Civilinė byla Nr. 2A–51/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.8; 44.2; 52.3; 73.2.6; 121.18

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),  

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arturui Kalyčiui,

atsakovo atstovui advokatui Vladui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė If P&C Insurance AS) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Įrengimas“ dėl nuostolių atlyginimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lūšna“, uždaroji akcinė bendrovė „Veiza“ (buvę pavadinimai – uždaroji akcinė bendrovė „Čilija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Čili Bistro“), uždaroji akcinė bendrovė „Varia ir partneriai“ komanditinė ūkinė bendrija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl rangovo bei atlygintinų paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialinės teisės normų bei įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „If draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Įrengimas“ 121 090 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Čilija“ 2006 m. spalio 30 d. sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdrausta draudėjo UAB „Čilija“ civilinė atsakomybė vykdant viešojo maitinimo veiklą. 2007 m. kovo 29 d. kilo gaisras patalpose, kurias UAB „Čilija“ valdė subnuomos pagrindais pagal 2003 m. gegužės 2 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Varia ir partneriai“ KŪB pasirašytą nuomos sutartį; pastaroji patalpas nuomojo iš trečiojo asmens UAB „Lūšna“ pagal 2000 m. gruodžio 28 d. terminuotą nuomos sutartį. Ieškovas šį įvykį pripažino draudiminiu, todėl, remdamasis turto vertintojo UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 07-I-074, 2007 m. spalio 9 d. išmokėjo UAB „Lūšna“ 116 960 Lt. Ieškovas dėl UAB „Krivita“ suteiktų paslaugų patyrė 4 130 Lt išlaidų, kurios taip pat laikytinos nuostoliais. Taigi, ieškovas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos (iš viso 121 090 Lt nuostolių) padarymo asmenį – atsakovą UAB „Įrengimas“. Ieškovas pažymėjo, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, kad kilusio gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus elektros variklyje. Pagal 2004 m. sausio 19 d. tarp UAB „Čilija“ ir UAB „Įrengimas“ sudarytą Statybos rangos sutartį, vėdinimo, oro, kondicionavimo, dūmų šalinimo automatikos sistemas ginčo patalpose įrengė UAB „Įrengimas“. Atsakovas netinkamai įvykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, nepasiekė statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 numatytų rodiklių, t.y. jog vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga veiktų patikimai, nekeltų gaisro ar sprogimo kilimo ir plitimo, be to, rangos sutartimi atsakovo suteiktos garantijos gaisro patalpose gaisro kilimo dieną nebuvo pasibaigusios. Atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamo sistemų naudojimo. Be to, atsakovas vykdė rangos sutartimi patalpose įrengtų sistemų nuolatinę priežiūrą (aptarnavimą), todėl atsakovo atsakomybė kildinama ir iš atlygintinų paslaugų teikimo santykių.

Atsakovas UAB „Įrengimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nenustatė gaisro priežasties, o tik pateikė prielaidą. Kadangi atsakovas ir UAB „Čilija“ 2004 m. sausio 19 d. sutartimi susitarė dėl santechnikos montavimo darbų, kurie nesusiję su pastato statymu ar griovimu, ši sutartis yra rangos sutartis, todėl ieškovas nepagrįstai remiasi normomis, reglamentuojančiomis statybos rangą. Be to, varikliui buvo suteikta 2 metų garantija, kuri gaisro kilimo dieną jau buvo pasibaigusi. Atsakovas neatsako ir kaip paslaugų teikėjas, nes pagal 2005 m. kovo 22 d. su UAB „Čilija“ sudarytą aptarnavimo sutartį, atsakovas nebuvo įsipareigojęs teikti dūmtraukio nuo griliaus priežiūros paslaugas, o būtent dūmtraukyje ir buvo įmontuotas elektros variklis. Gaisras kilo dėl to, kad UAB „Čilija“ netinkamai eksploatavo dūmtraukį, ką patvirtina faktas, jog 2008 m. sausio 4 d. UAB „Čilija“ neleido antstoliui G. P. konstatuoti faktinių aplinkybių bei UAB „Lūšna“ 2007 m. gegužės 8 d. pretenzijoje nurodyta galima gaisro kilimo priežastis – vėdinimo sistemos netinkamas eksploatavimas. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, nes žala, padaryta dėl dūmų ir suodžių, nepatenka į draudimo objekto apimtį (Draudimo taisyklių bendrosios dalies 8.16 p.), o dalis sugadintų patalpų net nebuvo valdomos UAB „Čilija“.

Trečiasis asmuo UAB „Čilija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas pagal rangos sutartį pats atliko visus darbus bei pats nupirko visas darbams naudotas medžiagas, įskaitant ir ventiliatorių, kuris yra labiausiai tikėtina gaisro priežastis. Be to, atsakovas 2007 m. kovo mėn. atliko ventiliatoriaus variklio remonto darbus.

Trečiasis asmuo UAB „Varia ir partneriai“ KŪB pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Čilija“ 2004 m. sausio 19 d. sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis. Ieškovo reikalavimo teisė grindžiama sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, todėl reikia nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismas taikė atsakovui CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nurodė, kad atsakovo, kurio verslas yra statybos darbų atlikimas bei techninio aptarnavimo ir serviso teikimo paslaugos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Teismas, remdamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus elektros variklyje, nesant byloje kitų įrodymų, įrodančių atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio buvimą, konstatavo, jog ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė (CPK 178 str.). Teismas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad turi būti taikomas 5 metų garantinis terminas. Nurodė, jog pagal Systemair 2004 m. vasario 18 d. garantinį raštą ventiliatoriaus varikliui garantija yra 24 mėn. nuo įsigijimo datos. Tačiau pagal Systemair 2007 m. rugsėjo 6 d. pranešimą ventiliatoriui garantija iš viso nesuteikta, nes įrengimo montavimas objekte neatitinka bendrųjų tokio tipo įrenginių montavimo principų, kadangi virš viryklės esančiame gaubte nesumontuoti riebaliniai filtrai. Taip pat teismas nurodė, kad vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutartyje nėra numatyta dūmtraukio nuo grilio priežiūra, o elektros variklis ir buvo dūmtraukio sudedamoji dalis, todėl sprendė, kad atsakovas pagal aptarnavimo sutartį patalpose, kuriose kilo gaisras, neturėjo pareigos vykdyti nei elektros variklio, nei dūmtraukio priežiūros. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, todėl neturi į atsakovą reikalavimo teisės pagal CK 6.1015 str. 1 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, apeliacinės ir kasacinės instancijos nutarčių esmė

Ieškovas UAB „If draudimas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais motyvais:

1.      Teismas netinkamai taikė CK 6.684 straipsnio 1 dalyje, 6.695 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas normas. Ieškinio pagrindą inter alia sudaro faktinės aplinkybės, susijusios su netinkamai atliktais specialiaisiais statybos darbais – oro ir vėdinimo kondicionavimo sistemų įrengimu pagal rangos sutartį. Todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinas ir statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005. Byloje nepaneigus fakto, kad gaisras kilo atsakovo įrengtame oro ir vėdinimo kondicionavimo sistemos įrenginyje, darytina išvada, kad atsakovo įrengti oro ir vėdinimo kondicionavimo sistemų elementai nebuvo sandarūs, patikimi, tinkamai išdėstyti, nes būtent ši sistema buvo gaisro židinys, t. y. oro ir vėdinimo kondicionavimo sistema įrengta ne pagal normatyvinius statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir rangos sutartį.

2.      Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo rangos sutartimi suteiktą 5 metų garantinį terminą atsakovo atliktiems įrengimo darbams. Netinkamai įvertino AB „Systemair“ pranešimą, kuris neįrodo, kad jame minimos aplinkybės sietinos su ginčo byla, šis pranešimas surašytas praėjus beveik pusmečiui po gaisro, neaišku, ar kalbama būtent apie ventiliatoriaus elektros variklį, įrengtą gaisro patalpose, nes šiame pranešime nurodyta tik šios įrangos rūšis ir sąskaitos faktūros numeris. Tai nepatvirtina, kad būtent šį ventiliatoriaus elektros variklį atsakovas įrengė gaisro patalpose.

3.      Teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, neišaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal aptarnavimo sutartį patalpose, kuriose kilo gaisras, neturėjo pareigos vykdyti nei elektros variklio, nei dūmtraukio priežiūros. Pagal aptarnavimo sutartį atsakovui buvo pavesta prižiūrėti visą vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimą, pagal atsakovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atsakovui buvo mokamas atlygis už visą vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimą.

4.      Atsakovas yra profesionali statybos įmonė, turinti kvalifikaciją patvirtinantį atestatą vėdinimo ir oro kondicionavimo statybos darbų srityje. Aptarnavimo sutartimi atsakovui pavedus prižiūrėti rangos sutarties pagrindu įrengtas sistemas bei kas mėnesį mokant 650 Lt dydžio aptarnavimo mokestį, paslaugos gavėjas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog atsakovas užtikrins gaisro patalpose esančios įrangos kokybę, taip pat, kad atsakovo darbai ir įrenginiai ne tik atitiks teisės norminių aktų rodiklius, bet ir teikiamos atsakovo įrangos priežiūros paslaugos garantuos šių rodiklių pasiekimą. Teismas į minėtas aplinkybes visai neatsižvelgė.

5.      Teismas pažeidė rungimosi principą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos ir tai turėjo esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Paneigti duomenis, jog gaisras kilo ne dėl atsakovo netinkamai vykdytų prievolių, turėjo atsakovas, ko jis nepadarė.

6.      Teismas netinkami išsprendė atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, todėl pažeidė CK 6.245 straipsnio 3 dalies, 6.246 - 6.247 straipsnių, 6.256 straipsnio 2 dalies normas. Atsakovo neteisėti veiksmai – tai pagal rangos sutartį atlikti darbai, nesilaikant normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, bei netinkamai teikiamos atsakovo šios įrangos priežiūros paslaugos. Byloje nepaneigta Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus variklyje, t. y. nepaneigtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusio gaisro padarytos žalos priežastinis ryšys.

            Trečiasis asmuo UAB ,,Čilija“ pateikė prisidėjimą prie ieškovo UAB ,,If draudimas“ apeliacinio skundo ir prašė jį patenkinti.

Atsakovas UAB „Įrengimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad nors tarp atsakovo ir UAB „Čilija“ sudaryta sutartis pavadinime įvardinta kaip „statybos rangos sutartis“, tačiau pagal savo prigimtį ir esmę ji yra paprasta rangos sutartis. Atsakovas suteikė 5 metų garantiją montavimo darbams, paslėptiems darbams – 10 metų, įrangai ir įrengimams – pagal gamintojų reikalavimus. Garantija įrangai ir įrenginiams (ventiliatoriaus varikliui) gaisro kilimo metu jau buvo pasibaigusi. Tai patvirtina ir UAB „Systemair“ garantinis raštas, kuris buvo pateiktas ir UAB „Čilija“. Taigi ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.681 – 6.699 straipsnių nuostatomis. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovas buvo įsipareigojęs prižiūrėti dūmtraukį. Aptarnavimo sutarties priede yra išvardinti objektai, kuriuose techninis aptarnavimas ir servisas bus atliekamas, tačiau nėra numatyta dūmtraukio nuo grilio priežiūra. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad gaisro priežastis yra elektros variklis. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašte išreikšta nuomonė negali būti laikoma įrodymu CPK 177, 197 straipsnių prasme. Be to, ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes jis nepagrįstai išmokėjo draudiminę išmoką. Žala atsirado dėl paties trečiojo asmens UAB „Čilija“ kaltės, nes jis netinkamai eksploatavo dūmtraukį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo ne gedimas ventiliatoriaus variklyje, o netinkama grilio dūmtraukio eksploatacija - nebuvo įrengtas riebalų gaudytuvas, todėl pašalinėms degioms medžiagoms (karštiems riebaliniams garams) patekus ant ventiliatoriaus variklio galėjo kilti gaisras. Pagal atsakovo ir UAB ,,Čilija“ sudarytą statybos rangos sutartį atsakovas nebuvo įsipareigojęs įrengti riebalų gaudytuvą, todėl nėra atsakingas už gaisro padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija nurodė, kad, net ir pripažinus, jog gaisro priežastis buvo ventiliatoriaus variklio gedimas, atsakovui nekiltų atsakomybė, nes šiam varikliui taikytinas dvejų metų garantinis terminas gaisro dieną buvo pasibaigęs. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog gaisro priežastis buvo atsakovo neteisėti veiksmai vykdant statybos rangos sutartį, todėl nėra sutartinei atsakomybei pagal statybos rangos sutartį taikyti būtinų sąlygų. Vėdinimo sistemos ir kondicionavimo sistemų techninio aptarnavimo sutarties pagrindu reiškiamus ieškovo reikalavimus teisėjų kolegija atmetė konstatavusi, kad neįrodyta, jog atsakovas buvo įsipareigojęs vykdyti dūmtraukio priežiūrą ir šį įsipareigojimą vykdė netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai neįvertino ginčo statybos rangos sutarties dalyko, kokybės reikalavimų, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo atitikti statybos rangos darbų rezultatas, nevertino, ar gaisro kilimas vėdinimo sistemoje reiškia statybos objekto defektą. Teismai pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes ginčuose dėl statybos rangos darbų trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, užsakovas privalo įrodyti tik defekto egzistavimą. Apeliacinės instancijos išvada, jog gaisro kilimo priežastis tai, kad grilio dūmtraukyje nebuvo įrengtas riebalų gaudytuvas, nepagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais. Teismas nenurodė normatyvinių dokumentų, kuriais remdamasis pripažino, kad riebalų gaudytuvo įrengimas dūmtraukyje būtinas. Teismas nemotyvavo, kokie objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina, kad labiau tikėtina gaisro priežastis yra ne ventiliatoriaus variklio gedimas, kaip tyrimo išvadoje nurodė priešgaisrinės apsaugos specialistas, o karštų riebalinių garų nuo pirmame aukšte esančio grilio patekimas ant ventiliatoriaus variklio. Teismai tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių teisės normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už statybos objekto kokybę, kontekste. Nustačius faktines gaisro kilimo priežastis, jos turi būti vertinamos pagal CK 6.684 straipsnio normas, reglamentuojančias rangovo pareigą laikytis statybos normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, bei CK 6.695 ir CK 6.697 straipsnio normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už statybos objekto kokybę. Teismai tinkamai neišaiškinę šalių sudarytos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutarties turinio, padarė nepagrįstą išvadą, jog grilio dūmtraukio techninė priežiūra atlygintinų paslaugų sutartyje nebuvo numatyta. Vėdinimo sistemos priežiūra negali apsiriboti atskirų įrenginių techninių aptarnavimu, todėl teismų konstatuota aplinkybė, kad gaisras kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, nepakankama atsakovo atsakomybei pagal aptarnavimo sutartį paneigti. Būtina nustatyti, ar dūmtraukis yra vėdinimo sistemos dalis, ar vėdinimo sistema be riebalų filtro grilio dūmtraukyje atitiko saugumo nuo gaisro reikalavimus ir galėjo būti eksploatuojama bei kam tenka atsakomybė už netinkamos vėdinimo sistemos eksploatavimą. Be to, byloje tinkamai nenustatyta, kad gaisro kilimo priežastis buvo būtent netinkamas dūmtraukio įrengimas ar eksploatavimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip statybos darbų rangovo (CK 6.644 str. – 6.671 str. ir CK 6.681 str. – 6.699 str.) bei atlygintų paslaugų teikėjo (CK 6.716 str. – 6.724 str., 6.644 - 6.671 str.) sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi konstatavo, kad šioje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo kaip rangovo civilinės atsakomybės taikymo, svarbu nustatyti statybos rangos sutarties dalyką, kokybės reikalavimus, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turi atitikti statybos objektas, taikytinus garantinius darbų kokybės terminus, statybos objekto defekto faktą, aplinkybes, šalinančias rangovo atsakomybę.

Iš 2004 m. sausio 19 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Čilija“ pasirašytos Statybos rangos sutarties Nr. 04-01/1-51/04 (toliau – Statybos rangos sutartis) 1.1 ir 2.1.1 – 2.1.3 punktų bei 2004 m. vasario 26 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie sutarties 2.1.1 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo atlikti pastate, esančiame Vokiečių g. 8, Vilniuje, vidaus santechnikos (vėdinimo, nuotekų, kondicionavimo ir dūmų šalinimo automatikos) montavimo darbus pagal projektuotojo parengtą projektą savo medžiagomis ir darbo priemonėmis, o trečiasis asmuo UAB „Čilija“ įsipareigojo šiuos atliktus darbus priimti bei už juos sumokėti (b.l. 93 - 97, 104, t. 1). Iš minėtų sutarties sąlygų matyti, kad šios konkrečios Statybos rangos sutarties dalykas yra vidaus santechnikos sistemos kaip daikto montavimo darbai, o ne vidaus santechnikos kaip daikto pagaminimo ir montavimo darbai. Tuo tarpu pačios vidaus santechnikos sistemos dalys, detalės bei atskiros konstrukcijos buvo panaudotos kaip medžiagos ir įrenginiai, reikalingi montavimo darbams atlikti. Pagal minėtą Statybos rangos sutarties 1.1 punktą būtent atsakovas buvo atsakingas už montavimo darbams atlikti reikalingų medžiagų, įrengimų bei darbo priemonių, įskaitant ir pačios vidaus santechnikos dalių, detalių bei konstrukcijų, parūpinimą ir parinkimą. Todėl vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 5 dalimi, už panaudotų medžiagų (įskaitant vėdinimo sistemos detalių) kokybę rangovas (atsakovas) atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovo atliktiems montavimo darbams (statybos objektui) yra taikomi CK 6.698 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti statybos rangos darbų garantiniai terminai (kurie pakartotinai įtvirtinti ir Statybos rangos sutarties 5.1 p.), tai yra atliktiems santechnikos montavimo darbams – 5 metų, paslėptiems darbams (vamzdynams) – 10 metų garantiniai terminai. Tuo tarpu pačioms medžiagoms ir įrenginiams, panaudotiems atliekant montavimo darbus, yra taikomi jų gamintojo (pardavėjo) nustatyti garantiniai terminai (CK 6.335 str. 1 d.). Vadinasi, ventiliatoriui, dėl kurio variklio gedimo, ieškovo teigimu, 2007 m. kovo 29 d. patalpose, esančiose Vokiečių g. 8, Vilniuje, kilo gaisras, kaip vienam iš įrenginių, panaudotų atliekant montavimo darbus, taikomas Statybos rangos sutartyje nurodytas 2 metų garantinis terminas, kuris buvo nurodytas ir ventiliatoriaus pardavėjo (gamintojo) UAB „Systemair“ 2004 m. vasario 18 d. išduotame garantiniame rašte (b.l. 163, t. 1). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad ventiliatoriaus variklio kaip įrenginio gedimui taikomas specialus gamintojo nustatytas garantinis terminas. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo argumentai, kuriais jis įrodinėja, kad ventiliatoriaus variklis bei pats ventiliatorius yra statybos objekto (montavimo darbų rezultato) sudedamoji dalis, todėl jam taikomas 5 metų garantinis terminas, atmetami kaip nepagrįsti.

Iš nustatytų aplinkybių seka, kad 2007 m. kovo 29 d. kilus gaisrui patalpose, esančiose Vokiečių g. 8, Vilniuje, atsakovo atsakomybė už įrenginių (įskaitant ventiliatorių ir jo variklį), panaudotų atliekant montavimo darbus, kokybės trūkumus jau buvo pasibaigusi, suėjus Statybos rangos sutartyje numatytam įrenginių 2 metų garantiniam terminui. Tuo tarpu montavimo darbams Statybos rangos sutartyje nustatytas garantinis terminas dar nebuvo pasibaigęs. Rangovo atsakomybė už statybos objekto defektus garantiniu laikotarpiu įtvirtinta CK 6.697 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba kitokių kaltų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad šios materialinės teisės normos suformuoja specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą, tai yra užsakovas įgyja pareigą įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

Šiuo atveju ieškovas teigia, kad atsakovo atliktų montavimo darbų defektas pasireiškė ventiliatoriaus, kurį įmontavo atsakovas, elektros varikliuko gedimu. Šią savo prielaidą ieškovas iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus m. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 2 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), kuriame buvo nurodyta: „[...] gaisro židinio zona yra ventiliatorinėje patalpoje prie ventiliatoriaus varikliuko. Tyčinio padegimo požymių nenustatyta, labiausiai tikėtina gaisro priežastis, gedimas ventiliatoriaus varikliuke“. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame Nutarime nebuvo konstatuotas nei vienas faktas, o tik pateiktos dvi prielaidos, tai yra iš gaisro židinio zonos nuspręsta, kad galimai įvyko ventiliatoriaus varikliuko gedimas ir nurodyta, kad galimai įvykęs ventiliatoriaus varikliuko gedimas buvo labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis. Nutarime nekonkretizuojama, ar šis galimai įvykęs varikliuko gedimas įvyko dėl paties įrenginio, kurio garantinis terminas jau buvo pasibaigęs, vidinio defekto, ar dėl netinkamo išorinio mechaninio poveikio, kurį sukėlė montavimo darbų defektas, arba kitoks išorinis fizikinis ar cheminis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nustatyta, jog Statybos rangos sutarties dalyku (statybos objektu) buvo ne paties ventiliatoriaus pagaminimas, o tik jo įmontavimas, ieškovas privalėjo įrodyti, kad Nutarime minimas galimai įvykęs ventiliatoriaus varikliuko gedimas yra būtent atsakovo netinkamai atliktų montavimų darbų rezultato (statybos objekto) defektas, o ne atliekant montavimo darbus panaudoto įrenginio – ventiliatoriaus varikliuko – gamybos defektas (CK 6.697 str.1 ir 3 d.). Todėl ieškovo argumentai, kad vien Nutarime nurodyta išvada apie galimą ventiliatoriaus varikliuko gedimą pati savaime įrodo atsakovo montavimo darbų defekto faktą atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis CK 6.684 straipsnio 1 – 2 dalimis bei 6.695 straipsnio 1 dalimi atsakovo pagal Statybos rangos sutartį atlikti montavimo darbai privalo atitikti ne tik sutartyje nurodytus konkrečius rodiklius, bet ir normatyviniuose statybos dokumentuose keliamus tokiems statybos darbams kokybės reikalavimus. Ši įstatyminė nuostata buvo atkartota Statybos rangos sutarties 5.1 punkte, pagal kurį atsakovas įsipareigojo darbus atlikti nenusižengiant projekto, STR, kitų normų ir taisyklių bei techninių specifikacijų reikalavimams (b.l. 94, t. 1). Šiuo atveju ieškovas, įrodinėdamas atsakovo montavimo darbų defektą, teigė, kad atsakovo atlikti darbai neatitiko normatyviniame statybos dokumente STR 2.09.02:2005 nustatytų reikalavimų, įtvirtintų 29, 30, 32, 37, 38, 40 ir 41 punktuose. Visų pirma pažymėtina, kad Statybos rangos sutarties sudarymo bei vykdymo metu (2004 metais) galiojo STR 2.09.02:1998. Antra, ieškovas deklaratyviai išvardinęs eilę STR 2.09.02:2005 nustatytų reikalavimų pažeidimų, nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovas šiuos pažeidimus realiai buvo padaręs, atlikdamas montavimo darbus, o tuo labiau, kad šie pažeidimai pasireiškė galimai įvykusio ventiliatoriaus varikliuko gedimu, kuris buvo tikėtina gaisro priežastis. Priešingai, ieškovo teiginius apie netinkamai atliktus atsakovo montavimo darbus paneigia byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2004 m. kovo 23 d. Restorano patalpų, esančių Vokiečių g. 8, Vilniuje, pripažinimo tinkamomis naudoti po atlikto kapitalinio remonto aktas (b.l. 6-7, t. 2). Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto Stasio Kraujalio 2010 m. gruodžio 9 d. Ekspertizės akto Nr. 11-1961 (10) (toliau – Ekspertizės aktas) 1 .1 -1.2 išvadose nurodyta, kad dėl duomenų stokos nei tiesioginės gaisro priežasties, nei gaisro židinio vietos nustatyti neįmanoma (b.l. 99, t. 3). Šiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tikėtina, jog degimo procese dalyvavo dar kažkokios nenurodytos medžiagos ir daiktai (b.l. 95). Iš minėtų ekspertizės akto išvadų seka, kad ieškovas į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurių visetas patvirtintų Nutarime išdėstytas prielaidas – galimą ventiliatoriaus varikliuko gedimą ir galimą ventiliatoriaus varikliuko gedimą kaip labiausiai tikėtiną gaisro priežastį (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė ir draudiminio įvykio tyrimo medžiagos bei akto, kuriuo patalpose įvykęs gaisras buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Nesant minėtų dokumentų, lieka iki galo neaiški ir paties ieškovo pozicija dėl tikrosios gaisro kilimo priežasties. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi tai, kad pagal trečiojo asmens UAB „Čilija“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo polisą Serija BC Nr. 003066, draudimo suma už vieną draudiminį įvykį, esant trečiojo asmens UAB „Čilija“ atsakomybei dėl žalos turtui, buvo apribota maksimalia 50 000 Lt suma (b.l. 10, t. 1), kai tuo tarpu iš atsakovo reikalaujama priteisti 116 960 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl draudimo išmokos už sugadintą turtą sumokėjimo. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Draudiminės apsaugos sąlygoje Nr. 201 „Civilinės atsakomybės, kylančios dėl draudėjo vykdomos veiklos, draudimas“ 2.1 punkte nurodyta, kad į draudėjo veiklos atsakomybę nepatenka atsakomybė dėl turto sunaikinimo (b.l. 20, t. 1). Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių bendrosios dalies 5.3 punkte draudėjo veikla apibrėžiama kaip draudėjo veikla, pažymėta prašyme ir draudimo liudijime bei draudėjo darbuotojų veikla, jiems einant savo darbines (tarnybines) pareigas. Taigi, iš ieškovo pateiktų dokumentų, susijusių su UAB „Čilija“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimu bei draudiminiu įvykiu kiekio, teisėjų kolegija negali nustatyti aiškios draudimo sutarties šalių valios, kvalifikuojant draudiminio įvykio rūšį bei gaisro kilimo priežastis. Šią išvadą sustiprina trečiojo asmens UAB „Čilija“ elgesys, kuomet 2008 m. sausio 4 d. jis neįsileido į patalpas, esančias Vokiečių g. 8, Vilniuje, antstolio G. P., kuris buvo atvykęs su tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą – užfiksuoti grilio dūmtraukio vaizdo (b.l. 164). Taip pat šią išvadą patvirtina trečiojo asmens UAB „Lūšna“ 2007 m. gegužės 8 d. Pretenzijoje nurodytos galimo gaisro kilimo priežastys – vėdinimo sistemos netinkamas eksploatavimas arba dalies įrengimų gedimas (b.l. 42, t. 1).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visų byloje pateiktų įrodymų visetą atsakovo kaip rangovo civilinės atsakomybės klausimu, taip pat įvertinusi šių įrodymų tarpusavio ryšį bei vadovaudamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 176-185 str.), bet ir remdamasi logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad Nutarime nurodytas galimas ventiliatoriaus variklio gedimas yra atsakovo netinkamai atliktų montavimo darbų, dėl kurių atlikimo buvo sutarta Statybos rangos sutartyje, defektas. Atitinkamai iš to seka, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo kaip rangovo neteisėtų veiksmų ir tikėtinos gaisro kilimo priežasties – galimo ventiliatoriaus variklio gedimo, todėl atsakovui kaip rangovui nekyla sutartinė civilinė atsakomybė dėl galimo ventiliatoriaus variklio gedimo (CK 6.245 str. 2 d., 6.246 str., 6.247 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo argumentai, kuriais jis įrodinėja atsakovo montavimo darbų defekto faktą bei atitinkamai montavimo darbų defektą kaip gaisro kilimo priežastį atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovo kaip atlygintinų paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi konstatavo, kad svarbu nustatyti, ką atsakovas kaip paslaugų teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju spręstina, ar dūmtraukis yra vėdinimo sistemos dalis, ar vėdinimo sistema be riebalų filtro grilio dūmtraukyje atitiko saugumo nuo gaisro reikalavimus ir galėjo būti eksploatuojama, taip pat kam tokiu atveju tenka atsakomybė už netinkamos vėdinimo sistemos eksploatavimą.

Šioje byloje paskyrus ekspertizę, Ekspertizės akte buvo nurodyta, jog eksploatuojant grilį susidarančių teršalų šalinimo įrenginys susideda iš viršum grilio sumontuoto vietinio siurbtuvo, siurbiančiojo ventiliatoriaus ir ortakių sistemos (b.l. 91, t. 3). Taip pat nustatyta, kad šį teršalų šalinimo įrenginį ginčo šalys vadina „dūmtraukiu“, kas neatitinka klasikinės dūmtraukio sąvokos. Šiame Ekspertizės akte pateiktos ir oro kondicionavimo bei vėdinimo sąvokos (b.l. 89-91, t. 3), iš kurių matyti, kad grilio teršalų šalinimo įrenginys – šioje byloje vadinamas „dūmtraukiu“, patalpų oro kondicionavimą atliekantys įrenginiai bei patalpų oro vėdinimą atliekantys įrenginiai nesudaro vientisos konstrukcinės sistemos, kurios tam tikros dalys sutampa ar viena kitą papildo. Vadinasi, esant atskiroms grilio teršalų šalinimo, oro vėdinimo bei kondicionavimo įrenginių sistemoms, dėl kiekvienos iš šių sistemų techninio aptarnavimo paslaugų teikimo šalys turėjo atskirai susitarti.

Iš atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Čilija“ 2005 m. kovo 22 d. sudarytos Vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutarties Nr. 2 (toliau – Aptarnavimo sutartis) 1.1 bei 2.3 punkte įtvirtintų sutarties sąlygų, apibrėžiančių sutarties dalyką, matyti, kad šalys laikė, jog sąvoka „vėdinimo įranga“ apima ir tokias sąvokas kaip „kondicionavimo sistema“, „karšto vandens tiekimo sistema“ bei „vandentiekio ir kanalizacijos sistema“ (b.l. 107 109, t. 1). Taip pat iš Aptarnavimo sutarties 1.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas atliks techninio aptarnavimo ir serviso darbus tik tai įrangai (jos daliai), kuri konkrečiai įvardinta Aptarnavimo sutarties Priede Nr. 1. Aptarnavimo sutarties Priede Nr. 1 sutarties šalys įvardino 6 patalpas, kuriose esančios įrangos priežiūros darbus atsakovas privalės atlikti (b.l. 110, t. 1). Taip pat sutarties šalys detaliai įvardino, kokios konkrečiai įrangos ar jos dalių, esančių minėtose patalpose, priežiūros darbus atsakovas privalės atlikti. Iš Aptarnavimo sutarties Priedo Nr. 1 matyti, kad šalys susitarė, jog 2 patalpose atsakovas atliks tik kondicionavimo sistemos techninės priežiūros darbus, 3 patalpose (įskaitant ir patalpas, esančias Vokiečių g. 8, Vilnius), atsakovas atliks vėdinimo, kondicionavimo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūros darbus, o 1 patalpoje atsakovas atliks dūmtraukio nuo griliaus, vėdinimo, kondicionavimo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūrą. Taigi, atsižvelgiant į eksperto nustatytą aplinkybę, kad vėdinimo, kondicionavimo ir virš griliaus susidarančių teršalų šalinimo įrenginių sistemos yra atskiros ir nesusijusios bei įvertinus aptarnavimo sutarties sąlygas, pagal kurias šalys detalizavo konkrečius techninius įrenginius, kuriuos turi profilaktiškai tikrinti atsakovas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs teikti virš griliaus susidarančių teršalų įrenginio – kurį ginčo šalys vadina „dūmtraukiu“, įrengto patalpose, esančiose Vokiečių g. 8, Vilniuje, techninės priežiūros darbų. Pastarąją išvadą patvirtina ir Aptarnavimo sutarties šalių elgesys, vykdant šią sutartį. Kaip matyti iš 2007 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių atsakovo atliktų darbų aktų (b.l. 114, 117, 120, t. 1), atsakovas kiekvienoje iš 6 patalpų esančios įrangos atliekamų darbų kainą įvertindavo atskiru dydžiu. Tose patalpose esančios įrangos, į kurią įėjo ir dūmtraukio įranga, priežiūros darbai buvo įvertinti didžiausia kaina – 200 Lt, o kitose patalpose atliekamų įrangos priežiūros darbų kaina buvo įvertina 150 Lt ir 50 Lt. Be to, 2007 m. kovo mėnesį atsakovas atliko patalpose, esančiose Vokiečių g. 8, Vilniuje, siurblio prijungimo ir variklio remonto darbus, už kuriuos ieškovas sumokėjo pagal atskirą PVM sąskaitą-faktūrą ir nelaikė, jog už šių darbų atlikimą jau buvo sumokėta kaip už darbus, atliktus pagal Aptarnavimo sutartį (b.l. 179-181, t. 1). Tuo tarpu atsakovas, detalizuodamas atliktų darbų kainas, nurodė, kad vadovaujasi 2006 m. kainomis, kurios skyrėsi nuo Aptarnavimo sutarties Priede Nr. 2 nurodytų kainų.

Taigi, iš nustatytų aplinkybių bei vadovaudamasi CK 6.193 straipsnio 1 – 2 bei 5 dalyse įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Aptarnavimo sutarties šalys neturėjo ketinimo susitarti dėl dūmtraukio, įrengto patalpose, esančiose Vokiečių g. 8, Vilniuje, techninės priežiūros atlygintinų paslaugų teikimo. Vadinasi, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp dūmtraukio sudedamosios dalies – ventiliatoriaus varikliuko - gedimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamų dūmtraukio techninės priežiūros paslaugų teikimo, todėl atsakovo kaip atlygintinų paslaugų teikėjo sutartinė atsakomybė šiuo atveju nekyla (CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str., 6.247 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kuriais jis įrodinėja atsakovo pareigą teikti dūmtraukio, esančio Vokiečių g. 8, Vilniuje, techninės priežiūros paslaugas, atsakovo neteisėtus veiksmus, teikiant šias paslaugas nekokybiškai, bei atsakovo kaip verslininko kaltės prezumpciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Ekspertizės akto 2-5 išvadų (b.l. 99, t. 3) spręstina, jog tiesioginė gaisro kilimo priežastis negalėjo būti riebalų gaudytuvų (filtrų) neįrengimas. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja šalių argumentų dėl atsakovo atsakomybės už šių filtrų neįrengimą kaip teisiškai nereikšmingų (CPK 12 ir 178 str.).

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „If draudimas“ (teisių perėmėjas – AB If P&C Insurance AS) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo, daro išvadą, kad nors ir pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Todėl ieškovo UAB „If draudimas“ (teisių perėmėjas – AB If P&C Insurance AS) apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, naikintinos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl byloje paskirtos ekspertizės apmokėjimo, iš viso 1 484,54 Lt (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atlyginimo advokatui mokėjimo, dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, atsakovui iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 124,25 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 – 330 straipsniais,

             n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

             Atsakovui UAB „Įrengimas“ priteisti iš ieškovo AB If P&C Insurance AS 1 484,54 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl byloje paskirtos ekspertizės apmokėjimo.

             Į valstybės biudžetą priteisti iš ieškovo AB If P&C Insurance AS 124,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

             Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti viešo registro tvarkytojui vykdymui.

Teisėjai                                                                                    Alė Bukavinienė

                                                                                               Artūras Driukas

Egidijus Žironas