Civilinė byla Nr. 3K-3-179/2013

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00685-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1; 43.2; 106.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tetirvinai“ (buvusios Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Tetirvinai“) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovams S. Ž. , Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Tetirvinai“, trečiajam asmeniui P. J. dėl tinkamo prievolės įvykdymo, turto pagerinimo išlaidų, patirtų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ŽŪB „Tetirvinai“ valdyba 1994 m. gruodžio 12 d. nutarė rekomenduoti bendrovės visuotiniam susirinkimui leisti J. Ž. pirkti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Tetirvinų kaime, už pastatus sumokant 7000 Lt ir 19 000 Lt pajais. Bendrovės visuotinis narių susirinkimas 1994 m. gruodžio 18 d. sprendimu nutarė leisti J. Ž. pirkti pastatus valdybos nurodytomis sąlygomis. Susirinkimas taip pat nurodė, kad gyvenamąjį namą remontuoja J. Ž. .

Biržų rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu iškeldino atsakovus J. Ž., N. B. , A. B. ir E. B. iš ieškovei S. Ž. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų Pasvalio rajone, Tetirvinų kaime.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 2 d. sprendimu panaikino Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-557/2006), šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir paliko galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad S. Ž. teisėtai paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Tetirvinų kaime, kuriuose gyveno J. Ž. su šeima, o pastarieji ginčo pastatuose apsigyveno neteisėtai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. Ž. prašė teismo priteisti iš Pasvalio rajono ŽŪB „Tetirvinai“ 65 900 Lt prievolės įvykdymo vertės piniginę išraišką, 20 000 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovės S. Ž. 23 180 Lt nekilnojamojo turto įrengimo ir pagerinimo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrovės atsisakymą perduoti namą, jai priteistina namų valdos vertė. Be to, ieškovės teigimu, dėl kaltų atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ veiksmų ji neteko namų, patyrė nuostolių, jai padaryta nepataisoma skriauda, susilpnėjo sveikata, ji išgyveno pažeminimą, depresiją, todėl iš atsakovo prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovės paskaičiavimais namo įrengimui ji išleido 23 180 Lt, tačiau dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, neišliko, o lėšų dar vienai ekspertizei atlikti.

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

              Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės S. Ž. 23 180 Lt nekilnojamojo turto įrengimo ir pagerinimo išlaidų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.

              Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nurodė, kad pagal ginčo pastatų perdavimo ieškovei metu galiojusias 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. ŽŪB „Tetirvinai“ neturėjo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, kurį leido pirkti ieškovei, šalys notariškai nebuvo sudariusios pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti prievolę, kurios nebuvo.

              ŽŪB „Tetirvinai“ visuotinio bendrovės narių susirinkimo 1994 m. gruodžio 18 d. nutarimas leisti pirkti ieškovei gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (žemės sklypo jai niekada nebuvo leista pirkti) galėjo būti pagrindas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, bet nėra tokia sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo vertę, kuri dėl nežinomų priežasčių yra 65 900 Lt (vertė 2009 m. gruodžio 14 d.), visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas neneigia, kad ieškovė sumokėjo 7000 Lt, tačiau jų ieškovė iš bendrovės nereikalavo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog po 1994 m. gruodžio 18 d. visuotinio bendrovės narių susirinkimo nutarimo stengėsi su atsakovu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, reikalavo atlikti tam tikrus veiksmus, o bendrovė to nepadarė, neįrodinėjo atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ neteisėtų veiksmų, o nenustačius neturtinės žalos padarymo fakto, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat atmestinas.

              Taip pat teismas nustatė, kad J. Ž. bendrovės perduotas namas ir ūkinis pastatas nebuvo įrengti, o šiuo metu jie yra įrengti, todėl, vertindamas antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatyta ginčo namo būklė 2010 m. balandžio 27 d., ieškovės nurodytų įrengimo darbų (įskaitant medžiagas) kainas, sprendė, jog bendra šių darbų vertė yra 23 180 Lt, o atsakovė, kuriai atiteko ginčo pastatai, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės reikalavimo dydį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 29 d. sprendimu atsakovės S. Ž. apeliacinį skundą patenkino, o ieškovės J. Ž. apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: ieškovei J. Ž. iš atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ priteisė 40 000 Lt nuostolių atlygimą, kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl namo ir ūkinio pastato pagerinimo išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės S. Ž. ieškovės naudai priteisė ginčo turto pagerinimo atlyginimą tik pagal ieškovės pateiktus įrodymus, neįvertinęs to, kad ginčo pagerinimo darbai buvo atlikti 1994–2004 metais, kai name gyveno pati ieškovė, t. y. be atsakovės žinios ir sutikimo, o žala ieškovei atsirado tik dėl ŽŪB „Tetirvinai“ neteisėtų veiksmų, todėl dabartinė ginčo turto savininkė byloje dėl žalos, padarytos dėl ieškovės iškeldinimo iš jos gyvenamosios patalpos, apskritai pripažinta netinkama atsakove. Konstatuota, kad atsakovė S. Ž. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai turėtų kilti civilinė atsakomybė CK 6.246 straipsnio pagrindu.

Dėl ŽŪB „Tetirvinai“ deliktinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus priteisti piniginę kompensaciją už pastatus iš ŽŪB „Tetirvinai“, neįvertino to, jog reikalavimas atlyginti nuostolius kilo ne iš sutarties, o iš delikto (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Neteisėti ŽŪB „Tetirvinai“ veiksmai parduodant atsakovui nepriklausantį turtą konstatuoti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, dėl kurių ieškovė buvo priversta išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalpų, patyrė nuostolių (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

Teismas pabrėžė, kad ginčo gyvenamąsias patalpas ieškovė įgijo iš juridinio asmens, kuris laikytinas stipresniąja šalimi, nesugebėjusia užtikrinti tinkamo ginčo patalpų perdavimo ieškovei įforminimo ir ginčo patalpų perdavimo ieškovei teisėtumo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), todėl konstatuota esant nustatytas visas sąlygas ŽŪB „Tetirvinai“ civilinei atsakomybei dėl žalos, atsiradusios dėl ieškovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės nuostoliai laikytini atsiradusiais būtent 2006 m. spalio 31 d., nes nuo tada ji turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir neišvengiamą iškeldinimą (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.288 straipsnio 1 dalis), o ginčo gyvenamojo namo ir garažo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio turto vertinimo būdu, 2007 m. lapkričio 20 d. VĮ Registrų centro – 12 080 Lt, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 65 900 Lt pagal 2009 m. gruodžio 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kai kainos buvo daug didesnės bei neįvertinus fakto, jog ieškovei žemės sklypas, kuriame yra ginčo statiniai, niekada nepriklausė, nepagrįstas. Taip pat, spręsdamas klausimą dėl priteistinų nuostolių dydžio, teismas įvertino tai, kad pati ieškovė turėjo rūpintis tinkamu turto perleidimo sandorio įforminimu.

Ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą šis teismas atmetė tuo motyvu, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis). Nagrinėjamu atveju dėl iškeldinimo iš pastatų nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu UAB „Tetirvinai“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas J. Ž. ieškinys, panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

              Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo. Kasatoriaus teigimu, ieškovė pradiniu ieškiniu reikalavo įpareigoti ŽŪB „Tetirvinai“ įvykdyti prievolę natūra, o patikslintu – iš kasatoriaus priteisti 65 900 Lt prievolės įvykdymo vertę pinigine išraiška, t. y. prašė teismą įpareigoti kasatorių įvykdyti pinigais šio 1994 m. gruodžio 18 d. prisiimtą prievolę, ir niekada nereikalavo jos patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CK 1.138 straipsnio 8 punktas), todėl joks kitas jos civilinių teisių gynybos būdas neturėjo būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis), peržengė apeliacinio skundo teisinį pagrindą ir taikė kasatoriui deliktinę civilinę atsakomybę kaip ieškovės civilinių teisių gynybos būdą (CK1.138 straipsnio 6 punktas), nors ši viso civilinio proceso metu nereikalavo priteisti iš kasatoriaus jos patirtų nuostolių atlyginimo, bei neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovei viso bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas.

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad dėl nepagrįsto apeliacinio skundo ribų peržengimo, kasatorius atsidūrė nelygiavertėje procesinėje padėtyje, nes, nesant ieškovės reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kasatorius nesigynė ir neprašė teismų taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.126 straipsnio 2 dalį.

Dėl netinkamo civilinių teisių gynybos būdo. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus 1994 m. gruodžio 18 d. nutarimas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, yra niekinis ir negaliojantis, pirmiausia turėjo būti apsvarstytas restitucijos, kaip ieškovės civilinių teisių gynybos būdo, taikymas. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį, teismas gali pakeisti restitucijos būdo ar apskritai jos netaikyti tik išimtiniais atvejais, jei dėl jos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir neteisingai pablogėtų, kitos – pagerėtų, o nagrinėjamu atveju, nesant tokių aplinkybių, įvertinus ginčo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę 2007 m. (12 080 Lt) ir ieškovės kasatoriui sumokėtus 7000 Lt ir 19 000 Lt pajais, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė kasatoriui deliktinės civilinės atsakomybės institutą, neįvertinęs, jog ieškovės patirta žala susijusi su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinės deliktinės atsakomybės netinkamo taikymo. Kasatorius pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog dėl žalos atsiradimo yra ir pačios ieškovės kaltės, tačiau nepagrįstai nusprendė, kad kasatoriaus, kaip juridinio asmens, stipresniosios santykių šalies, kaltė yra didesnė, neįvertinęs Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-83-434/2005 nustatytų prejudicinių faktų, kad ginčą su ieškove kasatorius bandė išspręsti gera valia, siūlydamas įvairius variantus, tačiau ieškovė atsisakydavo, užkirsdama galimybę susidariusią problemą taikiai išspręsti. Anot kasatoriaus, turėjo būti konstatuota, kad pačios ieškovės elgesys ne tik padėjo žalai atsirasti, tačiau ir šiai didėti bei turėjo būti taikyta CK 6.248 straipsnio 4 dalis – žalos atlyginimas proporcingai sumažintas. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nors ieškovė ir sumokėjo bendrovei už ginčo pastatus 7000 Lt ir 19 000 Lt pajais, tačiau neįgijo nuosavybės teisių į juos, todėl ieškovei neturi ir negali būti atlyginama už „prarastą turtą“, kuris jai niekada nepriklausė. Apeliacinės instancijos teismas to neįvertino ir nepagrįstai nustatinėjo, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), kokia yra ginčo turto vidutinė rinkos vertė, o priimtu sprendimu priteisė apskritai net tris kartus didesnę kompensaciją nei 2007 m. nustatyta ginčo turto vertė. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš kasatoriaus 40 000 Lt nuostolių atlyginimą, vertino ir pasisakė dėl ieškovės patirtų papildomų išlaidų, susijusių su turto pagerinimu, nors ieškiniu šių išlaidų priteisimo buvo reikalauta iš atsakovės S. Ž. , kasatorius į šiuos ieškinio reikalavimus neatsikirtinėjo ir neturėjo pareigos to daryti, o teismas, paneigdamas savo paties išvadas, kad pagerinimų kaina nustatyta tik pagal pačios ieškovės pateiktus įrodymus, netinkamai vertino įrodymus byloje ir pasisakė dėl atliktų pagerinimų dydžio, su tuo susijusių ieškovės išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas priteisė gerokai ieškovės nuostolius viršijančią kompensaciją, nes byloje įrodyta tik 26 000 Lt netekimas sumokėjus juos kasatoriui. Be to, nebuvo įvertinta svarbi faktinė aplinkybė, kad ieškovei dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų atsirado ne tik žala, bet ir nauda – daugiau kaip dvylika metų ji gyveno ginčo name, o įvertinus tokį ilgą naudos gavimo laikotarpį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gauta nauda turėjo būti įskaityta į ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė J. Ž. pateiktu atsiliepimu į kasacinį skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad pagal ginčo sandorio su kasatoriumi sudarymo laikotarpiu galiojusius teisės aktus, pirkėjas nebuvo įpareigotas kokiais nors veiksmais rūpintis, ar sandoris sudarytas teisėtai, o pagal 1964 m. CK, priešingai – pardavėjas privalėjo įspėti pirkėją apie visas trečiųjų asmenų teises į parduodamą daiktą, o tokios pareigos nevykdymas suteikė galimybę pirkėjui prašyti sumažinti kainą arba sutartį nutraukti. Ieškovės nuomone, ji ginčo pastatus įgijo teisėtai, o žala atsirado dėl kasatoriaus neteisėtų veiksmų, kaip pagrįstai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, pasielgė teisėtai, nes kitu atveju būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, o apeliacinio teismo sprendimo panaikinimas vilkintų bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl teismų nustatytų aplinkybių byloje dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir sandorių galiojimo.

              Civiliniame procese nereikia įrodinėti tų aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius nedalyvaujantiems byloje asmenims, – tai prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovams J. Ž. , N. B. , A. B. , dalyvaujant trečiajam asmeniui Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir atsakovės J. Ž. bei Biržų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro priešieškinius ieškovei S. Ž. ir atsakovams ŽŪB „Tetirvinai“, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Pasvalio rajono 2-ajam notaro biurui, VĮ Registrų centrui, dėl sandorių galiojimo, bylos Nr. 3K-3-557/2006, buvo paliktas galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimas. Nutartyje konstatuota, kad ŽŪB „Tetirvinai“, nors ir statė ginčo pastatus savo lėšomis, tačiau nuosavybės teisių į juos neįgijo ir jais disponuoti negalėjo, todėl neturėjo teisinio pagrindo juos perduoti J. Ž., o aplinkybė, kad ši bendrovei sumokėjo už pastatus, nereiškia nuosavybės teisių, kurių pati ŽŪB „Tetirvinai“ neturėjo, perėjimo J. Ž. . Nurodytoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys kaip ir nagrinėjamoje byloje, Biržų rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendime išsamiau pasisakė dėl J. Ž. priešieškinio reikalavimo pripažinti ginčo pastatų pirkimo–pardavimo sutartį su ŽŪB „Tetirvinai“ galiojančia atmetimo pagrindų. Šis teismas, vadovaudamasis 1994 m. gruodžio 19 d. galiojusio 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konstatavo, kad nors viena iš sutarties šalių visiškai įvykdė prievolę – sumokėjo ginčo pastatų pirkimo–pardavimo kainą, tačiau kita – ne vengė įforminti sandorio notarine tvarka, o tiesiog to negalėjo padaryti dėl teisinių kliūčių (nebuvo ginčo pastatų statytoja, jų ar žemės sklypo po jais savininkė), todėl pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pripažinta sudaryta.

              Dėl ieškovės reikalavimo dydžio ir ieškinio tenkinimo teisinių pagrindų

              Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2006 m. lapkričio 9 d. ir nurodė, kad 1994 m. gruodžio 19 d. už perkamą gyvenamąjį namą ŽŪB „Tetirvinai“ sumokėjo 7000 Lt ir 19 000 Lt pajais, namą įrengė savo lėšomis ir jame gyveno nuo 1995 metų iki 2007 m. rugsėjo 27 d., kai buvo iškeldinta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi pirmiau nurodytoje civilinėje byloje, dėl to patyrė nuostolių, neigiamų išgyvenimų. Bylos nagrinėjimo metu daug kartų keitusi ieškinio reikalavimus bei dalyką (prašė priteisti iš atsakovės S. Ž. 61 430 Lt jos investuotų lėšų į ginčo pastatus; vėliau didino reikalavimus iki 77 630 Lt, 121 900 Lt, 306 000 Lt; mažino iki 113 397,50 Lt (tačiau į reikalavimų sumą pagal ieškiniuose išdėstytus argumentus visada buvo įtrauktas ne tik atlyginimas už ieškovės atliktus pastato pagerinimus, bet ir ŽŪB „Tetirvinai“ ieškovės sumokėti 26 000 Lt), 2010 m. gegužės 14 d. pateiktu patikslintu ieškiniu reikalavo prievolę įvykdyti natūra bei atlyginti neturtinę žalą iš ŽŪB „Tetirvinai“, o iš atsakovės S. Ž. – atlikto pastato pagerinimo išlaidų atlyginimo), paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: priteisti jos naudai iš ŽŪB „Tetirvinai“ 65 900 Lt prievolės įvykdymo vertę pinigine išraiška, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš S. Ž. – 23 180 Lt nekilnojamojo turto įrengimo ir pagerinimo išlaidų.

Taigi visuose pateiktuose ieškiniuose (pirminiame ir vėliau – patikslintuose) ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą, nurodydama tapačias faktines aplinkybes, dėl kurių, jos nuomone, patyrė nuostolių, kai manė įsigijusi savo nuosavybėn ginčo turtą, kuriame gyveno tam tikrą laiko tarpą, gerino jį. Ieškinio dalykas buvo keičiamas ne vieną kartą. Kita vertus, aktualu tai, kad ieškovas neprivalo savo reikalavimo ieškinyje teisiškai kvalifikuoti, jam pakanka nurodyti: ko ir kokia apimtimi prašo iš teismo, todėl akivaizdu tai, kad ieškovė nuo pat ieškinio pateikimo (2006 metais) prašė priteisti jai už ginčo pastatus, iš kurių buvo iškeldinta, atsakovui ŽŪB „Tetirvinai“ sumokėtus 7000 Lt ir 19 000 Lt pajais bei jos patirtas išlaidas ginčo turto pagerinimui, kurį ji atliko pagal buvusį susitarimą su ŽŪB „Tetirvinai“, gyvendama ginčo pastatuose iki iškeldinimo. Bylą nagrinėję teismai, turėdami pareigą teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir parinkti bei pritaikyti materialiosios teisės normas, iš dalies šios pareigos tinkamai neįgyvendino. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be pagrindo ginčą kvalifikavo kaip kylantį iš delikto.

