Civilinė byla Nr. 2YT-45077-845/2018 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38452-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. Č. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Birutė Čereškienė,
n u s t a t ė:
teisme buvo gautas pareiškėjo M. Č. skundas dėl antstolės veiksmų ir eksperto nušalinimo, kuriuo yra ginčijamas antstolės patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2018-11-24 buvo įteiktas 2018-11-22 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/0138, dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka kreditoriaus UAB „Livila“ naudai. Taip pat patvarkymu paskirta ekspertizė nustatyti priklausančio turto rinkos vertei ir ši ekspertizė pavesta atlikti UAB „Verslavita“. Pasak pareiškėjo, vykdomoji byla buvo užvesta, tačiau jis negavo nei vieno patvarkymo, ar kito dokumento, kad būtų taikytas jam priklausančio turto areštas. Pažymėjo, jog 2018-11-22 patvarkymas yra pirmasis dokumentas, iš kurio jis sužinojo apie turto areštą. Nurodė, kad 3/5 žemės sklypas ir statiniai buvo areštuoti 2016 m. kitoje vykdomojoje byloje, kuri yra baigta, atsiskaičius su kreditoriumi. Pažymėjo, jog antstolis pateikė tik patvarkymą dėl ekspertizės areštuotam turtui skyrimo, tačiau neinformavo, kad vykdomojoje byloje buvo taikytas areštas. Taip pat 2018-11-22 patvarkyme nurodyta, kad ekspertizė pavedama atlikti ekspertinei įstaigai, tačiau Teisingumo ministerija nėra pateikusi sąrašo, į kurį būtų įtrauktos įstaigos, turinčios teisę atlikti ekspertizę. Patvarkyme nėra nurodoma, kokiam konkrečiam UAB „Verslavita“ darbuotojui yra pavedama atlikti ekspertizę, nėra aišku, ar šioje įmonėje dirba bent vienas asmuo, įtrauktas į teismo ekspertų, galinčių atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, sąrašą. Taigi, egzistuoja pakankamas pagrindas abejoti antstolio pasirinkto turto vertintojo kvalifikacija atlikti priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę.
Antstolė su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui priklausantis turtas: 3/5 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1857-9041, 3/5 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4994-2003-3017, 3/5 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. 4994-2003-3028, pastato - kluono, unikalus Nr. 4994-2003-3042, pastato - tvarto, unikalus Nr. 4994-2003-3060, pastato - tvarto, unikalus Nr. 4994-2003-3071, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. 4994-2003-3082; esantis Savanorių g. 8, Našlėnų k., Paparčių šen., Kaišiadorių r. sav., buvo areštuoti 2016-08-12 vykdant kitas vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo. Šiuo metu yra vykdomos 6 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolis, vykdydamas vieną vykdomąjį dokumentą, neturi įstatymu numatytos pareigos areštuoti turtą antrą kartą, kai gauna kitą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš to pačio skolininko. Taigi, antstolis užsivedęs vykdomąją bylą Nr.0129/18/01381, neprivalėjo areštuoti antrą kartą skolininko turto ir informuoti skolininką apie anksčiau uždėtą areštą prieš imantis sekančių vykdymo veiksmų, t. y. priimant patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuotam turtui. Antstolė nesutiko ir su skunde nurodytu pareiškėjo teiginiu, kad 2018-11-22 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo yra vienintelis dokumentas, kuris įteiktas užvedus vykdomąją bylą Nr.0129/18/01381. Šį teiginį paneigia vykdomosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2018-10-24 skolininkui siųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir raginimas susimokėti skolą geruoju. Pagal Lietuvos pašto įteikimo pranešimą, visi šie dokumentai įteikti asmeniškai 2018-10-25. Be to, 2018-11-07 skolininkui registruota pašto siunta išsiųsti sekantys dokumentai: patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pasak antstolės, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininko pareikštą nušalinimą ekspertui. Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin. 2005, Nr. 130-4682, 2017-09-22 redakcija) 7 punktas numato, kad „turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (...)“ Antstolio paskirtas vertintojas yra tinkamas, turintis tam įgaliojimus. Antstolis gali pasirinkti ekspertą pats, t. y. jo nesaisto išieškotojo ir skolininko nuomonė dėl eksperto kandidatūros.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Vykdomosios bylos Nr. 0129/18/01381 duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdo 2018-10-12 Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-7844 dėl 50625,87 Eur skolos išieškojimo iš M. Č. išieškotojo UAB „Livila“ naudai. 2018-11-22 antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 0129/18/01381 S-545, kuriuo paskyrė turto rinkos vertės ekspertizę skolininko turtui. Turto vertinimą pavedė atlikti ekspertizės įstaigai UAB „Verslavita“. 2018-11-27 gautas skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas dėl antstolės paskirto eksperto nušalinimo. Skunde skolininkas prašė panaikinti 2018-11-22 priimtą patvarkymą dėl ekspertizės, nes jis negavo turto arešto akto, kuriam patvarkymu paskirta turto rinkos vertės ekspertizė bei jokio kito dokumento šioje vykdomojoje byloje. Prašymą dėl eksperto nušalinimo skolininkas grindė tuo, kad UAB „Verslavita“ neturi ekspertinės įstaigos statuso.
Pažymėtina, kad CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Byloje nustatyta, kad antstolė, įgyvendindama CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskyrė ekspertizę. Ekspertizę atlikti pavedė ekspertizės įstaigai UAB „Verslavita“. Antstolei abejonių dėl eksperto kompetencijos nekilo. Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnio 2 dalis suteikia skolininkui teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti antstolio skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tuo tarpu byloje esantys duomenys liudija, jog skolininko nurodytu adresu siųstas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo buvo įteiktas. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog CPK 644 straipsnio 4 punktas įpareigoja skolininką aktyviai domėtis vykdymo eiga, o to paties straipsnio 2 punktu nurodyta, jog pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Taigi, atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes bei CPK 644 straipsnio įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, jog 2018-11-22 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamai ir pagal CPK 604 straipsnio nuostatas laikomas įteiktu. Taigi, pareiškėjo teiginiai apie informavimą, jog jis nebuvo informuotas apie ekspertizės skyrimą jo turto vertei nustatyti, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti 2018-11-22 patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertės nustatymo skyrimo. Sprendžiant, ar buvo suvaržytos skolininko teisės vykdymo procese, svarbu išsiaiškinti, ar ekspertizė turto rinkos vertinimui buvo paskirta laikantis šią procedūrą nustatančių teisės normų bei išanalizuoti duomenis apie vykdymo proceso eigą bei jo metu atliktų veiksmų įforminimą. Patvarkyme antstolis išaiškino eksperto nušalinimo procedūrą, t. y. kad CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka jis gali pareikšti nušalinimą ekspertui. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų apie CPK 65, 67 straipsniuose įtvirtintų eksperto nušalinimo pagrindų egzistavimą byloje nėra, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos areštuoto turto rinkos vertę nustatyti tik prisiekusiam teismo ekspertui, todėl pareiškėjo teiginiai vertinami kaip subjektyvūs dėl eksperto netinkamumo. Kadangi pareiškėjas nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta turto verte ar paskirto eksperto kompetencija, jo prašymas dėl eksperto nušalinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkas nebuvo aktyvus, nepakankamai domėjosi vykdymo eiga, nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Teismo manymu, skolininkas turi pareigą sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei domėtis vykdymo eiga (CK 1.137 str., CPK 644 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad teisės doktrinoje galioja taisyklė, kad „nėra teisių be pareigų“. Taigi, siekdamas kuo efektyvesnės savo interesų apsaugos, jis turėjo ne tik CPK 643 str. įtvirtintas teises, bet ir CPK 644 str. nustatytas pareigas būti aktyviam ir domėtis vykdymo eiga bei sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, be to, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-297/2010). Tuo tarpu byloje esantys duomenys liudija, kad skolininkas ne tik kad nebuvo aktyvus vykdymo procese, bet ir nebendradarbiavo su antstole.
Pažymėtina, kad CPK 634 straipsnio 2 dalimi įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įvertinant tai, kad skolininkas vykdymo procese nebuvo aktyvus ir nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, nepakankamai domėjosi vykdymo eiga, bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką, antstolė, siekdama teismo sprendimo įvykdymo bei tinkamo išieškotojo interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai paskyrė ekspertizę jo turto vertei nustatyti. Taigi teismas nenustatė, kad antstolė būtų pažeidusi teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimo reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniai, teismas
n u t a r ė:
pareiškėjo M. Č. skundą dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais atmesti.
Pareiškėjo M. Č. skundą dėl eksperto nušalinimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lijana Visokavičienė