Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-449/2017                                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21995-2015-7                                                                                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,                                                                                                                                                                                       1.2.3.1.2.6., 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjams Ramūnui Putinui, Daniui Svirinavičiui,

nuteistajam A. N.,

              teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

              A. N. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų.

              Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtą bausmę subendrinus bausmių apėmimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžiu ir su Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 22 d., paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

              Nuteistasis A. N. pripažintas pavojingu recidyvistu.

              M. R. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

              Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės pridėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę (bauda), galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

              Iš nuteistųjų A. N., M. R. ir O. V. solidariai priteista 1 000 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K..

              Iš nuteistųjų A. N. ir M. R. solidariai priteista 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. V..

              Iš nuteistųjų A. N., M. R. ir O. V. solidariai priteista 644,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas O. V., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

              1. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. N. ir M. R. nuteisti už tai, kad jie ir O. V. laikotarpiu nuo 2015-04-16 21.30 val. iki 2015-04-17 01.35 val. O. V. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, M. R. tyčia sudavus ne mažiau kaip 6 smūgius rankomis ir kojomis I. K. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, O. V. tyčia sudavus daugybinius smūgius rankomis, kojomis ir medine durų staktos dalimi I. K. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, A. N. tyčia sudavus daugybinius smūgius rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu, skalbimo mašinos dangčiu, medine lazda, mediniu grindų šepečio kotu I. K. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, vieną kartą šakute dūrus į krūtinės kairę pusę žemiau raktikaulio vidinio galo, ne mažiau kaip 8 kartus užšokus kojomis I. K. ant kūno kairės pusės – kaklo, krūtinės, pilvo, klubinės srities, kairės rankos, tokiu būdu savo kūno svoriu trypiant I. K., gulintį aukštielninką, šiais bendrais veiksmais O. V., M. R. ir A. N. sudavė I. K. ne mažiau kaip 110 smūgių – daugiau kaip po trisdešimt smūgių į kiekvieną ranką, daugiau kaip dvidešimt smūgių į galvą, veidą ir kaklą, daugiau kaip dvidešimt smūgių į nugarą, krūtinę ir pilvą, daugiau kaip dešimt smūgių į kojas, tuo sukėlė I. K. itin didelį skausmą ir kančias bei padarė jam daugybinius galvos plaukuotos dalies, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, abiejų rankų ir kojų sumušimus su odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų panirimus, skydliaukės dešinės skilties ir skrandžio sumušimus su kraujosruvomis, trauminę kraujo išlają po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių momeninėse srityse, buką krūtinės ir pilvo traumą su dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiais, praduriant kairį plautį, kairio plaučio ir širdies sumušimą, kairiojo inksto, kairiojo antinksčio ir plonžarnės pasaito plyšimą su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje, traumą lydint ūmiai progresuojančiam širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumui bei trauminiam šokui, dėl ko I. K. mirė įvykio vietoje, tuo bendrais veiksmais M. R., O. V. ir A. N. itin žiauriai nužudė I. K..

              2. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo alternatyvius prašymus. Nuteistasis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis yra nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tuo atveju, jeigu šis prašymas nebus patenkintas, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atlikti įrodymų tyrimą, į teismo posėdį kviesti ir apklausti B. V., esančią X AVPK areštinėje, (duomenys neskelbtini), ir nuteistojo O. V. seserį, taip pat paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar jis, A. N., dėl kojos traumos galėjo atlikti jam inkriminuotus veiksmus. Be to, prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo B. V. laišką.

              2.1. Skunde nurodoma, kad jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo, A. N., kaltę nėra. Nuteistojo A. N. nuomone, tiek kaltinamasis aktas, tiek prokuroro kalba, tiek ir nuosprendis paremti vien tik nenuosekliais ir prieštaringais kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymais. Jo, A. N., kaltė grindžiama nieko neįrodytais duomenimis, o tik pirmosios instancijos teismo manymu. Nuteistojo nuomone, skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė vien tik nepašalintomis kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) prielaidomis, jų gynybinėmis versijomis, neatsižvelgdamas į tai, kad tam tikros prielaidos patvirtina jo nekaltumą, taip pat jo bei kitų įtariamųjų (nuteistųjų), liudytojų parodymus. Nuteistasis A. N. pažymi, kad jis nuo pat pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos davė nuoseklius parodymus, jog jis jokio nusikaltimo nepadarė.

              2.1.1. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys apie liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusą. Nurodoma, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011 Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje ,,baudžiamojo pobūdžio“ byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009). Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2009). Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes (Teismų praktika, Nr. 35, 2011 m.).

              2.1.1.1. Nuteistojo nuomone, kito nuteistojo (kaltinamojo) O. V. statusas nėra neutralus, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015, kurioje atskleista ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (V. R. v. R., no. 41461/02, judgment of 24 July 2008).

              2.1.1.2. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad kito nuteistojo (kaltinamojo) M. R. statusas lygiai toks pats, tačiau teismas šio nuteistojo parodymais jau nepatikėjo.

              2.1.2. Nuteistojo A. N. nuomone, po įvykio O. V. pakeitė nužudytojo padėtį, daiktus sudėjo į krepšį, viską išvalė, tokiu būdu sunaikindamas svarbiausius įrodymus, o jį apkalbėjo. O. V., žinodamas jo, A. N., praeitį ir suprasdamas, kad apkaltinęs jį, o juo patikės dėl praeities, gali tikėtis švelnesnės bausmės.

              2.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus.

              2.2.1. Nuteistasis nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes kvalifikuotas advokatas jį pradėjo ginti tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, nors jis tokį prašymą buvo išreiškęs, tačiau vėliau sužinojo, kad tokį prašymą, tam, jog į jį sureaguotų ir atsakymą galėtų skųsti, turėjo pateikti raštu jis arba jo gynėjas.

              2.2.2. Nuteistasis nurodo, kad teismas išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto, nes įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, nebuvo patikrinti liečiamumo, leistinumo, pakankamumo aspektais, nebuvo vertinami jų tarpusavio ryšiai ir jų visetas, o remtasi lyg įrodymų visetu tik selektyviai atrinktų jam, A. N., nepalankių įrodymų dalimi. Išvadas dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo teismas galėjo padaryti tik palyginęs byloje surinktų įrodymų turinį tarpusavyje, tačiau to nepadarė.

              2.2.3. Nuteistojo nuomone, šioje byloje teismas pažeidė BPK 369 str. 3 d. nuostatas, nes savo išvadas pagrindė nepatikimais, abejotinais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis prielaidomis, taip pat nepašalino byloje esančių prieštaravimų, motyvuotai neatmetė kaltinimui prieštaraujančių įrodymų, liudytojų parodymams nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią negu kitiems įrodymams. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde nurodoma dar ir tai, kad  šioje byloje ikiteisminis tyrimas yra atliktas nevisiškai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Jo nusikalstamos veikos kvalifikavimas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, kvalifikuojant jo nusikalstamą veiką nesiremta baudžiamosios teisės teorija ir teismine praktika. Ikiteisminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkami jo, A. N., nenaudai, bandant pagrįsti neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Be to, šioje byloje nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų ir nuteistųjų (įtariamųjų, kaltinamųjų).

              2.2.4. Dėl jau išdėstytų argumentų, nuteistojo A. N. nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 304-307 str. keliamų reikalavimų. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2013.

              2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. išdėsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką apie tai, kad išnaudojus visas galimybes nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-24/2014, Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001). Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų ir nepašalino prieštaravimų, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo atlikti įrodymų tyrimą.

              2.3.1. Nuteistasis prašo apklausti B. V. ir nuteistojo O. V. seserį R., nes jam B. V. laiške, kurį prideda prie apeliacinio skundo, nurodė, kad O. V. savo seseriai R. rašė, jog pripažįstą ką padarė ir tai, jog jis (O. V.) daužė tol kol nukentėjusysis nustojo kvėpuoti. Prašo nuteistojo O. V. sesers R. gyvenamojoje vietoje atlikti kratą, nes yra nemaža tikimybė rasti jo nekaltumą įrodantį susirašinėjimą.

              2.3.2. Nuteistasis taip pat prašo paskirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar dėl kojos traumos jis, A. N., galėjo atlikti jam inkriminuotus veiksmus, nes apie tai teismas nuosprendyje išdėstė tik savo nuomonę.

              3. Nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje M. R. yra nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pareikštus civilinius ieškinius atmesti ir panaikinti visas M. R. taikomas procesines prievartos priemones. Nuteistasis taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertą J. V..

              3.1. Skunde nurodoma, kad byloje nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. R. kartu su tariama bendrininkų grupe ar vienas būtų nužudęs I. K.. Byloje išnagrinėti įrodymai suteikia pagrindo išvadai, kad 2015 m. balandžio 16-17 d. I. K. buvo nužudytas, tačiau įrodymus vertinant tiek atskirai, tie visumoje nesuteikia pagrindo išvadai, jog tai padarė M. R., veikdamas bendrininkų grupe ar vienas.

              3.2. Skunde nurodoma, kad nuteistojo M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, iš esmės yra nuoseklūs, logiški ir įtikinami, be to, jo parodymus patvirtina atskiri kiti įrodymai. Skunde nurodoma ir tai, kad kiti įrodymai nepatvirtina M. R. kaltės.

              3.2.1. Apibendrinant M. R. parodymus matosi, kad iki įvykio M. R. neturėjo jokių konfliktų su nukentėjusiuoju I. K., jokiems tarpusavio konfliktams nebuvo pagrindo. Tą dieną M. R. vartojo alkoholinius gėrimus su kitais dviem nuteistaisiais (kaltinamaisiais) ir su jais nei iki kaltinime nurodytojo laiko, nei tuo laiku nesitarė nei žodžiu, nei kokiais nors konkliudentiniais veiksmais ne tik nužudyti I. K., bet ir pastarąjį sužaloti ar sumušti. M. R. parodė, jog iš tiesų tą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus su A. N. ir O. V. pastarojo gyvenamojoje vietoje, po to prisijungė ir I. K.. Taip besivaišinant tarp O. V. ir I. K. kilo konfliktas dėl kažkokios skolos, su kuria jis, M. R., niekaip nebuvo susijęs ir neturėjo jokio intereso nei vieno iš minėtųjų asmenų atžvilgiu. M. R. parodė, jog minėtiems asmenims besiginčijant O. V. ranka trenkė I. K. į veidą, tarp jų prasidėjo muštynės. M. R. buvo pasakęs, kad jie baigtų muštis, tačiau daugiau nesikišo. Tos muštynės persikėlė iš kambario į buto koridorių, iš kurio girdėjosi muštynių garsai. Kuomet vienu metu M. R. nuėjo į koridorių pažiūrėti, pamatė, jog I. K. sėdėjo prie sienos, o O. V. stovėjo prieš jį ir mušė, spardė gulintį I. K., kuris niekaip neatsakinėjo O. V.. M. R. pagalvojo, kas jam yra, ir su kaire koja keletą kartų bakstelėjo į juosmenį iš nugaros pusės tam, kad pažiūrėti, ar dar sąmoningas, tačiau nukentėjusysis I. K. nejudėjo. Prieš išeinant iš buto matė, jog ir A. N. pažiūrėjo, ar I. K. sąmoningas, stuktelėjo jam ties keliais. M. R. išėjo iš buto, o po kokios minutės išėjo ir A. N., išėję jie išsiskyrė. M. R. dėl O. V. parodė, jog pastarasis mušė, spardė I. K. į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę ir kt. Nuteistojo gynėjo nuomone, iš M. R. parodymų matosi, jog jis pats be žodinio užtarimo kitaip negynė I. K. nuo O. V., nes tuo metu pastarojo pats bijojo. Kai M. R. pasakęs O. V., kad šis baigtų muštis, tai O. V. pasižiūrėjo į M. R. perkreiptomis akimis ir M. R. pasidarė net nejauku, jis nenorėjo daugiau kištis. M. R. negalintis pasakyti, ar dar buvo gyvas I. K., kai jis, M. R., išėjo iš buto. Pasižiūrėjo, kad dar lyg judėjo nukentėjusiojo šonai, bet to tiksliai pasakyti M. R. negali. Pats M. R. nekvietė medikų, nes buvo ir išgėręs, ir šoke, be to, nesitikėjo, kad I. K. užmuš. Kitą dieną M. R. O. V. paklausė, ar kvietė medikus, o O. V. atsakė, kad butą susitvarkė, o medikų nekvietė. M. R. jam pasakė eiti į namus ir iškviesti medikus. O. V. telefonu M. R. pasakė, kad nukentėjusysis mėlynas ir negyvas. Iš nuteistojo M. R. parodymų jo gynėjas daro išvadą, kad pats M. R. nukentėjusiojo I. K. nemušė. Tik tada, kai nukentėjusysis jau buvo sumuštas O. V., M. R., tikrindamas, ar nukentėjusysis yra sąmoningas, koja galbūt 2-3 kartus pabaksnojo I. K. į dešinės pusės nugarinę pusę ties juosmeniu. Nematė, kad A. N. muštų I. K., o matė tik kaip nukentėjusįjį mušė O. V.. Apelianto nuomone, iš šių M. R. parodymų nėra jo veiksmuose inkriminuojamo nusikaltimo sudėties.

              3.2.2. Skunde pažymima, kad nuteistojo M. R. parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. M. R. teisme patikslino, kad jis ne įspyrė nukentėjusiajam į šoną, kaip nurodyta jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, bet pabaksnojo tam, jog patikrintų, ar nukentėjusysis yra sąmoningas. Šis lingvistinio pobūdžio skirtumas, apelianto nuomone, atsirado tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. nebuvo išsamiai, visapusiškai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, objektyvūs įrodymai – specialisto išvada ir tą išvadą pateikusio eksperto paaiškinimai teisme – patvirtina jo ginamojo M. R. parodymus, kad jis nespardė nukentėjusiojo, o tik koja keletą kartų pabaksnojo į nukentėjusiojo kūno dešiniąją juosmens sritį, tikrindamas, ar I. K. dar buvo sąmoningas po prieš tai O. V. panaudoto intensyvaus fizinio smurto. M. R. teisme taip pat patikslino, kad nematė, jog A. N. būtų mušęs nukentėjusįjį. Apelianto nuomone, šie nuteistojo M. R. parodymų netikslumai nesuteikia pagrindo teismo išvadai, kad M. R. parodymai buvo nenuoseklūs.

              3.2.3. Skunde nurodoma, kad M. R. parodymus iš esmės patvirtina ir kito nuteistojo A. N. parodymai. Nuteistojo M. R. gynėjas nurodo ir tai, kad iš tiesų A. N. viso proceso metu nedavė visiškai kategoriškų ir aiškių parodymų. Iš pradžių A. N. parodė, kad nematė, jog M. R. mušė I. K., o vėliau teigė, kad M. R. gal kažkur ir sudavė, tačiau tiksliai pasakyti negalėjo, nes žaidė telefonu. Vėliau apklausiamas kaltinamuoju A. N., atsakydamas į patikslinančius klausimus, gana prieštaringai paaiškino, kad M. R. tik spyrė. Nematė, kaip M. R. suduoda smūgius, labiau jie stumdėsi, rankas kilnojo, skyrė juos. Dar vėliau teisme kaltinamasis A. N., atsakydamas į M. R. gynėjo klausimus, kategoriškai parodė, kad M. R. nukentėjusiojo I. K. nemušė.

              3.2.4. Kito nuteistojo O. V. parodymai iš esmės yra nenuoseklūs ir šie parodymai nepatvirtina M. R. kaltės. Aplinkybės, kad O. V. turi protinę negalią ir įvykio dieną išgertas gana didelis alkoholinių gėrimų kiekis, tai pripažįsta ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad tai trukdo jam duoti parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, suteikia pagrindo abejoti nuteistojo O. V. parodymais. Nors nuteistasis O. V. nenuosekliai parodė, kad nukentėjusįjį mušė visi trys nuteistieji, tačiau vis tik didžioji dalis O. V. parodymų atitinka būtent M. R. parodymus. Iš nuteistojo O. V. parodymų matosi, kad M. R. vaidmuo mušant nukentėjusįjį I. K. buvo tik antraeilis. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į kitus bylos duomenis, yra pagrindas išvadai, kad toje dalyje, kurioje O. V. parodymai neatitinka M. R. parodymų, O. V. parodymai yra atmestini. Tokią išvadą, pasak nuteistojo M. R. gynėjo, galima daryti dėl O. V. parodymų nenuoseklumo, šio nuteistojo ypatumų ir įvykio metu buvusią būklę, taip pat ir dėl O. V. tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi.

              3.2.5. Nuteistojo gynėjo nuomone, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, kiti įrodymai nepatvirtina nuteistojo O. V. parodymų dėl jo ginamojo M. R. atliktų veiksmų.

              3.2.5.1. Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matosi, kad netrukus po įvykio medikams O. V. pripažino, jog būtent jis dėl pinigų susiginčijęs su I. K. susimušė, mušė nukentėjusiajam į galvą ir jį spardė. Tame pranešime nuteistasis O. V. nenurodė apie tai, kad kokie nors kiti asmenys būtų konfliktavę su I. K. ar jį būtų mušę. Nuteistojo M. R. gynėjas pažymi, kad tokio pobūdžio asmuo, kaip O. V., dėl jau nurodyto jo stovio, kartais pradžioje dažniausiai ir pasako tiesą. Nors vėliau apklaustas O. V. ir parodė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį I. K. naudojo ne jis vienas, tačiau, pasak apelianto, tie O. V. parodymai yra itin painūs ir nenuoseklūs.

              3.2.5.2. Nuteistojo O. V. parodymai, kad neva M. R. įspyrė nukentėjusiajam į dantis ir sudavė alkūne, iš viso sudavė galbūt 5-6 smūgius, paneigti nuosekliais M. R. parodymais ir iš esmės kito nuteistojo A. N. parodymais, jog M. R. nei spyrė I. K. į dantis, nei mušė alkūne ir pan. Kiti O. V. parodymai suteikia pagrindo abejoti M. R. kalte. O. V. parodė, kad susitarimo sumušti nukentėjusįjį nebuvo. Jis, O. V., buvo parašęs pareiškimą policijai „ant „G“ draugų dėl pinigų, o anksčiau keletą kartų buvo sumušęs I. K. dėl pinigų. Įvykio dieną I. K. paklausęs, kada bus pinigai, kuriuos jo draugai atėmė, ir sudavęs, trenkęs į žandą, gal lietė ir dantis, jis su I. K. „raičiojosi“. Tada M. R. pasakė baigti muštis, o jis, O. V., su A. N. sudavė ir pabaigė. Daugiausiai A. N., pradžioje jis, O. V., susistumdė su I. K., A. N. pribėgęs mušė, o jis, O. V., tik susistumdė, jie norėjo išskirti. A. N. daužė dangčiu, būgnu, keptuve, o M. R. nieko, sėdėjo ir sakė nesimušti, o jis, O. V., su staktos gabalu sudavė nukentėjusiajam į krūtinę ir galvą, įspyrė į šonkaulius ir pilvą, spardė I. K. tol, kol pavargo, apie 50 min.  Iš šių nuteistojo O. V. parodymų, nuteistojo M. R. gynėjo nuomone, matosi, kad nuteistasis akcentavo A. N. ir savo paties O. V. vaidmenį, t. y. nurodo, kad smarkiai mušė nukentėjusįjį būtent jis, O. V., ir A. N.. Skunde dar kartą pažymima, kad nuteistojo O. V. parodymai dėl M. R. veiksmų yra nenuoseklūs.

              3.2.6. Apeliantas nurodo, kad nėra aišku dėl kokių priežasčių teismas suteikė prioritetą tam tikriems O. V. parodymams ir visiškai nepasisakė dėl kitų jo parodymų,  prieštaraujančių kaltinimui dalyje dėl M. R.. Tuo tarpu M. R. teisme duoti parodymai iš esmės atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. M. R. teisme tik patikslino, kad jis ne įspyrė nukentėjusiajam I. K. į šoną, o pabaksnojo tam, jog patikrintų nukentėjusiojo sąmoningumą. Teisme M. R. patikslino ir tai, kad nematė, kad nukentėjusįjį mušė A. N..

              3.2.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir vadovaujantis M. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog jis keletą kartų įspyrė I. K. į dešinįjį šoną, juosmenį, tai ir tokiu atveju, pasak apelianto, nėra pagrindo pripažinti M. R. kaltu dėl nužudymo. Tokią išvadą apeliantas grindžia specialisto išvada Nr. M 418/15(02) ir eksperto paaiškinimais.

              3.2.7.1. Skunde pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog I. K. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos, nes specialisto išvadoje Nr. M 418/15(02) nurodyta, jog I. K. mirė būtent nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, sukėlusius vidaus organų sunkius pažeidimus. Iš eksperto J. V. teisme paaiškinimų matosi, kad tariamai M. R. koja suduoti smūgiai nukentėjusiajam į dešinį šoną negalėjo būti nukentėjusiojo mirties priežastimi, tie sužalojimai atitiktų daugiausia nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam ar tik skausmo sukėlimą. Iš šio eksperto paaiškinimų, nuteistojo M. R. gynėjas daro išvadą, kad buvęs ar tariamas fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūno apatinę dešinę nugarinę juosmens sritį tikrai nebuvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, tas poveikis nepatenka tarp nukentėjusiojo mirties priežasčių. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, tiek specialisto išvada Nr. M 418/15(02), tiek ir eksperto J. V. paaiškinimai ne tik suteikia pagrindo abejoti kaltinimais pareikštais M. R., bet ir juos paneigia. Apeliantas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu M. R. būtų koja sudavęs nukentėjusiajam į šoną, konkrečiau, į juosmens sritį nugaros dalyje (kaip parodė M. R.), tai pastarosios kūno dalys nepriklauso krūtinės ir pilvo sričiai, o būtent nuo sužalojimų visumos į pastaruosius organus (krūtinę, pilvą) nukentėjusysis mirė. Žodynai nurodo, kad krūtinė yra viršutinė, priekinė žmogaus liemens dalis, kurioje yra žmogaus širdis ir plaučiai. O pilvas – žmogaus kūno priekinė liemens dalis, kurioje yra virškinimo organai. Skunde pažymima dar ir tai, kad byloje nenustatyta ir tai, jog pabaksnojimas, ar net ir įspyrimas nukentėjusiajam į minėtąją jo kūno vietą, jau po to, kai nukentėjusiajam buvo suduoti mirtini smūgiai, būtų kaip nors kitaip sąlygoję nukentėjusiojo nužudymą, tai nei nukentėjusįjį kaip nors neutralizavo, nei kitam asmeniui ar asmenims kaip nors kitaip padėjo nužudyti nukentėjusįjį.

              3.2.8. M. R. kaltė netiesiogiai grindžiama ir specialisto išvada Nr. G1092/15(02). Šioje išvadoje M. R. konstatuota muštinė paviršinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. balandžio 17 d., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje, muštinė paviršinė žaizdelė dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja. Tačiau nuteistojo gynėjo nuomone, ši išvada, vertinant ją atskirai ir kartu su kitais duomenis, nesuteikia pagrindo išvadai dėl M. R. kaltės. Skunde nurodoma, kad M. R. buvo peršalęs lūpą, tai sakė ir medicinos ekspertui, tai turėjo užfiksuoti ir tyrėjai. Dešinę plaštaką ir dešinį riešą jis buvo nusibrozdinęs darbe, o kraujas ant M. R. batų atsirado tik tuo atveju, kai bandė patikrinti, ar I. K. dar sąmoningas, iš kur ant kito bato atsirado kraujo lašas M. R. nežino, galbūt bevaikštant užlašėjo. Taigi M. R. parodė apie šių nežymių kūno pažeidimų aplinkybes, be to, ir kiti nuteistieji (kaltinamieji) neparodė apie kokį nors fizinį poveikį iš nukentėjusiojo I. K. pusės. Pasak apelianto, neatsitiktinai ir nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nesiremiama ta specialisto išvada.

              3.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, jog M. R. atlikti veiksmai yra nukentėjusiojo I. K. mirties priežastis, nenustatyta ir M. R. tyčia nužudyti nukentėjusįjį, taip pat nenustatytas dar ir M. R. susitarimas su kokiais nors asmenimis nužudyti nukentėjusįjį I. K., jo tikslas ir motyvas, todėl nėra pagrindo M. R. pripažinti kaltu, kad jis, veikdamas bendrininku grupe, nužudė I. K..

              3.4. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. R. gynėjas nesutinka ir nužudymą kvalifikuojančio požymio, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p., nustatymu. Nuteistojo gynėjo nuomone, M. R. veiksmai nesukėlė ir negalėjo sukelti itin didelio skausmo ir kančių I. K..

              3.5. Skunde pažymima, kad iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistojo gynėjo nuomone, būtų galima svartyti, ar M. R. atlikti veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., sudėties požymius. Net ir taip pakeitus kaltinimą, apelianto nuomone, įrodymų nepakaktų. Pažymima ir apie nusikaltimą, numatytą BK 238 str. Skunde nurodoma, kad M. R. nėra O. V. ar A. N. giminaitis ar šeimos narys, nors jis iš tiesų nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jo matytą I. K. sumušimą. Todėl, apelianto nuomone, M. R. atžvilgiu gal ir galima būtų samprotauti apie tai, ar tuo atveju, jeigu kuriam nors iš kitų kaltinamųjų, ar net ir jiems abiems, būtų pagrindas inkriminuoti I. K. tyčinį nužudymą, tai galbūt M. R. turėtų atsakyti už nepranešimą teisėsaugos įstaigai arba teismui apie tą nužudymą. Tokiu atveju taip pat byloje nėra surinkta akivaizdžių bei neginčijamų įrodymų, jog M. R. iki teisėsaugos pareigūnams nustatant I. K. mirtį būtų neabejotinai žinojęs apie I. K. nužudymą. Tačiau M. R. kaltinamas ir nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, itin žiauriai nužudė I. K.. Šio kaltinimo prokurorui niekaip nekeitus, nekoregavus, M. R. gynyba neturi ir jokio pagrindo toliau analizuoti apie kitokių, nei nurodyta bylos procesiniuose dokumentuose, nors ir ženkliai lengvesnių kaltinimų galimybę M. R. atžvilgiu. Nuteistojo M. R. gynėjas nurodo, kad visas aplinkybes apie galimą kitokį M. R. veiksmų vertinimą išdėstė tam, kad dar kartą parodytų, jog kaltinančioji šalis, bent jau M. R. atžvilgiu, šioje byloje nuėjo pačiu lengviausiu keliu, formaliai ir nesigilinant į svarbius įrodymus, sprendžiant M. R. kaltę, bei neindividualizuojant jo ginamojo veiksmus, subjektyvinę pusę įvykio metu.

              3.6. Iš to, kas išdėstyta nuteistojo M. R. gynėjas daro išvadą, kad šioje byloje liko nepašalintos abejonės dėl M. R. kaltės, kurios turi būti vertinamos M. R. naudai. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes; kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Apelianto nuomone, teismas pažeidė ir BPK 20 str. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gynėjo nuomone, M. R. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), taip pat civiliniai turi būti atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.) ir panaikintos M. R. paskirtos procesinės prievartos priemonės.

              3.7. Skunde nurodoma ir tai, kad bet kuriuo atveju M. R. paskirta per griežta bausmė, neatitinkanti BK bendrosios dalies normų, taip pat priteisti ir per dideli turtinės ir neturinės žalos atlyginimo sumos. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, gyvena faktinėje santuokoje su D. G. – K. ir su ja augina jos du mažamečius vaikus. Be to, M. R. palaiko itin glaudžius santykius su motina R. R.. Šios aplinkybės, pasak apelianto, parodo, kad M. R. turi gana tvirtus socialinius ir šeimyninius ryšius.

              3.8.               Nuteistojo M. R. gynėjas skunde nurodo dar ir prašymą apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti ekspertą J. V., nes pirmosios instancijos teisme ekspertas nevisiškai aiškiai paaiškino savo poziciją. Skunde pažymima, kad po eksperto paaiškinimų pirmosios instancijos teisme kilo dar daugiau abejonių, todėl apeliacinės instancijos teisme išsamiau neapklausus eksperto J. V. yra pagrindas M. R. išteisinti, nes visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens atžvilgiu.

              4. Teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo A. N. apeliacinį skundą. Nuteistojo M. R. gynėjas prašo patenkinti jo apeliacinį skundą. Prokuroras prašo nuteistojo A. N. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

              5. Apeliaciniai skundai atmetami.

              6. Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis teisėjų kolegija patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

              7. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat išnagrinėjo bei įvertino ir didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniuose skunduose, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino A. N. ir M. R. kaltais. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta A. N. ir M. R. nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindas naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.

              8. Kad A. N. ir M. R., veikdami bendrininkų grupe su O. V., nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis itin žiauriai nužudė I. K., patvirtina nuteistojo O. V., liudytojų A. G., B. Š., D. B., T. P., D. L. parodymai, specialisto išvada Nr. M 418/15(02) ir eksperto paaiškinimai, specialistų išvados, apžiūrų ir kratų protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai, iš dalies ir pačių nuteistųjų A. N. ir M. R. parodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

              9. Iš bendrojo pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos stoties raštų matosi, kad 2015 m. balandžio 17 d. 11 val. 14 min. bendrojo pagalbos centras gavo O. V. pranešimą dėl galimai rasto lavono, adresu (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos stotyje 11 val. 22 min. registruotas kvietimas pacientui I. K. (1 t., 181, 183-187 b.l.). Iš apžiūros (greitosios medicinos pagalbos kvietimo pokalbio garso įrašo) protokolo matosi, kad paskambinęs O. V. nurodo, kad „ „mm čia man dabar čia vienas žmogus guli pas mane hatoj reikia kad reikia kad nu ten jisai jau nebegyvas vakar vakare jau“; „nes vakar čia atėjo girtas atėjo pas mane“; „aš vakar jisai miegojo pas mane koridoriuje ten“; „tai aš buvau ryte ryte ploviau ten“; „nu nes nu nes visi aš tvarkausi ten ir po to ir po to“; „O. V.“; „vakar jisai jau ten gulėjo visa naktį“; „susimušėm mes ten su juo susimušėm ir ir dėl pinigų nes jis man pasakė“; „jo mes ten aš jam daviau į galvą ir spyriau iš kojos kad nu kad jis man pasakė pinigus“; „jo ten jisai aš daviau jam bet jis man pasakė kad pinigus atiduoda neatidavė nes pasakė kad atiduos“; „I. K.“; „ne ten mano švogeris“ (3 t., 5-10 b.l.).

              Nuteistasis O. V. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, nes jo atmintis sutrikusi, jis gulėjo ligoninėje, taip pat jo atmintį veikia ir alkoholis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis, O. V., davė teisingus parodymus. Teisme O. V. parodė, kad  jis, A. N. ir M. R. buvo pas jį bute, kai atėjo I. K.. M. R. I. K. paklausė apie pinigus ir prasidėjo grumtynės. Muštynes pradėjo pirmas A. N., po to jis pribėgęs trenkė kumščiu nukentėjusiajam į žandą, o po to iš kelio į nosį ir nukentėjusysis parkrito. Tos pačios apklausos metu O. V. parodė ir tai, kad pirmiausia jis su nukentėjusiuoju susistumdė, krito ant grindų, vartėsi ant butelių. Jis kelis smūgius sudavė I. K.. Jis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į žandą, jis parkrito ant žemės prie vonios ir dar kelis kartus sudavė keliu į nukentėjusiojo nosį. Jie norėjo išskirti jį su I. K., todėl ir vėl gavosi konfliktas. Pirmiausia jis su nukentėjusiuoju susistumdė, o po to A. N. kelis kartus būgnu trenkė nukentėjusiajam į galvą. Tuo metu M. R. gėrė ir sakė nemušti I. K.. Jis nukentėjusiajam staktos kampu sudavė apie 12 smūgių į galvą ir krūtinę, spyrė į šonkaulius, kulnu sudavė į pilvą. Kai jis jam spyrė, tai nukentėjusysis gulėjo ant nugaros koridoriuje. A. N. buvo paėmęs šakutę, dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, galbūt norėjo perdurti plautį. A. N. šokinėjo ant I. K. krūtinės ir galvos. Tos pačios apklausos metu O. V. parodė, kad A. N. šokinėjo ant nukentėjusiojo, tačiau nematė, kad jis šokinėtų ant nukentėjusiojo galvos. A. N. I. K. trankė skambino mašinos būgnu, kuris prieš tai nebuvo sulankstytas, keptuve, skarda ir šluota. Nukentėjusysis buvo mušamas kambaryje ir koridoriuje. Neatsimena, ar M. R. mušė nukentėjusįjį, galbūt ir spyrė nukentėjusiajam. M. R. spyrė nukentėjusiajam į šlaunį ir dantis. Tos pačios apklausos metu parodė ir tai, kad M. R. I. K. spyrė į dantis, taip pat trenkė alkūne į nukentėjusiojo galvą. M. R. galėjo suduoti 5-6 smūgius nukentėjusiajam. Tos pačios apklausos metu O. V. parodė ir tai, kad M. R. nukentėjusiajam ranka trenkė į žandą dėl pinigų. M. R. jam ir A. N. liepė baigti mušti I. K., tačiau jie toliau mušė nukentėjusįjį. Prieš išeidamas M. R. pasakė niekam jų nesakyti vardų, nes bus blogai. Kai jie išėjo, I. K. buvo be gyvybės ženklų. Tos pačios apklausos metu O. V. parodė, kad A. N. ir M. R. sakė nesakyti, kad pas jį gėrė ir atėjo nukentėjusysis, sakė sakyti, jog jis buvo vienas ir jis su I. K. susimušė, nes buvo girti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteisetojo O. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas įtariamuoju O. V. parodė, kad jo bute jis, A. N. ir M. R. gėrė, kai atėjo I. K.. M. R. paklausė I. K., kada bus pinigai, o I. K. atsakė, kad paduos. I. K. atsisėdo ant sofos. Pirmas M. R., nusimojęs batą, vieną kartą įspyrė I. K. į dantis. Nukentėjusiajam iš dantų pradėjo bėgti kraujas, kuris aptaškė lovą, grindis, stalą.  I. K. apsiprausė veidą, nusišluostė ir paprašė atrakinti kambario duris. Jam, O. V., A. N. liepė durų neatrakinti. Tada I. K. nuėjo į tualetą, o A. N. nukentėjusįjį ištempė į prieškambarį. A. N. pradėjo spardyti kojomis, mušti kumščiais į įvairias kūno vietas klūpantį I. K.. Iš kambario A. N. atsinešė išardytos skalbimo mašinos būgną ir tuo būgnu pradėjo trankyti I. K. į galvą ir kitas įvairias kūno vietas. A. N. nukentėjusįjį mušė beveik nesustodamas, sudavė daugybę, daugiau kaip 20, smūgių tiek rankomis, kojomis, tiek ir būgnu į įvairias kūno vietas. Jis stovėjo šalia ir viską matė. Paragintas A. N. ir pats sudavė vieną smūgį į veidą, po to keliu nukentėjusiajam į nosies sritį ir vieną kartą įspyrė koja, apsimovęs batus, į šonkaulių sritį.  Po to A. N., atsinešęs iš kambario grindų šepečio kotą, sudavė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Po to A. N. ir medine lazda daužė I. K., bandė nukentėjusiajam įsmeigti šakutę, tačiau, kiek jis matė, nukentėjusiajam pavyko šakutę nustumti į šoną. Kai nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, A. N. ne mažiau kaip 5 kartus užšoko ant nukentėjusiojo pilvo, krūtinės, galvos. Tuo metu A. N. buvo apsimovęs batus. Po to, kai I. K. jau nebejudėjo, nebekvėpavo, A. N. ir M. R. išėjo (4 t., 130-134 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų O. V. teisme parodė, kad nežino dėl kokių priežasčių jie mušė I. K., galbūt dėl pinigų. Jis buvo parašęs pareiškimą, nes I. K. draugai iš jo buvo atėmę pinigus ir jam į koją peilį įdūrę. A. N. ir M. R., duodami parodymus prieš jį, apkalba jį, sako neteisybę. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaitytas ir nuteistojo (įtariamojo) O. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Parodymų patikrinimo vietoje metu O. V. parodė, kad M. R. I. K. paklausė, kada bus pinigai, nukentėjusysis atsakė, kad po mėnesio, po savaitės. Tada M. R. dešine koja įspyrė nukentėjusiajam į dantis. Po to I. K. apsiprausė veidą. Tada A. N. pasakė, kad dabar jis eis su I. K. pasiaiškinti. A. N. pasiėmė skalbimo mašinos būgną ir juo trankė nukentėjusiajam į galvą, kuris sėdėjo prieškambaryje ant grindų, o atėjęs jis, O. V., ranka sudavė nukentėjusiajam į žandą. A. N. nukentėjusiajam būgnu sudavė apie 5 kartus per galvą, 2 kartus į kaktą, iš viso būgnu nukentėjusiajam sudavė apie 10 kartų. Po to A. N. pasiėmė skalbimo mašinos skardą ir ta skarda apie 15 kartų sudavė nukentėjusiajam, gulinčiam ant grindų ant nugaros. A. N. I. K. dar sudavė ir 2 smūgius kojomis į galvą ir į šonkaulius ar į pilvą.  Kai nukentėjusysis dar buvo kambaryje, tai A. N. jam norėjo įdurti į akį ar gerklę su šakute, bet jis nematė, ar įdūrė. O. V. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip jis pats ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam sudavė apie 10-12 smūgių kojomis į galvos ir į įvairias kūno vietas, spardė šonkaulius, rankomis sudavė du kartus nukentėjusiajam į veidą. O. V. paaiškino, kad pirmas nukentėjusįjį mušė A. N., o jis atėjo antras. A. N., kai jis spardė nukentėjusįjį, jį ragino. Po to A. N. kojomis trypė nukentėjusiojo galvą, apie 8-9 kartus šokinėjo ant galvos, krūtinės. Tuo metu jis stovėjo ir žiūrėjo, kaip A. N. trypė nukentėjusįjį, o M. R. sėdėjo kambaryje ir gėrė, o po to atėjęs pasakė baigti mušti nukentėjusįjį. M. R. jis pasakė, kad jis jau nebemuša, jie jau čia „pridarė“, o A. N. pasakė, kad jis nukentėjusįjį „dabaigs“ ir pradėjo šokinėti ant jo. Parodymų patikrinimo vietoje metu O. V. parodė, kad ir M. R. buvo atėjęs į prieškambarį ir klausė I. K., kada bus pinigai, šis jam atsakė, kad po mėnesio ar po savaitės. Tada M. R. sudavė nukentėjusiajam smūgį ranka ar alkūne ir po šio smūgio nukentėjusysis nukrito. Šį smūgį M. R. sudavė prieš tai, kai I. K. nebuvo taip stipriai sumuštas, tik apspardytas, dar prieš tai, kai A. N. mušė jį būgnu. Iš viso M. R. sudavė du smūgius, vieną smūgį koja į dantis, o kitą kumščiu į žandą ar kaktą, ar akį. Po to jie dar išgėrė ir M. R. ir A. N. išėjo (4 t., 139-142 b.l.).

              Nuteistasis A. N. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, O. V. ir M. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Po to atėjo ir I. K.. O. V. ir I. K. sukonfliktavo dėl skolos. I. K. buvo skolingas O. V.. Jie iš pradžių konfliktavo tik žodžiais, o po to susimušė. O. V. I. K. pastūmė į metalo laužą, todėl nukentėjusysis prasiskėlė galvą. O jis, A. N., skalbimo mašinos būgną numetė į šoną, nes šis būgnas buvo atsiridenęs prie jo, kai I. K. trenkėsi į metalo laužą. Po to jis, A. N., nuėjo nusiplauti rankų, atsinešė rankšluostį ir valė nukentėjusiojo galvą. M. R. skyrė besimušančius O. V. ir I. K., tačiau nukentėjusiajam jau buvo prakirsta galva. Po to O. V. trenkė nukentėjusiajam su durų stakta, kėde. Jie toliau mušėsi, O. V. spardė nukentėjusįjį, į jo kairį šoną, kai nukentėjusysis gulėjo koridoriuje. Matė, kad O. V. nukentėjusiajam trenkė ir su pagaliu. Matė, kad paskutiniai smūgiai stakta buvo suduoti nukentėjusiajam į šonus. O. V. I. K. koridoriuje mušė ne mažiau kaip 40 min. Jis, A. N., nukentėjusįjį ties krūtine, taip pat ir į kitas kūno vietas, 2-3 kartus pajudino koja, todėl liko jo atspaudai, ir pasakė O. V., kad jis užmušė nukentėjusįjį. Matė, kad M. R. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kai šis stovėjo kambaryje. Tos pačios apklausos metu A. N. parodė, kad M. R. tik spyrė nukentėjusiajam, nematė, kad M. R. nukentėjusiajam būtų sudavęs smūgius. Jį O. V., duodamas parodymus apie tai, kad jis daugiausiai mušė nukentėjusįjį, apkalbėjo. Iš buto pirmas išėjo M. R., o po 2 min. išėjo ir jis. Tuo metu I. K. jau buvo negyvas. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. N. parodė ir tai, kad įvykio metu jis turėjo traumą, jo kairė koja buvo lūžusi bei pateikė dokumentus (8 t., 123-125 b.l.). Dėl kokių priežasčių jis 2015 m. balandžio 18 d. apklausoje nenurodė, kad bute buvo ir M. R., nežino. Tos apklausos metu jis buvo išgėręs. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti A. N. parodymai, duoti 2015 m. balandžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d. O. V. bute jis su O. V. ir I. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Nepastebėjo, kad tame bute buvo ir M. R.. O. V. su I. K. aiškinosi dėl skolos, tarp jų kilo konfliktas. Kuris pirmas, ar O. V., ar I. K., vienas kitam sudavė nematė, tačiau, kai tarp jų vyko muštynės, jis juos skyrė. Jam pavyko juos išskirti, tačiau trumpam. Po to O. V. ir I. K. vėl aiškinosi dėl skolos ir vėl pradėjo muštis. Matė, kaip I. K. krito į metalo krūvą, į skalbimo mašiną, kuri buvo išardyta ir šalia jos dar buvo kito metalo. Neįsidėmėjo, ar nukentėjusysis pats nukrito į tą krūvą, ar jį kas nors pastūmė.  Kai jis išėjo iš to buto, tai bute liko O. V. ir I. K.. Jie abu gėrė alkoholinius gėrimus, kai jis išėjo. Jie buvo gyvi, tik I. K. galva buvo kruvina (6 t., 116-117 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų A. N. teisme parodė, kad šios apklausos metu jis buvo girtas, todėl tokius parodymus ir davė. Neatsimena, ar M. R. buvo išėjęs iš kambario, kai nukentėjusysis buvo mušamas. Į M. R. gynėjo klausimą nuteistasis A. N. atsakė, kad M. R. nemušė nukentėjusiojo I. K..

              Nuteistasis M. R. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, O. V. ir A. N. išgėrinėjo, po kurio laiko atėjo I. K.. O. V. su nukentėjusiuoju pradėjo aiškintis dėl pinigų. Jis vieną kartą nukentėjusiajam pasakė, kad šis atiduotų pinigus O. V., nes šie pinigai buvo už neįgalumą. O. V. pasakė, kad nukentėjusysis jam neatiduos tų pinigų. Pirmas muštynes pradėjo O. V., jis ranka trenkė nukentėjusiajam į veidą. Kilo muštynės. O. V. keliu trenkė kelis smūgius nukentėjusiajam. Besimušdami O. V. ir I. K. atsirado koridoriuje, nukentėjusysis griuvo į metalo krūvą. Atsikėlęs nuo sofos jis, M. R., pasakė, kad baigtų muštynes, nes pamatė, kad yra kraujo. A. N. paprašė atnešti rankšluostį, po to A. N. tuo rankšluosčiu valė nukentėjusiojo galvą. I. K. prisėjo ant lovos. O. V. vėl klausė, kada bus pinigai, norėjo pulti. Jis, M. R., nesikišo į konfliktą, atsisėdo ant lovos. Nuėjęs pasižiūrėti į koridorių pamatė, kad I. K. sėdi prie sienos, I. K. buvo pasviręs į tualeto pusę ir užsidengęs veidą, o O. V., stovėdamas prieš nukentėjusįjį, jį spardė ir smūgiavo rankomis. Kai O. V. baigė spardyti nukentėjusįjį, tai jis, M. R., norėdamas pasižiūrėti, ar nukentėjusysis sąmoningas, kaire koja 2-3 kartus stuktelėjo nukentėjusiajam į dešinės pusės nugarinę pusę ties juosmeniu, bet jis jau nebejudėjo. A. N. buvo šalia jo. Prieš išeinant taip pat A. N., norėdamas pasižiūrėti, ar I. K. sąmoningas, galbūt dešine koja stuktelėjo ties nukentėjusiojo keliais. Matė, kaip A. N. būgną, kuris mėtėsi kambaryje, numetė į šiukšlyną tame pačiame kambaryje. Nors A. N. vieną kartą buvo nuėjęs į koridorių, tačiau būgno nesinešė. Jis visą laiką, kol A. N. buvo koridoriuje, jį matė, nes jis stovėjo tarpduryje apie 1 min. Matė, kad nukentėjusysis guli ant nugaros, o O. V., viena koja priminęs I. K., trypė nukentėjusiojo galvą. Po to kelis kartus O. V. užšoko ant nukentėjusiojo krūtinės, pilvo. Jis jam pasakė, kad užtenka, nes užmuši nukentėjusįjį. Tuo metu A. N. kažką darė telefone. Jo paklausęs į kambarį atėjo O. V.. Nežino, ar nukentėjusysis buvo gyvas, kai jis išėjo iš buto. Nuteistasis M. R. teisme parodė ir tai, kad jis O. V. pasakė, kad policijai nesakytų, jog jis ir A. N. buvo bute, o pasakytų, kad jie tarpusavyje (O. V. ir I. K.) susimušė, jog nebūtų problemų, nes jis nukentėjusiojo nemušė. Nuteistojo nuomone, O. V. pasakė, kad pirmas smūgį sudavė jis, M. R., nes norėjo išsukti save. Iš tikrųjų pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė pats O. V.. M. R. parodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė ne viską, nes jis buvo šoko būsenoje. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti M. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltu prisipažinęs iš dalies M. R. parodė, kad jis, O. V. ir A. N. gėrė alkoholinius gėrimus, kai atėjo nukentėjusysis I. K.. O. V. I. K. paklausė, kada jam paduos pinigus, kuriuos jo (I. K.) draugai iš jo pagrobė. I. K. pasakė, kad paduos, tačiau kada, nepasakė. Tada ir jis, M. R., I. K. paklausė, kada O. V. atiduos pinigus, pasakė, kad I. K. pats gali užsidirbti, o O. V. yra neįgalus, jam reikalinga pagalba. I. K. pasakė, kad pinigai bus. Tada O. V. pasakė, kad nukentėjusysis jam nemeluotų, kad nebus tų pinigų ir trenkė kumščiu nukentėjusiajam I. K. į veidą ir jį mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Jie besimušdami nusirideno iki prieškambario. Tada jis, M. R., ir A. N. nuėjo į prieškambarį. I. K. sėdėjo ant prieškambario grindų, prie tualeto, o O. V. jį sėdintį spardė į šonus. Spardė beperstojo. Tada jis, M. R., priėjęs prie nukentėjusiojo, jam įspyrė 3-4 kartus koja, be bato, į nukentėjusiojo nugaros šoną, 2 kartus įspyrė į šlaunį. Tada, kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, tai O. V. nebuvo sustojęs mušti rankomis ir kojomis nukentėjusiojo. A. N. stovėjo priešai nukentėjusįjį. Jam dar nebaigus spardyti I. K., A. N., prisijungęs prie jų, įspyrė, be bato, kelis kartus nukentėjusiajam. Mano, kad A. N. pataikė į nukentėjusiojo kojas, iš nukentėjusiojo šonų buvo jis ir O. V.. Tada jis, M. R., nuėjo į kambarį ir nematė, kas vyko toliau. Pagal garsus girdėjo, kad vyksta muštynės, šaukė A. N. ir O. V., o nukentėjusysis prašė jo nemušti, sakė atiduos tuos pinigus. Matė, kad atėjęs į kambarį A. N. pasiėmė skambimo mašinos būgną ir grįžo į prieškambarį. Iš karto išgirdo, kad suskambo būgno metalas, po to, praėjus apie 1-2 min., vėl atėjęs į kambarį A. N. numetė tą būgną ir atėjęs prie jo, M. R., atsisėdo. Toliau girdėjo iš prieškambario sklindančius muštynių garsus, suprato, kad toliau O. V. muša I. K.. O. V. šaukė, kad nukentėjusysis eitų plauti namų. Praėjus 5 min., kai prie jo atsisėdo A. N., jis, M. R., nuėjo į prieškambarį pakviesti O. V.. Pamatė, kad O. V. kojomis trypia nukentėjusiojo galvą. Tuo metu nukentėjusysis jau gulėjo ant grindų ant nugaros, viršutinė kūno dalis buvo nuoga, be drabužių. Priėjęs prie O. V. jį pakvietė grįžti į kambarį. Tada toliau gėrė ir po to jis su A. N. išėjo. Jis pasakė O. V. niekam nesakyti, kad jis su A. N. buvo, nes nenorėjo problemų, taip pat liepė išsivalyti, išsiplauti butą. Kitą dieną jis liepė O. V. iškvieti greitosios medicinos pagalbą (5 t., 84-89 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų nuteistasis M. R. teisme parodė, kad nukentėjusiajam jis ne spyrė, o tik bakstelėjo, norėjo pajudinti. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užrašyti neteisingai, nes nei jis, nei A. N. nukentėjusiojo nemušė. Apklausos protokole neteisingai užrašyta ir tai, kad A. N., pasiėmęs būgną, jam dingo iš akiračio. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ir nuteistojo M. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Parodymų patikrinimo vietoje M. R. parodė, kad jis, O. V. ir A. N. gėrė alkoholinius gėrimus, kai atėjo nukentėjusysis I. K.. O. V. ir I. K. pradėjo kalbėti apie skolą, pradėjo ginčytis. O. V. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Jie pradėjo grumtis ant sofos, o po to grumtynės vyko ant grindų. Besigrumdami O. V. ir I. K. nuėjo į koridorių. Koridoriuje jie mušėsi, girdėjo sklindančius muštynių garsus. Girdėjo, kad O. V. kalbėjo apie pinigus, o nukentėjusysis sakė, kad surinks ir paduos, galbūt rytoj. Jis su A. N. sėdėjo kambaryje ant sofos. Po kelių minučių jis, M. R., nuėjo į koridorių ir pamatė, kad I. K. sėdi ant grindų, atsirėmęs į sieną, o prieš jį stovi O. V., todėl jis atsistojo prie nukentėjusiojo dešiniojo šono. Po to atėjęs A. N. atsistojo jam iš dešinės. M. R. parodė, kad jis3-4 kartus kaire koja įspyrė nukentėjusiajam, sėdinčiam ant grindų, į dešinįjį šoną, ties juosmeniu, po to 2 kartus įspyrė į nukentėjusiojo sulenktas kojas, ties dešiniąją šlaunim. Tuo metu O. V., stovėdamas priešais nukentėjusįjį, kojomis ir rankomis smūgiavo I. K. į galvą ir kitas kūno vietas, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Jam, M. R., išeidinėjant iš koridoriaus į kambarį, matė, kaip A. N. 2 kartus įspyrė nukentėjusiajam į koją. Nuėjęs į kambarį atsisėdo ant sofos, girdėjo triukšmą. Iš koridoriaus į kambarį atėjęs A. N. pasiėmė skalbimo mašinos būgną ir nuėjo atgal į koridorių. Nors nematė, ką A. N. darė su tuo būgnu, tačiau girdėjo du kartus skardos garsą. Po to atėjęs A. N. padėjo kambaryje būgną ir atsisėdo šalia jo, M. R.. Jiems, A. N. ir M. R., sėdint kambaryje girdėjo koridoriuje muštynių ir butelių traškesio garsus. O. V. I. K. rėkė apie pinigus, sakė, kad jis eis valgyti kambarį. I. K. sakė, kad pinigus paduos. Po kurio laiko jis, M. R., nuėjo į koridorių pasakyti, kad O. V. baigtų, pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, o O. V. viena koja prispaudęs nukentėjusiojo galvą, o kita koja spyrė į galvą. M. R. nuėjo atgal į kambarį. Toliau koridoriuje vyko muštynės. Po to jis, M. R., nuėjo vėl į koridorių ir pamatė, kad I. K. buvo be džemperio, marškinėliai buvo užkelti, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, prakirsta akis virš antakio, aplinkui buvo kraujas. Tada M. R. ir vėl sugrįžo į kambarį, o koridoriuje toliau vyko muštynės. M. R. parodė ir tai, kad antrą kartą nuėjęs į koridorių pasakė, kad baigtų ir O. V. atėjo ir atsisėjo kambaryje, o I. K. liko gulėti ant grindų (5 t., 95-98 b.l.). Po šio perskaityto protokolo M. R. teisme parodė, kad jis A. N. visą laiką matė. A. N., pasiėmęs būgną, nebuvo išėjęs į koridorių. Šie parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, yra tikslesni nei pirmieji, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

