Civilinė byla Nr. e2A-436-450/2025

Teisminio proceso  Nr. 2-58-3-00060-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Partnerystės projektai penki“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Isegas“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2025 m. balandžio 1 d. rašte priimtą sprendimą leisti UAB „Isegas“ susipažinti tik su dalimi UAB „Partnerystės projektai penki“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymu; 2) įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją pateikti UAB „Isegas“ susipažinimui UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą visa apimtimi (įskaitant, bet neapsiribojant, dokumentus, pagrindžiančius atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, Techninės specifikacijos 2.1 bei 3.1 priedėlio formas, objekto koncepcijos aprašymą, sklypų planus, vizualizacijas, Pirkimo sąlygų 13 priedo 1 priedėlio formą, Finansiniame pasiūlyme nurodytą informaciją apie metinio atlyginimo mokėjimo struktūrą, komercinius tiekėjų pasiūlymus, preliminarų pasiūlymą dėl ilgalaikio finansavimo, UAB „Eika“ finansinės atskaitomybės dokumentus, objekto sukūrimo, sutarties vykdymo bei paslaugų teikimo planus, paraiškos formą); 3) įpareigoti Joniškio rajono savivaldybės administraciją pateikti UAB „Isegas“ susipažinimui UAB „Partnerystės projektai penki“ ir Joniškio rajono savivaldybės susirašinėjimą bei viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus; 4) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 21 d. rašte „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamo projekto „Universalios sporto salės ir baseino komplekso statyba ir viešųjų paslaugų teikimas“ pirkimas (CVPIS Nr. (duomenys neskelbtini))“ užfiksuotą sprendimą laimėtoju pripažinti UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą; 5) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2025 m. balandžio 16 d. rašto „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamo projekto „Universalios sporto salės ir baseino komplekso statyba ir viešųjų paslaugų teikimas“ pirkimas (CVPIS Nr. (duomenys neskelbtini))“ dalį, kuria netenkinti UAB „Isegas“ 2025 m. balandžio 8 d. pretenzijos reikalavimai; 6) atmesti UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.

2.       Ieškovė nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija vykdo viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu įgyvendinamą viešąjį pirkimą „Universalios sporto salės ir baseino komplekso statyba ir viešųjų paslaugų teikimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas), kurio tikslas didinti šiuolaikinius visuomenės poreikius atitinkančio laisvalaikio užimtumo, sveikatinimo ir neformaliojo švietimo paslaugų prieinamumą Joniškio rajono gyventojams. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 18 metų (3 metai – statinių statyba, 15 metų – projekto administravimas).

3.       Taip pat nurodė, kad Pirkimo laimėtoja pripažinus UAB „Partnerystės projektai penki“, atsakovės atsisakymas ieškovei pateikti esminę trečiojo asmens pasiūlymo informaciją ar susistemintą pasiūlymo informaciją, iš kurios būtų reali galimybė įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, yra neteisėtas. Atsakovės vykdomas projektas turi viešojo intereso pobūdį, tai lemia didesnę viešinimo būtinybę tam, kad būtų užtikrinimas Pirkimo procedūrų skaidrumas bei teisėtumas.

4.       Tokio pobūdžio projektuose (valdžios ir privataus subjektų projektų partnerystės (toliau – ir VPSP)) kartu su pasiūlymais turi būti pateikti itin didelės apimties dokumentai, kuriuose pateikiama plataus masto informacija apie siūlomą objektą (teisinė, techninė, sutarties vykdymo planas, paslaugų teikimo planas ir pan.). Nors VPSP projektais yra vykdomi didelės apimties, sudėtingi, kompleksiniai infrastruktūros projektai, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (toliau – ir Investicijų įstatymas), tačiau privataus subjekto atrankos procedūrai, įgyvendinant VPSP projektus, yra taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Be to, pačiose Pirkimo sąlygose nurodyta, kad Pirkimas atliekamas remiantis VPĮ nuostatomis. Tai reiškia, kad konfidencialumo taisyklės taikomos kaip numatyta VPĮ bei suformuotoje teismų praktikoje, pagal kurias visa pasiūlymo informacija negali būti laikoma konfidenciali. Priešingu atveju, VPSP projektuose tiekėjai neturėtų galimybių kvestionuoti laimėtojo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, nes nebūtų teikiama susipažinti jokia pasiūlymo informacija. Atsakovė neteisi teigdama, kad jos vykdomame Pirkime esminė Pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacija yra konfidenciali ir su ja negali susipažinti kiti Pirkimo dalyviai. Atsakovės vykdomas Pirkimas VPSP būdu yra didelės apimties, sudėtingas bei svarbus visuomenei, tačiau esminė Pirkimo laimėtojos pasiūlymo informacija yra neteikiama susipažinti ieškovei. Šiuo atveju, vienintelei konkurentei (ieškovei), kuri yra suinteresuota Pirkimo sutarties sudarymu, nebuvo pateikta ne tik trečiojo asmens pasiūlymo informacija, bet ir esminės techninio ir finansinio pasiūlymo informacijos santrauka, kuri leistų patikrinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tokie atsakovės veiksmai, kai neatskleidžiama esminė trečiojo asmens pasiūlymo informacija tokio pobūdžio projekte, kelia abejonių dėl Pirkimo procedūrų, pasiūlymų vertinimo skaidrumo bei teisėtumo.

5.       Pasak ieškovės, trečiasis asmuo pasiūlė 4 642 436 Eur mažesnę pasiūlymo kainą nei ieškovė (ieškovės metinio atlyginimo kaina – 31 334 081 Eur, trečiojo asmens – 26 691 645 Eur), tai tokio pobūdžio projektuose laikytina itin dideliu kainos skirtumu. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra nepagrįstai maža ir nepakankama tinkamai įgyvendinti tokio masto projektą, dėl to, tikėtina, jog trečiojo asmens pasiūlyme numatytas Pirkimo objektas yra ne pilnos apimties ir neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, keliamų Pirkimo objektui. Todėl atsakovės atliktas vertinimas bei siekis nepateikti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija kelia pagrįstas abejones tokio pasiūlymo tinkamumo bei atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė atsakovei 18 228,18 Eur ir trečiajam asmeniui 11 536,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas su ieškovės pozicija dėl informacijos jai pateikimo apimties nesutiko ir nurodė, kad įstatymai numato subjektus, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą ir užtikrinti Pirkimo procedūrų atitiktį VPĮ reikalavimams. Ieškovei nėra suteikta tokia teisė, be to, kasacinis teismas savo nutartyse nurodo, kad tiekėjų siekis viešuosius pirkimus padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu, todėl teismas ieškovės argumentus vertino kaip deklaratyvius ir turimą subjektyvią nuomonę apie kiekvieno tiekėjo teisines galimybes ginčyti jam nepalankius perkančiosios organizacijos sprendimus.

8.       Teismas nepritarė atsakovės ir trečiojo asmens pozicijoms, kad ieškovė patikslintu ieškiniu suformulavusi papildomus reikalavimus yra praleidusi ieškinio senaties terminą, dėl to byla šioje reikalavimų dalyje turėtų būti nutraukta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė laikėsi VPĮ 102 straipsnyje nustatyto 10 dienų termino pateikti pretenziją bei po jos atmetimo laiku kreipėsi su ieškiniu į teismą. Teismas pažymėjo, kad ir pačios atsakovės veiksmai įrodo, jog ji, priimdama ieškovės teisme ginčijamą 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą, nevertino, kad šiems ieškovės pretenzijoje reiškiamiems reikalavimams nagrinėti yra praleistas VPĮ 102 straipsnyje nustatytas tiekėjų pretenzijų pateikimo terminas, jog ieškovė netinkamai naudojasi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Taigi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti reikalavimai ginčijant iš esmės 2025 m. balandžio 16 d. atsakovės išnagrinėtą 2025 m. balandžio 8 d. ieškovės pretenziją dėl visų pateiktų prašymų, tarp jų ir dėl atsakovės kitų sprendimų (pasiūlymų eilės nustatymo, pripažinto laimėtojo panaikinimo, trečiojo asmens pasiūlymo atmetimo) yra pareikšti, laikantis VPĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog šiai ieškovės reikalavimų daliai yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir ieškovės reikalavimai turėtų būti palikti nenagrinėtais.

9.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentacija, grindžiant jos reikalavimus leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymą sudarančia informacija, ir nurodė, kad ieškovė, savo kaip tiekėjos, teisę į informacijos gavimą apie laimėjusios pirkime tiekėjos pasiūlymą aiškina pernelyg plačiai, teisę į informaciją apie laimėjusį pasiūlymą grįsdama kasacinio teismo praktika, aiškinančia VPĮ nuostatas, kurios galiojo iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio, įtvirtinančio komercinės ir profesinės paslapties sampratą, pakeitimo (nauja straipsnio redakcija įsigaliojo 2018 m. birželio 1 d.), taip pat iki priimto Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (2018 m. balandžio 26 d. Įstatymas Nr. XIII-1125) įsigaliojimo 2018 m. birželio 1 d). Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką dalis viešojo pirkimo dokumentų ir (ar) duomenų laikomi viešais, o dėl kai kurių duomenų turi būti sprendžiama sistemiškai taikant CK nuostatas dėl komercinės paslapties sudėties buvimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2022 m. įtvirtino platesnę konfidencialios informacijos sampratą nei komercinė paslaptis (žr. ESTT 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą byloje Krajowa Izba Odwoławcza, Nr. C-54/21).

10.       Teismas nurodė, kad atsakovės elgesys, vertinant ieškovės prašymą dėl informacijos pateikimo bei trečiojo asmens poziciją šiuo klausimu, visiškai atitinka VPĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Pirkimo sąlygų 53 punkto reikalavimus, atskirus Pirkimo sąlygų priedus (7, 20), todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pasak teismo, trečiasis asmuo išsamiai pagrindė, kodėl jo pasiūlyme nurodyta informacija turi būti laikoma konfidencialia bei pateikė įrodymus, patvirtinančius pastangas šiai informacijai apsaugoti. Trečiasis asmuo yra tiesioginis ginčo objektu esančios informacijos valdytojas, todėl jam yra geriausiai žinoma, kiek tokia informacija, tiekėjams veikiant toje pačioje rinkoje, yra jautri, ją paviešinus. Teismas pritarė atsakovės ir trečiojo asmens argumentams, kad informacijos pripažintos konfidencialia ribos priklauso nuo konkrečių pirkimo sąlygų, perkamų objektų ir kitų aplinkybių, todėl tapačios formos ar pavadinimo dokumente esanti informacija ne visais atvejais privalo būti vertinama vienodai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė išdėstė tik subjektyvią nuomonę bei deklaratyvus teiginius apie tai, kodėl jai nepakanka pateiktos trečiojo asmens pasiūlymo dalies informacijos, siekiant tinkamai įgyvendinti savo teises bei ginčyti atsakovės sprendimą pripažinti laimėtoju trečiojo asmens pasiūlymą.

11.       Teismas, sistemiškai analizuodamas visą paskelbto Pirkimo turinį, esmines jo sąlygas, įvertino, kad atsakovės pasirinktas viešojo konkurso objektas yra aiškiai apibrėžtas ir gali būti įgyvendinamas pagal konkurencinį privačių subjektų pasirinkimą. Teismas pritarė, kad tarptautinis viešasis pirkimas skelbiamų derybų būdu pagal savo esmę pasižymi tuo, jog tiekėjas prisiima projektavimo, statybos ir finansavimo veiklos riziką bei pareigas įgyvendinant šį projektą. Todėl atmetė ieškovės argumentus, kad Pirkime neturi būti taikomos kitokios informacijos konfidencialumo taisyklės nei įprastame viešajame pirkime. VPSP skiriasi nuo prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų, dėl to teismas nesirėmė ieškovės nurodoma žemesnių instancijų teismų praktika bei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis apie parduodamų prekių ar suteikiamų paslaugų, darbų specifikacijas, kurios yra viešos ir skelbiamos pačių prekių / paslaugų gamintojų, kai šiuo viešojo pirkimo atveju nėra perkama nei prekės, nei paslaugos, nei darbai. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2190-936/2022, kurioje buvo analizuotas bei vertintas viešosios ir privačios partnerystės (toliau – VPSP) konkursuose esančios informacijos konfidencialumas.

12.       Pasak teismo, ieškovė nepagrįstai nurodo VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktį, pagal kurį perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio pateiktą prašymą, turi pateikti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Ieškovė nėra pateikusi tokio pobūdžio prašymo atsakovei, o konkreti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentacija, kurią ieškovė prašo pateikti, savo apimtimi nėra tapati VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktyje nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateikiamai apibendrintai informacijai apie pasiūlymų santykinius pranašumus.

13.       Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kodėl šio projekto atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 37 straipsnio 1 dalis. Skirtingai nei nurodo ieškovė, techninė, finansinė informacija bei Objekto sukūrimo ir Paslaugų teikimo bei Sutarties vykdymo planai yra susiję su trečiojo asmens konfidencialia informacija, turimu know–how (praktinė patirtis) ir intelektinės veiklos rezultatu.

14.       Teismas trečiojo asmens parengtus techninius sprendinius įvertino kaip jo intelektinės veiklos rezultatą, kuris yra saugomas remiantis trečiojo asmens susitarimų pagrindu. Pasak teismo, galimai ieškovė su tokia trečiojo asmens informacija siekia susipažinti, turėdama tikslą įgyti konkurencinį pranašumą kituose VPSP projektuose, pasinaudojant trečiojo asmens turimu know–how ir intelektinės veiklos rezultatu, tai laikoma komercine paslaptimi. Trečiojo asmens pasiūlymą sudarančioje informacijoje yra detalizuojami trečiojo asmens techniniai sprendiniai, kurie sudaro trečiojo asmens techninį know–how, ir atitinka visas komercines paslapties sąlygas, nurodytas CK 1.116 straipsnyje (nurodyti duomenys yra nevieši; informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; informacija yra slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą). Be to, nurodyta informacija yra saugoma remiantis trečiojo asmens patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės teiginiai apie trečiojo asmens, dalyvaujančio VPSP projekte, techninę pasiūlymo dalį sudarančių dokumentų – Objekto sukūrimo, Paslaugų teikimo ir Sutarties valdymo plano ir jo priedo nekonfidencialumą yra nepagrįsti.

15.       Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė klaidina teismą ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog buvo prašiusi atsakovės pateikti visus trečiojo asmens pasiūlymą sudarančius dokumentus. 2025 m. kovo 24 d. ieškovės prašymu atsakovės buvo prašoma pateikti UAB „Partnerystės projektai penki“ galutinį pasiūlymą, tapatus reikalavimas atsakovei pateiktas ir 2025 m. balandžio 8 d. ieškovės pretenzijoje.

16.       Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė iš esmės visą savo pasiūlymo informaciją yra nurodžiusi kaip konfidencialią, dėl to tokią pačią trečiojo asmens nurodytą konfidencialią informaciją atskleidus ieškovei, būtų pažeistas viešojo pirkimo skaidrumo principas ir tai sudarytų pagrindą abejoti Pirkimo procedūrų objektyvumu.

17.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas pateikti atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą bei atsakovės pirkimo komisijos posėdžių protokolus nebuvo grindžiamas argumentais dėl ieškovės, kaip tiekėjos, teisių suvaržymo, be to, ieškovė nenurodė ir atsakovės veiksmų neteisėtumo, kuris galėtų būti vertinamas pagal atsakovės susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu ar pirkimo komisijos protokolų turinį.

18.       Teismas nurodė, kad atsakovė pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 35 punktą) turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta metinio atlyginimo kaina yra pagrįsta. Šiuo atveju ieškovė nepateikė motyvuotų argumentų dėl laimėjusio dalyvio pasiūlymo kainos nepagrįstumo, išdėstydama pretenzijoje tik savo nuomonę, kad trečiojo asmens nurodyta metinio atlyginimo kaina yra neįprastai maža, nepagrįsta ir nelogiška.

19.       Remdamasis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, teismas atmetė ieškovės nurodytas naujus motyvus bei papildomus argumentus dėl trečiojo asmens nepagrįstos pasiūlymo kainos, kuriais nebuvo grindžiama 2025 m. balandžio 8 d. pretenzijos dalis dėl trečiojo asmens pasiūlytos nepagrįstai mažos kainos.

20.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, priimtų sprendimų, kuriais trečiojo asmens pasiūlymo kaina nelaikytina neįprastai maža, neteisėtumo. Tokią išvadą grindė tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo pagrįsta projektui pasitelkiamais subtiekėjais ir jų pateiktų komercinių pasiūlymų kainomis. Be to, trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo pagrįsta užtikrintu finansavimu projektui, tai patvirtina, kad trečiasis asmuo yra pajėgus įgyvendinti konkurso sutartį. Taip pat pati ieškovė nereiškė pretenzijų bei neginčijo atlikto trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo.

21.       Teismas vertino, kad skirtingai nuo įprastų viešųjų pirkimų, kuriuose tiekėjas pateikia tik kainos pasiūlymą, ir perkančiajai organizacijai kilus klausimų dėl kainos pagrįstumo turi būti kreipiamasi į tiekėją dėl kainos sudėtinių dalių pagrindimo, viešosios ir privačios partnerystės atveju pagal Konkurso sąlygas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turi užpildyti finansinės veiklos modelį (FVM) bei pateikti Konkurso sąlygas sudarančius dokumentus, kuriuose tiekėjas turi pateikti pastatų statybos kiekvieno sprendinio, kiekvieno teritorijos įrengimo sprendinio, baldų, įrangos bei paslaugų teikimo kainas bei jų aprašymus. Todėl atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl pasiūlymo kainos pagrindimo.

   III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

22.       Ieškovė UAB „Isegas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismas, vertindamas, kad trečiojo asmens esminė pasiūlymo informacija yra konfidenciali ir neturi būti teikiama ieškovei susipažinti, pažeidė VPĮ 20 straipsnį, 58 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo šiuo klausimu nuosekliai formuojamos teismų praktikos:

22.1.1.                      Teismas suabsoliutino vykdomo Pirkimo būdą (VPSP), kuriame tariamai visa esminė trečiojo asmens pasiūlymo informacija turi būti laikoma konfidencialia. Nors Pirkimas yra vykdomas VPSP būdu, kuriam yra taikomas Investicijų įstatymas, tačiau privataus subjekto atrankos procedūrai, įgyvendinant VPSP projektus, yra taikomas VPĮ ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Juolab kad ir pačiose Pirkimo sąlygose tiksliai nurodyta, kad Pirkimas atliekamas remiantis VPĮ nuostatomis. Taigi, šiuo atveju konfidencialumo taisyklės taikomos tokios, kokios yra įtvirtintos VPĮ bei suformuotoje teismų praktikoje. Be to, Pirkimo būdas negali paneigti ieškovės teisės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu.

22.1.2.                      Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2190-936/2022, nors teismų praktiką formuoja kasacinis teismas; nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies patvirtina ieškovės poziciją – iš šio sprendimo faktinių aplinkybių matyti, kad perkančioji organizacija pateikė nemažą dalį pirkimo laimėtojo pasiūlymo, kai šiuo atveju visos informacijos nebuvo pateikta; be to, minėtame sprendime nepasisakyta, kad konfidencialumo klausimų sprendimui VPĮ ar kito teisės akto, kurio pagrindu vykdomas pirkimas, nuostatos bei aktuali teismų praktika neturėtų būti taikoma, jog VPSP projektų specifika lemia kitokias konfidencialumo vertinimo taisykles.

22.1.3.                      Nors nuo 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja CK 1.116 straipsnio redakcija, tačiau: CK 1.116 straipsnis iš esmės nepasikeitė dėl to, kas yra laikoma komercine paslaptimi bei teismų praktika, susijusi su konfidencialumu, tiek iki 2018 m. birželio 1 d., tiek ir po naujos CK 1.116 straipsnio redakcijos liko nepakitusi.

22.1.4.                      Nors teismas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo dokumentacija, kurią ieškovė prašo pateikti, savo apimtimi nėra tapati VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčio perkančiosios organizacijos pateikiamai informacijai, tačiau ieškovės prašymas pateikti trečiojo asmens pasiūlymą apima ir informaciją, nurodytą VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktyje, t. y. laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir pranašumai yra suprantami kaip informacija, kurioje atsiskleidžia, kaip atsakovė atliko ekonominį naudingumo vertinimą ir suteikė balus už kiekvieną kriterijų. Šiuo konkrečiu atveju buvo vertinamas metinis atlyginimas, objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (Pirkimo sąlygų priedas Nr. 18), o siekiant įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal nustatytus kriterijus, turėjo būti pateikti visi apeliantės prašomi dokumentai, t. y. dokumentai, sudarantys techninį ir finansinį pasiūlymus.

22.1.5.                      Teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad atsakovė turėjo pareigą supažindinti ieškovę su esminiu trečiojo asmens pasiūlymo turiniu (pateikti ištraukas, susistemintą informaciją), tokiu būdu nukrypo nuo ESTT ir kasacinio teismo praktikos. Apeliantė sutinka ir supranta, kad tam tikra dalis pasiūlymą sudarančios informacijos gali būti laikoma konfidencialia, tačiau negali būti laikoma esminė pasiūlymo informacijos dalis konfidencialia. Net jei atsisakoma ją pateikti, atsakovė turi supažindinti bent su esmine pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacija.

22.1.6.                      Teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą sudarančią informaciją ir ją vertino kaip konfidencialią. Teismas atskirai nevertino ir nepasisakė apie kiekvieną konkretų trečiojo asmens pasiūlymo dokumentą, o pasisakė bendrai apie visus techninius ir finansinius dokumentus, motyvuodamas tuo, kad juose pateikti trečiojo asmens sprendiniai, know–how laikytini intelektinės veiklos rezultatu.

22.1.7.                      Ieškovė prašė visų pasiūlymą sudarančių dokumentų (kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, kaip ir pasiūlymo paaiškinimai bei patikslinimai, taip pat laikomi pasiūlymo dalimi), o pati atsakovė pateikė ieškovei susipažinti dalį paraiškos bei galutinio pasiūlymo dokumentų. Nors ieškovė tiksliai nebuvo nurodžiusi, kad prašo atsakovės pateikti susipažinti ir su trečiojo asmens dokumentais, pagrindžiančiais atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tačiau atsakovė suprato, jog ieškovė prašo visų pasiūlymą sudarančių dokumentų.

22.1.8.                      Visi Pirkimo laimėtojos pasiūlymo paaiškinimai ir susijusi komunikacija su atsakove (pvz., prašymai paaiškinti pasiūlymą, pagrįsti konfidencialią informaciją ir atitinkami trečiojo asmens pasiūlymo paaiškinimai) yra neatskiriama pasiūlymo dalis, su kuria ieškovė taip pat turi teisę susipažinti.

22.1.9.                      Teismas, pripažindamas atsakovės teismui pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga, pažeidė CPK 101 straipsnio nuostatas, nes nenurodė argumentų. Net ir tuo atveju, kai teismas dalį bylos medžiagos pripažįsta nevieša, tai negali lemti draudimo kitai šaliai (jos atstovui) susipažinti su šia informacija.

22.2.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė neturėjo papildomai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo kainos bei pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus:

22.2.1.                      Apeliantė neginčija ir nekvestionuoja, kad VPSP projekto vykdymo atveju yra pateikiama detali informacija apie siūlomą kainą, tačiau tai negali paneigti atsakovės pareigos papildomai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo kainos. Priešingu atveju, VPSP pirkimuose pakaktų pateikti visą reikalaujamą informaciją, nurodyti siūlomas kainas, o perkančioji organizacija, remdamasi tokiuose projektuose teikiamos informacijos išsamumu, galėtų apskritai nevertinti pasiūlytos kainos pagrįstumo. Atsakovė ne tik nepagrįstai neįsitikino trečiojo asmens pasiūlyto metinio atlyginimo kainos pagrįstumu, bet ir sprendime netenkinant pretenzijos nepaaiškino, dėl kokių priežasčių vertino, kad trečiojo asmens metinio atlyginimo kaina yra ekonomiškai pagrįsta, reali ir pakankama tinkamai įgyvendinti ilgalaikę Pirkimo sutartį.

22.2.2.                      Ieškovė tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad 4 642 436 Eur pasiūlymų kainų skirtumas tokiuose projektuose yra vertinamas kaip itin didelis, todėl kelia pagrįstas abejones dėl šios kainos tinkamumo, ekonominio pagrįstumo bei rizikos, jog trečiasis asmuo galimai tam tikrų sprendinių neįvertino. Ieškovė ir jos subtiekėjai, turėdami didelės patirties tokio pobūdžio projektuose, remdamiesi patirtimi bei know–how, kitomis panašių įgyvendintų objektų rinkos kainomis, nustatė, kad trečiojo asmens nurodyta metinio atlyginimo kaina yra nereali, ekonomiškai nepagrįsta ir šio objekto nebus galimybės tinkamai įgyvendinti už tokią kainą.

22.2.3.                      Ieškovė patikslintame ieškinyje pateikė papildančius bei patikslinančius motyvus, tai nėra draudžiama, todėl teismas negalėjo jų atsisakyti vertinti.

22.3.                      Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. atsakovei – 18 228,18 Eur (sumažino nuo 29 397,48 Eur), o trečiajam asmeniui – 11 536,88 Eur:

22.3.1.                      Atsakovė teikė į bylą dokumentus, kurių teikti neturėjo procesinės teisės (ieškinio priėmimo stadijoje teikė paaiškinimus dėl ieškinio priėmimo), dalyje dokumentų argumentai kartojasi. Byla negali būti vertinama kaip sudėtinga, todėl akivaizdu, kad toks atsakovės elgesys nevertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas.

22.3.2.                      Atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

22.3.3.                      Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, turintis Teisės ir personalų skyrių, kurio darbuotojai turėtų parengti procesinius dokumentus, atstovauti teisme. Teismas paneigė atsakovės pareigą savivaldybės biudžeto lėšas naudoti racionaliai.

22.3.4.                      Trečiasis asmuo dėl savo statuso neturėjo pareigos, o tik teisę teikti procesinius dokumentus, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neproporcingos.

22.3.5.                      Atkreipia dėmesį į trečiojo asmens suteiktų paslaugų išklotinėje nurodytas aplinkybes: 1) atskirojo skundo parengimas (8.45 val.) – Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-608-407/2025 netenkino trečiojo asmens atskirojo skundo, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos; 2) atsakovės atskirojo skundo analizė (2.30 val.) – trečiasis asmuo byloje neteikė atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą, todėl įvardytas laikas susipažinimui su atskiruoju skundu yra nepagrįstas

23.       Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

23.1.                      Ieškovei netinkamai realizavus savo teises ikiteisminėje ir teisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tai sudarė pagrindą atmesti jos reikalavimus ir teismas net neturėjo pareigos jų vertinti. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimus, kurių pagrindu iš esmės siekia gauti trečiojo asmens pasiūlymo duomenis in corpore (visi). Ieškovės pozicija teisme skiriasi nuo ikiteisminėje stadijoje jos pateiktos argumentacijos pretenzijoje. Galimybė pareikšti naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje, negali būti pateisinami formaliu pagrindu, t. y. pretenzijos pateikimu.

23.2.                      Reikšdama pretenziją, ieškovė nepagrįstą atsakovės atsisakymą pateikti konfidencialią informaciją grindė argumentais dėl nepakankamo finansinio ir techninio pasiūlymo duomenų pateikimo, aiškiai neaptardama kitų trečiojo asmens pasiūlymo duomenų, kuriuos pageidavo gauti; nenurodė argumentų, kodėl tokie duomenys turėjo būti vertinami kaip nekonfidencialūs. Ieškovė nereikalavo pateikti pirminės trečiojo asmens paraiškos, neišdėstė argumentų dėl atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo bei atsakovės viešųjų pirkimų komisijos priimtų sprendimų. Pretenzijoje aiškiai išskirti argumentai (II.1.3) patvirtinantys, kad ieškovės pretenzija buvo susieta su techninės ir finansinės trečiojo asmens pasiūlymo dalies duomenimis. Ieškovei pretenzijoje nenurodžius faktinių argumentų, susijusių su kitos informacijos, atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimų ir pirkimų komisijos posėdžių protokolų pateikimo, šios aplinkybės neturi būti vertinamos nagrinėjant bylą.

23.3.                      Ieškovė neįrodė realaus teisių pažeidimo. Reikalavimas susipažinti su konfidencialia informacija privalo būti susijęs su tiekėjo teisėtų interesų gynyba konkrečiame pirkime. Ieškovei nepagrindė, kaip atsakovei nepateikus su kaina nesusijusios informacijos, pasireiškė jos subjektinių teisių pažeidimas, kokiu būdu teismo sprendimo panaikinimas galėtų sukelti ieškovei teisines pasekmes.

23.4.                      Teismas pagrįstai įvertino, kad, teikiant pasiūlymo duomenis, VPĮ pažeidimai nepadaryti. Trečiojo asmens laimėjimą lėmė pasiūlyta konkurencingesnė kaina. Ikiteisminėje stadijoje ieškovė nereiškė prašymų pateikti pasiūlymų charakteristikas. Atsakovė pateikė ieškovei pagal Pirkimo sąlygas pakankamą informaciją, detalizuojant trečiojo asmens pasiūlymo kainą. Ieškovė trečiojo asmens techninių dokumentų neatitikties neginčijo, todėl laikytina, kad ji neturi teisės reikalauti bet kokių pasiūlymo duomenų vien smalsumui patenkinti.

23.5.                      Ieškovei per kelis kartus buvo pateikta visa nekonfidenciali trečiojo asmens pasiūlymo duomenų dalis ir ieškovė objektyviai neįrodė, kad pateikta informacija nebuvo pakankama jos teisėtiems interesams ginti. Be to, ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad ji pati savo pateikto pasiūlymo duomenis laikė konfidencialiais.

23.6.                      Ieškovei buvo atskleista informacija, kurią ji motyvuotai prašė pateikti ir, kurią atsakovė galėjo pateikti, nepažeidžiant konfidencialios informacijos apsaugos ir trečiojo asmens teisėto intereso bei pastangų šiai informacijai apsaugoti. Teismas pagrįstai nurodė, kad toks atsakovės elgesys atitinka VPĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Pirkimo sąlygų 53 punkto reikalavimus, atskirus Pirkimo sąlygų priedus (7, 20), todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

23.7.                      Teismas pagrįstai atsižvelgė į pirkimo pobūdį, siekdamas teisingai įvertinti Pirkimo specifiką ir objektą. Šiame Pirkime, didžiausia projektavimo, statybos, finansavimo rizika tenka pačiam tiekėjui, todėl negalima atskleisti privataus subjekto komerciškai jautrią informaciją, kuri lemia tiekėjos konkurencinį pranašumą. Be to, teismas, rėmėsi VPĮ nuostatomis, vertindamas faktines aplinkybes.

23.8.                      Atsakovė motyvuotai paneigė ieškovės poziciją dėl projektinio pasiūlymo viešinimo, o ieškovė šios pozicijos nepaneigė. Teismas pagrįstai įvertino, kad prieš projektiniai pasiūlymai yra intelektinės veiklos rezultatas, turintis ilgalaikę išliekamąją vertę, todėl atskleidus techninius brėžinius, trečiasis asmuo prarastų techninį pranašumą. Šios informacijos apsauga pagrįsta ir tuo, kad trečiasis asmuo tokią informaciją saugo, kaip konfidencialią, remiantis vidiniu įmonės konfidencialios informacijos sąrašu.

23.9.                      Sprendime buvo įvertinta, kad atsakovė tinkamai įsitikino konfidencialios informacijos pobūdžiu. Apeliaciniame skunde neįrodoma, kad neatskleistos informacijos apimtimi buvo apribotos ar pažeistos ieškovės teisės. Net tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad informacijos dalis galėjo būti papildomai atskleista ieškovei (su kuo atsakovė nesutinka), toks pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą.

23.10.                      Nei galiojantis teisinis reguliavimas, nei jį aiškinanti teismų praktika nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčą inicijavusiai šaliai perkančioji organizacija turi pateikti visus dokumentus tam, jog ši galėtų įsitikinti laimėtojo teisėtumu. Ieškovei buvo pateikta pakankamai informacijos įsitikinti ar trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygas ir yra pajėgus įvykdyti sutartį. Dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, savo kaip tiekėjos teisę, į informacijos gavimą aiškina pernelyg plačiai.

23.11.                      Trečiajam asmeniui kelis kartus pateikus paaiškinimus ir pagrindus kiekvienos atskiros dokumentų grupės informacijos konfidencialumą ir poreikį ją saugoti bei dokumentus, patvirtinančius, kad tokia informacija trečiojo asmens yra pripažįstama kaip konfidenciali ir sudaranti komercinę paslaptį įmonės viduje, atsakovė neturėjo pagrindo nesutikti su trečiojo asmens argumentacija. Ieškovės teisė į informaciją nebuvo pažeista. Atitinkamos informacijos vertinimas, kaip konfidencialios, atitinka tiekėjų lygiateisiškumo bei pirkimų vykdymo skaidrumo principus, kadangi esminę informaciją abu tiekėjai vertino vienodai – kaip konfidencialią.

23.12.                      Nebuvo įrodytas pagrindas abejoti trečiojo asmens nurodytos kainos pagrįstumu. Mažos kainos institutas yra orientuotas į pačią perkančiąją organizaciją, t. y. būtent jai yra suteikta teisė vertinti bei prašyti tiekėjos patikslinimo. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo pagrįsta ir projektui pasitelkiamų subtiekėjų pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytomis statybos darbų ir priežiūros paslaugų kainomis. Buvo pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo užsitikrino finansavimą projekto vykdymui. Galiausiai, dėl trečiojo asmens pateikto pasiūlymo buvo vykdomos derybos, kurių metu buvo sprendžiama dėl pasiūlymo sprendinių (įskaitant finansavimo aplinkybes) tinkamumo.

23.13.                      Teismas sprendimo 103 punkte nurodė, kad pretenzijoje motyvuotų argumentų dėl pasiūlymo kainos nebuvo pateikta, todėl visi ieškovės pateikti argumentai kainos vertinimo apimtimi yra laikytini naujais.

23.14.                      Nors teismas vertino, kad ieškovė visus reikalavimus patikslintame ieškinyje pareiškė laiku, tačiau neįvertino, jog toks patikslinimas reiškė ir įstatymu draudžiamą ieškinio dalyko bei pagrindo keitimą vienu metu, o ieškovė apeliaciniame skunde šios sprendimo dalies neskundžia, todėl, siekiant ištaisyti akivaizdžią klaidą, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, yra pagrindas apie tai pasisakyti ex officio (savo iniciatyva) ir peržengti ginčo ribas.

23.15.                      Teismas pagrįstai pripažino dalį bylos medžiagos nevieša, todėl leidimas ieškovei susipažinti su nevieša informacija galėtų sukelti žalą trečiajam asmeniui.

23.16.                      Nėra pagrindo mažinti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovė yra biudžetinė įstaiga, todėl ypatingai svarbu, kad visi nuostoliai, kurie buvo patirti dėl ieškovės kaltės, nepagrįstai inicijavus teisminį procesą, būtų kompensuoti. Be to, teismas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas žymiai sumažino, nors jos buvo pagrįstos ir realiai patirtos. Atsakovė turėjo teisę pasitelkti profesionalius teisininkus, kadangi ji neturi pakankamų žmogiškųjų išteklių, turinčių tinkamą patirtį, kurie būtų galėję atstovauti jos interesus teisme. Juo labiau kad ir ieškovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl lygiavertė teisinė gynyba, siekiant nebūti blogesnėje padėtyje, atsakovei buvo būtina.

24.       Trečiasis asmuo UAB „Partnerystės projektai penki“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1.                      Apeliantė klaidingai interpretuoja teismo išvadas dėl VPSP projekto pobūdžio ir teisinio reguliavimo. Teismas nepasisakė, kad VPĮ apskritai netaikomos šiam Pirkimui. Priešingai, teismas sprendime analizavo VPĮ 20 straipsnio bei 58 straipsnio nuostatas, jas taikė sistemiškai, atsižvelgdamas į VPSP projektų individualumą. VPĮ 20 straipsnis buvo tinkamai taikomas bei teismas sprendime atliko vertinimą ar trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta informacija atitinka konfidencialumo (komercinės paslapties) kriterijus, kaip tai apibrėžta VPĮ bei CK 1.116 straipsnyje.

24.2.                      Teismas, atsižvelgdamas į VPĮ 20 straipsnio 2 dalyje išimtį, sistemiškai įvertino situaciją, kad: 1) VPSP projektas nėra įprastas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas, 2) privatus subjektas pats prisiima projekto įgyvendinimo rizikas, todėl objektyviai yra suinteresuotas saugoti savo know–how, techninius sprendinius, verslo modelį ir kitą komerciškai jautrią informaciją, 3) tokios informacijos atskleidimas kitiems tiekėjams (ypač tiesioginei konkurentei) sukurtų nepateisinamą konkurencinį pranašumą.

24.3.                      Apeliantė selektyviai aiškina sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2190-936/2022, kadangi šis sprendimas yra aktualus dėl panašios teisinės ir faktinės situacijos, kurio esmė yra informacijos konfidencialumo apsauga VPSP projektuose, kai tiekėjas savo pasiūlymu iš esmės grindžia ne deklaratyvius parametrus, o unikalų know–how, sukurtą pasitelkiant išteklius, patirtį ir specialistus. Teismas rėmėsi papildomu šaltiniu, patvirtinančiu, kad informacijos komercinė vertė vertintina VPSP kontekste, VPSP projektuose būtina apsaugoti konkurencinį laimėjusio tiekėjo pranašumą ir konfidencialumo ribas lemia ne abstraktūs kriterijai, o realus duomenų pobūdis ir tiekėjo pastangos juos saugoti. Be to, nurodytoje civilinėje byloje buvo pateikta tik ta informacija, kuri nebuvo pripažinta konfidencialia, o didžioji dalis dokumentų (ypač paslaugų teikimo, valdymo, sutarties vykdymo planai) taip pat nebuvo atskleisti, nes buvo įvertinti kaip konfidencialūs.

24.4.                      Apeliantės argumentai, kad jos prašymas pateikti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus apima ir VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktyje nurodytą informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, yra iš esmės nepagrįsti ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas sprendimo 89 punkte pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nėra pateikusi tokio pobūdžio prašymo atsakovei, o konkreti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentacija, kurią apeliantė prašo pateikti, savo apimtimi nėra tapati VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktyje nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateikiamai apibendrintai informacijai apie pasiūlymų pranašumus. Apeliantei buvo atskleista informacija, kurią ji motyvuotai prašė pateikti ir, kurią atsakovė galėjo pateikti, nepažeidžiant konfidencialios informacijos apsaugos ir trečiojo asmens teisėto intereso. Apeliantei buvo pateikta informacija susijusi su galutinio pasiūlymo vertinimu ir konkrečiais pagal atskirus parametrus dalyviams paskirtais balais, kuri leido suprasti tiek konkrečius jos bei trečiojo asmens pasiūlymų vertinimo kriterijus, tiek ir pasiūlymų pranašumą. Apeliantei pateiki duomenys leido įsitikinti, kad trečiasis asmuo yra užsitikrinęs reikiamą projektui vykdyti finansavimą. Tai sudarė objektyvią galimybę jai suprasti, kodėl trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu.

24.5.                      Apeliantė siekia viso trečiojo asmens pasiūlymo atskleidimo, nors jos vienintelis argumentas dėl tariamo trečiojo asmens pasiūlymo netinkamumo – pasiūlytos kainos pagrįstumas. Apeliantė nepagrindė, kaip papildomos informacijos atskleidimas galėtų realiai apginti jos teises. Teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė ginčija tik trečiojo asmens pasiūlymo kainą, todėl visa techninė informacija nėra susijusi su ginčo objektu ir jos atskleidimas neturi teisinio tikslo. Kadangi kainos parametras buvo aiškiai nurodytas, o jo vertinimas apeliantės netenkina tik dėl subjektyvaus vertinimo, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti, kad papildomos informacijos atskleidimas būtų būtinas jos teisėms įgyvendinti. Be to, pati apeliantė savo pasiūlymo techninius ir finansinius dokumentus nurodė kaip konfidencialius, dėl to jos reikalavimas atskleisti visą trečiojo asmens pasiūlymą prieštarauja sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams.

24.6.                      Apeliantė nebuvo pateikusi atsakovei prašymo dėl susirašinėjimo ar komisijos protokolų gavimo. Atitinkamai dėl šių dokumentų nepateikimo nebuvo priimtas joks atsakovės sprendimas, todėl šis klausimas apskritai nebuvo kilęs ikiteisminėje stadijoje. Apeliantė šiuos reikalavimus iškėlė tik prasidėjus ginčui, tai rodo jos procesinį nenuoseklumą ir bandymą plėsti ginčo apimtį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek susirašinėjimas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tiek komisijos protokolai apima tas pasiūlymo dalis, kurios buvo pripažintos konfidencialiomis. Juose detalizuojami trečiojo asmens techniniai sprendiniai, finansiniai modeliai, know–how bei metodai, kurie buvo vertinami konkurso metu. Tokios informacijos atskleidimas būtų konfidencialios pasiūlymo informacijos perdavimas konkurentei.

24.7.                      Apeliantės argumentai dėl tariamai netinkamo CPK 10¹ straipsnio taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Teismas teisingai taikė šią normą, atsižvelgdamas į jos tikslą – apsaugoti bylos šalių ir trečiųjų asmenų komerciškai jautrią informaciją, kai tai būtina sąžiningai teisminės gynybos pusiausvyrai užtikrinti. Teismas pagrįstai vadovavosi ne vien formaliu prašymu, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, ši informacija nėra viešai žinoma ar plačiai prieinama, o jos atskleidimas teismo proceso metu galėtų sukelti realią žalą trečiajam asmeniui, panaikinant jos techninį, finansinį bei organizacinį pranašumą VPSP konkurencinėje aplinkoje. Tai atitinka teismų praktiką bei bendruosius teisėtų interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus.

24.8.                      Trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 14,9 proc. mažesnė nei pasiūlymų vidurkis (26 691 645 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) prieš 31 334 081 Eur su PVM). VPĮ 57 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtina, kad neįprastai maža kaina laikytina tada, kai ji bent 30 proc. mažesnė už pasiūlymų vidurkį. Taigi, šiuo atveju įstatyme įtvirtinta prezumpcija neegzistavo. Pati apeliantė tiek pretenzijoje, tiek ir ieškinyje nepateikė motyvuotų argumentų, galinčių sukelti pagrįstų abejonių dėl kainos nepagrįstumo. Be to, apeliantės argumentai dėl ESTT praktikos netaikymo yra nepagrįsti, nes ESTT byloje Nr. C-101/22 išaiškinta, kad perkančioji organizacija privalo reikalauti pagrįsti kainą tik tuo atveju, jei nelaimėjęs dalyvis pateikia motyvuotus ir pagrįstus argumentus dėl kainos nepagrįstumo. Šiuo atveju apeliantė tokių argumentų nepateikė, todėl atsakovė neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo imtis papildomų veiksmų. Trečiojo asmens kaina buvo pagrįsta objektyviais įrodymais – subtiekėjų komerciniais pasiūlymais, taip pat užtikrintu finansavimu, patvirtintu banko ir investuotojo pasiūlymais. Taigi kaina nebuvo „neįprastai maža“, bet atitiko rinkos realijas, buvo paremta tiekėjos turimu know–how bei finansine logika. Trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo išsamiai įvertinta per derybų procedūras, kuriose buvo analizuojami visi esminiai sprendiniai, įskaitant finansavimo sąlygas.

24.9.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo neturėjo pareigos teikti procesinių dokumentų. Trečiasis asmuo, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, turėjo teisę gintis nuo ieškovės ieškinio ir šia teise pasinaudojo. Apeliantė ignoruoja faktą, kad būtent jos veiksmai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, apeliantės bandymas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, remiantis tuo, kad dalis procesinių dokumentų (pvz., atskirasis skundas) nebuvo patenkinti, yra nepagrįstas, nes byloje reikšmingas yra pats procesinio veiksmo atlikimas, siekiant apginti savo teises, o ne galutinis procesinės priemonės rezultatas. Advokato darbo apimtis ir būtinybė rengti dokumentus nepriklauso nuo to ar vėliau teismas tokį skundą tenkina. Taip pat apeliantės argumentas dėl per didelių valandų skaičiaus (pvz., 2,5 val. susipažinti su atsakovės atskiruoju skundu) taip pat atmestinas. Toks laikas yra proporcingas bylos apimčiai ir sudėtingumui. Be to, trečiasis asmuo, siekdamas tinkamai derinti savo poziciją su atsakove, objektyviai privalėjo susipažinti su visais atsakovės procesiniais dokumentais

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

          IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

26.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 30 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVPIS) paskelbė skelbimą apie skelbiamų derybų būdu vykdomą konkursą – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamo projekto „Universalios sporto salės ir baseino komplekso statyba ir viešųjų paslaugų teikimas“ pirkimą (CVPIS Nr. (duomenys neskelbtini)).

27.       Pasiūlymus Pirkime pateikė ieškovė UAB „Isegas“ ir trečiasis asmuo UAB „Partnerystės projektai penki“.

28.       Atsakovė, atlikusi Pirkime dalyvavusių tiekėjų galutinių pasiūlymų vertinimą, viešųjų pirkimų komisijos 2025 m. kovo 20 d. posėdyje sudarė galutinių pasiūlymų eilę, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Partnerystės projektai penki“ surinko 93,98 balų, ieškovė UAB „Isegas“ – 83,79 balų; pirkimo laimėtoju paskelbė trečiojo asmens UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą. Viešųjų pirkimų komisijos 2025 m. kovo 20 d. posėdyje priimti sprendimai buvo įforminti 2025 m. kovo 21 d. protokolu Nr. VK-38.

29.       Atsakovė 2025 m. kovo 21 d. apie priimtus sprendimus informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį bei pakvietė šalis į individualius susitikimus su atsakove galutinių rezultatų vertinimo motyvams pristatyti.

30.       Ieškovė, susipažinusi su atsakovės sprendimu dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti jai susipažinti ir pateikti UAB „Partnerystės projektai penki“ galutinį pasiūlymą Pirkime.

31.       Atsakovė, gavusi ieškovės prašymą, 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama nurodyti, kokia jo pasiūlyme pateikta informacija nėra konfidenciali.

32.       Trečiasis asmuo 2025 m. kovo 27 d. atsakyme atsakovei nurodė, kokią konkrečią savo pasiūlymo informaciją jis laiko nekonfidencialia.

33.       Atsakovė 2025 m. balandžio 1 d. ieškovei pateikė susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialią informaciją: 1) Paraiškos nekonfidencialios informacijos dalį: 1.1) Konfidencialumo įsipareigojimus (sąlygų 11 priedas); 1.2) valstybės įmonės Registrų centro išduotos kompetentingų institucijų tvarkomų jungtinių duomenų apie viešųjų pirkimo procedūroje dalyvaujančius tiekėjus pažymas; 1.3) EBVPD dokumentus; 1.4) Deklaracijas dėl Reglamente nustatytų sąlygų nebuvimo (sąlygų 5 priedas); 1.5) Kandidatų deklaracijas (sąlygų 10 priedas); 1.6) Įmonių atstovų įgaliojimus; 2) Galutinio pasiūlymo nekonfidencialias informacijos dalis: 2.1) UAB „Partnerystės projektai penki“ įgaliojimą; 2.2) Finansinio pasiūlymo formą (20 priedas, B dalis), išskyrus metinio atlyginimo mokėjimų struktūrą be PVM; 3.3) Techninio pasiūlymo formą (20 priedas, A dalis).

34.       Ieškovė 2025 m. balandžio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė: 1) panaikinti atsakovės 2025 m. balandžio 1 d. raštu priimtą sprendimą leisti susipažinti tik su dalimi UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymo (dėl neteisėto trečiojo asmens pasiūlymo duomenų įslaptinimo); 2) pateikti susipažinti UAB „Partnerystės projektai penki“ pasiūlymą visa apimtimi, t. y. trečiojo asmens pasiūlymą su visais jį lydinčiais dokumentais (įskaitant, bet neapsiribojant visais dokumentais, pagrindžiančiais UAB „Partnerystės projektai penki“ galutinį finansinį, techninį pasiūlymą visa apimtimi ir jį lydinčiais dokumentais), kurie buvo pateikti atsakovei su galutiniu pasiūlymu ar jos pareikalavimu; 3) pateikti visą atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą (visus atsakovės paklausimus ir trečiojo asmens atsakymus) galutinio pasiūlymo nagrinėjimo stadijoje, įskaitant, bet neapsiribojant visus UAB „Partnerystės projektai penki“ paklausimus; pateikti visus atsakovės komisijos protokolus, priimtus po galutinių pasiūlymų pateikimo; 4) pripažinti 2025 m. kovo 21 d. atsakovės sprendimą dėl nustatytos pasiūlymų eilės negaliojančiu; 5) atmesti UAB „Partnerystės projektai penki“ galutinį pasiūlymą ir priimti naują sprendimą – pripažinti UAB „Isegas“ galutinį pasiūlymą laimėjusiu.

35.       Atsakovės viešųjų pirkimų komisijos 2025 m. balandžio 10 d. posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į trečiąjį asmenį dėl papildomo įvertinimo ir konfidencialios informacijos nurodymo.

36.       Trečiasis asmuo 2025 m. balandžio 14 d. rašte atsakovės prašė užtikrinti jo pateiktos informacijos konfidencialumą, nurodė jo pasiūlyme konfidencialiais įvardintais dokumentų pobūdį ir reikšmę bei kodėl šie dokumentai turi būti laikomais konfidencialiais. Kartu atsakovei pateikė trečiojo asmens įmonėje patvirtintą komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą.

37.       Atsakovė 2025 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės 2025 m. balandžio 8 d. pateiktos pretenzijos dalį patenkino ir ieškovei pateikė laimėtojo galutiniame pasiūlyme sudarančią dalį pasiūlymo nekonfidencialią informaciją, kitą reikalavimų dalį, nurodytą ieškovės pretenzijoje, atmetė. Ieškovei buvo pateikti trečiojo asmens dokumentai: Preliminarus pasiūlymas dėl ilgalaikio finansavimo; Vienintelio akcininko sprendimas; UAB „EIKA Asset Management“ valdybos sprendimas; UAB „EIKA Asset Management“ finansavimo sąlygos; valdybos posėdžio protokolas; Projekto „Universalios sporto salės ir baseino komplekso Statyba ir viešųjų paslaugų teikimas“ sprendinio santrauka; informacija apie subtiekėjus; pasiūlymo užtikrinimas; Patvirtinimas dėl kvalifikacijos reikalavimų; susijusių bendrovių sąrašas; sutartinių santykių schema; Deklaracija dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (12 priedų). Atsakovė taip pat nurodė, kad trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose: finansinį pasiūlymą sudarančiuose dokumentuose (Finansinis veiklos modelis (FVM) ir FVM pagrindimas, Finansavimo paaiškinimas, subtiekėjų UAB „Gilesta“ ir UAB „Inservis“ komerciniai pasiūlymai), techninį pasiūlymą sudarančiuose dokumentuose (brėžiniai ir architektūriniai statybiniai aprašymai ir prieš projektiniai pasiūlymai, objekto sukūrimo, paslaugų teikimo ir sutarties valdymo planas ir jo priedai) yra nurodyta kaip trečiojo asmens komercinė paslaptis (CK 1.116 straipsnis), kuri negali būti paviešinta ieškovei.

38.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų, atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo bei atsakovės viešųjų pirkimų komisijos protokolų konfidencialumo, taip pat dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo ir trečiojo asmens pasiūlymo paskelbimo laimėtoju, pateikė ieškinį teismui, kurį patikslinusi, prašė šiuos sprendimus panaikinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovei buvo pateikta pakankama informacija, reikalinga jos teisei į teisminę gynybą realizuoti, o nepateikta informacija atitinka visas komercines paslapties sąlygas, nurodytas CK 1.116 straipsnyje, taip pat, jog ieškovė neįrodė laimėjusio dalyvio pasiūlymo kainos nepagrįstumo. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, kad: 1) teismas, vertindamas, kad trečiojo asmens esminė pasiūlymo informacija yra konfidenciali ir neturi būti teikiama ieškovei susipažinti, nepagrįstai ir neteisėtai suabsoliutino aplinkybę, jog Pirkimas vykdomas VPSP būdu, be to, pažeidė CK 1.116 straipsnio, VPĮ 20 straipsnio, 58 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką; 2) teismas nevertino ir nepasisakė dėl to, kad atsakovė turėjo pareigą supažindinti ieškovę su esminiu trečiojo asmens pasiūlymo turiniu (pateikti ištraukas, susistemintą informaciją), o teismo vertinimas, kad trečiojo asmens pasiūlymo informacija visa apimtimi yra konfidenciali, yra deklaratyvus, neparemtas objektyviais įrodymais; 3) teismas, pripažindamas atsakovės tik teismui pateiktus dokumentus ne vieša bylos medžiaga, pažeidė CPK 101 straipsnio nuostatas; 4) teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė neturėjo papildomai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo kainos bei pateikti tokios savo pozicijos motyvų; 5) teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ir trečiajam asmeniui neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas.

39.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esminiai ginčai yra kilę dėl: 1) trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo apimties; 2) atsakovės pareigos įvertinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumą. Iš pirmiau nurodytų klausimų išplaukia ir kiti smulkesni šalių nesutarimo aspektai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo šiais klausimais padarytų išvadų ir proceso dalyvių išdėstytų su tuo susijusių argumentų.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo apimties

40.       Tiekėjų informavimo apie pirkimo rezultatus apimtį nustato VPĮ 58 straipsnis, kurio 1 ir 2 dalys numato, kad perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia, be kita ko, informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką; be to, suinteresuoti asmenys gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio pasiūlymo charakteristikomis ir santykiniais pranašumais, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimais. Tokiomis VPĮ nustatytomis priemonėmis užtikrinamas tiekėjų informavimas apie perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų esmę, jų motyvus, kad tiekėjai turėtų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo galbūt pažeistas teises.

41.       Teismų praktikoje tiekėjo teisė susipažinti su kitų viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais pripažįstama savarankiška subjektine teise, kuri gali būti ginama teisme kaip materialus reikalavimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skųstinas perkančiosios organizacijos sprendimas yra toks, kuriuo de minimis (bent jau) tiekėjui gali kilti teisiniai padariniai. Pripažįstant tiesioginį ieškovo informavimo ir jo teisių gynybos įgyvendinimo ryšį, teisės susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu turėjimas ir šios galimybės įgyvendinimas gali daryti įtaką tiekėjo teisių ir pareigų apimčiai. Tiekėjų teisinis (materialinis) suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju. Pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika).

42.       Nagrinėjamoje byloje neginčijama tiekėjų teisė susipažinti su viešojo pirkimo dalyvių pasiūlymais, tačiau ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti jai, kaip vienintelei konkurentei, suinteresuotai Pirkimo sutarties sudarymu, susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija (technine, finansine informacija, Objekto sukūrimo ir Paslaugų teikimo bei Sutarties vykdymo planai ir pan.) ar esminę techninio ir finansinio pasiūlymo informacijos santrauka, kuri, anot ieškovės, jai leistų patikrinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, taip pat netinkamai vertino šių duomenų konfidencialumą, nepagrįstai pasiūlymą sudarančią informaciją ir dokumentus pripažino konfidencialia ir neatskleistina ieškovei informacija.

43.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės atsisakymas leisti ieškovei susipažinti su minėta informacija yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi ši informacija sudaro trečiojo asmens komercinę paslaptį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

44.       Pirkimo sąlygų 53 punkte numatyta, kad pasiūlyme galima nurodyti, kuri jame pateikiama informacija yra konfidenciali, tačiau pasiūlymo konfidencialia informacija nelaikoma informacija, nurodyta VPĮ 20 straipsnio 2 dalyje. Perkančiosios organizacijos komisijai kilus abejonių dėl pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, prašys įrodyti, kad ši informacija yra konfidenciali.

45.       VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.

46.       Aiškindamas nurodytą VPĮ teisės normą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

47.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies požiūriu, ir tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktas). Būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 60 punktas).

48.       Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 43 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020 52 punktas).

49.       Teisėjų kolegija, įvertinusi konkrečias šios bylos faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad trečiojo asmens pasiūlymo informacija, kurią ieškovė šioje byloje reikalauja pateikti, laikytina konfidencialia, nes ši informacija pasižymi visais kasacinio teismo praktikoje nurodytais komercinę paslaptį kvalifikuojančiais požymiais, dėl to atsakovė tinkamai įvertino ieškovei atskleistinos trečiojo asmens pasiūlymo informacijos ribas, nepateikdama tokios informacijos.

50.       Pažymėtina, kad informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.

51.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė, kokią informaciją jis laiko konfidencialia, taip pat, jog ieškovei 2025 m. kovo 24 d. prašyme ir 2025 m. balandžio 8 d. pretenzijoje paprašius leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis, atsakovė, įvykdydama įstatyminę pareigą įsigilinti ir pareikalauti iš tiekėjo pagrindimo (paaiškinimo), atitinkamai 2025 m. kovo 25 d. ir 2025 m. balandžio 10 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu nurodyti, kuri jo pasiūlymo duomenų dalis yra konfidenciali ir neatskleistina kitiems tiekėjams (konkurentams). Trečiasis asmuo atsakovei tokius duomenis pateikė, tai patvirtina byloje esantys trečiojo asmens 2025 m. kovo 27 d. ir 2025 m. balandžio 14 d. atsakymai ieškovei į jos paklausimus. Atsakovė, įvertinusi iš trečiojo asmens gautus pasiūlymo duomenų konfidencialumo pagrindimus, 2025 m. balandžio 1 d. atsakymu ir 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovei pateikė susipažinti dalį trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų (žr. šios nutarties 33 ir 37 punktus); kitą ieškovės prašomą informaciją atsakovė atsisakė suteikti, motyvuodama jos konfidencialumu. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją laiko pagrįsta ir pažymi, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė įvykdė pareigą įsitikinti trečiojo asmens nurodymo dėl pateiktos informacijos konfidencialumo pagrįstumu.

52.       Sutiktina su ieškove, kad įprastai tiekėjo siūlomo pirkimo objekto techninės specifikacijos (charakteristikos), siūlomų paslaugų aprašymas (techninės specifikacijos, charakteristikos) ar darbų aprašymas nėra konfidenciali informacija, ypač tais atvejais, kai siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės ar atlikimo būdai yra visuotinai žinomi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į ginčo pirkimo objektą, kad tai nėra įprastas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas, o yra atrenkamas privatus subjektas (investuotojas), kuris įgyvendins VPSP sutartį, taip pat į Pirkimo būdą, kai tiekėjas pats prisiima visas projekto įgyvendinimo rizikas, tokias kaip projektavimo, statybos, finansavimo, veiklos vykdymo ir pan., nėra pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens nurodyta informacija, susijusi su techniniais brėžiniais, finansavimo sprendiniais, objekto koncepcija, paslaugų planais ir kt., yra laisvai prieinama ir ją gali sužinoti bet kurie kiti tretieji asmenys, dėl to tokią informaciją pateikęs tiekėjas turi pagrįstą lūkestį, kad tokia jo informacija bus saugoma.

53.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog Pirkimas vykdomas VPSP būdu bei pažeidė CK 1.116 straipsnio, VPĮ 20 straipsnio, 58 straipsnio 2 dalies teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacijos pripažinimo (ne)konfidencialia ribos priklauso ir nuo konkretaus pirkimo sąlygų, perkamų objektų bei kitų aplinkybių, taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, teisingai atsižvelgė tiek į Pirkimo objektą, tiek ir atkreipė dėmesį į Pirkimo būdą, įvertindamas, jog Pirkimu nėra perkamos prekės ar paslaugos, kurios pasižymi viešai skelbiama jų specifika, o yra atrenkamas investuotojas, kuris, įgyvendindamas VPSP sutartį, prisiims visas projekto įgyvendinimo ir jo vystymo rizikas (projektavimo, statybos, finansavimo, veiklos vykdymo ir pan.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas į Pirkimo objektą ir būdą atsižvelgė pagrįstai ir VPĮ teisės normų kontekste tuo rėmėsi tiek, kiek tai buvo būtina šiuo konkrečiu atveju įvertinant ieškovei teiktinų trečiojo asmens duomenų apimtį.

54.       Šiuo atveju būtent pats pirkime dalyvaujantis tiekėjas, naudodamasis turimomis žiniomis, įgyta praktine patirtimi, turimais verslo ryšiais, turėjo nuspręsti ir nurodyti konkrečius Pirkimo objekto sukūrimo techninius, techninius–inžinerinius ir finansinius sprendinius, taip pat sukurto objekto administravimo modelį. Dėl to informacija apie tai, kokius konkrečius techninius ir finansinius sprendinius trečiasis asmuo pasirinko Pirkimo objekto sukūrimui, jo koncepcijai bei valdymui ir administravimui, pagrįstai laikytina trečiojo asmens know-how bei jo intelektinės veiklos rezultatu. Tokia informacija atitinka komercinės paslapties vertingumo ir slaptumo požymius – ji nėra viešai prieinama ir suteikia trečiajam asmeniui konkurencinį pranašumą prieš tokia informacija nedisponuojančius kitus rinkos dalyvius, taigi ir ieškovę.

55.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad pirmiau nurodyta trečiojo asmens informacija nėra visuotinai žinoma ir viešai prieinama, ja disponuoja išimtinai tik trečiasis asmuo ir tik jis pats sprendžia dėl šios informacijos kitiems asmenims suteikimo. Tai, kad trečiasis asmuo nurodytą informaciją laiko slapta bei vertinga, pagrindžia ir į bylą pateiktas trečiojo asmens patvirtintas Konfidencialios informacijos sąrašas. Ši aplinkybė, be kita ko, rodo ir tai, kad trečiasis asmuo siekia išsaugoti tokios informacijos slaptumą.

56.       Be to, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šiuo aspektu pastebi ir tai, k

57.       Nurodytų teisėjų kolegijos išvadų dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos konfidencialumo nekeičia ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno iš ieškovės akcentuoto trečiojo asmens dokumento (informacijos), nes tai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas jų nevertino tiek kiekvieno atskirai, tiek ir visų duomenų kaip visumos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, pateikė byloje susiklosčiusios situacijos teisinio įvertinimo argumentus, be kita ko, ir dėl trečiojo asmens pasiūlymo duomenų konfidencialumo apimties, nurodydamas, jog tokie dokumentai (informacija) laikytini trečiojo asmens know-how ir intelektinės veiklos rezultatu. Be to, trečiasis asmuo net kelis kartus teikė paaiškinimus atsakovei, išsamiai pagrįsdamas kiekvienos atskiros dokumentų grupės informacijos konfidencialumą ir poreikį ją saugoti bei dokumentus, patvirtinančius, kad tokia informacija trečiojo asmens yra pripažįstama kaip konfidenciali ir sudaranti komercinę paslaptį įmonės viduje.

58.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė keliais etapais pateikė ieškovei susipažinti dalį trečiojo asmens pasiūlymo duomenų (žr. šios nutarties 33 ir 37 punktus). Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė visą trečiojo asmens pasiūlymo informaciją laikė konfidencialia, nėra pagrįsti. O tai, kad nebuvo pateikti kiti trečiojo asmens pasiūlymo duomenys – finansinį ir techninį pasiūlymą sudarantys dokumentai, yra nulemta jau pirmiau minėtų priežasčių, t. y. jog ši informacija atsakovės pagrįstai pripažinta trečiojo asmens komercine paslaptimi ir dėl to neatskleistina kitiems subjektams, taip pat, kad ieškovė objektyviai neįrodė, jog jai atskleista informacija nebuvo pakankama jos teisėtiems interesams ginti.

59.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl ją atskleidus tretiesiems asmenims įmonei gali būti padaroma žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

60.       Šioje nutartyje jau konstatuota, kad konkrečios trečiojo asmens šiam Pirkimui pateiktos techninės ir finansinės informacijos duomenys iš esmės atitinka know-how kriterijų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atskleidus tokią trečiojo asmens pasiūlymo informaciją, parengtą kvalifikuotų trečiųjų asmenų bei į kurios parengimą trečiasis asmuo atliko investicijas, kiti subjektai, nepatirdami sąnaudų, įgytų komercinę reikšmę turinčią informaciją, tai galėtų padaryti žalą trečiojo asmens konkurencingumui. Iš šios bylos ir viešai prieinamos informacijos matyti, kad ieškovės ir trečiojo asmens vykdomos veiklos yra panašios, dėl to teisėjų kolegija pritaria atsakovės ir trečiojo asmens nurodytai pozicijai, jog subjektai (įskaitant ir ieškovę), kuriems taptų prieinami duomenys apie trečiojo asmens know-how, kituose konkursuose galėtų pasinaudoti šia informacija ir pritaikyti ją savo veikloje taip, kad jų pasiūlymai būtų pripažįstami laimėjusiais pirkimus, be kita ko, juos modifikuoti bei padaryti konkurencingesnius ir (ar) pigesnius, o tai sudarytų prielaidas trečiojo asmens žalai kilti.

61.       Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad jos prašoma pateikti informacija apima ir VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunktyje nurodytą informaciją apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, įskaitant kainą, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad VPĮ 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčio nuostata neaiškintina taip, jog dalyviui gali būti ir turi būti pateikti visi techninio bei finansinio pasiūlymo dokumentai, įskaitant brėžinius, planus, schemų paaiškinimus, vidaus planavimo, specialistų ar subrangovų sinergijos pagrindimus ir kitą trečiojo asmens know–how sudarančią informaciją. Ši nuostata aiškintina sistemiškai su kitomis VPĮ nuostatomis, leidžiančiomis pateikti kitiems dalyviams tik tiek informacijos, kiek tai nepažeidžia laimėjusio tiekėjo konfidencialios (komercinės paslapties) informacijos apsaugos. Byloje nustatyta, kad atsakovė pranešime ieškovei dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo pateikė galutinių pasiūlymų vertinimą balais pagal konkrečius Pirkimo sąlygose nustatytus parametrus. Ieškovei taip pat buvo pateikta trečiojo asmens ilgalaikio finansavimo pasiūlymas ir finansavimo santrauka. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pateikta informacija leido ieškovei susipažinti tiek su konkrečiais jos ir trečiojo asmens pasiūlymų vertinimo kriterijais, tiek ir su konkrečiais jų pasiūlymų pranašumais, taip pat įsitikinti, jog trečiasis asmuo yra užsitikrinęs reikiamą projektui vykdyti finansavimą. Ieškovė skunde nepagrindė, kad jai pateiktos informacijos apimtis neleidžia objektyviai suprasti, kodėl trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu.

62.       Galiausiai, nors ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia ir tuo, kad pastaroji atsisakė ją supažindinti ne tik su visu trečiojo asmens pasiūlymu, bet ir su esminiu trečiojo asmens pasiūlymo turiniu, pateikiant ištraukas, susistemintą informaciją, tačiau tokie jos argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Tiek iš ieškovės pretenzijos, tiek ir iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės nesutikimas su atsakovės sprendimu Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį yra išimtinai susijęs su kainos tinkamumo įvertinimu. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir neginčija kito atsakovės atlikto trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, apart kainos pagrįstumo, todėl sutiktina su atsakove ir trečiuoju asmeniu, jog šiuo atveju ieškovė nepagrindė, kaip konkrečiai atsakovei nepateikus kitos, t. y. su kaina nesusijusios informacijos, pasireiškė jos subjektinių teisių pažeidimas ir kaip tokios papildomos informacijos atskleidimas galėtų realiai apginti jos teises. Pažymėtina, kad galimybė susipažinti su laimėjusio pasiūlymo dokumentais nėra savitikslė, toks materialus reikalavimas susipažinti su kito dalyvio konfidencialia informacija, kaip pažeistų subjektinių teisių gynimo būdas, privalo būti susijęs su tiekėjo teisėtų interesų gynyba konkrečiame pirkime. Atitinkamai dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantei ginčijant tik trečiojo asmens pasiūlymo kainą bei atsakovei pateiktus trečiojo asmens pasiūlymo duomenis, susijusius su kainos įvertinimu, tiek, kiek buvo leidžiama ir privaloma pateikti pagal Pirkimo sąlygas, visa jos prašoma pateikti trečiojo asmens techninė informacija nėra susijusi su ginčo objektu ir jos atskleidimas neturi teisinio tikslo, yra pagrįsta ir teisėta. Šiuo atveju ieškovė nekonkretizuoja, kokia konkreti trečiojo asmens techninė ir (ar) finansinė informacija, kuri jai nebuvo pateikta, yra reikalinga, siekiant apginti jos pažeistas teises, bei kaip tokios prašomos informacijos atskleidimas leis jai apginti jos pažeistas teises.

63.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja ne tik, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė jai pateikti susipažinti trečiojo asmens pasiūlymo informaciją prašoma apimtimi, bet ir tai, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė jai pateikti atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą bei Pirkimo komisijos protokolus. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija nesutinka.

64.       Visų pirma, ieškovė 2025 m. kovo 24 d. prašyme dėl duomenų pateikimo nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl susirašinėjimo ir (ar) komisijos protokolų pateikimo, o 2025 m. balandžio 8 d. pretenzijoje ieškovės prašymas pateikti atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą bei atsakovės pirkimo komisijos posėdžių protokolus nepagrįstas argumentais dėl ieškovės, kaip tiekėjos, teisių suvaržymo, be to, ieškovė minimoje pretenzijoje nenurodė ir atsakovės veiksmų neteisėtumo, kuris galėtų būti vertinamas tik pagal atsakovės susirašinėjimo su trečiuoju asmeniu ar Pirkimo komisijos protokolų turinį.

65.       Antra, VPĮ nenumato tiekėjų teisės susipažinti nei su viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolais, nei su kitos tiekėjo ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimu. Tiekėjų supažindinimo su pirkimo rezultatais apimtį nustato VPĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalys, tuo tarpu, remiantis VPĮ 58 straipsnio 7 dalimi susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija (taigi, ir su viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolais bei susirašinėjimu) gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. VPĮ 58 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

66.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais viešojo pirkimo komisijos sprendimų motyvai ir pagrindai gali būti reikšmingi tiekėjams, nes šie jiems leidžia suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimo (ne)teisėtumo bei jų interesų užtikrinimo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, todėl suponuoja tiekėjų galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirkimo procedūros metu ieškovei buvo pateikta pakankama informacija, kad ji galėtų suprasti perkančiosios organizacijos veiksmų galimą (ne)teisėtumą dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo vertinimo, jos interesų užtikrinimo ar galimo pažeidimo pobūdį dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo vertinimo. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovė pranešime ieškovei dėl Pirkimo laimėtojo nustatymo pateikė galutinių pasiūlymų vertinimą balais pagal konkrečius Pirkimo sąlygose nustatytus parametrus. Ieškovei taip pat buvo pateikta trečiojo asmens ilgalaikio finansavimo pasiūlymas ir finansavimo santrauka. Taigi ir dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovės pateikta informacija leido ieškovei susipažinti su pasiūlymų vertinimo kriterijais bei  konkrečiais šių pasiūlymų pranašumais, taip pat įsitikinti, jog trečiasis asmuo yra užsitikrinęs reikiamą projektui vykdyti finansavimą. Ieškovė skunde nepagrindė, kad jai pateiktos informacijos apimtis neleidžia objektyviai suprasti, kodėl trečiojo asmens pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Juo labiau kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek susirašinėjimas tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tiek komisijos protokolai apima būtent tas trečiojo asmens pasiūlymo dalis, kurios pripažintos konfidencialiomis ir kuriuose detalizuojami trečiojo asmens techniniai sprendiniai, finansiniai modeliai, know-how ir metodai. Taigi tokios informacijos atskleidimas ieškovei iš esmės būtų tapatus trečiojo asmens konfidencialios pasiūlymo informacijos atskleidimui.

67.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo ir tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės pateiktus dokumentus pripažinęs nevieša bylos medžiaga, pažeidė CPK 101 straipsnio nuostatas, nes nepasisakė dėl kokių priežasčių atsakovės teikiami dokumentai turi būti laikomi nevieša bylos medžiaga.

68.       Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo teisėjos 2025 m. gegužės 28 d. rezoliucija atsakovės pateikti dokumentai (UAB „Partnerystės projektai penki“ 2025 m. balandžio 14 d. raštas ir UAB „Partnerystės projektai penki“ komercinių paslapčių sąrašas) buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga ir jų nuspręsta neviešinti bylos šalims.

69.       Atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo ir teismo proceso viešumo sąsają, kasacinio teismo praktikoje šiame kontekste pažymima, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

70.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės pateiktus dokumentus (UAB „Partnerystės projektai penki“ 2025 m. balandžio 14 d. raštą ir UAB „Partnerystės projektai penki“ komercinių paslapčių sąrašą) bylos nevieša medžiaga, įvertino atsakovės pateiktos trečiojo asmens informacijos atitiktį komercinės paslapties požymiams. Nors pirmosios instancijos teismas aptariamą procesinį sprendimą priėmė rezoliucija, t. y. nepateikdamas tokio sprendimo motyvų, tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, jog iš esmės vykstant ginčui būtent dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, tokios pateiktos informacijos išviešinimas būtų paneigęs tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens galimybes gintis nuo pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl konfidencialumo, nes būtų netekusi prasmės pati konfidencialios informacijos apsaugos instituto esmė. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktą trečiojo asmens informaciją pripažindamas nevieša bylos medžiaga, tinkamai vadovavosi aptartais kasacinio teismo praktikos išaiškinimais bei įvertino šalių priešpriešinių interesų pusiausvyrą.

Dėl neįprastai mažos kainos

71.       Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad atsakovė Pirkimo laimėtoju nepagrįstai paskelbė trečiojo asmens pasiūlymą, nes trečiojo asmens pasiūlymo metinio atlyginimo kaina yra neįprastai maža, nepagrįsta ir nelogiška, o atsakovė neįsitikino trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumu.

72.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė laimėjusio dalyvio pasiūlymo kainos nepagrįstumo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

73.       Vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Pagal VPĮ 57 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

74.       Taigi, VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du neįprastai mažos kainos nustatymo atvejai: i) neįprastai mažos kainos prezumpcija – kai pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos yra 30 ir daugiau proc. mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį; ii) perkančiosios organizacijos vertinimas, kad pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina arba sąnaudos neįprastai mažos.

75.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023 35 punktas).

76.       Bylos duomenys patvirtina, kad Pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, kurio pasiūlyta kaina yra 26 691 645 Eur su PVM. Ieškovės Pirkime pateikto pasiūlymo kaina siekė 31 334 081 Eur su PVM. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina buvo 14,9 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl pagrįstai nusprendė, jog Pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina neatitiko VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos, dėl to atsakovė turėjo teisę (diskreciją), bet ne pareigą prašyti trečiojo asmens pagrįsti pasiūlytą kainą.

77.       Nepaisant, kad trečiojo asmens Pirkime pasiūlyta kaina neatitinka neįprastai mažos kainos prezumpcijos, ieškovė laikosi pozicijos, jog pasiūlytų kainų skirtumas tokiuose VPSP projektuose yra vertinamas kaip itin didelis. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovė abejones dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos iš esmės grindžia subjektyvia ir deklaratyvia nuomone, jog ji ir jos subtiekėjai, turėdami itin didelės patirties tokio pobūdžio projektuose bei kituose dideliuose statybų projektuose, remdamiesi savo patirtimi bei know–how, taip pat kitomis panašių įgyvendintų objektų rinkos kainomis, nustatė, kad tokia pasiūlyta trečiojo asmens metinio atlyginimo kaina yra nereali, ekonomiškai nepagrįsta ir tokio pobūdžio objekto nėra galimybės tinkamai įgyvendinti už tokią kainą. Aplinkybė, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra mažesnė už ieškovės pateikto pasiūlymo kainą, nesudaro pagrindo spręsti, jog už trečiojo asmens nurodytą kainą VPSP projektas negalės būti tinkamai ir laiku įgyvendintas. Šiuo atveju tiekėja, pasiūliusi kainą, prisiima riziką įvykdyti sutartį už tokią kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne vien tik piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, siekti patekti į tam tikrą rinką ir iš pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-216/2010).

78.       Priešingai nei teigia apeliantė, trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra pagrįsta objektyviais įrodymais – subtiekėjų komerciniais pasiūlymais, taip pat užtikrintu finansavimu, patvirtintu banko ir investuotojo pasiūlymais. Be to, trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo išsamiai įvertinta per derybų procedūras, kuriose buvo analizuojami visi esminiai sprendiniai, įskaitant finansavimo sąlygas. Tuo tarpu ieškovė nepateikė argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie paneigtų trečiojo asmens subtiekėjų pasiūlymų galiojimą ir (ar) finansavimo buvimą, jų neatitikimą rinkos realijoms. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad nei atsakovė, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti trečiojo asmens pasiūlymo kainos, ar neegzistuojant įstatyme įtvirtintai prezumpcijai bei nesant aiškių, motyvuotų ir pagrįstų abejonių, laikyti, jog tokia kaina galėtų būti neįprastai maža.