Bylą nagrinėjusių teismų argumentai, kad ieškovė nereikalavo priteisti iš atsakovo ŽŪB „Tetirvinai“ jos dar 1994 metais sumokėtos sumos už ginčo statinius, neatitinka bylos medžiagos, iš kurios akivaizdu, kad viso proceso metu į ieškovės reikalaujamas jai priteisti sumas buvo įtraukti ir nurodytieji 7000 Lt bei 19 000 Lt pajais ir juos pradžioje reikalauta priteisti iš atsakovės S. Ž. , vėliau, patikslinus ieškinį, – iš ŽŪB „Tetirvinai“. CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Taigi įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237–6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Prievolės, atsirandančios dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, yra nesutartinės prievolės. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaip nurodyta pirmiau, ieškovė 1994 m. atsakovui – dabartiniam UAB „Tetirvinai“ – sumokėjo 7000 Lt ir 19 000 Lt pajais pagal UAB „Tetirvinai“ vadovo ir jo narių visuotinio susirinkimo 1992–1994 metais priimtus įsakymus ir sprendimus, kuriais jai buvo leista įsigyti ginčo pastatus. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-557/2006, nustatyta, jog nurodyti vadovo ir visuotinio narių susirinkimo priimti sprendimai neturėjo pirkimo–pardavimo sutarties galios. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad, esant tokiai faktinei ginčo šalių santykių situacijai, atsakovas ŽŪB (dabar – UAB) „Tetirvinai“ ieškovės sumokėtus 26 000 Lt privalo grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), nes pagrindas nurodytai sumai sumokėti visiškai išnyko 2006 metais, o šalių nesieja jokie sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu ieškinį grindė ta aplinkybe, jog investavo į ginčo pastatus savo lėšas ir prašė priteisti kompensaciją už atliktus pagerinimus iš atsakovės S. Ž. Įvertinusi tai, kad ieškovė patyrė žalos (nuostolių) būtent dėl neteisėtų atsakovo ŽŪB (dabar – UAB) „Tetirvinai“ veiksmų, kai šis perdavė jai turtą neturėdamas nuosavybės teisių į jį, leido jame gyventi, dėl ko ieškovė į jį investavo savo lėšas, pagerino, o atsakovė S. Ž. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, teisėtai paveldėjo ginčo turtą, jos sutikimo dėl ginčo pastatų gerinimo nebuvo, taip pat ieškovės nuostolių atsiradimo pagrindą, priežastinį ryšį su nurodytais atsakovo ŽŪB (dabar – UAB) „Tetirvinai“ neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovės dėl turto pagerinimo patirtos išlaidos priteistinos būtent iš ŽŪB (dabar – UAB) „Tetirvinai“ (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu įvertinusi ieškovės naudai apeliacinės instancijos teismo priteistos sumos dydį (14 000 Lt už ginčo turto pagerinimus bei 26 000 Lt, sumokėtų ŽŪB (dabar – UAB) „Tetirvinai“ kaip nepagrįstai įgyto turto), sprendžia, kad jis atitinka faktinius bylos duomenis, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Konstatuoti, kad priimtu procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas priteistinos sumos dydį nustatė pažeisdamas materialiosios teisės normas, nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas, įvertinus nustatytus ir pirmiau nurodytus motyvavimo, teisės taikymo netikslumus, pripažintinas teisėtu ir teisingu, pagrindų jį keisti ar naikinti – nenustatyta (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus kasacinį skundą 64,47 Lt išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2013 m. kovo 28 d. pažyma), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, priteistinos iš atsakovo UAB „Tetirvinai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Tetirvinai“ (j. a. k. 169154521) 64,47 Lt (šešiasdešimt keturis litus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.              

Teisėjai                                                                                                  Česlovas Jokūbauskas

                                                                                                                              Zigmas Levickis

                                                                                                                              Antanas Simniškis