Civilinė byla Nr. 2S-1692-553/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21526-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-28439-235/2013 pagal ieškovų M. J. K., N. G. K., T. K., T. V., A. V. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl uždraudimo išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, tretieji asmenys – A. J., T. Č. ir BUAB „Spausk“.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydami uždrausti atsakovui iki BUAB „Spausk“ bankroto byloje nebus parduotas šiai įmonei priklausantis nekilnojamas turtas išieškoti BUAB „Spasusk“ skolą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai pradėjo išieškojimą iš ieškovų (kitų asmenų nei atsakovo skolininkas) svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, nors dar nėra baigtas išieškojimas iš trečiojo asmens BUAB „Spausk“ (skolininko pagal kredito sutartį) nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto – parduotuvės. Ieškovai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skolos išieškojimą, atliekamą pagal vykdomuosius dokumentus: 2013-04-05 Vilniaus miesto 31 notaro biuro notaro S. S. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1088, 1089 ir 1091. Nurodė, kad šiuo metu yra pradėtas vykdymo procesas dėl išieškojimo iš ieškovų įkeistų daiktų, todėl jo nesustabdžius pats reikalavimas uždrausti juos pardavinėti tol, kol neparduota BUAB „Spausk“ parduotuvė, gali būti beprasmis.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-01 nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti išieškojimą pagal 2013-04-05 Vilniaus miesto 31 notaro biuro notaro S. S. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1088, 1089 ir 1091. Teismas nustatė, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį, siekia apginti savo teises nuo žalos darymo ateityje (nuo pirmalaikio jiems įkeisto turto pardavimo varžytinėse), todėl teismas sprendė, kad ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį. Atsižvelgdamas į ieškovų reikalavimo pobūdį, tai, jog ieškovai siekia uždrausti išieškoti iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto, Vilniaus miesto 31 notarų biuro notaras S. S. 2013-04-05 yra išdavęs vykdomuosius įrašus Nr. 1088, 1089 ir 1091, o antstolis R. V. šiuos vykdomuosius įrašus vykdo; tai, kad tęsiant vykdymo veiksmus gali būti pažeistos ieškovų teisės priverstinai realizuojant turtą, teismas sprendė, kad skolos išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, t. y., pagal 2013-04-05 Vilniaus miesto 31 notaro biuro notaro S. S. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1088, 1089 ir 1091, stabdytinas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad reikšdamas prevencinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju ieškovai turi teisę skųsti vykdymo veiksmus Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl prevencinio ieškinio institutas negali būti taikomas. Pažymi, kad tik skolininko BUAB „Spausk“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ). Patenkinus atsakovo reikalavimą iš ieškovų turto arba jiems įvykdžius BUAB „Spausk“ įsipareigojimą, ieškovai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į BUAB „Spausk“ dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. ĮBĮ 34 straipsnio nuostata neriboja atsakovo teisės pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus. Ieškovams priklausantis turtas buvo įkeistas bankui. Kartu su banko prašymu buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, dėl ko visi tolimesni veiksmai yra teisėti.

Ieškovai atsiliepimu prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ginčija nutartį iš esmės tik remdamasis jo nurodomu pačio prevencinio ieškinio nepagrįstumu. Priimant skundžiamą nutartį, ieškinio pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo ir neturėjo būti vertinamas, nes tai teismas atlieka priimdamas sprendimą. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir ieškovų pateikti įrodymai sudaro aiškų preliminarų pagrindą manyti, kad ieškovų reikalavimas pagal prevencinį ieškinį gali būti patenkintas. Ginčydamas nutartį atsakovas nepagrįstai teigia, kad nutartis negalėjo būti priimta, nes jis neatliko neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą tenkinti prevencinį ieškinį. Kol nėra parduotas varžytinėse BUAB „Spausk“ įkeistas atsakovui turtas, nėra aišku, kokio dydžio atsakovo reikalavimas gali būti išieškomas iš ieškovų svetimo daikto hipoteka įkeisto turto. Neuždraudus atsakovui atlikti išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto, kol nėra realizuota parduotuvė (skolininko turtas), iš ieškovų gali būti išieškota didesnė nei Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.195 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma. Vykdant priverstinį išieškojimą atskirai, nenustačius įkeisto turto pardavimo eilės, nė vienas iš ieškovų negali kontroliuoti išieškojimo masto.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 3 dalis) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti (užtikrinti) teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, tačiau šis institutas nėra skirtas materialiųjų teisinių santykių tarp šalių nustatymui. Todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje sprendžiant, ar egzistuoja tiek tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas, tiek sprendimo neįvykdymo reali grėsmė, nėra vertinamas į bylą pateiktų duomenų bei įrodymų turinys. Jeigu toks ieškinys, kokį yra pateikęs teismui ieškovas, iš esmės gali būti pareikštas ir jeigu ieškovui palankus sprendimas iš esmės galėtų būti priimtas, pasitvirtinus jo pateiktų duomenų turiniui, turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (atsakovo turtinė padėtis ir jo mokumo pokyčių perspektyva, galimi atsakovo veiksmai, siekiant išvengti išieškojimo ir pan.). Apelianto teigimu, ieškovai neįrodė būsimų atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš prevencinio ieškinio sąlygų, o atsakovo veiksmai siekiant išieškoti trečiojo asmens BUAB „Spausk“ skolą iš ieškovų svetimo daikto hipoteka įkeisto turto yra teisėti ir pagrįsti reikalingais dokumentais. Minėtais apelianto argumentais yra siekiama nuginčyti ieškinio teiginius apie egzistuojantį ieškovų teisių pažeidimą atsakovui pradėjus išieškoti trečiojo asmens (atsakovo skolininko) skolą iš karto iš ieškovų atsakovo naudai įkeisto turto, prieš tai nerealizavus skolininko atsakovui įkeisto turto. Tačiau minėta, kad tokie argumentai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nes preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės. Preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Ieškinio turinys patvirtina, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens BUAB „Spausk“ buvo sudaryta kredito sutartis, kuria BUAB „Spausk“ prisiimtas įsipareigojimas grąžinti iš atsakovo gautą kreditą buvo užtikrintas tiek šiai įmonei, tiek ieškovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Ieškovų teigimu, trečiojo asmens atsakovo naudai įkeistas turtas iki šiol nėra parduotas, tačiau atsakovas jau pradėjo vykdyti trečiojo asmens skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto ieškovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto tokiu būdu pažeisdamas CK 4.195 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą tvarką, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų pasaugos priemonių taikymo institutą, nepažeidė. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo AB DNB banko atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-01 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė