Civilinė byla Nr. e2A-1793-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00127-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. P. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-1060/2021 pagal ieškovų G. P. ir S. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Birštono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. P. ir S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami teismo leisti patvirtinti UAB „Geomanai“ parengtą 0,1249 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės A. P., sutikimo, bei priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė buvo ginčo žemės sklypo ir kito turto paveldėtojai. Iki 2018 m. kovo 28 d. atsakovei priklausė 33,33 procentai, ieškovui S. P. – 58,34 procentai, o ieškovui G. P. – 8,33 procentai žemės sklypo. 2018 m. kovo 28 d. ieškovai sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią S. P. padovanojo savo broliui G. P. ¼ dalį žemės sklypo ir kito turto, ko pasėkoje ieškovams ir atsakovei priklausė po 33,33 procentus žemės sklypo. Atsakovė teisme buvo pareiškusi ieškinį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovams byloje pareiškus priešieškinį, šalys galiausiai susitarė ir sudarė taikos sutartį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018. Pagal taikos sutarties 2 punktą, žemės sklypą buvo nuspręsta padalyti pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalijimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G., tokiu būdu: a) S. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“, „S-4“, „S-5“; b) G. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas B“) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“ S. P. sklypo dalyje; c) A. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas C“) (su gyvenamojo namo dalimi, su ūkiniu pastatu ir kiemo rūsiu) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-4“, „S-5“, esančiais S. P. sklypo dalyje. Teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Projektas buvo parengtas žemės sklypą dalijant į tris dalis, kaip sutarta taikos sutartimi, tačiau tokiam projektui nepritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), nes „žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas“. Atsižvelgiant į šias pastabas, sudariusias kliūtį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui, projektas buvo parengtas taip, kad žemės sklypas dalijamas tik į dvi dalis – ieškovų bendrai ir atsakovės, ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį laikinai valdant, nusistačius naudojimosi tvarką. Toks žemės sklypo dalijimo būdas atsakovės teisių niekaip nepakeičia, nes jos dalis atskiriama taip, kaip šalys susitarė taikos sutartyje, esant vienam skirtumu, t. y., kad žemės sklypas skaidomas ne į tris dalis, o į dvi – ieškovų ir atsakovės. Pakoregavus projektą, NŽT jam iš esmės pritarė, tačiau procedūros negali būti pilnai užbaigtos, nes projekto patvirtinimui turi būti gautas atsakovės pritarimas, kurio atsakovė neduoda. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl pritarimo projektui, tačiau atsakovė taip niekada aiškiai ir nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka duoti sutikimo projektui, t. y. kokiu būdu jis pažeidžia jos teises.

3.       Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti dėl jos tapatumo su kita išnagrinėta byla arba ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių jau nuo 2018 m. vyksta ginčas dėl šalims priklausančių dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal kurią žemės sklypas turėjo būti padalintas į tris atskirus turto vienetus ir tokiu būdu tarp šalių būtų pasibaigę bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Atsakovė teigė, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, o juo ieškiniu siekiama išspręsti ginčą, kuris jau vieną kartą buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtina šalių taikos sutartis. Po taikos sutarties sudarymo yra praėję beveik treji metai, taikos sutartyje buvo numatyti konkretūs terminai tam tikriems veiksmams, susijusiems su turto atidalinimu atlikti, todėl, ji pilnai įvykdė visus taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, numatytus sutarties 4 punkte, t. y. į savo atidalintą namo dalį įsivedė atskiras inžinierines komunikacijas ir atskyrė inžinierinių tinklų apskaitą bei atliko namo perplanavimo darbus, įsirengdama pertvaras, duris, po atidalinimo jai priklausančią atidalintą žemės sklypo dalį, apsitvėrė tvora. Atsakovė papildomai investavo ir į savo atidalinto turto dalį: įsivedė grindinį šildymą, įsirengė sanitarinį mazgą ir naują elektros vidaus instaliaciją. Tuo tarpu ieškovai teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas įvykdė tik iš dalies ir, nesilaikydami projekto, nors taikos sutartis buvo patvirtina būtent pagal jų pačių parengtą atidalinimo planą. Byloje esantis architektės G. G. atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas yra parengtas 2018 m. gegužės 14 d., ką patvirtina ant paties projekto esanti data, o teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, buvo priimta 2018 m. birželio 18 d. Ieškovai, procese atstovaujami profesionalių teisininkų, turėjo pareigą visus atidalinimo namo bei žemės sklypo derinimus su atitinkamomis institucijomis atlikti iki taikos sutarties pasirašymo, o to nepadarius, turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Ieškovė taip pat nesutiko, kad ieškovų naujasis UAB „Geomanai“ parengtas projektas, kurį jie prašo leisti patvirtinti be jos sutikimo, jos teisinės padėties niekaip nepakeičia ir atitinka teismo nutartį, kuria patvirtina taikos sutartis, kadangi žemės sklypas dalijamas į dvi dalis – ieškovų bendrai, kuria bus naudojamasi pagal naudojimo tvarką, ir jos dalį. Pagal parengtą projektą, atidalinamas tik vienas iš bendraturčių, t. y. ieškovas G. P., o ji prieš savo valią, lieka dalinėje nuosavybėje su ieškovu S. P., net nenustatant naudojimosi bendru sklypu tvarkos. Išaiškėjus tai aplinkybei, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali patvirtinti Žemės sklypo atidalijimo projekto, dėl kurio šalys susitarė taikos sutartimi, siekiant pašalinti NŽT nurodytas kliūtis vėl buvo kreiptasi į architektę, kuri ir parengė naują preliminarią gyvenamojo namo padalijimo schemą, pagal kurią būtų suformuoti du nekilnojamieji daiktai, o sklypo riba eitų tarp jų. Ieškovai manydami, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turėjo reikšti ne ieškinį, o prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018, todėl šiuo atveju ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Birštono savivaldybės administracija nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. užregistruotas S. P. prašymas organizuoti projekto rengimą; 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimtas sprendimas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 3 d. Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-264); 2018 m. rugpjūčio 22 d. išsiųstas Birštono savivaldybės administracijos raštas Nr. (13.1.)-SR-1077, registruotu laišku, žemės naudotojams apie pradedamą rengti projektą; 2018 m. rugpjūčio 29 d. parengti ir informacinėje sistemoje pateikti Birštono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus reikalavimai Nr.(14.12.)-PSTPD-011; 2019 m. rugsėjo 2 d. pirmą kartą buvo pateikti iniciatorių projekto sprendiniai, jie keletą kartų, atsižvelgiant į derinančių institucijų pastabas, buvo taisomi, derinami su institucijomis, teikiami NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui patikrinti; 2019 m. rugpjūčio 8 d. Birštono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyrius, visoms derinančioms institucijoms suderinus projekto sprendinius, sistemoje pateikė prašymą NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui patikrinti projektą pirmą kartą. 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautas neigiamas patikrinimo aktas Nr. FPA-905-(8.14). 2019 m. rugsėjo 2 d. teikiamas tikrinti NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui pakartotinai; 2019 m. rugsėjo 17 d. gautas neigiamas NŽT patikrinimo aktas (išvada) su nurodytais trūkumais ir reikalingomis papildomomis procedūromis; 2020 m. spalio 26 d. iniciatorių pateiktas sprendinių raštas be A. P. parašo. 2020 m. lapkričio 25 d. teikiamas tikrinti NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui pakartotinai; 2020 m. gruodžio 4 d. gautas teigiamas NŽT valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-6337-(8.30), su pastaba: „Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“; Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyrius 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (16.7.)-DSA-052 informavo pareiškėją, jog atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 4 d. NŽT žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA‑6337-(8.30), projekto tvirtinti negalime, nes parengtam projektui nepritarusi žemės sklypo savininkė A. P.. Projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Birštono savivaldybės administracija ieškovų ieškinio pagrįstumą prašė spręsti teismo nuožiūra.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT pateiktame nurodė, kad NŽT planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius 2019 m. rugpjūčio 29 d. žemės valdos projekto patvirtinimo aktu Nr. FPA-905-(8.14.) nusprendė, jog ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (kuriuo žemės sklypas buvo dalijamas į tris dalis) tvirtinti negalima. Vienas iš šiame akte nurodytų formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumų – žemės sklypo Nr. 3 ir žemės sklypo Nr. 1 riba kerta statinį (gyvenamąjį namą), kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas), o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punktui. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius, taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.). Atsižvelgiant į NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus pastabas ir kliūtis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pakoreguotas, numatant, kad žemės sklypas dalijamas į dvi dalis. NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. žemės valdos projekto patvirtinimo aktas Nr. FPA-6337-(8.30.) patvirtina, kad trūkumų rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nenustatyta, tačiau projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pagal naujai parengtą projektą, buvo suformuoti du sklypai: projektuojamas žemės sklypas Nr. 1, kurio plotas 833 m2, ir projektuojamas žemės sklypas Nr. 2, kurio plotas 416 m2. Projektuojamas sklypas Nr. 1 šiame etape neskaidomas į atskirus sklypus, kadangi sklypo riba negali kirsti esamo gyvenamojo namo. Iš aiškinamojo rašto bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinio matyti, jog tiek ieškovų, tiek atsakovės nuosavybės teise valdomi statiniai – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, kiemo statiniai, patenka į projektuojamo žemės sklypo Nr. 1, kurio plotas – 0,0833 ha, ribas. NŽT ieškovų ieškinio pagrįstumą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovės naudai 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo. Alytaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 buvo reiškiamas A. P. ieškinys ir G. P. bei S. P. priešieškinis dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovai teikė ieškinį, prašydami leisti patvirtinti UAB „Geomanai“ parengtą 0,1249 ha kitos paskirties ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės A. P., sutikimo. Ieškovai kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodo aplinkybes, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis ir atsakovės nesutikimo parengtam projektui nepagrįstumu. Teismas sprendė, kad ieškovai pareiškė ne tapatų ieškinio pagrindą ir reikalavimą, dėl to palikti ieškinį nenagrinėtu ir civilinę bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

8.       Dėl leidimo patvirtinti projektą be bendraturtės sutikimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų iniciatyva užsakytas ir projekto rengėjo UAB „Geomanai“ paruoštas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 patvirtintos tarp šalių sudarytos taikos sutarties dėl žemės sklypo atidalinimo į atskirus tris žemės sklypus sąlygų ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Pagal ieškovų projektą ginčo žemės sklypas bus padalintas į du sklypus: sklypas Nr. 1 plotas 0,0833 ha; sklypas Nr. 2 plotas 0,0416 ha. Visų sklypų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodytu būdu padalijus žemės sklypą bus atidalintas kaip atskiras tik vienas žemės sklypas, o kitas žemės sklypas liks bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sklypas Nr. 1 formuojamas atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui ir ieškovo naudojimuisi, tačiau šiuo metu nėra nustatyta ir galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią atsakovė ginčo žemės sklypo dalimi (joje stovi ieškovei priklausantys statiniai) galėtų naudotis skyrium. Nors sklypo Nr. 1 ploto suma (0,0833 ha) atitinka atsakovei ir ieškovui S. P. ginčo žemės sklype priklausančios 0,0416 ha žemės sklypo dalies plotą, nėra akivaizdu, kad tarp ginčo šalių išnyks bendrosios dalinės nuosavybės santykiai, o tai savaime sąlygos ir galimybę konfliktams tarp šalių kilti ateityje. Ieškovų siūlomas projektas neužtikrina kiekvieno bendraturčio interesų ir suteikia tik vienam iš bendraturčių nepagrįstą pranašumą.

9.       Teismas akcentavo, kad šalys būtent taikos sutartimi išreiškė valią žemės sklypą atidalinti į atskirus tris turtinius vienetus. Šalys civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 teikė daugiau kaip 17 projektų dėl žemės sklypų atidalinimo į tris žemės sklypus, kurioje ir buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl žemės sklypo atidalijimo į būtent atskirus turtinius vienetus. Tokiu būdu atsakovei susiformavo teisėti lūkesčiai dėl valdomos žemės dalies. Tokia atsakovės pozicija iš esmės derinasi ir su teismo sprendimo privalomo vykdytinumo nuostatomis. Atsakovė savo teisėtus lūkesčius įgyvendino ir realiais faktiniais veiksmais: jai priskirtoje žemės sklypo dalyje atsakovė pagerino žemės sklypo perbūvį, atsitvėrė tvora savo dalį, atliko pagerinimus savo namo dalyje, į kurią patenkama per jai priklausančios sklypo dalies pusę. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 šalys de jure (liet. teisiškai) susitarė dėl savo žemės sklypo dalies teisinio statuso pasikeitimo, šalims liko tik de facto (liet. faktiškai) įgyvendinti savo susitarimą. Teismui leidus vykdyti projektą be bendraturtės sutikimo, ieškovas S. P. ir atsakovė de jure atsidurtų toje pačioje padėtyje, kuri buvo iki taikos sutarties patvirtinimo.

