Administracinė byla Nr. I-33-171/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01237-2009-7

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3, 9.1.3.1

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau   VMI prie FM) ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau- Panevėžio AVMI) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė

 

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–7), kuriame prašo:

1.      panaikinti 2009-01-06 Panevėžio AVMI sprendimą Nr. (11.1-74)-SA-1;

2.      panaikinti 2009-04-02 VMI prie FM sprendimą Nr. 68-89;

3.      panaikinti 2009-06-30 Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-181(7-130/2009).

Teismui pateiktame skunde dėl UAB „Akvida“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros pareiškėjas paaiškino, kad Mokesčių administratorius nustatė, jog UAB „Akvida“ 2004-05-05 išrašė P. J. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) km. Kretingalės sen. Klaipėdos rajone 120000 Lt sumai (įskaitant PVM 18305 Lt). Panevėžio AVMI tarnybiniame rašte Nr. 33-810 nurodė, kad ši PVM sąskaita-faktūra UAB „Akvida“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityta, nėra užfiksuota nei P. J. skola bendrovei, nei sumokėta pinigų suma, todėl mokesčių administratorius padarė išvadą, kad darbus UAB „Akvida“ atliko neatlygintinai ir P. J. priskaičiavo sumokėti į biudžetą 19800 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau- GPM) nuo 60000 Lt (120000 Lt / 2) natūra gautų pajamų. Mokesčių administratorius, pažeisdamas norminių aktų reikalavimus (pažeidimo nustatymo faktas turi būti pagrindžiamas įrodymais, kuriais remiantis konstatuojamas pažeidimas), prie patikrinimo akto nepridėjo savo išvadas pagrindžiančių įrodymų, t.y. 2008-06-20 Panevėžio AVMI tarnybinio rašto Nr.33-810 ir 2007-04-27 Norde Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus rašto Nr. 2961, tuo apsunkindamas P. J. tinkamai atsikirsti į patikrinimo akto išvadas. Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad patikrinimo akte išdėstytas paminėtų dokumentų turinys, todėl nelaikė, kad pareiškėjo teisės buvo suvaržytos.

Nors šioje dalyje VMI prie FM sumažino pagal patikrinimo aktą priskaičiuotas mokėtinas sumas, nurodęs, jog GPM už P. J. privalėjo sumokėti UAB „Akvida“, tačiau mokesčių mokėtojas skundė mokesčių administratoriaus išvadas, nes su jomis nesutiko. Šioje dalyje sprendimus pareiškėjas skundžia tais pagrindais, kad mokesčių administratorius padarė išvadą, jog UAB „Akvida“ atliko darbus neatlygintinai, visiškai neįsitikinęs, kad darbai buvo atlikti iš viso. Pareiškėjas mano, kad 2004-05-05 UAB „Akvida“ PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje surašyti statybos darbai bei galimos jų kainos, savaime dar neįrodo, kad statybos darbai faktiškai buvo atlikti. Kad minėtoji PVM sąskaita-faktūra neapskaityta ją išrašiusioje įmonėje papildomai įrodo, jog ūkinė operacija neįvyko, o Centrinis mokesčių administratorius, neturėdamas objektyvių įrodymų, kad darbai buvo atlikti, konstatavo priešingai- kad ūkinė operacija įvykdyta.

Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorius neturi teisės vadovautis prielaidomis ir priskaičiuoti mokesčius bei delspinigius už nesamas pajamas (paslaugas natūra), kol neįrodo, kad mokesčių mokėtojas jas gavo.

Be to, Mokestinių ginčų komisija sprendime nurodė, kad šioje dalyje mokesčių administratorius panaikino pareiškėjui priskaičiuotus mokesčius, todėl skundo argumentai nesudaro mokestinio ginčo turinio, todėl nenagrinėtini. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratoriaus sprendimuose išdėstyti motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra konstatuojamos, gali būti skundo objektu, nes yra skundžiamas visas mokesčių administratoriaus aktas ir/ar sprendimas, todėl Mokestinių ginčų komisija turėjo pasisakyti ir dėl šioje dalyje skundžiamų mokesčių administratoriaus išvadų.

Mokesčių administratorius nustatė, kad 2005-01-27 ūkininkas P. J. pagal sąskaitą faktūrą PJ Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė trupintą betono skaldą AB „Klaipėdos keliai“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už 11210 Lt, kurie buvo pervesti į P. J. sąskaitą 2005-05-04 ir 2005-12-28.  2005-05-27 ūkininkas P. J. pagal sąskaitą-faktūrą PJ Nr. (duomenys neskelbtini)  pardavė lauko riedulius (akmenis) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už 14266,20 Lt, kurie buvo pervesti į P. J. sąskaitą 2005-06-21. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad šių pajamų mokesčių mokėtojas tinkamai nedeklaravo ir už jas nesumokėjo 15 procentų dydžio GPM. Pareiškėjas mano, kad tokios išvados yra nepagrįstos, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir- GPMĮ) 17 str. numatyta visa eilė pajamų, kurios neapmokestinamos GPM, tame tarpe ir ūkininko pajamos. Centrinis mokesčių administratorius konstatavo, jog neapmokestinamos gali būti tik pajamos, gautos iš „žemės ūkio veiklos“, o tai reiškia - iš produktų pagaminimo, apdorojimo ir realizavimo.

Mokestinių ginčų komisija taip pat konstatavo, kad lauko rieduliai nesusiję su žemės ūkio veikla, pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. prasmę. Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad lauko rieduliai (akmenys) kiekvieną sezoną yra renkami žemės ūkio paskirties žemėje, ruošiantis žemės ūkio darbams ir kad šis procesas yra natūralus ir neišvengiamas, susijęs tik su žemės ūkio veikla. Akivaizdu, kad jokia kita veikla, kurios eigoje būtų renkami lauko rieduliai (akmenys) neegzistuoja, todėl pareiškėjas mano, kad teisės aktai, atmetant pareiškėjo argumentus, buvo pritaikyti formaliai.

Pareiškėjas  nurodė, kad trupintą betono skaldą pardavė tik dėl to, kad vykdė ūkininko veiklą, nes jo valdomame ūkyje po esančių pastatų remonto susikaupė statybinis laužas - betono atliekos. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad už lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą gautos pajamos tiesiogiai susijusios su  vykdyta ūkininko veikla, todėl neturi būti apmokestinamos.

Skunde nurodoma, kad mokesčių administratorius nepagrįstai  priskaičiavo į biudžetą mokėtiną GPM, tai be pagrindo priskaičiavo ir į biudžetą mokėtinus delspinigius. Be to, mokesčių administratorius delspinigius skaičiavo ir už laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas nepagrįstai buvo sustabdytas paties mokesčių administratoriaus iniciatyva. Centrinis mokesčių administratorius, aiškindamas delspinigių skaičiavimą reglamentuojančias  normas,  konstatavo,  kad nėra svarbu dėl  kokių priežasčių mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta ir kad Mokesčių administravimo įstatyme (toliau ir- MAĮ) nėra įtvirtinta galimybė neskaičiuoti delspinigių už tą laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Mokestinių ginčų komisija sprendime paminėjo pateiktą LVAT nutartį (bylos Nr. A-438-1324/2008), kuria buvo pripažintas nepagrįstu patikrinimo sustabdymas, tačiau padarė išvadą, kad pareiškėjas galėtų kreiptis atskiru prašymu dėl atleidimo šioje dalyje nuo delspinigių mokėjimo. Su tokiomis išvadomis pareiškėjas nesutinka, nes delspinigiai, kaip ir baudos, yra sankcija mokesčių mokėtojui už nesavalaikį prievolės įvykdymą. Pareiškėjas mano, kad sustabdžius mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriaus iniciatyva, tokia sankcija, kaip delspinigiai, mokesčių mokėtojui negali būti taikoma, nes nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklauso patikrinimo sustabdymas ir/ar pratęsimas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės sen., Klaipėdos raj., todėl mokestinį patikrinimą turėjo atlikti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau- Klaipėdos AVMI), o ne Panevėžio AVMI. Pareiškėjui nebuvo pateiktas dokumentas, suteikiantis teisę mokestinį patikrinimą atlikti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl to Panevėžio AVMI patikrinimo aktą ir sprendimą laiko neteisėtais. Centrinis mokesčių administratorius vadovavosi LVAT 2008-11-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1562/05 ir konstatavo, kad VMI prie FM pavedė Panevėžio AVMI ir Klaipėdos AVMI pareigūnams atlikti patikrinimą, tačiau dalis to pavedimo sudarė įslaptintą informaciją, todėl jis nebuvo pateiktas susipažinti mokesčių mokėtojui.

