Administracinio nusižengimo byla Nr. II-340–586/2020
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00154-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
N U T A R I M A S
2020 m. spalio 9 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,
sekretoriaujant J. B.,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio rajone, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. N. 2020 m. liepos 6 d. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-1076-2020 (ROIK 20115445338).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. liepos 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1076-2020 A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d., 08.00 val., Klaipėdos r. sav., Gargžduose, Vilniaus pl. 65, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga šlapia, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį, spausdamas akceleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“), ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 4, 9, 127 punktų reikalavimus.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundas, kuriuo nurodo, jog su nutarimu nesutinka, jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad A. S., sėdęs į savo vairuojamą automobilį, automobilių stovėjimo aikštelėje, darydamas posūkio manevrą į kairę pusę, savo vairuojamu automobiliu apvažiavo vieną ratą ir išvažiavo iš aikštelės per kuro kolonėlės teritoriją, pro tam skirtą, kelio ženklais paženklintą išvažiavimą, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nurodė, kad aikštelės danga buvo šlapia, po gausaus lietaus telkšojo ištisos balos. Posūkio manevrą kairėn atliko siekdamas patikrinti vairuojamo automobilio techninį stovį (variklio, vairo ir stabdžių ABS sistemą). Automobilių stovėjimo aikštelėje, darydamas posūkio manevrą kairėn, šiek tiek akseleruodamas variklį, aikštelėje apvažiavo ratą, automobiliu įsibėgėjęs spaudė stabdžių pedalą, tačiau automobilį jis pilnai valdė ir niekam jokio pavojaus nesukėlė. Pažymėjo, jog aikštelėje ir aplink ją nebuvo nė vieno žmogaus. A. S. važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje, išskyrus vieną krovininį automobilį stovėjusį atokiau aikštelės kampe, kitų transporto priemonių nebuvo. Niekam, o tuo pačiu ir sau, nekėlė jokio pavojaus, nes arti jo vairuojamo automobilio nebuvo jokių kliūčių - medžių, statinių, kitų automobilių ar asmenų. Siekdamas prieš ilgesnę kelionę išbandyti savo automobilio techninę būklę - variklio trauką, vairo mechanizmą, stabdžius ir pan., apvažiavo aikštelėje vieną ratą. Neturėjo jokios tyčios negerbti žmonių (nes jų ten nebuvo) ir visuomenės bei paniekinti elementarias moralės bei elgesio normas, o taip pat pademonstruoti niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. S. atstovo advokato Gedimino Lukausko skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas, ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. liepos 6 d. nutarimą. Nurodė, kad advokatas skunde nurodo, kad A. S. posūkio manevrą kairėn atliko siekdamas patikrinti vairuojamo automobilio techninį stovį (variklio, vairo ir stabdžių sistemos), o manevrą atlikinėjo akseleruodamas variklį bei įsibėgėjęs spaudė stabdžių pedalą, vairuotojas pilnai valdė automobilį ir niekam pavojaus nesukėlė. Institucija dėl advokato išdėstytų faktų kategoriškai nesutinka ir mano, kad tai yra pripažinimas administracinio nusižengimo, už kurį vairuotojas ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Visi advokato išvardinti veiksmai atitinka sąvoką chuliganiškas vairavimas, nes joks teisės aktas nenumato tokios galimybės ir tokio būdo tikrinti automobilio techninio stovio atliekant tokius veiksmus, kokius atliko A. S. tam neskirtoje vietoje. Automobilio techninis stovis turi būti tikrinamas techninių apžiūrų centre, autoservise ar specialiai tam įrengtose teritorijose, tačiau tikrai ne automobilių stovėjimo aikštelėje. Nors automobilių stovėjimo aikštelėje pašalinių asmenų ar automobilių nebuvo, joje bet kurią akimirką galėjo atsirasti kitas automobilis, motociklas ar pėstysis asmuo. Mano, kad savo veiksmais A. S. sukėlė pavojų eismo saugumui, nors pasekmių dėl to ir neatsirado.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašė skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą. Papildomai paaiškino, kad nusižengimo nepadarė. Išvažiavo iš Klaipėdos, užsidegė lemputė, sustojo Dauparuose, pajudino daviklius. Toliau važiavo, bet lemputė vis degė. Lijo lietus, nenorėjo sustoti kelyje, todėl sustojo degalinėje. Išlipo, pažiūrėjo, reikėjo sujudinti daviklius. Jis nepiešė jokios saulės, tik pasukinėjo vairą, kad sujudinti daviklius, nes turėjo važiuoti 200 kilometrų į Radviliškį pas tėvus. Degalinėje nebuvo jokių žmonių, neturėjo jokios tyčios ir noro prieš kažką pasirodyti, norėjo tik susitvarkyti automobilį ir važiuoti. Buvo rytas, apie 09.40, jis apsuko tik vieną ratą, danga buvo šlapia, lijo, nebuvo jokių dūmų iš ratų.
Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. S. nubaustas už tai, kad 2020 m. gegužės 24 d., 08.00 val., Klaipėdos r. sav., Gargžduose, Vilniaus pl. 65, vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivini automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga šlapia, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį, spausdamas akceleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“), ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba, ir tokiu būdu pažeidė KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys A. S. padaryti KET 4, 9, 127 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pagal KET 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo A. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusižengimo. Byloje nenustatyta, kad A. S. pažeidė nors vieną nutarime nurodytą KET punktų reikalavimą - KET 4 ar 9 punktus, kaip ir nenustatyta, kuo remiantis nutarime konstatuotas KET 127 punkto pažeidimas.
Vertinant administracinio teisės nusižengimo byloje surinktus duomenis ir galimumą jų pagrindu kvalifikuoti A. S. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas KET, padaromas būtent dėl chuliganiškų paskatų, tai yra dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. A. S. nurodė, kad neturėjo jokios tyčios ir noro prieš kažką pasirodyti, nebuvo jokių žmonių, kad jam užsidegė lemputė, ir jis norėjo tik sujudinti daviklius, nes turėjo važiuoti 200 kilometrų į Radviliškį pas tėvus. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog įsigilinus į ginčo vairavimo situaciją, darytina išvada, jog A. S. inkriminuota chuliganiško vairavimo veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad įvykis įvyko degalinės stovėjimo aikštelėje, kitų eismo dalyvių visiškai neužfiksuota, jų nėra, nėra ir pėsčiųjų. A. S. išlipa iš automobilio, nueina iki automobilio galo, grįžęs sėda į automobilį, darydamas posūkio manevrą į kairę pusę, savo vairuojamu automobiliu apvažiuoja vieną ratą ir išvažiuoja iš aikštelės. Įvertinant aplinkybę, kad įvykis įvyko ryte, eismo degalinėje nebuvo, transporto priemonių nebuvo, išskyrus vieną krovininį automobilį stovėjusį atokiau aikštelės kampe, aplinkui jokių žmonių nesimato, jo vairuojamame automobilyje keleivių taip pat neužfiksuota, todėl teigti, jog A. S., lyjant, esant šlapiai kelio dangai, apsisukdamas ratu ir išvažiuodamas iš degalinės, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį, pagrindo nėra. Nors A. S. atlikdamas posūkio manevrą - apsukdamas ratą degalinės teritorijoje, šiek tiek akseleruodamas variklį, aikštelėje apvažiavo ratą, automobiliu įsibėgėjęs spustelėjo stabdžių pedalą, veikė kiek neatsargiai, tačiau jokiu būdu ne tyčia ir chuliganiškai. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina A. S. veikoje esant subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų – kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento – veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo), todėl institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. N. 2020 m. liepos 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1076-2020 (ROIK 20115445338) naikintinas, ir administracinė teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina.
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. N. 2020 m. liepos 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1076-2020 (ROIK 20115445338), ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius