Civilinė byla Nr. e2A-1253-924/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12968-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;

2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Gintauto Koriagino ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sileda“ ir ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sileda“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Autoplasta“, uždaroji akcinė bendrovė „Finansistas“, uždaroji akcinė bendrovė „Oqema“, uždaroji akcinė bendrovė „Telko Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Wurth Lietuva“, mažoji bendrija „Marklita“, uždaroji akcinė bendrovė „Plastelita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baltic foil“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sileda“ (toliau – atsakovė), kuriuo prašė: 1. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio): 1.1. 2020 m. gegužės 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 1 541,00 Eur sumai; 1.2. 2020 m. gegužės 12 d. atsakovės atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims: UAB „Jonavos paslaugos“ (77,57 Eur), UAB „Autoplasta“ (7 456,20 Eur), UAB „Oqema“ (2 300,21 Eur), UAB „Telko Lietuva“ (8 059,37 Eur), UAB „Wurth Lietuva“ (7,64 Eur), MB „Marklita“ (105,27 Eur), UAB „Plastelita“ (1 951,12 Eur); 2. taikyti restituciją ? priteisti ieškovei iš atsakovės 21 498,38 Eur; 3. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4. priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „Baltic foil“ (toliau – ieškovė), nemokumo administratoriumi paskyrė A. K. 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „Baltic foil“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu (toliau – dokumentų perdavimo aktas) buvęs bendrovės direktorius J. J. administratoriui perdavė visus bendrovės dokumentus. Susipažinęs su buvusio direktoriaus perduotais bendrovės dokumentais ir atlikęs pirminį dokumentų patikrinimą, administratorius nustatė, kad bendrovės vardu buvo sudaryti sandoriai priešingi bendrovės veiklos tikslams ir turėję įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, be to sandoriai, kurių bendrovė neprivalėjo sudaryti ir šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Dėl patikslintu ieškiniu ginčijamų neteisėtų įskaitymo ir mokėjimų, atliktų bendrovei esant nemokiai, bendrovė prarado teisę į 21 498,38 Eur gautiną sumą. Dėl bendrovės ir atsakovės neteisėtų veiksmų, buvo sumažintas bendrovės turtas ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Todėl įskaitymas ir mokėjimai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, kaip sudaryti bendrovei esant nemokiai ir pažeidžiantys kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei (bendrovei) priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Taigi įskaitymas ir mokėjimai taip pat yra niekiniai ir negaliojantys kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus įskaitymą ir mokėjimus negaliojančiais minėtų straipsnių pagrindu ab initio, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 21 498,38 Eur suma.

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jog ginčo situacijoje neegzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos ginčijant atsakovės atliktus įskaitymą ir mokėjimus. Atsakovė įskaitymą atliko kaip visiškai įprastinį sandorį dalyvaujant versle ir turint priešpriešinius reikalavimus su kita šalimi – juos įskaitant, tuo tarpu, mokėjimai buvo atliekami vykdant sutartines prievoles, kas taip pat yra visiškai įprasta versle. 2020 m. vasario 28 d. Ilgalaikės prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20200228-2 (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovė turėjo pareigą tretiesiems asmenims atlikti visus ginčijamus mokėjimus, kadangi jie buvo padaryti ieškovės 2020 m. gegužės 8 d. nurodymo pagrindu ir Sutarties 6.1. p. įtvirtintu atsakovės įsipareigojimu atsiskaityti su ieškove, mokėjimus atliekant tretiesiems asmenims, jeigu to paprašo ieškovė. Kadangi atsakovė pareigą atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims turėjo ne tik Sutarties, bet ir CK 6.44 straipsnio 1 dalies pagrindu, sudarant ginčo sandorius atsakovės elgesys atitiko protingo asmens elgesio standartą. Atsakovės teigimu pakeitusi ieškinio dalyką, ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. patikslintu ieškiniu pareiškė visiškai naują reikalavimą dėl 2020 m. gegužės 12 d. įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu. Toks ieškovės reikalavimas yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2021 m. spalio 7 d., todėl ieškinys yra atmestinas vien tuo pagrindu. Be to, ieškovė ieškinyje nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai ir atsakovės elgesio privalomumą reglamentuojančiai įstatymo normai prieštarauja įskaitymas ir mokėjimai, todėl įskaitymo ir mokėjimų prieštaravimas imperatyvioms normoms ir jo negaliojimas CK 1.80 straipsnio pagrindu nėra įrodytas ir ieškinys dėl įskaitymo ir mokėjimų pripažinimo negaliojančiais atmestinas kaip nepagrįstas.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Finansistas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

5.       Tretieji asmenys UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Autoplasta“, UAB „Oqema“, UAB „Telko Lietuva“, UAB „WURTH LIETUVA“, MB „Marklita“, UAB „PLASTELITA“ atsiliepimų į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

7.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog nemokumo administratorius neturi subjektinės teisės ginčyti kitų asmenų, nors ir susijusių su ieškove, sudarytų sandorių CK 6.66 straipsnio pagrindu ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog tiek įskaitymas, tiek mokėjimai buvo atlikti ne išimtinai atsakovės valia, o ją suderinus su ieškove, pastarosios pavedimu, teismas laikė, jog atsakovės atstovo argumentai, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas ir mokėjimai nėra ieškovės kaip kreditorės, kurios interesus gina nemokumo administratorius, skolininko sudaryti sandoriai, o taip pat jie nėra ieškovės su atsakove sudaryti dvišaliai sandoriai - atmestini kaip nepagrįsti.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020 matyti, kad 2020 m. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Margūnas“ reikalavimo teisės. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė buvo ginčijama, t. y. nebuvo neabejotina, ir ji patvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovės kreditorė UAB „Margūnas“ neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu.

9.       Teismas sprendė, jog ieškovė į bylą nepateikė ir byloje nėra duomenų, kad 2019 m. liepos mėnesį ieškovė turėjo tokio dydžio pradelstus įsipareigojimus, kuriuos vertinant su jos 2019 m. liepos mėnesį į balansą įrašyto turto realia verte, būtų pagrindas konstatuoti ieškovę buvus nemokia jau 2019 m. liepos mėnesį. Be to, nors pagal audito ataskaitos duomenis 2020 m. rugpjūčio 31 d. visi ieškovės įsipareigojimai sudarė 1 049 089,00 Eur, Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dienai buvo 433 372,07 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pradelsti įsipareigojimai yra gerokai mažesni nei nurodyti ieškovės pateiktoje audito ataskaitoje. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog buvo nemoki jau nuo 2019 m. liepos mėnesio. Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė, nepateikusi faktinės realios įmonės turto rinkos vertės, neįrodė ir aplinkybių, kad ieškovės nemokumas egzistavo nuo 2020 m. vasario mėnesio.

10.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovės kaip ieškovės kreditorės atliktas įskaitymas negali būti laikomas neteisėtu ir pripažintas negaliojančiu vien tuo pagrindu, kad įskaitymo atlikimo momentu ieškovė galėjo būti nemoki. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad arešto įregistravimas ieškovės atžvilgiu Turto arešto aktų registre (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020) bei aplinkybės, jog ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų (UAB „Lidmontažas“, UAB „Sanistal“ ir kt. kreditoriams) pagrindžia jos nemokumą 2020 m. gegužės 12 d. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą apie įmonės 2018-2020 m. turėtus finansinius sunkumus, tačiau niekaip nepagrindžia, jog atsakovės atlikti įskaitymas ir mokėjimai tretiesiems asmenims pažeidė ieškovės kreditorių interesus, kadangi priešingai – daugelio ieškovės kreditorių interesai minėtais sandoriais buvo patenkinti. Teismas darė išvadą, kad ieškovei ginčijant įskaitymą ir mokėjimus, neegzistuoja pirmosios dvi actio Pauliana taikymo sąlygos – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.

11.       Teismas vertino, jog nagrinėjimu atveju atsakovė įskaitymą atliko kaip įprastinį verslo sandorį, turint priešpriešinius reikalavimus su kita šalimi – juos įskaitant, tuo tarpu, mokėjimai taip pat buvo atliekami vykdant sutartines prievoles, kas taip pat yra įprastinė verslo praktika. Sprendė, kad sudarant ginčo sandorius, atsakovės elgesys atitiko protingo asmens elgesio standartą, todėl ginčo atveju neegzistuoja ir kita iš privalomų actio Pauliana sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

12.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tai, kad prieš įskaitymo ir mokėjimų atlikimą atsakovė nepatikrino viešų duomenų apie ieškovę, nes jai teisės aktuose nenustatyta tokia pareiga, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus. Teismas sprendė, kad neegzistuoja ir kita sąlyga būtina nuginčyti įskaitymą ir mokėjimus CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu – atsakovės nesąžiningumas.

13.       Teismas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020, laikinosios apsaugos priemonės ir areštas buvo pritaikytas ne visam ieškovės turtui, o tik 545 551,34 Eur sumai ir tik konkretaus kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui. Tuo tarpu 2020 m. gegužės 12 d., kai buvo atliktas įskaitymas ir mokėjimai (kurių bendra suma yra 21 498,38 Eur), ieškovės turimo turto vertė siekė ne mažiau nei 669 474,00 Eur, tuo tarpu, areštas buvo pritaikytas tik 545 551,34 Eur sumai. Tai reiškia, jog nesant areštuotam visam ieškovės turtui, ieškovės turto būtų pakakę tiek reikalavimo įvykdymui, kurio užtikrinimui buvo pritaikytas areštas, tiek atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis ar atsakove, kas reiškia, jog įskaitymas ir mokėjimai nepažeidė turto arešto masto, įskaitymas ir mokėjimai nebuvo įstatymų draudžiami. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė byloje nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai ir atsakovės elgesio privalomumą reglamentuojančiai įstatymo normai prieštarauja įskaitymas ir mokėjimai, teismas laikė, kad minėtų sandorių negaliojimas CK 1.80 straipsnio pagrindu nėra įrodytas.

14.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškovei pareiškus ieškinį, o tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pasinaudojo CPK įtvirtinta teise tikslinti ieškinį, nereiškia, kad ieškovė praleido terminą reikalavimui dėl 2020 m. gegužės 12 d. įskaitymo pripažinimo negaliojančiu reikšti ir ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas, todėl atsakovės argumentus dėl senaties termino praleidimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

VII.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15.       Atsakovė UAB „Sileda“ apeliaciniame skunde prašo: 1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą iš jo pašalinant motyvus: ,,Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Taigi JANĮ 64 straipsnis suteikia teisę nemokumo administratoriui ginčyti tik pačios bendrovės, kuriai iškelta nemokumo byla, sudarytus sandorius. Pagal CK sandoriai yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas; sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal CK 1.63 straipsnio 3 dalį, vienašaliu sandoriu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vienos šalies valios. Pagal kasacinio teismo praktiką actio Pauliana instituto taikymo tikslais sandoriais yra laikomi ir atskiri mokėjimai atliekami atitinkamos sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-916/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018). Taigi, nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad nemokumo administratorius neturi subjektinės teisės ginčyti kitų asmenų, nors ir susijusių su ieškove, sudarytų sandorių CK 6.66 straipsnio pagrindu ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, teismas su šia atsakovės pozicija nesutinka. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog tiek įskaitymas, tiek mokėjimai buvo atlikti ne išimtinai atsakovės valia, o ją suderinus su ieškove, pastarosios pavedimu, teismas laiko, jog atsakovės atstovo argumentai, kad atsakovės atliktas vienašalis įskaitymas ir mokėjimai nėra ieškovės kaip kreditorės, kurios interesus gina nemokumo administratorius, skolininko sudaryti sandoriai, o taip pat jie nėra ieškovės su atsakove sudaryti dvišaliai sandoriai – atmestini kaip nepagrįsti“; 2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą iš jo pašalinant motyvus: ,,Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė byloje buvo atstovaujama advokatų kontoros „Katilius ir partneriai“ advokato Nerijaus Katiliaus. Atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra grindžiamos šiais rašytiniais įrodymais: 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija AAA Nr. 2022/95 – 3 146,00 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinančiu 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovės atstovo – advokato sugaišto darbo laiko trukmė, valandos darbo įkainis bei parengti dokumentai, atstovavimo laikas nurodyti prie sąskaitos pridėtoje darbo laiko apskaitoje. Atsakovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidoms atlyginti 3 146,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš bankrutuojančios įmonės priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, patikslintas ieškinys atmestas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 3 146,00 Eur – priteisiamos atsakovei iš ieškovės, apmokant jas iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 98 straipsnis)“ ir klausimą dėl Atsakovo UAB ,,Sileda“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmos instancijos teisme išspręsti iš esmės – priteisti Atsakovo UAB ,,Sileda“ naudai 12 248,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės BUAB ,,Baltic Foil“; 3. Priteisti atsakovei UAB ,,Sileda“ iš ieškovės BUAB ,,Baltic Foil“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Teismas neatsižvelgdamas į aktualią teismų formuojamą praktiką, įstatymo raidę bei atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės atliktas įskaitymas bei mokėjimai yra dvišaliai sandoriai sudaryti su ieškove. Taip pat sprendime deklaratyviai nurodyta, kad įskaitymas bei mokėjimai buvo atlikti ne išimtinai atsakovės valia, o ją suderinus su ieškove, pastarosios pavedimu, tačiau šis teismo teiginys sprendime nėra pagrįstas jokiais faktiniais argumentais. Be to, atsakovei iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis teismas nusprendė, jog įskaitymas ir mokėjimai yra laikytini dvišaliais sandoriais.

