Civilinė byla Nr. e2-265-584/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06537-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Kaunas
Kauno
apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Ivetai Arbačiauskaitei,
dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
atsakovei A. V., jos ir UAB „Miesto administratorius“ atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Miesto administratorius“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Giedraitis & architektai“, S. V., O. V., J. D., V. P., G. S., R. S., D. P., L. P., V. P., B. M., A. M..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo:
P. K. miesto savivaldybės administracijos 2017-08-29 išduotą leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ dalį, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu.
Įpareigoti atsakovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Miesto administratorius“, į. k. 303102718, per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovų. Ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (11t., bl.l. 148-163).
Atsakovė A. V. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui, kuriuo yra prašoma „Įpareigoti atsakovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Miesto administratorius“, į. k. 303102718, per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune bei sutvarkyti statybvietę. Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovės A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.
Atsakovė UAB „Miesto administratorius“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovė UAB „Miesto administratorius“ negali būti įpareigota griauti priestatą,
kadangi yra perleidęs nuosavybės teises tiek į butą, tiek į priestatą atsakovei A. V..
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė spręsti ginčą teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį nurodė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu nurodė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra (11 t., bl.l. 127-133).
Trečiasis asmuo UAB „Giedraitis & architektai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Tretieji asmenys J. D., R. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė, kiti asmenys: S. V., O. V., V. P., G. S., D. P., L. P., V. P., B. M., A. M. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
Šalys byloje pateikė paruošiamuosius dokumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos aplinkybės
Ieškovui A. Š. (duomenys neskelbtini)pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnius teismo sprendimus, dovanojimo sutartį bei susitarimu nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su patalpomis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa – patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1, 1 t., b. l. 28, 29) nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (R-2) (3 t., b. l. 126). Atsakovė A. V. vieno kambario bendro 26,83 kv. m. ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) 38 įgijo iš buvusios jo savininkės UAB „Miesto administratorius“. UAB „Miesto administratorius“ butą įsigijo iš buvusios jos savininkės T. Š. (8 t., b. l. 130-136). Butas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso J. D.. Butas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklauso B. M. bei A. M.. Butas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. V., O. V.. Butas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. S., R. S.. Negyvenamoji patalpa-neįrengta palėpė, u.nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė D. P., nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. P., V. P.. V. P. nuo 2003-07-02 iki 2022-11-17 buvo buto (duomenys neskelbtini), nuomininkas.
2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-1382 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.) (2 t., b. l. 48-53). Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai, yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausiančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (0,0025 ha) buvo išnuomota A. Š. (1 t., b. l . 107-108). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išnuomojo UAB „Miesto administratoriui“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0063 ha, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį (1 t., b. l. 104-107). Valstybinės žemės nuomos sutarties 2017 m. balandžio 6 d. Nr. 8ŽN-125-(14.8.55.) 4.1. punkte numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Tokia pati sąlyga yra numatyta ir (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l . 107-108). (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsakovei MB „Miesto administratorius“ išaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka sudarius nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių (patalpų) statybos ar rekonstrukcijos Žemės sklype nėra reikalingas, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ar rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (1 t., b. l. 109-110). P. B. g. 45A (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės K. S. (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 K. S. pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos K. S. vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010-12-14 įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/. Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai atsakovei UAB „Miesto administratorius“ išdavė ginčijamą leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimas) (1 t. b.l. 58-60) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau - Projektas). Projekto bendrosios dalies 7 punkte Paveldosaugos sprendimai nurodyta: „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas” prieduose prisegti KPD prie KM Kauno skyriaus suderinti projektiniai pasiūlymai“. Projekto 2.2. dalyje „Architektūriniai sprendimai“ numatyta: “Šiuo projektu siekiama įteisinti nelegalios statybos atitvarą, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarp namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės (žr. brėžiniuose žymėjimą – savavališkos statybos darbų zona). Atitvaros aukštis ~2.50 m, o plotis ~0.98 m ir nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės įrengta išorinė atitvara, kurios aukštis ~2.34 m. Atitvara įrengta ant betoninio pamato – cokolio, kurio aukštis ~1 m. Atitvaroje įrengtas langas. Ant atitvarų įrengta stogo dangą laikanti konstrukcija, uždengta skardos danga. Tarp atitvarų įrengta patalpa, įėjimas į patalpą įrengtas iš namo ((duomenys neskelbtini)) priestato bendrojo naudojimo patalpų. Priestato sienoje, lango vietoje įrengtos durys“.
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2014 m. rugsėjo 2 d. MB „Miesto administratorius“ (šiuo metu – atsakovė UAB „Miesto administratorius“) pranešė dėl galbūt savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) (užtvertas patekimas į vidinį bendro naudojimo daugiabučio kiemelį). Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Skyrius) 2014-10-28 organizavo patikrinimą, į kurį kviesti asmenys neatvyko, surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1233-(15.31). Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpas patekti nepavyko, Skyriaus 2014-11-25 raštu Nr. 2D-18364-(15.2) „Dėl statybos darbų bute“ Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo paprašyta atlikti patikrinimą minėtame bute, kuriame galbūt atlikti statybos darbai, apie tai informuojant MB „Miesto administratorius“ direktorių M. L.. 2014-11-28 gauto pakartotinio prašymo atlikti tyrimą pagrindu Inspekcijoje buvo organizuotas papildomas patikrinimas, kuriame dalyvavo Skyriaus statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas (toliau – specialistas), Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovai, kiti suinteresuoti asmenys. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti Inspekcijos 2015-02-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-113-(15.31) (toliau – 2015-02-10 patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad „tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) iš kiemo pusės įrengta atitvara plytų mūro, kurios išmatavimai: h = 2,55 m / b = 0,98 m. Nuo sklypo (duomenys neskelbtini)pusės įrengta atitvara plytų mūro, kurios išmatavimai: h = 2,34 m, b = 4,20 m, cokolio aukštis h = 1,0 m, nuo ž. pav. 3,34 m. Tarp sienų įrengta stogo konstrukcija uždengta metalo-skardos danga. Tarp atitvarų yra įrengta patalpa. Patalpos išvatavimai 1,95 m x 4,05 m. Į patalpą iš priestato įrengtos durys“. 2015-02-10 patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad „T. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), teigimu, bute patalpą įsirengė G. S. (miręs). Šiuo metu T. Š. naudojasi patalpa – susandėliavus daiktus. M. L. teigimu, kas atitvaras ir patalpą įrengė, tiksliai įvardyti negali, nes gyvena nuo 2013 metų namo (duomenys neskelbtini) bute. V. P., gyvenančio savivaldybės (duomenys neskelbtini) bute, teigimu, atitvaros įrengtos prieš 6 ar 8 metus. Kas įrengė, nežino“. Siekdamas nustatyti tikslesnius duomenis apie priestato statybos metus, Skyriaus specialistas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gyventojas J. R. Ž. ir R. G., kurios paaiškino, kad „šis priestatas tarp (duomenys neskelbtini), Kaune yra tikrai savavališka statyba, kuri buvo statoma apie 1992–1994 metus“. Skyriaus 2015-02-18 raštu Nr. (15.2)-2D-2513 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“ MB „Miesto administratorius“ buvo informuota apie Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatus, taip pat paaiškinta, kad „prie namo pastatytas priestatas (įrengtos atitvaros, įrengta denginio konstrukcija, uždengta stogo danga). Atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui. Rekonstruotas namas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, namo rekonstravimui privalomas projektas ir leidimas rekonstruoti statinį“. Pranešimo dėl galimai savavališkai pastatyto namo priestato nagrinėjimas Inspekcijoje buvo nutrauktas paaiškėjus, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų. Inspekcijoje 2015-08-11 buvo gautas pranešimas, kuriame informuojama apie galimai savavališkai atliekamus statybos darbus: padidintus esamus langus, iškirstą lango angą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmo aukšto sienoje, besiribojančioje su sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir galimai savavališkai pastatytą priestatą bei dėl lietaus nuvedimo sistemos. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, Skyriaus specialistas organizavo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad langai yra įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), sienoje, dvibučio namo (duomenys neskelbtini), sienoje ir langas įrengtas tarp šių namų esančio baltų plytų mūro priestato sienoje. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2015-11-03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1331-(15.31) ir 2015-12-14 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-2746-(15.2).
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, t. y. kad be privalomo projekto ir statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo kapitalinio remonto projektui, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, išorinėje sienoje įrengtas langas, (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkei UAB „Miesto administratorius“ buvo surašytas 2015-12-17 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-151217-00057 ir 2015-12-29 privalomasis nurodymas iki 2016-06-29 pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-151229-00060. Dėl lango dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, sienoje įrengimo nagrinėjimas nutrauktas, kadangi šiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Inspekcijos Kauno departamente 2017-02-02 buvo gautas (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojų skundas dėl ieškovo galbūt savavališkai iškirstos angos sienoje panoraminio lango įrengimui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, bei dėl nesutvarkytos lietaus nuvedimo sistemos. Atsakant į 2017-02-02 Inspekcijoje gautą skundą, pareiškėjams buvo paaiškinta, kad dviejų butų gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbams, kuriems yra priskiriamas lango sienoje įrengimas, statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Skundo dalis dėl nesutvarkytos lietaus nuvedimo sistemos persiųsta Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją. Inspekcijos Kauno departamente 2018-09-14 buvo gautas A. V. skundas dėl ieškovo atliekamų remonto darbų žemės sklype. Inspekcijos Kauno departamente 2018-09-19 taip pat buvo gautas ieškovo skundas dėl A. V. atliekamų remonto darbų žemės sklype. Kauno departamentas 2018-09-26 organizavo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad „kapitališkai remontuojamas stogas neįregistruoto priestato tarp dvibučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), Kaune“ (Inspekcijos 2018-10-02 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1466-(15.2)). Taip pat nustatyta, kad „dvibučio gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini), Kaune, tinkuojamos, glaistomos sienos, pakeisti langai (toliau – statybos darbai), laikančios konstrukcijos nepažeistos. Pareiškėja (A. V.) teigė, kad buto savininkas pasididino langą 1,55 m x 2,0 m aukščio išėjimui ant priestato stogelio. Kadastrinių matavimų byloje lango išmatavimai nenurodyti. 2016 metais fiksuotose foto namo langai buvo užkalti lentomis. <...> Buvęs šlaitinis stogelis nuardytas, vietoje jo naujai užbetonuota plokštė ant I aukšto priestato, kuris yra pastatytas tarp namo ir daugiabučio gyvenamo namo vakarų pusėje. A. Š. teigia, kad darbus atliko M. L.“ (Inspekcijos 2018-10-02 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1461-(15.2)). Į A. V. 2018-09-14 skundą atsakyta Inspekcijos Kauno departamento 2018-10-12 raštu Nr. (15.2)-2D-14449 „Dėl Jūsų skundo“. Į A. Š. 2018-09-19 skundą atsakyta Inspekcijos Kauno departamento 2018-10-17 raštu Nr. (5.2)-2D-14750 „Dėl Jūsų skundo“. Inspekcijos Kauno departamente 2018-11-09 buvo gautas dar vienas ieškovo skundas dėl priestato remonto darbų. Šis pareiškėjo skundas Inspekcijos Kauno departamento 2018-11-22 raštu Nr. (15.2)-2D-16821 „Dėl Jūsų skundo“ paliktas nenagrinėtas, kadangi pakartotiniu skundu ieškovas kėlė tuos pačius klausimus dėl priestato paprastojo remonto darbų, dėl kurių jau buvo pateiktas 2018-10-17 atsakymas. Inspekcijoje 2018-11-12 taip pat buvo gautas ieškovo 2018-11-08 pareiškimas-skundas dėl Inspekcijos Kauno departamento 2018-10-17 sprendimo išnagrinėjus ieškovo 2018-09-19 skundą. Inspekcijos 2018-12-19 raštu Nr. 2D-18388-(7.9) „Dėl Jūsų 2018-11-08 pareiškimo-skundo“ pateiktame atsakyme Inspekcija konstatavo, kad dėl priestato statybos teisėtumo Skyrius 2016-02-25 jau buvo priėmęs sprendimą išnagrinėjęs pranešimą, todėl, vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 nuostatomis, ieškovo prašymo nagrinėjimas pagrįstai buvo nutrauktas. Inspekcijos Kauno departamente 2019-01-07 buvo gautas ieškovo skundas, kuriuo buvo prašoma „įpareigoti A. V. nugriauti nelegalų pastatą „<...>. Šis nelegalus statinys stovi tarp (duomenys neskelbtini)namų (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pakartotinai kreipėsi dėl to paties statinio (priestato) statybos žemės sklype, dėl kurio Inspekcija ne kartą buvo vykdžiusi patikrinimus ir teikusi atsakymus, Inspekcijos Kauno departamento 2019-01-22 sprendimu Nr. (15.2)-2D-1044 „Dėl Jūsų skundo“ ieškovo skundas nebuvo nagrinėjamas. Ieškovui buvo paaiškinta teisė ginti savo galimai pažeistas teises teisme. Inspekcijos Kauno departamente 2019-01-31 buvo gautas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2019-01-29 raštas Nr. (1.29.-K)2K-109 „Dėl (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją patikrinti galimai savavališkai pastatytą pastatą (priestatą) tarp namų (duomenys neskelbtini), Kaune, nustačius savavališkos statybos faktą, pareikalauti savavališkų statybų padarinių šalinimo. Inspekcijos Kauno departamento 2019-02-27 raštu Nr. 2D-2713-(15.2 E) „Dėl Jūsų rašto“, kurio kopija buvo pateikta ir ieškovui, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius buvo informuotas, kad Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui UAB ,,Miesto administratorius“ išdavė leidimą rekonstruoti statinį pagal projektą. Patikrinus projekto sprendinius nustatyta, kad projekte numatyta įteisinti apie 1988 metais pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2017-04-23 projektą yra suderinęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys. Prie projekto pridėti visi žemės sklype esančių dvibučio ir daugiabučio gyvenamųjų namų bendrasavininkų sutikimai (tarp jų ir A. Š.) ir gretimo besiribojančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Kaune) bendrasavininkų sutikimai atlikti rekonstravimo darbus pagal projektą. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius taip pat buvo informuotas apie tai, jog Inspekcijos Kauno departamentas 2019-02-12 gavo prašymą išduoti minėto statinio statybos užbaigimo aktą. Inspekcijos Kauno departamento specialistas, išnagrinėjęs A. V. 2019-02-12 prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2019-02-14 raštu Nr. (15.34)-2D-2122 „Dėl Jūsų prašymo“ nurodė projekto trūkumus ir informavo, kad pašalinus netikslumus, prašymas dėl statybos užbaigimo akto išdavimo teiktinas iš naujo. A. V. 2019-03-07 pateikė naują prašymą išduoti statybos užbaigimą aktą, pagal kurį buvo pradėta statybos užbaigimo akto išdavimo procedūra, tačiau ši procedūra yra sustabdyta gavus A. V. 2019-03-22 prašymą. Inspekcijos Kauno departamente 2019-04-29 buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – Seniūnija) 2019-04-26 raštas Nr. 04-2-372 „Dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2019-04-25 pateikė Seniūnijai informaciją (2019-03-13 raštas Nr. 8SD-1627-(14.8.125K), kad faktinių duomenų patikrinimo metu nustatė, kad tarp posūkio taškų 3 ir 4, nurodytų sklypo plane (tarp gyvenamųjų patalpų), stovi pastatytas mūro plytų statinys su betonine stogo perdanga. Vidinėje kiemo dalyje tarp gyvenamųjų patalpų yra statinys (2I1ž) su dviem įėjimais, galimai į skirtingas patalpas. Šie statiniai galimai nėra (ar dalis) registruoti Nekilnojamojo turto registre“. Atsižvelgiant į šią informaciją, Inspekcijos Kauno departamento buvo paprašyta „atlikti statybos vykdymo teisėtumo bei statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą minimame objekte“. Inspekcijos Kauno departamento 2019-05-09 raštu Nr. 2D-6321-(15.2 E) „Dėl Jūsų rašto“ Seniūnija buvo informuota, kad Inspekcija 2016-02-15 sprendimu dėl priestato (pastatyto vakarinėje pusėje prie dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune) statybos teisėtumo nagrinėjimą nutraukė, nes statybos darbai buvo atlikti anksčiau nei prieš 10 metų.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar gali būti įteisintas priestatas, ar priestato statyba pažeidžia ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų teises.
Ieškovas A. Š. Statybos leidimo dalį dėl savavališkos statybos įteisinimo ginčija, nes: ginčo priestatą pastačius buvo užmūrytas įėjimas į ieškovo A. Š. patalpas; dėl priestato sumažėja prie gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančios neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas; priestatas nesiderina su supančia aplinka; pastačius priestatą, buvo panaikintas praėjimas, buvęs tarp gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kas neatitinka priešgaisrinių reikalavimų; pastačius priestatą, įėjimas į rūsį tapo tik per atsakovės A. V. patalpas, rūsyje yra bendri gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini), Kaunas) inžineriniai tinklai.
Statybos
leidimas negalėjo būti išduotas, nes: 1.1. žemės sklypo patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba – nedavė sutikimo dėl ginčo priestato įteisinimo.
1.2. Projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu;
1.3. nebuvo pateikti nei ieškovo A. Š., nei butų ir kitų patalpų savininkų, turinčių nuosavybę name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkų sutikimai;
1.4. savavališkai pastatyto priestato įteisinimas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 141 p., 158 p. reikalavimų;
1.5. savavališkai pastatyto priestato įteisinimas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, kurie yra patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338;
1.6. Tuo pačiu Statybos leidimu negalėjo būti leista atlikti tiek statinio rekonstrukciją, tiek įteisinti nelegalią statybą;
1.7 Laikant, kad savavališkai pastatytas priestatas gali būti įteisintas, tai tokią teisę turi ne išimtinai A. V., o visi butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai.
Dėl Ieškovo teisių pažeidimo
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pastato pastatymas (buvimas) žemės sklype tiesiogiai sietinas tiek su žemės sklypo savininko, tiek su šio sklypo valdytojų (inter alia (be kita ko), nuomininkų) galimybe įgyvendinti teises į žemės sklypą, inter alia, žemės sklypo nuomininkų teisę naudotis žemės sklypu. Vadinasi, sprendimas dėl savavališkos statybos įteisinimo gali būti priimtas tik nustačius, kad neteisėtai statant statinį, be kita ko, nebuvo viršytas sklypo, kuriame savavališkai statomas (pastatytas) statinys, užstatymo tankis ir intensyvumas.
Ieškovas nurodo, kad dėl ginčo priestato pastatymo sumažėja prie gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaunas, neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas.
Kauno
miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-07 įsakymu Nr. A-1382 buvo patvirtintas apie 194 kv.m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ginčo priestatas užima 7,68 kv.m. ploto, dėl ko ginčo priestato įteisinimas žymios įtakos užstatymo intensyvumo padidėjimui neturės (3,88 proc. nuo viso žemės sklypo ploto). Aukščiau nurodytame plane ginčo statinys yra atvaizduotas kaip galimas įteisinti (žiūrėti plano aiškinamojo rašto 2 lapo 2 nuo viršaus pastraipą). Šiame plane ieškovas yra pasirašęs. Leistinas užstatymo tankumas 0,91. Projekto Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte 4.1 punkte esančioje lentelėje yra nurodyta, kad „rekonstrukcijos metu pastato užstatymo plotas (aut. pastaba - sklypo užstatymo tankumas) nėra keičiamas“, kita vertus, priestato, statybos metu ( nuo 1988 m. iki 1994 m.) galiojančių užstatymo intensyvumo dokumentų nebuvo (Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2022-12-06 atsakymas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ginčo priestato įteisinimas šiuo aspektu ieškovo teisių nepažeidžia, nes užstatymo tankis ir intensyvumas nesikeičia. Ieškovo argumentai, jog ginčo priestatas nesiderina su supančia aplinka yra atmestini, kadangi tai yra subjektyvi ieškovo nuomonė.
Ieškovas ieškinyje teigia, jog dėl ginčo priestato pastatymo yra užmūrytas įėjimas į ieškovo patalpas, tačiau iš ieškovo buto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ieškovas yra įsirengęs naują įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas (3 t., 124-131 b. l.). Atnaujinti jo patalpų kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad ieškovas turi įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas matyti ir iš 2019-10-14 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių.
Ieškovas nurodė, jog ginčo priestato pastatymas panaikino praėjimą, buvusį tarp pastatų (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Ieškovas savo butą įsigijo 2005 metais (1 t., b. l.15), t.y. kai ginčo priestatas jau buvo pastatytas (Statybos inspekcijos raštas patvirtina, kad ginčo priestatas buvo pastatytas 1988 metais (1 tomas 124-125 bylos lapai). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių negali būti laikoma, jog yra pažeistos ieškovo teisės dėl panaikinto praėjimo tarp namų, kita vertus, tarp minėtų namų yra ne tik ginčo priestatas MG, tačiau ir ūkinis pastatas 2MN, registruotas registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1Ž), pastatytas 1955 m., kadastro duomenys nustatyti 2002 m. Liudytoja apklausta L. S. parodė, kad 1982 m., kai ji atsikėlė gyventi į butą, savavališkos statybos vietoje buvo kiemukas ir sandėlis, ten laikė anglis. Praėjimo tarp namų niekada nebuvo.
Ieškovas byloje teigia, jog Statybos leidimas turi būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, kadangi nebuvo gautas atskiras Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl ginčo priestato įteisinimo bei sutikimų dėl ginčo priestato įteisinimo nėra davę žemės sklypo nuomininkai ir naudotojai. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 104-105) 4.1 p. nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriu eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Byloje esantys įrodymai bei Nacionalinės žemės tarnybos pozicija atsiliepime patvirtina, kad, atskiras sutikimas dėl statinių statybos, turint sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, nereikalingas. Kita vertus, atskiro sutikimo nebuvimas nėra ieškovo ar trečiųjų asmenų teisių pažeidimas, todėl juo ieškinio grįsti ieškovas teisių neturi.
Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija šioje byloje priimtoje nutartyje nurodė, jog į bylą turėjo būti įtraukti visi žemės sklypo, kuriame yra savavališkai pastatytas priestatas, nuomininkai. Pagal VĮ „Registrų centras duomenis“ sprendimo priėmimo metu žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėjimo teise jį valdo Kauno m. savivaldybė, 0.0063 ha šio sklypo nuomos teise nuo 2017-04-06 iki 2027-04-05 valdo atsakovė UAB „Miesto administratorius“. Iš minėtų asmenų prieštaravimų dėl statinio statybos įteisinimo negauta. Į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir namų (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpų savininkai. Dėl priestato įteisinimo prieštaravo tretieji asmenys R. S. bei J. D., nurodydami, jog ginčo priestato pastatymas apribojo jų patekimą į rūsį, kiti prieštaravimų neišreiškė. Minėtų trečiųjų asmenų R. S., J. D. bei ieškovo argumentai, kad ginčo priestato pastatymas apribojo jų patekimą į rūsį (esantį pastate (duomenys neskelbtini), Kaunas) yra atmestini. Byloje yra vaizdo įrašas bei nuotraukos, kuriuose yra užfiksuotas atsakovės A. V. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš šių įrodymų matyti, kad ginčo priestatas yra sujungtas su atsakovės A. V. butu ir jame yra įrengtas atsakovės A. V. miegamasis, kuriame nėra jokių vandentiekio bei nuotekų inžinerinių tinklų. Pažymėtina, kad ginčo priestatas yra visai kitoje vietoje ir pagal architekto R. G. 2023-11-03 paaiškinimą, nelegalios statybos priestatas (pažymėtas žaliai patalpų išdėstymo schemoje), netrukdo patekti į rūsį. Taigi ieškovas ginčija statybos leidimo dalį dėl savavalinės statybos įteisinimo, o savavalinė statyba yra priestatas tarp namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rūsio patalpų neapima (1 t., bl.l. 166, 13 t. bl.l. 85).
.
Kita vertus, ieškovas bei tretieji asmenys neturi teisės naudotis kitam savininkui priklausančiu rūsiu. Iš daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų sąrašo matyti, kad rūsio patalpos daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra priskirtos tik prie buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra B. M. bei A. M.. Tarp A. M., B. M. ir atsakovės A. V. ginčo dėl negalėjimo patekti į rūsį, nenustatyta (šalys 2023-12-15 pasirašiusios aktą dėl rūsio ir lauko durų raktų priėmimo – perdavimo). Projektavimo įmonės UAB „Giedraitis & architektai“ parengta projekto „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ B laida, iš kurios matyti, kad buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkai turės patekimą į rūsį.
Ieškovo argumentai, jog sutikimą dėl ginčo priestato įteisinimo turėjo duoti ne tik Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir žemės sklypo nuomininkai bei naudotojai yra atmestini. Teisės aktais nereglamentuota, jog teisę spręsti dėl naujų statinių statybos kartu su žemės sklypo savininku turi ir žemės sklypo nuomininkas ar naudotojas. „<... plečiamas teisės normos aiškinimas (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas““ dirbtinai išplečiant įpareigojimų statytojui ratą, nėra pagrįstas nei lingvistiškai, nei logiškai.“ ( Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-249-232/2020). Kita vertus, ieškovo nuomos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuomos, yra pasibaigusi nuo 2019-02-27, taigi jo, kaip žemės sklypo nuomininko teisės, negali būti pažeistos.
