Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-68-507/2015 nuasmeninta

                    Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00639-2014-3

                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                    2.7.4.5;

                    2.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

                                       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Gintaro Godos,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 302(21) straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. R. prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

              nustatė:

R. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2014 m. lapkričio 4 d., apie 11.01 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW 530 D“ (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei šoninio atstumo nuo stovinčios transporto priemonės – automobilio „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 220 ir 222 punktų reikalavimus.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimu R. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt (28,98 Eur) dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, – 3000 Lt (869,56 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt (869,56 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimas pakeistas. Panaikintas R. R. 301 straipsnio taikymas ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas padidintas iki trejų metų. R. R. nustatyta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt (869,56 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. R. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir, vadovaujantis ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302(21) straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, R. R. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskyrė griežtesnę administracinę nuobaudą, nes netinkamai nustatė aplinkybę, jog R. R. turi galiojančią administracinę nuobaudą, taigi yra sunkinanti jos atsakomybę aplinkybė. Byloje pateikti duomenys apie R. R. padarytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau teismo procesiniame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2012 m. birželio 13 d. paskirta nuobauda galioja, nors bauda buvo sumokėta 2012 m. birželio 18 d. Vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Apie naują administracinį teisės pažeidimą nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 18 d. duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė klaidingą išvadą apie galiojančias administracines nuobaudas ir neteisingai traktavo sunkinančių aplinkybių buvimo faktą bei su tuo susijusį nuobaudos paskyrimą. Ši materialiosios teisės taikymo klaida, anot pareiškėjos, yra esminė, nes neteisingai taikant teisės normas buvo priimtas griežtesnes teisines pasekmes lemiantis sprendimas.

              Atsiliepimu į prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo Klaipėdos apskrities policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo R. R. prašymo netenkinti.

              Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo paskirta nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, šio teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatą, konstatavo, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės ir eismo saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. R. R., pažeisdama Kelių eismo taisykles, turėjo numatyti galimus padarinius, kilsiančius dėl daromo pažeidimo.

              Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. R. prašymas tenkintinas.

              Nors prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą prašoma grąžinti ją nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis argumentas nurodomas Klaipėdos apygardos teismo padaryta materialiosios teisės taikymo klaida, t. y. ATPK 301 straipsnio netaikymas, procesas, ištaisius šią teisės taikymo klaidą, gali būti užbaigtas negrąžinant bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

              Pirmosios instancijos teismas sprendimą vadovautis ATPK 301 straipsnio nuostatomis ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta, argumentavo tuo, kad R. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu nežymiai apgadintas kitas automobilis, pažeidėja prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimo, sukėlusio automobilio sugadinimą, pati atvyko į policiją ir informavo apie įvykį, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų, bendradarbiavo su policija, atsakomybę lengvina ir tai, kad ji yra 65 metų amžiaus moteris (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jos vairavimo stažas didelis, tokio pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat pažymėjo besivadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kasacinės instancijos teismo praktika tokio pobūdžio bylose (kasacinės instancijos teismo nutarčių nenurodė).