15.2.       Nesutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad įskaitymas bei mokėjimai gali būti ginčijami ieškovės nemokumo administratoriaus. Ieškovės nemokumo administratorius neturi subjektinės teisės ginčyti kitų ieškovės kontrahentų, tame tarpe atsakovės, sudarytų vienašalių sandorių ne tik JANĮ 64 straipsnio normos pagrindu, bet ir CK 6.66 straipsnio normos pagrindu, kadangi ieškovė nėra ginčo sandorių šalimi.

15.3.       Skundžiamame sprendime teismas neteisingai sprendė, jog iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 3 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje atsakovė iš viso yra pateikusi penkis prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė pirmosios instancijos teismui iki civilinės bylos Nr. e2-735-997/2022 išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė prašymą dėl 12 221,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymo pagrįstumą pagrįsdama į bylą pateiktais įrodymais. Atsakovei iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies yra neaišku, kodėl teismui atmetus ieškovės patikslintą ieškinį ir sprendime nurodžius, kad atsakovei yra priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, teismas atsakovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tik pagal vieną teismui pateiktą prašymą (2022 m. balandžio 27 d. prašymą) dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pažymi, kad teismo sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl kiti atsakovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra netenkinami.

16.       Ieškovė BUAB „Baltic foil“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Baltic foil“ patikslintą ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai sprendė, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų, netinkamai nustatė ir vertino actio Pauliana sąlygų egzistavimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ignoravo prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčias aplinkybes, nustatytas ieškovės tyčinio bankroto byloje, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16.2.       Teismas neabejotinai ignoravo bylai reikšmingus faktus, kurie nustatyti įsiteisėjusiomis nutartimis, dėl ko padarė neteisėtą išvadą, kad ieškovė, nepateikusi faktinės realios įmonės turto rinkos vertės, neįrodė aplinkybių, kad ieškovės nemokumas egzistavo nuo 2020 m. vasario mėnesio. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 įsiteisėjusiomis nutartimis konstatuota, kad ieškovė vėliausiai 2022 m. vasario 29 d. buvo nemoki. Šiose nutartyse nustatytas faktas turi prejudicinę galią ir ieškovė neturėjo jo iš naujo įrodinėti.

16.3.       Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais, kad arešto įregistravimas ieškovės atžvilgiu Turto arešto aktų registre (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020, kurioje ieškovės kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti areštuotas ieškovei priklausantis turtas) bei aplinkybės, jog ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų (UAB „Lidmontažas“, UAB „Sanistal“ ir kt. kreditoriams) pagrindžia jos nemokumą 2020 m. gegužės 12 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nei karto neteigė, kad turto arešto įregistravimas pagrindžia jos nemokumą 2020 m. gegužės 12 d. Taip pat ieškovė neturėjo tokių kreditorių kaip UAB „Lidmontažas“, UAB „Sanistal“. Ieškovės turtui taikytas areštas pagrindžia sandorių pripažinimą negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, tačiau jokiu būdu ne ieškovės nemokumą. Atsižvelgiant į nurodytas teismo išvadas, manytina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, sprendimą motyvavo neegzistuojančiais šalių argumentais ir aplinkybėmis.

16.4.       Nesutiktina su sprendime teismo daroma išvada, kad tuo atveju, jeigu kyla ginčas tarp kreditoriaus ir skolininko dėl kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo, tokia reikalavimo teisė nelaikoma neabejotina, ir ieškovės kreditorius UAB „Margūnas“ neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai ir nuosekliai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2022). Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, dėl ko sprendimu padaryta išvada dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos nebuvimo yra nepagrįsta. Nors atsakovė byloje teigė ir teismas sprendimu atsakovei pritarė, kad įskaitymas galėjo būti atliktas vadovaujantis CK 6.140 straipsniu nepaisant ieškovės nemokumo, toks atsikirtimų argumentas teismų praktikoje pripažįstamas nepagrįstu.

16.5.       Teismas sprendime nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės, patvirtinančios būtinybę sudaryti ginčijamus sandorius. Sprendime nurodė, kad šalių sutarties pagrindu nebuvo prievolės atlikti ginčijamus įskaitymą ir mokėjimus, tačiau tuo pačiu nurodė, kad tos pačios sutarties pagrindu ginčijami sandoriai privalėjo būti sudaryti. Teismo sprendimas ne tik prieštaringas, tačiau ir nemotyvuotas – išvada, kad tokia buvo įprastinė verslo praktika ar kad konkreti faktinė situacija privertė sudaryti ginčijamus sandorius nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis.

16.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir padarė neteisingą išvadą, prieštaraujančią suformuotai teismų praktikai, kad tariamai atsakovė neturėjo pareigos patikrinti viešų duomenų apie ieškovę. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015 atsakovė, nevykdžiusi pareigos pasidomėti teisiniu pagrindu ir priežastimis atlikti mokėjimus tretiesiems asmenims, laikytina nesąžininga.

16.7.       Nors teismas sprendimu konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau ieškovė nesutinka su teismo pozicija, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

16.8.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant areštuotam visam ieškovės turtui, ieškovės turto būtų pakakę tiek reikalavimo įvykdymui, kurio užtikrinimui buvo pritaikytas areštas, tiek atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis ar atsakove, kas reiškia, jog įskaitymas ir mokėjimai nepažeidė turto arešto masto. Nesuprantama, kuo remiantis teismas padarė minėtą išvadą, kadangi sprendimo priėmimo metu buvo žinoma, jog ieškovės turto nepakanka atsiskaitymui su kreditoriais.

17.       Atsakovė UAB „Sileda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltic foil“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Apeliaciniame skunde yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais, pateiktais skirtingose bylose, tačiau, atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamai didžiajai daliai atvejų yra neaktualūs šioje byloje, o atskirais atvejais net patvirtina ne ieškovės, o atsakovės poziciją tiek dėl netinkamai suformuluoto patikslinto ieškinio dalyko bei pagrindo, tiek dėl ieškovės bylos nagrinėjimo metu neįvykdytos įrodinėjimo pareigos.

17.2.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai sprendė, kad nėra visų actio Pauliana taikymo sąlygų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Patikslintas ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ginant bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, o ne pačio bankrutavusio juridinio asmens interesus, ir visos actio Pauliana privalomos sąlygos buvo įrodinėjamos taip lyg ginčijamus sandorius sudarė UAB „Baltic foil“, o ne UAB „Sileda“.

17.3.       Apeliacinis skundas atmestinas, nes UAB „Sileda“ nedalyvavo nei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022, nei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022, todėl jokios aplinkybės nustatytos minėtose bylose negali turėti nei res judicata, nei prejudicinės galios.

17.4.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises turėjo UAB „Margūnas“, UAB „Litchema“, UAB „Litoplast“, UAB „Mobili Baltija“. Su tokia išvada sutikti negalima dėl dviejų priežasčių: pirma, teismas išsamiai pasisakė, kodėl laikytina, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Margūnas“, UAB „Litchema“, UAB „Litoplast“, UAB „Mobili Baltija“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės; antra, ieškovė bylos nagrinėjimo metu UAB „Litchema“, UAB „Litoplast“, UAB „Mobili Baltija“ neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo ginčo sandorių metu neįrodinėjo, o apeliaciniame skunde minimi įrodymai iš viso nebuvo nurodomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jie neturėtų būti vertinami ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

17.5.       Apeliantė be jokio pagrindo apeliaciniame skunde kritikuoja teismo išvadas, susijusias su UAB „Baltic foil“ kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nepateikė įrodymų, kurie įrodytų šią faktinę aplinkybę.

18.       Ieškovė BUAB „Baltic foil“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Sileda“ apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė jam nustatytos pareigos pagrįsti savo sprendimą teisiniais ir faktiniais argumentais, kas laikytina nepakankamu sprendimo motyvavimu. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, pirmosios instancijos teismo sprendimas išsamiai motyvuotas (nors ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, dėl ko yra pateikusi apeliacinį skundą dėl sprendimo).

18.2.       Atsakovės cituojamų nutarčių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nagrinėjamoje byloje negalima remtis atsakovės nurodytose bylose pateiktais išaiškinimais, kadangi jie neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Atsakovės cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-78-407/2021 įskaitymą atlikęs subjektas nebuvo įskaitymą ginčijusio subjekto skolininku, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1070/2013 įskaitymas buvo atliktas pačios bankrutuojančios įmonės, o ne jos skolininko, bet bankrutuojančios įmonės nurodymu.

18.3.       Atsakovė ginčija sprendimo motyvus ne dėl fakto ar įskaitymas ir mokėjimai buvo vienašaliai ar dvišaliai sandoriai, o todėl ar nemokumo administratorius turi teisę ginčyti šiuos sandorius. Teismo sprendimas atsakovės ginčijamoje dalyje yra motyvuotas tinkamai ir laikantis proceso normų, o teismo išvada, kad nemokumo administratorius nagrinėjamoje byloje turi teisę ginčyti įskaitymą ir mokėjimus yra atitinkanti tiek teisinį reglamentavimą, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. 

18.4.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos tik pagal vieną jos teismui pateiktą prašymą ir kodėl kiti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepatenkinti. Tačiau atsakovė apeliaciniu skundu nepareiškė reikalavimo pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o pareiškė reikalavimą tik pašalinti sprendimo motyvus. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, teismo sprendime nėra nurodytų motyvų, kodėl atmetami kiti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nėra ir teismo nutarimo netenkinti kitų atsakovės prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant tokiai situacijai, kai yra neišspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas, taikomas papildomo sprendimo institutas. Nagrinėjamu atveju teikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo galima iki 2022 m. birželio 6 d., tačiau atsakovė, atstovaujama advokato, šia teise nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, bankrutuojanti bendrovė, kurios visų kreditorių interesus gina teismo paskirtas nemokumo administratorius, pareiškė ieškinį dėl sandorių nuginčijimo, įrodinėdama actio Pauliana instituto taikymą lemiančių sąlygų egzistavimą, taip pat prašo pripažintini juos negaliojančiais ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyvioms normoms.

21.       Apeliacine tvarka iš esmės sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana ir CK 1.80 straipsnyje nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (pagal ieškovės BUAB „Baltic foil“ apeliacinį skundą). Apeliantė UAB „Sileda“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl ieškovės teisės ginčyti sandorius ir jai iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Dėl ieškovės teisės ginčyti sandorius

22.       Apeliantė atsakovė UAB „Sileda“ prašo pašalinti sprendimo motyvus dėl bankroto administratoriaus teisės ginčyti vienašalį įskaitymo sandorį. Atsakovės vertimu, ieškovės nemokumo administratorius neturi subjektinės teisės ginčyti atsakovės sudarytų vienašalių sandorių, nes ieškovė nėra ginčo sandorio šalimi. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

23.       Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles; CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju įvertintina tai, kad tiek atsakovės atlikti mokėjimai (19 957,38 Eur) ieškovės kreditoriams, tokiu būdu atsakovei atsiskaitant su ieškove už prekes, tiek atsakovės atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (1 541 Eur), buvo atlikti abiem šalims dėl tokių veiksmų susitarus (atitiko abiejų šalių suderintą valią). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. prašymu dėl pinigų pervedimo atsakovei nurodė tretiesiems asmenims (ieškovės kreditoriams) pervesti iš viso 21 498,38 Eur sumą, t. y. panašaus dydžio piniginę sumą, kurią atsakovė buvo skolinga (21 143,74 Eur) pačiai ieškovei. Atsakovės skolos ieškovei atsiradimo pagrindas 2020 m. vasario 28 d. sudaryta Ilgalaikė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsigijo iš ieškovės prekes pagal 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0043 (suma su PVM 26 188,76 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais veiksmais ieškovė išvengė savo įsipareigojimų vykdymo kitiems kreditoriams, tame tarpe UAB „Margūnas“, kurio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eL2-9153-944/2020) buvo areštuotas ieškovei UAB „Baltic foil“ priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos jai priklausančios piniginės lėšos, esančios bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtinės skolininkės teisės ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai.

25.       Akcentuotina, kad šiuo atveju iki atsakovės mokėjimų tretiesiems asmenims už ieškovę atlikimo ir(ar) atsakovės priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, atsakovė buvo ieškovės skolininkė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį ieškovė, kaip atsakovės kreditorius, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudarytų su tuo susijusių sandorių, jeigu tokie sandoriai pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nemokumo administratorius turi subjektinę teisę ginčyti tiek atsakovės (ieškovės skolininkės) atliktus mokėjimus ieškovės kreditoriams, kurie atlikti kaip atsiskaitymas už iš ieškovės nupirktas prekes, tiek atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuriuo buvo įskaityta skolos dalis.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad jos atliktas įskaitymas ar mokėjimai tretiesiems asmenims yra vienašaliai sandoriai. Tačiau šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, įvertintina, kad ginčo vienašaliai sandoriai yra sutarties vykdymo elementas, kilęs iš prekių pirkimo–pardavimo sutarties. Atsiskaitymas yra sutarties vykdymas, atitinkantis sandorio požymius, nes juo siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, t. y. panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam, kad atsiskaitymas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes – užbaigtų prievolinius teisinius santykius, kylančius iš sudarytos sutarties, t. y. panaikintų civilines teises ir pareigas, būtina kitos sutarties šalies valia – kad kreditorius priimtų prievolės įvykdymą. Taigi, nors pačios ginčijamos mokėjimo operacijos ar įskaitymas yra sandoriai, kuriam pakanka vienos šalies valios, tačiau jie atlikti šalių sudarytas sutarties bei po to vykusių kitų abipusių šalių susitarimų pagrindu, todėl jie vertintini kartu su dvišaliais susitarimais. Todėl sutarties vykdymo veiksmai bankroto administratoriaus gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

27.       Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų, kurios netinkamo nustatymo klausimas keliamas ieškovės apeliaciniame skunde, yra kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį, turėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 28 punktas).

28.       Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutas negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191/2016, 27 punktas).

29.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė savo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo. Ieškovė savo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, be kita ko, grindė aplinkybe, jog ginčo sandorių sudarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 12 d., ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams. Iš byloje esančių įrodymų bei Kauno apygardos teisme ieškovei UAB „Baltic foil“ iškeltos bankroto bylos (Nr. eB2-268-601/2022) matyti, kad bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 1 099 838,38 Eur (UAB „Litchema“ – 6 845,45 Eur, UAB „Litoplast – 432 152,59 Eur; UAB „Margūnas“ – 580 769,03 Eur; UAB „Mobili baltija“ 41 924,90 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 27 434,44 Eur; VSDFV Alytaus skyrius 2 667,32 Eur; VSDFV Kauno skyrius 8 044,65 Eur. UAB „Litchema“ reikalavimas atsirado 2019 m. gruodžio 9 d., UAB „Litoplast“ 430 202,02 Eur dydžio reikalavimas atsirado laikotarpiu 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., o ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Mobili Baltija“ naudai jau buvo vykdomas priverstinis išieškojimas (skolos atsiradimo pagrindas: 2012 m. sausio 3 d. paskolos sutartis, kurios įvykdymo terminas 2020 m. sausio 3 d., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1305-587/2020). Kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo dar nuo 2017 m. lapkričio 24 d., o ginčijamų sandorių atlikimo momentu visa 478 566,93 Eur skola kreditoriui UAB „Margūnas“ buvo pradelsta (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022). Kadangi šiuo atveju reikalavimą dėl 2020 m. gegužės 12 d. atsakovės atlikto priešpriešinio reikalavimo įskaitymo (1 541,00 Eur sumai) ir 2020 m. gegužės 12 d. atsakovės atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims (19 957,38 Eur sumai) nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu pareiškė specialus subjektas – ieškovės BUAB „Baltic foil“ nemokumo administratorius, gindamas visų bendrovės kreditorių interesus, o ne ieškovės, kaip kreditorės, interesus, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus reikalavimo teisės turėjimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 12 d., bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų bent vienam savo kreditoriui.

30.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

31.       Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

32.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus įrodymų apie realią įmonės turto rinkos vertę, neįrodė aplinkybės, kad ieškovės nemokumas egzistavo vėliausiai nuo 2020 m. vasario mėnesio, t. y. kad ginčo sandoris (2020 m. gegužės 12 d.) buvo sudarytas ieškovei esant faktiškai nemokiai, bei konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Todėl sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad arba sumažėja ar visai nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, arba atsiskaitymas su kreditoriais dėl sudaryto sandorio užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

34.       Bylos šalys neginčija faktinių aplinkybių, kad iki ginčo sandorio sudarymo atsakovė UAB „Sileda“ buvo skolinga ieškovei 21 498,38 Eur, skolos pagrindas – 2020 m. vasario 28 d. Ilgalaikės prekių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0043). Ilgalaikės prekių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (Sutarties 6.1 punktas) šalys susitarė, kad pirkėjas už prekes gali atsiskaityti, be kita ko, pervesdamas pinigus trečiosioms šalims į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Šiuo atveju, šalys susitarė, kad atsakovės įsiskolinimas už prekes bus mažinamas 21 498,38 Eur suma, kurią ieškovė prašė pervesti jos kreditoriams. Atsakovė, ieškovės atskiru prašymu, pervedė ieškovės nurodytiems asmenims 19 957,38 Eur pinigų sumą: 77,57 Eur – UAB „Jonavos paslaugos“, 105,27 Eur – MB „Marklita“, 8 059,37 Eur – UAB „Telko Lietuva“, 7 456,20 Eur – AB  „Autoplasta“, 7,64 Eur – UAB  „Wurth Lietuva“, 2 300,21 Eur – UAB „Oqema“, 1 951,12 Eur – UAB „Plastelita“. Pažymėtina, kad ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. nurodė iš 21 498,38 Eur sumos 1 541,00 Eur pervesti ir trečiajam asmeniui UAB „Finansistas“, tačiau 2020 m. gegužės 12 d. atsakovė, ieškovė ir UAB „Finansistas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė iš UAB „Finansistas“ perėmė 1 904,00 Eur reikalavimą į ieškovę pagal šias UAB „Finansistas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. lapkričio 29 d. Nr. FIN 0009895, 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. FIN 0010008, 2020 m. sausio 31 d. Nr. FIN 0010119, 2020 m. vasario 28 d. Nr. FIN 0010214, 2020 m. kovo 31 d. Nr. FIN 0010328, 2020 m. balandžio 30 d. FIN 0010433. Todėl atsakovė 2020 m. gegužės 12 d. pranešimu atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą perimto reikalavimo sumai (1 541,00 Eur). Taigi, po šių sutarčių sudarymo bei atsakovės atliktų ginčo mokėjimų tretiesiems asmenims ir atlikto vienašalio įskaitymo, susiklostė tokia faktinė situacija, kad buvusi atsakovės 21 498,38 Eur skola ieškovei buvo padengta (sumokėta), atsakovei už ieškovę įvykdžius prievoles tretiesiems asmenims (ieškovės kreditoriams).

35.       Sutiktina su atsakove, kad patys savaime ginčijami sandoriai ieškovės turto bei įsipareigojimų santykio nepakeitė ir nesumažino ieškovės turimo turto masės, nes vietoje turėtos turtinio reikalavimo į atsakovę dėl skolos už prekes sumokėjimo teisės ieškovė sumokėjo skolas kitiems buvusiems jos kreditoriams. Tačiau ieškovė kreditorių teisių pažeidimą grindė aplinkybe, kad ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 nutartimis konstatuota, kad ieškovė vėliausiai 2020 m. vasario 29 d. buvo nemoki. Sutiktina su atsakove, kad nurodytose išnagrinėtose bylose ji nebuvo proceso dalyve, todėl įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, į bylą pateikta UAB „Bankrotų tyrimų centras“ 2020 m. vasario 25 d. Audito ataskaita (toliau – Audito ataskaita) dėl ieškovės 2018 – 2020 metų veiklos, iš kurios matyti, kad ieškovės 2020 m. vasario 29 d. ilgalaikio turto reali vertė 669 474 Eur (Audito ataskaitos 2 lentelė, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje eB2-1380-254/2021 pateiktas 2021 m. lapkričio 15 d. Ilgalaikio turto inventorizavimo aktas), tuomet iš viso ieškovė turėjo 819 509 Eur turto, o jos įsipareigojimai buvo 1 206 907 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nemoki tapo vėliausiai 2020 m. vasario 29 d., kuomet ieškovės turimi įsipareigojimai jau viršijo jos turimą turtą. Netrukus po to, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d., UAB „Baltic foil“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad jos finansinė padėtis nuo 2020 m. vasario 29 d. nepagerėjo bei ginčijamų sandorių sudarymo metu (2020 m. gegužės 12 d.) ieškovė faktiškai buvo nemoki.

36.       Ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių bankroto byloje interesai, tai yra UAB „Litchema“, UAB „Litoplast“, UAB „Mobili Baltija“, nes buvo apribotos jų galimybės nukreipti savo reikalavimus į ieškovės turtą lygiomis teisėmis su trečiaisiais asmenimis: UAB „Jonavos paslaugos“ (pagal 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 194980 ir 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 195528, iš viso 77,57 Eur sumai); UAB „Autoplasta“ (pagal 2020 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00979, 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01004 ir 2020 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 01025, iš viso 7456,20 Eur sumai); UAB „Oqema“ (pagal 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1007839, 2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 78570 ir grąžinant avansą, iš viso 2300,21 Eur sumai); UAB „Telko Lietuva“ (pagal 2019 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 75900564, 2019 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 75900566, iš viso 8059,37 Eur sumai); UAB „Wurth Lietuva“ (pagal 2020 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1983381 7,64 Eur sumai); MB „Marklita“ (pagal 2020 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 806 105,27 Eur sumai); UAB „Plastelita“ (pagal 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 005001 ir 2020 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005100, iš viso 1951,12 Eur sumai) bei atsakove UAB „Sileda“ (pagal 2020 m. gegužės 12 d. atsakovės, ieškovės ir UAB „Finansistas“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė iš UAB „Finansistas“ perėmė 1 904,00 Eur reikalavimą į ieškovę).

37.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytas ir kreditorių teisių pažeidimas kaip dar viena privalomoji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį

38.       Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

39.       Byloje nustatyta, jog ieškovė 2020 m. kovo 12 d. Nuomos sutartimi išnuomojo visus įrenginius reikalingus veiklai vykdyti UAB „Plasteks“, kas rodo, kad atsakovė nesiekė toliau vykdyti veiklą bei vystyti verslą bei atkurti savo mokumą. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 padarė išvadą, kad toks bendrovės veiklos organizavimas, kai vienintelės gamybos priemonės išnuomojamos kitai tose pačiose patalpose veikiančiai įmonei UAB „Plasteks“, kuri iki bendrovės įrangos perėmimo nevykdė tapačios veiklos, o ją pradėjo vykdyti nuomojama įranga, priėmusi į darbą bendrovėje dirbusius darbuotojus, net į tas pačias pareigas, kurias jie vykdė bendrovėje, o bendrovė baigė gamybinę veiklą, teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog pareiškėja įrodė egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį – bendrovės veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį, kai bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams liko turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pripažino BUAB „Baltic foil“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažįstant buvusį jos vadovą J. J., t. y. tą patį asmenį, kuris organizavo bei priėmė iš atsakovės prievolės atsiskaityti už prekes pagal ginčijamus sandorius įvykdymą.

40.       Pažymėtina, kad atsiskaitymo būdas – mokėjimo operacijos tretiesiems asmenims ar įskaitymas – iš esmės patvirtina, jog ieškovė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis versle įprastu būdu, t. y. grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Pastebėtina, kad byloje duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi tokia atsiskaitymo praktika, nėra. Be to, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020 BUAB „Baltic foil“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jos turtas 545 551,34 Eur sumai, kas tik patvirtina, jog UAB „Baltic foil“ tuo atveju, jei būtų iš atsakovės gavusi 21 498,38 Eur piniginių lėšų, dėl taikomo arešto nebūtų galėjusi tiesiogiai atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu kreditoriaus UAB „Mobili Baltija“ naudai buvo vykdomi ir priverstinio lėšų išieškojimo veiksmai.

41.       Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad mokėjimo operacijos tretiesiems asmenims ar įskaitymas, BUAB „Baltic foil“ esant faktiškai nemokiai, galėjo būti sudaryti suteikiant pirmenybę kreditoriams UAB „Jonavos paslaugos“, MB „Marklita“, UAB „Telko Lietuva“, AB „Autoplasta“, „Wurth Lietuva“, UAB „Oqema“, UAB „Plastelita“ ar atsakovei UAB „Sileda“ (kaip kreditorei) dėl susiklosčiusių verslo santykių pobūdžio, t. y., kad atitinka protingo asmens elgesio standartus, sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad 2020 m. vasario 28 d. Ilgalaikės prekių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (Sutarties 6.1 punktas) šalys susitarė, kad pirkėjas už prekes gali atsiskaityti, be kita ko, pervesdamas pinigus trečiosioms šalims į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Pabrėžtina, kad sutartyje nustatyta pirkėjo teisė atsiskaityti už prekes vienu iš alternatyviu būdų negali būti vertinama kaip sukurianti pareigą atsakovei prievolę vykdyti būtent ieškovės prašomu būdu.

42.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei ieškovei, nei atsakovei pareiga ir būtinybė sudaryti ginčijamus sandorius neegzistavo.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

43.       Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). 

44.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Tiek skolininko, tiek kreditoriaus nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, aiškinamas kaip elgesys, kai ginčijamu sandoriu skolininkas, jau būdamas nemokus, ir jo kontrahentas (to skolininko kreditorius) atlieka vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

45.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijų. Kad būtų konstatuotas bylos šalių BUAB „Baltic foil“ ir UAB „Sileda“ nesąžiningumas, byloje turi būti nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį ir tai, kad, įvykdžius ginčijamus mokėjimus, tiek pačiai atsakovei UAB „Sileda“, tiek kitiems ieškovės kreditoriams (UAB „Jonavos paslaugos“, MB „Marklita“, UAB „Telko Lietuva“, AB „Autoplasta“, „Wurth Lietuva“, UAB „Oqema“, UAB „Plastelita“), bus suteiktas įstatymų reikalavimų neatitinkantis prioritetas kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Pastebėtina, kad trečiųjų asmenų UAB „Jonavos paslaugos“, MB „Marklita“, UAB „Telko Lietuva“, AB „Autoplasta“, „Wurth Lietuva“, UAB „Oqema“, UAB „Plastelita“ ar UAB „Finansistas“ nesąžiningumas nagrinėjamoje byloje ieškovės nebuvo įrodinėjamas bei tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

46.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, rodantys ieškovės BUAB „Baltic foil“ sunkią finansinę padėtį, egzistavusią dar prieš ginčijamų sandorių sudarymą, bei byloje dėl UAB „Baltic foil“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos aplinkybės, pagrįstai leidžia daryti išvadą apie ieškovės valdymo organo nesąžiningumą. Egzistuojant sunkiai įmonės finansinei situacijai, UAB „Baltic foil“ direktorius privalėjo įmonės veiklą organizuoti taip, kad esant bendrovės nemokumui, vieniems kreditoriams nebūtų suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė Ilgalaikės prekių pirkimo–pardavimo sutarties, Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, kaip atsiskaitymą už prekes, pasitelkiant atsakovę, organizavo atsiskaitymą su kitais jos kreditoriais, taip suteikdamas pirmenybę šiems kreditoriams, elgėsi nesąžiningai.

47.       Vertinant atsakovės UAB „Sileda“ sąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius, svarbu nustatyti kokius veiksmus ji atliko, siekdama išsiaiškinti ieškovės turtinę padėtį bei turimus kreditorinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino, kad jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti ieškovės turtinę padėtį ji nesiėmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kai ieškovė atsakovei nurodė pervesti pinigus už parduotas prekes ne jai pačiai, o kitiems jos kreditoriams, kai ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Finansistas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė iš UAB „Finansistas“ perėmė 1 904,00 Eur reikalavimą į ieškovę, atsakovei turėjo sukelti pagrįstas abejones ieškovės finansinėmis galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė, net ir nežinodama apie konkrečią ieškovės finansinę padėtį, tačiau turėdama informacijos apie jos ne vieną pradelstą įsipareigojimą kreditoriams, turėjo būti aktyvi ir prašyti ieškovės pateikti dokumentus, patvirtinančius jos turtinę padėtį, bei aiškintis kodėl ieškovė siekia atsiskaitymo su ja būdu, kuris neatitiko įprastos verslo praktikos. Šių veiksmų neatlikusi atsakovė laikytina buvusi nesąžininga sudarant ginčijamus sandorius.

48.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodytas ir ieškovės ir atsakovės nesąžiningumas kaip dar viena privalomoji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu

49.       Apeliantė BUAB „Baltic foil“ apeliaciniame skunde kvestionuoja ne tik tą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas pripažinti atsakovės mokėjimus ir įskaitymą negaliojančiais Actio Pauliana pagrindu, bet ir sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

50.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas tik tada, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 35 punktas).

51.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019 17 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020 39–40 punktai).

52.       Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 ieškovės kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti areštuotas ieškovei priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuotos jai priklausančios piniginės lėšos, esančios bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtinės skolininkės teisės ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Vykdant Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį, turto arešto aktu buvo areštuotas šis ieškovės turtas – piniginės lėšos, esančios ieškovės kasoje; trijų sluoksnių polietileno plėvelės gamybos linija; piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje; piniginės lėšos, esančios AB SEB banko sąskaitose; piniginės lėšos, esančios UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitose; plėvelės atliekų perdirbimo sistema Recotrim. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad turto arešto aktu buvo areštuotas konkretus ieškovės turtas – kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, tarp kurio nėra atsakovei perleisto turto (2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0043).

53.       Ieškovė savo reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius (atsakovės mokėjimus ir įskaitymą) negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, grindė Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalimi, t. y. tuo, kad areštavus turtą, disponavimas juo nėra galimas.

54.       TAARĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atlikti mokėjimai ieškovės kreditoriams, taip pat atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, negali būti tapatinamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės areštuoto turto ar teisinių teisių disponavimo draudimu, todėl tokie TAARĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai atsakovės teisių ir pareigų neapima. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamo atsakovės vienašalio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ar atsakovės mokėjimų, atliktų iš savo piniginių lėšų, atitinkamai to, kad buvo pažeistas imperatyvus draudimas disponuoti skolininko (ieškovės) areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.

Dėl restitucijos taikymo

56.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus įrodytomis visas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas bei pripažinus ginčijamus mokėjimus ir įskaitymą negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), spręstina dėl taikytinos restitucijos būdo. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Taikant restituciją konkrečiu atveju įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Dėl to ir tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

57.       Ginčijamus sandorius (atsakovės mokėjimus ir įskaitymą) pripažinus negaliojančiais, taikytina restitucija. Kadangi ieškovė nei pagal ginčijamus sandorius, nei pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį pinigų faktiškai negavo, tai restitucijos pagrindu iš atsakovės priteistina ginčijamų sandorių (mokėjimų ir įskaitymo) 21 498,38 Eur suma, o atsakovei, kaip atsiskaitymą už prekes įvykdžiusiai už skolininkę (ieškovę) prievolę tretiesiems asmenims (kreditoriams) ir perėmusiai reikalavimo teisę iš vieno ieškovės kreditorių, kurių nesąžiningumas dėl nuginčytų sandorių byloje nebuvo įrodinėjamas bei nustatytas, suteiktina teisė pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei iškeltoje bankroto byloje. Atsakovei nepripažinus teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovei iškeltoje bankroto byloje, vienos iš šalių (ieškovės) padėtis nesąžiningai pagerėtų, o kitos šalies (atsakovės) padėtis nesąžiningai pablogėtų, nes nepaisant to, kad ji yra įvykdžiusi už skolininkę prievolę tretiesiems asmenims, ji papildomai turės sumokėti atsakovei 21 498,38 Eur skolą už parduotas prekes. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju piniginių lėšų priteisimas atsakovei iš trečiųjų asmenų (ieškovės buvusių kreditorių) negali būti taikomas, nes byloje nebuvo įrodinėjamas bei nustatytas jų nesąžiningumas bei jie nebuvo bylos šalimis. Todėl ieškovės ir jos kreditorių interesus labiau užtikrinančia priemone teismas pripažįsta atsakovės teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Baltic foil“ iškeltoje bankroto byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek restitucijos taikymo tikslus, tiek ir abiejų šalių interesus labiausiai atitinka būtent toks restitucijos būdas.

58.       Kartu tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), kurios priteistinos nuo 21 498,38 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo (2021 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties

59.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias actio Pauliana nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodytos visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl atsakovės atlikti ginčijami mokėjimai tretiesiems asmenims ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir taikytina restitucija (CK 6.66 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovės mokėjimus ir įskaitymą negaliojančiais nuo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnį, todėl šioje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60.       Apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

61.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimus dėl sandorių negaliojimo dviem pagrindais (nustatytais CK 6.66 (actio Pauliana) straipsnyje ir CK 1.80 straipsnyje) bei restitucijos taikymo, iš kurių vienas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikslintas ieškinys bei ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 2/3, atitinkamai ieškovė turi teisę į 67 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovė – 33 proc. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmestas (dėl ieškovės teisės ginčyti sandorius), o dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovė galėjo teikti teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau pasirinko teikti apeliacinį skundą, taip didindama šalių patiriamas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, atsakovei bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą neatlyginti.

62.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 8986,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3720,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 12 248,00 Eur (2 904,00 Eur + 2 541,00 Eur + 1 694,00 Eur + 1 936,00 Eur + 3 146,00 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimą, išsprendžiant visų atsakovės civilinėje byloje pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą iš esmės, priteisiant 12 248,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir pašalinant motyvus dėl patirtų 3 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė byloje patyrė tik 3 146,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (tik pagal 2022 m. balandžio 27 d. teismui pateiktą prašymą). Šiuo atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs byloje sprendimą, iki galo neišsprendė atsakovės prašymo dėl visų jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl egzistavo teisinis pagrindas priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, teismui sprendžiant būtent dėl 12 248,00 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų atlygintinumo. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė nurodo, kad patyrė 5 808,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

64.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija; toliau – Rekomendacijos).

65.       Ieškovė pateikė duomenis dėl pirmosios instancijos teisme patirtų 8986,92 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 12 248,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Taigi, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš viena kitos, t. y. iš atsakovės ieškovei priteistina 6021,24 Eur (8986,92 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei – 4041,84 Eur (12 248,00 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

66.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10, 8.11 papunkčiais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už apeliacinio skundo parengimą, yra taikomas 1,7 koeficientas, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju didžiausia už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma sudarytų 2 940,83 Eur, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 248,87 Eur (iš viso 5189,70 Eur).

67.       Taigi, ieškovės prašoma priteisti 3720,60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą, todėl jas paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina 2492,80 Eur (3720,60 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

68.       Atsakovės prašomos priteisti 3388 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumą, todėl pagal Rekomendacijas didžiausią už apeliacinio skundo parengimą priteistiną 2 248,87 Eur sumą paskirsčius vadovaujantis pirmiau nurodyta proporcija, atsakovei iš ieškovės priteistina 742,12 Eur (2 248,87 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

69.       Kadangi bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovei priteisia 3730,80 Eur ((6021,24 Eur + 2492,80 Eur) – (4041,84 Eur + 742,12 Eur)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

70.       Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 484 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą yra atleista. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

71.       Byloje teismai patyrė 123,89 Eur (72,42 Eur + 51,47 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė pagal įstatymą yra atliesta nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovės priteistina 83,00 Eur (123,89 Eur x 67 proc.)  (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :        

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2020 m. gegužės 12 d. atsakovės UAB „Sileda“ atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 1 541,00 Eur sumai ir 2020 m. gegužės 12 d. atsakovės UAB „Sileda“ atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims: UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Autoplasta“, UAB „Oqema“, UAB „Telko Lietuva“, UAB „Wurth Lietuva“, MB „Marklita“, UAB „Plastelita“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sileda“ ieškovei bankrutuojančiai UAB „Baltic foil“ 21 498,38 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 38 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (21 498,38 Eur) už laikotarpį nuo bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo (2021 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pripažinti atsakovei UAB „Sileda“ teisę pareikšti 21 498,38 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 38 ct) kreditorinį reikalavimą bankrutavusiai UAB „Baltic foil“ iškeltoje bankroto byloje.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sileda“ ieškovei bankrutuojančiai UAB „Baltic foil“ 3730,80 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sileda“ valstybei 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas

                                                                                                                     Gintautas Koriaginas

                                                                                                                     Edvardas Paliokas