Ieškovo argumentai, kad projektas nesuderintas su Kultūros paveldo departamentu yra atmestini. Projekto fasado brėžinyje (3 t. 132 b. l.) yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vedėjo S. S. parašas, patvirtinantis, kad jis pritaria Projekto brėžiniuose esantiems sprendiniams. Pagal informaciją iš Infostatybos, matyti, kad projekto sprendiniams 2017-04-23 pritarė Kultūros paveldo departamento specialistė R. G. (7 t., 17-19 b. l.). Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas S. S. 2020-02-12 duodamas parodymus byloje nurodė, kad:
“<…jei antrą kartą būtų pateiktas derinti Projektas Kultūros paveldo departamentui tai pritarimas projekto sprendiniams būtų duotas” (2020-02-11 posėdžio garso įrašo 01:05:59 val.),
„Tas priestatas dėl mūsų gali būti“ (2020-02-11 posėdžio garso įrašo 01:00:40 val.);
„Senamiesčiui netrukdys apžvelgti“ (2020-02-11 posėdžio garso įrašo 01:00:41 val.);
„Kol kas prielaidų neįteisinimui aš nematau“ (2020-02-11 posėdžio garso įrašo 01:01:58 val.)
„Mums priestatas paveldosaugai netrukdo“ (2020-02-11 posėdžio garso įrašo 01:05:18 val.)
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus darbuotoja R. G. 2020-08-21 teismo posėdžio metu nurodė:
„Savavalinė statyba netrukdo apžvelgti senamiesčio.“ (2020-08-21 posėdžio garso įrašo 17:24 min.);
„Dėl to aš ir sakiau nuvykusi į vietą, jog dėl šitų dalykų aš galėčiau pasirašyti savavalinės statybos įteisinimą“ (2020-08-21 posėdžio garso įrašo 17:31 min.)
„Kultūros paveldo departamentas galėtų duoti pritarimą dėl tokios savavalinės statybos įteisinimo“ (2020-08-21 posėdžio garso įrašo 17:40 min.).
Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, kitų nuomonių dėl savavalinės prietato statybos įteisinimo iš minėto departamento nebuvo gauta, todėl laikytina, kad ši institucija su priestato įteisinimu sutinka, dėl to šiuo aspektu ieškovo argumentai yra atmestini.
Ieškovas byloje teigė, jog nei jis, nei kiti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai nedavė sutikimo tuometiniam statytojui UAB „Miesto administratorius“ įteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Pasak ieškovo tiek jis, tiek kiti gyventojai yra davę sutikimą tik gyvenamojo namo rekonstrukcijai, ją atliekant pagal visai kitą projektą nei tą, pagal kurį buvo išduotas leidimas. Viena vertus, ieškovas nėra namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, prie kurio pagal ginčijamą statybos leidimą priskiriamas pastatytas statinys, bendraturtis, todėl ieškovo sutikimas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą apskritai nebuvo reikalingas, kita vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrasavininkų sutikimus dėl ginčo priestato įteisinimo atsakovė UAB „Miesto administratorius“ yra gavusi iš tuometinių patalpų savininkų, kurių teisių perėmėjais yra tretieji asmenys J. D., G. S., R. S. (1 tomas, 113 bylos lapas). Trečiasis asmuo R. S. butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), įgijo 2019-03-18, trečiasis asmuo J. D. butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini), įgijo 2019-07-10. Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2017 metais, projektas buvo rengiamas ir jo sprendiniai derinami 2016 metais. G. S., R. S., J. D. projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo metu neturėjo nuosavybės daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl su jais projekto derinti nereikėjo.
Kita vertus, nors ieškovo sutikimo dėl ginčo priestato įteisinimo nereikėjo, tačiau ieškovas sutiko, kad būtų vykdoma namo rekonstrukcija bei įteisinta savavališka statyba (1 t. 119 b. l.). Kauno apylinkės teismo 2019-04-14 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-186-923/2019 nustatyta, jog ieškovas A. Š. 2019 metais ant ginčo priestato stogo įsirenginėjo sau terasą, kas patvirtina, jog taip pat tokiu būdu jis sutiko su ginčo priestato įteisinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad projekto, pagal kurį buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, sprendiniams buvo pritarę ankstesni R. S. ir J. D. buto savininkai – Kauno miesto savivaldybė (jai projekto derinimo metu priklausė butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir L. S. (jai projekto derinimo metu priklausė butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso J. D. ( CK 4.48 straipsnio 2 dalis).
Kaip ir minėta, ieškinyje nurodyta, kad tuo pačiu statybos leidimu negalėjo būti leista atlikti tiek dviejų skirtingų nekilnojamųjų objektų rekonstrukciją bei įteisinti savavališką statybą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Nagrinėjamu atveju visi pagal Projektą numatyti darbai priskirtini vienai darbų rūšiai - statinio rekonstravimui, todėl tokiems darbams galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybą leidžiantis dokumentas, atsižvelgiant į tai, paminėti ieškovo argumentai atmestini.
