KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,

dalyvaujant:

ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams: Rasai Rimkutei ir Giedriui Baranauskui,

atsakovės UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ atstovams: advokatei Jurgitai Judickienei ir bendrovės vadovui Daliui Ramančioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ dėl žalos atlyginimo

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3330,78 EUR žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos į PSDF biudžetą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinyje (t.1, b.l. 2-7) ir teismo posėdžiuose ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė su atsakove sudaro sutartį dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis. Tokia sutartis buvo sudaryta ir 2015 metams.

Kompensavimą už ortopedijos technines priemones reglamentuoja Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31 įsakymu Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis nurodytuoju poįstatyminiu aktu, atsakovei buvo apmokama už jos ligoniams pagamintas ortopedines priemones – ortopedinę avalynę.

Vadovaujantis Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos kreipimusi, Valstybinės ligonių kasos (toliau VLK) direktorius 2015-05-06 priėmė įsakymą Nr. 1K-118, kuriuo teritorinės ligonių kasos specialistams buvo pavesta kartu su Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos deleguotomis ekspertėmis atlikti atsakovės ir kitų analogiškų gamintojų pagamintos ortopedinės avalynės kokybės patikrinimą. Atlikus patikrinimą ir gavus eksperčių išvadas, 2015-06-15 buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. 7K-355. Patikrinimas buvo atliekamas vadovaujantis 2014-01-21 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1K-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei įmonių sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Po patikrinimo, ekspertizės atlikimo ir jų apsvarstymo 2015-08-12 buvo surašyta galutinė patikrinimo pažyma Nr. 7K-471. Ekspertizės pažymoje buvo konstatuota (10.6 p.), kad 14 pacientų buvo aplankyta namuose, 32 – patikrinti vietoje. Nustatyta, kad visais atvejais išduota serijiniu būdu pagaminta ortopedinė avalynė (priliejant padą prie avalynės išviršio, nurodant avalynės dydį). Tokia avalynė neatitinka pagal individualų užsakymą gaminamai ortopedinei avalynei keliamų reikalavimų. Ligonių kasa nėra įsipareigojusi apmokėti už serijiniu būdu pagamintą avalynę. Kadangi atsakovė pažeidė su ieškove sudarytos sutarties dėl avalynės pagaminimo 3.3 papunktį ir 5, 19 punktus, atsakovė turi sugrąžinti jai nepagrįstai apmokėtas lėšas už serijiniu būdu pagamintą avalynę, t.y. 2 340,44 EUR už suaugusiems pagamintą avalynę ir 990,34 EUR už vaikams pagamintą avalynę, viso 3330,78 EUR sumai. Pažeidžiant sutartį buvo pagaminta 32 vienetai avalynes suaugusiems ir 34 vienetai vaikams.

Kad nurodytas avalynės kiekis buvo pagamintas pažeidžiant sutarties reikalavimus, patvirtino ekspertės savo išvada, taip pat ieškovė sprendžia, kad atsakovė pagal savo gamybinius pajėgumus nurodyto kiekio avalynės per tiriamąjį laikotarpį nebūtų galėjusi pagaminti, jeigu tą avalynę būtų gaminusi pagal individualius užsakymų reikalavimus.

Analogiškas aplinkybes ieškovė nurodė savo dublike. Į atsakovės atsiliepimą atsikirto tuo, kad pagamintos avalynės patikrinimą atliko teisėtai, vadovaudamasi galiojančiais norminiais aktais. Mano, kad ekspertizės atlikimui pasitelktos ekspertės yra kompetentingos: K. Ž. yra docentė, turi technikos mokslų daktarės laipsnį medžiagų inžinerijos srityje, o V. J. yra profesorė taip pat turi daktarės laipsnį minėtoje srityje.

Atsakovės atstovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 69) bei žodžiu teismo posėdžiuose nurodė, kad 2014-01-08 gavo VLK ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, kad tiriant įmonės veiklą už 2014 metus, jokių pažeidimų nenustatyta ir rekomenduota toliau tęsti veiklą. Kadangi jų gaminama ortopedinė avalynė buvo daug pažangesnė už kitų analogiškų įmonių gaminamą avalynę, pas juos žymiai padaugėjo klientų, dėl to atsirado konkurencinė kova. Kelios analogišką produkciją gaminančios įmonės sukūrė asociaciją ir ieškovei pateikė raštą, neva pacientai skundžiasi ieškovo pagaminta ortopedine avalyne. Tai buvo pretekstas atlikti neplaninį patikrinimą.

Atsakovė mano, kad neteisėtai buvo paskirti asmenys ekspertizės atlikimui, o dėl to ekspertizė, atlikta K. Ž. ir V. J. negali būti laikoma teisėta. LR sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnis reglamentuoja, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VASPVT) teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje. Taigi, VASPVT, o ne VLK turi teisę vykdyti medicinos prietaisų kokybės kontrolę.

Taip pat ir VLK direktorius, priimdamas 2015-05-06 įsakymą Nr. 1K-118, kuriuo ortopedinės avalynės kokybės vertinimui paskyrė KTU darbuotojas, pažeidė galiojančius įstatymus, nes tokią teisę turi tik VASPVT. KTU nėra įtrauktas į VASPVT generalinio direktoriaus 2003-12-03 įsakymu Nr. T1-143 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti medicinos prietaisų atitikties įvertinimu“ patvirtintą Medicinos prietaisų atitikties įvertinimo įstaigų sąrašą ar kitais teisės aktais nėra įgaliojęs medicinos prietaisų paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos statuso. Todėl ir dėl šios priežasties atsakovė laiko, kad eksperčių K. Ž. ir V. J. veikla atliekant ekspertizę laikytina neteisėta. VLK negalima laikyti Įgaliotąja institucija, o KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas nėra paskelbtoji (notifikuotoji) įstaiga, todėl negalėjo atlikti atsakovės pagamintų gaminių - medicinos prietaisų atitikties vertinimo.

Ekspertizę atlikusios K. vyras ir jo brolis dirba konkuruojančiose įmonėse, o ekspertė tai žinodama, nenusišalino nuo ekspertizės atlikimo.

Ekspertės K. Ž. ir V. J. negalėjo tinkamai ir objektyviai įvertinti pagamintos ortopedinės avalynės atitikties pacientų diagnozei, nes jos neturi medicininio išsilavinimo.

Atsakovės atstovas mano, kad vertinimo ataskaitos 3-me priede pateikta 5-ji nuotrauka nėra pagaminta atsakovės, todėl ši ekspertizės dali laikytina suklastota. Be to, ekspertizė neištyrė visos eilės aspektų, susijusių su medžiagų sertifikavimu ir atitikties analize, avalynės technologinių procesų analize, avalynės gamybos procesų analize ir kt.

Atsakovei kreipusis į VASPVT – į instituciją kuri turi teisę tikrinti gaminio atitiktį, ši patikrino bendrovę už tą patį laikotarpį, už kurį tikrino ieškovė ir pažeidimų nenustatė.

Triplike į ieškovės pateiktą dubliką, atsakovės atstovas nurodė analogiškus motyvus, kaip ir atsiliepime į ieškinį.

Atsakovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (t.4, b.l. 45-55). Jie iš esmės atkartoja teiginius, nurodytus atsiliepime į ieškinį ir triplike.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Tarp šalių 2015-01-28 buvo sudaryta sutartis „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (t.1, b.l. 8-14). Sutarties 1.1 punktas nustatė, kad apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimas pagal užsakymą gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių pagaminimas bei įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kompensacijos mokamos tik apdraustiesiems asmenims. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos priemonės vadovaujantis sutarties 1.3.1 punkte nustatyta tvarka, t.y. vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-07-05 įsakymo Nr. V-698 ir aprašu, patvirtintu Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31 įsakymo Nr. V-234 „Dėl valstybinės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Taip pat šios sutarties 3.14 punktas nustatė, kad pagaminti bei išduoti apdraustiesiems tik Ortopedijos IS ar VLK patvirtintas ir kokybiškas priemones, Aprašo nustatyta tvarka; sutarties 3.15 punktas nustatė, kad gamintojas privalo suteikti priemonei garantiją, pataisyti ar pakeisti nekokybišką ortopedinę priemonę ir kompensuoti kitus apdraustojo nuostolius dėl nekokybiškos priemonės pagaminimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų pagaminusi nekokybišką produkciją ir dėl to apdraustieji klijentai būtų reiškę pretenzijas.

Dėl abejonių ortopedinių priemonių kokybiškumu kreipėsi Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga, tačiau neįvardijo kokių nors konkrečių atsakovės veiklos trūkumų.

Kauno krašto neįgaliųjų sąjunga 2015-04-24 raštu Valstybinei ligonių kasai pasiūlė atliekant ortopedinės avalynės patikrinimą ekspertėmis įtraukti V. J. ir K. Ž..

Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2015-05-06 įsakymu Nr. 1K-118 „Dėl UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ neplaninio patikrinimo“ Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjui Giedriui Baranauskui ir Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus gydytojui G. K. buvo pavesta atlikti neeilinį atsakovės pagamintos ir išduotos ortopedinės avalynės, kurios užsakymai buvo įvykdyti laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 atitikties teisės aktų reikalavimams ir sutarties nuostatoms patikrinimą. Patikrinti pagal užsakymą gaminamos ortopedinės avalynės, kurios gamybos ir pritaikymo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis išdavimo faktą. Kartu su Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos deleguotomis KTU avalynės ekspertėmis V. J. ir K. Ž. įvertinti išduotos ortopedinės avalynės kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams.

V. J. ir K. Ž. 2015-05-08 pasirašė nešališkumo deklaracijas (t.1, b.l. 35, 36).

Patikra pas atsakovę buvo vykdoma 2015 m. gegužės 14, 15 ir 22 dienomis, surašyta tikrinimo ataskaita už produkciją, pagamintą 2015 metų vasario mėnesį (t.1, b.l. 37-49). Šiame akte buvo konstatuota, kad suaugusiųjų ortopediniams gaminiams netaikomas lietinis pado tvirtinimo metodas, nors ekspertes apklausiant teismo posėdyje, jos jau nurodė, kad šiuo metu toks metodas gali būti taikomas. Netgi tame pačiame akte kitais atvejais, pvz. akto 1.5, 1.6 punktuose (t.1, b.l. 41, 42) yra nurodoma, kad klijuotinis iš anksto formuotų padų tvirtinimas retai taikomas individualios ortopedinės avalynės gamyboje. Vadinasi jis gali būti taikomas, o kodėl negalėjo būti taikomas tiriamuoju atveju, akte nepasisakoma. Analogiškai aktą pasirašiusios tyrėjos kalba ir t.1, b.l. 45, kur nurodoma, kad naudojant iš anksto kitoje įmonėje formuotus padus pritvirtinti prie užtraukto ant individualaus kurpalio klijuotiniu būdu yra labai sudėtinga. Iš esmės gatavus lietinius padus galima pritaikyti ir individualiai ortopedinei avalynei, tačiau tuomet kurpalio bei įdėklo padinis paviršius ir kontūras turi būti priderinami prie iš anksto formuoto pado kontūro. Tokio metodo galimybės, gaminant ortopedinę avalynę, pas atsakovę tyrėjos netyrė. Darytina išvada, kad tame pačiame tyrimo akte yra keletas prieštaraujančių teiginių, o kodėl priimta išvada, kad avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu, detaliai neaptarta.

Tas pats pasakytina ir apie avalynės ženklinimo išvadas. Tai, kad ant avalynės buvo fiksuoti tam tikri skaičiai – tai dar nerodo ir nereiškia, kad ta avalynė neatitiko individualių pacientų poreikių.

Toliau akte buvo teigiama, kad įdėklai nepritaikyti individualiai pėdai (nes jie abiems kojoms yra analogiški), tačiau tyrimo akte nebuvo tirta ir įvardinta kokie duomenys šiuos faktus įrodo, t.y. nebuvo pasisakoma apie konkretaus paciento diagnozę, pėdų matavimus, netgi apie atskirus įdėklus ortopedinėje batų poroje matavimus. Ši išvada akte nėra pagrįsta faktiniais tyrimo duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad aktą pasirašė ekspertės, kurių paskyrimo pagrindas yra ieškovės direktoriaus įsakymas bei jį patvirtino Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas. Kas reglamentuoja tokį akto tvirtinimą, nenurodoma, tačiau galima daryti išvadą, kad ekspertizę atlikusios ekspertės nebuvo laisvos dėl savo išvadų, nes jas kontroliavo kitas asmuo – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas - kuris visiškai nesusijęs su paskirtosios ekspertizės atlikimu.

Dėl to, kad yra neaptartų ir nepašalintų prieštaravimų akto išvadose bei eksperčių žodiniuose pasisakymuose teismo posėdžio metu ir dėl to, kad aktą patvirtino į ekspertizės atlikimą neįtrauktas asmuo, aktas nelaikytinas objektyviu įrodymu byloje.

Teismo posėdyje apklaustos ekspertės iš esmės pakartojo savo išvadas, tačiau pažymėjo, kad jos, tikrindamos avalynę nebuvo susipažinusios su medicininiais dokumentais, netyrė ortopedinių priemonių medicininiu aspektu. Šį faktą grindė tuo, kad joms atliekant patikrinimą dalyvavo gydytojas, jos rėmėsi jo pasisakymų dėl avalynės tinkamumo ar netinkamumo.

Nors ekspertizei atlikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu buvo paskirtos V. J. ir K. Ž., KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas pateikė raštą „Dėl ortopedinės avalynės vertinimo išvadų“ (t.1, b.l. 50-51), kuriame išdėstė tyrimo metodiką bei išvadas, kurios nebuvo aprašytos patikrinimo akte. Kas ir kada ir kieno pavedimu atliko įvardintus tyrimus, rašte nenurodoma. Raštą pasirašė nurodytojo fakulteto dekanas. Kas jį įgaliojo pasirašyti nurodytąjį raštą, duomenų nebuvo pateikta. Juolab, kad VLK 2015-07-20 direktoriaus įsakyme Nr. 1K-201 „Dėl valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015-06-15 atlikto neplaninio UAB „Nacionalinio ortopedijos centro patikrinimo ekspertizės komisijos sudarymo“ (t.1, b.l. 52) nei nurodytasis fakultetas, nei jo darbuotojos V. J. bei K. Ž. nebuvo įtrauktos. Šio įsakymo pagrindu 2015-08-12 buvo surašyta ekspertizės pažyma Nr. 7K-471 (t.1, b.l. 53-58). Joje buvo konstatuota, kad dėl to, jog atsakovė pagamino ortopedinės produkcijos, neatitinkančios įstatymo reikalavimų, ieškovei buvo padaryta 2340,44 EUR žala už suaugusiems asmenims pagamintą avalynę ir 990,34 EUR už vaikams pagamintą avalynę.

Su ekspertizės aktu atsakovė nesutiko, 2015-08-13 rašte (t.1, b.l. 59-60) nurodė, kad ekspertizę atlikusios ekspertės V. J. ir K. Ž. neturi licencijos verstis ekspertine veikla. Ekspertizę atlikę asmenys turi konkurencinių interesų atsakovės atžvilgiu. Ekspertizės komisija buvo informuota apie naują trietapę ortopedinės avalynės gamybos technologiją ir bendru sutarimu buvo nuspręsta vietoje apžiūrėti individualios ortopedinės avalynės gamybą, tačiau nesilaikant šio sutarimo ir neatlikus tyrimo, dėl kurio buvo susitarta, ekspertizės komisija priėmė sprendimą, kad įmonė gamina serijinės gamybos gaminius.

Ieškovė taip pat neatsižvelgė ir į atsakovės nurodymą, kad ortopedinės paskirties gaminių atitikimą teisės aktų reikalavimams atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra aprobavusi ir 2014 metais patikrinusi atsakovės gaminius ir kad ši tarnyba ir šiuo metu atlieka ortopedinių gaminių, pagamintų ir klijentams išduotų per 2015 m. vasario mėnesį patikrinimą. Ieškovė nesulaukusi ir šio patikrinimo pabaigos, priėmė nepalankią atsakovei išvadą, kad jos 2015 m. vasario mėnesį pagaminti ortopediniai gaminiai yra serijinės gamybos.

Atsakovės pateikto rašto nagrinėjimui VLK direktoriaus 2015-09-01 įsakymu Nr. 1K-246 buvo sudaryta komisija (t.1, b.l. 61). Tačiau šie klausimai nebuvo ištirti, o ieškovė savo raštu (data neįskaitoma) Nr. 4K-1716 (t.1, b.l. 63) nurodė nedelsiant atsakovei sumokėti 3 330,78 EUR žalos atlyginimui, tačiau nei ji, nei atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad atsakovei kaip kompensacija už pagamintas ortopedines priemones buvo kompensuota iš fondo biudžeto 3 330,78 EUR.

Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos 2015-12-14 raštu Nr. S-604 (t.1, b.l. 154) į atsakovės paklausimą atsakė, kad Akreditacijos biuras, vadovaudamasis LR atitikties vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi įvertina ir akredituoja sertifikavimo ir kontrolės įstaigas, bandymų ir kalibravimo laboratorijas, išduoda akreditavimo pažymėjimus ir viešai teikia informaciją apie akredituotas įmones. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas nėra biuro akredituota įstaiga.

Ši institucija yra išdavusi akreditavimo pažymėjimą, tikrindama atsakovės gamybinę veiklą nenustatė, kad ji gamintų gaminius, netinkamus tam tikras diagnozes turintiems asmenims.

Ieškovė dubliko priede pateikė duomenis apie eksperčių gyvenimo ir veiklos aprašymus bei jų mokslinę veiklą. Šiuos įrodymus teismas vertins ta apimtim, kiek ekspertės turėjo teisių atlikti ekspertizę.

Kauno apylinkės teismo 2018-01-02 sprendimu (t.2, b.l. 22-26) ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai. Šį pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovė apskundė apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 39-46). Kaip apeliacinio skundo priedus atsakovė pateikė ortopedinės priemonės užsakymus išmatavimų schemas su plantogramomis. Ieškovė į apeliacinį skundą pateikė atsiliepimą (t.2, b.l. 170-174). Ieškovė papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (t.3, b.l. 20-26). Kauno apygardos teismo 2018-06-18 nutartimi Nr. e2A-793-324/2018 (t.2, b.l. 194-) atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo nutartį apskundė kasaciniu skundu. Šį skundą Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė, išnagrinėjęs bylą kasacinį skundą patenkino ir 2019-02-07 nutartimi Nr. e3K-3-15-701/2019 (t.3, b.l. 63-72) bylą gražino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) savo nutartyje konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl to kaip jos vertino atsakovės pagamintas ortopedines priemones – ortopedinę avalynę. Ieškovė teigė, kad šios priemonės buvo pagamintos serijiniu būdu, už kurias negali būti mokama draudimo fondo kompensacija, o atsakovė – atvirkščiai, t.y. kad jos pagaminta ortopedinė avalynė yra pažangesnė ir patogesnė už Lietuvoje kitų gamintojų gaminamą ortopedinę avalynę ir kad ši avalynė nėra gaminama serijiniu būdu, o pagal gydytojo rekomendacijas yra pritaikoma kiekvienam pacientui individualiai.

LAT savo nutartyje detaliai pasisakė dėl šalių pateiktų įrodymų vertinimo ir ortopedinių priemonių gaminimą reglamentuojančių teisės aktų. Dėl Valstybės ligonių kasos ir Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atliktų atsakovės veiklos patikrinimo rezultatų konstatavo, kad abi šios institucijos yra specialiosios sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės subjektai. VLK disponuoja PSDF lėšomis ir įgyvendina jų naudojimo kontrolę. Šias funkcijas ji atlieka sudarydama ir vykdydama sutartis su ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo šiomis priemonėmis.

Tuo pačiu įstatyminiu pagrindu VASPVT suteikti įgaliojimai vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje. Šios institucijos kompetencija reglamentuojama Sveikatos apsaugos ministro 2011-09-07 įsakymu Nr. V-839 patvirtintuose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose. Ši institucija tiria gamybos, platinimo, naudojimo vietose esančius medicinos prietaisus, turi teisę atlikti medicinos prietaisų gamintojų tikrinimą. Teisėjų kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovės paskirtų eksperčių vertinimo ataskaitoje išvados dėl dalies tikrintos avalynės nebuvo pateiktos kategoriškai (tai pasitvirtino ir ekspertes apklausus teismo posėdyje bylą nagrinėjant po sprendimų panaikinimo), nors ekspertizės pažymoje išvados apie atsakovės ortopedinės avalynės serijinę gamybą jau yra kategoriškos. Teismai šių faktų neįvertino.

VASPVC tyrė analogiškus faktus bei pasisakė dėl ieškovės nustatytų faktų ir konstatavo, jog pagal užsakymą pagamintos ortopedinės avalynės požymis yra tas, kad ji turi būti pagaminta pagal individualius paciento, kuriam ji skirta, antropometrinius duomenis, tačiau ieškovės atlikto patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie šio požymio vertinimą, todėl trūksta duomenų teigti, jog tikrintos ortopedinės avalynės gamybos tipas yra serijinis. Nors VASPVT kategoriškai nepagrindė, kad atsakovės pagaminta avalynė yra pagaminta individualiai, tačiau sukeliama pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo.

LAT gražinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė pateikė teismui papildomus įrodymus ir paaiškinimus (t.3, b.l. 85).

Gražinus bylą pirmosios instancijos teismui, ieškovė pateikė teismui papildomos medžiagos (t.3, b.l. 85-86), nurodė, kad ji turi teisę tikrinti ortopedinių gaminių kokybę, jų atitiktį įstatymų reikalavimams, pažymėjo, kad priimant teismui sprendimą neturėtų būti vadovaujamasi Akreditavimo tarnybos išvadomis, nes jos nėra kategoriškos, be to, Akreditavimo tarnybos darbuotojai, atlikdami patikrinimą neapžiūrėjo gaminių natūra.

Teismui pakartotinai paskyrus ekspertizę abi ekspertinės institucijos faktiškai pasiliko prie savo išsakytų pozicijų ir nurodė, kad atlikti pakartotinę ekspertizę nėra realių galimybių dėl galimai neišlikusių tyrimo objektų.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro advokatės atstovavimo išlaidos, kurių bendra suma 8 353,86 EUR.

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą vadovausis įstatymais, reglamentuojančiais ortopedinių priemonių gamybą, jos kokybę bei atsiskaitymą už gaminius taip pat tirs ieškovės atliktos ekspertizės ir akreditavimo tarnybos teiginių vertinimus.

Vadovaujantis LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punktu, LR sveikatos sistemos įstatymo 76 straipsniu, LR sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, ieškovei suteikta teisė tikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

Lygiai taip pat Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba turi teisę vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje. Šios institucijos kompetenciją reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2011-09-07 įsakymu Nr. V-839 patvirtinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai. Ši institucija tiria gamybos, platinimo, naudojimo vietose esančius medicinos prietaisus, turi teisę atlikti medicinos prietaisų gamintojų tikrinimą. LR sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnis nustato, kad Valstybinė akreditavimo priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pripažino, kad ieškovės pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo buvo tiriama atsakovės 2015 m. vasario mėnesį pagaminta ortopedinė avalynė, yra neobjektyvus ir neišsamus, jo teiginiai yra prieštaraujantys tarpusavyje, o būtent:  suaugusiųjų ortopediniams gaminiams netaikomas lietinis pado tvirtinimo metodas, nors ekspertes apklausiant teismo posėdyje, jos jau nurodė, kad šiuo metu toks metodas gali būti taikomas. Netgi tame pačiame akte kitais atvejais, pvz. akto 1.5, 1.6 punktuose (t.1, b.l. 41, 42) yra nurodoma, kad klijuotinis iš anksto formuotų padų tvirtinimas retai taikomas individualios ortopedinės avalynės gamyboje. Vadinasi jis gali būti taikomas, o kodėl negalėjo būti taikomas tiriamuoju atveju, akte nepasisakoma. Analogiškai aktą pasirašiusios tyrėjos kalba ir t.1, b.l. 45, kur nurodoma, kad naudojant iš anksto kitoje įmonėje formuotus padus pritvirtinti prie užtraukto ant individualaus kurpalio klijuotiniu būdu yra labai sudėtinga. Iš esmės gatavus lietinius padus galima pritaikyti ir individualiai ortopedinei avalynei, tačiau tuomet kurpalio bei įdėklo padinis paviršius ir kontūras turi būti priderinami prie iš anksto formuoto pado kontūro. Tokio metodo galimybės, gaminant ortopedinę avalynę, pas atsakovę tyrėjos netyrė. Darytina išvada, kad tame pačiame tyrimo akte yra keletas prieštaraujančių teiginių, o kodėl priimta išvada, kad avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu, detaliai neaptarta.

Tas pats pasakytina ir apie avalynės ženklinimo išvadas. Tai, kad ant avalynės buvo fiksuoti tam tikri skaičiai – tai dar nerodo ir nereiškia, kad ta avalynė neatitiko individualių pacientų poreikių.

Toliau akte buvo teigiama, kad įdėklai nepritaikyti individualiai pėdai (nes jie abiems kojoms yra analogiški), tačiau tyrimo akte nebuvo tirta ir įvardinta kokie duomenys šiuos faktus įrodo, t.y. nebuvo pasisakoma apie konkretaus paciento diagnozę, pėdų matavimus, netgi apie atskirus įdėklus ortopedinėje batų poroje matavimus. Ši išvada akte nėra pagrįsta faktiniais tyrimo duomenimis.

Taip pat teismas nustatė, kad aktą pasirašė ekspertės, kurių paskyrimo pagrindas yra ieškovės direktoriaus įsakymas bei jį patvirtino Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas. Kas reglamentuoja tokį akto tvirtinimą, nenurodoma, tačiau galima daryti išvadą, kad ekspertizę atlikusios ekspertės nebuvo laisvos dėl savo išvadų, nes jas kontroliavo kitas asmuo – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas - kuris visiškai nesusijęs su paskirtosios ekspertizės atlikimu.

Šis aktas prieštarauja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštu išsakytai nuomonei, kai nurodoma, kad eksperčių apibendrinime nurodyti pagamintos avalynės ypatumai (lietinis padų tvirtinimas, ženklinimas) gali kelti abejonių dėl pagamintos avalynės priskyrimo pagal užsakymą gaminamai avalynei. Nurodė, kad vadovaujantis tuo metu Lietuvoje galiojusia medicinos norma MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentavimas“ patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2009-01-19 įsakymu Nr. V-18 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2009  „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir Lietuvos medicinos normos MN 100:2009 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“, pateiktu pagal užsakymą gaminamo medicinos prietaiso apibrėžimu, esminis pagal užsakymą gaminamos ortopedinės avalynės požymis yra tas, kad ji turi būti pagaminta pagal individualius paciento, kuriam yra skirta, antropometrinius duomenis. Ši institucija nustatė, kad patikrinimo ataskaitoje nėra duomenų apie šio požymio vertinimą, todėl Akreditavimo tarnyba tik iš pateiktų eksperčių apibendrinimų bei nuotraukų vienareikšmiškai teigti, kad avalynė yra pagaminta serijiniu būdu ar pagal užsakymą, negali.

Teismui siekiant atlikti pakartotinį ekspertinį pagamintos avalynės tyrimą, abu vertintojai tiek VLK, tiek Akreditavimo tarnyba kategoriškai pasisakė, jog atlikti tokį tyrimą nėra jokių realių galimybių, kad nebus išlikusi 2015 m. vasario mėnesį pagaminta ortopedinė avalynė arba, jeigu ji ir bus išlikusi – dėl jos nusidėvėjimo nebus įmanoma atlikti objektyvią ekspertizę, todėl teismui beliko vadovautis tik tais įrodymais, kuriuos šalys yra pateikusios nagrinėjamoje byloje.

Ieškovės pateikti patikrinimo aktas ir jo pagrindu surašyta ekspertų išvada nelaikyti objektyviu nenuginčytinu įrodymu, įrodančiu ieškinio pagrįstumą.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalą vadovaudamasi CK 6.245, 6.246 straipsnių pagrindu. Tam, kada būtų galima ieškinį tenkinti šių teisės normų pagrindu būtina nustatyti visas žalos atsiradimo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą ir realią žalą arba nuostolius. Ieškovė šių sąlygų netgi nesiekė įrodinėti. Svarbiausia yra tai, kad ji nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji atsakovei už 2015 m. vasario mėnesį pagamintą produkciją buvo sumokėjusi prašomą priteisti žalos atlyginimą.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia.

Kadangi ieškovė savo ieškinio reikalavimo neįrodė leistinais objektyviais įrodymais, todėl jos ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina antroji šalis.

Atsakovę atstovavo advokatė. Jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 030, 49 EUR ir 2 323,37 EUR, viso 8 353,86 EUR advokatės atstovavimo išlaidos (t.4, b.l. 41, 152). Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija maksimalių nustatytų normų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę ir apimtį, todėl priteistinos pilnai, jų nemažinant.

Atmetus ieškinį iš ieškovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679 atsakovei UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėjas                                                                        Ona Valentukevičiūtė