Pranešėja R. Zubernienė                                                              Civilinė byla Nr. 2A-776-112/2010

Teisėja J. Lukšienė                                                                      (Proceso Nr. 2-24-3-01524-2009-4)

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

                                                                                                      78.2.1; 121.21.

                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė,                                      sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, atsakovui S. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui S. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti 2004-01-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. S. dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio teismui padavimo dienos priteisti išlaikymą D. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, nustatyti, kad priteisto išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis, suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. S. gyvenamąją vietą su ja bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, jog augant vaikui auga ir vaiko poreikiai, sūnus pradėjo lankyti mokyklą ir tam reikalingos papildomos išlaidos. Išlaidų reikia ne tik mokyklinėms priemonėms, bet ir vaiko sveikatai, nes nuo gimimo jis turi įgimtą širdies ydą, be to, dažnai serga bronchitu, todėl jam reikalingi ne tik medikamentai, įvairios procedūros, bet ir vitaminai bei maisto papildai. Ieškovės skaičiavimu, per mėnesį vidutiniškai vaiko išlaikymui išleidžia apie 823,50 Lt, todėl mano, kad atsakovas kaip vaiko tėvas privalo teikti adekvatų išlaikymą sūnui, nes jis yra jaunas ir darbingas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė 2004-01-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-37-04/2004 iš atsakovo S. J. priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. S. dydį ir iš ieškovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė nepilnamečiam sūnui D. S. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo    2009-09-29 iki D. S. pilnametystės, ir nustatė, kad priteisto išlaikymo dydžio suma periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio D. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove E. S.. Nepilnamečio D. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė kreditorę E. S.. Iš atsakovo S. J. ieškovei E. S. priteisė 732 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Iš atsakovo S. J. priteisė 3 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas pripažino, kad pasikeitė šalių vaiko poreikiai ir kad 125 Lt suma akivaizdžiai yra nepakankama bent minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti, be to, atsakovas turi 9638,33 Lt priteisto išlaikymo sūnui įsiskolinimą. Teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, ekonominę situaciją, padarė išvadą, kad 300 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui yra pakankama suma vaiko būtiniems poreikiams patenkinti.

Atsakovas S. J. nesutiko su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-01-15 sprendimu ir prašo iš dalies jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. S. išlaikymą, mokant po 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki D. S. pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu yra nedirbantis, bedarbio pašalpos negauna ir kitų pajamų neturi, gyvena iš sutuoktinės gaunamų pajamų apie 1000 Lt.  Be to, yra sudaręs santuoką ir augina nepilnametę dukrą. Teigia, jog šiuo metu dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos Lietuvoje įsidarbinti neturi galimybių ir skirti didesnį išlaikymą nei 200 Lt negali, nesumažinus priteisto išlaikymo dydžio negalės tenkinti būtinų ir gyvybiškai svarbių savo šeimos poreikių. Teigia, jog sunki materialinė padėtis nedaro įtakos išlaikymo prievolės egzistavimui, tačiau turi reikšmės išlaikymo dydžiui. Mano, kad ieškovės, kurios pajamos per mėnesį sudaro apie 3000 Lt, turtinės padėties proporcingumo nustatymas išlaikymo dydžio atžvilgiu prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, kad atsakovas piktybiškai vengia mokėti sūnui išlaikymą, jo nemoka nuo pat išlaikymo sūnui priteisimo dienos, t. y. 2004-01-26. Be to, nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kodėl jam nėra mokama bedarbio pašalpa ir kad pats aktyviai ieškosi darbo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies atsižvelgdamas į esamą ekonominę situaciją ir į tai, kad atsakovas augina nepilnametę dukrą, tačiau atsakovas ir su šia suma nesutinka.  Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Atsakovo teikiamo 125 Lt išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti, be to, vaikas turi sveikatos problemų, pradėjo lankyti mokyklą, atsakovas vaiku nesirūpina. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė.

Atsižvelgiant į nuostatą, kad išlaikymo klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio klausimo nagrinėjimas iš naujo galimas ne tik pasikeitus šalių turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino atsakovo prastos turtinės padėties ir priteisė per didelį išlaikymą. Teigia, kad priteistos sumos jis neišgali mokėti, nes šiuo metu nedirba ir gali mokėti po 200 Lt. Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, įvertino ir ieškovės materialinę padėtį, todėl iš atsakovo priteisė mažesnį išlaikymą nei tenka ieškovei. Be to, priteisiant išlaikymą negalima nepaisyti ir augančių vaikų besikeičiančių poreikių. Tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad niekur nedirba, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje nuo 2009-10-07, paskutinė atvykimo į darbo biržą data yra  2009-11-09 (b. l. 31), todėl iš šios darbo ieškančio asmens atmintinės negalima daryti išvados, kad ir šiuo metu atsakovas yra bedarbis, be to, nepateikė ir duomenų, pagrindžiančių, jog negauna ir bedarbio pašalpos. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas yra jaunas, darbingas, jo sveikatos būklė galimybių dirbti neriboja, jo turtinės padėties pablogėjimas vertintinas kaip laikinas.

Kaip minėta, priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui pirmiausia turi būti atsižvelgiama į jo poreikius. Akivaizdu, kad 125 Lt sumos per mėnesį sūnui, kuris pradėjo lankyti mokyklą, išlaikyti nepakanka. Kolegija mano, kad sumažinus šį ir taip minimalų išlaikymą iki 200 Lt per mėnesį būtų pažeisti vaiko interesai bei jo teisė gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jo poreikius. Ši suma nėra per didelė, atitiktų tėvų materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Taigi darytina išvada, kad atsakovas gali mokėti sūnui išlaikyti po 300 Lt kas mėnesį. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgęs į nuolat augančius vaiko poreikius, į tai, kad priteistas 125 Lt išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas, pagrįstai priteisė iš atsakovo 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                Rimvida Zubernienė

Teisėjai                                                                                                        Audrius Saulėnas

                                                                                                                    Erika Misiūnienė