10.       Teismas vertino, kad ieškovų ginčo žemės sklypo projektas prieštarauja patvirtintai taikos sutarčiai ir nuostatai, kad projektas negali suteikti tik vienam iš bendraturčių nepagrįstą pranašumą, juo neužtikrinami visi šalių interesai ir netinkamai išlaikoma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pusiausvyra. Kadangi tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra galiojanti ir turi res judicata (liet. įstatymo galią) galią, t. y. sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, šalys privalo kooperuotis, aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms trims šalims sprendimo būdo, ir suderinti tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris būtų procedūriškai ir techniškai priimtinas visoms šalims.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovai G. P. ir S. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismo procesinis sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tik prielaida, būtina tolesnei administracinei procedūrai vykdyti, o bendroji dalinė nuosavybė realiai baigiasi tada, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami duomenys apie konkretaus daikto suskaidymą į atskiras dalis, kitaip tariant, įregistruojami naujai suformuotų daiktų duomenys. Dėl šios priežasties Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo vienintelis ir savaime pakankamas pagrindas ginčo žemės sklypo atidalijimui į tris dalis įteisinti, suformuojant atskirus žemės sklypus, t. y. bendrajai dalinei nuosavybei pasibaigti. Tokią poziciją patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009.

1.2.       Žemės sklypo atidalijimas reiškia atskirų žemės sklypų suformavimą, todėl tam būtini teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia vien tik su teismo sprendimo dėl atidalijimo ir bendrosios dalinės nuosavybės priėmimu. Teismo procesinis sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tik prielaida bendrajai dalinei nuosavybei pasibaigti (atlikus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus), bet ne pats bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Kol teismo procesiniu sprendimu atidalyta žemės sklypo dalis nėra suformuota ir Nekilnojamojo turto įregistruota kaip atskiras žemės sklypas, jos savininkas nėra visiškai savarankiškas atidalytos žemės sklypo dalies valdytojas, kas leidžia daryti išvadą, kad bendroji dalinė nuosavybė nėra pilnai pasibaigusi. Šiuo atveju atsakovė ir dabar yra bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose, kol iš žemės sklypo nebus suformuoti nauji žemės sklypai.

1.3.       Parengto ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas turėtų tik tokias teisines pasekmes, kad viena žemės sklypo dalis, tekusi ieškovui G. P., būtų atskirta nuo žemės sklypo visumos, suformuojant iš jos naują atskirą žemės sklypą, dėl šios žemės sklypo dalies tarp šalių visiškai pasibaigiant bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams. Jokių kitų teisinių pasekmių parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atsakovei nesukels ir negali sukelti, įskaitant ir „grąžinimą“ į bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius.

1.4.       Ieškovui S. P. ir atsakovei susitarti dėl jiems tenkančių gyvenamojo namo bei žemės sklypų dalių ribų nepavyksta, todėl ieškovas G. P. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą taip, kad galėtų būti atskirta bent jam tekusi žemės sklypo dalis. Tokiu būdu ieškovas G. P. tiesiog siekia sąžiningai naudotis žemės sklypo dalies savininko teisėmis, suformuodamas iš jam tekusios dalies atskirą žemės sklypą, kas sudarytų pilnas sąlygas pasibaigti žemės sklypo bendrajai dalinei nuosavybei su ieškovu S. P. ir atsakove, ieškovui valdant, naudojant bei disponuojant žemės sklypu savarankiškai.

1.5.       Parengto ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas neeliminuoja galimybės ieškovui S. P. ir atsakovei ateityje, išsprendus kilusias kliūtis, pasirengti dar vieną jiems likusios žemės sklypo dalies formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo žemės sklypas būtų suskaidytas į dvi likusias dalis taip, kaip numatyta taikos sutartyje ar kitu šalių sutartu būdu. Šiuo atveju atsakovė pati jokio ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nėra pradėjusi rengti ir artimiausiu metu jo rengti neketina. Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas be atsakovės sutikimo negali būti laikomas, kaip pretekstu šalims toliau konfliktuoti, kadangi atsakovė šiuo metu faktiškai yra atsitvėrusi pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį jai tekusią žemės sklypo dalį. Konfliktai ateityje gali kilti nebent tarp ieškovo S. P. ir atsakovės, tačiau tai niekaip nėra susiję nei su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimu, nei apskritai su ieškovui G. P. tekusia žemės sklypo dalimi. Problema, dėl kurios šiuo momentu žemės sklypas teisiškai negali būti atidalytas į tris dalis, kaip numatyta taikos sutartyje yra ieškovui S. P. ir atsakovei tekusiose žemės sklypo dalyse. Šiuo atveju priimtu sprendimu ieškovas G. P. buvo paliktas visiškai neapibrėžtoje teisinėje situacijoje.

12.       Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė ginčas dėl ginčo žemės sklypo, kurio bendraturčiais jie yra. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovai savo ieškiniu siekė išspręsti ginčą, kuris jau vieną kartą buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtina šalių taikos sutartis dėl šalims priklausančio žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G.. Po taikos sutarties sudarymo yra praėję beveik treji metai, taikos sutartyje buvo numatyti konkretūs terminai tam tikriems veiksmams, susijusiems su turto atidalinimu atlikti, kuriuos atsakovė yra įvykdžiusi. Tuo tarpu ieškovai teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas įvykdė tik iš dalies ir nesilaikydami projekto, nors taikos sutartis buvo patvirtina būtent pagal jų pačių parengtą atidalinimo planą.

2.2.       Civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 šalims susitarus dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo atidalijimo, šalys pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl atidalijimo sąlygų jau pagal konkretų 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G.. Pagal taikos sutarties 7 punktą šalys susitarė, jog šis 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiūlymas Nr. 2 yra neatskiriama taikos sutarties dalis. Ieškovai šiuo atveju pateikdami naują ieškinį ir pateikdami naują atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą siekia pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 patvirtintos taikos sutarties rezultatą, t. y. atidalinti bendraturčiams jiems priklausančias turto dalis ne pagal planą, dėl kurio šalys jau buvo susitarę.

2.3.       Ieškovai prašydami be atsakovės sutikimo patvirtinti žemės sklypo atidalijimo planą, dėl kurio šalys nebuvo susitarę taikos sutartimi, faktiškai siekia nevykdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Tenkinus ieškovų ieškinį gali susiklostyti civilinio proceso kodekso normoms prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą privalomumo ir res judicata galią, t. y. nutartis patvirtinti taikos sutartį šalių sulygtomis sąlygomis pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G. ir teismo sprendimas pripažinti ieškovams teisę vykdyti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „Geomanai“ parengtą planą.

2.4.       Šioje byloje ieškovais yra G. P. ir S. P., kai teisinių pasekmių pagal UAB „Geomanai“ parengtą planą dėl žemės sklypo aitdalijimo siekia tik G. P.. Nėra aišku, kokią savo pažeistą teisę siekia apginti S. P. ir iš kokių savo teisių pažeidimo jis kildina reikalavimą mano atžvilgiu. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Tuo tarpu ieškovas G. P. nepateikė jokių įrodymų, kad ir šiuo metu savo nuosavybe negali disponuoti ir ja naudotis. 

2.5.       G. P. pagal taikos sutartį yra ir teisėtas gyvenamojo namo dalies paveldėtojas, todėl trijų bendrasavininkų namo ir žemės atidalinimo klausimai betarpiškai susiję ir su juo, žemės sklypo atidalijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su gyvenamojo namo atidalijimo klausimais. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus ieškovo ieškinį ginčas tarp bendraturčių vis tik nebūtų išspręstas galutinai, nes ginčo žemės atidalijimo klausimas šiuo atveju yra betarpiškai susijęs ir su gyvenamojo namo atidalijimo klausimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Nagrinėjamoje byloje žemės sklypo bendraturčiai siekia įregistruoti bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo bei tuo tikslu kadastrui pateikė UAB „Geomana“ parengtą planą. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai (apeliantai) G. P., S. P. bei atsakovė A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1249 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kiekvienas bendraturtis valdo po 1/3 dalį žemės sklypo. 

15.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

16.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto atidalijimas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.

17.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 patvirtino A. P., S. P. ir G. P. taikos sutartį šiomis sąlygomis: 1. atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės A. P., S. P. bei G. P. priklausantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal siūlomą „Vienbučio gyvenamojo namo padalinimo trims paveldėtojams schemą“ projektą, parengtą 2018 m. gegužės 28 d. architektės G. G., šitaip: S. P. priteisė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimą raide „A“ (patalpos 1-1, 1-2, 1‑3, 1-4a, 1-5, 1-11), iš viso 44,26 kv. m. ploto; G. P. priteisė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimą raide „B“ (patalpos Nr. 1-4b, 1-6, 1-7, 1-12b, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16), viso 44,26 kv. m. ploto; A. P. priteisė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimą raide „C“ (patalpos Nr. 1‑8, 1-9, 1-10, 1-12a, 1-17) iš viso 44,26 kv. m. ploto; 2. atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės A. P., S. P. bei G. P. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G., tokiu būdu: S. P. atidalino žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 kv. m. ploto, su servitutais „S-1”, „S-2“, „S-3“, „S‑4“, „S-5“; G. P. atidalino žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas B) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 kv. m. ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“ S. P. sklypo dalyje; A. P. atidalino žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas C) (su gyvenamojo namo dalimi, su ūkiniu pastatu ir kiemo rūsiu) – 416,33 kv. m. ploto, su servitutais „S-1“, „S-4“, „S-5“, esančiais S. P. sklypo dalyje. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigė, o atsidalijęs bendraturtis tapo asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas).

18.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi nustatyta bendra taisyklė, kad kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, būtina rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms gali atsirasti pagrindas perskaičiuoti kadastrinės bylos matavimus, ir toks poreikis atsirado teismo sprendimu patvirtinus žemės sklypo bendraturčių susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovai siekė įregistruoti patikslintus bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei tuo tikslu pateikė UAB „Geomanai“ parengtą projektą. Pagal ieškovų pateiktą projektą, ginčo žemės sklypas yra atidalijamas į 2 sklypus: sklypas Nr. 1 plotas 0,0833 ha; sklypas Nr. 2 plotas 0,0416 ha., todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad  pateikto projekto sprendinys žemės sklypą atidalinti į du atskirus sklypus neatitinka žemės sklypo bendraturčių valios, kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018.

20.       Žemės sklypo bendrturčiai taikos sutartimi išreiškė valią žemės sklypą atidalinti į atskirus tris turtinius vienetus. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose numatytoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarkoje numatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai, apie projekto rengimą turi būti informuojama, projektas turi būti suderintas. Atsakovė A. P. su ieškovų pateiktu UAB „Geomanai“ parengtu projektu nesutiko, o ieškovai nagrinėjamomoje byloje pareikšdami reikalavimą įregistruoti bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo, materialinio reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo būdo pakeitimo nereiškė. Tai reiškia, kad bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018, yra galiojanti ir privaloma bendraturčiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovų pateiktame naujame žemės sklypo plane nėra atspindėta šalių valia dėl bendro turto atidalijimo, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad naujai parengto žemės sklypo plano duomenys pažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises ir teisėtus interesus bei neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų viešame registre registruojamiems juridiniams faktams.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia,  kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingas išvadas, kad naujai parengtas ieškovų planas neatitinka žemės sklypų savininkų suderintos valios dėl žemės sklypo atidalijimo, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą nėra pagrindo. Atitinkamai ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, jiems apeliacinės instancijos teisme jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, o atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsakovė į bylą pateikė prašymą priteisti jos naudai 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-26584).

23.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas; redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jos naudai iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 423,50 Eur.

24.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Diana Labokaitė

                                                Egidijus Tamašauskas

                                                Lina Žemaitienė