Bylos Nr. eA2-1844-905/2023
Proceso Nr. 2-68-3-22138-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.4.2.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams užsienio įmonei Danske Bank, kuri veikia per Danske Bank Lietuvos filialą, ir uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl laidavimo pripažinimo pasibaigusiu ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovas prašė pripažinti laidavimą (AB Sampo banko ir ieškovo 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174/1) pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d. (po R. K. ir K. K. laidavimo pasibaigimo); pripažinti atsakovų 2019 m. rugsėjo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sandorį negaliojančiu (ab initio).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo D. S. ieškinį ir pripažino ieškovo laidavimą pagal ieškovo ir AB Sampo banko 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1 pasibaigusiu 2006 m. balandžio 25 d.; pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovų sudarytą reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. rugsėjo 27 d. sandorį ta apimtimi, kuria perleistas reikalavimas į ieškovą pagal 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartį Nr. FA-BK200510-1174/1; kitą ieškinio dalį atmetė.
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti.
Ieškovas 2022 m. spalio 26 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą (jeigu jis būtų praleistas) prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. palikti galioti be pakeitimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti laidavimą (ieškovo ir AB Sampo banko 2005 m. spalio 7 d. laidavimo sutartis Nr. FA-BK200510-1174/1) ieškovo atžvilgiu pasibaigusiu.
Ieškovas nurodė, kad jis turi pagrįstų abejonių dėl Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, kiek tai riboja proceso atnaujinimą visais atžvilgiais, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, jeigu byla buvo nagrinėta apeliacinėje instancijoje. Ieškovas pažymėjo, kad būtent apeliacinės instancijos teisme buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, kurios nebuvo ištaisytos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo. Ieškovas šioje byloje jau išnaudojo visas instancinės kontrolės galimybes, todėl pažeistas teises apginti galima tik naudojantis proceso atnaujinimo galimybe. Apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ieškovas sužinojo 2022 m. liepos 29 d., kai gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas šią bylą išnagrinėjo ne kaip apeliacinės, o kaip pirmosios instancijos teismas, todėl jam taikytina ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto analogija. Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su draudimu keisti atsakovui ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką apeliaciniame skunde bei kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, su bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis bei draudimu apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą kitu faktiniu pagrindu, negu išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 301, 302 straipsniai, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicine galia ir prejudicinių faktų taikymu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-179 straipsniai, 183, 185 straipsniai, 186 straipsnio 1, 4, 6 dalys ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su pareiga atsakovui pateikti atsiliepimą ir atsiliepimo nepateikimo pasekmėmis (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 226 straipsnis), proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principais (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis), draudimu apeliacinės instancijos teismui (pa)teikti naujus įrodymus, aplinkybes bei motyvus, draudimu atsakovui keisti ieškinio faktinį pagrindą pateikiant apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribomis bei draudimu apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą kitu faktiniu pagrindu apeliacinėje instancijoje, negu tai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (CPK 301 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis) bei išvis motyvų nebuvimu apeliacinės instancijos teismo atskirose sprendimo dalyse (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas, susijusias su uždarosios akcinės bendrovės akcijas parduodančių ir (ar) pardavusių privačių fizinių asmenų akcininkų automatine laidavimo pabaiga pagal su kreditoriumi raštu sudarytą laidavimo sutartį už kitą asmenį pagrindinį skolininką, tokiu atveju (pri)taikant skolos perkėlimo instituto kriterijus ir (ar) normas, bei akcijas pardavusių privačių fizinių asmenų tokio laidavimo perkėlimą likusiam akcininkui kreditoriaus vienašaliu sprendimu ar vienašaliu žodiniu pareiškimu, Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami. Ieškovo teigimu, tai yra esminės teisės taikymo ir aiškinimo klaidos ir pažeidimai, turėję įtakos neteisėtam apeliacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo priėmimui šioje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių ir su privalėjimu pradiniam kreditoriui AB Sampo bankui atlikti rašytinius kredito sutarties ir laidavimo sutarties pakeitimus įstatymų nustatyta tvarka su UAB (duomenys neskelbtini) ir laiduotoju (ieškovu), taip pat susijusių su laidavimo pasibaigimu Civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir su reikalavimo teisių perleidimo ribojimu pagal Civilinio kodekso 6.102 straipsnio 1 dalį (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktai). Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių teisės taikymo klaidų, susijusių su ydingu UAB „Intrum Lietuva“ 2021 m. sausio 19 d. apeliacinio skundo objektu ir aplinkybėmis bei procesine kompetencija (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 274 straipsnio 2 dalis).
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl pateikto prašymo.
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš viso nenurodė-neįvardijo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurios tapo jam žinomos tik po bylos išnagrinėjimo. Remdamasis jau vien šiuo motyvu, teismas atmeta kaip nepagrįstus-neįrodytus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą.
Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nagrinėdamas ieškovo prašymo argumentus dėl proceso atnaujinimo šiuo teisiniu pagrindu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo 23 punkte yra nustatyta-konstatuota:
„23. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantei, kad šioje byloje nebuvo pagrindo vertinimui, jog ieškovas nebūtų prisiėmęs laidavimo, jei būtų žinojęs, kad kartu su juo už prievolės įvykdymą nelaiduos R. K. ir K. K. ir kad tai buvo esminė jo laidavimo sąlyga. Pagal sudarytą Laidavimo sutartį ieškovas D. S. prisiėmė solidarią atsakomybę, t. y. atsakomybę už visą pagrindinio skolininko prievolę, nepriklausomai nuo kitų laiduotojų buvimo. Laidavimo sutartyje taip pat nėra aptarta, kad D. S. laiduoja tik kartu su kitais dviem laiduotojais. Apeliantas pagrįstai teigia, kad Laidavimo sutartyje kiekvieno iš laiduotojo prievolės nebuvo susietos su kitomis laidavimo sutartimis ar jų galiojimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto argumentams, kad kreditoriaus atsisakymas nuo R. K. ir K. K. laidavimo buvo pagrįstas Kreditavimo sutartimi ir joje numatytomis laidavimo sąlygomis, kuriomis iš tikrųjų laidavo tiek R. K. ir K. K., tiek ir ieškovas D. S. Kredito sutarties 29 punktas numatė, jog iki kredito limito suteikimo klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja AB Sampo bankui pateikti kliento akcininkų laidavimus, įformintus bankui priimtino turinio ir formos laidavimo sutartimis. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad pradinio kreditoriaus sprendimas atsisakyti laidavimo yra susijęs su tuo, kad, R. K. kartu su sutuoktine K. K. pardavus visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ieškovui D. S., Kreditavimo sutarties 29 punktas nebegalėjo būti taikomas šių asmenų atžvilgiu ir todėl Danske Bank A/S visiškai pagrįstai sutiko perkelti laidavimą naujam įmonės akcijų įgijėjui. Teisėjų kolegija pritaria vertinimui, kad atsižvelgiant į tai, jog akcijas įsigijo ieškovas D. S., su kuriuo jau buvo sudaryta laidavimo sutartis, papildomas susitarimas dėl naujo akcininko laidavimo, po akcijų perleidimo, nebuvo būtinas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas D. S., kaip kredito gavėjo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, neabejotinai žinojo tiek apie paminėtas Kredito sutarties 29 punkto nuostatas, numatančias privalomą akcininkų laidavimą, tiek apie akcijų perleidimą, kuris tuo pačiu buvo pagrindas pasibaigti akcininko R. K. ir jo sutuoktinės K. K. laidavimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad paminėta situacija rodo, jog ieškovo D. S. teisinė padėtis iš esmės nepablogėjo dėl to, jog kreditorius buvusių akcininkų laidavimą de facto perkėlė naujam akcininkui. Teismas taip pat vertina, kad atsižvelgiant į Kreditavimo sutarties 29 punkto nuostatas, ieškovas, įgijęs įmonės akcijas iš R. K. ir K. K., neturėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių dėl tolesnio jų laidavimo už įmonės prievoles.“.
Teismo vertinimu, nė vienas iš nurodytų apygardos teismo sprendimo motyvų-teiginių nėra susijęs su į šios bylos nagrinėjimą neįtrauktų ieškovo nurodomų asmenų – R. K. ir (arba) K. K.– materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, t. y. su jų teisių ar pareigų nustatymu, pakeitimu ar panaikinimu. Dalyje nurodytų motyvų apygardos teismas (tik) teisiškai vertino būtent šioje byloje dalyvavusio kreditoriaus (ir (arba) jo teisių perėmėjo) taip pat paties ieškovo veiksmus nurodytų fizinių asmenų atžvilgiu (ar kreditorius pagrįstai-teisėtai atsisakė nurodytų asmenų laidavimo, ar ieškovo laidavimas buvo susijęs su kitų asmenų laidavimu ar nelaidavimu). Taigi tokie apygardos teismo sprendimo motyvai negali būti vertinami kaip „nusprendimas“ dėl neįtrauktų į šios bylos nagrinėjimą R. K. ir K. K. materialiųjų teisių ar pareigų. Remiantis šiais motyvais atmetami kaip nepagrįsti ieškovo argumentai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo šioje byloje.
Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad joje įtvirtinta galimybė atnaujinti procesą tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriame padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tokiu atveju įstatymo leidėjo valia, teismo vertinimu, yra pakankamai aiški ir nuosekli: procesas gali būti atnaujinamas šiuo pagrindu dėl to, kad sprendimas (jame padaryta aiški teisės taikymo klaida) nebuvo peržiūrėtas(-a) instancine tvarka. Priešingu atveju (laikantis ieškovo argumentų), proceso atnaujinimas šiuo pagrindu taptų-pavirstų dar viena bet kurios instancijos teismo procesinio sprendimo peržiūros forma, t. y. atsirastų galimybės-prielaidos inicijuoti proceso atnaujinimą ne tik dėl apeliacinės, bet ir dėl kasacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose „padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Remdamasis šiais motyvais, teismas neturi abejonių dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl neinicijuoja atitinkamo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Nors ieškovas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007, tačiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo pagrindą ginti viešąjį interesą, kiek tai susiję su „paramos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su išlaikymu, apsauga“. Nagrinėjamu gi atveju teismas neįžvelgia tokio viešojo intereso, nes šioje byloje nagrinėjami verslo subjektų teisiniai santykiai, kurie tiesiogiai susiję su verslu (verslo tikslais suteikto kredito ir laidavimo). Be to, kaip svarbią aplinkybę, teikiančią pagrindą neatsižvelgti į ieškovo nurodomą kasacinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį, teismas vertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas dėl apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo buvo pateikęs kasacinius skundus, kuriuos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d., birželio 30 d. ir liepos 28 d. nutartimis atsisakė priimti, t. y. kasacinis teismas neįžvelgė pagrindų-prielaidų (bent jau pagal ieškovo teiktų kasacinių skundų turinį) peržiūrėti apygardos teismo sprendimo teisėtumo, atitinkamai, kasacinis teismas neįžvelgė ir pagrindų-prielaidų viešojo intereso gynimui šioje byloje. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymą nagrinėjamu atveju, t. y. nurodytos kodekso normos šiuo atveju netaikytinos jau vien dėl to, kad ieškovas apeliuoja į, jo teigimu, aiškias teisės normų taikymo klaidas, kurios padarytos būtent apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Papildomai-fakultatyviai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors CPK normos, viena vertus, įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis (konkrečiai, atsakovus) savo atsikirtimus ir (arba) įrodymus pateikti į bylą kaip galima anksčiau (CPK 141, 226 straipsniai), tačiau nė viena CPK norma nepaneigia teismo procesinės teisės, kaip tokios, priimti vėliau pateikiamus atsikirtimus ar įrodymus. Be to, apribodamos naujų argumentų ir (arba) įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, Civilinio proceso kodekso normos vis dėlto palieka apeliacinės instancijos teismui procesinę teisę pačiam nuspręsti dėl tokių argumentų ir (arba) įrodymų priėmimo, todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme savaime negali būti vertinamas kaip proceso teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į apygardos teismo neva aiškius teisės pažeidimus pažeidžiant proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, priimant nagrinėti ir teisiškai įvertinant atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus naujus argumentus ir (arba) nurodomas naujas aplinkybes. Be to, išnagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, teismas turi pareigą išnagrinėti ne tik ieškovo nurodytą ieškinio faktinį pagrindą, bet ir atsakovo(-ų) atsikirtimus bei pateiktus įrodymus (CPK 265, 270 straipsniai). Jau vien šiais motyvais remiantis atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į apygardos teismo padarytus, ieškovo teigimu, aiškius teisės normų pažeidimus dėl bylos išnagrinėjimo neva peržengiant ieškinio faktinį pagrindą, keliant naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, pažeidžiant bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme ir įrodymų vertinimo taisykles.
Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai ir (arba) pateikti įrodymai nepatvirtina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl ieškovo prašymas atmetamas. Kitus ieškovo argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamos nutarties esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).
Teismo išvada
Atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atmesti prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius