Civilinė byla Nr. 2-1685/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02583-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB ,,Vlantana Spedition” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-2565-619/2013 pagal ieškovo Auto Express, UAB ieškinį atsakovams UAB „Vlantana Spedition” ir A. T. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Auto Express, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Vlantana Spedition” ir A. T. 662 074,40 Lt dydžio žalą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas Auto Express, UAB, siekdamas užtikrinti galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančius ieškinio vertės nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir Auto Express, UAB reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 662 074,40 Lt sumai areštavo atsakovams UAB „Vlantana Spedition” ir A. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 662 074,40 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu Auto Express, UAB. Nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai ieškovo reikalavimui užtikrinti, areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, paliekant teisę atsakovui UAB „Vlantana Spedition” iš jam priklausančių areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą. Leido atsakovui A. T. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų UAB „Vlantana Spedition” ir A. T. atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas UAB „Vlantana Spedition” 2013 m. kovo 28 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį: leisti atsakovui UAB „Vlantana Spedition” iš jam priklausančių areštuotų lėšų atsiskaityti su advokatų kontora Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai už suteiktas teisines paslaugas sumokant 12 587,68 Lt. Prašymą motyvavo įstatyme įtvirtintais laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindais ir teismų praktika – Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1166/2012 bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1780-577/2012. Nurodė, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neleidus atsiskaityti su advokatų kontora, gali tapti neįmanomas bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovo, tokiu būdu būtų suvaržytos atsakovo procesinės teisės (CPK 79 str., 98 str.). Atsakovui negalint atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas, jo finansinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu mažėti galimybės ieškovui įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovo UAB „Vlantana Spedition” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovai neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Vykdant teismo nutartį areštuotos atsakovo UAB „Vlantana Spedition” sąskaitoje esančios lėšos – 20 944,87 Eur ir 22,47 Lt bei skolininkui priklausančios turtinės teisės esančios ir būsiančios UAB „Baltijos bretlingis”, UAB „Jerameta” neviršijant laikinųjų apsaugos priemonių masto. Teismas motyvavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nėra finansiškai stiprus juridinis asmuo, todėl pakeitus laikinąsias apsaugos priemones pagal atsakovo pareikštą prašymą teismo sprendimo įvykdymas būtų dar labiau apsunkintas, nes areštuotos lėšos būtų panaudotos atsiskaityti su vienu iš kreditorių, todėl toks atsakovo prašymas, nenurodant alternatyvaus reikalavimų užtikrinimo būdo, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d. nuostatoms. Teismo vertinimu, atsakovas taip pat neįrodė, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo teisės būtų neproporcingai pažeidžiamos (CPK 145 str.), todėl sprendė, jog nėra teisinio pagrindo tokio prašymo tenkinimui. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovo nurodyta teismine praktika, nes nurodytų bylų ir ginčo bylos faktinės aplinkybės nesutampa.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Vlantana Spedition” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują - leisti atsakovui UAB „Vlantana Spedition” iš jam priklausančių areštuotų lėšų atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas su advokatų kontora Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai, sumokant 12 587,63 Lt pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 03475. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo UAB „Vlantana Spedition” sąskaita yra areštuota, atsakovas neturi galimybės atsiskaityti su advokatais už suteiktas teisines paslaugas. Atitinkamai UAB „Vlantana Spedition” negalės pateikti teismui įrodymų, kuriais būtų pagrindžiama, jog atsakovas faktiškai atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pateikus tik sąskaitas-faktūras ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, toks prašymas, kaip nurodyta Civilinio proceso kodekso 98 str. 1 d., nebūtų tenkinamas, kadangi būtų traktuojama, jog atsakovas UAB „Vlantana Spedition” nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų patyrimą. Teismo procesui pasibaigus ir panaikinus piniginių lėšų areštą, atsakovas galės atsiskaityti su advokatais, tačiau tokių išlaidų priteisimas taps nebegalimas procesine prasme, nes įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas (apmokėjimą) turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu būdu yra varžomos atsakovo UAB „Vlantana Spedition” procesinės teisės, t. y. teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 88, 93, 98 str.) bei į tinkamą gynybą nuo pareikšto ieškinio (CPK 5 str.). Toks suvaržymas yra susijęs su šalių procesine padėtimi, t. y. tuo, jog UAB „Vlantana Spedition” yra atsakovas byloje. Tokiu vienos šalies teisių varžymu yra paneigiamos aukščiau išvardintos atsakovo UAB „Vlantana Spedition” procesinės teisės, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principas. Nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teises į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovo, būtina sudaryti ir protingas sąlygas šiai teisei be kliūčių įgyvendinti. Naudojimasis procesinėmis teisėmis turi būti ne fiktyvus, o realus, todėl teismas negali veikti vienos iš ginčo šalių interesais labiau, negu kitos šalies ir vien tik dėl šalių procesinės padėties skirtumo ignoruoti kitos šalies procesines teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo teisės būtų neproporcingai pažeidžiamos vien dėl procesinės padėties (CPK 145 str.). Užkirtus kelią atsiskaityti su advokatais, atsakovui apskritai gali būti apsunkinta ar tapti neįmanoma galimybė pasinaudoti bet kokia teisine pagalba ir asmeninių teisių bei interesų gynyba.

Ieškovas Auto Express, UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Vlantana Spedition” atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo UAB „Vlantana Spedition“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d., teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir Auto Express, UAB reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 662 074,40 Lt sumai areštavo atsakovams UAB „Vlantana Spedition” ir A. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovų pinigines lėšas ar/ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 662 074,40 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu Auto Express, UAB.

Iš į bylą pateikto 2013 m. gegužės 20 d. antstolio A. S. rašto Nr. S1-204663 (b. l. 187), matyti, kad jis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patikrino UAB „Vlantana Spedition” turtinę padėtį ir nustatė, jog skolininkas UAB „Vlantana Spedition” registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Patvarkymu Nr. S1-172537 sustabdyti lėšų išmokėjimą antstolis aprašė skolininkui UAB „Vlantana Spedition” priklausančią sąskaitą, esančią Swedbank, AB. Swedbank, AB duomenimis piniginių lėšų likutis 2012 m. gruodžio 5 d. šioje sąskaitoje sudarė 75,51 Eur ir 14 482,20 Lt. 2012 m. gruodžio 3 d. turto aprašu Nr. S1-173868 antstolis aprašė skolininkui UAB „Vlantana Spedition” priklausančią mokestinę permoką 3 114,26 Lt sumoje, esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos žinioje. 2012 m. gruodžio 4 d. turto aprašu Nr. S1-174160 antstolis aprašė skolininkui UAB „Vlantana Spedition” priklausančią turtinę teisę į esamas ir būsimas pinigines lėšas, esančias ir būsiančias UAB „Baltijos bretlingis” žinioje, pagal esamus ir būsimus užsakymus ir išrašytas sąskaitas. 2012 m. gruodžio 5 d. turto aprašu Nr. S1-174456 antstolis aprašė skolininkui UAB „Vlantana Spedition” priklausančią turtinę teisę į esamas ir būsimas pinigines lėšas, esančias ir būsiančias UAB „Jerameta” žinioje, pagal 2012 m. lapkričio 14 d. vežimo sutartį. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad UAB „Vlantana Spedition” finansinė padėtis nėra tokia, kuri leistų konstatuoti, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nekyla, todėl pakeitus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai būtų dar labiau apsunkintas, nes iš esmės visos areštuotos piniginės lėšos būtų panaudotos atsiskaityti už atsakovui suteiktas teisines paslaugas. Šiuo metu areštuotų piniginių lėšų ir taip nepakaktų, norint įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą, o leidus lėšas panaudoti atsiskaitymui už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ieškovo padėtis dar labiau pablogėtų. Šiuo atveju ieškovo reikalavimų užtikrinimo mąsto sumažinimas, padidintų sprendimo realaus ir tinkamo neįvykdymo riziką, todėl atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodant alternatyvaus reikalavimų užtikrinimo būdo, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 148 str. 1 d. nuostatoms ir negali būti tenkinamas. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, nes atsakovo interesams būtų suteikiamas prioritetas, būtų prarasta arba esmingai apsunkinta galimybė įvykdyti galimai palankų teismo sprendimą. Pakeitus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos ieškovo teisės, o atsakovo interesams suteiktas prioritetas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, prašydamas pakeisti jam pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. leisti atsakovui UAB „Vlantana Spedition” iš jam priklausančių areštuotų lėšų atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas, sumokant 12 587,63 Lt pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 03475, nepateikė jokių įrodymų, kad tokiu būdu atsakovo teisės yra neproporcingai pažeidžiamos, todėl toks atsakovo prašymas yra nepagrįstas.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atsakovui atsiskaityti už byloje teikiamą teisinę pagalbą suteikimo, teismo nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Šiuo atveju privalomas advokato dalyvavimas byloje pagal įstatymą nėra numatytas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, yra nurodęs, jog teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginta. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p. ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., teismas gali priteisti šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, ne didesnes, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju net jei atsakovas atsiskaitytų už jam suteiktas teisines paslaugas su advokatų kontora ir sumokėtų 12 587,63 Lt pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 03475, tai nereiškia, kad, ieškinio atmetimo atveju, visa sumokėta suma būtų pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dar ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.