VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
sekretoriaujant Martai Ribinskienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“ bankroto administratoriaus atstovei advokatei Simonai Šarkauskaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kraftus“ atstovams – vadovui Karoliui Tolvaišai, advokatei Jolantai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mikroklimatas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kraftus“ dėl skolos ar nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Mikroklimatas“, atstovaujama bankroto administratoriaus (toliau ir ieškovė), ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kraftus“ (toliau ir atsakovė) ieškovės naudai priteisti 16 000 Eur skolos; 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teisimui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; taip pat priteisti ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Mindaugas Lapinskas, būdamas vieninteliu ieškovės akcininku ir vadovu, 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas, 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-4578-864/2018, kuria iškėlė bankroto bylą ieškovei ir bankroto administratoriumi paskyrė Martyną Tilindę (toliau – bankroto administratorius). Nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. Bankroto administratorius, susipažinęs su perimtais ieškovės dokumentais, nustatė, kad :
2.1. Ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. pateikė Vokietijoje veikiančiai bendrovei Ernhard Muhr GmbH (toliau ir Vokietijos bendrovė) užsakymą (toliau ir užsakymas) dėl birių krovinių sistemos (toliau ir įranga) įsigijimo. Bendra užsakymo vertė – 32 000 Eur. Vokietijos bendrovė, patvirtinusi užsakymą, pateikė ieškovei avansinę sąskaitą 16 000 Eur sumai.
2.2. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku informavo Vokietijos bendrovę, kad užsakymas yra perduotas kitai Lietuvoje veikiančiai bendrovei – atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kraftus“. Tuo pačiu ieškovė nurodė, kad sumokėtas avansas turėtų būti įskaitomas į įrangos kainą, o galutinė sąskaita likusiai užsakymo sumai, t. y. 16 000 Eur, turi būti išrašyta užsakymą perėmusiai atsakovei.
2.3. Vokietijos bendrovė Ernhard Muhr GmbH patvirtino užsakymo perleidimą atsakovei bei išrašė atsakovei galutinę sąskaitą 16 000 Eur sumai. Atsakovei apmokėjus likusią įrangos kainos dalį, įranga 2018 m. spalio 12 d. buvo išsiųsta atsakovei.
2. Bankroto administratorius nurodo, kad peržiūrėjęs turimą įmonės dokumentaciją nustatė, kad, nei įranga, nei už ją sumokėta įrangos kainos dalis ieškovei nebuvo grąžinta ar kitu būdu kompensuota. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai įgijo didesnės vertės turtą ieškovės sąskaita; vadovaujantis bankroto administratoriui perduotais dokumentais, ieškovės už atsakovę sumokėta suma ieškovei nebuvo ir nėra grąžinta iki šiol, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę 16 000 Eur sumoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio pagrindu, t. y. ieškovei įvykdžius atsakovės prievolė kreditoriui. Arba, jei teismas manys, kad prašoma priteisti suma negali būti priteista minėto straipsnio pagrindu – ši suma turi būti atliginta ieškovei vadovaujantis CK 6.242 straipsnio nuostatomis, t. y. ieškovės patirti 16000 Eur nuostoliai laikytini atsakovės nepagrįstu praturtėjimu.
3. Ieškovė paaiškina, kad atsakovė yra praturtėjusi ieškovės sąskaita (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl šių ieškovės veiksmų atsakovė įgijo dvigubai didesnės vertės įrangą nei faktiškai pati sumokėjo už ją bei kuria naudojosi savo vykdomoje komercinėje veikloje. Tuo tarpu ieškovės turtas atitinkamai sumažėjo 16 000 Eur suma.
4. Pažymi, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad atsakovė ir ieškovė yra susiję juridiniai asmenys, t. y. atsakovės akcininkas yra ieškovės buvusio direktoriaus vadovaujama bei jo sutuoktinei priklausanti įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Verslo gijos“. Iš to kyla prielaida, kad atsakovė žinojo ir negalėjo nežinoti, kad pusę iš atsakovės įsigytos įrangos kainos padengė ieškovė; kad užsakymo perleidimo metu ieškovė buvo nemoki bei jai yra iškelta bankroto byla. Nepaisant to, užsakymas buvo perleistas atsakovei, dėl ko atsakovė ieškovės sąskaita įgijo didelės vertės turtą, o ieškovė tokiu būdu sumažino turimą turtą, iš kurio būtų galima tenkinti ieškovės kreditorių reikalavimus. Tai patvirtina, kad atsakovė yra nesąžininga bei sužinojusi apie teisme pareikštą reikalavimą gali imtis priemonių sumažinti savo turtą, perleidžiant turtą tretiesiems asmenims.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovės su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai niekaip nepagrindžia atsakovės atsiliepimo teiginių, kadangi pridėtos Tiekimo sąlygos, pardavimai ir mokėjimas, kuriais atsakovė siekia įrodyti ieškovės menamus nuostolius pagal 2018 m. gegužės 25 d. užsakymą, yra 2016 metų redakcijos. Atkreipė dėmesį, jog bankroto administratorius įmonės dokumentuose nerado jokio kitos sutarties su Vokietijos bendrove, išskyrus minėtą užsakymą. Be to, pažymėjo, kad bankroto administratoriaus patikrintuose ieškovės dokumentuose nėra jokių duomenų apie jos dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, juolab, kad ir atsakovės į bylą pateikti dokumentai tokių aplinkybių nepatvirtina – pirkimų skelbimuose tiekėju nurodyta ne ieškovė, o visai kitas juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė RKF „Mikroklimatas“, juridinio asmens kodas 220781590.
6. Atsiliepimu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kraftus“(toliau ir atsakovė) su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad užsakyta iš Vokietijos bendrovės Erhard Muhr GmbH įsigyti įranga buvo skirta išimtinai įvykdyti ieškovės prievolę pagal sudarytą 2018m. gegužės 30 d. viešojo pirkimo sutartį dėl lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginio Nr. SUT-539 su AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Nurodo, kadangi tiek viešosios pirkimo sutarties su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Nr. SUT-539, tiek sutarties su Vokietijos bendrove vykdymas buvo pavestas tuometiniam ieškovės darbuotojui projektų vadovui Karoliui Tolvaišai. Jis tuo pat metu dirbo ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kraftus“, o nuo 2018 m. spalio 1 d. yra atsakovės vadovu. Todėl visos faktinės aplinkybės susijusios su įrenginio užsakymu, bendravimu dėl galimybės atgauti avansą iš Vokietijos bendrovės, pastarosios pareiškimas apie nuostolių atlyginimo reikalavimą ir kitos faktinės aplinkybės jam yra gerai žinomos. Nurodo, kad :
7.1. Ieškovė dalyvavo „Lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginys“ (toliau ir įranga) viešajame pirkime (perkančioji organizacija AB „Vilniaus šilumos tinklai“) vykdomo supaprastinto atviro konkurso būdu. Perkančiosios organizacijos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pirkimų komisija 2018 m. gegužės 17 d. savo raštu „Dėl laimėjusio pasiūlymo ir sprendimo dėl pirkimo sutarties sudarymo“ pranešė, kad pirkimo laimėtoju pripažinta ieškovė. Taip pat „Vadovaujantis PĮ 94 str. 8 d. 1 p. Pirkimo sutartys bus sudaromos pasibaigus 5 darbo dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminui. Gautą sutartį prašome pasirašyti per 5 darbo dienas nuo sutarties gavimo dienos ir pasirašytą sutartį grąžinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“.“ Todėl ieškovė 2018 m. gegužės 25 d. ir pateikė užsakymą įrangos įsigijimui iš Vokietijoje veikiančio juridinio asmens Erhard Muhr GmbH (toliau ir Vokietijos bendrovė).
7.2. Ieškovė pateikdama užsakymą įsipareigojo Erhard Muhr GmbH laikytis pastarosios parengtų tiekimo, pardavimų ir mokėjimų sąlygų (tame tarpe šiai bylai aktualių, pateiktų su atsiliepimu), t. y. - Vokietijos bendrovei suteikiama teisė vėluoti 3 mėnesius be sutarties nutraukimo galimybės iš kliento (ieškovės) pusės:
· Vokietijos bendrovė iki kol negauna pilno apmokėjimo už prekes, sulaiko prekių išsiuntimą ir be galimybės reikšti pretenzijas dėl vėlavimo;
· vėluojant atsiskaityti mokamos debeto palūkanos, 8 proc. viršijančios esamą bazinę palūkanų normą, atitinkamai 2 proc. didesnės už taikomas banko palūkanas;
· tiekėjas pasilieka nuosavybės teisę į pristatytinas prekes (rezervuojamas prekes), iki bus gauti visi mokėjimai pagal pirkimo sutartį. užsakovo pirkėjai turi būti atskirai informuojami apie šį punktą dėl galimo konfiskavimo; teisė atsisakyti sutarties, kainos sumažinimas. Jei tiekėjui tampa visiškai arba iš dalies neįmanoma įvykdyti sutartį dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, užsakovas gali anuliuoti sutartį, jeigu sutartis staiga tapo neįvykdoma, arba pareikalauti atitinkamai sumažinti kainą, jei sutarties neįmanoma įvykdyti iš dalies; užsakovas gali atsisakyti sutarties, jei tiekėjas nepasinaudoja leistinu pristatymo termino pratęsimu; užsakovas gali pareikšti apie sutarties nutraukimą tik tuo atveju, jei dėl trūkumų jo suinteresuotumas pristatymu labai sumažėja arba dingsta. Tiekėjas gali atsisakyti sutarties žymiai pasikeitus užsakovo ekonominėms sąlygoms .
7.3. Taip pat ieškovė įsipareigojo laikytis individualiai aptartų sutarties sąlygų: apmokėjimas 50 proc. pateikus užsakymą, per 8 dienas, netto, kas sudaro 16 000 Eur sumą, kai prekės paruoštos išsiuntimui, nedelsiant, be jokių atskaitymų; pristatymo laikas : maždaug kalendorinė savaitė 35/2018.
7.4. Pateikdama užsakymo dėl įrangos, ieškovė su Vokietijos bendrove sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo pačiu tapo Vokietijos bendrovės skolininke. Ieškovė, vykdydama savo kaip skolininkės prievolę, 2018 m. birželio 5 d. sumokėjo savo kreditorei Vokietijos bendrovei Erhard Muhr GmbH pagal šios pateiktą avansinę sąskaitą faktūrą 16 000 Eur.
7.5. Užsakyta iš Erhard Muhr GmbH įsigyti įranga buvo skirta išimtinai įvykdyti ieškovės prievolę pagal sudarytą 2018 m. gegužės 30 d. viešojo pirkimo sutartį dėl lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginio Nr. SUT-539 su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (CVPP pirkimo sutarčių viešinimo duomenų bazėje nurodytas tiekėjas UAB PKF „Mikroklimatas“, kodas 220781590, tačiau patalpinti dokumentai įrodo, kad tiekėjas ieškovė.
7.6. Apie 2018 rugpjūčio mėnesio vidurį ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Vokietijos bendrovė tuo laikotarpiu jau buvo pati patyrusi realių ir nemažų išlaidų, susijusių su įrangos pagaminimu. Gavusi Vokietijos bendrovės pranešimą apie įrangos paruošimą pakrovimui ir pristatymui, pagal prisiimtas sąlygas ieškovė turėjo pareigą nedelsiant sumokėti savo kreditoriui Erhard Muhr GmbH likusią 16 000 Eur sumą. Vėluodama įvykdyti prievolę sumokėti likusią savo skolos dalį kreditoriui, pastarasis dar ir įgyja teisę į padidintos normos palūkanas. Ieškovei buvo žinoma, kad kol neįvykdys galutinai savo prievolės Vokietijos bendrovei, tol įranga liks Vokietijs bendrovės nuosavybėje ir nebus pakrautas pervežimui į Lietuvą. Atitinkamai, įranga nebus parduota ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal sutartį Nr. SUT-539. Ieškovės finansiniai srautai negalėjo užtikrinti sklandaus ir laiku atsiskaitymo pagal visas jau tuo metu suėjusių terminų prievoles, tame tarpe ir galutinai atsiskaityti su Erhard Muhr GmbH. Šios aplinkybės rodė, kad ieškovė ne tik kad neįsigys įrangos, neatgaus avansą, kuris bus įskaitytas į kreditorės patirtas išlaidas įrangos gamybai, o jei avanso nepakaks – dar teks spręsti ir likusių nepadengtų nuostolių atlyginimo klausimą.
7.7. Be to, ieškovės sudarytos su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutarties Nr. SUT-539 bendrosios dalies 15 dalies 14.2.p. sąlygos suteikė Pirkėjui teisę „vienašališkai, nesikreipiant į teismą, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu apie tai įspėjęs Tiekėją, nutraukti Sutartį, jeigu Tiekėjas iš esmės pažeidė Sutartį. Tiekėjo padarytas Sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu Tiekėjas nesilaiko Sutarties SD 5 dalyje nustatyto Prekių pristatymo termino ir vėlavimas nuo numatyto pabaigos termino yra daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų” (14.2.3.); „Tiekėjui yra iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla, arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus, Pirkėjui tampa žinoma apie kitokį priverstinį Tiekėjo kreditorių teisių įgyvendinimą, galintį turėti esminės įtakos Tiekėjo galimybėms toliau vykdyti Sutartį ir (ar) dėl Tiekėjo yra priimamas ir įsiteisi apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus” (14.2.5.). Ir tokiu atveju Pirkėjas įgyja teisę pareikalauti sumokėti Pirkėjui 10 (dešimties) procentų Prekių kainos dydžio baudą ir atlygina tiesioginius nuostolius, susijusius su Sutarties nutraukimu. Pirkėjui pareiškus reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, baudos suma įskaitoma į nuostolių atlyginimą (14.4.). Taigi, ieškovei grėsė patirti sankcijas ir iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal sutartį Nr. SUT-539, kas tik dar labiau didintų Ieškovės nuostolius ir sunkintų finansinę padėtį.
7.8. Kadangi ieškovės sudarytos su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutarties Nr. SUT-539 14.5. p. suteikė teisę abiem šalims nutraukti sutartį raštišku bendru sutarimu, siekdama išvengti netesybų, ieškovė pati nedelsiant ir iniciavo sutarties nutraukimą. Apie 2018 m. rugpjūčio 10 d. (ne anksčiau) elektroniniu paštu pateikė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą nutraukti sutartį Nr. SUT-539. Atsakovė pažymi, kad ruošiant atsiliepimą, pagal atskirą užklausą, gautas AB „Vilniaus šilumos tinklai” atsakymas „Bendrovės dokumentų valdymo sistemoje nėra duomenų apie Sutarties nutraukimą, todėl laikytina, kad Sutartis pasibaigė suėjus jos terminui 2018-11-30”. Bei „Jūsų nurodytas 2018-08-10 UAB „Mikroklimatas“ raštas Bendrovės dokumentų valdymo sistemoje nėra registruotas, todėl informacijos apie jo gavimą pateikti negalime“. Tačiau ir įranga, kuri būtent šiai sutarčiai buvo užsakyta iš Vokietijos bendrovės, ir nebuvo ieškovės pristatyta bei parduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal sutartį Nr. SUT-539.
7.9. Neužilgo, maždaug 2018 m. rugpjūčio 20 d. vykusio telefoninio pokalbio metu ieškovės kreditorė Erhard Muhr GmbH žodžiu atsakė, kad įranga yra pagaminimo pažengusioje stadijoje, patirtos išlaidos, todėl gavus sąskaitą faktūrą galutiniam apmokėjimui ir pastarosios neapmokėjus, avansas bus įskaitomas į kreditorės patirtų nuostolių atlyginimą ir nebus sugrąžintas. Atsakovės teigimu, ieškovės nemokumas sąlygojo ieškovės finansinių nuostolių patyrimą dėl nebegalėjimo įvykdyti pilnai savo prisiimtų 2018 m. gegužės 25 d. prievolių Vokietijos bendrovei.
7.10. 2018 m. rugsėjo 4 d. AB „Vilniaus šilumos tinklams“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbus apie naują viešąjį lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginio pirkimą, atsakovė šiame dalyvavo. Paskelbtos reikalaujamos įrenginio techninės specifikacijos analogiškos įrangai. Atsakovei laimėjus viešąjį pirkimą vėl buvo susisiekta su ieškovės kreditoriumi Erhard Muhr GmbH dėl įrangos įsigijimo tikslu įvykdyti atsakovės sudarytą 2018 m. spalio 8 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Vilniaus šilumos tinklams“.
7.11. Kadangi Vokietijos bendrovė jau buvo pranešusi žodžiu, kad ieškovei, kuri neatsiskaitys galutinai, nuostolių atlyginimo reikalavimo ir įskaitymo į tokį avanso nepavyks išvengti, todėl atsakovė susisiekė su Vokietijos bendrove ir nurodė pastarajai „kad Mikroklimatas perleido šį užsakymą kitai bendrovei, kuri vadinasi Kraftus, ir jie atliks galutinį apmokėjimą“. Atitinkamai ir apie įskaitymą avanso sumokėjimo. Kitu atveju, ieškovei būtų reiškiamos pretenzijos dėl sutarties su Erhard Muhr GmbH nevykdymo, pareikalauta atlyginti nuostolius, kurių apmokėjimas pirmiausia bet kuriuo atveju būtų įskaitomas iš avanso.
7.12. Atsakovė tik 2018 m rugsėjo mėnesį laimėjus viešojo pirkimo konkursą, siekdama įvykdyti savo prievoles AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2018 m. rugsėjo 20 d. nusipirko iš Vokietijos bendrovės įrangą. Iki tol atsakovė jokio santykio, susijusio su įranga bei apmokėjimo už šį avansu, nei su ieškove, kuri avanso mokėjimo dieną buvo Vokietijos bendrovės Erhard Muhr GmbH skolininke, nei aplamai su Vokietijos bendrove Erhard Muhr GmbH, kuri avanso mokėjimo dieną buvo ieškovės kreditore, neturėjo. Taigi, avanso 16 000 Eur dydžio sumoje mokėjimo dieną ieškovė vykdė išimtinai tik savo kaip skolininkės prievolę savo kreditoriui Erhard Muhr GmbH
1. Atsakovė nurodo, kad faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog atsakovės ir Vokietijos bendrovės 2018 m. gegužės 25 d. nesiejo jokie prievoliniai santykiai, todėl tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius, priešingai nei teigia ieškovės, klaidinga kvalifikuoti ieškovės nurodytu ieškinio CK 6.50 straipsnio pagrindu.
2. Atsakovės teigimu, taip pat nėra nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtinų sąlygų, todėl ir 16 000 Eur suma negali būti priteista Civilinio kodekso 6.242 straipsnio pagrindu.
3. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas bei atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovas posėdžio metu patvirtino, kad įrangos bendra kaina buvo 32000 Eur, atsakovė už ją sumokėjo 16000 Eur. Neneigė aplinkybės, kad pats rašė el. laišką Vokietijos bendrovei, kad UAB „Kraftus“ perima užsakymą. Taip pat patvirtino, kad atsakovė ieškovei nėra sugrąžinusi 16000 Eur, nes, jo nuomone, tam nėra jokio pagrindo. Kadangi ieškovė, atsakovei perėmus užsakymą, išvengė netesybų.
Ieškinys tenkintinas.
4. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo iškelta ieškovei bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant Martyną Tilindę; nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. Nustatyta, jog ieškovės vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2013 m. spalio 4 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo momento buvo Mindaugas Lapinskas.
5. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė pateikė Vokietijoje veikiančiai bendrovei Gesellshaft fur Planung, Maschinen-und Muhlenbau Erhard Muhr mbH Birių produktų krovimo sistemos MBG-600-IF9-EPV užsakymą; bendra užsakymo kaina – 32 000 Eur. Atitinkamai, ieškovei Vokietijos bendrovė pateikė 2018 m. gegužės 29 d. dalinę sąskaitą Nr. 3180276 16 000 Eur sumai. Byloje pateiktas ieškovės 2018 m. birželio 5 d. sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad 2018 m. birželio 5 d. ieškovė pervedė mokėjimo pavedimu 16 000 Eur sumą Vokietijos bendrovei pagal pastarosios pateiktą 2018 m. gegužės 29 d. dalinę sąskaitą Nr. 3180276. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
6. Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kuris patvirtina, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroniniu laišku Vokietijos bendrovei buvo pranešta, kad ieškovė užsakymą perleido kitai bendrovei – atsakovei, kuri ir atliks galutinį apmokėjimą, ir šiame laiške prašoma priimti iš ieškovės išankstinį 16 000 Eur sumos apmokėjimą ir išrašyti naują galutinę sąskaitą, nurodant joje informaciją „UAB Kraftus, Mindaugo g. 44-73, LT-01311, Vilnius, Lietuva PVM-ID: LT100009072716“. Atitinkamai, Vokietijos bendrovė pateikė atsakovei 2018 m. rugsėjo 20 d. galutinę sąskaitą Nr. 3180536 16 000 Eur sumai. Byloje pateikti važtaraščiai, patvirtinantys, kad įranga buvo išsiųsta atsakovei 2018 m. spalio 12 d. Ginčo dėl šių aplinkybių taip pat byloje nėra.
7. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 16 000 Eur sumą CK 6.50 straipsnio (trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę) pagrindu arba CK 6.242 straipsnio (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindu.
8. CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, o CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).
9. Remiantis aukščiau aptartomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, akivaizdu, jog ginčo atveju ieškovei perleidus užsakymą dėl įrangos pirkimo atsakovei, prievolė apmokėti įrangos kainą Vokietijos bendrovei pagal pateiktą užsakymą atsirado atsakovei ir būtent atsakovei kaip pirkėjai buvo išsiųsta ginčo įranga. Taigi, po užsakymo perleidimo atsakovei pačios ieškovės prievolė Vokietijos bendrovei pasibaigė bei, kadangi įrangą ir įsigijo pati atsakovė, perėmusi užsakymą, ieškovės prievolė pagal pateiktą užsakymą yra pasibaigusi ir atsakovės atžvilgiu, t. y. ieškovė neturi pareigos prievolės pagal užsakymą vykdyti atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju užsakymo perleidimas atsakovei bei atitinkamai atsakovės atliktas pagal ginčo užsakymą mokėjimas Vokietijos bendrovei nėra laikytina prievolės įvykdymu trečiojo asmens, dėl ko ieškovės nurodomos ieškinyje CK 6.50 straipsnio nuostatos ginčo teisiniams santykiams netaikytinos ir nėra aktualios.
10. Tuo tarpu, vertinant, ar nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams gali būti taikytinos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.242 straipsnis), svarbūs yra kasacinio teismo praktikoje pateikiami išaiškinimai, t. y. jog tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2017 62 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas).
11. Aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad įranga faktiškai buvo pristatyta atsakovei; šios įrangos visa kaina (32 000 Eur) Vokietijos bendrovei buvo apmokėta tiek ieškovės, tiek atsakovės, sumokant Vokietijos bendrovei po 16 000 Eur sumą (t. y. ieškovė sumokėjo 16 000 Eur sumą Vokietijos bendrovei bei atsakovė sumokėjo 16 000 Eur sumą Vokietijos bendrovei). Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, ieškovei perleidus atsakovei užsakymą, už kurį ieškovė jau buvo sumokėjusi pusę kainos (16 000 Eur), atinkamai atsakovei sumokėjus už įrangą pagal ginčo užsakymą tik 16 000 Eur, tokiu būdu atsakovė įgijo teisę nuosavybės teise gauti (bei realiai gavo) įrangą už perpus mažesę kainą, kadangi byloje nėra jokio šalių ginčo, jog įrangos kaina sudaro 32 000 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog perleidus atsakovei dalinai ieškovės apmokėtą užsakymą, atsakovė, įsigijusi už pusę kainos įrangą, atitinkamai praturtėjo bei būtent praturėjo dėl pačios ieškovės veiksmų, o ieškovės turtas sumažėjo 16 000 Eur suma. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp ginčo šalių iki užsakymo perleidimo egzistavo kokie nors teisiniai santykiai, ar atsakovė 16 000 Eur sumą buvo ieškovei grąžinusi. Teismo vertinimu, šios bylos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog sumokėdama pagal ginčo užsakymą pusę įrangos kainos, atsakovė tokiu būdu sutaupė ir šis sutaupymas įvyko būtent dėl ieškovės veiksmų, t. y. dalinio užsakymo apmokėjimo, kas lėmė atitinkamai ir ieškovės turto sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos nepagįsto praturėjimo instituto taikymui bei ieškinio tenkinimui šiuo pagrindu.
12. Pažymėtina, jog atsakovės atsiliepime nurodomi argumentai dėl to, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, laikytini nepagrįstais bei nesąlygojančiais aukščiau nurodytos teismo išvados nepagrįstumo dėl kelių priežasčių.
13. Pirma, atsakovės pozicija šiame ginče buvo grindžiama tuo, jog ne užsakymo perleidimas atsakovei, tačiau ieškovės nemokumas sąlygojo negalėjimą toliau vykdyti užsakymo ir ieškovės turto sumažėjimą 16 000 Eur sumoje būtent todėl, kad Vokietijos bendrovė telefonu informavo, kad Vokietijos bendrovė jau patyrusi nuostolius dėl įrangos pagaminimo, kurie bus įskaitytį į sumokėtą avansą (16 000 Eur). Teismas pažymi, jog byloje, išskyrus pačios atsakovės poziciją, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vyko telefoninis pokalbis tarp ieškovės ir Vokietijos bendrovės, kad Vokietijos bendrovė iš tikrųjų buvo pranešusi ieškovei apie patirtus nuostolius dėl įrangos pagaminimo, kad patirti nuostoliai sudaro 16 000 Eur sumą ir apie avanso įskaitymą į nuostolius bei jo negrąžinimą. Taigi, akivaizdu, jog, išskyrus atsakovės poziciją, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių realius Vokietijos bendrovės ketinimus dėl nuostolių įkaitymo į sumokėtą avansą, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog jeigu užsakymas būtų perleistas atsakovei, kuri sumokėtų visą įrangos kainą Vokietijos bendrovei, pastaroji nebūtų suinteresuota grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą. Pažymėtina ir tai, jog net jeigu laikyti pagrįstą atsakovės poziciją, kad 16 000 Eur suma buvo prarasta dėl ieškovės nemokumo ir negalėjimo vykdyti sutartį, tai visiškai nėra suprantama, kokiu pagrindu po užsakymo perleidimo Vokietijos bendrovei ieškovė leido įskaityti pastarosios atliktą mokėjimą į įrangos kainą ir atsakovei išrašyti galutinę sąskaitą tik pusei įrangos kainos sumos, o ne tiesiog perleisti užsakymą už visą įrangos kainą, o klausimą dėl sumokėto avanso spręsti tiesiogiai su Vokietijos bendrove. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai apie tai, kad atsakovė dalyvavo viešajame pirkime ir jį laimėjo, patvirtina, kad įrangos pirkimas atsakovei buvo naudingas tuo metu ir iš esmės neegzistavo jokios sąlygos, leidžiančios vertinti, jog atsakovė užsakymo vykdymą perėmė rizikingomis sąlygomis, ar sau nenaudingomis, kas galėtų bent pateisinti tai, jog įrangos įsigijimas už pusę kainos yra objektyviai pateisinamas pagal tuo metu egzistavusias aplinkybes.
