškios ir kelia daug abejonių – kodėl medikai užfiksavę smurto atvejį neinformavo policijos, kodėl pas medicinos ekspertą ir apskritai pas medikus nebuvo nuvesta šalių dukra, nors kaip nurodė ieškovė, jai buvo padaryti didesni sužalojimai nei pačiai ieškovei. Atsakovas pritaria teismo išvadoms, kad ieškovės pakviestų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi tai jos vaikai ir kaimynės, su kuriomis ieškovė artimai bendrauja visą gyvenimą, jos yra draugės. Akivaizdu, kad tikrieji skyrybų bylos pagrindai yra ne atsakovo neištikimybė ar elgesys. Šalys daugiau nei dvidešimt metų gyveno pagal jų pačių susikurtą modelį, palaikant santykius per atstumą ir tai jas tenkino. Natūralu, kad per ilgą laiko tarpą jausmai atšalo, šalys susvetimėjo, todėl faktiškai santuoka iširo, tačiau dėl to kalta ne viena pusė, o abi.
18.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jai padarytos neturtinės žalos, neaišku, kodėl įvertinta 5 000 Eur ir kada ji padaryta: ar 2003 m. ar 2023 m.
18.3. Teismas savo sprendime nurodė, kad „ieškovė papildomai pabrėžė, kad įrodinėja, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnis)“, t. y. atsižvelgė į tokį reikalavimą, tačiau nematė pagrindo jo tenkinti. Kadangi ieškovė buvo pripažinta (kartu su atsakovu) kalta dėl santuokos iširimo, taigi ji negali prašyti, kad teismas nustatytų minimą faktą. Be to, ieškovė dėl šių argumentų nesuformulavo apeliacinio skundo reikalavimo (dalyko), todėl jie atmestini.
18.4. Teisiškai nereikšminga, kad ieškovės vardu buvo įregistruotas automobilis (o ne atsakovo). Visuotinai žinoma, kad praktiškai visada automobilis registruojamas vieno asmens vardu, tačiau visiškai nereiškia, kad juo naudojasi tik tas vienas asmuo (ypač kalbant apie sutuoktinius). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad šeima turėjo automobilį. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad būtų jos nurodomu metu (2003-03-24) įsigijusi ginčo garažą.
18.5. Teismo sprendime yra aptartas kompensacijos ieškovei priteisimo klausimas, jos įskaitymas į atsakovui mokėtiną kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto. Taigi, jos reikalavimas buvo išnagrinėtas. Atsakovo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už jos sumokėtas buto išlaikymo išlaidas, kurias ji ir taip turėjo mokėti, naudodamasi butu, ir kurių dalį vis tiek padengė atsakovas, siųsdamas ieškovei pinigines perlaidas, yra neteisėtas ir pagrįstai buvo teismo atmestas.
19. Apeliaciniu skundu atsakovas S. T. prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio mėn. 26 d. sprendimą dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tokiu būdu: priteisti ieškovei I. T. ir atsakovui S. T. nuosavybės teise po ½ dalį buto su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei I. T., asmeninės nuosavybės teise garažą, su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), K12-11, priteisti ieškovei I. T. asmeninės nuosavybės teise automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės I. T. atsakovui S. T. 900 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tokiu būdu: priteisti iš ieškovės atsakovui 4630,22 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Byloje atsakovas prašė taikyti turto dalijimą natūra, todėl teismas, visų pirma, turėjo vertinti galimybę padalinti turtą natūra, ir tik tokią galimybę atmetus, vertinti kitas. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas dalinti turtą jam nepalankiu būdu dėl to, kad jis yra kitos valstybės pilietis, yra diskriminacinis. Atsakovui yra būtina reali, užtikrinta gyvenamoji vieta, kurioje jis galėtų gyventi, grįžęs į Lietuvą. Byloje nėra jokių pagrindų, kad teismas būtų galėjęs netaikyti prioritetinio turto padalijimo natūra būdo, todėl šioje sprendimo dalyje teismas turėjo priimti kitokį sprendimą – padalinti ginčo butą lygiomis dalimis – po 1/2 dalį buto kiekvienai iš šalių.
19.2. Teismo priteista atsakovui kompensacija už ginčo butą nėra teisinga ir pagrįsta. Teismas atsakovui priteisė tik 13 000 Eur kompensaciją už butą t. y. mokėtiną kompensaciją sumažino 6 000 Eur (19 000-13 000). Priteistas dydis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka įstatymu įtvirtinto lygybės principo ir yra sumažintas be jokio realaus pagrindo. Visiškai akivaizdu, kad už tokią kompensaciją atsakovas negalės įsigyti jokio kito gyvenamojo būsto. Turto vertinimu nustatyta buto vertė 38 000 Eur yra gerokai mažesnė, nei rinkos vidurkis. Remiantis nekilnojamojo turto skelbimų duomenų bazės aruodas.lt duomenimis, 2024 m. balandžio mėn. vidutinė buto (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina sudarė 916,52 Eur už kvadratinį metrą, todėl vidutinė ginčo buto pardavimo kaina sudaro 59 408,83 Eur. Darytina išvada, kad, arba turto vertinimas buvo netikslus (ar nesąžiningas), arba butas yra gerokai prastesnės būklės, nei vidutiniškos. Todėl pripažinti, kad ieškovė prisidėjo prie buto vertės išsaugojimo, nėra jokio pagrindo. Be to, pati ieškovė savo patikslintu ieškiniu (2024-02-13 DOK-19456) neprašė priteisti jai kompensaciją (ar mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos) už turto vertės išsaugojimą. Todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Pažymėtina, kad pati ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai kompensaciją (tuo sumažinant atsakovui mokėtiną kompensaciją) kitu pagrindu, t. y. priteisti jai skolą už jos atliktus mokėjimus už ginčo buto komunalines paslaugas. Tačiau teismas šio reikalavimo netenkino.
19.3. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, teismo sprendimu nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka turi būti perskaičiuota, nustatant, kad patenkinta tik 1,5 reikalavimo iš 8, arba 18,5 proc. visų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų. Todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisytina.
20. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovės nuomone, atsakovo prašomas buto padalinimo būdas (kuris gali būti vertinamas tik kaip tam tikras nemotyvuotas kerštas) šalių ginčo neišspręstų iš esmės: atsakovas, gyvendamas Airijoje, ir toliau butu nesirūpintų, mokesčių našta tektų vienai ieškovei. Teismas šią ginčo dalį išsprendė tinkamai, atsižvelgdamas į šalių gyvenimo kontekstą nuo 2003 metų, dėmesio vertas aplinkybes bei įstatymo reikalavimus.
20.2. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog netinkami nustatyta buto vertė, nors atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu buto įvertinimo dydžio neginčijo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – UAB „Regitra“ pažymą apie ieškovės vardu transporto priemonių registravimo laiką. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekilo ginčo, jog 2003 m. kovo mėn. ieškovė jau turėjo automobilį, o susipažinus su teismo sprendimu, paaiškėjo, kad šią aplinkybę teismas vertino atsakovo naudai. Atsakovas šio naujo įrodymo priėmimo klausimą paliko spręsti teismui.
22. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – nekilnojamojo turto skelbimų duomenų bazės aruodas.lt duomenis apie nekilnojamojo turto kainą (duomenys neskelbtini) mieste. Nurodo, kad tai yra sudedamoji apeliacinio skundo dalis. Kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti naują įrodymą – ieškovės siųstą el. paštu laišką atsakovui, kuris, atsakovo nuomone, patvirtina, jog ieškovė nebuvo nutraukusi ryšių su atsakovu, žinojo jo kontaktus, santuokos nutraukti nepageidavo. Nurodo, kad teikti įrodymai neužvilkins skundo išnagrinėjimo, be to, įrodymus teikia ir ieškovė.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymi, kad šalių interesams visą bylos teisminio nagrinėjimo procesą atstovauja teisininkai profesionalai – advokatai, kuriems yra žinomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą byloje. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus.
Dėl apeliacinių skundų esmės
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, taip pat sprendimo dalies dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo sąlygų
27. Ginčijamu sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, apeliaciniu skundu prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), teigdama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovė nurodo, kad atsakovo vartotas smurtas prieš ieškovę ir šeimos narius buvo pagrindinė šeimos iširimo priežastis. Atsakovas šios teismo sprendimo dalies neskundžia.
28. Lietuvos teismų praktika, sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra suformuota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
29. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir šeimos narius (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kad tik atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
32. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuokos iširimą galėjo lemti abiejų sutuoktinių nesutarimai ir pernelyg menkos abiejų sutuoktinių pastangos, kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl santuokos iširimo priežasčių, svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieškovė pripažino, jog pati atsakovą išvarė iš namų ir nepageidavo, kad jis liktų šeimoje, šalys po to nesiekė išsaugoti savo santuokinių santykių. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinės teismo išvados dėl nustatymo kaltės dėl santuokos nutraukimo yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų netinkamo vertinimo laikomi nepagrįstais.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
34. Teisėjų kolegijai nusprendus, jog sprendimo dalis dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo yra pagrįsta ir teisėta - santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis) paliktina nepakeista.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento
35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai neišnagrinėjo ir rezoliucinėje dalyje nenurodė dėl ieškovės reikalavimo dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlimo datos (nuo 2003 m. kovo 8 d.), kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai yra teisiškai pagrįsti.
36. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. spalio 11 d. prašyme patikslinti ieškinį (DOK-123192) suformulavo naują materialinį teisinį reikalavimą - nustatyti, kad I. T. ir S. T. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Prašymas 2023 m. spalio 12 d. teisėjos rezoliucija priimtas, 2023 m. spalio 30 d. gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuris 2023 m. spalio 30 d. teisėjos rezoliucija priimtas. Teismui 2024 m. sausio 3 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, siekiant nustatyti ginčo turto realią vertę ir įpareigojus ieškovę pateikti įrodymus pateikti oficialų turto vertinimą, patikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovė 2024 m. vasario 13 d. pateikė patikslintą ieškinį (DOK-19456), kuris 2024 m. vasario 14 d. priimtas teisėjos rezoliucija.
37. Pagal priimto patikslinto ieškinio turinį matyti, kad ieškovė, įvertinusi turto rinkos vertę, atitinkamai pakeitė prašomą priteisti atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią turto didesnę dalį dydį bei pateikė jį pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, jog ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu tik padidino prašomą priteisti sumą, o ieškinio dalykas – pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai liko nepakitę.
38. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės ne tik pagal 2024 m. vasario 13 d. pateiktame patikslintame ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką, bet ir ieškovės pateiktame 2023 m. spalio 11 d. prašyme nurodytą materialinį teisinį reikalavimą. Tačiau, kaip pagrįstai ieškovė nurodo apeliaciniame skunde, teismas skundžiamame sprendime nėra pasisakęs dėl šio ieškovės ieškinio reikalavimo, rezoliucinėje dalyje taip pat teismo išvados dėl jo nėra (CPK 270 straipsnis).
39. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).
40. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė, kad būtų nustatytas momentas, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms, t. y. siekė išvengti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės - garažo dalijimo, tačiau teismas padalijo šį turtą neišnagrinėjęs minėto ieškovės reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas turto padalijimo klausimas.
42. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį spręsti šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos dalis dėl neišspręsto ieškovės reikalavimo grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Dėl santuokoje įgyto turto vertės
43. Šalys apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo taikytu turto – buto ir garažo padalijimo būdu. Ieškovė siekia, kad garažas nebūtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir atitektų ieškovei, nepriteisinat atsakovui kompensacijos, o atsakovas siekia, kad butas būtų padalintas natūra šalims po ½ dalį. Atsakovo vertinimu, teismas nesprendė dėl buto padalijimo natūra ir turtą padalijo neteisingai ir neproporcingai, lyginant su ieškove. Ginčo tarp šalių dėl automobilio Opel Astra padalijimo nėra. Taip pat atsakovas kelia abejones dėl buto rinkos vertės.
44. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1992 m. kovo 24 d. įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 38 000 Eur vertės (2023 m. gruodžio 6 d. Nekilnojamojo turto išrašas, rinkos vertė pagal UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą), garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), K12-11, 1 800 Eur vertės (UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita), bei automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės (VšĮ „Regitra“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. pažyma). Teismas sprendė, kad minėti daiktai yra byloje dalintina bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
45. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniu skundu kelia abejones dėl buto vertės realumo, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis neteikė įrodymų dėl buto realios vertės, neprašė skirti ekspertizę buto rinkos vertei nustatyti, t. y. sutiko su UAB „Oberhaus“ 2024 m. sausio 19 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatyta buto 38 000 Eur rinkos verte. Taigi, atsakovo nurodyti argumentai yra nauji ir, atsižvelgiant į CPK 306 straipsnio 2 dalį, atsakovas negali jais remtis apeliacinės instancijos teisme.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, priteistos kompensacijos (ne)pagrįstumo
47. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad atsakovas jau daug metų gyvena užsienyje, turi užsienio pilietybę, nusprendė, kad sutuoktiniams priklausantis būstas paliktinas ieškovei, o atsakovui priteistina 1/2 dalies buto vertės kompensacija.
48. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).
50. Teisėjų kolegija išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, turto – ginčo buto padalijimo būdo natūra. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas pirmiausia turėjo nustatyti buto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Kadangi šis turto padalijimo būdas yra prioritetinis, todėl tik įvertinęs jį, teismas turėjo pagrindą taikyti kitą būdą. Teismas rėmėsi tik nustatytomis aplinkybės, jog atsakovas yra užsienio valstybės pilietis ir šiuo metu gyvena užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nedalinti ginčo buto natūra. Taip pat akcentuotina, kad teismas, priteisdamas ginčo butą ieškovei, o atsakovui – kompensaciją, visiškai nevertino ir nesvarstė, ar ieškovė yra finansiškai pajėgi išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją, be to, šios aplinkybės ieškovė net ir neįrodinėjo jokiais įrodymais, o ji yra viena iš esminių aplinkybių sprendžiant klausimą dėl vienam sutuoktiniu turto natūra paskyrimo, o kitam kompensacijos priteisimo už kitam paskirtą turtą. Taip pat sutiktina ir su atsakovo argumentu, kad teismas nevertino ir atsakovo galimybės už priteisimą kompensaciją įsigyti kitą gyvenamąjį plotą.
51. Ginčo tarp šalių dėl buto rinkos vertės – 38 000 Eur nebuvo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisęs ginčo butą natūra ieškovei, atsakovui priteisė iš ieškovės už atsakovui tenkančią ½ dalį buto kompensaciją 13 000 Eur. Teismas nurodė, jog kompensacija (19 000 Eur) mažinama ieškovės turto išlaikymu ir pagerinimu. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu kompensacijos sumažinimu teismo nuožiūra, o atsakovo nuomone, kompensacija, jei ir priteistina, tai iš viso negali būti mažinama.
52. Ieškovė savo prašymą sumažinti atsakovui priteistiną kompensaciją grindė tuo, kad buto mokesčių iš viso sumokėta 16 451,60 Eur, todėl atsakovo dalis yra 8 225,80 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija (19 000 Eur) mažintina šia suma, todėl galutinę kompensaciją už ½ dalį buto sudarytų 10 774,20 Eur. Buto remonto išlaidos nėra ieškinio dalykas ir į sumą, kuria turėtų būti mažintina kompensacija, jos neįtrauktos.
53. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo: „ieškovė priteistiną atsakovui kompensaciją mažina patirtomis buitinėmis išlaidomis, tačiau teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti atsakovo priteisiamos kompensacijos dalies, nes būtent ieškovė gyveno šalių įgytame bute 20 metų, naudojosi ir atsakovo dalimi, kurią atsakovo teigimu, galėjo naudoti savo asmeniniams poreikiams ir gauti iš to netgi piniginę naudą, tačiau to nedarė, o paliko ieškovei, kuri darė remontus ir naudojo kaip savo asmeninę erdvę 20 metų, todėl akivaizdu, kad ji ir mokėjo mokesčius, naudodamasi ir atsakovo 1/2 dalimi “. Taip pat: „ieškovė teismui nepateikė duomenų apie būsto išlaikymui nepriklausomai nuo jos asmeniškai sunaudojamų paslaugų būtinas komunalines paslaugas, taigi, nepagrindė, kuri jos atliktų mokėjimų dalis buvo skirta būtent turtui išlaikyti, o kuri jos asmeniniams poreikiams tenkinti“.
54. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis teismas sumažino priteistiną atsakovui kompensaciją ir kodėl sumažinimo dydį pasirinko teismo nuožiūra, nepagrįsdamas jo (ieškovė prašė sumažinti 8 225,80 Eur, o teismas sumažino 6 000 Eur). Taigi, teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos. Įstatyme nustatyta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant proceso tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 29 punktas).
55. Dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, yra pagrindas daryti išvadą ir apie bylos esmės neatskleidimą, pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes reikalinga išreikalauti papildomus įrodymus bei dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla dalyje dėl ginčo turto - buto ir garažo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto – buto ir garažo padalijimo, byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
Dėl bylos procesinės baigties
56. Apibendrindama nutartyje išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nustatydamas santuokos nutraukimo sąlygas – abiejų sutuoktinių kaltę, pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimo nebuvimą, todėl šių išspręstų reikalavimų dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teismas priimdamas sprendimą neišsprendė ieškovės reikalavimo - nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių išnagrinėti bylos daliai dėl santuokoje įgyto turto – ginčo buto ir garažo padalijimo, susijusių su turto padalijimu natūra, su kompensacijos ir jos dydžio priteisimu bei su šalies, iš kurios priteista kompensacija, finansinėmis galimybėmis išmokėti priteistą kompensaciją. Tai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto – ginčo buto ir garažo padalijimo, kompensacijos priteisimo bei neišspręsto atsakovės jau minėto pareikšto ieškovės reikalavimo ir grąžinti iš naujo juos nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Apeliacinės instancijos teismui nutarus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir neišspęsto ieškovės reikalavimo panaikinti ir šias dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant turėtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,
n u t a r i a:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto - buto su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), garažo, su rūsiu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), K12-11, padalijimo, kompensacijos priteisimo ir ieškovės reikalavimo - nustatyti, kad I. T. ir S. T. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003 m. kovo 8 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, ir bylą šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Jurgita Sujetienė