79.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo laikyti, jog trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, nurodė, jog teismas skundžiamame sprendime suabsoliutino aplinkybę, jog VPSP projekto vykdymo atveju yra pateikiama itin detali informacija apie siūlomą kainą, nes ši aplinkybė, kaip tokia, savaime negali lemti vertinimo, kad trečiasis asmuo pasiūlė ekonomiškai pagrįstą kainą, o atsakovė neturėjo pareigos papildomai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo kainos. Teisėjų kolegija nurodo, kad nėra pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai koncentravosi tik į Pirkimo vykdymo būdą, ignoruodamas VPĮ įtvirtintą perkančiosios organizacijos diskreciją kreiptis dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo ir nevertindamas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl trečiojo asmens pasiūlymo kainos. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad būtent perkančioji organizacija, o ne Pirkimo dalyviai konkrečiu atveju sprendžia ar prekių, paslaugų, darbų, ar jų sudedamųjų dalių kaina, ar sąnaudos atrodo neįprastai mažos ir atskirai pagrįstinos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė 2025 m. balandžio 8 d. pretenzijoje perkančiajai organizacijai nepateikė motyvuotų argumentų dėl laimėjusio dalyvio pasiūlymo kainos nepagrįstumo, išdėstydama tik savo nuomonę vienu sakiniu, kai atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo išsamią informaciją apie trečiojo asmens pasiūlymo kainą, t. y. visų sudėtinių dalių kainas, jų pagrindimą, subtiekėjų pasiūlymus, užtikrintą finansavimą ir kt., nenustačiusi neįprastai mažos kainos prezumpcijos požymių, pagrįstai nepasinaudojo teise kreiptis į trečiąjį asmenį, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas koncentravosi tik į Pirkimo vykdymo būdą ir nepaisė VPĮ įtvirtintos perkančiosios organizacijos diskrecijos kreiptis dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.

80.       Taigi, išdėstyti argumentai pagrindžia, kad atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, jog trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, neatitinkanti įprastinės rinkos kainos. Vien subjektyvi ieškovės nuomonė ir keliamos prielaidos dėl trečiojo asmens kainos nepagrįstumo nesuponuoja išvados, kad trečiojo asmens kaina ir (ar) įkainiai būtų nepagrįsti, ar, jog trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą ir (ar) įkainius tinkamai ir laiku įgyvendinti VPSP projekto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

81.       CPK 93

82.       CPK 98

83.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

84.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

85.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 6 969,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 29 397,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiais asmuo – 11 536,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys šių aplinkybių neginčija.

86.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės realiai patirtomis ir pagrįstomis laikytinos 18 228,18 Eur bylinėjimosi išlaidos; trečiojo asmens patirtų išlaidų nėra pagrindo mažinti.

87.       Ieškovė mano, kad nors pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau net ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, neproporcingos bei neatitinka atsakovės atliktų procesinių veiksmų byloje. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovės argumentais, nes nagrinėjamos bylos nevertina kaip itin sudėtingos ar didelės apimties, byloje taip pat nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai.

88.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš atsakovės patirtų išlaidų nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. gegužės 11 d. eliminavo 6 440,83 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad į nurodytos kaip nepriteistos sumos apimtį patenka ir ieškovės akcentuojamos 3 726,80 Eur išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, dėl to nėra pagrindo spręsti dėl jų mažinimo. Atitinkamai į nepriteistų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų apimtį patenka ir ieškovės nurodomos išlaidos dėl prašymo dėl termino atsiliepimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimo, dėl susipažinimo su ieškinio argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimo į šį prašymą teisinių argumentų identifikavimo, dėl nuomonės raštu dėl nustatytų ieškinio trūkumų parengimo, dėl papildomų paaiškinimų dėl patikslinto ieškinio nepriimtinumo parengimo bei dėl atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikslinimo.

89.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 26 d. ne visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalios ir pagrįstos visa apimtimi, todėl sumažino atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už tripliko parengimą iki 2 790 Eur, dėl to vertinti tokių išlaidų atitikimą Rekomendacijose nurodytiems dydžiams nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės nurodytos patirtos išlaidos už atskirojo skundo parengimą (3 025 Eur), Viešųjų pirkimų tarnybos išvados analizę ir rašytinių paaiškinimų parengimą (1 863,40 Eur) ir susipažinimą su trečiojo asmens atskirojo skundo motyvais ir atsiliepimo į skundą parengimą (2 565,20 Eur) viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, dėl to egzistuoja pagrindas šias išlaidas sumažinti atitinkamai iki 934,36 Eur, 934,36 Eur ir 934,36 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir nepagrįstai nesumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, ši skundžiamo sprendimo dalis patikslinama, bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinant iki 13 577,66 Eur (18 228,18 Eur – 4 650,52 Eur).

90.       Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ar apskritai atsakovei reikėjo advokato paslaugų, ar atsakovė turėjo teisę naudotis advokato paslaugomis ir tikėtis tokių paslaugų išlaidų priteisimo iš ieškovės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

91.       Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, ratas yra apibrėžtas CPK 56 straipsnyje. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, be kita ko, gali būti advokatai, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai.

92.       Biudžetinė įstaiga, kaip ir bet kuris juridinis asmuo, atsižvelgdamas į savo vykdomą veiklą ir jos specifiką, turi savo valdymo ir darbo organizavimo struktūrą, darbuotojų pareigybes, reikiamą savo veiklai atlikti darbuotojų skaičių. Biudžetinė įstaiga gali turėti teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurie teisme gali ją atstovauti pagal pavedimą. Tačiau dėl darbo organizavimo situacijos tokia įstaiga gali neturėti pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atstovautų jai teisme, pvz., nagrinėjant bylas, susijusias su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, todėl juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas. Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia jo pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Pati įstaiga sprendžia, kaip jai organizuoti savo darbą, kokius atstovus teisme pasirinkti. Dėl to tokiose bylose juridinio asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis. Būtent tokios praktikos yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-146-790/2024 35–36 punktus). 

93.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės interesams civilinėje byloje atstovavo advokatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kilęs ginčas dėl laimėjusio pasiūlymo duomenų konfidencialumo apimties ir dėl neįprastai mažos kainos bei su tuo susijusių reikalavimų, byloje keliamų teisės klausimų pobūdis (atsakovei kilo procesinė pareiga ne tik pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tačiau ir kitus procesinius dokumentus), turint mintyje, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, joje dirbančių teisinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius yra ribotas, teikia pagrindo nuspręsti, jog atsakovė turėjo realų poreikį pasitelkti advokatą savo interesams ginti. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas paneigti atsakovės teisę į teisminę gynybą, kuri, be kita ko, apima ir teisę turėti atstovą.

94.       Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad trečiasis asmuo dėl savo statuso, t. y. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ir veikiančio atsakovės pusėje, neturėjo pareigos, o tik teisę teikti procesinius dokumentus, todėl trečiajai asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neproporcingos. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka.

95.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusą apibrėžia CPK 47 straipsnis: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 dalis); tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (2 dalis).

96.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024 34 punktas).

97.       Kadangi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (išskyrus teisę disponuoti ginčo dalyku), jie turi teisę išreikšti savo poziciją, teikti atsikirtimus ir paaiškinimus byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos, ir toks jų dalyvavimas civiliniame procese, atsižvelgiant į aptartus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinio statuso ypatumus, jo dalyvavimo civiliniame procese paskirtį ir tikslą, pagrįstai jam leidžia tikėtis patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad šalis, inicijuojanti teisminį procesą, turi įvertinti, jog į procesą įtraukta kita šalis turi teisę į teisinę pagalbą, kad išlaidos atstovo teikiamai teisinei pagalbai apmokėti sudaro bylinėjimosi išlaidas, kurias atlyginti turės pareigą pralaimėjusi procesą šalis (CPK 93 straipsnis).

98.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos tais aspektais, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-608-407/2025 netenkino trečiojo asmens atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir dėl to, jog trečiasis asmuo skyrė 2.30 val. susipažinimui su atsakovės atskiruoju skundu, tačiau nepateikė į jį atsiliepimo. Pažymėtina, kad CPK suteikia ginčo šalims teisę ginti savo interesus, todėl trečiasis asmuo turėjo teisę šiame teisminiame procese reaguoti į byloje ieškovės teikiamus prašymus ir pateikti dėl jų savo su atsakove suderintą nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo šioje byloje dalyvavo atsakovės pusėje (pvz., suderinus poziciją su atsakove, pateikti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinus ieškovės prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos pirkimo procedūros bei uždrausta atsakovei sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad trečiojo asmens patirtos teisinės pagalbos išlaidos už atskirojo skundo parengimą ir susipažinimą su atsakovės atskiruoju skundu nebuvo būtinos ir dėl to patirtos išlaidos neturėtų būti trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistos, be kita ko, įvertinus ir galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, paskirstymo

99.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą). Nepaisant nurodyto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės reikalavimas įvertinti, jog ieškovė tikslino ieškinį ir naujus reikalavimus jame pareiškė praleidusi įstatyme įtvirtintą terminą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė teismui pateiktą ieškinį patikslino įpareigota pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, o ne savo iniciatyva. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė pagal patikslinto ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimas, neperžengdamas ieškinio ribų.

100.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas ir, teisingai nusprendęs, jog trečiojo asmens pasiūlymo techniniai ir finansiniai duomenys ir juos pagrindžiantys dokumentai atitinka konfidencialios informacijos pobūdį (komercinės paslapties požymius), pagrįstai ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimo dalį, kuria ieškovei neleista susipažinti su šia informacija, ir įpareigoti atsakovę tokius duomenis ieškovei pateikti, atmetė. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo ieškovei pateikti atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą bei viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija tinkamai įvertino, jog trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta kaina yra pagrįsta ir perkančioji organizacija neturėjo pagrindo kreiptis į trečiąjį asmenį, kad šis pagrįstų savo kainą. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo iš ieškovės atsakovei, šias išlaidas sumažinant iki 13 577,66 Eur. 

101.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliktinos galioti 2025 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas ir draudimas atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

102.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). 

103.       Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 11 930,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nors trečiasis asmuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių duomenų. 

104.       Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. 

105.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 11 930,60 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijų ir viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų atlygintiną dydį už tokias teisines paslaugas, todėl egzistuoja pagrindas atsakovės patirtas išlaidas sumažinti iki 3 039,01 Eur, jas priteisiant iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288712070, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“, juridinio asmens kodas 304640890, priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį (jį sumažinant) ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“, juridinio asmens kodas 304640890, atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288712070, 13 577,66 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 66 centus) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.“

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą ir draudimą sudaryti pirkimo sutartį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Isegas“, juridinio asmens kodas 304640890, atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288712070, 3 039,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus 1 centą) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                Jadvyga Mardosevič

Asta Radzevičienė

Tomas Venckus