Civilinė byla Nr. 2A-8-431/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26401-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2,

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės,

sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorei I. Z.

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei D. G.

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. J.

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos atstovams K. Š., R. D.

atsakovo SKR  Baltic  įgaliotam asmeniui S. S., advokatui V. P.

trečiajam asmeniui J. J., trečiųjų asmenų atstovams advokatui K. K., advokatui R. J., advokatui G. G.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo, prie jo prisidėjusių trečiųjų asmenų D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P. ir L. M. pareiškimą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 22 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „SKR Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statinių nugriovimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, J. J., S. D., H. K., I. G., E. V., V. Š., A. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., E. R., J. R., J. M., J. Š., R. S., M. Š., V. B., M. S., M. Ž., Z. P., A. D., L. M., D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P. ir L. M..

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas nurodo, kad ne aukciono būdu įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį – tai yra būtina teisės į lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo sąlyga. Nurodo, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyvių teisės normų nuostatomis.

Ieškovas ginčija 2012-07-30 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ tarp NŽT ir UAB „SKR Baltic“ ir prašo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Šį reikalavimą grindžia tuo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, numačiusiu, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, pažymi, kad naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 28 punktu, kuriame nurodyta, kad išnuomojami Taisyklių 2.1., 2.2., 2.4. papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.  

CK 4.105 straipsnis reglamentuoja teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes. Vadovaujantis straipsnio 3, 4 dalimis, su UAB „SKR Baltic“ negalėjo būti sudaromi susitarimai dėl tų pačių žemės sklypų, ant kurių yra atsakovui priklausantys statiniai, nuomos ne aukciono būdu, nepaisant to, kad šie sklypai buvo sujungti į vieną ir suformuotas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas – 82699 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastrinis (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „SKR Baltic“ gali naudotis tik 0,0673 ha valstybinės žemės sklypo dalimi pagal 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl Vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 3 dalimi, UAB „SKR Baltic“ turi būti įpareigotas atlaisvinti likusią 8,2699 ha žemės sklypo dalį nuo jam priklausančių statinių.

Taisyklių 30 punkte nustatyti reikalavimai, taikomi išnuomojant naudojamus žemės sklypus, ir vienas iš tokių reikalavimas yra tai, kad žemės  nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, nustatomą pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (toliau - STR) 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01 – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01 saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtina aplinkos ministro 2003-05-19 įsakymu Nr.  237. Nuomotojas, vadovaudamasis Taisyklių 30.5., 30.6. punktais, privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus. Tai reiškia, kad ginčo susitarimui sudaryti reikėjo įvertinti sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenis, kurių rezultatais vadovaujantis turėjo būti nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Ginčo sandoryje nenurodoma, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas. Žemės nuomos terminas nurodytas 50 metų, tačiau nėra duomenų apie valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvus, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis daugumos sklype esančių statinių nusidėvėjimo lygis buvo 30-85 procentai, statybos pabaigos metai – nuo 1960 iki 1983 metų. Pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintą aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565, stiklinio šiltnamio gyvavimo trukmė nurodyta 35 metais. Vadinasi, 2012-07-30 sudarant ginčo susitarimą, didžiosios daugumos sklype esančių statinių gyvavimo trukmė jau buvo pasibaigusi.

Atsakovas UAB „SKR Baltic“ neteisėtai naudojamame žemės sklype atliko (atlieka) statybos darbus – statinių, t.y. buvusių šiltnamių, ir esančių ginčo žemės sklypo dalyje – buvusiame žemės sklype kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurių eksploatavimui valstybinės žemės nuomos teisė panaikinta, kapitalinį remontą. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statybos teisės įgyvendinimas susijęs su statytojo turima teise į žemę, kuriame vykdoma statyba. Po 2011-03-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimo atsakovas UAB „SKR Baltic“ prarado teisę naudotis ginčo žemės sklypo dalimi, kurią sudaro sujungti sklypai kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo teisės atlikti statybos darbus toje ginčo žemės sklypo dalyje. UAB „SKR Baltic“ 21 punkte nurodytų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu atliko statybos darbus ir VĮ Registrų centras statinių įregistravimui pateikė Deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir Pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Ieškovas nurodo, kad ieškinyje nurodytos deklaracijos ir pažymos yra dokumentai, kurių pagrindu statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl turi būti panaikintos kaip ginčijamų neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų pasekmė, sukurianti civilines teises ir pareigas.

              Ieškovas prašė:

1.1.              pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. Susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dalinio pakeitimo ir pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dėl 0, 0673 ha žemės tęstinumą;

1.2.              panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191;

1.3.              panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696;

1.4.              panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259;

1.5.              panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859;

1.6.              panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001;

1.7.              panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.8.              panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2;

1.9.              panaikinti 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.10.              panaikinti 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2;

1.11.              panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.12.              panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.13.              panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.14.              panaikinti 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3;

1.15.              panaikinti 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.16.              panaikinti 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1;

1.17.              panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2;

1.18.              panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3;

1.19.              panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9;

1.20.              panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 5;

1.21.              panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6;

1.22.              panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7;

1.23.              panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 8;

1.24.              panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10,

1.25.              panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

1.26.              panaikinti 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

1.27.              panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

1.28.              įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic" per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti šiuos statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti atlaisvintą žemės sklypo dalį;

1.29.              išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.30.              atsakovui UAB „SKR Baltic" neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius suteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovo UAB „SKR Baltic" lėšomis.

              2. Atsakovas NŽT sutiko su Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu. UAB „SKR Baltic“ 2007-02-12 ir 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimis buvo išnuomoti 3 valstybinės žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) – 0,79 ha unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0673 ha unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininkas 2009-01-28 įsakymu Nr. 2.3-1121-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarčių nutraukimo“ prieš terminą nutraukė su UAB „SKR Baltic“ 2007-02-12 sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir Nr./ N01/2007-169, nustačius, kad nuomininkas minėtų žemės sklypų nenaudojo pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį (specializuotam šiltnamių ūkiui, specializuotam augalininkystės ūkiui eksploatuoti). Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 sprendimu buvo konstatuota, kad sutarčių nutraukimas yra teisėtas. 2010-06-30 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. I-1632 „dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas) patvirtino detalųjį planą, pagal kurio sprendinius žemės sklypai - 7,4126 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0673 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,79 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sujungti į vieną 8,2699 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatyta kita apskritis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos ir pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai. 2012-07-27 NŽT Vilnius miesto skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ nusprendė ne aukciono tvarka išnuomoti UAB „SKR Baltic“ 8,2699 ha žemės sklypą. 2012-07-30 susitarimu buvo pakeista 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465 dėl 0,0673 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos jame esančio garažo ir kuro kolonėlių su kuro rezervuaru eksploatacijai. Sprendžiant šį ginčą būtina vadovautis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, kad UAB „SKR Baltic“ nebeturi prioritetinės teisės nuomoti valstybinės žemės plotų, esančių buvusių 7,4126 ha ir 0,79 ha sklypų teritorijoje, dabar 8,2699 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, t.y. 8,2026 ha ploto. UAB „SKR Baltic“ atliko ginčo žemės sklype esančių statinių remontą (rekonstrukciją) po Vilniaus apygardos eismo 2011-03-21 sprendimo, t.y. neturėdama teisės į žemę, dėl ko statinių remontas laikytinas neteisėtu, o administraciniai aktai, kurių pagrindu šių statinių paskirtis buvo pakeista, ir duomenys apie šių statinių naudojimo paskirties keitimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre turi būti panaikinti. NŽT sutinka su ieškovo argumentu, kad vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatomis atsakovas UAB „SKR Baltic“ žemės sklypo dalyje – 8,2699 ha ploto dalyje - 8,2026 ha plote turimus statinius turi nugriauti savo lėšomis.

              3. Atsakovas UAB „SKR Baltic“ su ieškiniu nesutiko. Viena vertus, ieškovas nurodo, kad 2012-07-30 susitarimo atsakovas sudaryti negalėjo, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija pagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169, kuriomis atsakovui atitinkamai buvo išnuomoti 7900 kv.m ir 74 126 kv.m ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kita vertus, ieškovas teigia, kad 2012-07-30 susitarimas yra iš esmės nauja sutartis dėl visiškai naujo, kito dydžio ir dislokacijos, valstybinio žemės sklypo, kurio plotas 82699 kv.m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 sprendimas šioje byloje nėra svarbus, nes ginčas vyksta dėl kitos valstybinės žemės nuomos sutarties. Pažymėjo, kad ginčijamu 2012-07-30 susitarimu atsakovui buvo išnuomoto 82699 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Dėl nurodyto ieškovo į bylą pateikti įrodymai – Vilniaus apygardos teismo 2011-03-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-188-492/2011, VAVA 2006-11-17 komisijos išvados, antstolio G. M. 2007-09-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, VAV 2008-09-22 žemės naudojimo patikrinimo aktas buvo priimti anksčiau nei ginčijamas susitarimas, dėl ko jie negali turėti teisinės reikšmės vertinant 2012-07-30 susitarimo, kuriuo buvo išnuomotas jau kitos paskirties žemės sklypas,  teisėtumą. Atsakovas remiasi teismų išaiškinimais, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Žemės užstatymo aplinkybės turi būti aiškinamos naudojant du kriterijus – teisinį ir faktinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Atsakovo nuomone, 8,2699 ha ploto žemės sklypas ne aukciono tvarka jame esančių statinių eksploatavimui atsakovui buvo išnuomotas pagrįstai. Atsakovas pažymėjo, kad dar 2007-10-12 atsakovas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 04558, pagal kurią atsakovui buvo perduota teisė rengti 8,2699 ha teritorijos detalųjį planą, kuris buvo parengtas atsakovo iniciatyva ir lėšomis. Pažymėjo, kad šiuo metu didžioji dalis ginčo sklype esančių atsakovui priklausančių statinių naudojimo paskirtis atitinka nuomojamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, todėl mano, kad ieškovas netinkamai aiškina teisės aktus. Atsakovo nuomone, 2012-07-30 susitarimas yra parengtas pagal LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių pavyzdinę žemės nuomos sutarties formą, susitarime yra aptartos visos būtinos tokiam susitarimui būtinos sąlygos. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 2012-07-30 susitarime nėra aptartos atsakovui priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, nes, atsakovo manymu, tai paneigia susitarimo 4 punkto nuostatos. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad nėra motyvuotas valstybinės žemės nuomos terminas 50 metų, nustatytas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, jog ginčo sklype esančių statinių nusidėvėjimo lygis buvo 30-85 procentai, statybos metai – nuo 1960 iki 1983 metų, o pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, stiklinio šiltnamio gyvavimo trukmė yra 365 metai, dėl ko 2012 metais sudaryto susitarimo dieną didžiosios daugumos sklype esančių statinių trukmė buvo pasibaigusi. Mano, kad tokie argumentai deklaratyvūs, nes nebuvo įvertintos aplinkybės, kad daugelyje pastatų atliktas kapitalinis arba paprastasis remontas, kiti statinio tvarkymo darbai, pakeista jų naudojimo paskirties.  Atsiliepime dėstomas prašymas taikyti ieškinio senatį pagal LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį patikslintiems ieškovo reikalavimams prašant panaikinti statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovas nesutinka su reikalavimu įpareigoti nukelti arba nugriauti statinius ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Mano, kad ieškovas ydingai taiko CK 4.105 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad 8,2699 ha žemės sklypas buvo suformuotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas pagal teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengus detalųjį planą, todėl negali šio reikalavimo grįsti argumentais dėl neegzistuojančių 0,79 ha ir 7,4126 ha žemės sklypų. 2012-07-30 susitarimas buvo sudarytas vadovaujantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymu Nr. 49V-(14.49.2)-1437 „dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ ne aukciono tvarka 50 metų, t.y. vadovaujantis priimtu valstybės institucijos aktu. Dėl nurodyto laiko, kad nėra atsakovo kaltės CK 4.105 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, pasisakant dėl statinių nugriovimo dėl per didelio jų nusidėvėjimo, ieškovas nevertina atsakovo nuo 2012 m. III ketvirčio iki 2014 m. II ketvirčio atliktų I etapo statybos remonto darbų, nevertino atsakovų išleistų lėšų nurodytiems statybos darbams atlikti, paties ieškovo 2014-09-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame esantys įrašai apie dalies atsakovui priklausančių pastatų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimą į prekybos, paslaugų, kad patvirtina atsakovo veiksmus dėl jam priklausančių statinių priežiūros. Statinių II etapo remonto darbus atsakovas vykdo tiek savo jėgomis, tiek ir pasitelkdamas  trečiuosius asmenis. Mano, kad reikalavimas nugriauti atsakovui nuosavybės teise priklausančius statinius, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojamos teisminės praktikos kontekste (civilinė byla Nr. 3K-3-232/2014) pagal nustatytas faktines aplinkybes pažeidžia proporcingumo principą, dėl ko pažeidžiama viešojo ir privataus interesų pusiausvyra. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad didžiąją dalį ginčo statinių jis yra įsigijęs pirkimo – pardavimo sutarčių, kurių ieškovas neginčija, pagrindu, ir kurios buvo sudarytos iki 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir iki 2012-07-30 ginčo susitarimo.  Dėl nurodyto mano, kad kol ginčo statinių statyba nėra pripažinta neteisėta ar savavališka, jų nuosavybės atsiradimo pagrindas nenuginčytas teismine tvarka, reikalavimas nugriauti nurodytus statinius nepatenka į viešojo intereso gynimo ribas.

              4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu dėl 2012-07-30 susitarimo pripažinimo neteisėtu, reikalavimą dėl ginčijamų rašytinių pritarimų panaikinimo pripažinti išvestiniu ir jį tenkinti kaip išvestinį iš 2012-07-30 susitarimo pripažinimo neteisėtu bei nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, kitus reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovo išduotus rašytinius pritarimus yra ginčijami ne savarankiškais pagrindais, o kaip sudaryti 2012-07-30 ginčo susitarimo pasekmė. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 10 punkte nurodyti pateiktini dokumentai. Statytojas UAB „SKR Baltic“ pateikė visus būtinus dokumentus.

              5. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra, nes Inspekcijos išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra ginčijamo 2012-07-30 susitarimo pasekmė. Atsakovas pažymi, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio 23 straipsnyje nurodyti pateiktini dokumentai. Statytojas UAB „SKR Baltic“ pateikė visus būtinus dokumentus, o Inspekcija atliko įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus. Teismui pripažinus negaliojančiu 2012-07-30 susitarimą, išduoti statybą leidžiantys dokumentai galėtų būti panaikinti kaip ginčijamo susitarimo pasekmė. Ieškovo ginčijamos atsakovo išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių (2014-02-06 Nr. PASS-00-140206-00087, 2014-02-07 Nr. P)ASS-00-140207-00091, 2014-02-20 Nr. PASS-00-140220-00124) turėtų būti panaikintos tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą panaikinti šiuos statybą leidžiančius dokumentus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-10-18 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 13-3259 ir 2013-12-20 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 13-3859. Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo nugriauti nurodytus statinius, pažymėjo, kad teismas, vadovaudamas Statybos įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, turi nustatyti, ar yra juridinis pagrindas įpareigoti UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti ginčo statinius, kurių dauguma buvo pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre iki ginčijamo 2012-07-30 susitarimo sudarymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

1. Pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo  „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos.
2. Pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
3. Panaikinti  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191.
4. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696.
5. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259.
6. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859 (t. 1, b.l. 129, t. 3, b.l. 189).
7. Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001.
8. Panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
9. Panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2.
10. Panaikinti 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
11. Panaikinti 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
12. Panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
13. Panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
14. Panaikinti 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3.
15. Panaikinti 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
16. Panaikinti 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.
17. Panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2.
18. Panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3.
19. Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 9.
20. Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 5.
21. Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 6.
22. Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 7.
23. Panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 8.
24. Panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 10.
25. Panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
26. Panaikinti 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
27. Panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
28. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. Susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo ir pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dėl 0, 0673 ha žemės tęstinumą sprendė, kad ginčijamas 2012-07-30 susitarimas turi būti vertinamas kaip nauja sutartis dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo vadovaujantis CK 1.109 straipsniu, numatančiu, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Ginčijamo susitarimo 1 punkte nurodyta, kad „<...Nuomotojas >...< išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 82699 >...< kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).>“ (t. 1, b.l. 123). 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 buvo išnuomotas kitas civilinių teisių objektas – kitas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41). Aplinkybė, kad patvirtinus detaliojo plano sprendinius ir sujungimo būdu suformavus naują valstybinės žemės sklypą, į jo plotą pateko ir 2007-04-20 nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas nekeičia teismo išvados, nes tokio civilinių teisių objekto neliko. Ginčo susitarimu 8,2699 ha valstybinės žemės sklypas bendrovei buvo išnuomotas be aukciono CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ginčo, kad išnuomotas žemės sklypas yra užstatytas bendrovei nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais - statiniais, ir kad šie statiniai pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo. Vienok, kasacinės instancijos teismas, formuodamas teisminę praktiką valstybinės žemės nuomos santykių bylose, yra akcentavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro 2012-05-24 duomenimis nustatyta, kad bendrovei („SKR Baltic“, UAB) nuosavybės teise priklausė 58 statiniai, iš kurių 46 šiltnamiai bei pagalbiniai pastatai (t. 1, b.l. 97-117), ginčo sklypo teritorijoje stovi bendrovei nuosavybės teise priklausantys ne tik šiltnamiai, bet ir prekybos centras, budinčio pastatas, šiluminis mazgas transformatorinė. Šiltnamių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pabaigos metai – 1960, 1964, 1973, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc., 85 proc., sienos - „stiklas su karkasu“, išskyrus šiltnamį, su tarnybine (pagalbine) patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1991 metais (jo gyvavimo trukmė pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ yra 35 metai (iki 2026 metų)) (išrašo 2.12-2.55 p.p., 2.56 p., t. 1, b.l. 100-113). Nurodyti duomenys sąlygoja išvadą, kad NŽT nevertino sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų, kurių vertinimas sąlygoja išnuomojamo  valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymą (Taisyklių 30.5, 30.6 p.p.). Nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs. Be to, kaip matyti, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista, bendrovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo keista (Žemės įstatymo 9 str. 6 d.). Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad dalies statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka ginčo žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties, nes pats atsakovas NŽT pripažįsta, kad nebuvo tinkamai įvykdyti Taisyklėse nurodyti reikalavimai (LR CPK 177 str., 187 str.). Taisyklėse nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas vertinamas kaip imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymas. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas teismui ex officio pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo  „SKR Baltic“, UAB“ (LR CK 1.78 str. 5 d.). Ginčijamas 2012-07-30 susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo buvo sudarytas aukščiau nurodyto 2012-07-27 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo pagrindu, todėl aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu nurodytas administracinis aktas pripažintina negaliojančiu, kaip priimtas pažeidžiant aukščiau nurodytus imperatyvius teisės aktus (LR CK 1.78 str.). Teismas prokurorės prašymą dėl termino 2012-07-27 priimtam administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo tenkina, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinį prokuroras pareiškė viešojo intereso tikslu. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, kurio pagrindu buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tuo pačiu pagrindu naikinamas ir 2012-07-30 susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo (LR CK 1.80 str. 1 d.). Dėl nurodyto teismas 2002-07-30 susitarimą dėl 2007-04-20 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo pripažįsta negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Dėl reikalavimų, išdėstytų ieškinio 1.2 – 1.6 punktuose, dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui nusprendus pripažinti negaliojančiu 2012-07-30 susitarimą dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos, yra pagrindas naikinti tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nes išduoti dokumentai yra panaikinto 2012-07-30 sandorio pasekmė. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodyti dokumentai, būtini svarstant statybą leidžiančio dokumento išdavimą, tarp kurių turi būti pateiktas žemės sklypo, kuriame planuojama atlikti statybos darbus, naudojimo teisėtumą pagrindžiantys dokumentai.

Dėl reikalavimų, išdėstytų ieškinio 1.7 – 1.27 punktuose, dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, pažymų apie statinio statybą ne nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad visi nurodyti dokumentai – tiek deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, tiek pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, buvo pildomi ir įregistruoti po 2012-07-30 ginčo susitarimo sudarymo statybą leidžiančių dokumentų, priimtų įvertinus ir ginčijamą 2012-07-30 valstybinės žemės nuomos sutartį, priėmimo. Todėl sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija, kad pastarieji dokumentai yra statybą leidžiančių dokumentų pasekmė, dėl ko panaikinus statybą leidžiančius dokumentus, turi būti naikinami ir dokumentai, kuriais buvo fiksuota statyba, atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Dėl ieškovo reikalavimų nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv.m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi N01/2007/465 išnuomoto 0,0673 ha valstybinės žemės sklypo ir šių statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų taikyti CK 4.105 straipsnio nuostatas. Išanalizavus prašomus nugriauti statinius ir jų duomenis, nagrinėjamoje byloje aplinkybė dėl statinių fizinio susidėvėjimo buvo įrodinėjama antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, apžiūrint statinius ginčo žemės teritorijoje 2007 m., 2014 m., 2015 m., taip pat Statybos inspekcijos pateikta išvada dėl atsakovui (bendrovei) nuosavybės teise priklausančių statinių gyvavimo trukmės, paties atsakovo (bendrovės) užsakymu atliktu statinių gyvavimo trukmės vertinimu. Vien šių įrodymų vertinimo nepakanka konstatuoti ginčo statinių nugriovimo pagrindo buvimą,  kadangi kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punkte numatytu atveju statinius galima nugriauti tik esant aukščiau nurodytų sąlygų visetui – t.y., turi būti konstatuota, kad statinys yra fiziškai susidėvėjęs, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Byloje konstatuota, kad nei sudarant ginčijamą 2012-07-30 susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, nei iki prokurorui kreipiantis į teismą dėl statinių nugriovimo, nebuvo atlikti aukščiau būtini atlikti administracinio subjekto veiksmai, sąlygojantys reikšti reikalavimą dėl tokių statinių nugriovimo. Duomenų, kad nurodyti statiniai, kurių gyvavimo trukmė nėra suėjusi, yra fiziški susidėvėję, į bylą nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų, kad ginčo statiniai kelia pavojų žmonėms ar aplinkai, kad buvo nustatytas terminas pavojui pašalinti per administracinio subjekto nustatytą terminą. Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, bei vadovaudamasis CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, ir negali būti patvirtintomis jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pripažįsta, kad įrodymų, patvirtinančių, kad prašomi nugriauti statiniai yra fiziškai susidėvėję, kelia grėsmę ir t.t., nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apelianto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pateiktame apeliaciniame skunde, bei prie jo prisidėjusių trečiųjų asmenų D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P. ir L. M., nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas dalyje, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai pripažinus sandorį dėl valstybinės žemės nuomos negaliojančiu spręsti teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą praradimo pasekmių klausimą ieškovo nurodytu būdu - įpareigojant atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje turi būti panaikintas. Teismo nepagrįstas sprendimas atmesti ieškovo argumentus dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatoms, sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą netenkinti ieškovo reikalavimo taikyti CK 4. 105 straipsnio 3 dalyje numatytas teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes ir įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ savo lėšomis nusikelti jai priklausančius statinius nuo Ginčo žemės sklypo dalies. Teismas, atmesdamas šį reikalavimą, neteisingai aiškino CK 4. 105 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodydamas, kad tam, kad būtų galima taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalies normą, būtina ir kita sąlyga - pastatų savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, t. y. toks klausimas turėjo būti svarstytas ir nutarta nesuteikti žemės sklypo kitu įstatyme numatytu teisėtu būdu. Teismo nuomone, šis pagrindas nebuvo įrodytas. Teismas konstatavo, kad ginčijama valstybinės žemės nuomos be aukciono sutartis sudaryta pažeidžiant galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės be aukciono nuomos santykius. Todėl nuomininkui negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis Ginčo sklypu, išskyrus sklypo dalį (0,0673 ha ), kuri buvo išnuomota 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465. Taip pat, pripažinęs ginčijamo sandorio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms, teismas privalėjo išspręsti teisinių padarinių, atsiradusių dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, klausimą. Ieškovas savo reikalavimą įpareigoti Atsakovę nusikelti statinius nuo ginčo sklypo grindė išimtinai CK 4.105 straipsnio nuostatomis, o ne aplinkybe, jog statiniai netinkami eksploatacijai ir kelia grėsmę aplinkai. Todėl teismo argumentai, kad ieškovas neįrodė Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punkte numatytų sąlygų buvimo, nepagrįsti. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus nukelti arba nugriauti statinius, esančius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi NO 1/2007/465 išnuomoto 0,0673 ha žemės sklypo ir išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto registro, neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias valstybės žemės nuomą be aukciono bei teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmes, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Ieškovas prašė panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi NO 1/2007/465 išnuomoto 0, 0673 ha valstybinės žemės sklypo bei išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto registro ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsisakė dalies ieškinio ir atitinkamai apeliacinio skundo reikalavimų: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; dėl įpareigojimo atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); dėl išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); apeliacinio skundo dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir reikalavimo tenkinti ieškinio reikalavimus šioje dalyje: reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nekilnojamojo turto registro.

8. Atsakovas „SKR Baltic“, UAB, apeliaciniu skundu prašo:

1. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą toje dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys ir priimti naują sprendimą — ieškovo ieškinį atmesti visiškai;

2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. papildomą sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo „SKR Baltic“, UAB prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atmetus ieškovo ieškinį, priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui „SKR Baltic“, UAB, visas pirmos instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.?

3. Išnagrinėti atsakovo „SKR Baltic“, UAB, prašymą, kuris nebuvo išnagrinėtas pirmos instancijos teisme ir taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. I d. nustatytą vieno mėnesio terminą (anksčiau galiojusios redakcijos ABTĮ 33 str. 1 d.) žemiau nurodomiems ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros reikalavimams:

-Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191.

-Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696.

-Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259.

-Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859.

-Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100- 170722-00001.

-Panaikinti 2014 sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2.

-Panaikinti 2014 vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2.

-Panaikinti 2014 kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3.

-Panaikinti 2014 balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1.

-Panaikinti 2014 gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 2.

-Panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 3.

-Panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą   Nr. PASS-00-140206-00087 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

-Panaikinti 2014 m. vasario 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

-Panaikinti 2014 m. vasario 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 Apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

4. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „Nekilnojamojo turto registre bendrovei priklausančių statinių, kurių paskirtis nurodyta prekybos, kita, garažų, gamybos, pramonės, kas sąlygoja pagrįstų manymų, kad statinių savininkas turi teisę į nurodytiems staliniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nurodytų stalinių eksploatavimui buvo reikalingas visas 82699 k v. m. valstybinės žemės sklypas“.

Apeliacinį skundą „SKR Baltic“, UAB grindė argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2016-11-10 sprendimu peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir viršijo ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareikštus ieškinio reikalavimus: ex officio pripažino negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“ „SKR Baltic“, UAB (CK 1.78 str. 5 d.); tenkino prokurorės prašymą dėl termino 2012-07-27 priimtam administraciniam aktui ginčyti, įvertinęs, kad ieškinį prokuroras pareiškė viešojo intereso tikslu; skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad „Nekilnojamojo turto registre bendrovei priklausančių statinių, kurių paskirtis nurodyta prekybos, kita, garažų, gamybos, pramonės, kas sąlygoja pagrįstą manymą, kad statinių savininkas turi teisę į nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nurodytų statinių eksploatavimui buvo reikalingas visas 82699 kv. m. valstybinės žemės sklypas “. Nurodytų argumentų kontekste, būtina įvertinti tai, kad bylos nagrinėjimo metu Generalinė prokuratūra neįrodinėjo, kad atsakovui „SKR Baltic“, UAB, nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui nėra reikalingas visas 82699 kv. m. žemės sklypas, arba, kad jis yra per didelis. Šios aplinkybės nebuvo akcentuojamos nei ieškovo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, todėl atsakovas „SKR Baltic“, UAB, neturėjo galimybės dėl jų atsikirsti ar paaiškinti teismo posėdžio metu. Be to, teismas viršijo ieškovo pareikštus reikalavimus bei peržengė bylos nagrinėjimo ribas, neatsižvelgdamas į tai, kad pats ieškovas tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek bylos iš esmės nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis neginčija administracinio akto, kurio pagrindu sudarytas 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007- 465 dalinio pakeitimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat neprašė atnaujinti termino 2012-07-27 Įsakymui ginčyti. Iš skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo motyvų galima daryti išvadą, kad 2012-07-30 Susitarimas buvo pripažintas negaliojančiu tik todėl, kad teismas ex officio pripažino negaliojančiu pirminį individualų administracinį aktą, kurio pagrindu buvo sudarytas Susitarimas. Nepanaikinus individualaus administracinio akto, nebūtų teisinio pagrindo naikinti ir ginčijamo 2012-07-30 Susitarimo. Šiuo atveju, teismas pažeisdamas esminius civilinio proceso principus, neinformavęs atsakovo „SKR Baltic“, UAB, praplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir patenkino daugiau materialinių teisinių reikalavimų negu buvo pareikšta.

Pirmos instancijos teismas, panaikindamas 2012-07-27 Įsakymą nenurodė, kokios kyla tokio akto panaikinimo pasekmės ir kokio pobūdžio restitucija turėtų būti taikoma (CPK 270 str. 4 d.). Aiškindamas restitucijos taikymą civiliniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas panaikino individualų administracinį aktą - 2012-07-27 Įsakymą ir 2012-07-30 Susitarimą dėl valstybės institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos, atsakingos už valstybinės žemės valdymą patikėjimo teise, veiksmų, tačiau visiškai nepasisakė, dėl atsakovo „SKR Baltic“, UAB, atžvilgiu taikytinos restitucijos būdo. Teismo sprendime nėra jokių motyvų, kaip turėtų būti kompensuojami atsakovo praradimai dėl labai ženklių investuotų lėšų į žemės sklypą, jo infrastruktūrą, mokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio susigrąžinimo, į detaliojo plano rengimą investuotų lėšų kompensavimo ir kitų teisinių pasekmių.

Atsakovas „SKR Baltic“, UAB, prašo apeliacinės instancijos teismo pašalinti pirmos instancijos teismo 2016-11-10 sprendimo motyvus iš motyvuojamosios dalies, kur teismas nurodo: „Nekilnojamojo turto registre bendrovei priklausančių statinių, kurių paskirtis nurodyta prekybos, kita, garažų, gamybos, pramonės, kas sąlygoja pagrįstą manymą, kad statinių savininkas turi teisę į nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nurodytų statinių eksploatavimui buvo reikalingas visas 82699 kv. m. valstybinės žemės sklypas". Nagrinėjamoje byloje ieškovas nei viename procesiniame dokumente, nei teismo posėdžio metu nenurodė tokio argumento ir nekėlė klausimo, kad atsakovui „SKR Baltic“, UAB, nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui yra reikalingas ne visas 82699 kv. m. žemės sklypas. Kaip tik priešingai, byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1632 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius 7,4126 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0673 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,79 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sujungti į vieną 8.2699 ha žemės sklypą, kuriam nustatyta kita paskirtis, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos ir pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai. Būtent nurodytu detaliuoju planu buvo suformuotas 82699 kv. m. žemės sklypas atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Ieškovas detaliojo plano neginčijo, jo teisėtumo nekvestionavo. Pateikta visa žemės sklypo nuomos byla, su joje esančiais detaliojo plano sprendiniais, pateiktas žemės sklypo planas, žemės sklype esančių pastatų kadastriniai matavimai, iš kurių labai aiškiai matosi, kad visas nuomojamas žemės sklypas yra užstatytas „SKR Baltic“, UAB, nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Pirmos instancijos teismas byloje esančių įrodymų, patvirtinančių nuomojamo žemės sklypo užstatymą neaptarė nei aprašomojoje nei motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje, jų nevertino.

Pirmos instancijos teismas panaikindamas visa apimtimi 2012-07-27 Įsakymą ir 2012-07-30 Susitarimą netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 180 str. 1 d., Taisyklių 30.5, 30.6 punktus), pažeidė teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos (teisminio precedento). Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad 2012-07-27 Įsakyme ir 2012-07-30 Susitarime valstybinės žemės nuomos terminas buvo nustatytas pažeidžiant Taisyklėse nustatytus reikalavimus, tačiau teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, koks terminas atsakovui „SKR Baltic“, UAB, turėjo (galėjo) būti nustatytas; ar nustatytas 50 metų terminas atsakovo „SKR Baltic“, UAB, priklausantiems pastatams eksploatuoti yra per ilgas (per trumpas). Šia prasme pirmos instancijos teismas sprendimas yra nemotyvuotas, 2012-07-27 Įsakymas ir jo pagrindu sudarytas Susitarimas panaikinti formaliais pagrindais (CPK 270 str. 4 d.), teismas taip pat nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Būtina įvertinti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013, yra labai aiškiai pasisakyta, kad „<...> konstatavus, kad nuomos terminai ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus buvo nustatyti nepagrįstai ilgi, būtų teisinis pagrindas pripažinti niekinėmis tas jų dalis, kuriomis šie terminai nustatyti nepagrįstai ilgi <...> Šioje civilinėje byloje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra nenuoseklus. Viena vertus teismas pripažino, kad atsakovo „SKR Baltic“, UAB, priklausantys pastatai buvo įgyti teisėtai, nuosavybė nėra ginčijama ir jų eksploatavimui yra reikalingas žemės sklypas, tačiau tuo pačiu teismas pripažino negaliojančiais 2012-07-27 Įsakymą ir 2012-07-30 Susitarimą vien tuo pagrindu, kad, teismo nuomone, 50 metų žemės nuomos terminas nustatytas nesilaikant Taisyklių reikalavimų. Šiuo atveju, net jeigu ir būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad administraciniame akte ir susitarime atsakovui „SKR Baltic“, UAB, nustatytas 50 metų nuomos terminas yra per ilgas, teismas privalėjo pripažinti negaliojančiais 2012-07-27 Įsakymą ir 2012-07-30 Susitarimą tik toje dalyje, kurioje buvo nustatytas 50 metų valstybinės žemės nuomos terminas, likusioje dalyje individualų administracinį aktą ir susitarimą paliekant galioti.

Pirmos instancijos teismas, kaip 2012-07-27 Įsakymo ir 2012-07-30 Susitarimo negaliojimo pasekmę, pripažino negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus, taip pat panaikino atsakovui SKR Baltic“, UAB, išduotas deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Teismas, pripažindamas negaliojančiais nurodytus individualius administracinius aktus, netinkamai taikė materialines teisės normas bei neišsprendė atsakovo „SKR Baltic“, UAB, reikalavimo taikyti ABTĮ 29 str. 1 d. (ankstesnės redakcijos ABTĮ 33 str. 1 d.) nustatyto 1 mėnesio terminą individualiems administraciniams aktams ginčyti.

Pirmos instancijos pripažindamas negaliojančiais išvardintus individualius administracinius aktus visiškai nevertino, kokios pobūdžio darbus vykdė atsakovas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas „SKR Baltic“, UAB, panaikintais individualiais administraciniais aktais vykdė ir užbaigė paprastojo remonto ir kapitalinio remonto darbus. Vertinant paprastojo remonto ir kapitalinio remonto darbų teisinį reguliavimą, Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Šioje teisės normoje labai aiškiai išskirta, kad paprastojo ir kapitalinio remonto atvejais statytojo teisė vykdyti darbus nėra susieta su žemės sklypo valdymu. Išduodant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-06 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01- 120906-00191, nebuvo reikalingas valstybinės žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas. Pirmos instancijos teismas panaikindamas visus administracinius aktus nesivadovavo jų išdavimą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, o visus administracinius aktus panaikino kaip 2012-07-30 Susitarimo pripažinimo negaliojančiu pasekmę. Toks ieškinio tenkinimo būdas (visus administracinius aktus panaikinant kaip Susitarimo negaliojimo pasekmę) yra iš esmės neteisėtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-06 rašytinis pritarimas atsakovui būtų išduotas nepriklausomai nuo valstybinės žemės sklypo patikėtinio valios, todėl jis negalėjo būti naikinamas kaip sandorio negaliojimo pasekmė. Pirmos instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai, neįsigilinęs į teisinį reguliavimą, pripažino negaliojančiomis deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Statybos įstatymo 24 str. 4 d. nustato, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Nurodyta teisės norma patvirtina, kad jeigu yra atliekami tik paprastojo remonto darbai - turi būti surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurios nereikia tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Pabrėžtina, kad nei Statybos įstatymas nei Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nėra nurodyta, kad paprastojo remonto atveju pačiam statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir ją įregistruojant Nekilnojamojo turto registre yra būtina žemės sklypo nuosavybės ar valdymo teisė. Aukščiau nurodytos deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galėjo būti užpildytos, nepriklausomai nuo to, ar „SKR Baltic“, UAB, turi galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, ar jos neturi. O tai suponuoja, kad net ir pripažinus negaliojančiais 2012-07-27 Įsakymą ir 2012-07-30 Susitarimą negaliojančiais, šis faktas negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės vertinant aukščiau nurodytų deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą teisėtumui ir pagrįstumui.

Skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. 4 d. nustatytų reikalavimų ir toje dalyje, kurioje teismas neišsprendė atsakovo „SKR Baltic“, UAB, pareikšto reikalavimo taikyti ABTĮ 29 str. 1 dalyje (buvusios redakcijos ABTĮ 33 str. 1 d.) vieno mėnesio terminą žemiau nurodytiems administraciniams aktams ginčyti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą aukščiau nurodytiems administraciniams aktams ginčyti. Šį faktą pripažino Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdžio metu, tačiau baigiamųjų kalbų metu praleistą terminą paprašė atnaujinti (2016-10-12 teismo posėdžio garso įrašo 2:33:25 val). Ieškovo prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad dėl užimtumo nespėjo nustatytu terminu pateikti ieškinio. Atsakovo „SKR Baltic“, UAB, nuomone, ieškovui neturėtų būti sudaromos išskirtinės sąlygos procese ir prašymas dėl termino atnaujinimo administraciniams aktams ginčyti turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas pirmos instancijos teisme. Procesinės teisės normos numato, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016-11-10 sprendimą, tenkino dalį ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškinio reikalavimai nugriauti atsakovui „SKR Baltic“, UAB, nuosavybės teise priklausančius pastatus, sutvarkyti atlaisvintą ginčo žemės sklypą, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro prašytus nugriauti statinius, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tačiau teismas skundžiamu papildomu sprendimu konstatavo, kad „šioje byloje vadovautis CPK 93 straipsnyje įtvirtinta proporcingumo taisykle būtų neteisinga, nes visi reikalavimai yra neturtinio pobūdžio, tačiau ne visi savo turiniu ir apimtimi, įrodinėjimo sąlygomis yra lygiaverčiai (LR CK 1.5 str. 4 d.), todėl, teismo vertinimu, šioje byloje, įvertinus atskirų patenkintų / atmestų reikalavimų turinį, įrodinėjimo mastą, pateiktus įrodymus, pačios bylos apimtį, teismas, spręsdamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo dydį, ima dydžius, nurodytus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ir bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisė savo nuožiūra už 3 darbus (atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 2016-11-12 teismo posėdį). Atsakovo nuomone, toks vertinimas iš esmės pažeidžia CPK 93 str. reikalavimus, kadangi teismas paneigė atsakovo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už kitus nagrinėjamoje byloje atliktus darbus. Atsakovas į bylą pateikė išsamų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti visas atsakovo patirtas išlaidas (o ne atskirus 3 darbus) ir atitinkamai priteisti atsakovo patirtas išlaidas proporcingai ieškovo ieškinio atmestų reikalavimų daliai.

9. Atsiliepimu į atsakovo „SKR Baltic“, UAB apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad Teismo sprendimas panaikinti administracinį aktą, kurio pagrindu buvo sudarytas ginčijamas sandoris, negali būti vertinamas kaip išėjimas iš ieškinio ribų. Įstatyme numatyto draudimo išeiti iš ginčo nagrinėjimo ribų paskirtis yra užtikrinti proceso dalyviams vienodas sąlygas apginti savo interesus, apsaugoti juos nuo siurprizinių teismo sprendimų. Šioje byloje buvo ginčijamas Susitarimas, kurio panaikinimas tiesiogiai sukėlė teisines pasekmes atsakovei. Įsakymas buvo viena iš administracinės procedūros, kuri atliekama išnuomojant valstybinę žemę, sudėtinių dalių, todėl jos panaikinimas negalėjo turėti papildomos įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms bei neribojo jų galimybių tinkamai ginti savo interesus šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad realias pasekmes bylos šalims sukėlė ne Įsakymo panaikinimas, o Susitarimo pripažinimas negaliojančiu, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas, panaikinęs Įsakymą, atskirai nepasisakė, kaip spręsti jo panaikinimo pasekmes (restitucija), nepagrįsti. Ieškovas laikosi pozicijos, kad teismas, pripažinęs negaliojančiu Susitarimą, privalėjo išspręsti Atsakovės teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, numatytas CK 4.105 straipsnyje ir savo argumentus dėl teismo sprendimo neteisėtumo šioje dalyje išdėstė savo apeliaciniame skunde. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Taisyklės), 30 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 (Žin., 2002, Nr. 109-4837, Nr. 119-5370), o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d. - pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 2003, Nr. 51- 2296). Nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus (Taisyklių 30.5 p., 30.6 p.). Remiantis šiais reikalavimais, sudarant Susitarimą, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti įvertinti sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys, kurių rezultatais vadovaujantis turėjo būti nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Tačiau ginčo sandoryje visiškai nenurodyta, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas. Ginčo sutarimas sudarytas 50 (penkiasdešimčiai) metų, tačiau nėra duomenų apie valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, nors daugumos sklype esančių statinių nusidėvėjimo lygis Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 30-85 procentai, statybos pabaigos metai - nuo 1960 iki 1983 metų. Pažymėtina, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565, stiklinio šiltnamio gyvavimo trukmė yra nurodyta 35 m. Taigi, sudarant Ginčo susitarimą 2012 m. didžiosios daugumos sklype esančių statinių gyvavimo trukmė jau buvo pasibaigusi. Taigi, teismas pagrįstai, konstatavo, jog sudarant Susitarimą, nebuvo įvertinti sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenys, tuo pažeidžiant imperatyvius Taisyklių reikalavimus. Teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu ginčijamą Susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos, kaip sudarytą pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus dėl nuomos termino pagrindimo, visiškai atitinka kasacinio teismo suformuotai praktikai. Aptariant apeliacinio skundo argumentus dėl teismo motyvų šalinimo iš skundžiamo teismo sprendimo, pažymėtina, jog teismo teiginiai, kad atsakovei jos turimų statinių eksploatavimui nebuvo reikalingas visas skundžiamu Susitarimu išnuomotas žemės sklypas, atsižvelgiant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, neturėjo jokios įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos nustatytos Statybos įstatymo 3 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus statytojo teisė įgyvendinama, kai turimas žemės sklypas ir statinys valdomi nuosavybės teise ar valdomi ir naudojami kitais įstatymų nustatytais pagrindais, ir kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Apeliantės nurodyta įstatymo išimtis šiuo atveju netaikytina, nes žemės sklypas, kuriame atliekami statybos darbai buvo suformuotas ir tai nebuvo Aplinkos ministerijos nustatytas atvejis. Statinio kapitalinis ir paprastasis remontas yra statybos darbai, kurių teisėtam atlikimui yra būtina teisėtu valdyti arba naudoti žemės sklypą, kuriame yra statinys. Teismui pripažinus valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo atliekami statybos darbai, nuomos sandorį negaliojančiu, teismas pagrįstai panaikino statybą leidžiančius bei jos teisėtumą patvirtinančius administracinius aktus, kaip neteisėtu pripažinto sandorio pasekmes. Apeliantas nepagrįstai tapatina įstatyme įtvirtintą reikalavimą turėti žemės sklypo savininko sutikimą statybos darbams atlikti su statytojo teise. Įstatyme numatyti atvejai, kuomet yra privalomas žemės savininko sutikimas atlikti statybos darbus. Kaip teisingai nurodo apeliantas, remonto ir rekonstrukcijos darbams atlikti žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas, tačiau Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos sieja teisę būti statytoju su teisėtu žemės sklypo, kuriame yra statinys, valdymu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atliekant bet kokius statybos darbus, t. y. įgyvendinant statyto teises, yra būtina sąlyga teisėtu būdu valdyti žemės sklypą. Šioje byloje ieškovas pripažino, kad yra praleistas įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas ginčyti administraciniams aktams - 2012-09-06, 2013-06-12, 2013-10-28, 2013-12-20 rašytiniams pritarimas statinio projektams (ieškinio reikalavimų 2-5 p. p.), deklaracijoms apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, surašytoms iki 2014-06-18 (ieškinio reikalavimų 7-18 p. p.) bei pažymoms apie statinio statybą be nukrypimų (ieškinio reikalavimų 25-27 p. p.) ir prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei įvertinus tai, kad reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kuriam nuginčyti terminas nėra praleistas. Ieškovas prašė atsakovės UAB „SKR Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016- 11-10 sprendimo ir 2016-11-22 papildomo sprendimo atmesti.

10. Atsiliepimu į ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atsakovas „SKR Baltic“, UAB prašė skundą atmesti. Nurodė, kad reikia vertinti, jog ieškovas sutiko su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad šioje civilinėje byloje yra ginčijamas 2012-07-30 Susitarimas, todėl negali būti nukrypstama nuo ginčo dalyko. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ankstesne 2007-12-12 valstybinės žemės nuomos sutartimi dėl 7,4126 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0673 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos, turėtų būti vertinami kaip nesusiję su ginčo dalyku. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad atsakovas „SKR Baltic“, UAB nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo pagal tiesioginę jų paskirtį (CPK 178 str.). „SKR Baltic“, UAB su Nacionaline žemės tarnyba pasirašius ginčijamą 2012-07-30 Susitarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovo, prašymu 2012-09-06, 2013-06-12, 2013-10-28, 2013-12-20, 2014-07-22 buvo išduoti rašytiniai pritarimai statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams; pagal nurodytus rašytinius pritarimus statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams „SKR Baltic“, UAB atliko didžiosios dalies statinių remontą, ko pasėkoje atsakovui priklausančių statinių paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „prekybos paskirties“ ir ši statinių paskirtis visiškai atitinka nuomojamo žemės sklypo paskirtį. Pakeista statinių paskirtis yra įregistruota VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registrui pateikus deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. „SKR Baltic“, UAB pasirašant ginčijamą 2012-07-30 Susitarimą, atsakovas visus jam priklausančius pastatus naudojo pagal nuomojamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį. Paminėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-28 išdavė atsakovui „SKR Baltic“, UAB specialiuosius architektūros reikalavimus prekybos centro, (duomenys neskelbtini), projektui rengti. „SKR Baltic“, UAB 2014-06-30 su UAB „Architektų gildija“ pasirašė Sutartį Nr. 2014-06-TP-5, kuria UAB „Architektų gildija“ įsipareigojo parengti pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į prekybos centrą su statybos aikštele ir kitais priklausiniais projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas atsakovą atstovaujančios UAB „Architektų gildija“ prašymu 2014-08-19 išdavė naujus specialiuosius architektūros reikalavimus prekybos centro, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui rengti. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad „SKR Baltic“, UAB, pasirašant ginčijamą 2012-07-30 Susitarimą, atsakovas visus jam priklausančius pastatus naudojo pagal nuomojamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį. Ieškovas, šuo atveju, visiškai nepagrįstai ginčo santykiui taiko CK 4.105 str. 3 dalį. Taip pat nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013. Prie šios civilinės bylos prijungtoje žemės nuomos byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas „SKR Baltic“, UAB, į NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo kreipėsi 2011-04-27 prašymu, 2011-11-29 pakartotiniu prašymu, kuriais prašė išnuomoti 82699 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 99 metams. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. priimtas įsakymas Nr. 49V-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic", ne aukciono tvarka 50 metų terminui, atitinkamai 2012-07-30 buvo sudarytas ir ginčijamas Susitarimas. Byloje esančios aplinkybės bei prijungta žemės nuomos byla patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės sklypas atsakovui „SKR Baltic“, UAB, buvo išnuomotas tik NŽT specialistams atidžiai patikrinus, ar yra teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti. Valstybinės žemės nuomos sutarties ir sąlygų šiai sutarčiai sudaryti vertinimas yra išimtinė NŽT teisė. Todėl nagrinėjamos bylos atveju, atsakomybė ir įrodinėjimo našta dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo bei galimo neigiamos teisinės pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui „SKR Baltic“, UAB. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad absoliučiai didžiąją dalį Ieškovo prašomų nugriauti statinių, atsakovas „SKR Baltic“, UAB, įgijęs nuosavybės teise civilinių sutarčių pagrindu dar iki 2007-02-12 bei 2007-04-20 sudarytų Valstybinės žemės nuomos sutarčių ir šioje byloje ginčijamo 2012-07-30 Susitarimo sudarymo. Atsakovo nuosavybės teisės į šiuos statinius atsiradimas niekaip nėra susijęs su prašomu pripažinti negaliojančiu 2012-07-30 Susitarimu ar ankstesnėmis 2007-02-12, 2007-04-20 Valstybinės žemės nuomos sutartimis. Remiantis nurodytais argumentais, teigtina, kad aptariami statiniai galėtų būti nugriauti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro tik tokiu atveju, jeigu ieškovas nuginčytų aptariamų Statinių statybos teisėtumą ir nuginčytų civilinius sandorius, kurie yra statinių nuosavybės įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau ieškovas generalinė prokuratūra neginčija nei Statinių statybos teisėtumo, nei sandorių, kurių pagrindu buvo įregistruota „SKR Baltic“, UAB, nuosavybė į statinius. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas 2016-11-10 sprendimu visiškai pagrįstai atsisakė taikyti CK 4.105 str. 3 d. numatytas teisines pasekmes.

11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą nurodė, kad ginčo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties (susitarimo) pripažinimo negaliojančia teisiniams santykiams taikytinos ne tik Civilinio kodekso, tačiau ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nuostatos. Teismas sprendime konstatavo, jog Susitarimas pripažintinas negaliojančiu ne dėl nuomininko - statinių savininko kaltės, o dėl nuomotojo (Nacionalinės žemės tarnybos) veiksmų, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba nevertino sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų, kurių vertinimas sąlygoja išnuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymą (Taisyklių 30.5 ir 30.6 papunkčiai). Taip pat teismas nustatė, kad dalies statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka ginčo žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties, o pats atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad nebuvo tinkamai įvykdyti Taisyklėse nurodyti reikalavimai, todėl išdėstytais pagrindais teismas pripažino Susitarimą negaliojančiu. Taip pat teismas sprendime nurodė, jog tam, kad būtų galima taikyti Civilinio kodekso 4.105 straipsnio 3 dalį, būtina ir kita sąlyga - pastatų savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Tačiau teismo nuomone, šis pagrindas nebuvo įrodytas. Toliau Sprendime nurodyta, kad ginčo sklype esančių Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių savininkas turi teisę į nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau nėra išspręstas klausimas, ar visas ginčo žemės sklypas reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti, t. y. neišspręstas klausimas dėl statinių savininko teisės kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu ar jo dalimi. Nesutiktina, su Apelianto argumentu, kad Teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 4.105 straipsnio 3 dalį. Teismas sprendime pagrindė, kodėl nebuvo taikyta Civilinio kodekso 4.105 straipsnio 3 dalies nuostata. Tai pat sprendime buvo remtasi Statybos įstatymo 35 straipsniu, nurodant, kad ieškovas neįrodė, Statybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų buvimo dėl statinių nugriovimo, t. y. kad statiniai netinkami eksploatacijai ir kelia grėsmę aplinkai. Teisės aktuose yra išvardintos sąlygos, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis yra sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys. Viena iš sąlygų - statinių turėjimas, antrojo sąlyga - naudojimasis žemės sklypu statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį. Minėtas aplinkybes nustato bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Sprendžiant dėl statinių naudojimo, manytina, kad turi būti atsižvelgiama, ar statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai, kuriems naudojamas žemės sklypas, laikytina, kad toks žemės sklypas ar jo dalis yra užstatytas. Pagal Taisykles pastatų savininkas turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Manytina, jog esminė reikšmė turi būti suteikiama ne tam, ar statiniai naudojami pagal paskirtį, ar apskritai ginčo metu buvo faktiškai naudojami, o tam, ar savininkas su statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. savininkas juos prižiūrėjo, rūpinosi, jų turėjimas atitiko savininko interesus. Naudojimo teisė, kaip nuosavybės teisės į daiktą turinio sudėtinė dalis, - tai teisė naudoti daikto savybes naudotojo reikmėms tenkinti. Ši teisė nėra siejama tik su daikto naudojimu tai paskirčiai, kuriai jis yra sukurtas, - daikto naudojimo būdas priklauso nuo savininko valios. Tai, kad atsakovas UAB „SKR Baltic“ kreipėsi dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, siekiant atlikti esamų statinių kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, negalima laikyti statinių savininko abejingu ir nerūpestingu elgesio su statiniais ar jų nenaudojimu. Teismas Sprendime nurodė, kad ginčo sklype esančių Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių savininkas turi teisę į nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau nėra išspręstas klausimas, ar visas ginčo žemės sklypas reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti. Taigi iš išdėstyto darytina išvada, kad tik bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, tinkamai išanalizavęs faktines aplinkybes, priima teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į „SKR Baltic“, UAB skundą nurodė, kad Valstybinės žemės nuomos sutarties (susitarimo) sudarymui taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau - CK), tačiau ir Žemės įstatymo bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės), nuostatos. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis jų šalių galimybes tarpusavio susitarimu nustatyti išnuomojamo žemės sklypo nuomos terminą ribojo imperatyviosios teisės aktų normos, pagal kurias užstatytų žemės sklypų nuomos terminas turi būti nustatomas atsižvelgiant į statinio naudojimo trukmę ir turi būti nuomotojo motyvuotas. Panaikinti statybą leidžiantys dokumentai buvo ginčijami ne savarankiškais pagrindais, o kaip sudaryti 2012-07-30 susitarimo pagrindu. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Toliau Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad statytojas, norėdamas gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, be kitų įstatyme išvardintų dokumentų, turi pateikti: 1) prašymą; 2) šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytą statinio projektą; 3) statinio kadastro duomenų bylą - šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju, ginčijami rašytiniai pritarimai buvo išduoti statytojo teisę turinčiam asmeniui - UAB „SKR Baltic“, statybos vieta - žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytiniai pritarimai suteikė statytojui teisę atlikti rašytiniuose pritarimuose nurodytų statinių kapitalinį ar paprastąjį remontą. Taigi ginčijami rašytiniai pritarimai išduoti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir Apeliantui pateikus visus reikalingus dokumentus, dėl ko šioje byloje ginčas ir nėra keliamas. Manė, kad pagrįstas Apelianto argumentas, jog Teismo sprendimas dalyje, kurioje nebuvo išspręstas atsakovo UAB „SKR Baltic“ prašymas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies (buvusios redakcijos 33 straipsnio 1 dalis) taikymo individualiems administraciniams aktams ginčyti (t. y. statybą leidžiantys dokumentai, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir pan.), neatitinka Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog yra praleidęs vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, tačiau baigiamųjų kalbų metu motyvuodamas tuo, kad dėl užimtumo nespėjo nustatytu terminu pateikti ieškinio, paprašė atnaujinti terminą ginčyti administracinius aktus, ir Teismas šį prašymą patenkino. Manytina, kad Teismas turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, t. y. kodėl ilgą laiką nebuvo kreiptasi dėl viešojo intereso gynimo, taip pat, kad ieškovas terminą ginčyti administracinius aktus praleido dėl subjektyvių priežasčių (dėl užimtumo nespėjo), ir kaip tokie už viešojo intereso gynimą atsakingų subjektų veiksmai gali įtakoti ginče dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus (kai panaikinami statybą leidžiantys dokumentai po daugiau kaip 4 metų).

12. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir UAB „SKR Baltic“ skundus, nurodė, kad teismui tenkinus pagrindinį reikalavimą, t. y. pripažinus negaliojančiu 2012-07-30 susitarimą dėl 2007 04-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 pakeitimo, kaip šio susitarimo pasekmė turėjo būti panaikinti ieškovo ginčijami išvestiniai sprendimai, nepaisant to, kad savarankiškų šių sprendimų panaikinimo pagrindų nėra, t. y. ir statybą leidžiantys dokumentai turėtų netekti galios (įskaitant ir Inspekcijos išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui), taip užtikrinant principo ex iniuria ius non oritur įgyvendinimą. Taigi toks pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo laikytinas pagrįstu. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat buvo panaikinta Inspekcijos 2014-02-06 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS 00 140206-00087, 2014-02-07 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-00-140207-00091, 2014-02-20 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-00-140220-00124. Manytina, kad skundžiamu teismo sprendimu panaikinus žemės nuomos sutartis, o taip pat ir statybą leidžiančius dokumentus, turėjo būti panaikintos ir pažymos apie statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, kaip išvestiniai dokumentai. Tokia išvada darytina remiantis jau minėtu teisės principu ex iniuria ius non oritur. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pažymų apie statinių statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto panaikinimo laikyti nepagrįstu. Skundžiamu sprendimu teismas netenkino reikalavimo nukelti arba nugriauti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ginčo statinius. Teismui nenustačius juridinio pagrindo įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti ginčo statinius bei nesuteikus Inspekcijai teisės griauti šiuos statinius, Inspekcija dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su šiuo reikalavimu, nepasisako, kadangi šiuo atveju pagrindas, kuriuo reikalaujama atlaisvinti žemę, nėra susijęs su Inspekcijos kompetencija. Teismas galėtų suteikti teisę Inspekcijai nugriauti ginčo statinius, jei jų per nustatytą terminą nenugriautų statinių savininkas, tik tuo atveju, jei nustatytų, kad ginčo statinių statyba pažeidė teisės aktų reikalavimus.

13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir UAB „SKR Baltic“ skundus, nurodė, kad Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo klausimas, kas neabejotinai yra susiję su viešuoju interesu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas civiliniame procese ginamas: pirma, įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, antra, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014). Taigi, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu ir Įsakymą, dėl ko nėra pagrindo naikinti sprendimo Apelianto prašomoje dalyje. Panaikintas Įsakymas, kurio pagrindu buvo sudarytas ginčijamas Susitarimas, negali būti vertinamas kaip išėjimas iš ieškinio ribų, nes Susitarimo panaikinimas šioje civilinėje byloje tai vieno iš etapų atliekant valstybinės žemės nuomos procedūras panaikinimas, kuris neturėjo jokių teisinių pasekmių Apeliantui. Apelianto argumentai pateikti apeliaciniame skunde nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) ir, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Nekilnojamojo turto registro 2012-05-24 duomenimis ginčo žemės sklype bendrovei nuosavybės teise priklausančių statinių buvo 58, iš kurių 46 vnt. buvo šiltnamių, kurių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio, statybos pabaigos metai — 1960, 1964, 1973, fizinio nusidėvėjimo procentas — 70 proc., 85 proc., sienos - „stiklas su karkasu“, išskyrus šiltnamį, su tarnybine (pagalbine) patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytą 1991 metais (jo gyvavimo trukmė pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ yra 35 metai (iki 2026 metų)). Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendime pažymėjo, kad nurodyti duomenys sąlygoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba nevertino Ginčo žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų, kurių vertinimas sąlygoja išnuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymą (Taisyklių 30.5, 30.6 papunkčiai.). Nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs. Be to, kaip matyti, kad Ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista, bendrovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo keista (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis). Taisyklėse nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas vertinamas kaip imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymas. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ex officio pripažino negaliojančiu Įsakymą (LR CK 1.78 str. 5 d.), kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad nebuvo priimant Sprendimą atsižvelgta į minėtą LAT suformuotą teisminę praktiką, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kaip priimtą pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, atitinka LAT nuomonę, kad teismas, vertindamas valstybinės žemės nuomos termino nustatymo pagrįstumą, turi įvertinti, ar nuomotojas, nustatydamas nuomos terminą, atsižvelgė į žemės sklype esančių statinių naudojimo trukmę ir ar nuomos terminai turėjo (galėjo) būti nustatyti vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, ar nuomos terminai ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais buvo nustatyti tinkamai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylankės teismas pagal į bylą pateiktus dokumentus vertino Ginčo žemės sklype esančių statinių gyvavimo trukmę ir nustatė kad jie yra fiziškai nusidėvėję. Apelianto teigimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir toje dalyje, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas neišsprendė Apelianto pareikšto reikalavimo taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto vieno mėnesio termino ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro reikalavimams dėl statybą leidžiančių dokumentų ir dokumentų, patvirtinančių statybos užbaigimą, ginčijimo. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad ieškovo Generalinės prokuratūros prokuroro reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų ir dokumentų, patvirtinančių statybos užbaigimą, panaikinimo yra išvestiniai ir terminai juos apskųsti praleisti nežymiai. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl minėtų reikalavimų teisėtumo ir panaikino statybą leidžiančių dokumentų ir dokumentų patvirtinančių statybos užbaigimą, kadangi nebuvo pažeista ieškovo pareiga apskųsti administracinius aktus per protingą terminą.

Atsakovas pritarė ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytai nuomonei, kad teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „SKR Baltic“ Susitarimo pagrindu išnuomotame valstybinės žemės sklype jai nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl toks Susitarimas negalėjo būti sudarytas, todėl akivaizdu, kad atsakovas UAB „SKR Baltic“ teisę naudotis žemės sklype prarado dėl savo kaltės. Paminėtina ir tai, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas tolygus viešojo intereso pažeidimui. Pažymėtina, kad palikus galioti Sprendimo dalį, pagal kurią atsakovui UAB „SKR Baltic“ priklausantys pastatai liks valstybinės Ginčo žemės sklype, bus pažeistos ne tik imperatyvios įstatymo normos, bet kartu ir viešasis interesas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 4.105 straipsnis reglamentuoja teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes. Ši norma, įpareigojanti statinių savininką atlaisvinti žemės sklypą praradus į jį teisę, šios prievolės nesieja su statinių įsigijimo teisėtumu ir nereikalauja, kad sandoriai, kuriais jie buvo įsigyti nuosavybėn, teismo būtų pripažinti negaliojančiais. Pagrindas atlaisvinti žemės sklypą nuo jame esančių statinių šiuo atveju yra prarasta teisė naudotis žemės sklypu ir nesiejama su statinių įsigijimo nuosavybėn teisėtumu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1031- 262/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nusprendę panaikinti ginčijamą administracinį aktą ir valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, turėjo spręsti dėl kitų teisės į žemės sklypą praradimą padarinių (CK 4.105 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Palikus galioti skundžiamą Sprendimą, pagal kurį Ginčo žemės sklype būtų UAB „SKR Baltic“ priklausantys statiniai, susidarytų ydinga situacija, nes asmuo, neturintis teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, įgytų teisę „laikyti“ jam priklausantį turtą. Pažymėtina, jog žemės sklypuose esant UAB „SKR Baltic“ statiniams, Nacionalinė žemės tarnyba negali tinkamai disponuoti valstybine žeme, t. y. negali, vykdydama jai priskirtas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka perleisti ar perduoti naudotis šį Ginčo žemės sklypą kitiems asmenims, kadangi šis valstybinės žemės sklypas yra apsunkintas dėl jame esančio UAB „SKR Baltic“ priklausančio turto. Be kita ko, esant UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams valstybinės žemės sklype, Nacionalinė žemės tarnyba negali vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, dėl ko yra pažeidžiamos šių asmenų teisės bei teisėti interesai. Kitaip tariant, susidaro netoleruotina situacija, kai valstybės teisė naudotis jai priklausančiu turtu, išimtinai priklauso nuo asmens, kuris neturi jokio teisinio pagrindu naudotis valstybinės žemės sklypais, valios. Pažymėtina ir tai, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, t. y. valstybės turtu turi būti disponuojama tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, kurie yra imperatyvaus pobūdžio. Tad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės buvusiam valstybinės žemės nuomininkui ir toliau turėti nekilnojamąjį daiktą valstybinės žemės sklype, dėl kurios Susitarimas yra pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis yra pripažinta negaliojanti, nes ją sudarant buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, asmeniui negali būti suteikiama teisė kitu būdu naudotis valstybinės žemės sklypu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pripažinus negaliojančiu Susitarimą, turi būti taip pat sprendžiamas ir žemės sklypo atlaisvinimo klausimas, kas nagrinėjamu atveju nėra išspręsta. Prašė ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą 2016-12-05 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, patenkinti. Atsakovo UAB „SKR Baltic“ 2016-12-12 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 22 d. papildomo sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, atmesti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio).

15. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsižvelgęs į 2018-01-23 vykusio išvažiuojamojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apžiūrėtus ginčo žemės sklypą ir jame esančius statinius (jų būklę, eksploatavimo sąlygas), jog ginčo sklype esančio statinio- prekybos centro ir jam priklausančių inžinerinių statinių (aikštelių ir vandentiekio įvado) paskirtis bei būklė ginčijamo valstybinės žemės nuomos sandorio sudarymo metu ir bylos nagrinėjimo dienai atitiko teisės aktuose numatytas sąlygas dėl valstybinės žemės naudojamų statinių eksploatacijai nuomos, atsisakė dalies ieškinio ir atitinkamai apeliacinio skundo reikalavimų:

1. Reikalavimo Nr. 2: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019.

2. Reikalavimo Nr. 13: panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1.

3. Reikalavimo Nr. 17: panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 2.

4. Reikalavimo Nr. 20: panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą.

5. Reikalavimo Nr. 12: panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1.

6. Reikalavimo Nr. 28 dalyje dėl įpareigojimo atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Reikalavimo Nr. 29 dalyje dėl išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Apeliacinio skundo dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir reikalavimo tenkinti ieškinio reikalavimus šioje dalyje: reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir byla šių reikalavimų dalyje nutrauktina vadovaujantis CPK 293 straipsnio 4 punktu.

Dėl SKR Baltic“, UAB apeliacinio skundo

16. Apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2016-11-10 sprendimu peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir viršijo ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro pareikštus ieškinio reikalavimus, atmestinas. Apeliantas minėto argumento pagrindimui nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT) vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“ „SKR Baltic“, UAB (toliau-Įsakymas) bei tenkino prokurorės prašymą dėl termino 2012-07-27 priimtam administraciniam aktui ginčyti, įvertinęs, kad ieškinį prokuroras pareiškė viešojo intereso tikslu, nors ieškovas pareiškė, kad neginčija administracinio akto, kurio pagrindu sudarytas 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007- 465 dalinio pakeitimo (toliau-Susitarimas), ieškovas bylos nagrinėjimo metu taip pat neprašė atnaujinti termino 2012-07-27 Įsakymui ginčyti.

17. Skundžiamo sprendimo motyvuose nurodyta, kad <„Taisyklėse (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Taisyklės dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos) nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas vertinamas kaip imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymas. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas teismui ex officio pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ (LR CK 1.78 str. 5 d.).“>, < „Teismas prokurorės prašymą dėl termino 2012-07-27 priimtam administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo tenkina, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinį prokuroras pareiškė viešojo intereso tikslu.“>.

18. Įstatymas neleidžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Šiuo atveju teismas nenustatinėjo naujų aplinkybių ir savo sprendimą dėl Įsakymo panaikinimo grindė tais pačiais faktais ir įrodymais, kuriais rėmėsi ieškovas, ginčydamas Susitarimą. Valstybinės žemės nuomininko teisių įgijimui būtinas administracinis aktas ir sandoris, kurių sudėtis sukuria nuomininkui teisines pasekmes. Teismo panaikintas administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė ir buvo tik administracinės procedūros dalis, kurios rezultatas - ginčijamo Susitarimo sudarymas. Todėl teismas, ex officio panaikinęs Įsakymą tais pačiais kaip ir Susitarimą pagrindais, neperžengė ieškinio ribų ir neapribojo atsakovės teisės į tinkamą teismo procesą, proceso dispozityviškumo, rungimosi bei proceso lygiateisiškumo principų.

19. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 359/2014). Šioje byloje ieškovas pripažino, kad yra praleistas įstatyme numatytas vieno mėnesio terminas ginčyti administraciniams aktams - 2012-09-06, 2013-06-12, 2013-10-28, 2013-12-20 rašytiniams pritarimams statinio projektams (ieškinio reikalavimų 2-5 p. p.), deklaracijoms apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, surašytoms iki 2014-06-18 (ieškinio reikalavimų 7-18 p. p.) bei pažymoms apie statinio statybą be nukrypimų (ieškinio reikalavimų 25-27 p. p.) ir prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei įvertinus tai, kad reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kuriam nuginčyti terminas nėra praleistas. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas 2014-03-04 gavus Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimą dėl galimai neteisėto Susitarimo, kuriuo UAB „SKR Baltic“ be aukciono bendrovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas, nuginčijimo ir baigtas 2014-04-28 nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2014-06-03 buvo gautas suinteresuotos institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl tokio prokuroro sprendimo. Aukštesniajam prokurorui nustačius, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl skundžiamo sandorio teisėtumo, nutarimas buvo panaikintas ir 2014-08-01 surašytas ieškinys teismui. Spendžiant klausimą dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, būtina nustatyta šio termino eigos pradžią, kuri siejama su informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą pakankamumu. Atsižvelgiant į tai, kad Generalinės prokuratūros prokuroras privalėjo atlikti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir šiam tikslui surinkti ir įvertinti dokumentus, kuriais remiantis bus grindžiami ieškinio reikalavimai, o taip pat į tai, kad visi veiksmai Generalinėje prokuratūroje buvo atlikti be delsimo požymių, priežastys, dėl kurių praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, laikytinos svarbiomis. Šiuo atveju reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo yra išvestiniai iš esminio reikalavimo, todėl pareiga reikšti reikalavimus per protingą terminą nebuvo pažeista. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-12-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527- 695/2016 yra nurodęs, kad spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. Atsižvelgiant į šias kasacinio teismo išvadas bei bylos aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai sprendė klausimą dėl ginčijamų administracinių aktų pagrįstumo, nepaisant to, jog ieškovas pripažino nežymiai dėl svarbių priežasčių praleidęs terminą šiems aktams ginčyti. Atnaujindamas praleistą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu išsprendė ir atsakovo prašymą šį terminą taikyti, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka CPK 270 str. 4d. nustatytų reikalavimų. Konkrečiai dėl apelianto nurodomo termino 2012-07-27 priimtam administraciniam aktui ginčyti atnaujinimo pažymėtina, kad CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmiau minėta aplinkybių ir nurodytųjų argumentų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę praleistą terminą atnaujinti savo iniciatyva ir šiuo atveju esmės nekeičia aplinkybė, jog sprendimo motyvuose įrašyta, kad terminas atnaujintas tenkinant ieškovo prašymą.

20. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo naikinti 2012-07-27 Įsakymą ir 2012-07-30 Susitarimą visa apimtimi, kadangi atsakovo „SKR Baltic“, UAB, teisė į valstybinės žemės sklypą nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui nebuvo paneigta, o vien neteisingas (nepagrįstai ilgas) žemės nuomos termino nustatymas gali būti teisiniu pagrindu pripažinti niekinėmis tik atitinkamas sandorio dalis, atmestini.

21. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad < „Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 30 punkte nurodyta, kokių reikalavimų laikomasi išnuomojant naudojamus žemės sklypus. Teismas sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad išnuomojant 82699 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą, turėjo būti atlikta valstybinės žemės išnuomojimo procedūra pagal Taisyklėse nustatytą tvarką.“>, < „Nurodyti duomenys sąlygoja išvadą, kad NŽT nevertino sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų, kurių vertinimas sąlygoja išnuomojamo valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymą (Taisyklių 30.5, 30.6 p.p.). Nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs. Be to, kaip matyti, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pakeista, bendrovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nebuvo keista (Žemės įstatymo 9 str. 6 d.). Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad dalies statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka ginčo žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirties, nes pats atsakovas NŽT pripažįsta, kad nebuvo tinkamai įvykdyti Taisyklėse nurodyti reikalavimai (LR CPK 177 str., 187 str.). Taisyklėse nurodyti reikalavimai yra imperatyvūs, todėl jų nesilaikymas vertinamas kaip imperatyvių įstatymo nuostatų nesilaikymas“>. Nurodytais motyvais ir pagrindais teismas 2002-07-30 susitarimą dėl 2007-04-20 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

22. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad didžiąją dalį statinių atsakovas „SKR Baltic“, UAB, įgijo nuosavybės teise civilinių sutarčių pagrindu iki 2007-02-12 bei 2007-04-20 sudarytų Valstybinės žemės nuomos sutarčių ir šioje byloje ginčijamo 2012-07-30 Susitarimo sudarymo.

23. Pagal 2007-02-12 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169 atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija išnuomojo ieškovui UAB “SKR Baltic” 7 900 m² ir 74 126 m² ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutartyse 3 p. buvo nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis yra žemės ūkio paskirties žemė, specializuotų šiltnamių ūkių, specializuotų augalininkystės ūkių. Vilniaus apskrities viršininko administracija, remdamasi patikrinimo aktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 str. 1 d. 1 p., įspėjo 2008-10-01 raštu Nr. (31)-1.2-3506-/3.31 nuomininką UAB „SKR Baltic“, kad 7 900 kv.m. ir 74 126 kv.m. ploto žemės sklypų nuomos sutartys po 3 mėnesių bus nutrauktos, ir Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-28 įsakymu Nr. 2.3-1121-(01) valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos, konstatavus, kad sklypai nėra naudojami pagal pagrindinė tikslinę paskirtį.

24. „SKR Baltic“, UAB kreipėsi į teismą dėl žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įsakymo panaikinimo, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu (Civilinė byla Nr. 2A-188-492/2011) nuspręsta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – UAB „SKR Baltic“ ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais įrodymais, darė išvadą, kad žala žemės sklypo savininkui buvo daroma neefektyviu žemės ūkio paskirties žemės naudojimu, negaunama nauda, kuri vertinama ne vien pinigais, bet ir žemės sklypo nepriežiūra, netvarkymu, netręšimu, apleidimu, piktžolių įsiveisimu ir jų nenaikinimu bei kitokios netvarkos darymu (šiltnamių netvarkymu) ar sąlygų jai sudarymu žemės ūkio paskirties žemėje. Neefektyvią veiklą ir neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas neturėjo jokios vertės, todėl sprendžiant tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo klausimą atsakovas VAVA sutarties stabilumo principui pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai nutraukė. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės ieškovo įrodinėjamas nedidelės žemės sklypo dalies naudojimas žemės ūkio veiklai, nes žemės naudojimo laipsnis menkas, naudojamo objekto santykis su nenaudojama dalimi yra nedidelis; toks naudojimo mastas neatitinka lūkesčių, neadekvatus išnuomotam plotui.

25. Pirmiau nurodytosios faktinės aplinkybės (motyvų 23-24 p.) sudaro pagrindą išvadai, kad „SKR Baltic“, UAB nuo statinių įsigijimo momento iki 2012-07-27 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 priėmimo (motyvų 27 p.) nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą.

26. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1632 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano sprendinius: ribas ir plotą – 82699 kv.m., paskirtį – kitos paskirties, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos (indeksas K), naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), statinių aukštį – iki 2 aukštų, įskaitant mansardą ir t.t. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011-04-21 įsakymu Nr. A30-1040 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ pasiūlė NŽT suformuoti kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-06-30 sprendimu Nr. 1-1632. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-04-27 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-360 „Dėl žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir servituto nustatymo“ nusprendė pertvarkyti 74126 kv. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 673 kv. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 7900 kv. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sujungimo būdu ir patvirtino šio sklypo (82699 kv. m.) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Kagema“ matininko M. M. 2010-11-29 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypas 2012-05-24 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

27. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012-07-27 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB išnuomojo ne aukciono tvarka 50 metų „SKR Baltic“, UAB, 82699 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane M1:2000 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-27 (t. 1, b. l. 122). 2012-07-30 tarp „SKR Baltic“, UAB ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, buvo pasirašytas susitarimas „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, kurio 1 punkte nurodyta, kad šalys susitarė pakeisti 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2007-465, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naują redakciją išdėstant taip: „Nuomotojas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus misto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 82699 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 123-124, 125-126). Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 50 metų, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos; išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

28. Išdėstytosios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad SKR Baltic“, UAB praradusi valstybinės žemės nuomos teisę po sutarčių nutraukimo 2009-01-28 (motyvų 23 p.), kurių nutraukimo teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu (motyvų 24 p.), tiems patiems statiniams, vadovaujantis 2012-07-27 įsakymu, 2012-07-30 pasirašė naują sutartį (motyvų 27 p.). Valstybinės žemės nuomotojas, nutraukęs valstybinės žemės nuomos sutartis dėl to, kad nuomininkas dėl savo kaltės nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, privalėjo spręsti nuomos sutarčių nutraukimo pasekmes, kurias reglamentuoja CK 4.105 straipsnis, tačiau nuomotojas minėtų veiksmų neatliko, o patvirtinus naujus detaliojo plano sprendinius (ribas ir plotą-82699 kv.m., paskirtį- kitos paskirties, naudojimo būdą- komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį- prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), pertvarkė sklypus sujungimo būdu ir naujai suformuotą sklypą vėl išnuomojo SKR Baltic“, UAB.

29. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 28.1 punkte. Taisyklėse nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28 punktas); valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas ne ilgesnis kaip 99 metams (30.1 papunktis); nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus (30.6 papunktis) ir kitos sąlygos. Taigi teisės aktuose yra išvardintos sąlygos, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis yra sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs.

30. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Taigi privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama.

31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį laikytinas sutarties pažeidimu. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).

32. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.

33. 2012-05-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo sklype (8,2699 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo 58 statiniai, iš kurių 46 šiltnamiai bei pagalbiniai pastatai. Iš ginčijamo susitarimo priedo – žemės sklypo plano matyti, kad beveik visą ginčo sklypo plotą užima šiltnamiai, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.

34. „SKR Baltic“, UAB su Nacionaline žemės tarnyba pasirašius ginčijamą 2012-07-30 Susitarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovo prašymu 2012-09-06, 2013-06-12, 2013-10-28, 2013-12-20, 2014-07-22 buvo išduoti rašytiniai pritarimai statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams. Pagal nurodytus rašytinius pritarimus statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams „SKR Baltic“, UAB teigia atlikusi didžiosios dalies statinių remontą, ko pasekoje atsakovui priklausančių statinių paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „prekybos paskirties“.  Pakeista statinių paskirtis yra įregistruota VĮ Registrų centre, Nekilnojamojo turto registrui pateikus deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-28 išdavė atsakovui „SKR Baltic“, UAB specialiuosius architektūros reikalavimus prekybos centro, (duomenys neskelbtini), projektui rengti. „SKR Baltic“, UAB 2014-06-30 su UAB „Architektų gildija“ pasirašė Sutartį Nr. 2014-06-TP-5, kuria UAB „Architektų gildija“ įsipareigojo parengti pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į prekybos centrą su statybos aikštele ir kitais priklausiniais projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas atsakovą atstovaujančios UAB „Architektų gildija“ prašymu 2014-08-19 išdavė naujus specialiuosius architektūros reikalavimus prekybos centro, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui rengti.

              35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2012-07-30 tarp „SKR Baltic“, UAB ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, pasirašant susitarimą „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, kuriuo nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 8,2699 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, keliamų galimybei be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010-06-30 sprendimu nusprendė patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, keisdama paskirtį į kitos paskirties, naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, suformuotasis 82699 kv. m. ploto žemės sklypas 2012-05-24 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovui SKR Baltic“, UAB priklausanti didžioji dalis statinių - šiltnamiai, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis pagal registro įrašus - pagalbinio ūkio. Nuomotojas galėjo priimti sprendimą be aukciono išnuomoti valstybinę žemę UAB „SKR Baltic“ tik tiems šios bendrovės nuosavybės teise valdomiems statiniams, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis atitiko patvirtintame detaliajame plane nustatytą pagrindę žemės sklypo naudojimo paskirtį, tuo tarpu išdėstytosios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo susitarimo pasirašymo metu šiltnamiai, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre – pagalbinio ūkio, o ginčo sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Tai sąlygoja išvadą, kad sklype esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl ginčo sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios LR žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę  paskirtį. Atsakovui „SKR Baltic“, UAB tik nuo 2012-09-06 buvo išduodami rašytiniai pritarimai statinių paprastojo remonto bei kapitalinio remonto projektams, nuo 2014-01-10 išduodamos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, ko pasekoje atsakovui priklausančių statinių paskirtis buvo pakeista iš „pagalbinio ūkio“ į „prekybos paskirties“. Atitinkamai darytina išvada, kad ir šiame laikotarpyje nuo 2012-07-30 iki 2014 m. atitinkamų datų, kuriomis buvo įregistruojama pakeista statinių paskirtis, atsakovas SKR Baltic“, UAB nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą.

              36. Kaip nustatyta motyvų 25 ir 35 punktuose, atsakovas „SKR Baltic“, UAB nuo statinių įsigijimo momento iki 2014 m., t.y. apie 8 metus, nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Imperatyvios LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį neteisėta. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, yra pagrindas teismui ex officio pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-07-27 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

              37. Pasisakant dėl apelianto nurodytų teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, pažymėtina, kad prieš savo sąskaita statydamas, rekonstruodamas ar remontuodamas statinį kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir formuodamas savo lūkesčius įgyti į tą sklypą nuomos teises, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų išsiaiškinti ir įsitikinti, ar turi reikiamas teises į žemę, kurioje yra tas statinys, kokia tų teisių apimtis. Jeigu vertinti tik atsakovo „SKR Baltic“, UAB veiksmus ginčijamame teisiniame santykyje, tai Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu jau buvo įvertinti atsakovo „SKR Baltic“, UAB veiksmai, kaip prieštaraujantys valstybinės žemės nuomos santykiams keliamiems reikalavimams, tačiau atsakovas to nepaisydamas, nors privalėjo suprasti veiksmų neteisėtumą, toliau siekė realizuoti nuomininko teises, nors turimų statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą.

              38. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo, nepagrindė teisiniais ir faktiniais argumentais padarytos išvados, jog buvo pažeisti imperatyvūs valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo reikalavimai, kad sprendime nėra motyvų, kokie konkrečiai veiksmai turėjo būti atlikti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas būtų laikomas nustatytas teisėtai, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti NŽT, kad būtų nustatytas tinkamas valstybinės žemės nuomos terminas ir nesiaiškino, kodėl tie veiksmai buvo neatlikti.

              39. Privalomus atlikti veiksmus nustato norminiai aktai (motyvų 29 p.), kuriuos teismas taiko atitinkamam teisiniam santykiui. Taisyklių 30 punkte nustatyti reikalavimai, taikomi išnuomojant naudojamus žemės sklypus, ir vienas iš tokių reikalavimų yra tai, kad žemės  nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, nustatomą pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu (toliau - STR) 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01 – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis „Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996-01-01 saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka“, patvirtina aplinkos ministro 2003-05-19 įsakymu Nr. 237. Nuomotojas, vadovaudamasis Taisyklių 30.5., 30.6. punktais, privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus. Tai reiškia, kad ginčo susitarimui sudaryti reikėjo įvertinti sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenis, kurių rezultatais vadovaujantis turėjo būti nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė, kad išnuomojant 82699 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą, turėjo būti atlikta valstybinės žemės išnuomojimo procedūra pagal Taisyklėse nustatytą tvarką, bet to nebuvo padaryta, kas teisėtai ir pagrįstai įvertinta kaip imperatyvių reikalavimų pažeidimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal bylos duomenis padarė išvadą, kad NŽT nevertino sklype esančių statinių nusidėvėjimo duomenų, kurių vertinimas sąlygoja išnuomojamo  valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymą (Taisyklių 30.5, 30.6 p.p.), kas taip pat vertinta kaip imperatyvios normos pažeidimas. CK 6.550 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos. Ginčo susitarime net nenurodoma, kokių statinių eksploatavimui išnuomojamas žemės sklypas, atitinkamai neaptartos ir jų naudojimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavęs teisinį ginčo santykį tinkamai taikė jį reguliuojančias teisės normas, pakankamai motyvuodamas, kad nustatytosios aplinkybės pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

              40. Dėl apelianto nurodomų argumentų, siejamų su nurodomais neįvertintais valstybinės žemės nuomos termino nustatymui teisiškai reikšmingais įrodymais, pasisakytina, jog valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pagrindas pripažinti ginčijamą Susitarimą negaliojančiu nebuvo vien aplinkybė dėl nuomos terminų nustatymo, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo reikalinga nustatyti kokie nuomos terminai turėjo (galėjo) būti nustatyti vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, ar nuomos terminai ir nuomos objektai ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais buvo nustatyti tinkamai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, ar nuomotojas yra įvykdęs pareigą motyvuoti nuomos terminų nustatymą, nes šiuo atveju galimų reikalavimų nesilaikymo konstatavimas ir  atitinkamas jų įvertinimas, kaip nepakankamas pagrindas ginčijamų administracinio akto ir sandorio pripažinimui negaliojančiu atsižvelgiant į bendruosius teisės principus bei jos teisinę reikšmę, nepakeistų galutinio sprendimo, nes nustatytas ir kitas, esminis pažeidimas - atsakovas SKR Baltic“, UAB nenaudojo statinių pagal tiesioginę paskirtį, kuriai yra būtina išsinuomoti žemės sklypą, kuris iš esmės nulemia ieškovo reikalavimo pripažinti ginčijamą administracinį aktą ir sandorį negaliojančiais patenkinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas detaliai nevertina apelianto teiktų įrodymų, susijusių su valstybiniame žemės sklype esančių statinių saugaus naudojimo trukme ir atitinkamai ginčijamu sandoriu nustatyta žemės nuomos termino trukme, nes teisingam ginčo išsprendimui šios aplinkybės neturi reikšmės, bei nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimų (motyvų 39 p.). 

              41. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas, pripažindamas negaliojančiais nurodytus individualius administracinius aktus, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

              Byloje statybą leidžiantys dokumentai - rašytiniai pritarimai statinio projektui, deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo ginčijami kaip išvestiniai reikalavimai, kylantys iš prašomo pripažinti negaliojančiu Susitarimo, siekiant apginti žemės sklypo savininko teises, t.y. taikant atsakovui įstatyme numatytas teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmes (CK 4.104-4.105 str.), nereiškiant reikalavimo tuo pagrindu, kad statybos vyko pažeidžiant atitinkamus statybos procesą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus (CK 4.103 str.). Skirtingais pagrindais reiškiami reikalavimai sukelia skirtingas įstatyme numatytas teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje suformuota taisykle, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodyti dokumentai, būtini svarstant statybą leidžiančio dokumento išdavimą, tarp kurių turi būti pateiktas žemės sklypo, kuriame planuojama atlikti statybos darbus, naudojimo teisėtumą pagrindžiantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime teisėtai vadovavosi minėtomis Statybos įstatymo normomis, atitinkamai teismui nusprendus pripažinti negaliojančiu 2012-07-30 Susitarimą dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos, yra pagrindas naikinti tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, nes išduoti dokumentai yra panaikinto 2012-07-30 sandorio dėl teisės naudotis valstybinės žemės sklypu pasekmė.

              42. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, panaikindamas 2012-07-27 Įsakymą nenurodė, kokios kyla tokio akto panaikinimo pasekmės ir kokio pobūdžio restitucija turėtų būti taikoma (CPK 270 str. 4 d.). Nors atsakovas apeliaciniu skundu ir neprašo išspręsti restitucijos klausimo, nes prašo ieškinį atmesti, tačiau dėl minimo apelianto argumento pasisakytina, kad restitucijos klausimą būtų privalu spręsti tuo atveju, jeigu būtų taikomos CK 4.105 straipsnyje numatytos teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės.

              43. Atsakovas „SKR Baltic“, UAB prašo apeliacinės instancijos teismo pašalinti pirmos instancijos teismo 2016-11-10 sprendimo motyvus iš motyvuojamosios dalies, kur teismas nurodo: „Nekilnojamojo turto registre bendrovei priklausančių statinių, kurių paskirtis nurodyta prekybos, kita, garažų, gamybos, pramonės, kas sąlygoja pagrįstą manymą, kad statinių savininkas turi teisę į nurodytiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad nurodytų statinių eksploatavimui buvo reikalingas visas 82699 kv. m. valstybinės žemės sklypas".

              Apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad 2012-07-27 priimtas administracinis aktas naikintinas ir 2012-07-30 Susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo pripažintinas negaliojančiu, jie netenka teisinės galios nuo sudarymo momento. Pagal ginčijamų aktų turinį ne aukciono tvarka buvo išnuomotas 82699 kv.m ploto žemės sklypas, todėl teisiniai nuomos santykiai tarp nuomotojo ir nuomininko yra nutraukiami dėl viso suformuoto ir išnuomoto 82699 kv.m ploto žemės sklypo. Tačiau teismui skundžiamame sprendime nustačius, kad dėl dalies statinių atsakovui gali būti suteikiama teisė į žemės sklypą, įvertinus ieškovo ieškinio pareiškime ir apeliaciniame skunde įvardijamą aplinkybę, kad nuomininkui gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sklypo 0,0673 ha dalimi, kuri buvo išnuomota 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi ir vėliau pateko į apjungtą ir naujai suformuotą 82699 kv.m ploto žemės sklypą, teismas neturi galimybės nuspręsti dėl galimai reikalingo nuomai žemės ploto klausimo, nes, jeigu tai nėra ginčo nagrinėjimo dalykas, sprendimus dėl detaliojo plano sprendinių, ribų ir ploto, paskirties, naudojimo būdo ir pan. priima atitinkamos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, jeigu yra pagrindas manyti, kad statinių savininkas neturi teisės nors į keliems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, jau būtų privalu keisti detalaus plano sprendinius, kas iš esmės ir buvo nurodyta skundžiamuose teismo sprendimo motyvuose.

              Dėl LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinio skundo

44. Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje atmesti ieškovo reikalavimai pripažinus sandorį dėl valstybinės žemės nuomos negaliojančiu spręsti teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą praradimo pasekmių klausimą ieškovo nurodytu būdu - įpareigojant atsakovą per tris mėnesiu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas reikalavimą tenkinti.

45. Apelianto skunde nurodytieji pagrindai, dėl kurių ginčijamas Susitarimas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės nuomą be aukciono, t.y. kad ginčo sklype esantys pastatai (šiltnamiai) neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, kad jie nebuvo eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytąją naudojimo paskirtį, kad žemės nuomos sutartyje nenurodyta išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos, nuomos termino nustatymo motyvai (CK 6. 550 str.), kad po atsakovui nepalankaus teismo sprendimo žemės sklypas be aukciono jam buvo išnuomotas dar kartą, - visi jie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti sprendime ir tai sudarė pagrindą ieškovo reikalavimų dėl ginčijamo Susitarimo ir Įsakymo pripažinimo negaliojančiais patenkinimo. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas atmesti ieškovo argumentus dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatoms sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą netenkinti ieškovo reikalavimo taikyti CK 4. 105 straipsnio 3 dalyje numatytas teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes ir įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ savo lėšomis nusikelti jai priklausančius statinius nuo ginčo žemės sklypo dalies. Teismui pripažinus negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos ir pripažinus negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, konstatuotina, kad asmuo buvo teismo tvarka pripažintas praradusiu teisę į žemės sklypą. Kai prarastos teisės į žemės sklypą, praradimo pasekmes reglamentuoja CK 4. 105 straipsnis, pagal kurį iš esmės statiniai turi būti nugriaunami, nukeliami ar perleidžiami trečiajam asmeniui žemės sklypo savininko sutikimu, jeigu statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Taigi, vien ta aplinkybė, kad ieškovas savo reikalavimą įpareigoti atsakovę nusikelti statinius nuo ginčo sklypo grindė išimtinai CK 4.105 straipsnio nuostatomis, o ne aplinkybe, jog statiniai netinkami eksploatacijai ir kelia grėsmę aplinkai, nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą nenustačius, kad nesuteiktina teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu.

46. Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas nuomininkui „SKR Baltic“, UAB ne aukciono būdu buvo išnuomotas neteisėtai, nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, anksčiau sudarytos sutartys nutrauktos dėl nuomininko kaltės, neteisėtais pripažinti veiksmai ir atitinkami aktai, kurių priėmimui buvo reikalinga turėti teisę į žemę. Spręstinas klausimas, ar valstybinės žemės nuoma yra vienintelis teisėtas būdas atsakovui naudotis valstybinės žemės sklypu, ar įstatymai numato ir kitus būdus, kurie tokią teisę atsakovui gali suteikti. Kaip jau pirmiau minėta (motyvų 22 p.) didžiąją dalį statinių atsakovas „SKR Baltic“, UAB įgijo nuosavybės teise civilinių sutarčių pagrindu iki 2007-02-12 bei 2007-04-20 sudarytų Valstybinės žemės nuomos sutarčių ir šioje byloje ginčijamo 2012-07-30 Susitarimo sudarymo. Ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra, byloje pateikti šalių įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad pakankamai ilgą laikotarpį didžioji dalis statinių gali būti saugiai naudojami. Vien faktas, kad atsakovas neturi teisės nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu, dar nesuponuoja besąlygiškos išvados, kad savininkas turi nugriauti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kurie buvo įsigyti sutarčių pagrindu, ir nesant duomenų, kad tos sutartys būtų ginčytos ar nuginčytos. Tuo tarpu įstatymai numato servituto nustatymo galimybę (CK 4.111 -4.112 str.), jeigu nekilnojamasis daiktas savo pastoviosiomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.128 str.), Žemės įstatymo 10 straipsnis, reglamentuojantis valstybinės žemės perleidimą, 5 dalimi nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovui, kaip statinių savininkui nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, o ar ji gali būti suteikta kitais teisėtais būdais yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Akivaizdu viena, kad CK 4.105 straipsnio nuostatos dėl pasekmių (nukelti arba nugriauti) negali būti taikomos, nes praradus teisę į žemės sklypą nuomos be aukciono būdu, nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykdyta ir kita minėtojo straipsnio keliama sąlyga, kad teisė į žemę negali būti suteikta kitu teisėtu būdu. Todėl apelianto skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje atmesti ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007-04-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi NO 1/2007/465 išnuomoto 0, 0673 h valstybinės žemės sklypo bei išregistruoti šiuos statinius iš Nekilnojamojo turto registro ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, atmestinas.

47. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė UAB „SKR Baltic“ teisę į žemės sklypą prarado ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad nuomotoją atstovaujanti institucija nesilaikė teisės aktuose numatytų valstybinės žemės nuomos procedūrų.

              Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka iš dalies, vertindamas, kad Susitarimas pripažintas negaliojančiu ir dėl žemės sklypo savininko, ir dėl statinių savininko kaltės. Nuomininko UAB „SKR Baltic“ kaltė pasireiškė tuo, kad Susitarimo pagrindu išsinuomotame valstybinės žemės sklype jam nuosavybės teise priklausančių statinių nenaudojo ir neketino naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl teisę naudotis žemės sklypu atsakovas prarado dėl savo kaltės (motyvų 36, 37 p.). Nuomotojo kaltė pasireiškė tuo, kad sudarydama Susitarimą nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, dėl nuomotojo kaltės valstybinė žemė buvo išnuomota nuomininkui (motyvų 27-29, 32, 35, 39 p.).

48. „SKR Baltic“, UAB skunde nurodė, kad teismas bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisė savo nuožiūra už 3 darbus (atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 2016-11-12 teismo posėdį). Atsakovo nuomone, toks vertinimas iš esmės pažeidžia CPK 93 str. reikalavimus, kadangi teismas paneigė atsakovo teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už kitus nagrinėjamoje byloje atliktus darbus. Atsakovas į bylą pateikė išsamų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti visas atsakovo patirtas išlaidas (o ne atskirus 3 darbus) ir atitinkamai priteisti atsakovo patirtas išlaidas proporcingai ieškovo ieškinio atmestų reikalavimų daliai.

Pirmos instancijos teismas 2016-11-22 papildomu sprendimu iš dalies tenkino atsakovo „SKR Baltic“, UAB prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsakovo „SKR Baltic“, UAB naudai 2.315,66 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Apeliantas prašo proporcingai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išvadas ir nurodo tik vieną argumentą, kad teismas turėjo įvertinti visas atsakovo patirtas išlaidas, o ne jų dalį. Teismo papildomo sprendimo motyvai būtent ir pagrindžia, kodėl buvo proporcingai skaičiuojamos ir priteistos ne visos atsakovo turėtos išlaidos. Teismui suteikiama teisė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė atsakovo bylinėjimosi išlaidos, teisėtai ir pagrįstai nukrypo nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytiems motyvams ir nenustatė pagrindo keisti skundžiamo sprendimo atsakovo nurodyto argumento pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas toje dalyje, kurioje byla yra nutraukiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti.

Priimti ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nuo dalies apeliacinio skundo reikalavimų.

Bylą nutraukti dalyje dėl ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimų:

1. panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019.

2. panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1.

3. panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 2.

4. panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą.

5. panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. 1.

6. dėl įpareigojimo atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

7. dėl išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylą nutraukti dalyje dėl ieškovo LR Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ir reikalavimo tenkinti ieškinio reikalavimus šioje dalyje:

1. reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82699 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nekilnojamojo turto registro.

    Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.       

Teisėjai                                                                                                 

                                                                                                                                            Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                                            Alvydas Barkauskas

                                                                                                              Asta Pikelienė