Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-102-476/2020

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00080-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.6; 21.10.3.; 21.10.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

   2020 m. gegužės 18 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 24 d. nutarimo administracinėje byloje ir

n u s t a t ė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2020 m. kovo 24 d. nutarimu už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. B. nubaustas 90 eurų bauda, už tai, kad 2020 m. vasario 7 d., 10.43 val., būdamas transporto priemonės Toyota Land Cruiser savininku, nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.

Skundu pareiškėjas R. B. prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2020 m. kovo 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde R. B. nurodė, kad automobilį viešajame eisme vairavo ne jis, bet Z. P.. Šias faktines aplinkybes pripažino Z. P., kuris savo ruoštu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent už tai, kad 2020-02-07, 10.43 val, iš jo sodybos savavališkai, be jo žinios pasiėmė neregistruotą, nedraustą, be techninės apžiūros jam priklausanti autornobilį Toyota Land Cruiser ir būdamas neblaivus jį vairavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šis automobilis stovėjo sodyboje neeklsploatuojamas, jis buvo techniškai netvarkingas ir remontuojamas (be kita ko - buvo išardyta jo užvedimo spynelė, todėl rakteliu jo užvesti nebuvo įmanoma). Faktą, kad minimas automobilis buvo paimtas be jo žinios ir, juo labiau, jam nežinant, kad automobilį Z. P. vairuos apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės ji vairuoti, be kita ko patvirtina teismui pateikiamas įsakymas dėl R. B. komandiruotės, iš kurio matyti, kad pažeidimo dieną R. B. nebuvo Lietuvoje, nes buvo išvykęs į Prancūziją.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo istatymo pakeitimo istatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurią, be kita ko, R. B. skundžiamu nutarimu pripažintas pažeidęs, numato pareigą apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tik Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamą transporto priemonę. Gi, kaip minėta, šiuo atveju Toyota Land Cruiser nebuvo naudojama, kadangi ji stovėjo R. B. sodyboje techniškai netvarkinga ir remontuojama (išardyta jo užvedimo spynelė, todėl rakteliu jo užvesti nebuvo imanoma). Todėl pareigos jos apdrausti R. B. pagal minimą teisės normą neįgijo,

R. B. nepagristai pripažintas pažeidęs ir KET 226 punktą, pagal kurį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Kaip minėta, transporto priemonę neteisėtai užvaldė Z. P., todėl pastarasis ir turėtų atsakyti už tai, kad naudojo transporto priemonę, kuri neapdrausta, kas, beje, ir įvyko, t. y. Z. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn be kita ko ir pagal ANK 415 straipsnio 1 dalyje už tą pačią veiką.

        Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į skundą nurodė, kad skundą palieka spręsti teismo nuožiūra. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo istatymo pakeitimo istatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai numatyta, kad Lietuvos
Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios
įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

        Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo istatymo pakeitimo istatymo 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad už draudimo sutarties
sudarymą šio istatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas ir jis
negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

        Be to, R. B., nuo surašyto protokolo su administraciniu nurodymu gavimo iki nutarimo priėmimo administracinėje medžiagoje, nepateikė jokių paaiškinimų dėl jam surašyto protokolo už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 415 str. 1 d. bei neatvyko į bylos nagrinėjimą, kurios data buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Todėl jo argumentais, kad Toyota Land Cruiser nebuvo naudojama, kadangi ji stovėjo R. B. sodyboje techniškai netvarkinga ir remontuojama (išardyta jo užvedimo spynelė, todėl rakteliu jo užvesti nebuvo įmanoma), nėra pagrindo tikėti. R. B. tokiais argumentais siekia išvengti administracinės atsakomybės. R. B., būdamas transporto priemonės savininku, nors ir ne būdamas Lietuvoje, turėjo užtikrinti, kad jam priklausanti transporto priemonė, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nedalyvautų viešajame eisme. Kiekvienas asmuo turi saugoti savo turtą ir yra atsakingas už jį.

Skundas tenkintinas. 

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2020 m. kovo 24 d.. nutarimu nutarimu, pareiškėjo R. B. skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog R. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, požymių.

        Skundu R. B. nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 415 straipsnio 1 dalyje jo atžvilgiu nutraukti. 

                Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010).

                Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

                Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

                Iš šios įstatymo nuostatos išplaukia, kad atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenims ši sutartis privaloma, jie negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

        R. B. savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad transporto priemone Toyota Land Cruiser jis nesinaudojo, automobilis buvo nenaudojamas, neregistruotas, techniškai netvarkingas (buvo išardyta užvedimo spynelė, rakteliu užvesti jos buvo neįmanoma). Transporto priemonė stovėjo jo sodyboje bei buvo remontuojama, todėl mano, kad jis neturėjo pareigos pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį apdrausti minėto automobilio. Be to, R. B. skunde nurodė, kad jis pats transporto priemone nesinaudojo, buvo išvykęs į komandiruotę, tačiau automobilį savavališkai, be jo žinios, pasiėmė ir neblaivus vairavo Z. P.. 

        Pareiga transporto priemones apdrausti valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra reglamentuota 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – direktyva). Šios direktyvos 3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms garantuoti, kad valdytojų civilinės atsakomybės draudimu būtų apdraustos transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra jų teritorijoje, t. y. pareiga apsidrausti yra siejama tik su transporto priemonės įprastine buvimo vieta. Direktyvos 1 straipsnio 4 dalies a-d punktuose yra apibrėžta, kas yra laikoma įprastine transporto priemonės buvimo vieta, nurodant, be kita ko, kad įprastine transporto priemonės buvimo vieta yra laikoma valstybės, kurios registracijos numerius turi transporto priemonė, teritorija. Įpareigojimas apsidrausti pagal direktyvą nesietinas su transporto priemonės dalyvavimu viešajame eisme ir į direktyvos taikymo sritį patenka bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. Tokia išvadą padarė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Vnuk Nr. C-162/13.

        Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentais. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad pareiga apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės draudimu kyla tik Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamą ir registruotą transporto priemonę, o kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, automobilis Toyota Land Cruiser nebuvo įregistruotas Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka, be to, jis buvo techniškai netvarkingas, todėl nenaudojamas. Tai jog transporto priemone savavališkai be R. B. žinios pasinaudojo Z. P., R. B. atsakomybei jokios reikšmės neturi, kadangi nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog pareigos apdrausti transporto priemonę R. B. neturėjo.

Išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvada, kad kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo byla R. B. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teisėja

R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. kovo 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės nutarimą Nr. 82‑ANR‑N‑345-2020 ir administracinio nusižengimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                          Irena Narbutienė