Civilinė byla Nr. 2-383-475/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05439-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7;11; 3.2.6.1; 3.1.7.9
(S)
Kauno apyLINKĖs teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Verbylaitei,
dalyvaujant ieškovei J. B.,
ieškovių J. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nexta“ atstovei advokato padėjėjai E. K.,
atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai N. P.,
trečiajam asmeniui G. P., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nexta“ patikslintą ieškinį atsakovui AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys G. P., „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovių reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovės pateikė teismui patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 163), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje: ieškovei J. B. 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento ir bylinėjimosi išlaidas; ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nexta“ 2 198,49 Eur turtinę žalą, 732,05 Eur patirtas išlaidas už transporto priemonės sugadinimų ir nuostolio dydžio nustatymą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo momento, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog dėl 2017-06-04 sukelto eismo įvykio atsakingas trečiasis asmuo G. P. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto pažeidimo ir paskirta administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 2017 m. birželio 4 d. apie 20:45 val. važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pr., Kaune, ties narnu Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas leistiną greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl ko atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi važiavusio UAB „Nexta“ automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis), galą. Eismo įvykio metu automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo J. B., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27587-1 ir 2018 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-461-966/2018 G. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tai yra nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija.
3. Kaltininko G. P. 2017-06-04 sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovė J. B. ir buvo sugadintas ieškovui UAB „Nexta“ priklausantis turtas, buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Draudikas (atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje) tik iš dalies atlygino ieškovėms padarytą žalą. Ieškovės tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek ir administracinio nusižengimo byloje buvo išreiškusios savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau nei kaltininkas savanoriškai, nei atsakovas žalos neatlygino. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje 2018-04-09 raštu informavo, jog atsisako patenkinti ieškovės UAB „Nexta“ reikalavimą, o ieškovės J. B. reikalavimus 2018-06-14 tenkino iš dalies.
4. Eismo įvykio metu nukentėjusiai ieškovei J. B. atsakovas tik 2018-06-15 (po to, kai Kauno apylinkės teisme jau buvo iškelta civilinė byla) išmokėjo draudimo išmoką už patirtas gydymo išlaidas, prarastas pajamas ir 600 Eur neturtinę žalą. Atsakovas išmokėdamas tik 600 Eur draudimo išmoką už ieškovės patirtus dvasinius, fizinius ir moralinius išgyvenimus, motyvavo tuo, jog ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kokius padarinius sukėlė įvykęs įvykis, kokius fizinius skausmus yra priversta kentėti ieškovė po įvykusio eismo įvykio bei į faktą, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų liekamieji padariniai jaučiami iki šiol. Patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovė reikalauja priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį, tai yra 1400 Eur.
5. Trečiojo asmens sukelto eismo įvykio metu buvo sugadinta UAB „Nexta“ priklausanti transporto priemonė, automobilis (duomenys neskelbtini). Po 2017-06-04 įvykusio eismo įvykio, nei vėliau atsakovas neatvyko apžiūrėti sugadintos transporto priemonės, žalos dydžio nenustatinėjo. Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo naudojama įmonės reikmėms, darbinėms funkcijoms atlikti, ieškovas siekdamas greito nuostolių atlyginimo sureguliavimo, kreipėsi į savanoriškojo transporto priemonių draudimo (KASKO) draudiką IF P&C Insurance AS, kuris buvo apdraudęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo. Automobilio (duomenys neskelbtini) savanoriškojo transporto priemonių draudimo (KASKO) draudikas IF P&C Insurance AS eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo UAB „Nexta“ 13 830,00 Eur be PVM draudimo išmoką. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apskaičiavo ir UAB „Nexta“ 2017-07-28 išmokėjo 558,03 Eur prekinės vertės netekimo draudimo išmoką. Viso UAB „Nexta“ buvo išmokėta 14 388,03 Eur.
6. UAB ,,Nexta“ naują automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „Krasta Auto Kaunas“ automobilių salono (pirmos registracijos data 2015-08-20) ir automobiliui (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dieną galiojo garantinis aptarnavimas, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Krasta Auto Kaunas“ servisą dėl remonto darbų atlikimo. UAB „Krasta Auto Kaunas“ 2017-06-23 apžiūrėjusi automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimus, vadovaudamasi gamintojo nustatytomis rekomendacijomis dėl darbų atlikimo ir kainos už šių darbų atlikimą, naudodamasi specializuota sąmatų sudarymo sistema „Audatex“, paskaičiavo, jog automobilio (duomenys neskelbtini) remonto (atstatymo) kaina yra 16 028,49 Eur be PVM, tai yra 2 198,49 Eur daugiau nei AB „Asistavita“ nustatytas nuostolio dydis pagal pirminį vertinimą ir galimus nuostolius. Apžiūrėjęs automobilį (duomenys neskelbtini), UAB „Krasta Auto Kaunas“ išrašė UAB „Nexta“ sąskaitą faktūrą 550,55 Eur už transporto priemonės apžiūrą ir defektų nustatymą, kurią UAB „Nexta“ apmokėjo. Ieškovė, siekdama nuostolių atlyginimo, ne kartą buvo susisiekusi su atsakovu (už žalą atsakingo asmens draudiku), tačiau žalos administravimo klausimas nebuvo sprendžiamas. 2018-04-09 gautas atsakovės atsakymas, jog ieškovės reikalavimo netenkins. Taigi atsakovas atsisakydamas išmokėti ieškovei UAB „Nexta“ draudimo išmokos dalį, liko neatlyginusi 2 198,49 Eur žalos, kuri yra tiesiogiai susijusi su įvykusiu eismo įvykiu.
7. Teismo posėdžio metu ieškovė J. B. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
8. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovė pažymėjo, kad ieškovė J. B. iki šiol gydosi po eismo įvykio, jaučia eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarinius, skausmą, išlikęs baimės jausmas, nerimas, dėl ko negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Atsakovas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino pasekmių, gydymo trukmės po eismo įvykio, dvasinių bei moralinių ieškovės išgyvenimų, trečiojo asmens kaltės, jog šis, ne pirmą kartą esant neblaiviam padaro nusikalstamą veiką, prasikaltusio trečiojo asmens sukeltas eismo įvykis ieškovei pakenkė labiau nei būtų pakenkęs bet kuriam kitam žmogui.
9. Ieškovių atstovė teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad atsakovas nesivadovavo Taisyklių 27 punktu, tai yra neatvyko apžiūrėti sugadintos transporto priemonės, nenustatinėjo nuostolio dydžio, rėmėsi tik AB „Asistavita“ vertinimu ir visiškai neatsižvelgė į ieškovės pateiktus UAB „Krasta Auto Kaunas“, turinčios teisę remontuoti sugadintą automobilį, jog būtų išsaugota garantija, pateiktus būtinus remonto išlaidų skaičiavimus (remonto sąmatą). Būtent atsakovas yra atsakingas dėl teisingo nuostolio dydžio nustatymo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų žalos nustatymui. Ieškovė siekdama apginti savo pažeistas teises bei gauti draudimo išmoką, kuri padengtų patirtus nuostolius pilna apimtimi, yra priversta įrodinėti nuostolio dydį, remiantis UAB „Krasta Auto Kaunas“ sudaryta sąmata. Todėl ieškovės turėtos AB „Asistavita“ ir UAB „Krasta Auto Kaunas“ išlaidos susijusios su transporto priemonės apžiūra ir defektų nustatymu yra tiesiogiai susijusios su teisingu nuostolio dydžio nustatymu bei siekiu gauti neišmokėtą draudimo išmokos dalį, kuri kompensuotų padarytus nuostolius visa apimtimi. Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonės sugadinimų nustatymu ir remonto kaštų apskaičiavimu, kuriomis remiantis apskaičiuojamas (nustatomas) nuostolio dydis, visiškai atitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytus kriterijus ir neabejotinai tiesiogiai yra susijusios su nuostolio lydžio nustatymu.
II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai
10. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė nurodo, kad vertinant J. B. patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus bei remiantis LAT nurodytais specifiniais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Tuo tarpu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nuspręsta išmokėti 600,00 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra sąžininga ir teisinga kompensacija. Pirma, ieškovei buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Antra, 2017-09-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas, įvertinęs ieškovės medicininius dokumentus nustatė, kad 2017-06-04 eismo įvykio metu padaryti sužalojimai galėjo sukelti liekamųjų reiškinių po buvusio IV, V juosmens slankstelių spondilodezės paūmėjimą - radikulopatijos paūmėjimą.
12. Ieškovė UAB „Nexta“ į atsakovę su prašymu atlyginti prekinės vertės netekimą el. paštu kreipėsi 2017-07-12, kurio pagrindu buvo apskaičiuota 558,03 Eur dydžio suma ir išmokėta UAB „Nexta" 2017-07-28. Transporto priemonei (duomenys neskelbtini) XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą ieškovė derino su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“, su kuria ieškovė buvo sudariusi minėtos transporto priemonės KASKO draudimo sutartį. Draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“ išmokėjo draudimo išmoką ieškovei UAB „Nexta“ bei regreso tvarka (atgręžtinio reikalavimo) 2017-07-17 pateikė BTA draudimo bendrovei pretenziją dėl 13 830,00 Eur dydžio žalos atlyginimo už 2017-06-04 įvykio metu apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) numatomo remonto išlaidas, kurios buvo apskaičiuotos remiantis ieškovės pateikta nepriklausomo vertintojo AB „ASISTAVITA“ sudaryta vertinimo ataskaita. Ieškovė ieškiniu prašo papildomai atlyginti 2 930,54 Eur turtinę žalą, už įvykio metu apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini) XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią sudaro: 1) 2 198,49 Eur dydžio skirtumas tarp nepriklausomų vertintojų sudarytos remonto darbų sąmatos ir serviso UAB „Krasta Auto Kaunas“ sudarytos sąmatos, 2) 181,50 Eur dydžio suma už sudarytą vertintojų ataskaitą, 3) 550,55 Eur dydžio suma už UAB „Krasta Auto Kaunas“ atliktą apžiūrą ir sudarytą remonto darbų sąmatą. Atsakovė su šiomis išlaidomis nesutinka ir pažymi, kad BTA draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti tik būtinuosius automobilio atstatymo kaštus, kurie neabejotinai yra siejami priežastiniu ryšiu su BTA apdraustojo sukeltu eismo įvykiu. Tuo tarpu ieškovės pateikta UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto darbų sąmata, neįrodo atlikto faktinio automobilio remonto išlaidų, todėl ir priemoka už 2017-06-04 įvykio metu apgadinto automobilio remontą galima tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų remontuojama šioje ar bet kurioje kitoje iš ieškovės pasirinktoje remonto įmonėje.
13. Atsakovė nesutinka kompensuoti 181,50 Eur dydžio nepriklausomo vertintojo samdymo išlaidas ir 550,51 Eur dydžio UAB „Krasta Auto Kaunas“ sąmatos sudarymo išlaidas. Atsakovė pažymi, kad ieškovė faktiniu automobilio remontu nebuvo suinteresuota, sprendimą kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus ir UAB „Krasta Auto Kaunas“ dėl sąmatos sudarymo priėmė laisva valia ir neverčiama, apie tai BTA neinformuodama. Nei nepriklausomo vertintojo samdymo, nei UAB „Krasta Auto Kaunas“ apžiūros ir sąmatos sudarymo išlaidų apskritai ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu būtų atlikusi transporto priemonės remontą servise (automobilio remontas po įvardijamo įvykio yra tikslingas). Tokiu atveju nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, yra atlyginama su remonto paslaugas suteiksiančia įmone suderinus remonto darbų sąmatą pagal išrašytą faktinį remonto darbų atlikimą patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą. Todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų, kai tuo tarpu draudimo bendrovėms kyla prievolė kompensuoti tik būtinąsias ir priežastiniu ryšiu su įvykiu sietinas išlaidas.
14. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, patikslintą ieškinį prašė atmesti.
III. Trečiųjų asmenų G. P. If P&C Insurance AS Lietuvos filialo prašymai ir argumentai
16. Trečiasis asmuo G. P. ir jo atstovė ieškinį prašo atmesti.
17. Atsiliepime, patikslintame atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė J. B., reikšdama reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė pačios žalos egzistavimo fakto, jos dydžio, bei priežastinio ryšio tarp jos galimai patirtų išgyvenimų ir trečiojo asmens G. P. neteisėtų veiksmų.
18. Eismo įvykis, kurio metu ieškovei J. B. tik nežymiai buvo sutrikdyta sveikata įvyko 2017-06-04, t.y. beveik prieš metus laiko. Pati ieškovė J. B. nei po eismo įvykio, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nelaikė, kad jai buvo padaryta neturtinė žala, dėl ko joks reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikštas. Toks reikalavimas atsirado tik po metų laiko, kas yra sunkiai suprantama, jei iš tikrųjų ieškovė dėl patirto eismo įvykio labai išgyveno, patyrė dvasinius sukrėtimus.
19. Ieškovė J. B. jau anksčiau turėjo rimtų sveikatos problemų, susijusių su stuburu, jai buvo daryta ne viena operacija ir ieškovė ne vienus metus skundėsi analogiškais skausmais. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės išgyventi fiziniai skausmai buvo patirti dėl 2017-06-04 įvykusios avarijos, o ne dėl jos sveikatos sutrikimų, kurie iki eismo įvykio kėlė analogiškus skausmus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į gydymo įstaigas dėl ją kamuojančių išgyvenimų, streso ar kt. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog jai neva ir šiuo metu tenka lankytis gydymo įstaigose, tačiau pagal bylos duomenis ieškovė gydymo įstaigoje paskutinį kartą lankėsi tik 2017-09-11.
20. Trečiasis asmuo nurodo, kad jeigu teismas vis tik laikytų, jog ieškovė J. B. dėl kilusio eismo įvykio patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į jos patirtų sužalojimų mastą, pasekmių nebuvimą ir trečiojo asmens turtinę padėtį, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomas 2 000 Eur dydis turėtų būti ženkliai sumažintas.
21. UAB „Nexta“, sutikusi su draudimo išmoka, atsisakiusi, jog transporto priemonės remontą organizuotų draudikas, ir šiuo metu reikalaudama dar beveik 3 000 Eur už transporto priemonės remontą, elgiasi nesąžiningai. UAB „Nexta“ atliko UAB „Asistavita“ transporto priemonės vertinimą ir UAB „Krasta Auto Kaunas“ apžiūrą savanoriškai, nesant tam būtinumo, t.y. minėti veiksmai nebuvo būtini, siekiant, jog draudikas išmokėtų draudimo išmoką, dėl ko trečiasis asmuo negali būti atsakingas už tokių išlaidų atlyginimą.
22. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS Lietuvos filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal pačios ieškovės pateiktą ataskaitą. Išmokėjus draudimo išmoką, ieškovė UAB „Nexta“ jokių pretenzijų draudikui dėl žalos (ir atitinkamai - draudimo išmokos) dydžio nuo 2017-07-14 nereiškė, todėl manytina, kad žala dėl automobilio BMW apgadinimo jai buvo atlyginta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmestinas.
23. Byloje nustatyta, kad 2017-06-04, 20:45 valandą, (duomenys neskelbtini)gatvėje, nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pr., Kaune, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo G. P., kuris, vairuodamas transporto priemonę S. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas leistiną greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl ko atsitrenkė į priekyje, ta pačia kryptimi važiavusio ieškovės UAB „Nexta“ automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą (1 t., b. l. 76, 77).
24. Dėl sukelto eismo įvykio trečiasis asmuo G. P. buvo nubaustas administracine tvarka ir jam paskirta bauda (1 t., b. l. 77). Trečiasis asmuo dėl šio įvykio patrauktas baudžiamojon atsakomybėm, nes eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, kraujyje rasta 2,20 promilės etilo alkoholio (2018 m. vasario 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-461-966/2018, 1 t., b. l. 58–65).
25. Trečiojo asmens G. P. vairuoto automobilio S. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomuoju draudimu atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Tarp trečiojo asmens If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per If P&C Insurance AS filialą, ir ieškovės UAB „Nexta“ buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Serija TPA Nr. 00146824 (KASKO)) (3 t., b. l. 109-110). G. P. 2017-06-04 sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovė J. B. ir buvo sugadintas ieškovei UAB „Nexta“ priklausantis turtas, buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
26. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje dėl 2017-06-04 įvykusio eismo įvykio, baigus administruoti žalos bylą Nr. AJA/17/001027/AB priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos ieškovei J. B. išmokėjimo. Ieškovei J. B. išmokėta 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 93,42 Eur už patirtas gydymo išlaidas atlyginti, taip pat 238,02 Eur už negautas pajamas. Ieškovė nesutinka su atsakovės paskaičiuota neturtinės žalos suma, kuri jos manymu, atsižvelgiant į jos patirtus išgyvenimus dėl eismo įvykio metu sutrikdytos sveikatos turi būti 2 000 Eur dydžio, todėl prašo priteisti iš atsakovės skirtumą, tai yra 1 400 Eur.
27. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, 2017-06-05 gavęs ieškovės atstovo UAB „Nexta“ (draudikas) pranešimą apie eismo įvykį, užregistravo žalos bylą Nr. IFTP0009564 ir pradėjo žalos administravimo procedūrą. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS priėmė sprendimą išmokėti ir išmokėjo ieškovei UAB „Nexta“ už automobilio BMW remontą 13 830 Eur draudimo išmoką. IF P&C Insurance AS filialas 2017-07-17 pagal regresinę pretenziją dėl 13 830,00 EUR draudimo išmokos kompensavimo kreipėsi į atsakovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
28. Ieškovė UAB „Nexta“ 2017-07-17 kreipėsi į atsakovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje prašydama atlyginti likusią, jos manymu neatlygintą, 2 198,49 Eur turtinę žalą, 732,05 Eur patirtas išlaidas už transporto priemonės sugadinimų ir nuostolio dydžio nustatymą. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apskaičiavo ir UAB „Nexta“ 2017-07-28 išmokėjo 558,03 Eur prekinės vertės netekimo draudimo išmoką. Ieškovė UAB „Nexta“ teigia, kad atsakovei išmokėjus 558,03 Eur prekinės vertės netekimo draudimo išmoką, jai liko neatlyginta 2 198,49 Eur žala (16 028,49 Eur-13 830,00 Eur).
29. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį <...>. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Žalos, padarytos eismo įvykio metu, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimas Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės).
Dėl neturtinės žalos dydžio
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
31. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta - asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
32. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas, neigiamų emocijų sukėlimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
33. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovei, 2017-06-04 įvykusio eismo įvykio pasekmėje dėl juosmens ir dubens sričių sumušimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada (1 t., b. l. 14–15). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad ieškovė kreipėsi į gydytojus 2017-06-15. 2017-06-04 autoįvykio metu sutrenkė nugarą, juosmenį. Konsultuota traumatologo. Nedarbinga, Atlikta skausmo blokada. Nedarbingumo pažyma iki 2017-06-22 iki2017-06-22 būklė bloga. Skausmas visoje nugaroje. Diagnozė: S30.0 - juosmens ir dubens sumušimas. 2017-06-29 skausmas juosmenyje, kojoje mažesnis. Kairė koja skauda ramybėje ir judesių metu. Objektyviai: atlikta procedūros, blokada skausmo klinikoje. 2017-07-05 objektyviai: judesių metu skauda juosmenį, kojas. 2017-07-12 išlieka skausmas judesių metu, kaitės kojos srityje. Objektyviai: stuburo juosmeninės srities ir kairės kojos skausmas judesių metu. 2017-07-19 judesių metu skausmingumas stuburo juosmeninėje/kryžmeninėje srityje bei kairėje kojoje. 2017-07-26 skauda judesių metu dubens srityje ir kairėje kojoje. 2017-08-02 atlikta juosmens srityje blokada, būklė pagerėjo. Planuojama po 2 savaičių kartoti blokadą. 2017-08-09 išlieka silpnumas, galvos svaigimas, 2017-08-16 atliekamos procedūros. Objektyviai: judesiai visomis kryptimis labai riboti, skausmingi. Nukreipta kardiologo konsultacijai.“
35. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dėl eismo įvykio metu po patirto sumušimo patyrė tam tikrą skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, buvo nedarbinga. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad sveikatos sužalojimo laipsnis ir pobūdis turi esminę reikšmę nustatant juo sukeltų fizinių ir dvasinių kančių piniginę kompensaciją. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovė dėl eismo įvykio ieškovė patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
36. Ieškovė teigia, kad po ilgamečio gydymo J. B. prieš eismo įvykį jautėsi gerai, nevartojo jokių vaistų. Prieš eismo įvykį pas gydytojus lankėsi paskutinį kartą 2016-12-28. Todėl jos sveikatos sutrikimai nėra liekamieji reiškiniai po sirgtų ligų, o eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmė.
37. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad ieškovė J. B. 1997 m. operuota dėl stuburo skoliozės, stuburas pritvirtintas fiksatoriumi torakalinėse srityje. Jaučia stiprų skausmą, atlikta kompiuterinė tomograma - diagnozuota 5,6 kaklo slankstelių disko išvarža. 2005-12-16 operuota 4,5 juosmens slankstelio disko išvarža. 2006 m. rugsėjo mėn. atlikta spondilodezė. 2007-06-29 atlikta spondiloplastika autotransplantatu iš dešinio klubakaulio. Nuo 2011 m. lapkričio darbingumo lygis 40%, Po 2012-06-05 patirto autoįvykio buvo sumušta nugara, skausmai sustiprėjo. Taikoma blokada. Objektyviai: palpuojant vertebraliai skausmingumas per visą stuburo ilgį. Judesiai skausmingi, fiksuoti per visą stuburo ilgį pooperaciniai randai. Skoliozė torakalinėje dalyje su šonkaulių išgauba kairėje. Skausmingumas, aptirpimas, pojūčių sumažėjimas kojose. Diagnozė: IV juosmens slankstelio , I juosmens slankstelio radikulopatija, torakolumbopatija - poūmis periodas. Liekamieji reiškiniai po V,VI juosmens slankstelių spondilodezės. (2006) iš po V, VI juosmens slankstelių disko išvaržos operacijos (2006 m.). Skausminis sindromas. 2012-10-05 iki 10-08 gydėsi LSMUL VšĮ Kauno klinikose. Diagnozė: nugaros sumušimas, liekamieji reiškiniai po spondilodezės juosmeninėje srityje. Juosmeninės srities radikulopatija. 2013-11-21 kreipėsi į LSMUL VšĮ Kauno klinikų nervų sistemos ligų ambulatorinį skyrių. Diagnozė: liekamieji reiškiniai po V,VI kaklo slankstelių spondilodezės. V,VI kaklo slankstelių disko išvaržos operacijos. 2014-04-04. Skundžiasi sustiprėjusiais juosmeninės, kryžmeninės dalies skausmais, plintančiais į kairįjį klubą, koją, kairės kojos tirpimu. Objektyviai: palapuojant skausmingumas juosmeninėje/kryžmeninėje stuburo dalyje, judesiai skausmingi, apriboti. Diagnozė: lumbopatija, radikulopatija. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad 2017-06-04 eismo įvykio metu padaryti sužalojimai galėjo sukelti liekamųjų reiškinių po buvusio IV, V juosmens slankstelių spondilodezės paūmėjimą - radikulopatijos paūmėjimą.
38. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovės sveikata nėra atsistačiusi. Šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovės sveikatos būklė kelia abejonių ir dėl to, kad atsakovė dalyvavo vandens motociklų 2018-09-19 paralelinio slalomo varžybose, 2018-06-09–2018-06-10 Lietuvos čempionato etape Birštone (3 t., b. l. 132).
39. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės patirti liekamieji reiškiniai po sveikatos sutrikdymo nėra sukelto eismo įvykio pasekmės, o iš esmės yra sąlygoti dar iki įvykio buvusios ieškovės lėtinės ligos. Dėl to kas nurodyta ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip neįrodytas.
Dėl turtinės žalos dydžio ir išlaidų, už turto vertinimą priteisimo
40. Pažymėtina, kad dėl eismo įvykio, ieškovė UAB „Nexta“ galėjo pasirinkti į kurį draudiką kreiptis, nes kaltininko vairuoto automobilio S. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomuoju draudimu atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, o ieškovės UAB „Nexta“ automobilio civilinė atsakomybė buvo drausta trečiojo asmens If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą.
41. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Nexta“ pirmiausia kreipėsi į If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantį per If P&C Insurance AS filialą. Iš trečiojo asmens paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad gavus ieškovės pranešimą apie įvykį, pradėta administruoti žalos byla Nr. IFTP0009564. 2017-07-03 ieškovė atsiuntė draudikui 2017-06-23 UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmatą suderinimui. UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmatoje nurodyta, kad remonto kaina be PVM – 16 028,49 Eur (2 t., b. l. 117). Draudiko atstovas, susipažinęs su sąmata, prašė patikslinti eilę pozicijų, kadangi nebuvo aišku, kodėl kai kurie darbai (detalės) yra įtraukti, taip pat buvo prašoma pateikti papildomas foto nuotraukas ir pan. (3 t., b. l. 111, 112–120, 121). Ieškovės UAB „Nexta“ atstovas draudikui 2017-07-12 pateikė UAB „Asistavita“ 2017-06-08 turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 13 830 Eur (2 t., b. l. 123). Remiantis šia ieškovės pateikta turto vertės nustatymo pažyma If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, ieškovei 2017-07-14 išmokėjo 13 830 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 22A).
42. 2017-07-12 ieškovė kreipėsi į atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, tą pačią dieną atsakovas išsiuntė UAB „Nexta“ pranešimą, nurodydamas kokie dokumentai reikalingi tolimesniam žalos bylos administravimui. Ieškovė dalį atsakovo nurodytų dokumentų pateikė 2017-07-07. 2017-07-17 IF P&C Insurance AS filialas išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į kalto dėl eismo įvykio asmens draudiką - atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl 13 830,00 Eur draudimo išmokos kompensavimo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.
43. Ieškovė teigia, kad kadangi ieškovei pavyko parduoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė prieš apgadinimą – 33 820 Eur, tik už 13 000 Eur (1 t., b. l. 115), tai ieškovė UAB „Nexta“ patyrė 6 431,97 Eur nuostolį dėl trečiojo asmens kaltais veiksmais sukelto eismo įvykio, tačiau priteisti reikalauja tik dalį draudimo išmokos - 2 198,49 Eur. Ieškovė remiasi UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmata, kurioje nurodyta, kad remonto kaina be PVM – 16 028,49 Eur. Ieškovė teigė, kad UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmata remiasi todėl, kad būtent UAB „Krasta Auto Kaunas“ paskaičiuota remonto sąmata leidžia nustatyti, kokios yra būtinos transporto priemonės remonto (atstatymo) išlaidos, siekiant atkurti sugadintą transporto priemonę iki eismo įvykio, įvertinant tai, jog transporto priemonei galiojo gamyklinė garantija, bei buvo išpirkta papildoma garantija. Teismo vertinimu šios ieškovės aplinkybės nepagrindė kodėl UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmata turi aukštesnę įrodomąją galią, nei kiti žalos administravimo byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, kad UAB „Krasta Auto Kaunas“ atliktas paskaičiavimas keičiant naujas automobilio detales, tai yra nenurodytas jų nusidėvėjimas.
44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimas Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės) 13 punktą, žalos dydis nustatomas vadovaujantis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgiant į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Tame pačiame punkte yra pasisakyta ir kas sudaro būtinas remonto išlaidas – tai remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Taigi, vadovaujantis žalos nustatymo teisiniu reglamentavimu, ieškovo patirtais nuostoliais pagal Taisykles laikoma suma, būtina atkurti sugadinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio.
45. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovė įgijo teisę pasirinkti vieną iš dviejų jai padarytos žalos atlyginimo būdų: pirma, remontuoti sugadintą transporto priemonę pasirinktoje turtą remontuojančioje įmonėje, su kuria už remonto darbus tiesiogiai atsiskaito draudikas (arba Biuras); antra, reikalauti atlyginti jam žalą, atsižvelgiant į ekspertų nustatytus būsimus transporto priemonės remonto kaštus, neremontuojant automobilio (Taisyklių 15 punktas). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pasirinko antrąjį žalos dydžio nustatymo būdą. Teismas sutinka su atsakove, kad objektyviausias žalos dydžio įvertinimas yra galimas tik tuomet, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, t. y., apgadinto automobilio savininkas, yra suinteresuotas atlikti transporto priemonės remontą, o ne gauti kompensaciją už padarytus apgadinimus pinigine išraiška.
46. Pažymėtina, kad pati ieškovė pasirinko į kurį draudiką kreiptis, ir pirmiausiai kreipėsi į IF P&C Insurance AS filialą. IF P&C Insurance AS filialui ieškovė pateikė UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmatą, IF P&C Insurance AS filialui paprašius patikslinti UAB „Krasta Auto Kaunas“ remonto sąmatą, ji pateikė kitą - UAB „Asistavita“ 2017-06-08 turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė yra 13 830 Eur, kurios pagrindu jai ir buvo išmokėta draudimo išmoka.
47. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad UAB „Asistavita“ transporto priemonės vertinimas buvo atliktas dar 2017-06-08, UAB „Krasta auto Kaunas“ – 2017-06-23, t.y. dar žalos bylos administravimo IF P&C Insurance AS filiale metu ir gerokai iki tol, kol ieškovė UAB „Nexta“ kreipėsi į atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Teismo vertinimu, atsakovė nesutikdama ir būdama sąžininga turėjo kreiptis į IF P&C Insurance AS filialą ir ginčyti išmokos, kurią nutarta išmokėti dydį. Atsakovė taip pat galėjo remontuoti automobilį savo pasirinktame servise (taip pat ir UAB „Krasta Auto Kaunas“), tačiau ji 2017-09-11 automobilį pardavė.
48. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).
49. Teismo vertinimu, vien tik UAB „Krasta Auto Kaunas“ vertinimo sąmatoje nurodyta turto vertė, su kuria nesutiko trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS filialas žalos administravimo stadijoje, negali būti lemiamas įrodymas dėl didesnės draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
50. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis numato, jog atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
51. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, tačiau tai nereiškia, kad jo patirtas išlaidas privalo kompensuoti draudikas. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė turėjo pasirinkimo teisę į kurį draudiką kreiptis, ji iš kart po įvykio kreipėsi į kreipėsi į IF P&C Insurance AS filialą, o į atsakovą - 2017-07-12. Atsakovei paprašius pateikti papildomus dokumentus, atsakovė iš IF P&C Insurance AS filialo gavo regresinę pretenziją, kurios pagrindu ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad draudikas pažeidė savo pareigą, numatytą TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu draudikui nekyla pareiga atlyginti nukentėjusiajam turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas.
52. Be to, tokioms išlaidoms kompensuoti yra būtinas civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų – priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, visetas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Išlaidos už turto vertinimą, kaip pasekmė, yra pernelyg nutolusios nuo neteisėtų veiksmų, kurie nulėmė transporto priemonės apgadinimą. Kitaip tariant, neegzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (išlaidų už turto vertinimą) ryšys, kas savaime eliminuoja galimybę civilinei atsakomybei taikyti (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1706-585/2016). Todėl reikalavimas priteisti 732,05 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje bylinėjimosi išlaidos sudaro 400 Eur sumą. Trečiojo asmens G. P. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 000 Eur sumą. Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovų darbo bei laiko sąnaudas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, pakeistomis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, atsakovo ir trečiojo asmens G. P. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstos ar neprotingo dydžio, todėl priteistinos.
54. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš ieškovės UAB „Nexta“ (atmesta 68 proc. reikalavimų) atsakovui BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteistina 272 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės J. B. (atmesta 32 proc. reikalavimų) atsakovui BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, priteistina 128 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės UAB „Nexta“ trečiajam asmeniui G. P. priteistina 680 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės J. B. (atmesta 32 proc. reikalavimų) trečiajam asmeniui G. P. priteistina 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
55. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 17,76 Eur, jos paskirstytinos atsižvelgus į aukščiau nurodytas proporcijas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidų teisinės pagalbos išlaidų trečiojo asmens G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128 Eur (šimto dvidešimt aštuonių eurų) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, (įmonės kodas 300665654) naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nexta“, įmonės kodas 301635639, 680 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) teisinės pagalbos išlaidų trečiojo asmens G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nexta“, įmonės kodas 301635639, 272 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) teisinės pagalbos išlaidų atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, (įmonės kodas 300665654) naudai.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,09 Eur (penkis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nexta“, įmonės kodas 301635639, 12,08 Eur (dvylika eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Virginija Simanavičienė