Civilinė byla Nr. e2A-803-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e-299-432/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir užmokesčio už darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio keliai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sumažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė) iš ieškovei mokėtinų sumų išskaičiuotų delspinigių dydį iki 1 902,14 Eur ir priteisti ieškovei sumą, kuria sumažintas delspinigių dydis, – 65 923,67 Eur.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė šešias viešųjų pirkimų sutartis dėl kelių remonto. Projektavimo darbai pagal sutartis turėjo būti užbaigti iki sutartyse nurodytų datų (2018 m. gruodžio 18 d. / 2019 m. lapkričio 15 d.), o projektų įgyvendinimo darbai (statybos darbai) galėjo būti pradėti ir buvo pradėti tik pasibaigus sustabdymo laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. Ieškovė vėlavo užbaigti projektavimo darbus nurodytais terminais, tačiau toks vėlavimas nesitęsė ilgiau negu darbų sustabdymo laikotarpis, per kurį tolesni darbai pagal atsakovės patvirtintus projektus negalėjo būti atliekami. Tai neturėjo įtakos tolesniam sutarčių vykdymui – visi tolesni sutartyse numatyti darbai buvo ir yra atliekami laikantis sutartyse nustatytų terminų. Toks formalus sutarčių nuostatų pažeidimas, neturėjęs įtakos tolesniam sutarčių vykdymui, atsakovei nesukėlė nepatogumų. Atsakovė 2019 m. birželio 4-6 d. laikotarpiu ieškovę informavo, kad, vadovaujantis sutarčių 60 punktu, už vėlavimą užbaigti atitinkamų kelių ruožų projektavimo darbus bus pritaikyti delspinigiai, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų.

3.       Ieškovė mano, kad delspinigiai nepagrįstai apskaičiuoti nuo sutartyse numatytų kelių ruožų kainų, o ne nuo šių kelių ruožų projektavimo darbų kainų. Formaliai taikant sutarčių 60 punktą ir delspinigius apskaičiuojant už įtakos bendram sutarčių vykdymui neturintį vėlavimą, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo atitinkamų kelių ruožų projektavimo darbų kainų. Mano, kad ieškovei priteistinas skirtumas tarp atsakovės iš ieškovei mokėtinų sumų išskaičiuotų delspinigių dydžio (67 825,81 Eur) ir teisingai apskaičiuotų delspinigių dydžio (1 902,14 Eur), t. y. 65 923,67 Eur.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis sutarčių 60 punktu, ji turėjo teisę ieškovei skaičiuoti delspinigius nuo sutartyje numatyto termino darbams, nurodytiems sutarčių 1.1 papunkčiuose, atlikti pabaigos iki faktinės šių darbų pabaigos. Nurodė, kad ieškovė galėjo derėtis dėl delspinigių dydžio ir būsimų delspinigių dydį žinojo. Šalims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, o ne nuo kiekvieno neužbaigto objekto etapo vertės, skolininkas skatinamas vykdyti prievolę. Šalių sutartimi numatytos ir atsakovės taikytos 0,03 proc. dydžio netesybos (delspinigiai) nuo neužbaigtų objektų kainos sumos yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės teisėtus interesus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu visiškai patenkino ieškinį – sumažino atsakovės iš ieškovei skirto užmokesčio išskaičiuotą delspinigių sumą nuo 67 825,81 Eur iki 1 902,14 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovės užmokestį – 65 923,67 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove sudarė 6 viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-424, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-425, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-426, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-533, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-534, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-535. Ieškovė įsipareigojo: parengti atitinkamų kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis bei atsakove (sutarčių 1.1. papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti numatytus statybos darbus (sutarčių 1.2. papunktis); prižiūrėti statybos darbus sutarčių vykdymo metu (sutarčių 1.3. papunktis); parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujini Nekilnojamojo turto registre užregistruotų statinių, o esant pakitimams ir žemės sklypų, kadastrinių dokumentų bylas, jas pateikti valstybės įmonei (VĮ) Registrų centrui, patikrinti ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypų planų ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų (sutarčių 1.4. papunktis); įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarčių 1.5. papunktis).