              Apeliacinės instancijos teismas panaikino ATPK 301 straipsnio taikymą, padaręs išvadą, kad išskirtinių aplinkybių, lemiančių ATPK 301 straipsnio taikymą, nėra. Tokia išvada darytina nurodant, kad važiuodama atbuline eiga R. R. užkliudė kitą transporto priemonę, išgirdo, jog nukrito bamperis, įsijungė automobilio signalizacija, tačiau ji neišlipo iš automobilio, nepranešė policijai, o pasišalino iš įvykio vietos; policijos pareigūnai pranešimą apie įvykį gavo apie 11.01 val., o R. R. į policijos komisariatą atvyko tik apie 16.00 val.; tai, kad ji labai išsigando, pasimetė, nežinojo ką daryti, nepateisina pasišalinimo iš įvykio vietos, atsižvelgiant į jos 35 metų turimą vairuotojo stažą. Tai, kad R. R. administracinį teisės pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų amžiaus, yra tik jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jos nepakanka taikyti ATPK 301 straipsnį, taip pat tai, kad R. R. į darbą važiuoja iš Palangos į Šventąją ir kad turi važiuoti atlikti procedūras dėl gresiančios stuburo išvaržos, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų. Be to, R. R. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Taip pat analizuoti vyresniojo patrulio P. B. tarnybinio pranešimo duomenys (apžiūrėjus BMW automobilį ant priekinio bamperio kairės pusės kampo buvo akivaizdžiai matomi sugadinimai, likę dažų likučiai, o apžiūrėjus „VW Jetta“ automobilio sugadinimus ant galinio bamperio dešinės pusės kampo akivaizdžiai matoma kitos transporto priemonės, galbūt padangos (gumos), likučiai po tikėtino kontakto), I. V. parodymai apie tai, kad ji rado nukritusį galinį automobilio bamperį, kurio šonas buvo nubrėžtas, išlindę apšvietimo galiniai laidai. Tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nepagrįsta išvada, jog automobilis „VW Jetta“ buvo apgadintas nežymiai. Apeliacinės instancijos teismas skyrė nuobaudą, atsižvelgdamas į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta minimalaus dydžio nuobauda).

              Iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie R. R. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad nesumokėtų baudų už teisės pažeidimų padarymą R. R. neturi. Apeliacinės instancijos teismas, 2015 m. vasario 6 d. nutartyje teigdamas priešingai, suklydo. Prašyme R. R. akcentuoja būtent šios klaidos padarymą kaip priežastį, lėmusią ATPK 301 straipsnio netaikymą. Vertintina, ar be šios faktinės klaidos yra ar nėra aplinkybių, dėl kurių ATPK 301 straipsnio nuostatos R. R. galėtų ar negalėtų būti taikomos, visuma.

              Pirma, apeliacinės instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad važiuodama atbuline eiga R. R. užkliudė kitą transporto priemonę, tačiau neišlipo iš automobilio, nepranešė policijai, o pasišalino iš įvykio vietos. R. R. paaiškinimai, kad ji labai išsigando, pasimetė, nežinojo ką daryti, iš tikrųjų nepateisina pasišalinimo iš įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – veikos padarymas tyčia – byloje yra nustatytas. Pažymėtina, kad R. R. neginčija pasišalinusi iš įvykio vietos.

              Antra, prisistatymo policijos pareigūnams laikas šiuo konkrečiu atveju niekaip nesusijęs su negalimumu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas – nepaisant to, kad pranešimą apie įvykį policija gavo apie 11.01 val., R. R. į policijos komisariatą atvyko tą pačią dieną po penkių valandų.

              Trečia, vertinant, ar padaryti transporto priemonei sugadinimai gali būti traktuojami kaip nežymūs, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie konkrečią turtinę žalą, padarytą „VW Jetta“ savininkei dėl automobilio sugadinimo, duomenų nėra, R. R. pirmosios instancijos teisme teigė, kad su nukentėjusiąja nėra galimybės susikalbėti. A. B. tarnybinio pranešimo duomenys ir nukentėjusiosios I. V. paaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

              Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės, jog R. R. prisipažino dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, netrukdė jiems atskleisti administracinius teisės pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) pažeidimą padarė pirmą kartą.

              Akcentuotina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-13-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-34-507/2015). Pirmosios instancijos teismo argumentuotai išdėstytos aplinkybės ir padaryta pagrįsta išvada, kad minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalyje skirtina sankcija – 3000 Lt (869,56 Eur) bauda ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams – yra neteisinga ir neproporcinga R. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pavojingumui.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas R. R. ATPK 301 straipsnį, tinkamai pritaikė šio straipsnio nuostatas, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) pobūdį, R. R. asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 4 punktu,

              n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai                                                                                         Vytautas Piesliakas

                                                                                         Olegas Fedosiukas

                                                                                         Gintaras Goda