Dėl ieškovo argumentų, kad savavališkai pastatyto priestato įteisinimas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 141 p., 158 p. reikalavimų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nei atsiliepime į ieškinį, nei duodama paaiškinimus 2020-08-21 teismo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų dėl ginčo priestato įteisinimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo priestatas statytas iki 1992 m., daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statytas 1907 m., o dvibutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, statytas 1921 m., STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ netaikytinas, nes jis negaliojo ginčo priestato, namų, prie kurių jis yra prijungtas, statybos metu.
Dėl ieškovo argumentų, kad savavališkai pastatyto priestato įteisinimas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, kurie yra patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, pasisakytina, kad Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2010-12-07, o įsigaliojo 2011-01-01. Ieškovo akcentuojami Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai ginčo priestatui ir namams, esantiems tarp jo, netaikytini, nes jie negaliojo jų statybos metu. Be to projekte yra aiškiai nurodyta, jog atliekami darbai nedaro poveikio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimui. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad ginčo priestatas turėtų būti įteisintas kaip visų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo patalpos. Tai reiškia, kad jei ieškovui priklausytų dalis ginčo priestato, priešgaisrinių reikalavimų pažeidimas, jei jis yra, ieškovo teisių nepažeistų. Taigi, šie ieškovo argumentai nepagrįsti objektyviais įrodymais, į bylą nepateikta ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžianti gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada.
Dėl ieškovo galimybių ginčo priestatą įsiteisinti, pasisakytina, kad savavališką statybą turi teisę įsiteisinti statinio statytojas, jo nesant – statinio savininkas (valdytojas), jų nesant – žemės sklypo savininkas (valdytojas). Pažymėtina, jog ieškovas nėra nei ginčo priestato statytojas, nei valdytojas ar naudotojas, todėl neturi teisinės galimybės ginčo priestatą įsiteisinti. Be to ieškovas niekada nebuvo inicijavęs priestato įteisinimo procedūrų – nebuvo parengęs tam reikalingų dokumentų, nebuvo kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl priestato įteisinimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad priestatas buvo pastatytas kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis, padidinant šį gyvenamąjį namą.
Duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, jog ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo byloje nurodomi teisės pažeidimai vertintini, kaip formalūs, įtakos jo teisėms nedarantys.
Dėl praleisto termino ginčyti Statybos leidimą.
Atsakovai nurodo argumentus, kad ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą dėl leidimo panaikinimo, praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 29 str. 1 d. reglamentuota, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Ieškovas teigia, jog jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2019-03-13, t.y. gavęs patį Leidimą ir Projektą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, todėl ieškovas laikosi pozicijos, jog termino kreiptis į teismą ir ginčyti Leidimą jis nėra praleidęs, kadangi ieškinį teismui pateikė 2019-04-10.
Teismas, nagrinėdamas bylą, turi vertinti ne tik asmens teiginius, kada jis sužinojo apie ginčijamą dokumentą, bet ir patikrinti ar asmens nurodyti teiginiai apie sužinojimo laiką yra teisingi. Taip pat teismas turi vertinti, kada normaliai atidus, protingas, rūpestingas žmogus galėjo sužinoti apie skundžiamą aktą ir savo teisių pažeidimą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas apie leidimą žinojo/turėjo žinoti daug anksčiau nei nurodo savo ieškinyje, dėl to darytina išvada, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą ginčyti leidimą: duomenys iš Infostatyba (www.planuojustatyti.lt), patvirtina, kad informacija apie išduotą leidimą viešai buvo paskelbta 2017-08-29 (4 tomas 33 bylos lapas). Ieškovas nuo 2017-08-29 turėjo galimybę sužinoti apie išduotą leidimą, jį išdavusią instituciją, jo priėmimo datą, numerį, tuo pačiu nedelsdamas išsiaiškinti šio administracinio akto turinį. Taigi, ieškovas iki 2017-09-26 turėjo galimybes gauti leidimą ir projektą iš Kauno miesto savivaldybės. Todėl ieškinį dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu ieškovas turėjo pareikšti iki 2017-10-26. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovas buvo pasyvus ir į Kauno miesto savivaldybę dėl Projekto bei Leidimo kopijų gavimo pasikreipė tik 2019-03-01 (1 tomas 54 bylos lapas), o ieškinį teismui dėl Leidimo dalies panaikinimo pateikė tik 2019-04-10 (1 tomas 1 bylos lapas).
Pažymėtina, jog byloje yra kitų įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovas apie ginčijamą leidimą sužinojo daug anksčiau nei pats nurodo ieškinyje. VĮ Registrų centro raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame yra nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro išrašą apie namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, (registras Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2018-11-09 traukė ieškovo atstovė (duomenys neskelbtini)ienė, o A. Š. VĮ Registrų centrui 2018-12-18 pateikė prašymą išduoti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie namą (9 tomas 1-5 bylos lapai). Pažymėtina, jog įrašas apie namui išduotą leidimą, į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašytas nuo 2017-08-29 (1 tomas 17-18 bylos lapai), todėl buvo tiek ieškovo atstovės gautame išraše iš Nekilnojamojo turto registro, tiek pačio ieškovo gautame išraše iš Nekilnojamojo turto registro. Iš aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas/jo atstovė nuo 2018-11-09 žinojo/turėjo žinoti apie namui išduotą leidimą. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, jis nuo 2018-12-18 aktyviai domėjosi prie namo pristatytu priestatu, rašė dėl jo įvairioms institucijoms skundus ir užklausimus (1 tomas 30 bylos lapas), todėl darytina išvada, kad išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie namą buvo trauktas būtent dėl ginčo priestato, kadangi tą pačią dieną buvo surašytas ir užklausimas VĮ Registrų centrui dėl ginčo priestato. Taigi, ieškovas/jo atstovė 2018-11-09 pamatę namo išraše iš Nekilnojamojo turto registro įrašą apie išduotą leidimą, turėjo visas galimybes gauti leidimą ir projektą per 20 darbo dienų nuo pasikreipimo į Kauno miesto savivaldybę dienos, t.y. iki 2018-12-07. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovas buvo pasyvus ir į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto kopijos bei leidimo kopijos gavimo pasikreipė tik 2019-03-01 (1 tomas 54 bylos lapas). Taip pat byloje yra ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, atspausdintas jo atstovės advokatės Sonatos Žukauskienės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ieškovui ir jo atstovei apie ginčijamą leidimą buvo žinoma ir nuo 2019-01-26 (1 tomas 17-18 bylos lapai), kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kadastro žyma apie 2017-08-29 išduotą Leidimą rekonstruoti statinį. Ieškovas/jo atstovė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2019-01-26 pamatę žymą apie išduotą leidimą rekonstruoti statinį, galėjo tą pačią dieną kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo ir projekto kopijos išdavimo ir jam leidimas bei projektas būtų buvęs išduotas iki 2019-02-22. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, ieškovas turėjo visas galimybes apie savo teisių pažeidimą sužinoti iki 2019-02-22, todėl ieškinį su reikalavimu dėl Leidimo pripažinimo negaliojančiu galėjo pateikti teismui iki 2019-03-22, tačiau pateikė 2019-04-10. Taip pat byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Statybos inspekcija) 2019-02-27 raštas, kuriame yra nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai UAB „Miesto administratorius“ išdavė Leidimą rekonstruoti statinį pagal Projektą (1 tomas 35, 36 bylos lapas). Statybos inspekcija aukščiau nurodytame rašte ieškovui nurodė, kad patikrinus projekto sprendinius buvo nustatyta, jog projekte buvo numatyta įteisinti apie 1988 m. pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, ieškovui jau 2019-02-27 buvo žinoma apie tai, kad leidimas yra išduotas ir dėl savavališkai pastatyto ginčo priestato įteisinimo, kad leidimas buvo išduotas UAB „Miesto administratorius“ bei, kad leidimą išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija. Dėl ko ieškinį su reikalavimu dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019-03-27, o pareiškė – 2019-04-10.
Konstatuotina, jog byloje yra daugiau nei pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovas žinojo/turėjo žinoti apie leidimą ir savo teisių pažeidimą daug anksčiau nei pats nurodo savo ieškinyje, dėl ko ieškinį su reikalavimu pripažinti leidimo dalį, susijusią su savavališkų statybų įteisinimu, pateikė praleidęs LR ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas, ieškovui nebuvus pakankamai aktyviam ne tik dėl Leidimo ginčijimo, bet ir dėl reikalavimo pašalinti savavališką statybą yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio 11 d., laikytina, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai gali būti atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Tokio prašymo ieškovas byloje nepateikė, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl leidimo ginčijimo, nenurodė.
Atmetus pirmąjį reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo negali būti tenkinamas. Be to, atsakovai A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ šiam ieškovo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 1 d. bendrąjį ieškinio senaties terminą, kuris yra 10 metų. CK 1.127 str. 1 d. reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas, 2005-06-30 nusipirkęs Butą ir nuo 2005-06-30 sužinojęs, kad ginčo priestatas pažeidžia jo teises, reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą teisme galėjo pareikšti iki 2015-06-30, tuo tarpu pareiškė 2019-04-10, t. y. praleidęs beveik 4 metus CK 1.125 str. 1 d. nustatytą 10 metų senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš ieškovo atsakovams A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos – advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovė A. V. už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo 6 323,50Eur išlaidų, o UAB „Miesto administratorius“- 750 Eur, sumokant už advokatės Agnės Gulbinaitės teisinę pagalbą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Teismas konstatuoja, kad atsakovų sumokėtas advokatui mokestis už teisinę pagalbą neviršija rekomenduotino maksimalaus užmokesčio, atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, todėl šios sumos, netenkinus ieškinio, priteistinos atsakovams iš ieškovo.
Nagrinėjant bylą susidarė 20,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 2 d.).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria buvo nutarta sustabdyti 2017-08-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini)pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. Nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaunas, rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ dalį dėl savavališkos statybos įteisinimo galiojimą ir savavališkai pastatyto priestato įteisinimo (priėmimo) procedūrą, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 6 323,50 Eur (šeši tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti UAB „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 208,82 Eur (du šimtus aštuonis eurus 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į mokėtojo pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (ankstesnis bylos Nr. e2-12354-877/2019).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Diana Jasaitienė