Civilinė byla Nr. e3K-3-426-684/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33176-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimo teisinius santykius ir teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 12 289,27 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. jis su O. T. sudarė automobilio „Toyota Land Cruiser“ pirkimo–pardavimo sutartį. 2014 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria kasko draudimu apdraudė minėtąjį automobilį. Šiai draudimo sutarčiai taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (toliau – Taisyklės). Laikotarpiu tarp 2014 m. spalio 22 d. ir 2014 m. spalio 30 d., kai ieškovas buvo išvykęs į kelionę, nenustatyti asmenys pavogė automobilį, pastatytą Maskvoje. Atsakovė atsisako ieškovui sumokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad įvykis yra nedraudžiamasis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui iš atsakovės priteisė 8192,84 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 596,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš atsakovės priteisė 184 Eur žyminio mokesčio valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas apdraudė automobilį pas atsakovę pagal Taisykles; draudimo laikotarpis – nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.  Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. spalio 30 d. automobilis, stovėjęs Maskvoje, buvo pavogtas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis nerastas. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai įvykdė pareigą po vagystės perduoti atsakovei visus automobilio užvedimo raktelius, teikė neišsamią informaciją dėl turimų raktų skaičiaus ir dėl to padarė formalų Taisyklių 8.1.10 punkto pažeidimą. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas prisidėjo prie transporto priemonės vagystės.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Kolegija sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog automobilio signalizacija buvo išjungta. Nei automobilio raktelių, nei dokumentų vagystės metu automobilyje nebuvo ir šie nebuvo pavogti, todėl atsakovė negalėjo vadovautis Taisyklių 8.1.10 ir 8.1.12 punktais, kuriuose nurodyti šie nedraudžiamieji įvykiai. Ieškovo padaryti pažeidimai yra nežymūs, galėję atsirasti dėl nepakankamai gerai mokamos lietuvių kalbos. Ieškovas, nors ir pavėlavęs, pateikė atsakovei automobilio raktus, todėl draudimo sutarties reikalavimai buvo įvykdyti. Šį vėlavimą kolegija vertino tik kaip nedidelę įtaką turintį draudimo sutarties pažeidimą, dėl kurio atsakovė neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, netinkamai vertindamas draudimo sutarties sąlygas, sulygtas draudimo apsaugos ribas, pažeidė materialiosios teisės normas. Tarp šalių laisva valia buvo sudaryta draudimo sutartis. Ieškovas suprato sutarties sąlygas ir nekvestionavo šio fakto. Draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, nes prisiimdamas riziką draudikas nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Nagrinėjamu atveju draudikė įvykį pripažino nedraudžiamuoju pagal du savarankiškus Taisyklių punktus. Teismas priteisė draudimo išmoką, nors sutiko su faktiniu situacijos vertinimu, t. y. kad įvykis atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžtį. Ieškovas nuslėpė, kiek yra automobilio užvedimo raktelių, ir, tik atsakovei pradėjus domėtis, pateikė trečiąjį raktelį (po 4 mėnesių). Draudimo sutartyje aiškiai buvo nurodyta, kad automobilio rakteliai turi būti pateikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas. Draudimo sutartyje taip pat buvo sutarta, kad draudimo apsauga vagystės atveju galios tik tuo atveju, jei automobilis bus paliktas su įjungta signalizacija. Kaip aiškino ieškovas, automobilį jis užrakino rakteliu, tačiau atsakovei pateikti rakteliai buvo be signalizacijos mygtukų. Tik vėliau ieškovas pateikė trečiąjį raktelį su signalizacijos mygtukais, tačiau šis raktelis visiškai skiriasi nuo pirmųjų ir yra nuo kito automobilio.
2. Teismas netinkamai aiškino draudimo santykių institutus, supainiodamas nedraudžiamojo įvykio ir draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sukeliamas skirtingas teisines pasekmes. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių). Teismas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014, kurioje buvo sprendžiama dėl draudėjo pareigų pažeidimo ir jo įtakos įvykiui. Minėtoje byloje draudimo sutartis buvo sudaryta pagal ankstesnę draudimo taisyklių redakciją, pagal kurią draudėjo pareiga pateikti raktelius buvo nustatyta Taisyklių skyriuje „Papildomos su sutartimi susijusių asmenų teisės ir pareigos“, o ne „Nedraudiminiai įvykiai“. Dėl to minėtoje byloje raktelių nepateikimas buvo vertinamas kaip draudėjo pareigos pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija laikytina nedraudžiamuoju įvykiu, kuriam įvykus išmoka nemokama. Kasacinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016 nustatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoka, atsižvelgia į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, tačiau šios nuostatos yra taikomos tuo atveju, kai sutartyje šalys nėra aptarusios, kad konkrečios aplinkybės bus laikomos nedraudžiamuoju įvykiu.
9. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas Rusijos Federacijos policijai perdavė tik automobilio registracijos dokumentus, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo perduoti ir pavogto automobilio rakteliai, kurie grąžinti tik 2014 m. gruodžio 4 d. Ieškovas, pildydamas prašymą gauti draudimo išmoką, nurodė, kad savo žinioje tuo metu turėjo dvejus automobilio raktelius; juos ir perdavė. Atgavęs raktelį iš policijos, šį taip pat pateikė atsakovei. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pateikė visus automobilio raktelius. Nesant įrodymų, kad automobilis buvo pavogtas su jame esančiais užvedimo rakteliais, įvykis negalėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju. Atsakovė taip pat neįrodė, kad automobilis buvo paliktas su neįjungta signalizacija. Teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes.
2. Kadangi teismas pripažino, kad įvykis buvo draudžiamasis, nėra pagrindo teigti, jog supainioti du atskiri draudimo santykių institutai. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, net ir pripažįstant įvykį nedraudžiamuoju, svarbu įvertinti visas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nustatytas aplinkybes. Be to, transporto priemonės raktelių nepateikimas Taisyklių 13.2.11.10 punkte reglamentuojamas ir kaip draudėjo pareiga, todėl, nepateikus raktelių, pažeidžiamos Taisyklėse nustatytos pareigos. Atsakovės nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-164-695/2016 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra visiškai skirtingi. Minėtoje byloje šalys buvo verslininkai, automobilis prarastas su dokumentais ir užvedimo rakteliais, todėl nėra pagrindo vadovautis šia byla kaip precedentu. Ieškovui Taisyklės buvo įteiktos, tačiau jų turinys nepakankamai gerai mokančiam lietuvių kalbą ieškovui nebuvo išaiškintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju

10. CK 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi Draudimo sutarties pasirašymo metu) 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
11. Draudimo apsaugos apimtį lemia draudimo objektas, draudžiamųjų įvykių, nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos draudimo sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002; 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017).
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti civilinės atsakomybės draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę. Jeigu draudikas nustato tokias standartines sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, jog draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiškai išnyksta arba tampa toks minimalus, kad iš esmės paneigiamas, tuomet tokios sąlygos arba toks jų turinio aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
13. Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio, tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino šalių tarpusavio sutartimi sulygtas draudimo apsaugos ribas ir nepagrįstai priteisė draudimo išmoką, nustatęs, kad automobilio rakteliai buvo pateikti pavėluotai, o tai atitiko nedraudžiamojo įvykio apibrėžtį.
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, nepakankamai atidžiai teikdamas informaciją atsakovei dėl turimų raktelių skaičiaus, padarė formalų Taisyklių 8.1.10 punkto pažeidimą, todėl sumažino ieškovui priteistiną draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo padaryti pažeidimai yra nežymūs, tačiau sprendė, kad šie pažeidimai turėjo tik nedidelę įtaką tinkamam sutarties vykdymui, todėl priteisė ieškovui visą prašomą draudimo išmoką.
17. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, už kurią prašomą išmokėti draudimo išmoką, buvo prarasta dėl vagystės. Ginčo, kad ieškovas būtų kuo nors prisidėjęs prie transporto priemonės vagystės, byloje nekilo. Atsakovė atsisako išmokėti draudimo išmoką, teigdama, jog šis įvykis atitinka Taisyklių 8.1.10 ir 8.1.12 punktuose įtvirtintus nedraudžiamuosius įvykius.
18. Pagal Taisyklių 8.1.10 punktą nedraudžiamuoju laikomas įvykis, jei transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti kartu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonės užvedimo raktelių. Taisyklių 8.1.12 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju laikomas įvykis, jei transporto priemonė buvo pavogta nesant joje tinkamai įrengtų draudiko reikalaujamų apsaugos nuo vagysčių priemonių arba neveikiant, arba esant neįjungtai bent vienai iš šių priemonių.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys transporto priemonių draudimo sutartimi buvo susitarusios, jog vagystės atveju transporto priemonės raktelių palikimas automobilyje arba automobilio palikimas be įjungtos signalizacijos bus priskiriami prie nedraudžiamųjų įvykių. Tokių sąlygų nustatymas nelaikytinas prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, taip pat šios sąlygos suformuluotos pakankamai suprantamai. Kadangi paminėtos aplinkybės priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, nustačius šių sąlygų pažeidimą, draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, o pagrindo vadovautis Draudimo įstatymo nuostatomis, suteikiančiomis teisę mažinti išmokos dydį atsižvelgiant į draudimo sutarties pažeidimo pobūdį, draudėjo kaltę, pažeidimo ir draudžiamojo įvykio bei žalos atsiradimo priežastinio ryšio buvimą (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis), nėra pagrindo. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą skubiai, t. y. per 3 darbo dienas, perduoti automobilio užvedimo raktelius Taisyklėse nustatytiems subjektams. 
20. Byloje nustatyta, kad ieškovas raštišką prašymą išmokėti draudimo išmoką pateikė 2014 m. lapkričio 5 d. ir tą pačią dieną atsakovei perdavė dvejus automobilio raktelius. Remiantis Rusijos VRM Maskvos miesto vyriausiosios valdybos Troicko ir Novomoskovskovo administracinių apygardų vidaus reikalų valdybos raštu taip pat buvo nustatyta, jog automobilio vagystę tiriantys ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2014 m. spalio 31 d. paėmė pavogtos transporto priemonės registravimo liudijimą bei vienus raktelius, kurie 2014 m. gruodžio 4 d. grąžinti ieškovui. Taigi per Taisyklėse nustatytą terminą ieškovas perdavė dvejus raktelius atsakovei ir vienus – Rusijos ikiteisminio tyrimo institucijai. Kadangi Taisyklių 8.1.10 punkte nurodyta, jog rakteliai skubiai turi būti pateikti draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai, laikytina, kad šioje byloje ši sąlyga buvo įvykdyta. Tai, jog 2014 m. lapkričio 5 d. prašyme ties grafa dėl transporto priemonės raktelių skaičiaus ieškovas nurodė „2“, nesuponuoja netinkamo Taisyklių sąlygų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skubus raktelių perdavimas nėra savitikslis, tai priemonė, leidžianti įsitikinti, jog transporto priemonė nebuvo pavogta su užvedimo rakteliais, t. y. įvykdyti vagystę nebuvo lengviau, nes tokiu atveju draudikas galėtų neprisiimti rizikos. Aplinkybė, jog trečiasis raktelis, atgautas iš Rusijos ikiteisminio tyrimo institucijos, atsakovei buvo perduotas tik gerokai vėliau, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl tinkamo Taisyklių 8.1.10 punkto įgyvendinimo, nes, minėta, šios nuostatos reikalavimas buvo įvykdytas ir per transporto priemonės draudimo sutartyje nustatytą 3 darbo dienų po raštiško pranešimo apie įvykį terminą rakteliai buvo perduoti tinkamiems subjektams – draudikui ir ikiteisminio tyrimo institucijai, t. y. įvykdyta sąlyga, kad rakteliais nedisponuotų draudėjas.    
21. Kaip minėta, atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, remdamasi Taisyklių 8.1.12 punktu, neva pavogtame automobilyje nebuvo įjungta signalizacija. Šią aplinkybę atsakovė grindžia tuo, jog būtent taip telefonu jai yra nurodęs ieškovas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismai šioje byloje nustatė, jog ieškovas gerai nemoka lietuvių kalbos, todėl negali būti paneigta, kad jis galėjo nepakankamai tiksliai suprasti kai kurias telefonu aptariamas aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog signalizacija buvo įjungta, ir į tai, kad ieškovo Rusijos ikiteisminio tyrimo institucijai pateikti užvedimo rakteliai buvo su signalizacijos pulteliu, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, kad signalizacija automobilyje buvo įjungta. Nors atsakovė akcentuoja vizualiai matomus raktelių skirtumus, tačiau įrodymų, jog rakteliai su signalizacijos pulteliu yra ne nuo to automobilio, nepateikta.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad skubus automobilio raktelių perdavimas ir signalizacijos įjungimas laikytini apsaugos elementais, kurie leidžia nuspręsti, ar buvo Taisyklių 8.1.10 ir 8.1.12 punktuose įtvirtinti nedraudžiamieji įvykiai. Kadangi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, jog minėtieji Taisyklių punktai nebuvo pažeisti, nėra pagrindo pripažinti nedraudžiamojo įvykio ir todėl ieškovui priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“ vagystė laikytina draudžiamuoju įvykiu. Pripažinus įvykį draudžiamuoju, paliktinas galioti apeliacinės instancijos teismas procesinis sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovės buvo priteista visa ieškovo prašoma draudimo išmoka – 12 289,27 Eur. Ginčo dėl šios sumos dydžio nebuvo.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti arba pakeisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisant netikslios teisinės motyvacijos dėl draudimo santykių institutų, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Kasacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pateikti į bylą dokumentai patvirtina šias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ieškovo D. P. (duomenys neskelbtini) naudai 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Algis Norkūnas