Civilinė byla Nr. e2T-5-1097/2026
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00102-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ukrainos bendrovės ,,OOO NIKA-GRAN“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. 86/2025; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Venoda“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos Ukrainos bendrovės „OOO NIKA-GRAN“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 86/2025 pagal ribotos atsakomybės bendrovės ,,NIKA-GRAN“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Venoda“ dėl 31 866,16 Eur skolos už pristatytas prekes, arbitražo mokesčių ir teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
2. Pareiškėja nurodo, kad, vykdydama savo įsipareigojimus pagal su suinteresuotu asmeniu (atsakove) UAB ,,Venoda“ sudarytą 2024 m. rugpjūčio 5 d. sutartį Nr. 02/UA-2024-LT, nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2025 m. sausio 17 d. pristatė atsakovei granito gaminius (toliau – prekės) už bendrą 32 012,70 Eur kainą. Atsakovė už pristatytas prekes pilnai neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo 31 866,16 Eur. Remdamasi sutartyje įtvirtinta arbitražine išlyga, pareiškėja kreipėsi į Tarptautinį komercinio arbitražo teismą prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų (toliau – ir Arbitražo teismas), prašydama skolą priteisti. Arbitražo teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjos reikalavimą patenkino ir priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 31 866,16 Eur skolą už pristatytas prekes, 2 372,82 Eur arbitražo mokesčio išlaidoms atlyginti; iš viso – 34 238,98 Eur.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Venoda“ atsiliepime į prašymą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje prašo: 1) pareiškėjai nepateikus šalių pasirašytos gaminių pardavimo sutarties Nr. 02/UA-2024-LT ir arbitražinio susitarimo vertimo į lietuvių kalbą, pareiškėjos prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimą nenagrinėti; 2) pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje Nr. 86/2025 atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalis, prašanti pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, su prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia prašomo pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalus arba tinkamai patvirtintus jų nuorašus; tinkamai patvirtintus šių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Pareiškėja pateikė šalių pasirašytą gaminių pardavimo sutartį Nr. 02/UA-2024-LT, surašytą rusų, ukrainiečių ir anglų kalbomis, tačiau nėra pateiktas šios sutarties, o kartu – ir arbitražinio susitarimo, vertimas į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas negali būti nagrinėjamas, nes pateikti pareiškimo priedai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir KAĮ įtvirtintų reikalavimų.
3.2. Arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnio 2 dalies b punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Suinteresuotas asmuo savo prievolių pagal šalių sutartį vykdymą pareiškėjai sustabdė turėdamas tam rimtą pagrindą. Pagal sutarties sąlygas, pareiškėja įsipareigojo pateikti tik sertifikuotą produkciją, atitinkančią Europos Sąjungos (toliau – ir ES) reglamentus, t. y. kiekvienas gaminys privalėjo turėti CE atitikties sertifikatą. Pareiškėjos suinteresuotam asmeniui pateikti CE sertifikatai buvo patvirtinti pareiškėjos antspaudu ir jos atstovo parašu, tačiau dėl CE sertifikatų autentiškumo suinteresuotam asmeniui kilo įtarimų. Siekdamas įsitikinti dokumentų tikrumu, suinteresuotas asmuo kreipėsi į Čekijos laboratoriją, kuri neva išdavė CE sertifikatus, tačiau laboratorija 2025 m. vasario 12 d. raštu patvirtino, kad niekada nebuvo išdavusi tokių CE sertifikatų pareiškėjai, o pareiškėja nesikreipė į laboratoriją. Taigi, pareiškėjos pateikti dokumentai yra klastotės. 2025 m. gegužės 27 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir pranešė apie galimai suklastotų dokumentų panaudojimą; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00521-25, kuris yra vykdomas, galutinis procesinis sprendimas jame nėra priimtas. Arbitražo sprendimo pripažinimas suponuotų suinteresuoto asmens pareigą vykdyti prievoles kontrahentui, kuris veikė apgaule bei priešingais teisei veiksmais, ignoravo ir pažeidė imperatyvias ES nuostatas. Veika, prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams, negali būti ginama, o neteisėto elgesio gynimas prieštarauja pačiai teisės sampratai.
3.3. Pareiškėja nepaisė ES teisės normomis nustatytų produktų saugos reikalavimų ir nusikalstamais, priešingais teisei veiksmais imitavo tinkamą prekių tiekimo sutarties vykdymą. Tokiu būdu buvo sukurti neteisėti padariniai. Dėl to šalių ginčas kvalifikuotinas ne paprastu komerciniu ginču dėl sutarties vykdymo, o saugos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 pažeidimu.
3.4. Aplinkybė, kad suinteresuoto asmens mokėjimai pagal šalių sutartį pareiškėjai už pateiktas prekes buvo sustabdyti dėl to, kad buvo pateikti suklastoti CE sertifikatai, buvo atskleista Arbitražo teisme. Tačiau Arbitražo teismas šių aplinkybių neanalizavo ir pareiškėjos reikalavimą patenkino. Arbitražo sprendime dėl suklastotų CE sertifikatų reikšmės šalių tarpusavio prievolių vykdymui nepasisakyta, šios aplinkybės reikšmė sutarties vykdymui nebuvo tinkamai įvertinta. Arbitražo teismas nevertino to, kad tinkamai nesertifikuoto pareiškėjos gaminio įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją pažeidžia ES reglamentavimą. Nesaugių granito gaminių įvežimas ir panaudojimas yra neteisėtas, todėl suinteresuotas asmuo turėjo nedelsiant vykdyti pareigą užkirsti kelią galimai nesaugių granito gaminių patekimui į ES rinką. Tai lėmė teisėtą mokėjimų pagal prekių tiekimo sutartį sustabdymą iki bus išaiškintos reikšmingos aplinkybės. Arbitražo teismas neatsižvelgė į tai, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame yra tiriamos aplinkybės apie CE sertifikatų suklastojimą, nesiaiškino CE sertifikatų išdavimo pagrindo ir aplinkybių. Arbitražo teismui pakankamas pasirodė pareiškėjos paaiškinimas, kad pateikti prekių sertifikatai nebuvo suklastoti, tai buvo prekių gamintojo gamyklos sertifikatai, kuriuos pareiškėja išdavė pagal suinteresuoto asmens atsiųstą formą (Arbitražo sprendimo 38 punktas), tačiau Arbitražo teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoto asmens atsiųsta sertifikato forma nėra ir nebuvo pagrindas išduoti prekių atitikties kokybei CE sertifikatą; pagrindas tokiam sertifikatui išduoti yra sertifikuotos įstaigos atlikta atitikties vertinimo procedūra. Galimai nusikalstamais pareiškėjos veiksmais buvo įvykdytas sutarties pažeidimas, o Arbitražo teismo procesas nebuvo tiek sąžiningas, kad išsamiai įvertintų šių aplinkybių reikšmę prekių tiekimo sutarties vykdymui. Nors Arbitražo teismui buvo pateikti reikšmingi įrodymai, teismas jų visiškai neanalizavo, nepaisė savo pareigos pagal tarptautinius arbitražo standartus įvertinti aplinkybes, kurios gali turėti viešosios tvarkos pažeidimo požymių.
3.5. Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, nes aptartais priešingais teisei pareiškėjos veiksmais buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti pagrindiniai teisės principai ir viešoji tvarka, tačiau pasikėsinta ir į imperatyviomis Europos Sąjungos teisės nuostatomis reguliuojamų teisinių santykių stabilumą. Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo sprendimas faktiškai legitimizuoja neteisėtus pareiškėjos veiksmus, o tokį sprendimą pripažinus ir leidus vykdyti būtų ginama nesąžininga sutarties šalis. Be to, Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas kol vyksta galimai nusikalstamos veikos tyrimas sukeltų riziką legitimizuoti nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
4. Byloje nustatyta, kad Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu byloje Nr. 86/2025 nusprendė pareiškėjai Ukrainos bendrovei ,,OOO NIKA-GRAN“ iš suinteresuoto asmens UAB „Venoda“ išieškoti 31 866,16 Eur įsiskolinimą už pristatytas prekes ir 2 372,82 Eur arbitražo mokesčio išlaidoms atlyginti, iš viso – 34 238,98 Eur. Arbitražo teismo sprendime nurodyta, kad sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos, yra galutinis ir nedelsiant vykdytinas. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama šį Arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje, taip pat priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens 867,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėja patyrė sumokėdama už Arbitražo teismo sprendimo vertimą į lietuvių kalbą.
5. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis).
6. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (CPK 810 straipsnio 6 dalis).
7. CPK 811 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymai dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 110–144 straipsniai). KAĮ 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalis, prašanti pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, su prašymu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia prašomo pripažinti ar pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimo ir arbitražinio susitarimo originalus arba tinkamai patvirtintus jų nuorašus; jeigu arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas surašyti ne valstybine kalba, šalis, kuri kreipiasi, turi pateikti tinkamai patvirtintus šių dokumentų vertimus į valstybinę kalbą. Jeigu nustatoma, kad prašymas pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą pateiktas nesilaikant CPK ar KAĮ nustatytos tvarkos ar reikalavimų, prašymas gali būti paliktas nenagrinėtas (CPK 8111 straipsnio 3 dalis).
8. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad smulkūs formalaus pobūdžio procesinio dokumento trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą. Kiekvieną kartą teismas, įvertinęs konkretaus ginčo aplinkybes ir nustatęs atitinkamus procesinio dokumento trūkumus, turi spręsti, ar dėl galimų neaiškumų, tam tikrų aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas arba negalima išspręsti su dokumento priėmimu susijusių klausimų, ar neaiškumus būtų galima pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu ar kitomis procesinėmis priemonėmis, taip užtikrinant tiek proceso operatyvumą, tiek efektyvią pažeistų asmens teisių gynybą bei galimybę kitai proceso šaliai gintis nuo pareikšto reikalavimo. Kiekvienu atveju turi būti įvertintas neaiškumų, nustatytų neatitikimų pobūdis, jų kiekis, apimtis, reikšmė, taikomų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir kitos reikšmingos aplinkybės. Negali būti atsisakoma priimti ar paliekamas nenagrinėtas procesinis prašymas, kurio turinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena kitai proceso šaliai.
9. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, prašydamas palikti pareiškėjos prašymą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nenagrinėtą, nurodo, kad pareiškėja nepateikė šalių pasirašytos gaminių pardavimo sutarties, o kartu – ir arbitražinio susitarimo, vertimo į lietuvių kalbą (KAĮ 51 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pateiktų dokumentų turinį, nenustatė pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens teiginiais, jog pareiškėjos pateiktas prašymas ir (ar) jo priedai neatitiktų tokio pobūdžio dokumentams bei jų priedams keliamų formos reikalavimų, o suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė vertintina kaip formali, atsižvelgiant į tai, kad arbitražinio susitarimo vertimas į lietuvių kalbą byloje yra. Nors pareiškėja nepateikė atskiro ginčo sutarties ir, atitinkamai, arbitražinio susitarimo vertimo į lietuvių kalbą, tačiau, kaip nurodo pats suinteresuotas asmuo, pareiškėja pateikė pačią sutartį, taigi, ir arbitražinio susitarimo išlygą, anglų, rusų ir ukrainiečių kalbomis. Arbitražinės išlygos, nustatytos sutarties 11 punkte, vertimas į lietuvių kalbą yra pateiktame prašomo pripažinti Arbitražo teismo sprendimo vertime į lietuvių kalbą (prašymo priedas Nr. 1, l. 32). Byloje nekeliamas klausimas ir nėra ginčo nei dėl arbitražinio susitarimo egzistavimo fakto pagal šalių sudarytą sutartį, nei dėl tokio susitarimo turinio, nei dėl Arbitražo teismo kompetencijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog, remiantis ginčo sutartimi, šalys buvo susitarusios iš sutarties kylančius ginčus perduoti spręsti arbitražu, o Tarptautinio komercinio arbitražo teismas prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų turėjo kompetenciją išnagrinėti šį šalių ginčą, į tai, kad suinteresuoto asmens atstovai dalyvavo bylą nagrinėjant arbitraže ir ten išdėstė nesutikimo su pareikštu reikalavimu argumentus, taip pat į tai, jog pagal KAĮ 51 straipsnio 2 dalį turi būti pateiktas tik arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) vertimas (t. y. neprivaloma pateikti viso sutarties teksto vertimo), vertintina, jog byloje esantis arbitražinės išlygos vertimas į lietuvių kalbą yra pakankamas (CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, jog ginčo sutartis sudaryta keliomis kalbomis, kurios suinteresuotam asmeniui buvo suprantamos ir priimtinos, nėra jokių prielaidų abejonėms, kad pateikti byloje dokumentai yra suinteresuotam asmeniui suprantami ir jo teisių įgyvendinimas nėra apribotas ar apsunkintas.
10. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygos nustatytos Niujorko konvencijoje dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).
11. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintas baigtinis užsienio arbitražo teismo sprendimų nepripažinimo pagrindų sąrašas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-3-912/2024). Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatyti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas, o dėl Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtintų užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).
12. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, prašydamas atmesti pareiškėjos prašymą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, nurodo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos padarytų šalių sutarties pažeidimų pobūdį, ginčas negalėjo būti laikomas komerciniu ginču dėl sutarties vykdymo, taip pat remiasi Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktu ir argumentuoja, jog Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas bei leidimas vykdyti pažeistų viešąją tvarką. Taigi, nagrinėjamu atveju keliami klausimai, ar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ginčo, išspręsto prašomu pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimu, objektas gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punktas), ir ar Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas bei leidimas vykdyti neprieštarauja viešajai tvarkai (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas). Įvertinusi bylos medžiagą, suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo sprendimo turinį, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo pripažinti Arbitražo teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą netenkinimo pagrindų nenustatė.
13. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. KAĮ 12 straipsnyje reglamentuota, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis (straipsnio 1 dalis); arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (straipsnio 2 dalis); arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (straipsnio 3 dalis).
14. Įvertinus bylos medžiagą, atmestinas kaip nepagrįstas suinteresuoto asmens argumentas, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas kvalifikuotinas ne komerciniu ginču dėl sutarties vykdymo, o Reglamento pažeidimu. Prašomu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimu išspręsto ginčo objektas – piniginė prievolė (skola) už pateiktas prekes, kylanti iš komercinių teisinių santykių, tuo tarpu nei Reglamentu Nr. 765/2008, nei kitu suinteresuoto asmens nurodytu Europos parlamento ir tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva Nr. 89/106/EEB, nėra reglamentuojami gamintojo ir importuotojo į ES prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su piniginiu atsiskaitymu už perduotas importuojamas prekes (Reglamentų 1 straipsniai). Ginčas dėl piniginės prievolės (skolos) už pateiktas prekes, kylančios iš komercinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių, pagal Lietuvos Respublikos teisę nevertintinas kaip ginčas, kuris negalėtų būti perduotas arbitražui, taigi, gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis).
15. Antra, Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad valstybės narės teismas ex officio gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
16. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-50-381/2018). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-363/2014).
17. Kartu toks aiškinimas reiškia, kad, vertindamas prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte nurodytai viešosios tvarkos išlygai, teismas nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012), t. y. sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).
18. Bendrasis draudimas, atliekant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo procedūrą, peržiūrėti sprendimą iš esmės, išreiškia arbitražo, kaip alternatyvaus valstybiniams teismams ginčų sprendimo būdo, esmę. Toks peržiūrėjimas reikštų, kad, nepaisant to, jog šalių ginčas išspręstas jų pasirinktu būdu, vėliau atliekama visapusiška teisminė kontrolė pakeistų alternatyvioje jurisdikcijoje priimtą sprendimą. Galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimą paneigtų sutartinį ir privatų arbitražo procedūros pobūdį bei neleistų šalims pasinaudoti tais privalumais, kurių šalys siekė perduodamos ginčą spręsti arbitražui. Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimas turėtų būti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų galimas tik išskirtinėmis aplinkybėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Nr. C-126/97 Eco Swiss China Time Ltd v. Benneton International NV).
19. Kita vertus, aptartas draudimas nereiškia, kad teismas arbitražo sprendimo pripažinimo procese neturi susipažinti su arbitražo sprendimo turiniu ir išanalizuoti jo motyvus, siekiant įsitikinti, ar neegzistuoja Niujorko konvencijoje nustatyti arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Draudimas iš esmės peržiūrėti užsienio arbitražo sprendimą ir teismo pareiga patikrinti atsisakymo pripažinti tokį sprendimą pagrindų buvimą sistemiškai dera ir vienas kitam neprieštarauja, nes atlikdamas tokią patikrą teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokią tų aplinkybių teisinę kvalifikaciją, nei ją atliko arbitražo teismas. Kartu šalių pasirinktas ginčo sprendimo būdas arbitražu neturėtų sukurti sąlygų pažeisti fundamentalias viešosios tvarkos taisykles, todėl užsienio arbitražo sprendimo analizė galima tokiu mastu, kiek ji skirta įvertinti galimą viešosios tvarkos pažeidimą. Jei viešosios tvarkos pažeidimas negali būti visapusiškai įvertintas vien susipažinus su arbitražo sprendimo turiniu ir šį pažeidimą lemia arbitražo neanalizuotos aplinkybės bei jo netirti įrodymai, sprendimo pripažinimą atliekantis teismas gali įtraukti į savo vertinimą faktus, kurių nevertino arbitražas, priimdamas sprendimą, ir tirti įrodymus, kurių jis netyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-363/2014). Taigi, atlikdamas prašomo pripažinti arbitražo teismo sprendimo patikrą (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai aspektu teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokią tų aplinkybių teisinę kvalifikaciją, nei ją atliko arbitražo teismas.
20. Įvertinus nurodytą, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo sutikti su suinteresuotu asmeniu, kad prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti prieštarautų viešajai tvarkai, be kita ko, jog Arbitražo teismas būtų pažeidęs sąžiningo proceso principus, imperatyviąsias teisės normas, kad šalių arbitražinis susitarimas būtų išgautas prievarta, apgaule, grasinimu ar pan. Šios išvados nepaneigia suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, tyrimas nėra baigtas ir nusikalstamų veikų padarymo faktas nėra konstatuotas, kita vertus, kaip matyti iš Arbitražo teismo sprendimo turinio, suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu sertifikatų klastojimu ir to įtaka šalių ginčui, Arbitražo teismas įvertino.
21. Argumentuodamas, kad aptariamo Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarauja viešajai tvarkai, suinteresuotas asmuo nurodo, jog jis sustabdė savo prievolių pagal šalių sutartį vykdymą pareiškėjai turėdamas tam pagrindą – dėl to, kad, suinteresuoto asmens teigimu, paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėjos kartu su granito gaminiais pagal sutartį teikti CE sertifikatai yra suklastoti. Suinteresuoto asmens teigimu, Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas prieštarautų viešajai tvarkai, nes Arbitražo teismas šių aplinkybių neįvertino ir pareiškėjos reikalavimą dėl skolos priteisimo nepagrįstai patenkino; prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo sprendimas, suinteresuoto asmens teigimu, legitimizuoja neteisėtus pareiškėjos veiksmus, o jo pripažinimas negalimas kol nėra pabaigtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su dokumentų klastojimu. Teisėjų kolegija su suinteresuoto asmens vertinimu nesutinka.
22. Priešingai nei argumentuoja suinteresuotas asmuo, iš Arbitražo teismo sprendimo matyti, kad arbitražas pasisakė dėl aptartų suinteresuoto asmens nurodomų argumentų (Arbitražo sprendimo 63 punktas), juos įvertino ir, be kita ko, nurodė, kad: „2024 m. rugpjūčio 5 d. sutarties Nr. 02/UA-2024-LT 8 punkte, kuriuo remiasi atsakovas, numatyta, jog: Prekės turi būti [pagamintos iš žaliavos, gautos] iš sutarto karjero ir atitikti CE dokumentus. Tai išdėstyta 3 priede. Prekės turi atitikti galiojančias ir suderintas normas pagal Europos Sąjungos standartus (atsižvelgiant į leidžiamąsias nuokrypas). Tai nurodyta 4 priede. <...>. Tačiau šalys nepasirašė ne tik sutarties 1 priedo, bet ir 3 bei 4 priedų, todėl arbitražo teismas konstatuoja, kad prekių atitikimo konkretiems Europos Sąjungos standartams klausimas šalių nebuvo suderintas, o pardavėjo pareiga kartu su prekėmis pateikti prekių CE sertifikatą (kaip konkretų dokumentą) sutartyje nėra numatyta <...>“. Taigi, Arbitražo teismas įvertino suinteresuoto asmens dėstomus argumentus, susijusius su sertifikatų nebuvimu ir dokumentų klastojimo galimybe, ir konstatavo, kad, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, prekių atitikimo konkretiems Europos Sąjungos standartams klausimas bei pareiškėjos pareiga kartu su prekėmis pateikti prekių CE sertifikatą (kaip konkretų dokumentą) šalių nebuvo suderintas. Taip pat Arbitražo teismas įvertino ginčo sutartį ir konstatavo, kad ,,pirkėjo prievolė sumokėti už prekes (prieš perduodant jas pirkėjui arba po to, kai jos buvo perduotos) priklauso tik nuo pardavėjo išrašytos sąskaitos faktūros. Apmokėjimas už prekes pardavėjui pateikus bet kokius kitus dokumentus sutartyje nenumatytas“ (Arbitražo teismo sprendimo 63 punktas). Taigi, suinteresuoto asmens keliami argumentai bei aplinkybės Arbitražo teismo buvo įvertinti, o suinteresuotas asmuo, prašydamas atmesti pareiškėjos prašymą dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, iš esmės ne argumentuoja bei pagrindžia Niujorko konvencijoje įtvirtintus tokio atsisakymo pripažinti arbitražo sprendimą pagrindus, o ginčija priimtą Arbitražo teismo sprendimą, nesutikdamas su jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, arbitražo teismo atliktu ginčo sutarties turinio aiškinimu bei reikšmingų aplinkybių ir tapačių suinteresuoto asmens argumentų, kuriais remiantis jis arbitražo teismo prašė atmesti pareiškėjos ieškinį, įvertinimu.
23. Kaip išaiškinta pirmiau, teismas, spręsdamas užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, taigi, nurodyta arbitražo teismo išvada yra nekvestionuotina sprendžiant arbitražo teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti klausimus, o tai, atitinkamai, lemia išvadą, kad suinteresuoto asmens nurodyti pareiškėjos veiksmai, jų (ne)atlikimas ir (ar) galimas (ne)teisėtumas nebuvo teisiškai reikšmingi šalims vykdant sutartį (kaip šalių įsipareigojimų (į)vykdymo sąlyga) ir, atitinkamai, priimant prašomą pripažinti Arbitražo teismo sprendimą, taip pat negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti prieštarauja viešajai tvarkai. Suinteresuoto asmens nesutikimo su Arbitražo teismo sprendimo motyvais ir turiniu argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai, kaip tai suprantama Niujorko konvencijos prasme.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymo pripažinti Arbitražo teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą netenkinimo pagrindų nenustatyta, Arbitražo teismo sprendimas pripažintinas ir leistina jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
25. Pareiškėjai išaiškinama, kad siekdama pripažintą ir leistą vykdyti arbitražo teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėja turi teisę su jai išduotu vykdomuoju raštu, prie jo pridėdama šios teismo nutarties patvirtintą kopiją, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590, 775 straipsniai).
26. Teismui patenkinus pareiškėjos prašymą, suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš suinteresuoto asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja pateikė duomenis, kad patyrė 867,07 Eur su prašymo pateikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų dokumentams į lietuvių kalbą išversti.
27. Pareiškėjos 867,07 Eur išlaidos už dokumentų vertimo paslaugas laikomos pagrįstomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809–8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti pareiškėjos prašymą.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Ukrainos pramonės ir prekybos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 86/2025, kuriuo pareiškėjai Ukrainos bendrovei „OOO NIKA-GRAN“ (bendrovės kodas 41472461) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Venoda“ (juridinio asmens kodas 305649732) priteistas 31 866,16 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 16 ct) įsiskolinimas už pristatytas prekes ir 2 372,82 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 82 ct) arbitražo mokesčio išlaidų atlyginimas.
Priteisti pareiškėjai Ukrainos bendrovei „OOO NIKA-GRAN“ (bendrovės kodas 41472461) iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Venoda“ (juridinio asmens kodas 305649732) 867,07 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per trisdešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjai Rūta Latvelė
Jadvyga Mardosevič
Žilvinas Terebeiza