              Nukentėjusioji R. V. teisme parodė, kad ji yra nuteistojo O. V. sesuo ir nukentėjusiojo I. K. buvusi sugyventinė. Įvykio vakarą jis su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 22 val. I. K. išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Kitą dieną pas ją atėjo kaimynė ir pasakė, kad I. K. mirė. Vėliau atėjo ir policijos pareigūnai. Žino, kad prie nukentėjusiojo nužudymo prisidėjo visi trys nuteistieji. Anksčiau I. K. draugai O. V. peiliu įdūrė į koją ir iš jo atėmė pinigus. Todėl O. V. galvojo, kad I. K. turėjo jam atiduoti pinigus. Po įvykio ji su O. V. nebendravo. Nors O. V. jai rašė laiškus ir atsiprašė, tačiau apie nužudymo aplinkybes nieko nerašė. Nukentėjusioji parodė ir tai, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. I. K. laidojimo išlaidas padengė V. K.. Su nukentėjusiuoju pragyveno 8 metus, vienas kitą mylėjo ir kartu augino dukrą. Nukentėjusysis prižiūrėdavo jų dukrą, kol ji dirbdavo, nes I. K. niekur nedirbo, gaudavo socialinę pašalpą. Iki įvykio, maždaug dvi savaites prieš, ją atleido iš darbo. Nors nukentėjusysis I. K. nebuvo suteikęs dukrai savo pavardės, tačiau dokumentai patvirtina, kad I. K. yra biologinis jų dukros tėvas. Įvykio metu ir šiuo metu jų dukra buvo laikinojoje globoje, nes jai buvo apribotos motinystės teisės. Nuo 2015 m. ir šiuo metu ji gydosi nuo alkoholizmo, vartoja antidepresantus. I. K. buvo nuteistas už tai, kad ją sumušė.

              Nukentėjusysis V. K. teisme parodė, kad nužudytasis I. K. jo brolis. Jam paskambino R. V. kaimynė ir pasakė, kad jo brolis nužudytas. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. Jo santykiai su broliu I. K. buvo geri. Jo brolis dažniai gerdavo. Jis patyrė turtinę žalą dėl laidojimo išlaidų. Nors kartu su broliu negyveno ir jis turi savo šeimą, tačiau kartą į savaitę su broliu susitikdavo. Kai I. K. gyveno jo bute, jis patikrindavo, kaip jam sekasi gyventi. Po to jie nebegyveno jo bute, prisidarė skolų, todėl jis pardavęs butą nupirko mažesnį butą. Dėl brolio I. K. mirties patyrė išgyvenimus ir skausmą, buvo prislėgtas, kurį laiką negalėjo eiti į darbą.

              Liudytoja A. G. teisme parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalboje. Nuvykusi į įvykio vietą konstatavo I. K. mirtį. Nukentėjusysis buvo negyvas, gulėjo ant žemės, ant jo kūno matėsi smurto žymės. O. V. buvo tame pačiame bute, kuriame gulėjo lavonas. O. V. kažką aiškino, tačiau nieko konkretaus. Šiuo metu visko neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad O. V. pasakė, jog vakare jis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus ir susiginčijo dėl senos skolos. Jis sudavė nukentėjusiajam smūgį, o šis jam atgal ir pradėjo muštis. O. V. jokių kitų asmenų neminėjo, o vis kartojo pasakojimą, kaip jis su I. K. susimušė. Aplink lavoną, kuris buvo tik su trumpikėmis, matėsi kraujo pėdsakai, matėsi, kad kraujas buvo valytas. Ant stalo matė šakutę, ant kurios buvo galimai kraujas, o ant lavono matė sužalojimus, padarytus šakute (1 t., 99-101 b.l.). Liudytoja A. G. patvirtino šiuos parodymus. Ji teisme parodė ir tai, kad kambarys akivaizdžiai buvo tvarkytas, o kažkuriose vietose dar matėsi netvarka.

              Liudytoja B. Š. teisme parodė, kad ji yra O. V. ir nukentėjusiojo kaimynė. Nors įvykio dieną nebuvo namuose, tačiau iš kaimyno Tomo (P.) sužinojo, kad įvykio naktį O. V., A. N. ir M. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Nors po įvykio ji skambino M. R. ir A. N., tačiau dėl visiškai kitų reikalų. Po įvykio paskambinusi M. R. paklausė, ar jis nužudyme dalyvavo. M. R. pasakė, kad I. K. atėjo, o jis jam įspyrė, nes nukentėjusįjį norėjo išvaryti. Po to vėl skambino M. R., tačiau šis pasakė, kad prie nužudymo „rankų neprikišo“. Ji skambino ir A. N., tačiau apie tai nieko jo neklausė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos B. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad įvykio vakarą, apie 19 val. 30 min. – 20 val., parduotuvėje ji sutiko O. V., kuris buvo neblaivus, ir pirko alkoholinius gėrimus, sakė, kad pas jį yra A. N. ir M. R., su jais geria. Kitą dieną pamatė, kad O. V. yra sulaikomas, o iš policijos pareigūnų sužinojo, kad O. V. bute yra nužudytas žmogus. Ji pamatė, kad tai I. K. lavonas, o aplink lavoną daug kraujo. Kadangi žinojo, kad vakare O. V. bute yra M. R. ir A. N., ji įtarė, kad A. N. nužudė I. K., nes A. N., būdamas neblaivus, yra konfliktiško ir agresyvaus būdo. Be to, tarp nukentėjusiojo ir A. N. buvo kažkokie nesutarimai. Ji paskambino M. R. ir pasakė, kad O. V. bute rastas I. K. lavonas ir paklausė, ar jie prie to „prikišo rankas“. Jai M. R. pasakė, kad vakare su O. V. ir A. N. girtavo O. V. bute, taip pat apie 21 val. 30 min. atėjo ir I. K., kuris atsinešė alaus. M. R. atidarė buto duris, tačiau nukentėjusiojo nenorėjo įleisti į butą, nes jame buvo stipriai išgėręs A. N. ir bijojo, kad pastarasis prisikabins prie I. K.. M. R. pasakė, kad du kartus įspyrė I. K., tačiau šis vis tiek įėjo į butą. Jai M. R. pasakė ir tai, kad iš O. V. buto jis išėjo apie 23 val. 30 min., o bute pasiliko A. N. ir I. K., kuris dar buvo gyvas. Po to ji paskambino ir A. N., kuriam taip pat pasakė apie I. K. lavoną. Tačiau A. N. buvo stipriai išgėręs, nesuprato ką jis kalba. Tą pačią dieną jai kelis kartus dar skambino M. R. ir klausinėjo, ar bendrabutyje kas nors ką nors kalba apie nukentėjusiojo nužudymą, tačiau ji atsakė, kad nieko. Po to jai M. R. sakė, kad jis yra ne K., todėl ji jam pasakė, jeigu jis prie nužudymo neprisidėjo, tegul grįžta į namus. M. R. tikino, kad jis nukentėjusiajam nieko nepadarė (1 t., 108-111 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytoja B. Š. teisme parodė, kad jos parodymai teisingi, tačiau ji nesakė, jog išgėręs A. N. būna agresyvus. Ji skaitė protokolą ir jame pasirašė, tačiau apie A. N. agresyvumą nieko nesakė.

              Liudytoja D. B. teisme parodė, kad O. V. yra jos kaimynas. Įvykio metu ji buvo darbe. Dieną prieš įvykį matė, kad O. V. koridoriuje stumdėsi su kažkokiu vyru, pykosi dėl kažkokios skolos. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad 2015 m. balandžio 16 d., apie 22 val., išėjusi į koridorių išgirdo O. V. bute triukšmą. Girdėjo, kad šaukdamas O. V. sakė, kad užmuš, klausė, ar nori, kad dabar su kėde užmuštų, trenks su kėde į galvą. Tuo metu išgirdo duslų trenksmą, galima trenkė kėde į kūną, po to toliau girdėjosi riksmai ir muštynės. Jos nuomone, girdėjosi ne mažiau kaip trijų vyrų balsai (1 t., 97 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytoja D. B. patvirtino savo parodymus. Ji teisme parodė, kad konfliktą, kai O. V. stumdėsi su kitu vyru dėl skolos, matė dieną prieš įvykį. Trijų vyrų balsus girdėjo tame bute, bet jų nematė, o matė O. V. su kitu vyru.

              Liudytojas T. P. teisme parodė, kad įvykio vakarą jis sutiko I. K. ir su juo išgėrė. Kai baigė su nukentėjusiuoju gerti, apie 18 val. nuėjo pas O. V.. Nuteistojo O. V. bute buvo visi trys nuteistieji. Tame bute jis išgėrė ir jam paskambino žmona, todėl pabuvęs maždaug 30 min. jis išėjo į namus. Tuo metu I. K. nebuvo atėjęs į O. V. butą. Kitą rytą jam paskambino O. V. ir pasakė, kad žmogus „nekyla“. Jis pasakė kviesti greitosios medicinos pagalbą. Jis perskambino O. V. ir M. R., jie sakė, kad nežino ką daryti, nes neaišku, ar I. K. gyvas, ar ne. Jis jiems pasakė kviesti greitosios medicinos pagalbą. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti T. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad O. V. ir I. K. visada konfliktuodavo dėl skolų, nes iš apsvaigusio O. V. I. K. paimdavo pinigus. Kitą rytą po įvykio jam skambino M. R., o jis jam atskambino ir M. R. pasakė, kad šiam paskambinęs O. V. pasakė, jog pas jį bute „užlenktas“ I. K., t. y. negyvas, galima sumuštas. Iš M. R. balso suprato, kad šis yra išsigandęs. Tada jis paskambino O. V., kuris pasakė, kad jo bute tarpduryje guli I. K., kuris nejuda, bandė jį judinti, bet jis vis tiek nejuda, ant jo kūno yra mėlynos spalvos dėmės. Jis O. V. pasakė kviesti greitosios medicinos pagalbą. Po to jam dar skambinėjo M. R., kuris klausinėjo ką daryti, jis jam pasakė tą patį – kviesti greitosios medicinos pagalbą. M. R. klausinėjo, ar jis ką nors sužinojo dėl I. K. nužudymo. M. R. jam siūlė susitikti, bet jie nebuvo susitikę (1 t., 103-105 b.l.). Po šių perskaitytų parodymų liudytojas T. P. parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad I. K. yra „užlenktas“, t. y. užmuštas. Jis apklausos metu sakė, kad galimai „užlenktas“. Jis pagalvojo, kad I. K. negyvas. Jie nežinojo ką jiems daryti, todėl jie skambino jam ir klausė patarimo. Apie tai, kad I. K. negyvas, telefonu jie jam nesakė. Jie sakė, kad nežino, ar I. K. gyvas, ar negyvas.

              Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti liudytojo D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2015 m. balandžio mėn. buvo nuvažiavęs pas M. R.. Pas M. R. paliko savo telefoną, todėl po dviejų dienų, apie 8 val., jam M. R. atvežė jo telefoną. M. R. atrodė susinervinęs, sunerimęs, pasakė, kad „prisidirbo“, kažkam „davė į galvą“, jo ieško policija ir jau kažkas yra sulaikytas. Tai įvyko bendrabutyje ((duomenys neskelbtini)). Klausė jo daugiau, bet M. R. sakė, kad papasakos vėliau ir išėjo. Tą pačią dieną apie pietus pas jį atvyko policijos pareigūnai ieškodami M. R.. Kitą dieną M. R. sesuo ar mama pasakė, kad jis ir jo draugas A. N. bei dar trečias asmuo yra sulaikyti dėl nužudymo (1 t., 116-117 b. l.).

              Specialisto išvadoje Nr. M 418/15(02) nurodyta:

• I. K. mirties priežastis yra buka krūtinės ir pilvo trauma su daugybiniais sumušimais, kraujosruvom bei odos nubrozdinimais, dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiais, praduriant kairį plautį, kairio plaučio ir širdies sumušimas, kairiojo inksto, kairiojo antinksčio ir plonžarnės pasaito plyšimas, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje. Traumą lydėjo ūmiai progresuojantis širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas bei trauminis šokas.
• I. K. mirė 12-24 val. iki momento, kai jo kūno apžiūros įvykio vietoje buvo fiksuoti lavoniniai reiškiniai (2015-04-17 13:35 val.). Kraštutinai tikėtinas maksimalus išgyvenimo po sužalojimų padarymo laikas – trys valandos.
• I. K. kūne konstatuota daugybiniai galvos plaukuotos dalies, veido, kaklo, krūtinės, nugaros, pilvo, juosmens, abiejų rankų ir kojų sumušimai su odos nubrozdinimais, minkštųjų audinių kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis, apatinio žandikaulio keturių priekinių dantų panirimai, dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiai, kairio plaučio pažeidimas 9-6 šonkaulio lūžgaliu, kairio plaučio ir širdies sumušimai, skydliaukės dešinės skilties ir skrandžio sumušimai su kraujosruvomis; kairio inksto, kairio antinksčio ir plonosios žarnos pasaito plyšimai, trauminis oro ir kraujo susikaupimas kairėje pleuros ertmėje, kraujo susikaupimas pilvo ertmėje ir užpilvaplėvinio tarpo audiniuose, trauminė kraujo išlaja po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių momeninėse srityse. Visi sužalojimai teismo medicininiu požiūriu yra vienodo susidarymo laiko, švieži, padaryti prieš pat mirtį ir kategoriškai negalima pasisakyti apie jų padarymo seką. Nors ant kūno kairės pusės (kakle, krūtinėje, pilve, klubinėje srityje ir ant kairės rankos) stebėti banguotų batų pado rašto purvinai kruvini atspaudai leidžia daryti objektyvią prielaidą, jog šiais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai sekė po kruvinųjų sužalojimų galvoje ir veide padarymo. Galvos plaukuotoje dalyje ir kaktoje konstatuota daugiau kaip dešimt muštinių tiesiaeigių žaizdų, padarytų smūgiuojant riboto paviršiaus kietu buku daiktu su išreikštomis tiesiaeigėmis briaunomis. Sprande, kaklo priekyje ir šonuose, krūtinės priekyje abipus, pakrūtinio srityje pilvo kairiame krašte, kairėje klubinėje srityje, juosmens kairėje pusėje, didelė dalis konstatuotų odos nubrozdinimų rodo juos esant padarytus kieto buko pailgo briaunuoto apie 3.5x4 cm pločio daikto galu, kuriame galėjo būti papildomas išilgine kryptimi orientuotas tiesus siauras iki 3 cm už galo išsikišęs elementas. Abiejų rankų dilbiuose, alkūnėse ir plaštakose odos nubrozdinimai taip pat rodo gausius traumuojančius kontaktus su briaunuoto objekto stačiakampiu galu. Nemaža dalis odos nubrozdinimų veide, ausyse, kakle, krūtinėje, nugaroje ir rankose, poodinės kraujosruvos rankose, šlaunyse ir blauzdose atspindi tik grupinės priklausomybės žalojusio paviršiaus savybes – kietas bukas riboto paviršiaus daiktas. Krūtinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio vidinio galo konstatuota keturių vienodų paviršinių taškinių durtinių žaizdelių linijinė seka 2 cm ilgio atkarpoje yra tipinga keturpirštės šakutės dūriu padaromiems sužalojimams. Kaktos dešinėje pusėje virš gumburo konstatuotas odos nubrozdinimas su odos paviršinio sluoksnio lygiagrečių siaurų apie 4 mm pločio skiautelių atvertimu kaip ir abiejų plaštakų delnuose bei pirštuose, tikėtina susidariusios nuo kontakto su kietu, gruoblėtu, galimai metaliniu paviršiumi, perforuotu nedidelėmis apvaliomis ar pailgomis skylutėmis. Šonkaulių lūžiai ir plaučio pažeidimas šonkaulio lūžgaliu susidarė nuo krūtinės ląstos deformavimo iš priekio link nugaros įstrižai iš kairės į dešinę batu apauta koja padu spardant kairę krūtinės pusę ir pakrūtinio sritį, arba užšokant, trypiant ant šios srities. Šių sužalojimų padarymo metu I. K. turėjo gulėti aukštielninkas, kiek ant dešinio šono. Širdies ir kairio plaučio sumušimai, tai pat skrandžio sienelės sumušimas ir plonžarnės pasaito plyšimas galėjo kilti kaip nuo to paties krūtinės ir pakrūtinio srities kairės pusės traumavimo apauta koja, taip ir nuo smūgių į šias sritis kitu kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Kairiojo inksto ir kairiojo antinksčio plyšimai susidarė nuo vieno ar daugiau smūginių kontaktų į juosmeninės srities kairę pusę kietu buku plokščiu briaunuotu apie 3,5 cm pločio daiktu. Plaučio ir širdies pažeidimai, inksto, antinksčio ir žarnų pasaito plyšimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Gilios muštinės galvos plaukuotos dalies žaizdos bei veidinės dalies muštinės žaizdos, dantų panirimas, šonkaulių lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu izoliuotai vertinant gyvam asmeniui būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Likusieji paviršiniai sužalojimai – poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, minkštųjų audinių kraujosruvos būtų kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrukdymu.
• I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus. Pomirtinių sužalojimų I. K. kūne nenustatyta.
• Griuviminei traumai priskirtinų sužalojimų nekonstatuota. Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų rankų alkūnių, dilbių ir plaštakų srityse (kiekvienoje rankoje po daugiau nei trisdešimt kontaktų), taip pat galimai poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje yra gynybiniai sužalojimai, tai yra susidarę dengiantis rankomis ir kojomis nuo į kitas kūno vietas (galvą, liemenį) suduodamų smūgių.
• Daugybiniai gynybiniai sužalojimai rankose ir kintanti nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis (sužalojimai skirtingose kūno plokštumose) rodo, kad didelę daugumą sužalojimų I. K. patyrė būdamas sąmoningas, koordinuotai besiginantis ir judantis.
• Sužalojimų skaitlingumas, pobūdžio įvairovė ir išsidėstymas skirtingose kūno vietose rodo, kad aukos ir užpuoliko(ų) tarpusavio padėtys keitėsi. Jis galėjo būti mušamas ir stovintis, ir pargriautas ir dar pasivartantis.
• Absoliutaus sužalojimų skaičiaus dėl itin didelės jų gausos pasakyti neįmanoma. Vien kiekvienoje rankoje mažiausiai po trisdešimt atskirų trauminių kontaktų, galvos plaukuotoje dalyje, veide ir kakle daugiau nei dvidešimt atskirų trauminių kontaktų; nugaroje, krūtinėje ir pilve taip pat daugiau nei dvidešimt trauminių kontaktų; abiejose kojose virš dešimt trauminių kontaktų. Vyrauja stiprūs smūginiai kontaktai. Kūno padėties po mirties keitimo ar pervilkimo požymių neužfiksuota (3 t., 60-70 b. l.).

              Ekspertas J. V. teisme patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą Nr. M 418/15(02) ir paaiškino, kad I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus. Krūtinė yra cilindro formos kūno dalis, į ją įeina ir nugara, ir šonai. Visi lemiami smūgiai buvo suduoti į krūtinės kairiąją pusę – pažeistas kairysis plautis, sumušta kairės pusės širdis, kairysis inkstas suplėšytas, suplyšęs kairės pusės šono pasaitas. Dešinėje pusėje konstatuoti tik išoriniai sužalojimai, t. y. į gylį einančių padarinių nėra. Dešinioji nugaros pusė mažiausiai paliesta, sužalojimai nėra tokie gausūs ir šioje pusėje nėra vidinių sužalojimų. Visa masė iš išorės sužalojimų perdavusių smūgio jėgą į skeletą sulaužė kairiosios krūtinės pusės šonkaulius, ant kurių galų susižalojo plautis, krūtinės centrinė dalis ir kairė pusė smūgius perdavė į širdies plotą. Visa giluma yra iš kairės juosmens pusės, krūtinės kairės priekinė dalis, kairė pažastis, į gilumą veda tik kairės kūno pusės sužalojimai. Šonkaulių lūžiai būtų, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes plautis nebuvo sužalotas, tačiau visi sužalojimai ,,krenta į tą pačią lėkštę“, kadangi yra vertinama gausa išorinių sužalojimų. Tokio stipraus svorio sužalojimai, kurie prakiaurina plautį, orą praleidžia į pliauros ertmę, sumuša širdį, nebesuteikia organizmui reaguoti į gilinamą skausminį šoną. Dešinės pusės sužalojimai yra mažiau reikšmingi negu kairės kūno pusės. Visumoje žmogus miršta progresuojant šokui, kuris sumuojasi gilindamas skausmą, vidinį kraujavimą į audinius. Dešinėje pusėje yra lūžę šonkauliai nuo 2 iki 8, bet plautis nebuvo pažeistas ir pilvo dalies dešinėje pusėje nėra sužalojimų. Tik tai, kas ateina iš kairės pusės, traumavo. Sužalojimų yra dešiniajame šone ties juosmeniu, užpakalinėje pusėje pažasties linijoje yra poodinė kraujosruva ir galimai šonkaulių lūžiai. Ekspertas paaiškino ir tai, kad batų atspaudai yra nedinamiški, todėl byloja apie trypimą. Jeigu visas atspaudas lieka užneštas, tai formą atspaudžiantis veiksmas yra be dinaminio komponento, paliekant kaip štampą. Toks duomuo panaudotas tik sužalojimų sekos loginiam pagrindimui, kad iš kažkur turėjo būti kruvinų sužalojimų, kai smūgiuota ar mindyta šios kūno sritys, batai jau buvo sutepti krauju. Nuplovus kūną atspaudai išnyko, nes tai yra nesužalojimai. Buvo paspausta, užlipta, galbūt šokinėta, nes krūtinėje yra šonkaulių lūžiai eilėmis išsidėstę, kurie byloja apie kūno deformaciją, kuri dažniausiai pasireiškia gulinčiam nuo spaudimo, užlipimo, paminkymo. Padariniai tokie, kas viduje, o išorėje neatsispaudžia nubrozdinimai. Kada kairė pusė ir šonkauliai sulaužyti deformacijomis, jėga yra pakankama, kad jauno amžiaus vyriškio šonkauliai neatlaikytų deformacijos ir lūžinėtų. Smūgyje, poveikyje vyrauja masės komponentas prieš greičio. Šiame smūgyje buvo daugiau masės, t. y. su kūnu užminta, bet ne tai, kad batais tapšnojo. Ekspertas paaiškino dar ir tai, kad galima prielaida, kad kažkas iš nugaros apėjo ir su koja pajudino norėdamas pažiūrėti, ar dar žmogus gyvas. Tačiau tai nepaliko aiškaus sutrenkimo tarp odos, paodės ir šonkaulių dengiančio minkšto audinio ir tai neužskaityta kaip sužalojimai. Jeigu daryti prielaidą, kad asmuo atliko veiksmus, tikrindamas kito asmens gyvybingumą, tai galbūt antspaudai galėjo atsirasti po asmens mirties. Tokio pobūdžio sužeidimų gausoje sunku atskirti kokio pobūdžio sužeidimai buvo. Ekspertas paaiškino, kad kruvinų batų antspaudų buvo ne vienas, o mažiausiai penki. Pilno bato antspaudo nebuvo, bet matosi, kad atspaudo raštas būdingas avalynei. Nemažai sužalojimų yra galvos plaukuotoje dalyje. Iš viso buvo daugiau nei 100 kontaktų, suminiu principu tai yra „lašas į tą pačią taurę“. Smūgiai į galvą, apatinį žandikaulį turi atliepimą į galvos smegenis, po dangalais pasiliejęs kraujas, yra užuomina į difuzinį smegenų pažeidimą arba bent jau tai, kad žmogus yra nokautuotas, nes yra smegenų sukrėtimo požymiai. Viskas susideda į tai, kad centriniu būdu organizmas nustoja reguliuoja ir valdyti vegetacinę nervų sistemą, tuo pačiu valdyti kvėpavimą ir adekvačiai reaguoti į šoką. Galvos sumušimai turėjo įtakos mirčiai, nes sutriko kvėpavimas ir širdies ritmas. Kiekvienas smūgis gilino sužalojimus. Tai yra ne prielaida, nes kraujas yra išsiliejęs po dangalais, tai yra rimto poveikio smegenims ženklas.

              Specialisto išvadoje Nr. G1092/15(02) nurodyta, jog M. R. konstatuota muštinė paviršinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. 2015 m. balandžio 17 d. Odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje, muštinė paviršinė žaizdelė dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja. Sužalojimai galėjo būti padaryti trimis ar daugiau trauminių poveikių (3 t., 77 b.l.). Kitoje specialisto išvadoje Nr. T-N 1032/15(01) nurodyta, kad M. R. šlapime rasta 0,77 promilės etilo alkoholio (3 t., 79 b.l.).

              Iš įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prieškambaryje ant grindų netvarkingai sustumtas rudas raštuotas kilimas, ant kurio matomi rusvos spalvos sutepimai, išmėtyti sulankstyti plastikiniai buteliai nuo gėrimų, skardinės, žydras rankšluostis su rusvos spalvos sutepimais. Prieškambaryje ant grindų galva į durų pusę guli vyriškos lyties lavonas, aprengtas žaliomis raštuotomis trumpikėmis, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, juodomis puskojinėmis. Kelnės numautos iki blauzdų viršutinių trečdalių. Aprašyti matomi bei užčiuopiami sužalojimai. Lavono dešinėje pusėje, šalia galvos ant grindų guli tamsios spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu „U“, marga striukė, priekyje užsegama užtrauktuku, su gobtuvu, kurie paimami. Prieškambaryje ant grindų išmėtytos devynios įvairių dydžių medinės skiedros su raudonos spalvos sutepimais, kurios paimtos. Tualeto patalpoje  ant klozeto matomos raudonos spalvos taškinės dėmės, ant grindų ir sienų yra įvairių formų skirtingų dydžių raudonos spalvos dėmių. Vonios patalpoje tiesiai priešais duris esančioje kriauklėje sudėti samtis, medinė mentelė, šakutė, kuri paimta. Taip pat paimta šakutė rasta kibire su kitais indais. Vonioje yra šlapias rusvos spalvos skuduras. Kambaryje yra dalinai išardyta skalbimo mašina, prie jos atremtas baltos spalvos metalinis galimai skalbimo mašinos dangtis su raudonos spalvos sutepimais. Už skalbimo mašinos netvarkingai sumesti įvairūs daiktai, ant jų padėtas balto blizgaus metalo skalbimo mašinos būgnas, su raudonos spalvos sutepimais. Po būgnu rasta medinė keturkampio formos apie 113 cm ilgio lazda, kuri paimta. Ant grindų šalia skalbimo mašinos, rasta ir paimta pora medžiaginių pilkos spalvos su žydromis juostomis sportinių batų su užrašu „A“, ant kurių matomi raudonos spalvos sutepimai.  Prie sofos – lovos ant grindų rastas 0,7 l talpos butelis su užrašu  „V. Z. M.“, kuriame yra skaidraus skysčio, turinčio alkoholio kvapą, likučiai. Ant staltiesės, užtiestos ant apvalaus stalo, matyti įvairaus dydžio netaisyklingos formos rudos dėmės, ant stalo esančioje šakutėje matyti taškinės raudonos spalvos dėmės, šakutė paimta. Po stalu padėtas baltas plastikinis „M“ maišas, kuriame yra šiukšlės, tarp kurių keturios medinės galimai grindų šepečio koto nuolaužos su raudonos spalvos sutepimais, kurios paimtos, taip pat tamsios sportinės kelnės su raudonomis juostomis šonuose, ant kurių matomi rusvos spalvos sutepimai, bei margas rankšluostis, ant kurio taip pat matomi rusvos spalvos sutepimai. Kelnės ir rankšluostis paimti. Dešiniau stalo – knygos ant grindų guli grindų šepetys be koto, ant šepečio matomi rusvos spalvos sutepimai (1 t., 9-19, 17-50 b.l.).

              Iš tarnybinio pranešimo matosi, kad 2015 m. balandžio 19 d. 10 val. 15 min. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), atlikti kratą M. R. bute, sulaikytas ten buvęs M. R., atlikta krata, kurios metu buvo paimti M. R. drabužiai (jie buvo drėgni), du mobiliojo ryšio telefonai. M. R. suprato, dėl ko yra sulaikomas, paaiškino, kad mušė I. K., o visus drabužius, kuriais buvo apsirengęs nusikaltimo metu, išskalbė, todėl šiuo metu jie yra drėgni (1 t., 142 b.l.).

              Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad, A. N. pateikė juodus ,,N“ sportinius batus su rudos spalvos sutepimais (1 t., 135 b.l.). Iš kratos protokolų matosi, kad iš A. N. ir M. R. gyvenamųjų vietų buvo paimti drabužiai, avalinė ir kiti daiktai (1 t., 137-138 b.l., 1 t., 140-141 b.l.).

              Iš apžiūrų protokolų matosi, kad apdorojus, kratos metu M. R. gyvenamosios vietos paimtus drabužius ir avalynę, ant šviesiai mėlynos spalvos džinsinių kelnių išorinėje pusėje priekinėje dalyje, ant dešinės klešnės šviesiai rudos spalvos dėmių srityje matomas švytėjimas, tikėtina, kad tai galimai yra kraujo pėdsakai. Ant juodos spalvos medžiaginių batų priekinių ir priekinių šoninių paviršių matomas švytėjimas, tikėtina, kad ant batų galimai yra kraujo pėdsakai. Ant kitų apžiūrėtų drabužių švytėjimo nebuvo (2 t., 183-189 b.l.). Apdorojus apžiūrimus marškinėlius ir sportinius batus, paimtus iš A. N. gyvenamosios vietos kratos metu, ant jų švytėjimo nebuvo (2 t., 190-192 b.l.). Apžiūrėjus iš įvykio vietos apžiūros metu paimtus drabužius ir daiktus, nustatyta, kad ant visų nukentėjusiojo I. K. drabužių, rankšluosčio, grindų šepečio yra raudonos arba rudos, tikėtina kraujo dėmės (3 t., 29-34 b.l.).

              Specialisto išvadoje Nr. 20-(U-927)-IS1-1000 nurodyta, kad 2015 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu ant I. K. lavono rasti užfiksuoti 6 avalynės pėdsakai pagal bendruosius požymius yra palikti tos pačios grupės batais, kaip ir tirti pateikti A. N. „N“ sportinė avalynė, o ant I. K. lavono žasto srityje užfiksuotas pėdsakas, tikėtina, yra paliktas pateiktu A. N. sportinės avalynės „N“ dešinės kojos kulnu (3 t., 86-97 b.l.). Kitoje specialisto išvadoje Nr. 20-(U-1090)-IS1-1069 nurodyta, kad nuo butelio „V. Z. M.“ nukopijuoti keturi pirštų pėdsakai palikti A. N. dešinės rankos smiliumi, didžiuoju pirštu ir nykščiu (3 t. 100-105 b.l.).

              Specialisto išvadoje Nr. S 280/15(01) nurodyta, kad nuoplovoje iš tualeto patalpos, ant medinės lazdos, šepečio koto nuolaužos, sportinių kelnių, „A“ sportinių batų, O. V. bliuzono, A. N. sportinio bliuzono bei „N“ sportinių batų rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su  I. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant medinės durų staktos dalies, M. R. medžiaginių batų rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurio  DNR  profilis sutampa su I. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant medinio šepečio koto gautas DNR profilis sutampa su I. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe (3 t., 112-129 b.l.).

