Administracinė byla Nr. I-9611-244/2014
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03981-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui N. M., atsakovo atstovei Dainai Jakimauskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Laurai Audinytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas N. M. skunde (b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 6-12N-4809; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 6-12N-4821; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 6-12N-4833; 4) panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 30 d. sprendimą Nr.(11.1)1-6601 (reikalavime padaryta rašymo klaida, nurodyta kita sprendimo data ir numeris, t. y. VSDFV 2014 m. birželio 20 d. sprendimas Nr.(11.1)1-5518).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad ginčijamais sprendimais jam neskirta ligos pašalpa, nes jis ligos laikotarpiu dirbo ir gavo atlygį už ruošimąsi tarybos, komisijų ir darbo grupių posėdžiams, darbą su rinkėjais Elektrėnų savivaldybės administracijoje ir dėl ligos neprarado darbo pajamų. Konstatuota, kad jis pažeidė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/Al-356 51.6 punktą. Dienomis, už kurias VSDFV Vilniaus skyrius sprendimais jam neskyrė ligos pašalpos (nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07, nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21 ir nuo 2014-04-27 iki 2014-04-30), vykdė gydytojo nurodymus. Atsakovas nepagrindė, kodėl nusprendė neskirti ligos pašalpos už kitas dienas, o ne tas, kuriomis padaryti pažeidimai. Taisyklės nustato, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai atliekami veiksmai, galintys užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Gydytojas jam nebuvo davęs nurodymų draudžiančių lankytis nurodytose vietose, dirbti šeštadienį, sekmadienį namuose su dokumentais ar įstatymais. Jis dirbo protinį darbą, o ne su fiziniu krūviu susijusį darbą. Šiam darbui buvo reikalinga akių ir smegenų veikla, o jis dėl šių organų ligų nebuvo laikinai nedarbingas. Iš įrašų asmens sveikatos istorijoje, matyti, kad jam skirti geriami vaistai, injekcijos, bei procedūros, skirtas ambulatorinis gydymo, bet ne lovos režimas. Ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiems administraciniams aktams keliamų turinio reikalavimų. Sprendimais konstatuotas tariamas elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimas, tačiau šis faktas nepagrįstas dokumentais. Sprendime nurodytos teisės normos, kurių pagrindu nustatytas ligos pašalpos neskyrimas, yra bendro pobūdžio, sprendime klaidingai nurodytas konkretus Taisyklių punktas, kuris yra pažeistas, nenurodytos datos, kada buvo pažeistos Taisyklės, nenurodyti ir nedarbingumo pažymėjimų numeriai, pagal kuriuos jis pripažintas nedarbingas. Visa tai rodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius nepakankamai motyvavo ginčijamą sprendimą, neatskleidė pažeidimo esmės, ginčui aktualias aplinkybes, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 48-50) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad Ligos pašalpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau -Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai (toliau - Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, laikinai nedarbingu pripažinto asmens elgesio taisyklės nedarbingumo metu nustatytos Taisyklėse. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014-05-15 raštu Nr. 03.2-19-730 „Dėl tarybos nario darbo laiko apmokėjimo“ informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie tai, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos narys N. M. 2014 metų balandžio 5, 19, 27 dienomis dirbo su rinkėjais ir gavo atlygį už ruošimąsi tarybos, komisijų ir darbo grupių posėdžiams. Pareiškėjui 2014-04-02 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2014-04-03 iki 2014-04-09, 2014-04-16 išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2014-04-17 iki 2014-04-23, 2014-04-23 išduotas nedarbingumo pažymėjimas už laikotarpį nuo 2014-04-24 iki 2014-04-30. Nedarbingumo laikotarpiu N. M. dirbo, ir šį faktą patvirtina Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014-05-15 raštas Nr. 03.2-19-730, be to, šio fakto neneigia ir pats pareiškėjas, savo skunde nurodydamas, kad nedarbingumo laikotarpiu dirbo. Dirbdamas nedarbingumo laikotarpiu, pareiškėjas pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 36 punktu, priėmė 2014-05-29 sprendimą Nr. 6-12N-4809 neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07 ir 2014-05-30 sprendimus Nr. 6-12N-4821 bei 6-12N-4833, kuriais atitinkamai nusprendė neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21 ir nuo 2014-04-27 iki 2014-04-30. Priimdamas skundžiamus sprendimus, VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Įstatymo, Nuostatų ir Taisyklių nuostatomis, todėl naikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 44-47) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas laikinai nedarbingu buvo pripažintas nuo 2014-01-30 ir nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami iki 2014-04-30. Pareiškėją gydęs ir laikinai nedarbingu pripažinęs gydytojas jį pasirašytinai 2014-01-30 supažindino su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu. Remiantis gydytojų įrašais pareiškėjo medicininiuose dokumentuose, dėl lėtinės ligos paūmėjimo jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas ir tausojantis režimas, t. y. gydymas namuose su teise lankytis gydymo įstaigose, atlikti paskirtus tyrimus, vykti į konsultacijas, procedūras, vaistinę, pasirūpinti asmeniniais gydymo poreikiais. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014-05-15 raštu Nr. 03.2-19-730 nurodė, kad N. M. dirbo ir gavo atlygį 2014 metų balandžio 5, 19, 27 dienomis. VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs minėtu Elektrėnų savivaldybės administracijos raštu pateiktą informaciją apie pareiškėjo kaip Elektrėnų savivaldybės tarybos nario darbą ir gautą darbo užmokestį už ruošimąsi tarybos, komisijų ir darbo grupių posėdžiams, dirbant su rinkėjais ir nustatęs, kad laikinojo nedarbingumo metu pareiškėjas dirbo ir tuo nuolat ir sistemingai pažeidinėjo elgesio taisykles nedarbingumo metu, pagrįstai 2014-05-29 sprendimu Nr. 6-12N-4809 nusprendė neskirti pareiškėjui ligos pašalpos nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07, 2014-05-30 sprendimu Nr. 6-12N-4821 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21, o 2014-05-30 sprendimu Nr. 6-12N-4833 už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-27 iki 2014-04-30. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi sąlyga kuriai esant ligos pašalpa nemokama arba jos mokėjimas nutraukiamas, nukreipianti į Taisykles. Taigi egzistuojant bent vienam Taisyklių 51 punkte įvardytam elgesio taisyklių pažeidimui (šiuo atveju nustatytam faktui, kad asmuo laikinojo nedarbingumo metu dirbo), taikoma Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ir Nuostatų 36 punktas, t. y. ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Pareiškėjo teiginys, jog jis dirbo protinį, ne fizinių jėgų reikalaujantį darbą ir jo dirbamam darbui buvo reikalinga akių ir smegenų veikla, o jis nebuvo laikinai nedarbingas būtent dėl šių organų ligos, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad asmuo laikinai nedarbingu pripažįstamas ir jam nedarbingumo pažymėjimas išduodamas gydytojui įvertinus asmens sveikatos būklę bei darbingumą. Gydytojui nesuteikta teisė asmens laikinąjį nedarbingumą nustatyti „iš dalies darbingas“ (galintis atlikti tik tam tikras darbines funkcijas) ar panašiai. VSDFV Vilniaus skyrius 2014-05-29, 2014-05-30 sprendimuose neskirti pareiškėjui ligos pašalpos pagrįstai ir teisingai nurodė ligos pašalpos neskyrimo priežastį - Taisyklių 51.6 papunktį, reglamentuojantį ligos pašalpos neskyrimą, kai asmuo dirbo, sprendimuose nenurodyta, kad pareiškėjas elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę (Taisyklių 51.8 p.). Taigi pagrindinė ligos pašalpos neskyrimo priežastis yra pareiškėjo elgesio taisyklių pažeidimas tuo aspektu, kad pareiškėjas nedarbingumo metu sistemingai atliko darbines funkcijas, t. y. dirbo. Ginčijami sprendimai priimti nurodant tinkamą teisinį pagrindą, pašalpos neskyrimo motyvus bei apskundimo tvarką. Pareiškėjas žinojo dėl kokios priežasties buvo priimti sprendimai neskirti jam ligos pašalpos už atitinkamas laikinojo nedarbingumo dienas, kad laikinojo nedarbingumo metu dirbo skunde nurodo ir pats pareiškėjas, be to, ir VSDFV 2014-07-30 sprendime Nr. (11.1)1-6601 pareiškėjui paaiškino kokiu pagrindu ir kodėl jo atžvilgiu priimtas sprendimas neskirti ligos pašalpos. Atkreipia dėmesį, kad VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė pareiškėjui neskirti ligos pašalpos tik už kelias dienas, kai ligos pašalpos mokėjimas po pažeidimo galėjo būti apskritai nutrauktas, kadangi pareiškėjas pažeidimus laikinojo nedarbingumo laikotarpiu darė sistemingai (dirbo ir gavo pajamas ir 2014 m. vasario 1-2, 8-9, 15-16. 22-23 dienomis, kovo 1-2. 15-16. 22-23 dienomis).
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius, nes nedarbingumo laikotarpiais pareiškėjas dirbo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2014-03-14 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti ligos pašalpą už visą nepertraukiamą laikinojo nedarbingumo laikotarpį, prasidėjusį nuo 2014-01-30 (b. l. 51-52)
VšĮ Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras pareiškėjui 2014-04-02 išdavė nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014-04-03 iki 2014-04-09, 2014-04-16 išdavė nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014-04-17 iki 2014-04-23 ir 2014-04-23 išdavė nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014-04-24 iki 2014-04-30 (b. l. 53, 54, 55).
Elektrėnų savivaldybės administracija 2014-05-15 raštu Nr. 03.2-19-730 informavo VSDFV, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos narys N. M. 2014 metų balandžio 5, 19, 27 dienomis dirbo su rinkėjais ir gavo atlygį už ruošimąsi tarybos, komisijų ir darbo grupių posėdžiams (b. l. 58).
VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Nuostatų 36 punktu, priėmė 2014-05-29 sprendimą Nr. 6-12N-4809 neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07, ir 2014-05-30 sprendimus Nr. 6-12N-4821 bei 6-12N-4833, kuriais atitinkamai nusprendė neskirti pareiškėjui ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21 ir nuo 2014-04-27 iki 2014-04-30 (b. l. 59, 60, 61).
Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė VSDFV, kuri 2014-07-30 sprendimu Nr. (11.1) 1-6601 „Dėl fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-05-29 sprendimo Nr. 6-12N-4809 ir 2014-05-30 sprendimų Nr. 6-12N-4821, Nr. 6-12N-4833“ pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 10-11).
Apdraustųjų teisę į ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Įstatymas. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato ligos pašalpos skyrimo atvejus, tarp jų – atvejį, kad ligos pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teisę gauti ligos pašalpą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti apdraustieji asmenys, jeigu jie: 1) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 2) prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Taisyklėse, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Nuostatų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nuostatų 36 punktu, asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Taisyklėse, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Taisyklių 50 punktas nustato bendrąjį reikalavimą, kad laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos ar sergančio šeimos nario slaugos trukmės. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (gydytojui) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šių Taisyklių 51 punkte nurodyta, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikomi šie laikinai nedarbingu pripažinto asmens elgesio atvejai: gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį (51.1p.); Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį (51.2); nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo (51.3 p.); neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų (51.4 p.); atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; (51.5 p.); dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;, keliauja (-iavo) (51.6 p.); vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas (51.7 p.); elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę (51.8 p.).
Iš nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad viena iš sąlygų, kuriai esant atsiranda teisinis pagrindas nemokėti ligos pašalpos – apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu faktiškai dirbo ir už tą darbą gavo darbo pajamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas skundžiamus spendimus grindė elgesio taisyklių nedarbingumo metu nesilaikymu, kuris, atsakovo nuomone, pasireiškė pareiškėjui dirbant ir gaunant atlygį laikino nedarbingumo metu.
Pareiškėjo teigimu, minėtas faktas nėra patvirtintas rašytiniais įrodymais.
Byloje esantys duomenys, t. y. Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014-05-15 raštas Nr. 03.2-19-730, patvirtina, kad pareiškėjas, kaip Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, 2014 metų balandžio 5, 19, 27 dienomis ruošėsi tarybos, komisijų ir darbo grupių posėdžiams, dirbo su rinkėjais ir už tai gavo atlygį (b. l. 58). Teismas sprendžia, kad šis dokumentas pagrindžia, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07, nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21 ir nuo 2014-04-27 iki 2014-04-30 būdamas nedarbingas dirbo ir neprarado su darbu susijusias pajamas.
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas pateikė pakankamus neginčijamus, abejonių nekeliančius įrodymus, patvirtinančius, kad skundžiamuose sprendimuose nurodytais laikotarpiais pareiškėjas pažeidė elgesio taisykles, nustatytas Taisyklių 51.6 p. (dirbo), todėl vadovaudamasis Įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., 15 str. 2 d., Nuostatų 36 p., pagrįstai atsisakė pareiškėjui skirti ligos pašalpą.
Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamais sprendimais savo poziciją grindžia, kad nedarbingumo laikotarpiu vykdė gydytojo nurodymus.
Kaip minėta, pareiškėjui ligos pašalpa neskirta už tai, kad jis nedarbingumo laikotarpiu dirbo ir už darbą jam buvo sumokėtas atlygis, o ne todėl, kad jis nevykdė gydytojo nurodymų.
Pagal Įstatymo 15 str. 2 d. asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Nuostatų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nuostatų 36 punktu, asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, nustatytas Taisyklėse, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
Kaip matyti, minėtas teisinis reglamentavimas suteikia atsakovui teisę neskirti ligos pašalpos nuo pažeidimo padarymo dienos arba jos visai neskirti, minėtose nuostatose nėra reglamentuota, kad pašalpa neskiriama tik už tą dieną, kurią padaromas pažeidimas. Pareiškėjas dirbo ir gavo pajamas už 2014 m. balandžio 5, 19 ir 27 dienas, todėl atsakovas pagrįstai už laikotarpius, kurie prasidėjo pažeidimo dieną, t. y. nuo 2014-04-05 iki 2014-04-07, nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21 ir nuo 2014-04-27 iki 2014-04-30, neskyrė ligos pašalpos.
Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų. Šie sprendimai atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kadangi sprendimuose yra pateikiamas išsamus ligos pašalpos neskyrimo teisinis pagrindas, įvardijama, dėl ko ligos pašalpa neskiriama, t. y. pateikiama pakankamai motyvų ir faktų, kad pareiškėjas, kuriam yra adresuoti minėti sprendimai, galėtų suprasti remiantis kokiomis faktinėmis aplinkybėmis sprendimai buvo priimti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vadovavosi senos redakcijos Taisyklių nuostatomis, todėl nepagrįstai teigia, kad sprendimuose nurodytas neteisingas Taisyklių punktas.
Įvertinęs visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. 6-12N-4809, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimai Nr. 6-12N-4821, Nr. 6-12N-4833 ir VSDFV 2014 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. (11.1)1-6601 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti jų pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska