Civilinė byla Nr. e2A-162-826/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00255-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.6.2; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B., Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“  apeliacinius skundus  dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1906-965/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greencarrier Freight Services LT“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Windex group“, uždaroji akcinė bendrovė „Krovinių gidas“, IF P&C Insurance Ltd, bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorvin Group“ dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dorvin Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (2019 m. balandžio 18 d. patikslino), prašydama iš atsakovės UAB „Greencarrier Freight Services LT“ priteisti 3 995,90 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Nurodė, kad elektroniniu paštu pas atsakovę užsakė 2 stiklo paketų paletės pervežimą iš Kauno į Myrę Norvegijoje. Atsakovė informavo telefonu, jog dėl netinkamo įpakavimo krovinys virto ir buvo sugadintas. Krovinio pakrovimo metu jokių žymų apie netinkamą krovinio pakuotę nebuvo. CMR važtaraštyje įrašyta pastaba, jog krovinys netinkamai supakuotas, per silpnos konstrukcijos ir tvirtinimo elementai, tačiau ši žyma atlikta skirtingai nuo kitų įrašų CMR važtaraštyje (parašyta tušinuku, nors visas CMR važtaraštis užpildytas „įspaudžiant“ nuo originalo). Sugadintas krovinys buvo grąžintas atgal į krovinio paėmimo vietą ir utilizuotas. Dėl atsakovės netinkamai atliktų vežimo paslaugų patyrė 6 684,68 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 4 877,26 Eur už stiklo paketus, 1 207,42 Eur už apkaustus, 600,00 Eur išlaidų už pretenzijų rengimą. Dalį nuostolių sumos – 2 688,78 Eur – įskaitė kaip apmokėjimą už kitas krovinio vežimo paslaugas ir 2019 m. sausio 4 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Iki šiol atsakovė 3 995,90 Eur nuostolių jai neatlygino.

2.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovės atliktą vienašalį įskaitymą dėl 2 688,78 Eur sumos, nes nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų – nepripažino ir nepripažįsta prievolės ieškovei dėl žalos atlyginimo. Prašė šią sumą už suteiktas krovinio vežimo organizavimo paslaugas priteisti iš ieškovės, taip pat procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino. Teismo motyvai:

3.1.                      Teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, verslo praktiką, santykius tarp UAB „Dorvin Group“, UAB „Greencarrier Freight Services LT“ ir UAB „Krovinių gidas“ kvalifikavo kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisinius santykius, t. y. UAB „Dorvin Group“ buvo krovinio siuntėjas, UAB „Greencarrier Freight Services LT“ – pirmasis vežėjas, o UAB „Krovinių gidas“ – antrasis vežėjas. Toks susitarimo dėl krovinio vežimo aiškinimas CMR konvencijai neprieštarauja ir atitinka teismų formuojamą praktiką nustatant atsakomybės subjektų už sugadintą krovinį pobūdį.

3.2.                      Nurodė, kad atsakovė UAB „Greencarrier Freight Services LT“ turi atlyginti nuostolius ieškovei dėl krovinio sugadinimo, nes ji neįrodė jos atsakomybę šalinančių aplinkybių. Į bylą nepateiktas CMR važtaraščio originalas, o ant į bylą pateikto kito CMR važtaraščio egzemplioriaus esanti žyma buvo padaryta esant kroviniui jau atsakovės dispozicijoje. Ieškovė apie krovinio perkrovimą Klaipėdoje nebuvo informuota. Į bylą pateikta survejerio išvada kaip įrodymu teismas nesivadovavo, nes ji atlikta ne įvykio metu, po metų, buvo pateiktas su ginčo vežimu nesusijęs važtaraštis, nurodytas ne tas pasikrovimo adresas. Iš pateiktų fotonuotraukų negalima vienareikšmiškai spręsti, ar sugadinta krovinio pakuotė buvo krovinio griuvimo priežastis ar pasekmė. Ieškovė pateikė duomenis, kad krovinys utilizuotas, atsakovė jo apžiūrėti nebuvo atvykusi. Ieškovė patyrė 6 684,68 Eur nuostolių, tačiau ieškiniu prašė priteisti 3 995,90 Eur, todėl atsižvelgus į civilinės bylos nagrinėjimo ribas priteista tik prašoma nuostolių suma.

3.3.                      Teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti įskaitymą negaliojančiu motyvuodamas tuo, kad ieškovė įskaitymo atlikimo metu nepagrindė savo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Nebuvo priimto teismo sprendimo. Iš atsakovės siųsto ieškovei atsakymo į pretenziją matyti, jog ji nesutiko su ieškovės reikalavimu atlyginti žalą.

3.4.                      Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovei 2 688,78 Eur skolos, motyvuodamas tuo, kad ieškovės atliktas įskaitymas pripažintas negaliojančiu, ieškovė skolinga atsakovei už krovinių pervežimą pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė neginčija, jog kroviniai buvo pristatyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Ieškovė UAB „Dorvin Group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo tenkintas priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias įskaitymą. Šalys turėjo abipusių teisių ir pareigų. Atsakovė turėjo pareigą atlyginti jai nuostolius ir tai patvirtina tenkinta ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo. Ji turėjo pareigą atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Šie reikalavimai buvo vienarūšiai, priešpriešiniai, galiojantys, vykdytini, aiškiai apibrėžti. Teisę į nuostolių atlyginimą įgijo ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo nuostolių atsiradimo dienos. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis. Ji pareiškė pretenziją atsakovei ir ši patvirtino, kad ją gavo. Panaikinęs jos teisėtai atliktą įskaitymą, nepagrįstai priteisė atsakovei skolą.

5.       Atsakovė UAB „Greencarrier Freight Services LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuriuo tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė nuostolių atlyginimą. Visų pirma neįrodė, kad faktinis vežėjas, gabendamas krovinį, nesilaikė taisyklių, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, arba atliko veiksmus, kurių neturėjo atlikti. Antra, byloje pateikė duomenis (fotonuotraukas, UAB „Klaipėdos netas“ Tyrimo raportą ir kt.), kurie patvirtina, jog krovinio sugadinimą lėmė netinkama pakuotė, t. y. silpna tvirtinimo konstrukcija ir per mažai panaudotų tvirtinimo detalių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užtenka galimybės (tikėtino priežastinio ryšio), jog krovinio praradimas ar sugadinimas galėjo būti nulemtas vieno ar kito ypatingos rizikos veiksnio. Vežėjo pareiga patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę neeliminuoja siuntėjo atsakomybės dėl krovinio pakuotės. Vežėjui nepatikrinus pakuotės ir nepažymėjus CMR apie pastebėtą netinkamą pakuotę suponuoja tik nuginčytiną prezumpciją. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog krovinio sugadinimą lėmė iš anksto suplanuotas krovinio perkrovimas, jam esant atsakovės dispozicijoje. Ieškovė nurodė iškrauti pažeistą krovinį ir kad ji prisiima visas su tuo galimas atsirasti neigiamas pasekmes krovinio būklei.

5.2.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pateikta survejerio išvada, motyvuodamas tuo, kad ji nėra išsami ir kelia abejonių. Teismas galėjo į bylą iškviesti ir kaip liudytoją apklausti tyrimą atlikusį specialių žinių turintį UAB „Klaipėdos netas“ darbuotoją survejerį A. A., ir tik tada daryti išvadas dėl pateikto Tyrimo raporto išsamumo ar legitimumo. Netenkinus jos prašymo buvo apribota jos galimybė įrodyti, kad žala atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės.

5.3.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistino žalos atlyginimo dydį. Pagal CMR nuostatas į nuostolių dydį neturėjo būti įtraukta 600,00 Eur išlaidų už pretenzijos rengimą. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, ne didesnei nei būtų mokama už visiško krovinio praradimą. Ieškovė utilizavo ginčo objektu buvusį krovinį ir neliko jokios objektyvios galimybės nustatyti realų krovinio sugadinimo mastą bei likutinę jo vertę. 

6.       Ieškovė UAB „Dorvin Group“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė nuostolius. Ji įrodė žalos faktą ir nuostolių dydį. Faktinis vežėjas UAB „Krovinių gidas“ krovinio priėmimo metu nei žodžiu, nei raštu neinformavo bei nereiškė jokių abejonių dėl galbūt netinkamos pakuotės. CMR važtaraštyje žyma padaryta krovinį perkraunant Klaipėdoje, t. y. kroviniui būnant atsakovės dispozicijoje. CMR važtaraščio originalo atsakovė teismui nepateikė. Ji neįrodė, kad yra aplinkybių, šalinančių jos atsakomybę.

6.2.                      Teismas pagrįstai nesirėmė survejerio išvada, nes ji atlikta metai po įvykio, pateiktas su ginčo vežimo nesusijęs CMR važtaraštis, specialistas nebuvo įvykio vietoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes nebuvo pagrindo teisme kaip liudytoją apklausti UAB „Klaipėdos netas“ darbuotoją survejerį A. A..

6.3.                      Teismas teisingai nustatė nuostolių dydį. Į juos įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, t. y. ne tik tiesioginiai nuostoliai ar negautos pajamos. Nuostolių dydį pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis. Trečiasis asmuo UAB „Windex group“ patvirtino, kad krovinys buvo visiškai sugadintas. Prieš utilizuodama sugadintą krovinį kvietė atsakovę 2 kartus jį apžiūrėti.

7.       Atsakovė UAB „Greencarrier Freight Services LT“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir sprendimą dėl skundžiamos dalies palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Įskaitymo atlikimo momentu ieškovės reikalavimas atlyginti 6 131,04 Eur nuostolius buvo negaliojantis ir nevykdytinas. Atliktas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas buvo neteisėtas ir negalėjo sukurti atsakovei teisinių padarinių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, jog yra didelė tikimybė, kad dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Sutartinė civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, kylanti iš jau tarp šalių egzistuojančios pirmesnės prievolės, šiuo atveju iš ekspedijavimo teisinių santykių. Ji aiškiai atsakyme į pretenziją nurodė, kad su ieškovės reiškiamais reikalavimais nesutinka, tad pagrindo įskaityti nebuvo.

8.       Daugiau atsiliepimų nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai netenkinti.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. balandžio 16 d. ieškovės UAB „Dorvin Group“ darbuotojo M. V. elektroninio laiško kopiją. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti.

12.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas pagrįstai jį atsisakė priimti, nes jis buvo pateiktas ne valstybine kalba ir bylos nagrinėjimo pabaigoje. Tai nebuvo naujai paaiškėjęs dokumentas, kurio atsakovė nebūtų galėjusi pateikti anksčiau. Atsakovė buvo atstovaujama advokato. Šiame dokumente esantys duomenys buvo nurodyti liudytojos V. Ž.. Atsakovė savo prašymo priimti naujo dokumento nepagrindė.

13.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14.       Susipažinęs su nauju įrodymu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė savo prašymo pridėti naują dokumentą nemotyvavo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naujas įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako jį priimti ir nevertina.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys priteisiant nuostolius, tenkintas priešieškinis panaikinant atliktą vienašalį įskaitymą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

16.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei krovinio pervežimo užsakymą dėl 2 stiklo paketų paletės pervežimo iš Kauno į Myrę Norvegijoje. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovė pranešė ieškovei, jog gabenamas krovinys yra sugadintas. Prekės, kurios buvo visiškai sugadintos, įsigytos iš trečiojo asmens UAB „Windex Group“ pagal PVM sąskaitą faktūrą WNG8 Nr. 0351 (apkaustai (automatika)) ir PVM sąskaitą faktūrą WNG8 Nr. 0300 (stiklo paketai) už 6 084,68 Eur. Kroviniui pervežti atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Krovinių gidas“. Krovinys supakuotas / paruoštas ir pakrautas trečiojo asmens UAB „Windex group“.

17.       Ieškovė 2019 m. sausio 4 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. 2 688,78 Eur įskaitė į nuostolius kaip apmokėjimą už krovinio vežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 00027456; Nr. GCR00028432, Nr. GCR00030761, Nr. GCR00031920, Nr. GCR00032145, Nr. GCR00032222, Nr. GCR00032323, Nr. GCR00033042, Nr. GCR00033772.

Dėl nuostolių atlyginimo

18.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė 3 995,90 Eur nuostolių iš atsakovės dėl sugadinto krovinio. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo jos pateiktais įrodymais, todėl nepagrįstai nusprendė, jog nėra vežėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

19.       Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

20.       Nustatyta, kad ieškovė 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei užsakymą dėl 2 stiklo paketų paletės pervežimo iš Kauno į Myrę Norvegijoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tad krovinio pakrovimo vieta Lietuvoje, o iškrovimo – Norvegijoje. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiam ginčui turi būti taikomos specialaus tarptautinio teisės akto – CMR konvencijos – nuostatos (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

21.       Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

22.       Ieškovės užsakytą nuvežti krovinį supakavo / paruošė ir pakrovė trečiasis asmuo UAB „Windex group“. 2018 m. balandžio 13 d. krovinį, t. y. stiklo paketus, apkaustus, iš Kauno paėmė atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Krovinių gidas“. Ieškovė jokių sutarčių su UAB „Krovinių gidas“ nebuvo sudariusi ir už krovinio vežimą atsiskaitė su atsakove. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vienos (CMR konvencijos 34 straipsnyje naudojama sąvoka „vieningos“) vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį kaip vežėją suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pavyzdžiui, tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai), ir kita. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014). Atsižvelgęs į faktines aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai santykius, susiklosčiusius tarp UAB „Dorvin Group“, UAB „Greencarrier Freight Services LT“ ir UAB „Krovinių gidas“, kvalifikavo kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniais santykiais, kur UAB „Dorvin Group“ – krovinio siuntėjas, UAB „Greencarrier Freight Services LT“ – susitariantysis vežėjas, o UAB „Krovinių gidas“ – faktinis vežėjas. 

23.       Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta ir CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.

24.       Byloje ginčo nėra, kad ieškovės siunčiamas krovinys buvo sugadintas ir visą vežimą organizavo atsakovės darbuotoja (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25.       CMR 17 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Šiuo atveju atsakovė įrodinėjo, kad buvo CMR 17 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta jos atsakomybę šalinanti aplinkybė, t. y. krovinys buvo netinkamai įpakuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta ir nenustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.

26.       Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punktą vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis neapima vairuotojo pareigos detaliai patikrinti patį krovinį, o tiesiog išorinę jo būklę. Šios CMR konvencijos nuostatos yra skirtos tam, kad būtų įvertinta gabenamų prekių būklė, jų pakuotė ir sudėtis pakrovimo metu. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės (CMR 9 straipsnio 2 dalis).

27.       Ginčo nėra, kad siunčiamas krovinys, t. y. stiklo paketai, buvo supakuoti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Krovinių gidas“ teigimu, faktinis vežėjo vairuotojas ant CMR padarė žymą, kad krovinys yra netinkamai supakuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai.

28.       Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo krovinio siuntėjas ir vežėjas. Kaip  liudytojos apklaustos atsakovės darbuotojos bei faktinio vežėjo atstovas patvirtino, kad CMR važtaraščio pirmasis egzempliorius yra pildomas krovinio pakrovimo vietoje. Kiti važtaraščio egzemplioriai būna užpildomi „įspaudžiant“ nuo pirmojo egzemplioriaus. Iš į bylą pateikto važtaraščio egzemplioriaus matyti, kad ant jo yra žyma dėl netinkamos pakuotės, tačiau ji turėjo būti padaryta ant CMR važtaraščio originalo. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Krovinių gidas“ teismui CMR originalo, ant kurio būtų žyma dėl netinkamos krovinio pakuotės, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). UAB „Krovinių gidas“ vairuotojas B. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įrašą važtaraštyje dėl netinkamos krovinio pakuotės atliko krovinio gabenimo metu, perkraunant jį Klaipėdoje atsakovei priklausančiame sandėlyje, o ne krovinio pasiėmimo momentu. Taip pat atsakovė nepateikė ir jokių kitų pretenzijų dėl pakuotės būklės. Atsižvelgus į šias nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei nepateikus jokių pastabų dėl krovinio netinkamo įpakavimo, liko nepaneigta CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalies prezumpcija. Pažymėtina, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs krovinio ir pakuotės netinkamą būklę, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. To nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB „Krovinių gidas“ nepadarė. 

29.       Atsakovė netinkamą krovinio supakavimą ir tai lėmusį krovinio griuvimą įrodinėjo į bylą pateikta survejerio išvada. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais šiuo dokumentu nesivadovauti, nes išvada atlikta ne įvykio metu, o daugiau nei po metų, atlikta tik iš pateiktų fotonuotraukų – survejeris nedalyvavo įvykio vietoje, nematė krovinio, jo iškrovimo, jam buvo pateiktas ne tas CMR, nurodytas ne tas adresas, be to buvo užfiksuotas rezultatas – krovinio sugadinimas, bet priežastys netirtos. Nustačius šias faktines aplinkybes dėl išvados atlikimo aplinkybių teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva kviesti į teismą išvadą atlikusį asmenį be to atsakovė turėjo galimybę pati pasirūpinti survejerio dalyvavimu teismo posėdyje ir teikti prašymą dėl jo apklauso, bet to nepadarė.

30.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad krovinio visišką sugadinimą lėmė ieškovės nurodymas krovinį gabenti toliau. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Liudytojas vairuotojas B. D. patvirtino, kad po krovinio griuvimo jis buvo apgadintas nežymiai, stiklai tik įskilę. Atsakovės darbuotojos nurodymu krovinys buvo nugabentas iki atsakovei priklausančio terminalo Norvegijoje ir buvo dar kartą perkrautas su tam neskirtu keltuvu. Šis iškrovimas ir lėmė visišką krovinio sugadinimą. Byloje nustatyta, kad ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad jos krovinys Klaipėdoje bus perkraunamas į kitą transporto priemonę, ar apie tai, jog perkrovus krovinį Klaipėdoje buvo nustatyta, kad krovinys netinkamai supakuotas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės darbuotoja V. Ž. pripažino, kad pirmą kartą ieškovė buvo informuota jau po krovinio sugadinimo. 

31.       Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog dėl vežamo krovinio sugadinimo yra kalta atsakovė. Taip pat byloje neįrodyta ir nenustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nuostolių dydį, nes į jį įtraukė 600,00 Eur ieškovės turėtų išlaidų pretenzijai parengti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

33.       Byloje nustatyta, kad atsakovė, raginama ieškovės, neatvyko apžiūrėti sugadinto krovinio, o ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad jis buvo utilizuotas. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Šalys neginčija sugadinto krovinio vertės. Ieškovės prašyta priteisti 600,00 Eur suma, atsiradusi dėl pretenzijų atsakovei siuntimo, į sugadinto krovinio vertę nėra įskaičiuojama. Ieškovė šią sumą prašė priteisti kaip tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl atsakovės veiksmų pagal CK 6.249 straipsnį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Šią sumą pagrindė, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad į nuostolių sumą įeina ir ieškovės prašyta priteisti 600,00 Eur suma – išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

34.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus matyti, jog visa žala yra 6 684,68 Eur (1 207,42 Eur už automatiką, 4 877,26 Eur už stiklo paketus, 600,00 Eur už pretenzijų rengimą). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašytą priteisti sumą, pagrįstai ieškovei priteisė 3 995,90 Eur nuostolių.

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

35.       Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinį ir ieškovės atliktą vienašalį įskaitymą dėl 2 688,78 Eur sumos pripažino negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad nebuvo įskaitymui atlikti būtinų sąlygų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog neteisingai buvo aiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios įskaitymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

36.       Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

37.       CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą).

38.       Ieškovė įskaitymo atlikimo metu nepagrindė savo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Į reikalavimus, kylančius sutarties pagrindu, dėl kurių ginčo tarp sutarties šalių nėra ir kurie yra pripažinti vykdytinais abiejų sutarties šalių, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. spalio 31 d. teikė atsakovei pretenzijas. Atsakovė informavo ieškovę, jog ji savo kaltės dėl nuostolių atsiradimo nepripažįsta. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovės atliktas įskaitymas neteisėtas, ir jį panaikino.

39.       Pripažinus įskaitymą, t. y. prievolės pasibaigimo pagrindą, negaliojančiu, ieškovei (užsakovei) kilo prievolė atsiskaityti visiškai pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 00027456, Nr. GCR00028432, Nr. GCR00030761, Nr. GCR00031920, Nr. GCR00032145, Nr. GCR00032222, Nr. GCR00032323, Nr. GCR00033042, Nr. GCR00033772 už atliktus krovinio vežimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 2 688,78 Eur skolos. Apeliaciniame skunde atskirų argumentų dėl šių sumų ginčijimo nėra nurodyta, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

40.       Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

41.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių priteisimą, įskaitymo pripažinimą negaliojančiu, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

43.       Ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, todėl jų turėtos išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu teismui, nepriteistinos.

44.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti 300,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, šios išlaidos kaip pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, priteistinos atsakovei iš ieškovės.

45.       Ieškovė pateikė duomenis, kad ji sumokėjo advokatui 1 028,50 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, šios išlaidos kaip pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, priteistinos atsakovei iš ieškovės.

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greencarrier Freight Services LT“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvin Group“ 300,00 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.  

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorvin Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greencarrier Freight Services LT“ 1 028,50 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjai         Aurimas Brazdeikis

        Marius Dobrovolskis

        Albina Pupeikienė