7.       Projektavimo darbus užbaigti pagal sutartis Nr. S-424; S-425; S-426 ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 18 d., o pagal sutartis S-533; S-534; S-535 iki 2019 m. sausio 20 d. Užbaigti kitus darbus ieškovė turėjo iki 2019 m. lapkričio 15 d. Ieškovė vėlavo užbaigti projektavimo darbus. Atsakovė 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 6 d. raštais pranešė, kad už vėlavimą atlikti kelių ruožų projektavimo darbus apskaičiavo delspinigius – 67 825,81 Eur, kuriuos išskaičiuos iš 2019 m. gegužę ieškovei mokėtinų sumų. Atsakovė delspinigius skaičiavo pagal kelių ruožų kainas, o ne pagal projektavimo darbų kainas. Atsakovės nurodyti laikotarpiai ir delspinigių sumos:

8.       Ieškovė delspinigius skaičiavo taip:

9.       Atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų duomenų ir skaičiavimų teisingumo, tik nesutiko, kad delspinigiai būtų skaičiuojami už atskirtas nuo bendros darbų vertės projektavimo darbų kainas. Prievolę mokėti delspinigius reglamentuoja sutarčių 60 punktas. Jame nurodyta, kad rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafikų darbų atlikimo terminų, taip pat sutarčių 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. kiekvieno neužbaigto objekto kainos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Teismas nustatė, kad šiuo atveju delspinigių skaičiavimo bazė yra „kiekvieno neužbaigto objekto kaina“. Sutarčių I skirsnis pavadintas „Sutarties objektas“. Šio skirsnio 1.1.–1.5. papunkčiuose detaliai išvardyta, ką rangovė pagal sutarties nuostatas įsipareigoja padaryti (parengti kelių kapitalinio remonto techninius darbų projektus, suderinti juos su institucijomis ir užsakove, atlikti numatytus statybos darbus ir t. t.). Taip pat aiškinant sutarčių nuostatas dėl delspinigių bazės svarbios yra ir sutarčių II skirsnio „Sutarties kainodara“ nuostatos. Šio skirsnio 5 punkte nurodyta bendra sutarties suma, o 5.1.1–5.1.3 papunkčiuose išskirtos projektavimo darbų, statybos darbų, projektavimo vykdymo priežiūros kainos. Teismas sprendė, kad sutarčių 60 punkte esant formuluotei, kad delspinigiai skaičiuojami „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“, ši formuluotė reiškia delspinigių skaičiavimą ne už sutarties sumą, nurodytą sutarčių 5 punkte (kuri yra viena ir jei delspinigiai būtų skaičiuojami už šią sumą, nebūtų pavartotas žodis „kiekvieno“), o už kiekvieną šios sumos sudėtinę dalį, turinčią savo kainą, priklausomai nuo šios dalies įvykdymo terminų.

10.       Teismas nurodė, kad analogišką situaciją taip pat vertino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, kurioje vertintos analogiškos (sutampa netgi sutarčių punktai), kaip ir šios bylos, pirkimo sutartys. Dėl to aktuali šiai bylai kasacinio teismo išvada (53 pastraipa), kad teisingas yra netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovės 2019 m. liepos 9 d. pretenzijoje nurodyti 2019 m. gegužės aktai ir kiti juos lydintys dokumentai, patvirtina, jog ieškovė turi teisę gauti užmokestį, kurio dalis sudaro 67 825,81 Eur, šie dokumentai buvo pateikti atsakovei, kuri šių įrodymų nenuginčijo. Atsakovė informavo ieškovę apie 67 825,81 Eur delspinigių išskaitymą iš ieškovei mokėtino užmokesčio. Kadangi pagrįsta delspinigių suma, į kurią turi teisę atsakovė dėl ieškovės vėlavimo atlikti ieškinyje nurodytus darbus, yra 1 902,14 Eur, ieškovės išskaičiuota užmokesčio suma, viršijanti 1 902,14 Eur, (65 923,67 Eur) priteista ieškovei iš atsakovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.                      Teismas nelaikė, kad sutarčių 60 punkto nuostata yra neaiški ar dviprasmiška. Teismas pateikė tokį aiškinimą, kuris prieštarauja sisteminiam sąvokos „objektas“ supratimui, itin lakonišką (vienos pastraipos ilgio) sutarčių analizę, kurioje nesiremdamas lingvistine analize, priėmė nepagrįstą išvadą, kad žodžio „kiekvienas“ vartojimas pagal šabloną sudarytoje sutartyje būtinai suponuoja išvadą, jog objektų privalo būti daugiau nei vienas. Tokia išvada savaime klaidinga, nes neatsižvelgta į objektyvius sutarčių skirtumus. Teismo išvada neaktuali keturioms iš šešių sutarčių, nes tik dvejose iš jų darbai atliekami tik viename kelio ruože (S-534, S-535), kitose keturiose sutartyse kelio ruožų yra daugiau. 

12.2.                      Sutarčių 60 punkto nuostatos yra aiškios ir vienareikšmės, t. y. sutarčių „objekto“ sąvoka yra aiški ir suprantama, tačiau ne taip, kaip ją išaiškino teismas. Teismas ignoravo faktą, kad sutartys sudarytos pagal šablonus, kuriuose naudojamos identiškos formuluotės, nepriklausomai nuo to, keliuose objektuose rangovai įsipareigojo vykdyti darbus, ir tai matosi pirkimo dokumentuose. Viešųjų pirkimų dokumentų prieduose – sutarčių projekto 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodyta „[objekto pavadinimas]“. Iš esmės tokia pati nuostata liko ir sudarytose sutartyse, į vietą „[objekto pavadinimas]“ įrašant konkrečius kelių ruožus, kuriuose įsipareigota atlikti atskirus darbų etapus. Sutarčių 5.1 papunkčiuose buvo nurodytas valstybinės reikšmės kelio ruožo pavadinimas. Palyginus projekto ir sutarčių turinį aišku, kad sutarčių „objektas“ yra atitinkamas kelio ruožas, o ne etapai. 

12.3.                      Sutarčių projektuose kaip objektą buvo nurodyta įrašyti atitinkamą kelio ruožą. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos buvo arba turėjo būti aiškios tiek ieškovei, tiek kitiems tiekėjams. Sutarčių 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Ieškovė, vykdydama šią sutartyje įtvirtintą pareigą, pateikė tinkamai užpildytą darbų grafiką, kuriuose kaip objektą nurodė remontuojamą valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožą, nurodė objekte (valstybinės reikšmės kelio ruože) atliekamus darbus pagal etapus (projektavimo, statybos darbų atlikimo, projekto vykdymo priežiūros ir kt.). Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad sutarčių 5 punkto nuostatos aiškiai identifikuoja sutarties objektą, sutarčių 17 punkto nuostata ir iš jos kylanti pareiga tinkamai užpildyti darbų grafiką, aplinkybė, jog ieškovė šią pareigą įvykdė be papildomų klausimų ir atsakovės konsultacijų, patvirtina, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra ir deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimas sutartyje yra aiškiai įvardyti kaip etapai, o ne objektai. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles.

12.4.                      Teismas nemotyvavo, kodėl šiam ginčui turėtų būti aktuali išvada civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, vien pastebėdamas, kad toje byloje analizuojamų sutarčių punktai sutapo. Teismo cituotą kasacinio teismo praktika bandoma „pritempti“ prie šios civilinės bylos faktinių aplinkybių ir ginčo dalyko. Toje byloje nebuvo konstatuota, kad „objekto“ sąvoka reiškia kiekvieną iš etapų, kaip kad projektavimo darbus. Kasacinis teismas toje bylos dalyku buvusioje sutartyje rado „objekto“ sąvoką naudojamą kitokiame kontekste ir dėl to, taikė contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklę, aiškindamas sutartį rangovės naudai. Šiame sprendime teismas apie contra proferentem taisyklę neminėjo. Taigi, teismas, net ir nurodydamas, kad jo išvada atitinka išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, juo nesirėmė ir pateikė nuo jo nukrypstančią sutarčių analizę, paremtą vien žodžio „kiekvienas“ tariama reikšme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. Nei teismas sprendime, nei ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodę, kad šioje byloje yra pagrindas remtis contra proferentem taisykle (neskaitant nuorodos į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė gali būti taikoma tik tada, kai sutarties sąlygos kelia abejonių, t. y. per se (savaime) contra proferentem taisyklė nėra ir negali būti taikoma. Tai reiškia, kad ieškovė privalo nurodyti, kurios konkrečiai ir kodėl sutarčių nuostatos jai nėra aiškios. Esant ginčui dėl sutarčių nuostatų aiškumo svarbi aplinkybė, ar asmuo, prašantis taikyti contra proferentem taisyklę, apskritai byloje įrodinėjo, kad jam nebuvo aiškios atitinkamos sutarčių nuostatos. Nėra pagrindo teigti, kad sutarčių „objektas“ sąvoka yra neaiški, tai panaikina ir galimybę taikyti contra proferentem taisyklę. 

12.5.                      Sprendime nurodoma kasacinė byla negali būti laikoma precedentu, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa; ginčai kildinami iš skirtingų sutarčių; bylose dalyvauja skirtingi asmenys; šioje civilinėje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ji nesuprato, kas yra sutarčių „objektas“. Kiekviena sutartis, iš kurios kyla teisinis ginčas, privalo būti aiškinama atskirai, turi būti įvertinama ne tik tai, ar sutarčių nuostatos aiškios, tačiau ir tai, ar konkrečiam tiekėjui buvo ar turėjo būti suprantama atitinkama sutarčių nuostata.

12.6.                      Ieškovė neįrodinėjo, kad jai yra neaiški „objekto“ sąvoka, nepateikė įrodymų ar objektyvių argumentų, kad viešojo pirkimo metu ir sutarčių vykdymo metu jai buvo neaišku, kas yra sutarčių „objektas“. Tik atsakovei apskaičiavus netesybas ir tarp šalių kilus ginčui ieškovė deklaratyviai teigė, kad sutartys turėtų būti aiškinamos jos naudai. Savaime contra proferentem taisyklė negali būti taikoma, privalo būti identifikuota, kad atitinkamos sutarties sąlygos yra neaiškios ir jos dar konkurso metu galėjo suklaidinti tiekėją. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta dar konkurso metu ar sutarčių vykdymo metu. 

13.       Ieškovė AB „Panevėžio keliai“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.                      Sutarčių I skyriuose, kuriuose, kaip matyti iš jų pavadinimo, turėtų būti apibrėžti sutarčių objektai, išvardyti ieškovės pagal sutartis turimi atlikti konkretūs darbai ir paslaugos (sutarčių 1.1–1.5 papunkčiai). Kitose sutarčių sąlygose yra nustatyti tarpiniai terminai, per kuriuos ieškovė turėjo atlikti minėtus sutartyse nurodytus darbus (sutarčių III skyrius), taip pat yra atskirai apibrėžtos konkrečių ieškovės atliktinų darbų kainos, nuo kurių galėtų būti skaičiuojami delspinigiai ieškovei praleidus sutartyse nustatytus terminus konkretiems darbams atlikti (sutarčių II skyrius). Sąvoka „objektas“ sutarčių nuostatose yra vartojama daugiskaita. Tai reiškia, kad kiekvienoje iš sutarčių yra ne vienas, o bent keli objektai. Dalyje sutarčių (pavyzdžiui, Nr. S-534 ir S-535) numatyta tik po vieną kelio ruožą (sutarčių 5.1. papunktis). 

13.2.                      Jei sąvoka „objektas“ būtų aiškinama atsakovės nurodytu būdu, būtų pripažinta, kad atsakovė turi teisę iš ieškovei mokėtinų sumų išskaičiuoti delspinigius, kurie atskirais atvejais sudaro net 49 – 62 proc. nuo konkrečių kelių ruožų projektavimo darbų vertės (be PVM). Atsakovei būtų sudaromos sąlygos taikyti nelogiško dydžio delspinigius už formalius, sutarčių vykdymui įtakos neturėjusius, sutarčių nuostatų pažeidimus. Su tokiu sąvokos „objektas“ aiškinimu / delspinigių taikymu nei ieškovė, nei kiti bylas inicijavę rangovai nesutiko ir tokios sąvokos interpretacijos negalėjo numatyti. Sutartyse įtvirtintas pačios atsakovės atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo viso atitinkamo kelio ruožo / sutarties vertės (sutarčių 64 punktas). Sąvoka „objektas“ sutartyse yra neaiški, dviprasmiška, todėl interpretuotina sutartis prisijungimo būdu sudariusios ieškovės naudai, kaip reiškianti atskirus ieškovės pagal sutartis turėtus atlikti darbus. 

13.3.                      Bent 7 įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad sąvoka „objektas“ analogiškose atsakovės sutartyse yra neaiški, dviprasmiška ir negali būti interpretuojama kaip reiškianti kelio ruožą. Ieškovei, taip pat ir UAB „Alkesta“; AB „Kauno tiltai“; UAB „Fegda“; UAB „Šiaulių plentas“, kurios bylinėjosi su atsakove, sąvoka „objektas“ nėra (nebuvo) aiški. Tai, kad ieškovė užpildė darbų grafiką ar viešojo pirkimo metu nesiteiravo ir neklausė, ką reiškia „objektas“, to nepaneigia. Ieškovė nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad delspinigiai pagal sutartis gali būti taikomi nuo visos sutarties ar viso kelio ruožo kainos, o ne tik nuo to etapo, kurį būtų vėluojama atlikti, kainos. 

13.4.                      Ieškinyje pateiktas ir alternatyvus teisinis pagrindas pareikštam reikalavimui patenkinti – taikytos netesybos yra neprotingai didelės ir todėl turi būti mažinamos. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atsakovės apeliacinio skundo ribas.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir užmokesčio už darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16.       Atsakovė vykdė viešuosius pirkimus: „Žvyrkelių, esančių Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ bei „Žvyrkelių, esančių Utenos apskrityje, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Remiantis šių pirkimų rezultatais, ieškovė ir atsakovė sudarė 6 viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-424, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-425, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-426, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-533, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-534, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-535.

17.       Ieškovė pagal kiekvieną iš sutarčių įsipareigojo: parengti atitinkamų kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis bei atsakove (sutarčių 1.1. papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti numatytus statybos darbus (sutarčių 1.2. papunktis); prižiūrėti statybos darbus sutarčių vykdymo metu (sutarčių 1.3. papunktis); parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujini Nekilnojamojo turto registre užregistruotų statinių, o esant pakitimams ir žemės sklypų, kadastrinių dokumentų bylas, jas pateikti VĮ Registrų centrui, patikrinti ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypų planų ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų (sutarčių 1.4. papunktis); įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarčių 1.5. papunktis).

18.       Projektavimo darbus užbaigti pagal sutartis Nr. S-424; S-425; S-426 ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 18 d., o pagal sutartis S-533; S-534; S-535 iki 2019 m. sausio 20 d. Užbaigti kitus darbus ieškovė turėjo iki 2019 m. lapkričio 15 d.

19.       Ieškovė vėlavo užbaigti projektavimo darbus šios nutarties 8 punkte pateiktoje lentelėje nurodytą dienų skaičių. Atsakovė 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 6 d. raštais pranešė ieškovei, kad už vėlavimą atlikti kelių ruožų projektavimo darbus apskaičiavo delspinigius – 67 825,81 Eur (šios nutarties 7 punkte pateikta lentelė), kuriuos išskaičiuos iš 2019 m. gegužę ieškovei mokėtinų sumų.

20.       2019 m. liepos 19 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją „Dėl delspinigių taikymo“, kurioje nurodė motyvus dėl formalaus delspinigių taikymo ir dėl nepagrįsto jų apskaičiavimo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuria pretenziją atmetė. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą.

Dėl ginčo esmės

21.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė vėlavo atlikti projektavimo darbus šios nutarties 18 punkte nurodytais terminais bei nutarties 8 punkte pateiktoje lentelėje nurodytą dienų skaičių. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nors projektavimo darbai atlikti pavėluotai, visi kiti darbai pagal ginčo sutartis buvo atlikti sutartyse nustatytais terminais, sutarties rezultatas pasiektas nustatytu terminu.

22.       Pagrindinis bylos šalių ginčas kilo dėl to, kaip reikėtų aiškinti ir taikyti šešių ginčo sutarčių (kurių turinys iš esmės analogiškas, skiriasi tik sutarčių ir atskirų darbų kainos bei remontuojami kelio ruožai) 60 punkto nuostatą dėl šalių sutartų netesybų, kurioje įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat sutarčių 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Ginčo šalys nesutaria, kas pagal minėtą sutarčių nuostatą laikytina objektu, nuo kurio kainos skaičiuojamos netesybos: ar tai visų konkretaus kelio ruožo darbų ir su jais susijusių paslaugų junginys (delspinigiai skaičiuotini nuo visos kelio ruožo kainos), ar tik atskiri sutarties vykdymo etapai (delspinigiai skaičiuotini nuo tam tikro darbų etapo kainos, pavyzdžiui, projektavimo darbų kainos).

Dėl sutarčių 60 punkto aiškinimo

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarčių 60 punkte esant formuluotei, kad delspinigiai skaičiuojami „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“, ši formuluotė reiškia delspinigių skaičiavimą ne už sutarties sumą, nurodytą sutarčių 5 punkte (kuri yra viena ir jei delspinigiai būtų skaičiuojami už šią sumą, nebūtų pavartotas žodis „kiekvieno“), o už kiekvieną šios sumos sudėtinę dalį, turinčią savo kainą, priklausomai nuo šios dalies įvykdymo terminų.

24.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žodžio „kiekvienas“ vartojimas pagal šabloną sudarytoje sutartyje būtinai reiškia, kad objektų privalo būti daugiau nei vienas. Atsakovė mano, kad tokia išvada klaidinga, nes neatsižvelgta į objektyvius sutarčių skirtumus – tokia išvada neaktuali keturioms iš šešių sutarčių, nes tik dvejose iš jų darbai atliekami tik viename kelio ruože (S-534, S-535), kitose keturiose sutartyse kelio ruožų yra daugiau. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai aiškino šalių sutarčių nuostatas ir netinkamai motyvavo sprendimą.

25.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Nagrinėjamu atveju būtų galima sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai aiškino sutarčių nuostatas ir neįvertino to, kad keturiose (S-424; S-425; S-426; S-533) iš šešių šalių sudarytose sutartyse susitarta ne tik dėl skirtingų darbų etapų konkrečiame kelio ruože, tačiau ir dėl darbų atlikimo skirtinguose kelio ruožuose. Dėl darbų viename kelio ruože susitarta tik dvejose sutartyse (S-534, S-535). Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad žodžio „kiekvienas“ vartojimas reiškia darbų etapą, nėra teisingas keturių sutarčių (S-424; S-425; S-426; S-533) atvejais, kadangi šalims minėtose sutartyse sutarus dėl darbų daugiau nei viename kelio ruože, šalių sutarčių 60 punkte vartojamas žodis „kiekvienas“ gali reikšti ir kelio ruožą.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nepakankamai išsamiai aiškino šalių sutarčių 60 punkto nuostatą, tačiau priėjo teisingos išvados, kad pagal ginčo sutarčių 60 punkto nuostatas netesybos turi būti apskaičiuojamos ne nuo visos sutarties kainos, o nuo kiekvienos sutarties sudėtinės dalies, turinčios savo kainą, priklausomai nuo šios dalies įvykdymo terminų (nagrinėjamu atveju – projektavimo darbų vertės). Šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodytų motyvų.

28.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešojo pirkimo sutartys, lyginant jas su kitomis civilinėmis sutartimis, pasižymi tam tikrais ypatumais, tačiau tokios sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika. Kartu tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti išdėstytos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018); bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės viešojo pirkimo sutartims taikomos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).

29.       Šiame kontekste pažymėtina, kad iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

30.       Dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teises ribojančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai – pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo sutarčių 60 punkto sąlygos taikymas lemtų ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, todėl sąlygų turinys neturi kelti abejonių.

31.       Ginčo sutartyse nėra konkrečiai apibrėžta, kas ginčo sutarčių 60 punkto nuostatos prasme turėtų būti laikoma objektu, nuo kurio vertės skaičiuojami delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienareikšmiškai teigti, kas aptariamos ginčo sutarčių nuostatos prasme buvo laikoma objektais, nuo kurių vertės turėtų būti skaičiuojami ieškovės mokėtini delspinigiai, negalima ir įvertinus ginčo sutarčių sąlygas bei pirkimo dokumentų nuostatas.

32.       Ginčo sutarčių turinys, jų atskiros sąlygos gali sudaryti prielaidas pritarti ieškovės pozicijai ir teigti, kad objektais, nuo kurių yra skaičiuojami delspinigiai, laikomi konkretūs rangovės pagal sutartį turimi atlikti darbai. Sutarčių 1 skyriuje, kuriame turėtų būti apibrėžtas jų objektas, išvardyti konkretūs ieškovės pagal sutartis turimi atlikti darbai ir paslaugos (sutarčių 1.1–1.5 papunkčiai). Kitose sutarčių sąlygose nustatyti terminai, per kuriuos ieškovė turėjo atlikti sutartyse nurodytus darbus (sutarčių 8 ir 9 punktai), atskirai apibrėžtos konkrečių atliktinų darbų kainos (sutarčių 5 punktas), nuo kurių galėtų būti skaičiuojami delspinigiai ieškovei praleidus sutartyje nustatytus terminus konkretiems darbams atlikti. Tokios sutarčių nuostatos galėtų sudaryti pagrindą manyti, kad objektais sutarčių 60 punkto prasme laikomi atskiri rangovės atliktini darbai, pavyzdžiui, projektavimo darbai.

33.       Įvertinus kitas sutarčių sąlygas ir pirkimo dokumentų nuostatas yra pagrindas teigti, kad sąvoka „objektas“ vartojama ir kitokia prasme ir galėtų patvirtinti atsakovės poziciją. Sutarčių 16 punkte nustatyta, kad rangovė privalo iki sutarties įsigaliojimo užpildyti darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką. Sutarčių 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Iš sutarčių 17 punkto formuluotės matyti, kad darbų grafike šie darbų etapai turi būti atskirai nurodyti kiekvienam objektui. Minėta formuluotė sudaro pagrindą manyti, kad sutartyse nurodyti konkretūs darbai ir paslaugos – darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai, o ne šių sutarčių objektai. Minėtos sutarčių nuostatos prasme objektais vadinami ieškovės turimi remontuoti kelio ruožai.

