(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 28 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei, Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Juozui Čiviliui,

atsakovės atstovui advokatui Ernestui Šapalui,

nedalyvaujant trečiojo asmens, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių: V. A., O. P. ir M. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,AMP Tranzit“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui (toliau – NŽT) dėl pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: (1) pripažinti negaliojančiais 2012 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties 1 straipsnio dalį, kurioje nurodyta, kad bankrutuojanti AB ,,Daisotra“ pardavė, o pirkėja UAB ,,AMP Tranzit“ nupirko (priėmė nuosavybės teise) ,,visą likusį nekilnojamąjį turtą, kuris yra (gali būti) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamajam turtui priskirtinus statinius, lauko ir vidaus inžinerinius tinklus“ ir 2012 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo akto 1 straipsnio dalį, kad bankrutuojanti AB ,,Daisotra“ perduoda, o UAB ,,AMP Tranzit“ priima ,,visą likusį nekilnojamąjį turtą, kuris yra (gali būti) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamajam turtui priskirtinus statinius, lauko ir vidaus inžinerinius tinklus“ ; (2) pripažinti V. A., O. P. ir M. G. nuosavybės teises į joms nuosavybės teise priklausančiame 1,5336 ha žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esamus įrenginius – 0,7101 ha asfalto dangos, 0,0135 ha betono dangos, 366,70 m betono tvoros.

Ieškovės ieškinyje nurodė, kad 1991 metais buvo kreiptasi atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. A., O. P. ir M. G. senelio B. G. iki nacionalizacijos valdytą 17 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dalis šio ploto buvo išnuomota bankrutuojančiai AB ,,Daisotra“ (Kauno apygardos teismo 2012-10-24 sprendimu AB ,,Daisotra“ pripažinta veiklą pabaigusia ir likvidavo ją dėl bankroto. AB ,,Daisotra“ kaip bankrutavusi įmonė 2013-04-12 išregistruota iš juridinių asmenų registro).

Kauno apygardos administracinis teismas 2009-09-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-87-353/2009 įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 10 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Teismas konstatavo, kad BAB ,,Daisotra“ nuomojamas 2,8196 ha žemės sklypas nėra valstybės išperkamas, ir todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo pareiškėjoms natūra;  per detalųjį planavimą būtina nustatyti santykį tarp žemės kiekio, reikalingo eksploatuoti BAB ,,Daisotra“ statinius ir pareiškėjams grąžintinos natūra.

2010-09-22 detalaus plano svarstyme dalyvavo UAB ,,AMP Tranzit“ atstovas – direktorius J. C. ir BAB ,,Daisotra“ administratorius K. B.. Svarstyme dalyvavęs K. B. pateikė kreditorių komiteto nepritarimą detaliajam planui ir nurodė, kad savininkams grąžinti formuojamame žemės sklype yra aikštelė automobiliams statyti, valymo įrenginiai, tvora bei apšvietimas. BAB ,,Daisotra“ nepateikus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, Alytaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su BAB ,,Daisotra“ pastabomis dėl detaliojo plano ir jas atmetė bei 2010-10-12 raštu Nr. SD-7355 (6.18) nurodė, kad vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklype kadastro Nr. 1101/0001:46 BAN ,,Daisotra“ priklauso tik pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu savivaldybės administracija paprašė pateikti dokumentus, įrodančius kitų pastatų ar statinių esančių minėtame sklype registraciją ir priklausomybę BAB ,,Daisotra“.

BAB ,,Daisotra“ prašomų dokumentų nepateikė, taip pat neskundė savivaldybės administracijos 2010-10-12 rašto Nr. SD-7355(6.18) bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-12-17 sprendimo Nr. T-252 patvirtinti detalųjį planą. Tad konkliudentiniais veiksmais BAB ,,Daisotra“ patvirtino, savo turtinį ir teisinį nesuinteresuotumą įrenginiais esančiais žemės sklype skirtame atkurti nuosavybės teises.

Pagal parengtą detalųjį planą valstybei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010-12-17 sprendimu Nr. T-252 padalino į du sklypus, iš kurių 1,2860 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo skirtas bankrutuojančios AB ,,Daisotra“ statiniams eksploatuoti. Naujai suformuoto 1,2860 ha žemės sklypo dydis atitiko STR 2.03.02:2005 ,,Gamybos, pramonės ir sandėliavimo sklypų tvarkymas“ nustatytas normas tokios paskirties pastatui eksploatuoti.

Nuosavybės teisėms atkurti ir perduoti ieškovėms privačios nuosavybės teisėmis pagal detalųjį planą buvo suformuotas 1,5336 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovėms 2012-08-29 natūra grąžinto žemės sklypo plotas susideda iš 0,0255 ha kelių, 0,7901 ha žemės ūkio naudmenų, 0,7180 ha užstatytos teritorijos, kurioje 0,7101 ha yra asfalto dangos ir 0,0135 ha betono dangos, likusią dalį užstatyto ploto užima valymo įrenginiai ir tvora.

Atsakovė savo teises grindžia 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir BAB ,,Daisotra“. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartyje (1 straipsnyje) nurodyta, kad BAB ,,Daisotra“ pardavė, o pirkėja UAB ,,AMP Tranzit“ nupirko ,,Pardavėjai bankrutavusiai AB ,,Daisotra“ priklausantį žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, nuo nekilnojamojo turto neatsiejamą ilgalaikį kilnojamąjį turtą, visą likusį nekilnojamąjį turtą, kuris yra (gali būti) įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamajam turtui priskirtus statinius, lauko ir vidaus inžinerinius tinklus. Ieškovės nurodo, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties 1 straipsnis dėl sutarties dalyko neapibrėžtumo yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nenurodyta, kokį daiktą ar kitą turtą ar objektą pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas – pirkti, jį priimti ir už jį sumokėti pinigus, kur tas daiktas yra, t. y. sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas.

Dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties dalyko neapibrėžtumo yra pažeidžiami ieškovių teisėti interesai, nes atsakovei UAB ,,AMP Tranzit“ sudaro prielaidas be ieškovių sutikimo, neatlygintinai, nemokant valstybei žemės mokesčio kaip savu naudotis ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei varžyti ieškovių teisę savo nuožiūra naudotis ir disponuoti žemės sklypu.

 CK 6.396 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat turi būti nurodyta to daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jeigu sutartyje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.

2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties 1 straipsnyje ir 2012-05-14 turto nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo akto 1 straipsnyje nenurodyta apie kokį visą likusį galimą registruoti Nekilnojamojo turto registre turtą kalbama – nenurodyti įstatymo imperatyviai reikalaujami duomenys – koks tai turtas, kokie viešojo registro duomenys individualizuojantys nekilnojamąjį daiktą, taip pat kokia daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype. Todėl ieškovės nurodo, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja.

Atkūrus ieškovėms nuosavybės teises, suformavus ir perdavus joms nuosavybėn 1,5336 ha valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant šį sklypą ieškovių nuosavybėn nebuvo aptartas nuosavybės teisės į žemės sklype esamus įrenginius perėjimo klausimas. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme nenumatyta, kaip pasikeitus žemės sklypo savininkui turi būti sprendžiamas klausimas dėl natūra grąžinamame žemės sklype esamų neregistruotų įrenginių nuosavybės perėjimo. Analogiškus santykius reguliuoja CK 6.395 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus statinius, įrenginius, sodinius ir kitus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Todėl žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esamus įrenginius – asfalto ir betono dangą, tvorą, žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtą taškais 10-1-2-3-45 pripažinti, kad nuosavybės teisė į juos perėjo ieškovėms.

Posėdžio metu ieškovių atstovas palaikė ieškovių reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovės atstovas su ieškovių ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškovių pirmasis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi 2012-05-08 pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartimi atsakovei buvo perleistas pagrindinis daiktas (dirbtuvių pastatas) ir pagrindinio daikto priklausiniai, nuo minėto nekilnojamojo turto neatsiejamas ilgalaikis kilnojamasis turtas, visas likęs nekilnojamasis turtas, kuris yra (gali būti) įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamajam turtui priskirti kiemo statiniai, lauko ir vidaus inžineriniai tinklai, esantys žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

2012-05-08 pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties 2 p. aiškiai yra nurodyta, kad parduodamas turtas yra valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas – (duomenys neskelbtini) Alytaus m. k. v., bendras žemės sklypo plotas – 2,8196 ha. Žemės sklypas išnuomotas AB ,,Daisotra“. Nurodytas žemės sklypas, unikalus Nr. 1100-0001-0046, adresas (duomenys neskelbtini), vėliau buvo padalintas į du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Naujas žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus 2012-06-20 įsakymu. Žemės sklypo plane pažymėta, kad dalį šio žemės sklypo sudaro pieva (7901 kv. m), o kita dalis (7160 kv. m) yra užstatyta. Šis dokumentas ieškovėms buvo žinomas.

Tarp BAB ,,Daisotra“ ir atsakovės sudaryta pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartis yra teisėta bei galiojanti visa apimtimi, o jos dalyku esantys daiktai, jų buvimo vieta aiškiai apibrėžti. Tai papildomai patvirtina ir aplinkybės, kad ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2015-06-22 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti į ieškovių žemės sklypą patenkantys pagrindinio daikto (dirbtuvių pastato) priklausiniai – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu ,,a1“, aikštelė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu ,,a2“, aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu ,,a3“ bei atsakovės nuosavybės teisės į juos.

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2016-05-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1875-423/2016 nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, priimdama 2015-06-19 sprendimą Nr. cspr1-112, kuriuo buvo įrašyti nekilnojamųjų daiktų – aikštelių a1, a2, a3 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į juos, pagrįstai vertino 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartį kaip tinkamą pagrindą UAB ,,AMP Tranzit“ nuosavybės teisei į ginčo aikšteles įregistruoti. Teismas sprendė, kad atsakovės nuosavybės teisių registracija į dirbtuvių pastato priklausinius buvo atlikta teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2747-214/2015 ir administracinėje byloje Nr. I-1875-423/2016, kuriose dalyvavo ieškovės ir atsakovė, nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovių ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti.

Atsakovė atsiliepime taip pat kėlė klausimą, ar ieškovių teisės apskritai yra pažeidžiamos ir ar jos gali būti ieškovė šioje byloje. Nurodė, jog ieškovių reikalavimo teisė grindžiama NŽT 2012-08-29 sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 2S-315, 2S-316, 2S-317 pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovių materialinės subjektinės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) atsirado tik 2012-08-29, NŽT priėmus sprendimus atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą. 2012-05-08 pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartis bei 2012-06-14 nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo aktas, kurie buvo sudaryti dar prieš priimant sprendimą atkurti ieškovėms nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmimą, nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovių teisių ar teisėtų interesų, nes teises į žemės sklypą ieškovės įgijo vėliau.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

A. G., ieškovių motina, 1991-09-22 tuometinei Alytaus miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės sklypą 17 ha(duomenys neskelbtini) nurodydama grąžinti natūra, o už likusią kompensaciją.

Lietuvos valstybinio archyvo 1991-11-20 pažymėjime Nr. 849-G nurodyta, kad Vyriausiosios rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities Alytaus valsčiaus Miklusėnų seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938-09-03 sąraše įrašytas savininkas G. B. įp. (duomenys neskelbtini) turėjęs 18,48 ha žemės. Kauno apygardos administracinis teismas 2009-09-25 sprendimu įpareigojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 10 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2010-12-17 sprendimu Nr. T-252 ,,Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų formavimo esamo pastato eksploatacijai, tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo bei nuosavybės teisių atkūrimui, detalųjį planą, pagal kurį 1,2860 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo skirtas bankrutuojančios AB ,,Daisotra“ statiniams eksploatuoti, o suformuotas 1,5336 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ieškovėms nuosavybės teisėms atkurti.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-20 įsakymu Nr. DV-466 ,,Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“ patvirtino buvusių savininkų B. G. įpėdinių turėtoje žemėvaldoje suformuoto 1,5336 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą ir nustatė naudojimo duomenis.

NŽT 2012-08-29 sprendimais Nr.2S-315, Nr. 2S-316 ir Nr. 2S-317 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,5336 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybės teises į 1,5336 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB ,,AMP Tranzit“ nuosavybės teise priklausančio (registruoto Nekilnojamojo turto registre) turto šiame sklype nebuvo.

Trečiasis asmuo nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teis) buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams (LVAT 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-431/2006).

2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės ir BAB ,,Daisotra“ nurodyta (1 straipsnis), kad bankrutuojanti AB ,,Daisotra“ pardavė, o pirkėja UAB ,,AMP Tranzit“ nupirko (priėmė nuosavybės teise) bankrutavusiai AB ,,Daisotra“ priklausantį žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, nuo nekilnojamojo turto neatsiejamą ilgalaikį kilnojamąjį turtą, visą likusį (neįvardintą) nekilnojamąjį turtą, kuris yra (gali būti) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamam turtui priskirtus statinius, lauko ir vidaus inžinerinius tinklus, toliau sutartyje vadinamą Turtu: ,,1.Pastatas-Dirbtuvės, NTR Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas kv. m.-2247,64, adresas – (duomenys neskelbtini); 2. 2951/18174 dalį pastato-Buitinių patalpų, NTR Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas kv. m. – 1817,40, adresas – (duomenys neskelbtini)“.

Todėl trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškovų motyvu, kad BAB ,,Daisotra“ pardavimo sandorio dalis, kuria pirkėja UAB ,,AMP Tranzit“ nupirko (priėmė nuosavybės teise) ,,visą likusį nekilnojamąjį turtą, kuris yra (gali būti) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei nekilnojamajam turtui priskirtinus statinius, lauko ir vidaus inžinerinius tinklus“  dėl sutarties dalyko neapibrėžtumo yra neteisėta, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nenurodyta, kokį daiktą arba kitą turtą ar objektą pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas – pirkti, jį priimti ir už jį sumokėti pinigus, kur tas daiktas yra. Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esantis daiktas turi būti individualizuotas. Konkrečios pirkimo-pardavimo be varžytinių sutarties 1 straipsnyje buvo individualizuoti tik du daiktai: pastatas- dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2951/18174 dalys pastato-buitinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškovių ieškinys atmetamas.

Byloje kilo ginčas, ar nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių 2012-05-08 sutarties 1 punktas yra konkretus, informatyvus ir atitinka CK 6.396 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, ar šios sutarties pagrindu perleistas turtas ir vėliau nekilnojamojo turto registre šios sutarties pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės atsakovei į kitus inžinerinius įrenginius – aikšteles yra įregistruotos nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgiant į 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties nuostatas, bankrutavusi AB „Daisotra“ šia sutartimi perleido Atsakovei nuosavybės teisę į sutarties 1 punkte įvardintą ,,nekilnojamąjį turtą ir nuo nekilnojamojo turto neatsiejamą ilgalaikį kilnojamąjį turtą, visą likusį nekilnojamąjį turtą, kuris yra (gali būti) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bei nekilnojamajam turtui priskirtus kiemo statinius, lauko ir vidaus inžinerinius tinklus“. Sutarties 2 punkte apibrėžta, kad parduodamas turtas yra valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas – (duomenys neskelbtini) Alytaus m. k. v., bendras žemės sklypo plotas – 2,8196 ha. Žemės sklypas 1997-07-30 Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo išnuomotas AB „Daisotra“. Dalis 2012-05-08 pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi perleistų Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų nekilnojamųjų daiktų vėliau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip ginčo sutarties 1 punkte nurodyto pastato – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindinio daikto) priklausiniai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija nurodoma, kad kiti inžineriniai statiniai – aikštelės, visos priklauso pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. dirbtuvėms, kurių plotai yra: 7573,00 kv. m.; 5786,00 kv. m.; 2339,00 kv. m. (t. 2, b. l. 109-113). Nuosavybės teisė UAB ,,AMP Tranzit“ į šiuos kitus statinius buvo įregistruota 2012-05-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir įrašas galioja nuo 2015-06-22. 

Valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Naujas žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)s, buvo suformuotas Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus 2012-06-20 įsakymo pagrindu, į jį ieškovėms vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės. Valstybinės žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas 2013-10-16, o 2013-10-17 jo dalyje įregistruotas naujas žemės sklypas, kuris nuosavybės teise dabar priklauso ieškovėms. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) liko ir dalis 2012-05-08 pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartimi atsakovei perleisto nekilnojamojo turto, kuris perleidimo metu dar nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors turtas ir nebuvo įregistruotas registre, tačiau apie jo egzistavimą buvo žinoma visiems suinteresuotiems asmenims. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas nurodė, kad asfaltas buvo paklotas dar 1984 m. ir detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu asfalto aikštelės gyvavimo trukmė jau buvo pasibaigusi daugiau nei 2 kartus. Ieškovų pozicija šiuo klausimu yra prieštaringa, kadangi vienu atveju jie teigia, jog asfalto aikštelė neišliko, tačiau ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovėms nuosavybės teisę į joms priklausančiame žemės sklype esančius konkrečius įrenginius, tarp jų - ir į asfalto aikštelę.

Byloje yra daug dokumentų, kuriuose yra pasisakyta apie ginčo sklypo užstatymą: Detaliajame plane yra nurodoma, kad be gamybos paskirties pastato yra esamos asfalto aikštelės, kurioms suformuotas papildomas lietaus nuotekų linijos su naftos surinkėju; sklype užstatymas pastatais ir statiniais yra esamas, įrengti keliai ir takai, inžineriniai tinklai (3 p.) (t. 1, b. l. 37); administracinėje byloje Nr. I-1875-423/2016 yra statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcija, iš dokumentų turinio matyti, kad vykdant rekonstrukciją suprojektuojami ir statomi valymo įrenginiai, išplečiamos asfaltuotos kiemo aikštelės, projektuojama tvora (1983-04-08 valstybinio statybos reikalų komiteto leidimas Nr. 08-3-1845, išrašas iš 1983-04-25 projektavimo užduoties ir kiti dokumentai), kurie patvirtina, kad šie statiniai buvo suformuoti dar iki Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-12-17 sprendimo Nr. T-252, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „a1“ (asfalto danga) statybos pabaigos metai – 1989 m. Aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu „a2“ (betono plokštės) statybos pabaigos metai – 2000 m. 

Tad teismas daro išvadą, kad neabejotinai ir neginčytinai byloje esančiais dokumentais yra nustatyta, koks 2012-05-08 pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties sudarymo metu viešame registre neįregistruotas nekilnojamasis turtas faktiškai egzistavo valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki jo padalijimo, ir jos yra išlikusios iki šios dienos, ką patvirtina ir ieškovių keliamas reikalavimas šioje byloje.

Dėl šio turto, aikštelių, jau buvo nagrinėjamas ginčas Kauno apygardos administraciniame teisme ir 2016-05-02 buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjų prašymas panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-06-19 sprendimą Nr. cspr1-112, kuriuo buvo įrašyti nekilnojamųjų daiktų – aikštelių a1, a2, a3 (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruotos UAB ,,AMP Tranzit“ teisės į juos, taip pat prašė panaikinti minėtų aikštelių daiktinių teisių registraciją, buvo atmestas (t. 1, b. l. 82-87).

2012-06-20 Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. DV-466 „Dėl žemės sklypo, numatomo grąžinti piliečiams natūra, naudojimo duomenų nurodymo ir plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtino 15336 kv. m ploto naujo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą ir šio žemės sklypo naudojimo duomenis bei taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Žemės sklypo plane pažymėta, kad dalį šio žemės sklypo sudaro pieva (7901 kv. m), o kita dalis (7180 kv. m) yra užstatyta. Su šiuo dokumentu ieškovės susipažino pasirašytinai (administracinė byla Nr. I-1875-423/2016, t. 1, b. l. 98-99), tuo patvirtinama, kad dar iki nuosavybės teisių atkūrimo ieškovėms buvo žinoma apie tai, kad joms suplanuotame grąžinti žemės sklype yra kiti inžineriniai statiniai.

VĮ Registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-06-19 sprendimu Nr. cspr1-112, išnagrinėjusi UAB ,,AMP TRANZIT“ skundą, nustatė, kad yra pagrindas tenkinti jų prašymą ir įrašyti nekilnojamųjų daiktų – aikštelių a1, a2, a3 unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti bendrovės nuosavybės teises į jas (adm. b. Nr. I-1875-423/2016, t. 1, b. l. 14-15). Motyvuojančioje dalyje komisija nurodė, kad tinkamu dokumentu aikštelių įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių įregistravimui laikytina 2012-05-08 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartis, o ne 2015-06-09 deklaracija apie statybos užbaigimą, kadangi pareiškėjas yra tinkamas šių aikštelių įgijėjas, o ne statytojas.

 2015-06-22 Nekilnojamojo turto registre kaip pastato – dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai buvo įregistruotos: aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu „a1“, aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu „a2“, aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu „a3“, bei atsakovės nuosavybės teisės į jas.

LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Viena iš nurodytų aplinkybių yra, kai prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti (minėto straipsnio 6 p.). Nenustačius įstatyme išvardintų aplinkybių, komisija priėmė sprendimą prašymą tenkinti.

Nurodytos aikštelės „a1“, „a2“ ir „a3“ bei atsakovės nuosavybės teisės į jas Nekilnojamojo turto registre įregistruotos būtent 2012-05-08 pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu. Šis faktas įrodo, kad ginčo sutartis buvo tinkamas teisinis pagrindas konkrečiam nekilnojamajam turtui ir atsakovės nuosavybės teisėms į jį įregistruoti viešame registre. Vadinasi, iš ginčijamos sutarties sąlygų buvo aišku, koks viešame registre neįregistruotas turtas buvo perleistas atsakovės nuosavybėn. Šie duomenys buvo pakankami turtui identifikuoti ir registracijai atlikti. Kauno apygardos administracinis teismas 2016-05-02 sprendime konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnis nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, kurias nustačius atsisakoma įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Teismo sprendime nurodoma, kad ,,šiuo atveju vertinant 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartį nebuvo nustatyta įstatyme numatytų aplinkybių, todėl UAB ,,AMP TRANZIT“ nuosavybės teisių registracija buvo atlikta pagrįstai ir teisėtai“.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016-05-02 sprendime konstatuotos ir kitos šiai bylai reikšmingos aplinkybės apie konkretaus nekilnojamojo turto (įskaitant aikšteles) egzistavimą iki ginčo sutarties sudarymo bei aplinkybes, kad ginčo objekto vieta nekito:

 „Iš 2015-06-02 parengtos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad ginčo aikštelės a1 statybos pabaigos metai yra dar 1989 m., aikštelės a2 – 2000 m. (t. 1, b. l. 179-183). Iš statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta dirbtuvių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcija (suprojektuotas ir 1988 m. pastatytas dirbtuvių pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinio matyti, kad vykdant dirbtuvių rekonstrukciją, suprojektuojami ir statomi valymo įrenginiai, išplečiamos asfaltuoto kiemo aikštelės, projektuojama tvora (1983-04-08 Valstybinio statybos reikalų komiteto leidimas Nr. 08-3-1845, išrašas iš 1983-04-25 projektavimo užduoties, 1984-04-24 Komunalinio ūkio valdybos sprendimas Nr. 04-314, išrašas iš VPI „Lietkelprojektas“ 1984 m. darbo projekto, Remonto dirbtuvių rekonstrukcijos Genplanas (t. 1, b. l. 81-86.)“.

„Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-12-17 sprendimu Nr. T-252 patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „Esamos būklės aprašymas“ grafoje „Inžineriniai statiniai“ minimos „esamos asfaltuotos aikštelės“, grafoje „Susisiekimas“ nurodyta, kad „planuojamas sklypas yra padengtas asfaltu“; dalyje „Sprendinių pasekmių vertinimas“ taip pat minima „automobilių stovėjimo aikštelė“, nurodyta, kad „planuojama teritorija – išasfaltuota teritorija“; detaliojo plano brėžinyje matyti, kad žemės sklypo plotas, paskirtas grąžintinam natūra žemės sklypui, pažymėtas sutartiniu ženklu „Esamo užstatymo zona“, taip pat raide „A“, kuri žymi asfaltuotą teritoriją (t. 1, 87-97).“

 „<..> į bylą pateikti Detaliojo plano brėžinys (t. 1, b. l. 97), Statinių išdėstymo planas (t. 1, b. l. 178-179), Dangų suvestinis planas (t. 2, b. l. 37) patvirtina, jog ginčo aikštelių išdėstymas, lokalizacija nekito. 2014-09-18 Dangų ir tvorų kontrolinė – geodezinė nuotraukoje ir jos priede (CD diske) pateikta informacija taip pat patvirtina ginčo statinių vietą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš jų galima nustatyti ginčo statinių išsidėstymą teritorijoje pagal jų ribas dvimatėje erdvėje žyminčių taškų padėtį koordinačių sistemoje ir pagal kiekvieno taško koordinates erdvėje nustatyti statinių lokalizaciją. Geodezinėje nuotraukoje pažymėtos ir ginčo statinių dangos, paskaičiuoti jų plotai, pateikta teritorijos, kurioje išsidėstę statiniai, schema žemėlapyje (t. 2, b. l. 30-31).“

Ieškovės byloje nurodo, kad 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutarties 1 punktas pažeidė imperatyviuosius įstatymo (CK 6.396 straipsnio 1 dalies) reikalavimus, nes sutartyje nebuvo nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat turi būti nurodyta to daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Kadangi tokie duomenys ieškovių manymu nebuvo nurodyti, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja.

Kaip jau buvo nurodyta, šios sutarties sąlygas ir jos teisėtumą jau analizavo Kauno apygardos administracinis teismas 2016-05-02 sprendime ir teismas nepriėmė sprendimo pripažinti šį sandorį niekiniu, nors, vadovaudamiesi CK 1.78 straipsnio 5 dalimi niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius teismas privalo konstatuoti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys byloje yra pareiškę atitinkamą prašymą. Kauno apygardos administracinis teismas 2016-05-02 sprendimu ne tik tokio fakto nekonstatavo, bet ir pripažino, kad 2012-05-08 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartis buvo pagrindas įregistruoti atsakovės nuosavybę į pagrindinio daikto priklausinius – aikšteles.

Nurodytos aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2016-05-02 sprendimu administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl aikštelių registracijos teisėtumo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir šios bylos šalims turi res judicata galią. Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, bankrutavusios AB „Daisotra“ ir atsakovės sudaryta 2012-05-08 pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartis yra teisėta bei galiojanti visa apimtimi, nes jos dalykas yra tinkamai apibrėžtas, t. y. apibūdintas taip, jog nekyla jokių abejonių dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai buvo perleisti.

Kadangi 2012-05-08 pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis yra teisėta bei galiojanti, jos pagrindu 2012-06-14 pasirašytas Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimo–priėmimo aktas, taip pat yra teisėtas bei galiojantis.

Pripažinus nepagrįstu pirmąjį ieškovių reikalavimą, negali būti tenkinamas ir antrasis reikalavimas dėl pripažinimo ieškovėms nuosavybės teisių į joms nuosavybės teise priklausančiame 1,5336 ha žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esamus įrenginius: 0,7101 ha asfalto dangos, 0,0135 ha betono dangos ir 366,70 metrų betono tvoros.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovės atstovas prašė skirti ieškovėms baudą už nepagrįsto ieškinio iškėlimą. Nurodė, kad ieškovės specialiai reiškia teismuose įvairius nepagrįstus reikalavimus ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Ieškovų atstovas prašė šio reikalavimo netenkinti, nes jis nepagrįstas.

CPK 95 straipsnyje yra pasakoma, kokie veiksmai yra pripažįstami kaip piktnaudžiavimas procesu: nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70). Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad abi šalys labai intensyviai gina savo teises dėl susiklosčiusios situacijos. Abi šalys teikia ieškinius, pareiškimus ir bendrosios kompetencijos, ir administraciniams teismams, teikia apeliacijas, siekiant išspręsti situaciją. Tai, kad šalys naudojasi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis neturėtų būti laikoma piktnaudžiavimu procesu. Tačiau atkreiptinas šalių dėmesys, jog jeigu teismui būtų teikiami procesiniai dokumentai tais pačiais pagrindais ir tais pačiais motyvais, teismas galėtų ir kitaip vertinti esamą situaciją.

  Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei iš ieškovių 9480,35 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi beveik 3,6 metų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byla ilgą laiką buvo sustabdyta (nuo 2016-10-24 iki 2019-09-06). Tad atsakovės patirtos išlaidos advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme per kiek daugiau nei pusmetį, kai realiai vyko procesas, negali būti pripažintos pagrįstomis ir ne per didelėmis, nors ir pripažintina, kad atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje/ataskaitoje nurodyti skaičiavimai atitinka rekomendacijų dydžius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sumų yra praktiškai maksimalaus dydžio. Vadovaujantis rekomendacijų 2 punkte numatyta rekomendacija, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes, teismas, atsakovės patirtas išlaidas advokatui mažina pusiau iki 4740 Eur, kurios priteistinos atsakovei iš kiekvienos ieškovės lygiomis dalimis (4740:3=1580 Eur).

   Taip pat valstybės naudai iš ieškovių priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų  siuntimo išlaidos, kurios sudaro – 13,30 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti. 

Priteisti UAB ,,AMP Tranzit“ iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 1580 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 4,43 Eur (keturis eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                            Silvana Girdenienė