              Specialisto išvadoje Nr. 140-(4123)-IS1-6827 nurodyta, kad ant pateiktos tirti šakutės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 1-3), paimtos 2015 m. balandžio 17 d. apžiūrint įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)): mėg. Nr. 1 rasta žmogaus kraujo. Ant pateiktos tirti šakutės, tiriant pažymėtos Nr. 2 (mėg. Nr. 4, Nr. 5) mėg. Nr. 4 rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. K. genotipu. Ant pateiktos tirti šakutės, tiriant pažymėtos Nr. 3 (mėg. Nr. 6, Nr. 7): mėg. Nr. 11 rasta žmogaus kraujo, vieno vyro genotipas sutampa su I. K. genotipu. Antro vyro genotipas sutampa su  A. N. genotipu. Ant pateikto tirti skalbimo mašinos dangčio ir skalbimo mašinos būgno, paimto 2015 m. balandžio 17 d. apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. K. genotipu (3 t., 147-152 b.l.).

              Specialisto išvadoje Nr. 11-1316 (15), 11-2308 (15) nurodyta, kad dalelė nuo I. K. kaklo dešinės pusės yra paprastosios pušies medienos. Tokios pačios rūšies medžio yra tirti pateiktos devynios nuolaužos, rastos prieškambaryje, ir keturios nuolaužos, rastos kambaryje (3 t., 158-160 b.l.).

              Specialisto išvadoje Nr. MK 80/15(01) nurodyta, kad tirtos muštinės I. K. viršugalvio odos žaizdos padarytos bukos briaunos savybių paviršių turinčiu daiktu arba įrankiu, konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatymui netinkamos. Tirtas I. K. krūtinės srities sužalojimas yra muštinis, padarytas dinaminio kontakto metu su šiurkščiu paviršiumi, galimai turėjusiu atsikišusią aštrią briauną, konkreti kontaktavusio paviršiaus forma sužalojime neužsifiksavusi, todėl nustatyti, kokiu daiktu ar įrankiu šis sužalojimas padarytas, negalima. I. K. krūtinės durtinis sužalojimas galėjo būti padarytas viena iš tirti pateiktų šakučių. Nustatyti konkrečiai, kuria iš šių tirti pateiktų šakučių padarytas sužalojimas, negalima, nes sutampantys požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės (3 t., 168-183 b.l.).

              Specialisto išvadoje Nr. MK 46/15(01) nurodyta, kad A. N. dešinio sportinio bato vidinio šono dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant dešinio ir kairiojo sportinių batų yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant A. N. sportinių kelnių yra dėmių/sutepimų, panašių į kraujo dėmes/sutepimus, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ant sportinių kelnių dešinės klešnės šoninės juostelės yra ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kur užtiškimo/užlašėjimo kryptis kito: įstrižai iš apačios viršun iš kairės dešinėn; įstrižai iš viršaus žemyn iš dešinės kairėn; beveik horizontaliai iš dešinės kairėn. Ant A. N. sportinio bliuzono dešinės rankovės dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant sportinio bliuzono yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmės/tiškalai ant bliuzono nugarinės pusės viršutinės dalies, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ant A. N. vienos iš kojinių yra dėmių/sutepimų, panašių į kraujo dėmes/sutepimus, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant M. R. džinsinių kelnių dėmių primenančių kraujo dėmes nėra. M. R. dešinio bato metalinės plokštelės dėmės/sutepimai, kuriuose nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant dešinio bato vidinės pusės pado šono yra dėmė, kuri galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptis neužsifiksavo. Ant kairiojo bato metalinės plokštelės yra dėmė, kuri galėjo susidaryto kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptis neužsifiksavo. Be to, šioje specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad sportinių kelnių (paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini)) užpakalinėje pusėje esanti dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybė) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Ant sportinių kelnių yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios; Dešinio sportinio bato dėmė/sutepimas, kurioje nustatytas (Specialisto išvada Nr. S 280/15 (01)) žmogaus kraujas (I. K. kraujas su 99,99999999999999% tikimybe) susidarė kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi; Ant dešinio sportinio bato yra ir kitų, panašių į kraujo dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir dėmių/tiškalų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, užtiškimo/užlašėjimo kryptys neužsifiksavusios. Ant dešinio bato vidinio šoninio paviršiaus yra ir dėmių/ištakų, kurios galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant kryptimi statmenai iš viršaus žemyn ir kryptimi nuo kulno link bato viršūnės įstrižai žemyn. Ant kairiojo bato priekio, vidinio šoninio paviršiaus ir užkulnio yra dėmių/sutepimų, kurios galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Kitos dėmės/tiškalai galėjo susidaryti kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi. Kitos dėmės/tiškalai galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant, kraujo užtiškimo/užlašėjimo kryptis dėmėse neužsifiksavo. Ant bato vidinio šoninio paviršiaus yra ir dėmės/tiškalai, kurios galėjo susidaryti kraujui ištyškant/užlašant kryptimi statmenai iš viršaus žemyn (3 t., 131-136 b.l.).

              Iš tarnybinių pranešimų dėl įtariamųjų A. N. ir M. R. išklotinių analizės matosi, jog A. N., M. R. ir O. V. 2015 m. balandžio 17 d. aktyviai tarpusavyje bendravo, taip pat A. N. ir M. R. bendravo su B. Š., o M. R. dar ir su T. P. (2 t., 104-105 b.l., 2 t., 111-114 b.l.).

              10. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, dar kartą išdėstytų, o pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų ir ištirtų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina A. N. ir M. R. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir jų kaltę, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su O. V., suduodami smūgius nukentėjusiajam nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis itin žiauriai nužudė I. K..

              11. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

              12. Nuteistasis A. N. nurodo, kad jo kaltė grindžiama tik kitų nuteistųjų M. R. ir O. V. parodymais, nors nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis davė nuoseklius parodymus apie tai, jog jis nužudymo nepadarė. Tuo tarpu nuteistojo M. R. gynėjo skunde nurodoma, jog M. R. parodymai yra nuoseklūs, logiški ir įtikinami, o ir kiti nuteistieji A. N. ir O. V. apie kokį nors M. R. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu neparodė. Teisėjų kolegija tokius skundų argumentus atmeta.

              13. Iš tikrųjų nuteistieji A. N. ir M. R. kaltais neprisipažino ir parodė apie tai, kad iš esmės tik O. V. atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį I. K.. Apie savo veiksmus A. N. parodė tik tiek, kad koja 2-3 kartus pajudino nukentėjusįjį ties krūtine ir į kitas kūno vietas, todėl ir liko jo atspaudai. Nors nuteistojo M. R. gynėjo skunde teisingai nurodoma, A. N., atsakydamas į minėto nuteistojo gynėjo klausimą, parodė, kad M. R. nukentėjusiojo nemušė, tačiau iš nuteistojo A. N. parodymų matosi, kad jis davė parodymus ir apie M. R. smurtinius veiksmus. A. N. teisme parodė, kad M. R. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kai šis stovėjo kambaryje. Nuteistasis A. N. parodė ir tai, kad M. R. nukentėjusiajam I. K. tik spyrė, nematė, kad jis jam būtų sudavęs smūgius. Pats M. R. parodė, kad, kai O. V. baigė spardyti nukentėjusįjį, jis, norėdamas pasižiūrėti, ar I. K. sąmoningas, kaire koja 2-3 kartus stuktelėjo nukentėjusiajam į dešinės pusės nugarinė pusę ties juosmeniu. Tuo metu šalia buvo A. N.. Be to, ir pats A. N., prieš jiems išeinant iš įvykio vietos, norėdamas patikrinti nukentėjusiojo sąmoningumą, galbūt dešine koja stuktelėjo ties nukentėjusiojo keliais. Iš šių parodymų matosi, kad tiek A. N., tiek M. R. parodė apie tam tikrus jų atliktus veiksmus I. K..

              14. Nors nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis davė nuoseklius parodymus, tačiau iš bylos matosi, kad A. N. keitė parodymus. Pirmiausia ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis net neparodė apie tai, kad nusikaltimo vietoje buvo M. R., nors teisme jau parodė apie M. R. dalyvavimą ir jo atliktus smurtinius veiksmus. Jis parodė, kad M. R. sudavė smūgį I. K., taip pat parodė ir tai, jog M. R. tik spyrė nukentėjusiajam, o atsakydamas į M. R. gynėjo klausimą, A. N. nurodė, kad M. R. nukentėjusiojo iš viso nemušė. Antra, ikiteisminio tyrimo metu A. N. apie kokius nors savo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu irgi neparodė, nors teisme A. N. jau parodė, kad jis 2-3 kartus koja pajudino nukentėjusįjį ties krūtine, taip pat ir į kitas vietas. O apie tai, kad O. V. pastūmė I. K. į metalo laužą, todėl iš to laužo atsiridenusį skalbimo mašinos būgną jis numetė į šoną, jis parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti įrodymai. Apie parodymų nenuoseklumą A. N. teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis buvo girtas, todėl ir davė tokius parodymus. Tokie jo parodymų pakeitimo motyvai yra neįtikinami. Iš bylos matosi, kad A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas vadovaujantis BPK nuostatomis, po apklausos protokolo patvirtindamas savo parodymų teisingumą pasirašė (6 t., 116-117 b.l.). Todėl teisėjų kolegija tai vertina kaip A. N. siekį palengvinti savo padėtį. Priešingai, nei nurodoma M. R. gynėjo apeliaciniame skunde, ir šis nuteistasis nedavė nuoseklių parodymų, o keisdamas savo parodymus irgi siekė palengvinti savo padėtį. Nuteistasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai O. V. spardė ir rankomis smūgiavo nukentėjusiajam, jis, M. R., priėjęs prie nukentėjusiojo įspyrė 3-4 kartus į nukentėjusiojo nugaros šoną, 2 kartus į šlaunį. Jam dar nebaigus spardyti nukentėjusiojo, prie jų prisijungė ir A. N., kuris irgi kelis kartus įspyrė I. K.. Tačiau teisme M. R. jau parodė, kad tiek jis, tiek ir A. N. nukentėjusiajam nespyrė, o tik pabaksnojo, nes tikrino I. K. sąmoningumą. Apie tokių parodymų keitimą M. R. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo šoke, o šio nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. R. teisme tik patikslino, kad tiek M. R., tiek A. N. pabaksnojo, o ne spyrė nukentėjusiajam. Skunde nurodoma ir tai, kad toks lingvistinio pobūdžio skirtumas M. R. parodymuose atsirado tik dėl to, kad M. R. nebuvo išsamiai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Šie M. R. parodymų keitimo motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, irgi yra neįtikinami. Iš bylos matosi, kad M. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo teisėjui M. R. taip pat parodė, kad tiek jis, tiek ir A. N. įspyrė nukentėjusiajam (5 t., 91-94 b.l.), o tokius savo parodymus patvirtino dar ir parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., 95-98 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, A. N. ir M. R. siekia palengvinti savo padėtį ir išvengti atsakomybės. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, tiek A. N., tiek ir M. R. parodymų negalima laikyti nuosekliais, o jų parodymus ir keliamas versijas paneigia kiti įrodymai. Kiti įrodymai patvirtina, kad M. R. ir A. N. kojomis nukentėjusiojo nepajudino, o įspyrė I. K., taip pat kiti įrodymai patvirtina ir tai, kad  A. N. trypė ant I. K., nukentėjusiajam sudavė daugybinius smūgius ne tik kumščiais, koja, bet ir kitais daiktais, be to, skalbimo mašinos būgną jis nenumetė į šoną, o pasiėmęs šį būgną sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tokius A. N. ir M. R. atliktus smurtinius veiksmus pirmiausia patvirtina kito nuteistojo O. V. parodymai.

              15. Iš nuteistojo O. V. parodymų akivaizdu, kad šis nuteistasis parodė ne tik apie savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį I. K., tačiau ir apie kitų nuteistųjų veiksmus. Iš O. V. parodymų matosi, kad M. R. sudavė nukentėjusiajam 5-6 smūgius, o A. N. nukentėjusiajam į galvą sudavė skalbimo mašinos būgnu, sudavė ir skarda, šluota, taip pat šakute dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, šokinėjo ir ant nukentėjusiojo krūtinės. Ikiteisminio tyrimo metu O. V. davė išsamesnius parodymus apie kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus prieš I. K.. O. V. parodė, kad pirmas M. R. spyrė I. K. į veido sritį (dantis), o po to A. N. pradėjo spardyti I. K., taip pat nukentėjusiajam sudavė ir smūgius į įvairias kūno vietas. Iš kambario atsinešęs skalbimo mašinos būgną A. N. juo sudavė I. K. į galvą ir į kitas kūno vietas. Po to A. N. nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė ir šepečio kotu. A. N. I. K. mušė dar ir medine lazda, taip pat smeigė šakutę nukentėjusiajam. Po to A. N. ne mažiau kaip 5 kartus užšoko ant I. K. pilvo, krūtinės, galvos. Tokius nuteistojo O. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu duoti parodymai. Jis taip pat parodė, kad pirmas smurtauti prieš nukentėjusįjį pradėjo M. R., kuris spyrė I. K. į dantis, parodė dar ir tai, jog M. R. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Tuo tarpu apie kito nuteistojo smurtinius veiksmus O. V. parodė, kad A. N. skalbimo mašinos būgnu trankė nukentėjusiojo galvą, apie 5 kartus į galvą, 2 kartus į kaktą, o iš viso apie 10 kartų. Po to apie 15 kartų A. N. nukentėjusiajam trenkė ir skalbimo mašinos dangčiu.  Be to, A. N. sudavė dar ir du smūgius kojomis I. K. į galvą, šonkaulius ir pilvą. A. N. šakute norėjo įdurti nukentėjusiajam į akį ar gerklę. Po viso to A. N. apie 8-9 kartus šokinėjo ant I. K. galvos ir krūtinės. Iš esmės apie tokius pačius nuteistųjų A. N. ir M. R. smurtinius veiksmus prieš I. K. nuteistasis O. V. parodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., 136-138 b.l.).

              16.              Nors teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. R. gynėju, kad O. V. parodymai nėra itin nuoseklūs, tačiau visų apklausų metu O. V. išsamiai parodė ne tik apie savo atliktus veiksmus, bet ir apie kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Pats nuteistasis O. V. paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių jis tiksliai neatsimena, nes jo atmintis yra sutrikusi, jis gulėjo ligoninėje, taip pat jo atmintį veikia ir alkoholis. Aplinkybės, kurios nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos kaip suteikiančios pagrindo abejoti O. V. parodymais, tai, kad jis turi protinę negalią ir įvykio metu buvo išgėręs didelį kiekį alkoholio, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės būtent ir paaiškina nuteistojo parodymų tam tikrus nenuoseklumus. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-398/2015 išvadų matosi, kad, nors nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu O. V. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tiek ir nužudymo metu, tiek ir šiuo metu jis gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Be to, ekspertizės akto išvadose nurodyta ir tai, kad O. V. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei gali duoti teisingus parodymus (4 t., 89-92 b.l.). Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog O. V. kiekvienoje apklausoje smūgių sudavimą nurodo kiek kitokia seka, paaiškinama O. V. žemu intelektu, nusikaltimo metu vartotu alkoholiu bei natūraliu aplinkybių neprisiminimu, esant tokiai gausai padarytų sužalojimų. Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam I. K. buvo suduoti rankomis, kojomis ir įvairiais daiktais ne mažiau kaip 110 smūgių į įvairias kūno vietas, todėl ir itin didelis smūgių skaičius, ir įvairių daiktų panaudojimas smurtaujant paaiškina, kodėl nuteistasis O. V. tikslių kiekvieno nuteistojo veiksmų galėjo ir neprisiminti, tačiau iš jo parodymų akivaizdu, kad jis, nors tam tikras aplinkybes nurodydamas vienoje apklausoje, o kitoje apklausoje šias aplinkybes papildydamas, davė nuoširdžius parodymus, kuriuos patvirtina kiti įrodymai. Be to, nuteistojo O. V. parodymus iš dalies patvirtina ir pačių A. N. ir M. R. parodymai, kurie šioje nutartyje jau buvo aptarti.

              17. Nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matosi, jog O. V. nenurodė apie tai, kad kokie nors kiti asmenys būtų konfliktavę su I. K. ar būtų jį mušę. Ir šie apeliacinių skundų argumentai atmetami. Iš nuteistojo O. V. ir paties M. R. parodymų matosi, kad po I. K. nužudymo A. N. ir M. R. O. V. liepė nesakyti, kad ir jie buvo įvykio vietoje, o nurodė sakyti, jog tik jis, O. V., ir nukentėjusysis I. K. buvo įvykio vietoje, tik jie susimušė. Be to, O. V. buvo liepta ir susitvarkyti butą. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo pokalbio garso įrašo apžiūros protokolas būtent ir patvirtina, kad O. V. kitų nuteistųjų A. N. ir M. R. nurodymus įvykdė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir kviesdamas greitosios medicinos pagalbą O. V., kalbėdamas apie atliktus veiksmus prieš I. K., painiojasi ir kalba tai vienaskaita, tai daugiskaita. Kviesdamas greitosios medicinos pagalbą O. V. nurodė, kad „susimušėm mes ten su juo, susimušėm dėl pinigų, nes jis man pasakė“, taip pat ir tai, jog „jo, mes ten, aš jam daviau į galvą ir spyriau iš kojos, kad jis man pasakė pinigus“. Apie tai, kad jis su I. K. susimušė, O. V. pasakė ir atvykusiai greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Liudytoja A. G. parodė ir apie tai, kad butas akivaizdžiai buvo tvarkytas, tačiau vis tiek matėsi kraujas ir netvarka. Tai patvirtina įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas. Nepaisant to, kad O. V., vykdydamas kitų nuteistųjų nurodymus, po nužudymo sutvarkė butą ir kviesdamas greitosios medicinos pagalbą nurodė, kad tarpusavyje jis ir nukentėjusysis susimušė, tačiau kiti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu buvo ne tik O. V., bet ir A. N. ir M. R., kurie irgi sudavė smūgius nukentėjusiajam.

              18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas O. V. parodymų patikimumą, teisingai  nurodė, kad O. V. parodymais teismas gali ir turi remtis, kadangi jie patvirtinti kita objektyvia bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad, visų pirma, O. V. nurodytą aplinkybę apie prieš nukentėjusįjį vartotą itin intensyvų smurtą patvirtina specialisto išvada apie sužalojimų lokalizaciją visame nukentėjusiojo kūne ir jų skaičių (ekspertas negalėjo tiksliai suskaičiuoti smūgių dėl itin didelio jų skaičiaus – daugiau kaip 100). Kaip nustatyta teismo med. ekspertizės aktu (iš tikrųjų specialisto išvada Nr. M 418/15(02) – past.) , nukentėjusysis mirė nuo krūtinės sumušimo, o O. V. nurodė, jog tiek jis, tiek A. N. sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. Ekspertas J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kitose kūno vietose taip pat turėjo įtakos mirčiai, todėl šioje situacijoje esminės reikšmės, kuris iš kaltinamųjų į kurias kūno vietas sudavė smūgius – nėra svarbu, kadangi mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos.

              19. Specialisto išvadoje Nr. M 418/15(02) nurodyta, kad nukentėjusiojo I. K. mirties priežastis yra buka krūtinės ir pilvo trauma su daugybiniais sumušimais, kraujosruvom bei odos nubrozdinimais, dešinės pusės 2-8, kairės pusės 2-9 šonkaulių lūžiais, praduriant kairį plautį, kairio plaučio ir širdies sumušimas, kairiojo inksto, kairiojo antinksčio ir plonžarnės pasaito plyšimas, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kraujo susikaupimu pilvo ertmėje. Traumą lydėjo ūmiai progresuojantis širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumas bei trauminis šokas. Ekspertas, atsakydamas į patikslintą klausimą, specialisto išvadoje nurodė Nr. M 418/15(02), kad I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino savo pateiktą išvadą ir paaiškino, kad I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus. Paaiškino, kad krūtinė yra cilindro formos kūno dalis, todėl ši kūno dalis apima ir nugarą, ir šonus. Paaiškino dar ir tai, kad visi lemiami smūgiai buvo suduoti į I. K. krūtinės kairiąją pusę – pažeistas kairysis plautis, sumušta kairės pusės širdis, kairysis inkstas suplėšytas, taip pat suplyšęs ir kaitės pusės šono pasaitas, o I. K. dešinėje pusėje konstatuoti tik išoriniai sužalojimai. Tačiau visa masė iš išorės sužalojimų perdavusių smūgio jėgą į skeletą sulaužė krūtinės kairės pusės šonkaulius, ant kurių galų susižalojo plautis, krūtinės centrinė dalis ir kairė pusė smūgius perdavė į širdies plotą. Ekspertas paaiškino, kad iš viso buvo daugiau nei 100 kontaktų, todėl suminiu principu tai yra „lašas į tą pačią taurę“. Kiekvienas smūgis gilino sužalojimus. Ekspertas paaiškino ir tai, kad smūgiai į galvą, apatinį žandikaulį turi atsiliepimą į galvos smegenis, po dangalais išsiliejęs kraujas yra užuomina į difuzinė smegenų pažeidimą arba bent jau tai, kad žmogus yra nokautuotas. Viskas susideda į tai, kad centriniu būdu organizmas nustoja reguliuoti ir valdyti vegetacinę nervų sistemą, tuo pačiu valdyti kvėpavimą ir adekvačiai reaguoti į šoką. Specialisto išvadoje Nr. M 418/15(02) detaliai nurodyti I. K. padaryti sužalojimai, nurodyti ir daiktai bei jų savybės, su kuriais padaryti šie sužalojimai. Išvadoje, be kitų, nurodyta, kad šonkaulių lūžiai ir plaučio pažeidimas šonkaulio lūžgaliu susidarė nuo krūtinės ląstos deformavimo iš priekio link nugaros įstrižai iš kairės į dešinę batu apauta koja padu spardant kairę krūtinės pusę ir pakrūtinio sritį, arba užšokant, trypiant ant šios srities. Širdies ir kairio plaučio sumušimai, tai pat skrandžio sienelės sumušimas ir plonžarnės pasaito plyšimas galėjo kilti kaip nuo to paties krūtinės ir pakrūtinio srities kairės pusės traumavimo apauta koja, taip ir nuo smūgių į šias sritis kitu kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Ekspertas paaiškino, kad ant I. K. esantys batų atspaudai yra dinamiški, todėl byloja apie trypimą. Ant jo buvo užlipta, galbūt šokinėta, nes krūtinėje yra šonkaulių lūžiai eilėmis išsidėstę, kurie byloja apie kūno deformaciją, kuri dažniausiai pasireiškia gulinčiam nuo užlipimo. Šiuo atveju ant I. K. buvo užminta visu kūnu, o ne batais tapšnota. Ekspertas atmetė ir versiją, kad M. R. koja tik pajudino nukentėjusįjį. Ekspertas nurodė, kad darant prielaidą, jog asmuo, tikrindamas, ar nukentėjusysis gyvas, I. K. pajudino koja, tai tokie veiksmai nepaliko aiškaus sutrenkimo ir tai neužskaityta kaip sužalojimas. Be to, darant tokią prielaidą, tokiu atveju galbūt atspaudai galėjo atsirasti po I. K. mirties, tačiau sužalojimų gausoje tokio pobūdžio sužalojimų sunku atskirti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, tiek specialisto išvada, tiek ir eksperto paaiškinimai visiškai paneigia nuteistojo M. R. apeliacinio skundo argumentus ir versiją, kad nuteistieji M. R. ir A. N., tikrindami I. K. sąmoningumą ir gyvybingumą, kojomis tik pajudino I. K., ir patvirtina, jog jie atliko aktyvius smurtinius veiksmus prieš I. K. ir visų nuteistųjų suduoti smūgiai nukentėjusiajam yra I. K. mirties priežastis. Būtent apie tokius suduotus smūgius parodė nuteistasis O. V.. Atmetama nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinio skundo argumentai ir apie tai, kad byloje nenustatyta, jog M. R. pabaksnojimas ar net įspyrimas nukentėjusiajam į juosmens sritį nugaros dalyje jau po to, kai nukentėjusiajam buvo suduoti mirtini smūgiai, būtų sąlygoję I. K. mirtį. Kaip jau buvo nurodyta, specialisto išvada Nr. M 418/15(02) ir eksperto paaiškinimai patvirtina, kad I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus, o krūtinę sudaro tiek nugara, tiek šonai. Be to, specialisto išvada patvirtina, kad I. K. jokių pomirtinių sužalojimų nenustatyta, o jam smūgiai buvo suduoti, kai jis gyvas ir sąmoningas. Šioje specialisto išvadoje nurodyta dar ir tai, kad po mirties I. K. kūno padėties pasikeitimas neužfiksuotas. Todėl atmetami dar ir A. N. apeliacinio skundo argumentai, kad po įvykio O. V. pakeitė I. K. padėtį.

              20. Be to, specialisto išvadoje Nr. M 418/15(02) nustatytus nukentėjusiajam I. K. sužalojimus, šių sužalojimų mechanizmą ir lokalizaciją, patvirtina ir kitos specialisto išvados. Nors nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad po įvykio sunaikindamas svarbiausius įrodymus O. V. daiktus sudėjo į krepšį ir viską išvalė, o jį A. N. apkalbėjo, tačiau įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas bei specialistų išvados patvirtina, kad nužudyme dalyvavo A. N., taip pat ir M. R.. Kaip minėta, O. V., vykdydamas kitų nuteistųjų nurodymus, išvalė butą, tačiau įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolas patvirtina, kad įvairiose buto vietose, taip pat ir ant bute buvusių daiktų, rastas I. K. kraujas. Iš apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vietoje rasti ir paimti šie daiktai – šakutė, skalbimo mašinos būgnas ir dangtis, medinė lazda, plastikiniame maiše rastos medinės galimai grindų šepečio koto nuolaužos, grindų šepetys be koto, ant šių daiktų rasti rusvos spalvos sutepimai, taip pat paimtas ir butelis. Specialisto išvadoje Nr. 20-(U-1090)-IS1-1069 nurodyta, kad ant įvykio vietoje rasto butelio yra A. N. pirštų pėdsakai. Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matosi, kad A. N. pateikė juodos spalvos sportinius batus „N“, ant jų irgi yra rudos spalvos sutepimai, o specialisto išvados Nr. S 280/15(01) ir Nr. 20-(U-927)-IS1-1000 patvirtina, kad ant A. N. džemperio ir sportinių batų rastas kraujas yra būtent nukentėjusiojo I. K. kraujas, be to, ant I. K. kūno rasti avalynės pėdsakai palikti A. N. sportiniais batais. Kita specialisto išvada Nr. 140-(4123)-IS1-6827 patvirtina, kad ant šakutės rastas kraujas yra I. K. ir A. N.. Ant skalbimo mašinos dangčio ir būgno rastas kraujas irgi yra I. K.. Specialisto išvadoje Nr. MK 80/15(01) nurodyta, kad I. K. krūtinės durtinis sužalojimas galėjo būti padarytas šakute. Be to, specialisto išvadoje Nr. S 280/15(01) nurodyta, kad ant medinės lazdos ir šepečio koto taip pat yra nukentėjusiojo kraujas, o kitoje specialisto išvadoje Nr. 11-1316 (15) nurodyta, jog šepečio koto nuolaužų medienos dalelės rastos ant I. K. dešinės kaklo pusės. Visi šie įrodymai patvirtina tiek nuteistojo O. V. parodymus, kad A. N. sudavė nukentėjusiajam ne tik smūgius rankomis, kojomis, tačiau ir skalbimo mašinos būgnu, dangčiu, taip pat ir medine lazda, šepečio kotu, šakute dūrė nukentėjusiajam į krūtinę ir trypė nukentėjusįjį, tiek ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog A. N. kelis kartus spyrė nukentėjusiajam, taip pat patvirtina ir tokiais smurtiniais veiksmais specialisto išvadoje M 418/15(02) konstatuotus I. K. sužalojimus ir šių sužalojimų padarymo mechanizmą. Tuo pačiu šie įrodymai paneigia A. N. gynybinę versiją, išsakytą tik teisme, kad jis tik kelis kartus koja pajudino nukentėjusįjį I. K.. Paneigti ir A. N. parodymai apie tai, kad jis skalbimo mašinos būgną tik numetė į šoną, o įrodyta, jog jis šiuo būgnu sudavė smūgius nukentėjusiajam.

              21. Specialisto išvada Nr. S 280/15(01), tarnybinis pranešimas patvirtina ir kito nuteistojo M. R. aktyvius smurtinius veiksmus prieš I. K.. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sulaikomas M. R. pats paaiškino, kad mušė I. K., o drabužius, kuriais buvo apsirengęs nusikaltimo metu, išskalbė, todėl šie drabužiai yra drėgni. Iš kratos protokolas matosi, kad iš M. R. gyvenamosios vietos buvo paimti ir kiti jo drabužiai, avalinė bei daiktai, o apžiūros protokolas ir specialisto išvada Nr. S 280/15(01) patvirtina, jog ant M. R. batų yra būtent nukentėjusiojo I. K. kraujas. Nors nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad kraujas ant M. R. batų atsirado tuo metu, kai jis tikrino I. K. sąmoningumą, o iš kur ant kito bato atsirado kraujas, M. R. nežino, tačiau šie įrodymai, taip pat ir specialisto išvada Nr. M 418/15(02) patvirtina nuteistojo O. V., taip pat ir A. N. parodymus, kad M. R. sudavė smūgius rankomis ir kojomis I. K. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas. Be to, tai, jog M. R. mušė nukentėjusįjį, patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. G1092/15(02) konstatuoti sužalojimai pačiam M. R.. Nors apeliaciniame skunde nurodomos kitos M. R. susižalojimo aplinkybės (M. R. buvo peršalęs lūpą, o dešinę plaštaką ir dešinį riešą jis buvo nusibrozdinęs darbe), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į jau aptartų įrodymų visumą, šiuos susižalojimus M. R. patyrė būtent tuo metu, kai jis sudavė smūgius I. K.. Ši specialisto išvada patvirtina, kad M. R. odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje, muštinė paviršinė žaizdelė dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ir šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. balandžio 17 d. Be to, specialisto išvada Nr. MK 46/15(01) taip pat patvirtina tiek A. N., tiek ir M. R. dalyvavimą nužudyme ir jų atliktus smurtinius veiksmus prieš I. K.. Šioje išvadoje nurodyta, kad ant nuteistųjų drabužių ir avalynės nukentėjusiojo I. K. kraujas atsirado ir kontakto metu su kraujuotu/kraujuojančiu paviršiumi, ir kraujui užtyškant/užlašant.

              22. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas itin gausus kraujo kiekis O. V. bute (nežiūrint to, jog butą O. V. buvo tvarkęs, plovęs), tačiau kraujas, rastas ant kaltinamųjų drabužių ir avalynės be tiesioginio kontakto su kraujuotu paviršiumi, kaip nurodyta specialisto išvadoje, atsirado ir kraujui užtyškant ant minėtų objektų, kas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog I. K. žalojimo momentu, vienu ar kitu metu šalia nužudytojo buvo visi kaltinamieji ir jeigu ne patiems padarant sužalojimus ant jų drabužių ir batų užtiško kraujas, tai taip įvyko, kuomet kitas mušė nukentėjusįjį.

              23. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodyta, jog M. R. sudavė rankomis ir kojomis smūgius I. K. į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, o A. N. rankomis, kojomis, skalbimo mašinos būgnu ir dangčiu, medine lazda, šepečio kotu sudavė nukentėjusiajam į galvą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, taip pat jis šakute dūrė į krūtinę bei trypė nukentėjusįjį. Jie, veikdami bendrininkų grupe su O. V., sudavė nukentėjusiajam I. K. ne mažiau kaip 110 smūgių. Tarp nuteistųjų veiksmų ir I. K. mirties yra priežastinis ryšys, nes I. K. mirė nuo krūtinės ir pilvo sumušimų visumos, davusios vidaus organų sunkius pažeidimus.

              24. Nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. R. su kitais nuteistaisiais nesitarė nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais ne tik nužudyti I. K., bet ir jį sužaloti ar sumušti. Nurodoma, kad įvykio metu M. R. jokių konfliktų su I. K. neturėjo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, įvertinęs O. V. ir A. N. parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent M. R. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Be to, iš nuteistųjų ir nukentėjusiosios R. V. bei liudytojos A. G. parodymų, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad konfliktas prasidėjo dėl I. K. skolos O. V.. Nors pirmiausia M. R. sukonfliktavo su I. K. ir jam sudavė smūgį, tačiau po to prie smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį prisidėjo ir A. N., ir O. V.. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matosi, kad teismas nustatė, kad M. R., A. N. ir O. V. susitarė veikti bendrai konkliudentiniais veiksmais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį (daugiau kaip 100), teismas neturi galimybės nustatyti, kiek smūgių, į kurias vietas ir kokiais daiktais nukentėjusiajam sudavė kiekvienas iš kaltinamųjų, nors ištirtais įrodymais nustatyta, kad daugiausia smūgių sudavė A. N. ir O. V., o M. R. sudavė palyginti nedidelį smūgių kiekį – ne daugiau kaip 6, tačiau, akivaizdu, jog kiekvienas iš kaltinamųjų, suduodamas smūgius ir matydamas kitų kaltinamųjų veiksmus, tokiems veiksmams pritarė, o naudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, veiksmų bendrumo suvokimas ir pritarimas vienas kito veiksmams patvirtina jų susitarimą veikti bendrai. Nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu M. R. keletą kartų įspyrė I. K. į dešinįjį šoną (juosmenį) nėra pagrindo pripažinti M. R. kaltu dėl nužudymo, nurodoma ir tai, jog byloje nenustatyta, kad jau po mirtinų suduotų smūgių M. R. pabaksnojimas ar net ir įspyrimas nukentėjusiajam kaip nors būtų sąlygojęs I. K. mirtį. Pagal teisminę praktiką bylose keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno iš bendrininkų vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai veikė tyčia. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir į teisminę praktiką, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nustačius, kad visi kaltinamieji dalyvavo mušant nukentėjusįjį, kuris mirė nuo sužalojimų visumos, visi daugiau ar mažiau sudavė jam smūgių, matė kitų asmenų suduodamus smūgius, matė smarkiai sužalotą nukentėjusįjį – akivaizdu, jog tokie kaltinamųjų veiksmai rodo visų bendrą tyčią nužudyti nukentėjusįjį, t. y. patvirtina, jog kaltinamieji veikė bendrai.

              25. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad iš I. K. padarytų sužalojimų išsidėstymo (sužalojimai padaryti visame kūne, tame tarpe ir galvoje), sužalojimo pobūdžio (nukentėjusysis buvo žalojamas įvairias daiktais, trypiamas, padarant jam daugybinius šonkaulių lūžimus), pačių smurtinių veiksmų kiekio ir jų atlikimo mechanizmo (intensyvus stiprių smūgių sudavimas kojomis, rankomis, įvairiais daiktais), nukentėjusiojo kūno traumavimo laiko (buvo mušamas apie 40 min., suduodant daugiau kaip 100 smūgių), kaltinamųjų nesiėmimo priemonių suteikti bent kokią pagalbą – rodo, kad tokie kaltinamųjų veiksmai neišvengiamai arba labai tikėtinai turėjo sukelti mirtinus padarinius. Nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. K. M. R. gynė tik žodžiu, nes jis bijojo O. V., o medikų nekvietė, nes buvo išgėręs ir šoke, nesitikėjo, kad I. K. nužudys. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad M. R., tiek ir A. N., veikdami kartu su O. V., konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito smurtiniams veiksmams, M. R., tiek pats suduodamas smūgius nukentėjusiajam I. K., tiek ir matydamas kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, A. N. ir O. V. smūgius nukentėjusiajam ne tik rankomis ir kojomis, tačiau ir daiktais (skalbimo mašinos būgnu, dangčiu, lazda ir kt.) pritarė tokiems nuteistųjų veiksmams, nes tiek A. N., tiek O. V. aktyviais veiksmais nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, nors kitą dieną ir liepė O. V. kviesti greitosios medicinos pagalbą, tačiau M. R., tiek ir kitas nuteistasis A. N., suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padariniai, nors ir jų nedetalizavo, todėl jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. 

              26. Teismas pagrįstai nustatė ir nužudymą kvalifikuojantį požymį – kad nužudymas padarytas itin žiauriai. Pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 str. 2 d. punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis. Teisminėje praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai. Nors nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. R. nesukėlė ir negalėjo sukelti itin didelio skausmo ir kančių I. K., tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas išsamiai išdėstė motyvus apie tai, kad I. K. nužudytas itin žiauriai. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau buvo pasisakyta apie tai, kad I. K. nužudytas bendrais M. R., A. N. ir O. V. veiksmais, o nukentėjusiojo mirtį sukėlė sužalojimų visuma. Iš bylos matosi, kad I. K. buvo suduoti daugybiniai smūgiai (ne mažiau kaip 110 smūgių), daugelis iš jų buvo suduoti ne tik rankomis ir kojomis, bet ir įvairiais daiktais bei trypiant nukentėjusįjį, taip pat ir duriant šakute. Smūgiai suduoti ir į gyvybiškai svarbias I. K. kūno vietas – galvą, krūtinę. Specialisto išvada Nr. 418/15(02) patvirtina, kad didelę daugumą sužalojimų I. K. patyrė būdamas sąmoningas, koordinuotai besiginantis ir judantis. Teismas pažymėjo ir tai, kad buvo sužalotas visas nukentėjusiojo kūnas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis gausiai kraujavo, lūžę nuo antrojo iki 8-ojo šonkaulio, todėl galima daryti neabejotiną išvadą, kad žalojimo metu nukentėjusysis jautė stiprų fizinį skausmą. Teismas nurodė dar ir tai, kad aplinkybę, jog I. K. nužudytas itin žiauriai, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir trasologinio tyrimo metu nustatytas kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas, iš kurio matyti, jog dalis kraujo pėdsakų susidarė užtiškant kraujo lašams, kas leidžia pagrįstai teigti, jog, jog nukentėjusiajam buvo suduodami itin stiprūs smūgiai, ir visi jie suduoti iki I. K. mirties.

              27. Iš to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog M. R. ir A. N., veikdami bendrininkų grupe su O. V., itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį I. K.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apie tai, kad M. R. veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 140 str. 1 d. ar BK 238 str.

              28. Apeliacinių skundų argumentai, susiję su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, irgi atmetami.

              29. Teisėjų kolegija pirmiausia nurodo, kad priimdamas ir surašydamas šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas griežtai laikėsi visų apkaltinamojo nuosprendžio surašymo reikalavimų, numatytų baudžiamojo proceso įstatyme, ir jokių nuosprendžio surašymo taisyklių nepažeidė. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš bylos matosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Apie nuteistojo O. V. parodymų patikimumą teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė. Nuteistojo A. N. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015 ir nurodoma, kad O. V. statusas nėra neutralus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminėje praktikoje pagal stare decisis principą teismo precedentu auctoritas rerum similiter judicatarum privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesniąją, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje kasacinėje nutartyje ir pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo šia kasacine nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įrodymus įvertino tiek ir atskirai, tiek ir jų visumą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų A. N. ir M. R. naudai. Nors apeliaciniuose skunduose ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir jo gynėjas bei M. R. gynėjas pareiškė prašymus atlikti įrodymų tyrimą, tačiau tokie jų prašymai buvo motyvuotai atmesti (9 t., 165-166 b.l.). Atmesti nuteistojo A. N. prašymai į teismo posėdį kviesti ir apklausti B. V. ir R. V., taip pat atmestas prašymas paskirti A. N. ekspertizę dėl kojos traumos. Teisėjų kolegija nurodė, kad B. V. apie įvykio aplinkybes nieko nežino, be to, pats O. V. prisipažino kaltu ir neneigė to, jog intensyviai naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Dėl prašymo paskirti A. N. ekspertizę teisėjų kolegija nurodė, kad iš skundžiamo nuosprendžio matosi, jog A. N. ne tik kojomis, tačiau ir rankomis bei kitais daiktais sudavė smūgius I. K.. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie A. N. atliktus veiksmus prieš I. K. ir jo kaltę. Be to, ir iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad apie A. N. kojos traumą teismas argumentuoti pasisakė. Teismas nurodė, kad A. N. teiginys ir pateikti medicininiai duomenys apie 2014 m. gruodžio 5 d. patirtą traumą dėl kairės kojos čiurnos ir jos gydymą (8 t., 123-125 b.l.) nesuteikia pagrindo išvadai, jog 2015 m. balandžio mėnesį A. N. kairė koja nefunkcionavo tiek, kad jis nebūtų galėjęs normaliai vaikščioti, ja atsiremti ar ant jos stovėti, t. y. duomenų, kad jis nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuotų veiksmų – nėra. Apeliacinės instancijos teisme buvo atmestas ir nuteistojo M. R. gynėjo skunde išdėstytas prašymas apklausti ekspertą J. V., kuris pateikė specialisto išvadą Nr. M 418/15(02). Teisėjų kolegija, atmesdama šį prašymą nurodė, kad šis ekspertas išsamiai buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo gynėjas, kuris ir padavė apeliacinį skundą, dalyvavo teisiamojo posėdžio metu, kuriame buvo apklaustas ekspertas, ir gynėjas galėjo užduoti jam rūpimus klausimus. Iš protokolo tai ir matosi, kad nuteistojo M. R. gynėjas, kuris ir pateikė apeliacinį skundą, teisiamojo posėdžio metu uždavė klausimus ekspertui ir į juos ekspertas išsamiai atsakė. Po eksperto apklausos pats nuteistojo M. R. gynėjas patvirtino, kad ekspertas buvo išsamiai apklaustas ir atsakė į visus klausimus (8 t., 75-77 b.l.). Atmetami ir nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista. Nuteistasis nurodo, kad kvalifikuotas advokatas jį pradėjo ginti tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Iš bylos matosi, kad nuteistąjį A. N. pirmiausia gynė advokatė R. B., o sprendžiant kardomosios priemonės klausimą nuteistąjį gynė ir advokatė A. F., o po to jis sudarė sutartį su advokatu R. G.. Iš bylos matosi ir tai, kad pats A. N. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole nurodė, kad sutinka, jog jį gintų advokatė R. B. (6 t., 113 b.l.). Iš bylos matosi dar ir tai, kad nuteistasis nei neatsisakė, nei sprendžiant kardomosios priemonės klausimą nenušalino minėtų gynėjų. Atsižvelgiant į tai, viso proceso metu A. N. buvo užtikrinta teisė turėjo gynėją, o pabaigus ikiteisminį tyrimą jis ir jo gynėjas supažindinti su bylos dokumentais (6 t., 179-180, 181-182 b.l.). Be to, iš A. N. ir jo gynėjo susipažinimo su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolų matosi, kad nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas nepareiškė nė vieno prašymo ikiteisminį tyrimą kuo nors papildyti, atlikti kokius nors papildomus tyrimo veiksmus arba nustatyti papildomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, atmetami ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje bei ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai. Jokių kitų, juo labiau esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl kurių būtų buvę suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės arba kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

              30. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pateikdamas šį alternatyvų prašymą A. N. nenurodė jokių argumentų. Tuo tarpu nuteistojo M. R. gynėjas apeliaciniame skunde, prašęs tik išteisinti M. R. pagal BK 129 str. 2 d. 6 d., nurodo, kad paskirta M. R. bausmė yra per griežta. Nurodo, kad M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, saistomas tvirtais socialiniais ir šeimyniniais ryšiais, jis gyvena santuokoje ir augina mažamečius vaikus, taip pat M. R. palaiko itin glaudžius santykius su motina. 

              31. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. ir M. R. bausmes, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą, jų reikšmę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, išvardintas BK 54 str. 2 d. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyti išsamūs bausmės A. N. ir M. R. paskyrimo motyvai.

              32. Teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu pagrįstai nustatė tiek A. N., tiek ir M. R. dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Skirdamas bausmes A. N. ir M. R. teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

              33. Teismas įvertino tai, kad A. N. ir M. R. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuris sukėlė neatstatomas pasekmes. Nuteistieji itin žiauriai nužudė I. K. dėl mažareikšmės dingsties ir motyvo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo stadiją (baigtas), ir kaltės formą (tiesiogine tyčia) bei nuteistųjų A. N. ir M. R. asmenybes.

              34. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino, jog A. N. nuo 2008 m. spalio 29 d. niekur nedirba, nors ankstesnėse darbovietėse charakterizuojamas gerai (6 t., 13, 15, 17 b.l.). A. N. baustas administracine tvarka, teismas pažymėjo, kad 2014 – 2015 metais 7 kartus (6 t., 28-45 b.l.). Be to, A. N. nužudymą padarė neišnykus teistumui. Jis, būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Todėl teismas, įvertinęs A. N. asmenybę, tai, kad jis nuolat daro smurtinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas trimis nuosprendžiais, visi nusikaltimai tyčiniai, smurtiniai, dabar padarytas tyčinis labai sunkus smurtinis nusikaltimas, A. N. nusikalto nepraėjus nei dvejiems metams po bausmės už tyčinį sunkų nusikaltimą atlikimo ir nepraėjus nei dviem mėnesiams po nuosprendžio, kuriuo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, paskelbimo (6 t., 48, 50 b. l.), taip pat ir į A. N. gyvenimo būdą (girtavimas, nerodymas pastangų keisti savo gyvenimo būdą – dirbti ar bent jau ieškoti darbo (nedirba nuo 2008 metų), padarė išvadą, kad šios aplinkybės rodo padidintą A. N. ir jo padarytos veikos pavojingumą, todėl teismas A. N. pagrįstai pripažino pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.). A. N. skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis itin intensyviai naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį –po ranka pasitaikiusiais daiktais A. N. daužė nukentėjusįjį, šakute dūrė nukentėjusiajam ir jį trypė savo svoriu.

              35. Tuo tarpu skirdamas M. R. bausmę teismas įvertino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. M. R. niekur nedirba, jam diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas bei asmenybės bruožų akcentavimas (5 t., 4 b.l.). Teismas įvertino ir tai, kad M. R. anksčiau teistas, nužudymą padarė neišnykus teistumui, be to, baustas ir administracine tvarka. M. R. skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad iš visų nuteistųjų M. R. sudavė mažiausiai smūgių nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamieji, tame tarpe ir M. R., neturi tvirtų socialinių ryšių. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jis gyvena santuokoje ir augina mažamečius vaikus, taip pat M. R. palaiko itin glaudžius santykius su motina. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad skunde nurodomos aplinkybės neatsveria prieš tai nurodytų aplinkybių bei padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio.

              36. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir į tai, kad BK 129 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai pagal BK 129 str. 2 d. 6 d. nuteistajam A. N. paskyrė už sankcijos vidurkį didesnę laisvės atėmimo bausmę, o M. R. paskyrė bausmę, kuri mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmes A. N. ir M. R. teismas jas tinkamai individualizavo, nes griežtesnė bausmė paskirta nuteistajam A. N., kurio vaidmuo nužudymo padaryme buvo žymiai aktyvesnis. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, abiems nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

              37. Atmetami ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinio skundo prašymai atmesti civilinius ieškinius ir panaikinti M. R. visas taikomas procesines prievartos priemones. Iš skundo matosi, kad šie prašymai siejami su prašymu M. R. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. išteisinti. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad M. R. teisingai ir pagrįstai nuteistas už nužudymą, todėl pagrįstai iš M. R. ir kitų nuteistųjų solidariai priteisti ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimai nukentėjusiesiems, taip pat jam pagrįstai teismas paliko galioti kardomąją priemonę – suėmimą.

              38. Iš bylos matosi, kad nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį 1 000 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (7 t., 173-174, 175-178 b.l.). Nukentėjusioji R. V. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (7 t., 180-181 b.l.).

              39. V. K. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas patenkino visiškai. Teismas nurodė, kad V. K. pateikė kasos pajamų orderio kvitą, kuris patvirtina, kad UAB ,,X“ sumokėta 516 Eur už karstą, laidojimo reikmenis ir salės nuomą, 294 Eur už laidojimo paslaugas (7 t., 175, 176-178 b.l.). Nurodė ir tai, kad 290 Eur išlaidos, kurias nukentėjusiojo teigimu sudaro užmokestis giedotojams, žvakėms įsigyti, kunigui ir kapo duobės iškasimui, įvertinus laidojimo papročius ir tradicijas, nėra per didelės. Atsižvelgęs į tai, teismas iš nuteistųjų M. R., A. N., taip pat ir O. V. solidariai priteisė 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K.. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, be to, kolegijos nuomone, ir kitas išlaidas (290 Eur), kurios taip pat sudaro turtinę žalą, teismas irgi pagrįstai pripažino turtine žala ir solidariai priteisė iš nuteistųjų. Iš visų nuteistųjų solidariai priteistas 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam, teisėjų kolegijos nuomone, nėra per didelis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matosi, kad V. K. patyrė 810 Eur turtinės žalos ir šią sumą pagrindė dokumentais, tačiau teismas dar ir 290 Eur pripažino turtine žala, nors ši suma ir nepagrįsta dokumentais, todėl iš viso V. K. patyrė 1 100 Eur turtinės žalos. 

              40. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nuteistieji A. N., M. R., veikdami bendrininkų grupe su O. V., nužudė I. K., kuris V. K. buvo brolis, o R. V. sugyventinis ir vaiko tėvas, t. y. artimas giminaitis. Nėra jokių abejonių, kad dėl I. K. nužudymo jo artimieji giminaičiai patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, atsižvelgęs ir į tai, kad R. V. ir I. K. santykiai nebuvo itin artimi ir harmoningi, taip pat į tai, jog nėra galimybės nustatyti, ar R. V. būtent dėl išgyvenimų, susijusių su I. K. nužudymu, gydėsi, nes ji gydėsi ir dėl alkoholio, dar ir į tai, kad, nors ir nėra dukros pareikšto civilinio ieškinio, tačiau R. V., matydama dukros išgyvenimus ir nerimą dėl prarasto tėvo, taip pat patyrė neigiamas emocijas, iš nuteistųjų M. R. ir A. N. solidariai priteisė 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. V.. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, kad, nors ir V. K. su broliu I. K. nebuvo labai artimi, tačiau jie nuolat bendravo, V. K. stengėsi padėti broliui, leido jam gyventi savo bute, o I. K. prisidarius skolų, nupirko mažesnį butą, taip pat ir bendravimu stengėsi pakeisti brolio gyvenimo būdą, be to, teismas pažymėjo dar ir tai, kad, nors I. K. nuolat girtavo, nedirbo, tačiau tai nepaneigia, jog brolio likimas V. K. nerūpėjo ir jis dėl brolio nužudymo nepatyrė išgyvenimų, iš nuteistųjų M. R. ir A. N., taip pat ir O. V., solidariai priteisė 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nukentėjusiesiems R. V. ir V. K. priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai tikrai nėra per dideli, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką.

              41. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. N. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, didžioji dalis skunduose dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, A. N. ir M. R. pagrįstai nuteisti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., jiems paskirtos bausmės yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos taip pat teisingos, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti ar keisti nuosprendį nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

            Nuteistojo A. N. ir nuteistojo M. R. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                            Albinas Bielskis

                                                                                                                                                                                                                                                            Laima Garnelienė

                                                                                                                                                                                                                                                            Linas Šiukšta