Mokestinių ginčų komisija sutiko su Centrinio mokesčių administratoriaus argumentais, todėl papildomai dėl tos skundo dalies nepasisakė. Be to, konstatavo, kad pareiškėjas gali skųsti Mokesčių administratoriaus veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas su tokiais argumentai nesutinka, nes patikrinimo pradėjimo teisėtumas suponuoja ir patikrinimo eigos ir jo rezultatų teisėtumą, todėl  tai laiko esminiu pažeidimu ir mano, kad mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (Mokestinių ginčų komisija) turėjo pasisakyti ir dėl atliekamo patikrinimo teisėtumo bei vertinti, ar pareiškėjui privalėjo būti pateiktas patikrinimą inicijuojantis ir įgalinimus vietiniam mokesčių administratoriui suteikiantis dokumentas.

Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 74–76) nurodė, kad buvo atliktas pareiškėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau - FAPM) mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31, gyventojų pajamų mokesčio (toliau -GPM) mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31, bei įmokų į garantinį fondą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2002-10-25 iki 2005-12-31 ir surašytas 2008-10-31 patikrinimo aktas Nr. PAR - 85, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiuota 22810 Lt GPM ir 10153 Lt GPM delspinigių.  Panevėžio AVMI 2009-01-06 sprendimu Nr.(ll.l-74)-SA-l patvirtino patikrinimo aktą ir paskyrė vidutinio dydžio (30 %) 6843 Lt GPM baudą. VMI prie FM 2009-04-02 sprendimu Nr. 68-89 pakeitė Panevėžio AVMI 2009-01-06 sprendimą Nr. (ll.l-74)-SA-l dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. vietoj nurodymų sumokėti į biudžetą 22810 Lt GPM, 10153 Lt GPM delspinigius, 6843 Lt GPM baudą nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 3010 Lt GPM, 1053 Lt GPM delspinigius ir 903 Lt GPM baudą. Mokestinių ginčų komisija 2009-06-30 sprendimu Nr. S-181 (7-130/2009)  2009-04-02 sprendimą Nr. 68-89 patvirtino.

Mokestinio ginčo byloje nustatyta, jog Panevėžio AVMI pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Akvida“ už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., išrašė pareiškėjui 2004-05-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 120000 Lt bei ją, kaip dokumentą, patvirtinantį statybos darbų atlikimą ir gautos paskolos iš banko naudojimą pagal paskirtį, pareiškėjas pateikė „Nordea“ bankui. Nustatyta, kad UAB „Akvida“ minėtos PVM sąskaitos faktūros buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, savo apskaitoje neužfiksavo nei pareiškėjo skolos, nei už atliktus darbus sumokėtos pinigų sumos. Todėl Inspekcija padarė išvadą, kad UAB „Akvida“ darbus atliko neatlygintinai ir, vadovaudamasi 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau - GPMĮ) 2 str. 15 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.2 punktu, UAB „Akvida“ neatlygintinai pareiškėjui ir jo sutuoktinei suteiktas statybos darbų paslaugas pripažino jų pajamomis natūra bei apmokestinusi šias pajamas 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 19800 Lt GPM.

VMI prie FM,  atsižvelgusi į GPMĮ 22 str. 2 dalies, 23 ir 24 straipsnių nuostatas, 2009-04-02 sprendime Nr. 68-89 konstatavo, kad pareiškėjo iš UAB „Akvida“ natūra gautos pajamos priskirtinos prie A klasės pajamų, kad prievolė apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui išmokėtų A klasės pajamų tenka pajamas išmokančiam asmeniui, kuriuo šio ginčo atveju yra UAB „Akvida“ bei, kad Panevėžio AVMI nepagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 19800 Lt GPM už 2004 metus, todėl šį Inspekcijos nurodymą panaikino.

VMI prie FM manymu, pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad mokesčių administratorius pažeisdamas norminių aktų reikalavimus (pažeidimo nustatymo faktas turi būti pagrindžiamas įrodymais, kuriais remiantis konstatuojamas pažeidimas) prie patikrinimo akto nepridėjo savo išvadas pagrindžiančių įrodymų, t.y., 2008-06-20 Inspekcijos tarnybinio rašto Nr. 33-810 ir 2007-04-27 Norde Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus rašto Nr. 2961, tuo apsunkindamas pareiškėjui tinkamai atsikirsti į patikrinimo akto išvadas, kadangi inėtų raštų turinys atskleistas patikrinimo akte su kuriuo pareiškėjas yra susipažinęs, todėl jis nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius apsunkino jo galimybes tinkamai atsikirsti į patikrinimo akto išvadas. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas po patikrinimo akto gavimo turėjo galimybę išsireikalauti iš vietos mokesčių administratoriaus akte paminėtus ir jį dominančius patikrinimo akto priedus arba susipažinti su šiais priedais bei visa kita bylos medžiaga mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju pareiškėjui GPM už 2004 metus nėra papildomai apskaičiuotas, atsakovas skundžiamu 2009-04-02 sprendimu Nr. 68-89 panaikino Panevėžio AVMI nurodymą, kadangi pareiškėjui GPM už 2004 metus nėra naujai papildomai apskaičiuojamas ir pareiškėjui nenurodoma sumokėti į biudžetą GPM už 2004 metus, darytina išvada, kad UAB „Akvida“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei statybos darbų realumo fakto nustatymas nebėra šio mokestinio ginčo dalykas, kadangi pareiškėjui minėtos aplinkybės nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių, todėl Mokestinių ginčų komisija pagrįstai minėtų aplinkybių nenagrinėjo. Kadangi pareiškėjui už 2004 metus nėra papildomai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti GPM, nėra pagrindo skirti ir pakartotinį patikrinimą.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pagal sąskaitą faktūrą PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos keliai“ pardavė trupintą betono skaldą už 11210 Lt. AB „Klaipėdos keliai“ 2005-05-04 ir 2005-12-28 pinigus pervedė pareiškėjui į atsiskaitomąją sąskaitą Hansą banke. 2005-05-27 pareiškėjas pagal sąskaitą faktūrą PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pardavė lauko riedulius (akmenis) už 14266,20 Lt. Pinigus pareiškėjas 2005-06-21 gavo į atsiskaitomąją sąskaitą Hansą banke.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad vertėsi ūkininko veikla, buvo įregistravęs ūkininko ūkį. Už lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą gautos pajamos tiesiogiai susijusios su jo vykdyta ūkininko veikla, todėl yra neapmokestinamos.

Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 25 punktu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamos, gautos realizavus kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją. 2002-06-25 Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 str. 28 punkte nurodyta, kad žemės ūkio veikla, tai veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas. Minėto įstatymo 2 str. 24 punkte pateikiama žemės ūkio produktų sąvoka - tai pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maisto produktus ar ne maisto prekes.

Atsakovė pažymi, kad remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad pareiškėjo pajamos gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą nėra priskiriamos pajamoms gautoms už ūkininko ūkyje vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamoms, gautoms realizavus kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją. Taigi, nepagrįstas teiginys, kad pajamos, gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą, yra neapmokestinamos GPM.

Atsakovė pažymi, kad įstatymas negali detaliai apibrėžti visų turto rūšių, tačiau sisteminė GPMĮ analizė leidžia teigti, kad Pareiškėjo parduoti lauko rieduliai (akmenys) ir trupinta betono skalda priskirtini kitam neregistruotam turtui. Kito turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą, pajamų gavimo momentu reglamentavo GPMĮ 6 str. 2 d. 3 p. bei 17 str. 1 d. 20 p., kurie leidžia teigti, kad pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, didesnis, kaip 24 pagrindiniai NPD (pajamų gavimo momentu NPD 6960 Lt), apmokestinamas taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Vadovaujantis GPMĮ 22 str. 1 d. gyventojo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases - A ir B. Remiantis GPMĮ 22 str. 3 d. Pareiškėjo pajamos gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą priskiriamos B klasės pajamoms. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo ( GPMĮ 25 str. 1 d.). iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos jis privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį bei sumokėti į biudžetą pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos ( GPMĮ 27 str.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2005 metais pajamų, gautų pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą, nedeklaravo ir GPM nesumokėjo.

Panevėžio AVMI, atlikusi pareiškėjo 2005 metų GPM perskaičiavimą, patikrinimo akte pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjui už 2005 metus iš biudžeto grąžinta GPM permoka yra 3010 Lt didesnė nei priklausė.

Mokesčių administravimo įstatymą 67 str. nurodyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pareiškėjas skunde ginčija GPM delspinigių apskaičiavimo pagrįstumą, teigia, jog mokesčių administratorius negalėjo apskaičiuoti delspinigių už tą laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas nepagrįstai buvo sustabdytas jo paties iniciatyva.

GPMĮ 36 str. 2 dalis nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą įstatymą, reglamentuojantį delspinigių skaičiavimą, o būtent į 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymą.

Delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų (MAĮ 95 str. 1 d. 1 punktas), MAĮ nenumato galimybės, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, neskaičiuoti delspinigių (išskyrus MAĮ 96 str. 2 d.), numato tik mokesčių mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių galimybę. Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAĮ 97 str. 2 d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-19) šio įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Atsižvelgiant į nurodytąsias teisės normas,  Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai apskaičiavo Pareiškėjui GPM delspinigius bei pagrįstai nurodė, kad MAĮ nėra įtvirtinta galimybė neskaičiuoti delspinigių už mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpį.

Iš byloje pateiktos LVAT 2008-07-18 nutarties adm. byloje Nr. A-438-1324/2008 matyti, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007-10-12 sprendimu panaikino Panevėžio AVMI patikrinimų skyriaus vedėjos pavaduotojos 2007-06-26 sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kaip neteisėtą, bei nepagrįstą, o LVAT šį sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, atsakovė sutinka su Komisijos nuomone, kad svarstytinas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo dalies GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį, kada mokestinis patikrinimas buvo nepagrįstai sustabdytas, sumokėjimo MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Vadovaujantis MAĮ 100 str. 2 d., pareiškėjas su prašymu atleisti jį nuo GPM delspinigių turėtų kreiptis į vietos mokesčių administratorių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-18 administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵-1562-05 yra konstatavęs, kad Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 11.3 punkte nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, įskaitant bendrą patikrinimą ir patikrinimą mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje.  Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 (toliau -Taisyklės) 24 punktas numato, kad pavedimą tikrinti pasirašo tas mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio teritorijoje yra įregistruotas tikrintinas mokėtojas, arba tas mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio pareigūnas atlieka patikrinimą. Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, VMI prie FM pavedė Panevėžio ir Klaipėdos AVMI pareigūnams atlikti Pareiškėjo mokestinį patikrinimą, o pavedimo formą FR0773, kurios kopija įteikiama mokesčių mokėtojui, pasirašė Panevėžio AVMI skyriaus vedėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM pavedimas, kuriuo pavesta Panevėžio ir Klaipėdos AVMI pareigūnams atlikti pareiškėjo patikrinimą yra įslaptintas, nes tame pačiame dokumente nurodyti patikrinimo taktikos elementai, mokesčių mokėtojui nebuvo pateiktas susipažinti. Todėl, atsakovės manymu, nurodyti pareiškėjo skundo argumentai dėl patikrinimo akto ir sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

Atsakovė Panevėžio apskrities VMI su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (b. l. 70–71) nurodė, kad VMI prie FM pagrįstai pripažino UAB „Akvida“ neatlygintinai pareiškėjui suteiktas statybos darbų paslaugas pajamomis natūra. Kadangi UAB „Akvida“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą už statybos darbus, pareiškėjo ir jo sutuoktinės namų valdoje, todėl, vadovaudamasi Civilinio kodekso nuostatomis, pajamas natūra pagrįstai laikė abiejų sutuoktinių pajamomis. VMI prie FM pagrįstai pripažino, kad pajamos natūra, kurias pareiškėjas gavo iš UAB „Akvida“ vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 22 str. 2 d. priskiriamos A klasės pajamoms. Remiantis GPMĮ 23 ir 24 str. prievolė apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui išmokėtų A klasės pajamų tenka pajamas išmokančiam asmeniui. Pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas, o UAB „Akvida“ - mokestį išskaičiuojantis asmuo. UAB „Akvida“ neatlygintinai suteikdama pareiškėjui paslaugas žinojo ar turėjo žinoti, kad minėtos paslaugos yra pareiškėjo pajamos natūra, nuo kurių UAB „Akvida“ privalėjo išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM.

Pareiškėjo skundo teiginys, kad pareiškėjas vertėsi ūkininko veikla, buvo įregistravęs ūkininko ūkį bei kad už lauko riedulius ir trupintą betono skaldą gautos pajamos tiesiogiai susijusios su pareiškėjo vykdyta ūkininko veikla, todėl yra neapmokestinamos yra nepagrįstas. VMI prie FM nurodė, kad pareiškėjo parduoti lauko rieduliai ir trupinta betono skalda priskirtini kitam neregistruotam turtui, kurio pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą, pajamų gavimo metu reglamentavo GPMĮ 6 str. 2 d. 3 p. bei 17 str. 1 d. 20 p. Dėl GPM delspinigių apskaičiavimo  vadovautasi GPMĮ 36 str. 2 d.,  MAĮ 40 str. 1, 4 ir 5 p., 95 str. 1 d. l p., 96 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei atsižvelgiant į tai, kad prievolę išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM nuo pajamų natūra turėjo UAB „Akvida“, o ne pareiškėjas, todėl VMI prie LR FM pagrįstai perskaičiavo ir papildomai apskaičiavo 1053 Lt GPM delspinigių.

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2006-11-13 buvo surašytas pavedimas tikrinti Nr. 07-06-41-91 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 130–132), kuriame buvo nurodyta atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo. Mokestinis patikrinimas buvo baigtas  2008-10-31, surašant patikrinimo aktą Nr. PAR-85 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 69 - 82).  Atlikus patikrinimą pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota 22 810 GPM ir 10 153 Lt GPM delspinigių. Surašytas patikrinimo aktas 2009-01-06 buvo patvirtintas Panevėžio AVMI sprendimu Nr. (11.1- 74)-SA-1 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 43 - 49) ir papildomai skirta 6 843 Lt bauda. VMI prie FM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2009-04-02 priėmė sprendimą Nr. 68–89 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 7 - 13), kuriuo pakeitė Panevėžio AVMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir vietoje nurodymo sumokėti į biudžetą 22 810 Lt GPM ir 10 153 GPM delspinigių, 6 843 Lt baudos, nurodė pareiškėjui sumokėti 3 010 Lt GPM, 1 053 GPM delspinigių ir 903 Lt baudos. 2009-06-30 Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą Nr. S-181 (7-130/2009) (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 170–179), kuriuo patvirtino VMI sprendimą.

Iš patikrinimo akto (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 69 - 82) matyti, kad buvo tikrintas fizinių asmenų pajamų mokestis nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31, gyventojų pajamų mokestis nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31, įmokos į garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 2002-10-25 iki 2005-12-31.

           Dėl UAB „Akvida“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog UAB „Akvida“ atliko darbus neatlygintinai, priimta neįsitikinus, ar darbai buvo atlikti iš viso, o faktas, kad 2004-05-05 UAB „Akvida“ PVM sąskaitoje faktūroje surašyti statybos darbai bei galimos jų kainos, savaime neįrodo, kad darbai faktiškai buvo atlikti. Pareiškėjo nuomone, Mokestinių ginčų komisija turėjo pasisakyti dėl UAB „Akvida“ išrašytos sąskaitos faktūros bei statybos darbų realumo fakto nustatymo, nepaisant to, kad VMI prie FM sprendimu sumažino pagal patikrinimo aktą apskaičiuotas mokėtinas sumas.

Pagal MAĮ 2 str. 20 p. mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Kaip matyti iš pateiktos sąvokos, mokestinio ginčo objektu gali būti sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, sprendimas atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

VMI prie FM, tvirtindama teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą,  atsižvelgė į GPMĮ 22 str. 2 dalies, 23 ir 24 straipsnių nuostatas, 2009-04-02 sprendime Nr. 68-89 konstatavo, kad pareiškėjo iš UAB „Akvida“ natūra gautos pajamos priskirtinos prie A klasės pajamų, kad prievolė apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui išmokėtų A klasės pajamų tenka pajamas išmokančiam asmeniui, kuriuo šio ginčo atveju yra UAB „Akvida“ bei, kad Panevėžio AVMI nepagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 19800 Lt GPM už 2004 metus ir Panevėžio AVMI sprendimą šioje dalyje panaikino.

Taigi, teismas pritaria Mokestinių ginčų komisijos išvadai, kad VMI prie FM pakeitus Panevėžio AVMI sprendimą, kurio pasekoje pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, nėra naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis ar atsisakyta grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), todėl  pareiškėjo skundo argumentas vertinti aplinkybes dėl UAB „Akvida“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei statybos darbų realumo fakto nustatymo nebėra mokestinio ginčo dalykas, nes nurodyta sąskaita faktūra jam, kaip mokesčių mokėtojui nesukelia neigiamų pasekmių.

Dėl ūkininko veiklos

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pagal sąskaitą faktūrą PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos keliai“ pardavė trupintą betono skaldą už 11210 Lt. AB „Klaipėdos keliai“ 2005-05-04 ir 2005-12-28 pinigus pervedė pareiškėjui į atsiskaitomąją sąskaitą Hansa banke. 2005-05-27 pareiškėjas pagal sąskaitą faktūrą PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pardavė lauko riedulius (akmenis) už 14266,20 Lt. Pinigus pareiškėjas 2005-06-21 gavo į atsiskaitomąją sąskaitą Hansa banke. Pareiškėjas mano, kad už lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą gautos pajamos tiesiogiai susijusios su jo vykdyta ūkininko veikla, todėl neturi būti apmokestinamos.

Kaip numato GPMĮ 17 str. 1 d. 25 p., prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos  ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamos, gautos realizavus kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją. Kitos žemės ūkio paskirties žemėje išaugintos ar išaugintos ir perdirbtos produkcijos sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 28 d. numatyta, kad žemės ūkio veikla – tai veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą. Žemės ūkio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 24 d. numatyta žemės ūkio produktai – tai pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maisto produktus ar ne maisto prekes.

Remiantis GPMĮ 22 str. 3 d. pareiškėjo pajamos, gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą priskiriamos B klasės pajamoms, nes lauko rieduliai ir trupinta betono skalda yra priskirtini kitam neregistruotinam turtui. Šią išvadą leidžia daryti sisteminė nurodytų normų analizė. Pagal GPMĮ 25 str. 1 d., pajamas, priskiriamas B klasei, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį bei sumokėti į biudžetą pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos ( GPMĮ 27 str.).

 Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2005 metais pajamų, gautų pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintą betono skaldą, nedeklaravo ir GPM nesumokėjo.

Teismas pažymi, kad lauko riedulių (akmenų) bei trupinto betono skaldos pardavimas negali būti laikomas žemės ūkio veikla pagal nurodytas teisės normas, taigi ir už tai gautos pajamos negali būti laikomos GPMĮ 17 str. 1 d. 25 p. numatytomis neapmokestinamomis pajamomis. Atsižvelgiant į GPMĮ nuostatas, Mokestinių ginčų komisijos argumentas, jog  patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas 2005 m. pajamų, gautų pardavus trupintą betono skaldą, nedeklaravo, o pajamas, gautas pardavus lauko riedulius (akmenis) deklaravo, kaip nepamokestinamąsias, todėl mokesčių administratorius pagrįstai jas apmokestino 15 proc. GPM tarifu ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 3010 Lt, pagrįstas.

Dėl delspinigių skaičiavimo

Pareiškėjas mano, kad delspinigiai, kaip ir baudos, yra sankcija mokesčių mokėtojui už nesavalaikį prievolės įvykdymą, todėl sustabdžius mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriaus iniciatyva, delspinigiai negali būti skaičiuojami.

GPMĮ 36 str. 2 d. numatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų (MAĮ 95 str. 1 d. 1 punktas), MAĮ nenumato galimybės, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, neskaičiuoti delspinigių (išskyrus MAĮ 96 str. 2 d.), numato tik mokesčių mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių galimybę. Pagal MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAĮ 97 str. 2 d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-19) šio įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Atsižvelgiant į nurodytąsias teisės normas,   patikrinimo metu pagrįstai apskaičiuoti pareiškėjui GPM delspinigiai bei pagrįstai nurodyta, kad MAĮ nėra įtvirtinta galimybė neskaičiuoti delspinigių už mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpį.

Teismas, įvertinęs MAĮ nuostatas, sutinka su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad įstatyme nenumatyta galimybė neskaičiuoti delspinigių už mokestinio  patikrinimo laikotarpį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LVAT paliko nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007-10-12 sprendimu panaikino Panevėžio AVMI sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą  (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 161 - 165), todėl teismas sutinka su Mokestinių ginčų komisijos argumentu, kad atsižvelgus į šią aplinkybę, gali būti svarstomas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo dalies GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį, kada mokestinis patikrinimas buvo nepagrįstai sustabdytas, sumokėjimo MAĮ 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Dėl įgaliojimo atlikti patikrinimą

Pareiškėjo manymu, jo mokestinį patikrinimą turėjo atlikti ne Panevėžio AVMI, o Klaipėdos AVMI, o patikrinimo pradėjimo neteisėtumas suponuoja ir patikrinimo eigos ir jo rezultatų neteisėtumą, todėl mano, kad yra padarytas esminis pažeidimas ir Mokestinių ginčų komisija privalėjo vertinti, ar pareiškėjui privalėjo būti pateiktas patikrinimą inicijuojantis ir įgalinimus vietiniam administratoriui suteikiantis dokumentas.

Teismas išsireikalavo ir ištyrė VMI prie FM 2006-11-06 raštą Nr. (2.9.20)-3-Į-246, iš kurio matyti, kad centrinis mokesčių administratorius yra pavedęs Panevėžio ir Klaipėdos valstybinėms mokesčių inspekcijoms atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Minėtu raštu centrinis mokesčių administratorius sprendė keletą klausimų- nusprendė dėl patikrinimo darymo ir jo turinio, bei nurodė eilę patikrinimo taktikos elementų, kurie pagal savo turinį sudaro tarnybos paslaptį.

Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM nuostatų 11.3 p. numato, kad centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, įskaitant bendrą patikrinimą ir patikrinimą mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje.

Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 24 punktas numato, kad pavedimą tikrinti pasirašo tas mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio teritorijoje yra įregistruotas tikrintinas mokėtojas, arba tas mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio pareigūnas atlieka patikrinimą.

Iš VMI prie FM 2006-11-06 rašto Nr. (2.9.20)-3-Į-246, matyti, kad centrinis mokesčių administratorius yra pavedęs Panevėžio ir Klaipėdos valstybinėms mokesčių inspekcijoms atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, o pavedimo forma FR0773, kurios kopija įteikiama mokesčių mokėtojui, pasirašyta Panevėžio AVMI skyriaus vedėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, su 2006-11-13 pavedimu tikrinti, pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2006-11-30 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 130), o VMI prie FM 2006-11-06 raštas Nr. (2.9.20)-3-Į-246 nepateiktas susipažinti, kadangi jame esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį. Kadangi minėtas dokumentas nebuvo išslaptintas, jis negalėjo būti pateiktas pareiškėjui susipažinti. Tokios pat pozicijos laikėsi ir LVAT 2008-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁷⁵-1562-2008.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl teritorinio mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumo, kadangi jam centrinis mokesčių administratorius pavedė atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą vadovaujantis nurodytais teisės aktais.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

n u s p r e n d ž i a

 

pareiškėjo P. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                           Irena Paulauskienė

 

 

Rūta Miliuvienė

 

 

Henrikas Sadauskas