Administracinė byla Nr. A-959-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02375-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL, Ligoninė), po 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną jo LAVL praleistą dieną.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turi negalią, diagnozė – kairio klubo sąnario deformacija, koja sutrumpėjusi 4 cm, suplonėjusi 5 cm.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. buvo gydomas LAVL kamerų tipo palatoje Nr. 25, joje sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, joje buvo gydomi 8 asmenys, be to, pareiškėjas prašė, kad jam būtų suteikta galimybė naudotis „sėdimu“ tualetu, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nurodė, kad antrą kartą LAVL jis buvo gydytas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. kamerų tipo palatoje Nr. 27, joje gyveno tryse.
4. Pareiškėjas teigė, kad Kamera Nr. 27 neatitiko ploto reikalavimų, langai – nuo sovietinių laikų, su grotomis iš vidaus ir iš išorės, iš išorės įrengtas ir tinklelis, vasarą lauko temperatūra siekė 27 laipsnius šilumos, o langus galima buvo pradaryti tik 5 cm, todėl kameroje trūko oro, buvo karšta, svaigo galva. Pareiškėjo nuomone, dušai LAVL neatitiko higienos reikalavimų, jis kreipėsi į Ūkio skyrių, kad nėra dušo čiaupų, nuotekų vanduo kyla į viršų, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi. Pasak pareiškėjo, jis patyrė didelius nepatogumus, nerimą, stresą, didelę moralinę žalą.
5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (plotas – 21,25 kv. m, 4 lovos) ir nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 kv. m, 4 lovos). Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nerinko, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigojo, todėl pateikti kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma kamerose neturėjo galimybės. Paaiškino, kad Ligoninė neturi galimybės įtakoti besigydančiųjų skaičiaus, juos privalo laikyti pagal pacientų izoliavimo reikalavimus. Ligoninės gydomųjų skyrių palatos nuolat remontuojamos. Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi.
7. Atsakovas nurodė, kad Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karštą patalpoje, žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. LAVL kamerų tipo palatose bei palatose ant visų langų įrengtos apsauginės grotos. Pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinimui (atidarant ir uždarant langą), ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje, taip pat visose kamerų tipo palatose ir palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.
8. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas, visiškai neturi pagrindo.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d.
10. Teismas, remdamasis gydymo stacionare istorija Nr. 266-135, nustatė, kad pareiškėjas LAVL gydėsi nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. režiminio chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 25 dėl kairio klubo sąnario deformacijos. Remdamasis gydymo stacionare istorija Nr. 1216-599, teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL gydėsi ir nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. režiminio chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 27 dėl kairio klubo sąnario artrozės.
11. Remdamasis LAVL 2016 m. sausio 27 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-229, teismas nustatė, kad režiminio korpuso palatoje Nr. 27 buvo tvarkytos lubos, sienos ir grindys (senų dažų ir tinko grandymas, glaistymas, gruntavimas, dažymas), dažyti langas, durys ir radiatorius, pastatytas šviestuvas. Remdamasis LAVL 2016 m. kovo 9 d. pažyma apie kamerų / palatų plotą ir inventorių režiminiame korpuse Nr. BD-406, teismas nustatė, kad palatoje Nr. 25 (plotas – 21,25  kv. m) yra 4 lovos, 4 spintelės, 2 kėdės, stalas ir 2 pakabos, sanitarinis mazgas atskirtas; palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 kv. m) yra 4 lovos, 4 spintelės, 1 lentynėlė ir 1 pakaba, sanitarinis mazgas atskirtas.
12. Teismas, įvertinęs chirurgijos skyriaus palatų Nr. 25 bei Nr. 27 plotus bei jose esančių lovų skaičių ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktu, ginčo laikotarpiu, ploto pažeidimų, pareiškėjo atžvilgiu, nenustatė.
13. Dėl pareiškėjo skundo argumentų susijusių su LAVL netinkamomis higienos normomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d., Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase, be to Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-420 palatoje Nr. 25 nenustatė jokių higienos normos pažeidimų.
14. Tačiau, teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, nustatė, kad palatos Nr. 25 sanitarinis mazgas nebuvo pakankamai atskirtas, jis nebuvo sėdimas vandens klozetas, todėl teismas darė išvadą, kad sanitarinis mazgas palatoje Nr. 25 nebuvo tinkamai įrengtas.
15. Pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjas būdamas suimtasis buvo laikomas su nuteistaisiais, kad dušai neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas vertino kaip neįrodytus.
16. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas patalpoje, kurioje nebuvo tinkamai atskirtas sanitarinis mazgas, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mastą ir trukmę (nustatyto pažeidimo trukmė 7 paros), ir nenustatęs, kad byloje būtų objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį LAVL įvertino 40 Eur suma.

III.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas siekia, kad už kiekvieną LAVL praleistą dieną jam būtų kompensuojama po 100 Eur, viso 1 300 Eur.
18. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesutinka su teismo vertinimu, kad LAVL jis buvo laikomas užtikrinant jam tinkamą kameroje plotą. Pareiškėjo nuomone LAVL privalo fiksuoti kiek asmenų, konkrečiose kamerose yra gydomi. Pareiškėjas tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 25, kartu su juo buvo laikomi 8 žmonės, todėl  tuo laikotarpiu pareiškėjui teko apytiksliai 2,65 kv. m kameros plotas. Pareiškėjas tokį plotą vertina kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipnsio pažeidimą. Akcentuoja, kad vertinant pareiškėjui kameroje tekusį plotą, reikia atsižvelgti, kad į jį nėra įskaičiuojami baldai ir sanitarinis mazgas.
19. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką, jeigu atsakovas negali paneigti įrodymais pareiškėjo nurodytų skundo aplinkybių, jos vertinamos jo naudai. Todėl, pareiškėjas mano, kad teismas šiuo atveju turėtų vadovautis, jo skunde nurodytomis aplinkybėmis vertindamas jam tekusį plotą kameroje.
20. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas turėtų atsižvelgi, kad jis netinkamomis sąlygomis kamerose buvo laikomas 24 valandas per parą ir daugiau nei 2 savaites.
21. Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą išsamiai pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėją laikant netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime jam tekusio kameroje ploto vertinimu. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 25, kartu su juo buvo laikomi 8 žmonės, todėl tuo laikotarpiu pareiškėjui teko apytiksliai 2,65 kv. m., ką jis vertina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus. Jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07)).
28. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). 
30. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis ir pareiškėjo išreikštą poziciją dėl jo gydymo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 25, nustatė, kad pareiškėjas skunde tvirtino, jog laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 vienu metu gydėsi 8 asmenys, o laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 gydėsi 3 asmenys. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad duomenų kiek konkrečioje palatoje yra gydoma asmenų nekaupia, todėl nurodyti, kiek asmenų kartu su pareiškėju gydėsi ginčo palatose negali. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas LAVL buvo gydytas nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (plotas – 21,25 kv. m, 4 lovos) ir nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 kv. m, 4 lovos).
31. Įvertinusi byloje susiklosčiusią situacija, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad neįrodytų aplinkybių visuma, šiuo atveju yra vertintina pareiškėjo naudai, taip pat sutinka, kad atsakovas, šiuo atveju, nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, priešingai, į bylą pateikė kamerų nuotraukas iš kurių matyti, kad jose buvo įrengta 3-5 dviaukštės lovos, kas suponuoja, kad ginčo kamerose galėjo gyventi daugiau nei 4 asmenys (b. l. 21, 24,31-32). Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija, vertindama ar buvo pažeista pareiškėjo teisė į 5,1 kv. m plotą, vadovaujasi pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis ir pripažįsta, kad pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. gydantis kameroje Nr. 25, teko 2,66 kv. m ploto, kas, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra laikytina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. jis buvo gydomas chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 su dar dvejais asmenimis ir nustačiusi, kad jam tuo metu teko 7,08 kv. m kameros ploto, konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į kameros 5,1 kv. m plotą, kameroje Nr. 27, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d., jam buvo užtikrinta.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas vertindamas pareiškėjui kameroje tenkantį plotą, turėjo įvertinti tai, kad jos buvo užstatytos baldais, jose buvo įrengtas ir sanitarinis mažas.
34. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 25, teko itin mažas plotas, sutinka, kad dėl kamerose buvusių baldų ir įrengto sanitarinio mazgo jam tekęs plotas buvo dar mažesnis, jis neturėjo pakankamai vietos, kurioje galėtų laisvai judėti.
35. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį turi vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo įkainiais, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimų, o pats Europos Žmogaus Teisių Teismas suteikia nacionalinėms valstybėms nuožiūros laisvę nustatyti, kokių priemonių ketinama imtis norint užtikrinti efektyvų naudojimąsi konkrečia teise ar laisve ir tai lemia, be kita ko, nacionalinės teisės vertinimą ir taikymą. Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą.
36. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Be to, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą.
37. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 40 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nėra tinkama satisfakcija, padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.
39. Pareiškėjui apeliacinės instancijos teisme ginčijant pirmosios instancijos teismo jam tekusio kameroje ploto vertinimą, spręstina, kad šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 175 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
40. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 1 300 Eur (po 100 Eur už kiekvieną dieną) neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.
41. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nustatytus pažeidimus, jų pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo pobūdžio ir dydžio nustatymo aplinkybes, taip pat neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteisiamą panašiose bylose, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 40 Eur, nėra adekvatus padarytiems pažeidimams ir patirtai žalai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjui iš atsakovo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinant iki 175 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjo A. Ž. naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 175 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Irmantas Jarukaitis

              Ramutė Ruškytė

              Skirgailė Žalimienė