14. Antra, byloje yra pateikti įrodymai, kad užsakymo perleidimo metu ieškovė ir atsakovė buvo susiję asmenys, kadangi atsakovės akcininkas yra ieškovės buvusio direktoriaus vadovaujama bei jo sutuoktinei priklausanti įmonė – UAB „Verslo gijos“. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma (ir negalėjo būti nežinoma), kad perėmusi užsakymą, kurį iš dalies yra apmokėjusi ieškovė, atsakovė tokiu būdu ieškovės sąskaita sutaupo, įsigydama įrangą už pusę kainos, o atitinkamai ieškovė praranda turtą. Teismo vertinimu, šių įmonių sąsajumas būtent ir liudija tai, kad užsakymo perleidimu buvo siekiama sumažinti vienos įmonės turtą (kadangi įmonė galimai buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais) bei atitinkamai padidinti kitos įmonės turtą įmonės, kuri susidūrė su finansiniais sunkumais, sąskaita.
15. Trečia, atsakovė, įrodinėdama ieškinio reikalavimo nepagrįstumą, paaiškino, kad užsakymas buvo teikiamas Vokietijos bendrovei būtent todėl, kad ieškovė buvo viešojo pirkimo „Lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginys“ (perkančioji organizacija AB „Vilniaus šilumos tinklai“) laimėtoja. Pažymėtina, kad atsakovės aplinkybę, jog ieškovė buvo šio viešojo pirkimo laimėtoja patvirtina byloje pateiktas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2020 m. balandžio 24 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo į civilinę bylą“, kuriame nurodoma, kad viešojo pirkimo sutartis dėl lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginio pirkimo sutartis Nr. SUT-539 buvo sudaryta su ieškove 2018 m. gegužės 30 d. Pažymėtina, jog nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybę, kad šios sutarties su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nutraukimą ieškovė iniciavo ne anksčiau kaip 2018 m. rugpjūčio 10 d., pateikiant elektroniniu paštu prašymą nutraukti sutartį, tačiau remiantis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2020 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo į civilinę bylą“ sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d., suėjus jos terminui, o minimas atsakovės raštas dokumentų valdymo sistemoje nėra registruotas. Taigi, darytina išvada, jog viešojo pirkimo sutarties dėl lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginio pirkimo sutartis Nr. SUT-539 pabaiga - 2018 m. lapkričio 30 d. Tuo tarpu, byloje pateikti duomenys apie naujo viešojo pirkimo „Lakiųjų pelenų pakrovimo iš pelenų bunkerio į autotransporto priemonę įrenginys“ organizavimą, patvirtina, jog jame jau dalyvavo atsakovė, kuri dar 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo šiame konkurse ir 2018 m. spalio 8 d. su atsakove buvo sudaryta sutartis. Šios faktinės bylos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad, įvertinus tai, jog ginčo šalys yra susijusios įmonės, atsakovės dalyvavimas naujai paskelbtame viešajame pirkime, bei atitinkamai užsakymo perėmimas, buvo sąlygotas atsakovės tikslo ieškovės sąskaita įsigyti įrangą už pusę kainos.
16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas nepagrįsto praturėjimo instituto ginčo teisiniuose santykiuose taikymo prielaidas, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės nepagrįstai gautą turtą – 16 000 Eur sumą (CK 6.242 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
17. Tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos ir 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos (16 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Vertinant tai, kad ieškinys patenkintas visa apimtimi, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 1 205,18 Eur sumą, dėl ko jos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.
19. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kuris yra 360 Eur. Todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kraftus“, į. k. 303438672, ieškovės BUAB „Mikroklimatas“, į. k. 120430074, naudai 16 000 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteisiamos 16 000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 205,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kraftus“, į. k. 303438672, valstybės naudai 360 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė