Civilinė byla Nr. 2-191-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kukras“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kukras“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Forest brothers“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kukras“ ir R. Ž. 789 227,87 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad R. Ž., dirbdamas ieškovės pirkimų vadovu, perdavė atsakovei UAB „Kukras“ ieškovės komercines paslaptis, kuriomis UAB „Kukras“ pasinaudojus, ženkliai sumažėjo ieškovės veiklos apimtys.
2. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi taikė atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – areštavo R. Ž. ir UAB „Kukras“ priklausančius ir pas juos ar trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus bendrai 1 204 090,01 Eur (4 157 482 Lt) sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, o trūkstamos sumos ribose areštavo atsakovams priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi minėta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis pakeista, panaikinant tam tikroms atsakovo R. Ž. piniginėms lėšoms taikytą areštą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi sumažino Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 121 640,41 Eur (420 000 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi leido atsakovui R. Ž. disponuoti jo darbo užmokesčiu, neviršijant 289,61 Eur (1 000 Lt).
3. Atsakovas R. Ž. pateikė teismui prašymą panaikinti nutartis, kuriomis jo atžvilgiu buvo pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės areštuojant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis 121 640,41 Eur (420 000 Lt) sumai. Nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išnykęs dėl šių priežasčių: Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-311/2014, kurioje atsakovas buvo kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnyje numatytos veikos padarymu, buvo panaikintas Kauno apygardos teismui priėmus 2016 m. liepos 22 d. išteisinamąjį nuosprendį; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti; Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-825/2017, kurioje atsakovas buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, padarymu; nors civilinis ieškovas BUAB „Forest brothers“ apskundė šį nuosprendį apeliaciniu skundu (Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-443-290/2017), iš esmės atsakovo veiksmai teismo jau yra įvertinti; teismų priimtuose nuosprendžiuose bei nutartyse konstatuota, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų BUAB „Forest brothers“ atžvilgiu neatliko; juose nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinį laikyti preliminariai pagrįstu.
4. Atsakovas UAB „Kukras“ taip pat pateikė teismui prašymą panaikinti jo turto areštą, taikytą Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ir patikslintą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Nurodė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017 priėmimo, ieškovo ieškinys šioje byloje negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Baudžiamojoje byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp BUAB „Forest brothers“ apyvartos sumažėjimo ir R. Ž. tariamai neteisėtų veiksmų. Be to, dėl taikomų areštų UAB „Kukras“ nuolat patiria nepatogumų, kadangi negali disponuoti nuosavu turtu, turi nuolat teikti paaiškinimus verslo parteriams bei kredito įstaigoms.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atsakovų prašymų netenkino.
6. Teismas nustatė, jog tiek R. Ž., tiek ir UAB „Kukras“ savo prašymus iš esmės grindžia tuo, kad R. Ž. atžvilgiu inicijuotos baudžiamosios bylos baigėsi priimant išteisinamuosius nuosprendžius. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio bei Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio, ieškovės BUAB „Forest brothers“ civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose buvo palikti nenagrinėti BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka). Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Tais atvejais, kai į bylą pateikiamas išteisinamasis nuosprendis civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl jis buvo priimtas. Dėl šios priežasties teismas sutiko su ieškove, jog išteisinamajame nuosprendyje nurodytų faktų bei aplinkybių vertinimas civilinėje byloje gali būti atliekamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant tarpinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas laikė, kad šioje bylos stadijoje jis negali vertinti išteisinamųjų nuosprendžių įtakos civilinei bylai. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje, tiek Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendyje paminėta galimybė ieškovo patirtos žalos klausimus spręsti civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-234-825/2017 nėra įsiteisėjęs, todėl jo vertinimas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra ribotas.
7. Teismas pažymėjo, jog kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovai nenurodė. Atsakovai nepateikė duomenų apie pagerėjusią finansinę padėtį, ar tai, kad 789 227,87 Eur reikalavimas jiems nėra didelis.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Atsakovė UAB „Kukras“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo UAB „Kukras“ atžvilgiu patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, jog baudžiamosios bylos pagrindu priimtame išteisinamajame nuosprendyje nurodytų faktų bei aplinkybių vertinimas ir tyrimas gali būti atliekamas tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės yra neteisinga bei nepagrįsta. Atsakovei prašant pakartotinai preliminariai įvertinti ieškovės ieškinio pagrįstumą teismas tai ir turėjo padaryti vadovaudamasis naujai paaiškėjusiais faktais – baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu teismų priimtais sprendimais.
2. Nors išteisinamasis nuosprendis ne visais atvejais yra laikomas prejudicinę galią turinčia aplinkybe, akivaizdu, jog tokiuose nuosprendžiuose nustatytos aplinkybės turi reikšmės vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.
3. Dėl nuo 2012 metų taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali tinkamai vykdyti savo veiklos, kyla problemos su kredito įstaigomis, tiekėjais bei pirkėjais. Tokia situacija nėra pateisinama.
9. Ieškovė BUAB „Forest brothers“ atsiliepime su atsakovės UAB „Kukras“ atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įrodinėjimo dalykas bei atsakomybės sąlygų vertinimas nėra tapatūs civilinėje ir baudžiamojoje teisėje, todėl baudžiamąsias bylas nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje priėmė išteisinamąjį nuosprendį R. Ž., bet ne UAB „Kukras“ atžvilgiu, todėl apeliantė negali ja remtis.
3. Didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog prašoma priteisti ar teismo areštuota suma jai nėra didelė, todėl nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui.
10. Atsakovas R. Ž. atsiliepime su atsakovės UAB „Kukras“ atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.
11. Atsakovas R. Ž. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo R. Ž. atžvilgiu patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų prašymų pagrįstumą, pakartotinai nenagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimo.
2. Pagal CPK 182 straipsnio 3 dalį įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir teismas neturi jų pakartotinai vertinti. Kadangi baudžiamosiose bylose R. Ž. buvo pripažintas nepadariusiu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas turėjo tai vertinti kaip aplinkybes, rodančias preliminarų ieškinio nepagrįstumą.
12. Ieškovė BUAB „Forest brothers“ atsiliepime su atsakovo R. Ž. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertina ieškinio pagrįstumo iš esmės, todėl teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo šiuo konkrečiu atveju.
2. Įrodinėjimo dalykas bei atsakomybės sąlygų vertinimas nėra tapatūs civilinėje ir baudžiamojoje teisėje, todėl baudžiamąsias bylas nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nurodytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
3. Didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog prašoma priteisti ar teismo areštuota suma jai nėra didelė, todėl nepaneigė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui.
13. Atsakovė UAB „Kukras“ atsiliepime su atsakovo R. Ž. atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
16. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Šias aplinkybes turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu suinteresuotas asmuo.
17. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai savo prašymus panaikinti jų atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, jog su šia civiline byla susijusiose baudžiamosiose bylose buvo priimti atsakovus išteisinantys teismo nuosprendžiai. Tai reiškia, kad atsakovai kėlė klausimą dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – preliminaraus ieškinio pagrįstumo – egzistavimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nėra pakankamos ieškovės ieškinį civilinėje byloje laikyti preliminariai nepagrįstu. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas šiai pozicijai pritaria.
18. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo ir (ar) pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovai ieškinio preliminarų nepagrįstumą sieja su dviem baudžiamosiomis bylomis, kurios baigėsi nekonstatavus atsakovų veiksmuose, kurie vertinami ir šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (atskirųjų skundų nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 1A-443-290/2017 jau yra užbaigta priimant 2017 m. spalio 24 d. nutartį). Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ne kiekvienas išteisinamasis nuosprendis gali būti pripažįstamas turinčiu prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013). Kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakomybės sąlygos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės prasme suprantamos skirtingai, todėl konstatavimas nesant neteisėtos veikos baudžiamosios teisės prasme dar nereiškia, kad negali kilti asmens atsakomybė ir civilinės teisės prasme.
20. Šiuo atveju ieškovės pateiktas ir bylos nagrinėjimo eigoje tikslintas ieškinys iš esmės atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ieškovė yra pateikusi teismui jos argumentus pagrindžiančius įrodymus. Išvados apie ieškinyje pateiktų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą (pagrindą taikyti atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę) bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ir minėtos baudžiamosios bylos šioje proceso stadijoje priešingos išvados nesąlygoja.
21. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliantai nepaneigė, grėsmės būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymo nebuvimui neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo ir aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu pažeidžiami proporcingumo ar ekonomiškumo principai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Vien tai, kad atsakovė UAB „Kukras“ vykdydama veiklą patiria tam tikrus nepatogumus dėl taikomų areštų, nėra pakankama pripažinti, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jos teisėtus interesus.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Kazys Kailiūnas