34.       Atsakovės poziciją, kad pagal ginčo sutarčių nuostatas objektais įvardijami remontuotini kelių ruožai galėtų patvirtinti ir atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų metu pateiktų sutarčių projektų nuostatos. Iš sutarčių projektų, kurių pagrindu sudarytos ginčo sutartys, 5 punkto nuostatų matyti, kad šio punkto papunkčiuose (5.1; 5.2 ir t.t.) turėjo būti įrašyti objektų pavadinimai, o šias nuostatas detalizuojančiuose sutarčių projektų papunkčiuose (5.1.1; 5.1.2; 5.2.1; 5.2.2 ir t.t.) – kiekvieno iš objektų projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiūros kaina ir mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. Ginčo sutarčių 5.1; 5.2 ir t.t. papunkčiuose, kuriuose pagal sutarčių projektus turėjo būti nurodyti objektų pavadinimai, yra įvardyti pagal ginčo sutartis remontuotinų kelių ruožų pavadinimai, o 5.1.1; 5.1.2; 5.2.1; 5.2.2 ir t.t. papunkčiuose įrašytos atskirų pagal ginčo sutartis turimų atlikti darbų ir paslaugų kainos dėl kiekvieno remontuotino kelio ruožo. Dėl minėtų aplinkybių būtų galima manyti, kad objektais ginčo sutarčių prasme galėtų būti laikomi ir atskiri kelių ruožai.

35.       Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, jog ieškovei tinkamai įvykdžius sutarčių 17 punkte nurodytą pareigą (darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike aiškiai išskirti darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapus pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo) ar viešojo pirkimo metu neklausus atsakovės ką, atsakovės vertinimu, reiškia „objektas“, nereiškia, kad ieškovė suprato, jog sąvoka „objektas“ sutarčių 60 punkto prasme reiškia kelio ruožą. Ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad, kilus ginčui dėl delspinigių skaičiavimo, atsakovė delspinigius už vėlavimą atlikti projektavimo darbus skaičiuos ne nuo vėluojamos įvykdyti prievolės vertės, o nuo visame konkrečiame kelio ruože atliktinų darbų ir paslaugų vertės.

36.       Įvertinus minėtas ginčo sutarčių projektų ir pačių sutarčių nuostatas, yra pagrindas teigti, kad sutarčių sąlygos dėl netesybų skaičiavimo ieškovei praleidus terminą įvykdyti sutartyje nustatytus darbus nėra aiškios, „objekto“ sąvoka sutarčių ir jų projektų tekstuose vartojama nevienareikšmiškai. Sutartyse nėra atskleistas ir apibrėžtas jų 60 punkte vartojamos sąvokos „objektas“, turinys.

37.       Pažymėtina, kad, kaip nurodo ir pati atsakovė, ginčo sutartys sudarytos pagal sutarties šabloną, kurį atsakovė naudoja sudarydama sutartis su viešąjį pirkimą laimėjusiais tiekėjais dėl kelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo. Dėl iš esmės analogiškų, kaip ir ginčo sutarčių nuostatų aiškinimo atsakovės ginčuose ne tik su ieškove, bet ir su kitais tiekėjais, ne kartą pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui, civilinėse bylose Nr. e2A-81-790/2021; e2A-167-236/2021; e2A-185-330/2021; e2A-236-302/2021; e2A-263-370/2021; e2A-285-790/2021), taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021). Minėtose bylose buvo sprendžiami itin panašaus pobūdžio ginčai tarp kitų rangovų, taip pat ir ieškovės, su atsakove dėl pagal tą patį šabloną sudarytų sutarčių 60 punkto nuostatos, delspinigių taikymo, skolų priteisimo. Minėtose bylose teismai taip pat konstatavo, kad sutarčių 60 punkte „objekto“ sąvoka sutarčių tekstuose vartojama nevienareikšmiškai, skirtinguose kontekstuose suprantama skirtingai.

38.       Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas atsakovės skundžiamame sprendime.

39.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad kasacinis teismas toje bylos dalyku buvusioje sutartyje rado „objekto“ sąvoką naudojamą kitokiame kontekste ir dėl to, taikė contra proferentem taisyklę, aiškindamas sutartį rangovės naudai, o šiame sprendime teismas apie contra proferentem taisyklę neminėjo. Atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. Taip pat atsakovė teigia, kad sprendime nurodoma kasacinė byla negali būti laikoma precedentu, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa, ginčai kildinami iš skirtingų sutarčių, bylose dalyvauja skirtingi asmenys, o šioje civilinėje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ji nesuprato, kas yra sutarčių „objektas“. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šiam ginčui turėtų būti aktuali kasacinio teismo išvada civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021.

40.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtais atsakovės teiginiais sutikti neturi pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktiką, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktas).

41.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, kurioje ginčas kilo esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, dėl pagal šioje byloje jau ne kartą minėtą šabloną sudarytos sutarties 60 punkte įtvirtintos sąvokos „objektas“ aiškinimo. Minėtoje byloje taip pat dalyvavo ir pati atsakovė, o tiekėja (rangovė) UAB „Alkesta“ ginčijo atsakovės delspinigių skaičiavimo būdą ir prašė pripažinti atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą į rangovei mokėtiną sumą neteisėtu. Taip pat pažymėtina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais vadovavosi Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas procesinius sprendimus, šios nutarties 37 punkte minėtose bylose, taip pat esant labai panašoms faktinėms aplinkybėms. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išvadomis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021.

42.       Taip pat nesutiktina su atsakovės vertinimu, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. CK

43.       Šios nutarties 37 punkte nurodytuose Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad analogiškose atsakovės su kitais tiekėjais sudarytose sutartyse sąvoka „objektas“ yra neaiški, dviprasmiška ir negali būti vienareikšmiškai interpretuojama kaip reiškianti kelio ruožą. Pažymėtina, kad ir kitiems rangovams (pavyzdžiui, UAB „Alkesta“; AB „Kauno tiltai“; UAB „Fegda“; UAB „Šiaulių plentas“), kurie dalyvavo nurodytose bylose su atsakove, sąvoka „objektas“ buvo neaiški ir rangovų nurodytos sąvokos „objektas“ reikšmė išsiskyrė nuo atsakovės nurodomos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad sąvoka „objektas“ ginčo sutarčių kontekste vartojama apibūdinant su kelių ruožais susijusius darbus, bet ne kelių ruožus, ieškovės nurodytas sutarčių 60 punkto aiškinimas išsiskyrė nuo atsakovės pateikto aiškinimo, todėl pagrįsta teigti, kad ieškovei ši šalių sutarties nuostata taip pat buvo neaiški. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, ginčo sutartyse naudojama „objekto“ sąvoka yra neaiški, gali būti suprantama dviprasmiškai, todėl contra proferentem taisyklė šiuo atveju gali ir turi būti taikoma aiškinant dviprasmiškas atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pasiūlytas neaiškias sutarties nuostatas, ieškovės naudai.

44.       Kasacinis teismas, jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, konstatavo, kad ginčo sutarties 60 punkto sąlygos turinys stokoja aiškumo tiek, kad galėtų būti išaiškintas išimtinai ieškovės nenaudai. Kasacinis teismas, nagrinėdamas sutarties, analogiškos ginčo sutartims, nuostatas, priėjo prie išvados, kad sąvoka „objektas“ sutartyje vartojama nevienareikšmiškai, įvairiuose kontekstuose ir skirtingais tikslais, todėl šalys jai nesuteikė tapataus turinio visais atvejais. Kasacinis teismas sprendė, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę sutartį aiškinti, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

45.       Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo ginčo šalių sudarytų sutarčių 60 punkto formuluotę dėl delspinigių skaičiavimo aiškinti ir vertinti kitaip nei ji išaiškinta nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 sausio 18 d. nutartyje. Dėl nurodytų aplinkybių laikytini nepagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju ginčo sutarčių nuostatų prasme „objektai“ yra kelio ruožai ir netesybos pagal ginčo sutarčių 60 punkto nuostatas skaičiuotinos nuo visų tam tikrame kelio ruože ieškovės atliktų darbų vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo delspinigius ne nuo visos sutarties (ar kelio ruožo) kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti ieškovės prievolės vertės (šiuo atveju – projektavimo darbų) ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

46.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ne nepakankamai išsamiai motyvuodamas, tačiau priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 3 678,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės patirtas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

48.       Ieškovė šioje byloje pateikė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kaip matyti iš ieškovės atstovo pateiktų sąskaitų detalizacijų, ieškovė visas 3 678,40 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė apmokėdama už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 1 981,46 Eur (koeficientas 1,3 x Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2020 m. IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija rekomenduojamą priteisi maksimalų užmokestį, ieškovei šiuo atveju priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatyto dydžio – 1 981,46 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, juridinio asmens kodas 147710353, iš atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 1 981,46 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir keturiasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė

Vigintas Višinskis