Civilinė byla Nr. e2A-740-392/2016

                                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04302-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija:2.1.5.1.;2.1.5.2.;2.2.2.3.1.10.;3.3.1.14.;3.3.1.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. vasario 8 d.

        Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Genadij Matijevskij apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Genadij Matijevskij ieškinį dėl SB „Vitaminas“ 2009-03-27 ir 2010-06-20 susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais atsakovui Sodininkų bendrijai „Vitaminas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Laisvūnas Gaidelis, Konstantin Šadianec, Romuald Šadianec, Vera Mogenienė, Romualdas Čepas, Gitanas Kancerevičius, Arvydas Matuliauskas, Vidmantas Marcinkevičius, Ona Petrauskaitė, Žilvinas Skardžius, Albinas Čėpla, Gintaras Mikštas, Skirmantė Piesliakienė, Andrius Jonaitis, Marius Svetaka, Ona Lipienė, Juozas Abaravičius, Vera Zaripova, Rita Kliukienė, Vladimiras Mironovas, Jan Selevič, Danutė Surinina, Sigita Micienė, Albinas Našlėnas, Liudmila Krivenko, Alvydas Antanas Lukša, UAB Baltijos farmacijos centras, Ona Apeikienė, Oleg Nikitin, Valentina Juzefa Valackonienė, Andrius Žebrauskas, Lukas Kondrotas, Povilas Linutis Minkevičius, Arvydas Survila, Aleksandras Smykas, Svetlana Buinauskaitė, Lina Numavičienė, Svetlana Kozlovskaja, Janina Orševska, Algirdas Žalys, Romas Dragūnas, Mindaugas Grinevičius, Stanislovas Blaževičius, Vaidas Labanauskas, Česlovas Žebrauskas, Romuald Strelkovskij.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas Genadij Matijevskij ieškiniu, kurį patikslino, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2009-03-27 sodininkų bendrijos „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą visa apimtimi; 2) pripažinti negaliojančiu 2010-06-20 sodininkų bendrijos „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimą visa apimtimi; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovo susirinkimo kvorumui yra būtinas 62 asmenų dalyvavimas. Kai nėra privalomo dalyvių sąrašo, narių susirinkimas turi būti laikomas neįvykusiu. Net ir esant susirinkimo dalyvių sąrašui bei kitiems tinkamiems 20 balsų patvirtinantiems dokumentams, kvorumui reikiamo balsų skaičiaus nebuvo. Susirinkimo 2009-03-27 protokole nėra užfiksuota, konkrečiai kiek bendrijos narių balsavo iš anksto, kiek asmeniškai dalyvavo susirinkime ir kiek bendrijos narių atstovavo įgalioti asmenys. Nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio bendrijos narių išankstinio balsavimo raštu buvimą. Susirinkimo dalyvių sąrašo taip pat nėra. Susirinkimo protokole nėra užfiksuoti jokie balsavimo rezultatai. Išskyrus tris įgaliojimus, visi kiti yra netinkami atstovavimui bendrijos narių susirinkime. Susirinkimo protokole įtvirtinti nutarimai nėra susiję nei su bendrijos valdybos, nei su revizoriaus ataskaitomis ar pajamų - išlaidų sąmatos svarstymu. Susirinkimo pirmininkas A. Rinkevičius vis tik pravedė susirinkimą, vėliau pasirašydamas susirinkimo protokolą įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, neva susirinkime „dalyvauja 70 bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų“, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai. Pagal 2010-06-20 dalyvių sąrašą bendrijoje buvo 123 bendrijos nariai. Susirinkimo protokole yra užfiksuota, kad 5 bendrijos nariai 2009 m. mirę.: N. Mironovas skl. Nr. 43, D. Žygelis skl. Nr. 116, K. Liakas skl. Nr. 40, M. Masiukas skl. Nr. 78 ir R. Čerskus skl. Nr. 60. Paaiškino, jog Nikolajus Mironovas buvo ne bendrijos narys, nes dalyvių sąraše nariu yra įrašytas jo sūnus - Vladimiras Mironovas skl. Nr. 43. Tokiu būdu, 2010-06-20 dienai bendrijoje buvo 119 bendrijos narių, todėl susirinkimo kvorumui buvo būtinas 60 bendrijos narių dalyvavimas. Iš 2010-06-20 susirinkimo protokolo balsavimo rezultatų matyti, kad priimant sprendimus dalyvavo 64 nariai. Susirinkimo protokole yra užfiksuota, kad ilgamečiai bendrijos nariai K. Liakas skl. Nr. 40, R. Čerskus skl. Nr. 60, M. Masiukas skl. Nr. 78 ir D. Žygelis skl. Nr. 116 dar 2009 m. mirę. Dalyvių sąraše už mirusio K. Liako skl. Nr. 40 dalyvavimą pasinaudojant pasibaigusiu įgaliojimu pasirašė R. Kliukienė, prie mirusio M. Masiuko skl. Nr. 78 pavardės pažymėta, jog „dalyvavo, užmiršo pasirašyti“, už mirusius R. Čerskų skl. Nr. 60 ir D. Žygelį skl. Nr. 116 kas pasirašė iš viso neaišku. Kartu su šiais „susirinkimo dalyviais“ į susirinkimo kvorumą įskaičiuotas ir bendrijos narys R. Makselė skl. Nr. 33, kuris, pagal dalyvių sąraše nurodytą informaciją, „nerado susirinkimo vietos“. Ieškovo nuomone, 5 bendrijos narių „dalyvavimas“ buvo neteisėtai ir nepagrįstai įskaičiuotas, dėl to susirinkimo kvorumo nebuvo. Taip pat ieškovas teigė, jog į 2010-06-20 susirinkimo kvorumą įskaičiuotas 11 bendrijos narių įgaliotų asmenų dalyvavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes už M. Nechajų skl. Nr. 1, B. Šilanskienę skl. Nr. 2, A. Kilbauskienę skl. Nr. 3, M. Gobužą skl. Nr. 6, V. Marcinkevičių skl. Nr. 12, J. Čirbą skl. Nr. 17, G. Biržį skl. Nr. 24, V. Biržį skl. Nr. 25, M. Sveteką skl. Nr. 28, O. Lipienę skl. Nr. 34, K. Leitoną skl. Nr. 79 jų įgalioti asmenys susirinkimo dalyvių sąraše nepasirašė. Bendrijos nario M. Nechajaus skl. Nr. 1, įgaliojimas surašytas tik 2011 m., B. Šilanskienės skl. Nr. 2 ir D. Larionovienės skl. Nr. 46, notaro patvirtinti įgaliojimai nėra skirti atstovavimui bendrijos susirinkimuose. K. Liako skl. Nr. 40, įgaliojimas buvo pasibaigęs 2009 m. mirus įgaliotojui, J. Čirbos skl. Nr. 17, įgaliojimas buvo negaliojantis, nes dokumente nėra surašymo datos. Bendrijos narių Šilanskienės, skl. Nr. 2, M. Gobužo skl. Nr. 6 , V. Marcinkevičiaus skl. Nr. 12, M. Svetekos skl. Nr. 28, O. Lipienės skl. Nr. 34, D. Surininos skl. Nr. 41, E. Našlėnenės skl. Nr. 63, R. Nagienės skl. Nr. 9 ir L. Numavičienės skl. Nr. 110 įgaliojimai nebuvo įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti notaro. Kadangi 13 bendrijos narių duoti įgaliojimai buvo negaliojantys, 2010-06-20 susirinkimo kvorumui reikiamo balsų skaičiaus nebuvo. Bendrijos narių A. Kilbauskienės skl. Nr. 3, G. Biržio skl. Nr. 24, V. Biržio skl. Nr. 25 ir K. Leitono skl. Nr. 9 įgaliojimų nebuvo. Bendrijos narių G. Kancerevičiaus skl. Nr. 10, J. Krikštaponio skl. Nr. 47 ir G. Kindurio skl. Nr. 77 balsavimo lapų taip pat nėra. Esant aplinkybei, kuomet 7 privalomų dokumentų, patvirtinančių bendrijos narių teisėtą ar realų dalyvavimą nėra, ieškovo manymu, ir kvorumo taip pat nebuvo. Bendrijos narių A. Rinkevičiaus skl. Nr. 20, D. Piesliakienės skl. Nr. 31, D. Larionovienės skl. Nr. 46, L. Radziavičiaus skl. Nr. 68) ir A. Karpič skl. Nr. 62 balsavimo lapai neatitinka bendrijos įstatų 42 punkto reikalavimų, t. y. 5 dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, tai taip pat sudaro pagrindą pripažinti kvorumo nebuvimą. Dalyvių sąraše padarytas įrašas ties G. Kindurio skl. Nr. 77 pavarde „išb. raštu parašas 2010-06-19“ patvirtino aplinkybę, jog dalyvių sąraše buvo leista pasirašyti iki susirinkimo pravedimo. Dalyvių sąraše padaryti įrašai ties G. ir V. Biržių skl. Nr. 24 ir 25 pavardėmis „įgaliojimas“ „susipažinau pritariu“, ties R. Makselės skl. Nr. 127 pavarde „nerado susirinkimo vietos“ , ties mirusio M. Masiuko skl. Nr. 78 pavarde „dalyvavo, užmiršo pasirašyti“ patvirtino aplinkybę, jog siekiant surinkti kvorumui reikiamą balsų skaičių, tariamų dalyvių „parašai“ buvo renkami ir po susirinkimo. Susirinkimo dalyvių sąraše ties A. Karpič skl. Nr. 62 pavarde nėra atžymos, patvirtinančios išankstinį balsavimą, tačiau byloje yra A. Karpič skl. Nr. 62 „išankstinio“ balsavimo lapas su „2010-06-19“ data, kas, pasak ieškovo, rodo, jog balsavimo lapai buvo renkami po įvykusio susirinkimo. Susirinkime nedalyvavo bendrijos narys R. Makselė skl. Nr. 33, kuris „nerado susirinkimo vietos“ bei kitų 11 bendrijos narių įgalioti asmenys, kurie nėra pasirašę dalyvių sąraše. Bendrijos narių G. Kancerevičiaus skl. Nr. 10, J. Krikštaponio skl. Nr. 47 ir G. Kindurio skl. Nr. 77 jokių išankstinio balsavimo lapų nėra. Pagal 2010-06-20 susirinkimo protokolo turinį, iš viso balsavime dalyvavo 64 bendrijos nariai. Teigė, kad net 15 bendrijos narių balsavimas „už“ yra neteisėtai ir nepagrįstai tiesiog priskaičiuotas. Be to, ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad 2010-06-20 susirinkimo protokole įtvirtinti balsavimo rezultatai buvo iškreipti bei neatitiko tikrovės. Valdybos nariai A. Jonaitis skl. Nr. 27, A. Našlėnas skl. Nr. 63 ir R. Dragūnas skl. Nr. 104 dalyvavo susirinkime (ir šios aplinkybės jiems buvo žinomos. Teigė, kad 2010-06-20 susirinkimo pirmininko pareigas atlikusios bendrijos valdybos pirmininkės V. Mogenienės ir kitų bendrijos atsakingų asmenų neteisėti veiksmai yra nesąžiningi. Įrodinėjo, kad sprendimais nustatyti mokesčiai už narystę (25 Lt/aras), vandenį (2,50 Lt/m), 2000 Lt „vandens pajungimo ir tikslinis“ mokestis „besistatantiems gyvenamuosius namus“, 500 Lt tikslinis mokestis „visiems sodininkams, kurie naudosis vandeniu tik vasarą“, 700 Lt tikslinis mokestis „besistatantiems gyvenamąjį namą, kuris bus naudojamas keliams remontuoti, už sugadintą kelią naudojantis sunkiasvoriu transportu“, bei jų dydžiai akivaizdžiai prieštarauja atsakovo tikslams, imperatyviosioms įstatymų normoms, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju iš gaunamų pajamų už vandenį (2,50 Lt/m) yra gaunamas pelnas, iš kurio yra finansuojama kokia tai kita atsakovo veikla ar tiesiog mokami atlyginimai, o mokesčio už narystę apskaičiavimas (25 Lt/aras) pažeidžia Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimus.

Dėl praleisto ieškinio senaties termino, paaiškino, kad aplinkybė, jog 2009-03-27 susirinkimo metu buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka, t. y. apie tai, kad galimai nesant susirinkimo kvorumui, tačiau pažeidžiant balsavimo tvarką buvo priimti nutarimai, nesusiję su susirinkimo darbotvarkės klausimais, ieškovui tapo žinoma po 2009-03-27 susirinkimo protokolo gavimo, o faktinė aplinkybė dėl kvorumo nebuvimo - tik po bylos teisme iškėlimo (po susipažinimo su dokumentais, patvirtinančiais asmenų teisę balsuoti). Faktinė aplinkybė, kad 2010-06-20 susirinkimo metu buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka, t. y. apie tai, kad galimai nesant susirinkimo kvorumui, tačiau pažeidžiant balsavimo tvarką buvo priimti nutarimai, nesusiję su susirinkimo darbotvarkės klausimais, ieškovui tapo žinoma po 2010-06-20 susirinkimo protokolo gavimo, o kitos faktinės aplinkybės, t. y. dėl kvorumo nebuvimo, dėl susirinkimo dalyvių skaičiaus neteisėto padidinimo; dėl balsavimo rezultatų iškraipymo (nepagrįsto priskaičiavimo); dėl kitų bendrijos valdybos narių neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų - tik po bylos teisme iškėlimo, t. y. po susipažinimo su bendrijos dokumentais, patvirtinančiais bendrijos narių dalyvavimą (dalyvių sąrašas ir išankstinio balsavimo lapai) ir jų įgaliotų asmenų teisę balsuoti (įgaliojimai). Ieškovas 2009-03-27 ir 2010-06-20 susirinkimo protokolus gavo 2013-11-05, o į teismą kreipėsi 2014-02-06. Taigi, apie 2009-03-27 ir 2010-06-20 įvykusių bendrijos narių susirinkimų kvorumo nebuvimą buvo žinoma anksčiau, nei 2013-11-05.

Ieškovas dubliku palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad patikslinto ieškinio pagrindo esmė yra susirinkimų kvorumų nebuvimas. Teigė, jog apie savo teisių bei teisėtų interesų pažeidimus sužinojo tik po susipažinimo su skundžiamais 2009 ir 2010 m. susirinkimų sprendimais. 2009-03-27 susirinkimo metu buvo priimti susirinkimo nutarimai ne pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, kaip tą numato SBĮ 16 straipsnio nuostatos, be to šiurkščiai pažeidžiant balsavimo (jo tiesiog nebuvo), susirinkimo vedimo (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nerinkimas, klausimų ne pagal susirinkimo darbotvarkę svarstymas ir tais klausimais nutarimų priėmimas) ir dokumentavimo tvarką (susirinkimo protokolo priedų nesurašymas). Apie tai ieškovui tapo žinoma tik susipažinus su 2009-03-27 susirinkimo protokolu, kurį ieškovas gavo 2013-11-05. Apie kvorumo nebuvimą ieškovui tapo žinoma tik nagrinėjant bylą teisme. 2010-06-20 skundžiamu susirinkimo sprendimu, analogiškai kaip ir 2009-03-27 susirinkimo metu, buvo „priimti“ susirinkimo nutarimai ne pagal iš anksto paskelbtą susirinkimo darbotvarkę, kaip tą numato SBĮ 16 straipsnio nuostatos, be to šiurkščiai pažeidžiant balsų skaičiavimo (iškreipti rezultatai), susirinkimo vedimo (susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus nerinkimas, nutarimų ne pagal susirinkimo darbotvarkę „priėmimas“) ir dokumentavimo tvarką (susirinkimo protokolo priedų nesurašymas). Apie tai ieškovui tapo žinoma 2013-11-05. Manė, kad šią aplinkybę patvirtino aplinkybė, jog ieškovas 2010 m. sumokėjo bendrijai mokesčius.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. Matijevskij prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2009-03-27 susirinkime nedalyvavo, apie susirinkimą žinojo iki jo surengimo, buvo lentoje skelbimas. Negalėjo susipažinti su protokolu, jam nieko neaiškino. Jis bendrijos narys daugiau kaip 10 metų. 2013 metais sužinojo, kad turi teisę susipažinti su protokolu. Galvojo, kad viskas gerai, o kai paprašė jo mokėti už vandenį, suprato, kad negerai. Paprašė susimokėti praėjus apie metus nuo susirinkimo. Apie 2010-06-20 susirinkimą irgi žinojo, jame dalyvavo. Šio susirinkimo nutarimų neskundė. Galvojo, kad viskas gerai. Paprašė pirmininkės išrašyti sąskaitas, kad jas apmokėti, tačiau jų iki 2013 negavo. Sąskaitos jam pateiktos 2013 metais. 2009 metais nežinojo, kad buvo nustatytas mokestis už šaltą vandenį ir žemę. 2010 metų susirinkime nebuvo sprendžiami klausimai dėl nario mokesčio, vandens mokesčio. Po susirinkimų skelbimo lentose buvo iškabinta kas nuspręsta, bet apie mokesčius nieko nebuvo, tiksliai neprisimena. Kažkas buvo dėl naujų narių priėmimo. Ieškinį rašė kartu su Šadianec ir atstovu. Kad jo teisės pažeistos sužinojo iš Šadianec 2013 metais, kai pamatė protokolus. Dėl 2010 m. susirinkimo taip pat po susipažinimo su protokolu. Tiksliai neprisimena, kokie klausimai buvo svarstomi susirinkime. Klausimai buvo svarstomi pagal darbotvarkę. Nebuvo kvorumo. Nesutinka su sprendimais nustatyti mokesčius už vandenį ir žemę. Iki 2009 m. mokėjo po 20 Lt už arą, už vandenį bendrijai nemokėjo. Apie tai, kad turi mokėti sužinojo gal po pusė metų, nuo 2009 m. susirinkimo. Ieškovas sodo bendrijoje su kitais asmenimis darė vandentiekį, pirko vamzdžius. Vandenį pumpavo iš bendrijos gręžinio.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, Laisvūnas Gaidelis, Konstantin Šadianec, Romuald Šadianec atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko ieškinyje išdėstytais argumentais. Nurodė, kad 2009-03-27 ir 2010-06-20 visuotinių narių susirinkimų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. 2009 m. protokole nurodyta, kad „už priimtus nutarimus nebalsavo arba balsavo prieš tik sodininko K. Šadianec įgaliotas asmuo“. Tai neatitinka tikrovės, nes susirinkimo metu valdybos pirmininkė V. Mogenienė iš R. Šadianec pareikalavo notarinio įgaliojimo originalo ar jo kopijos patvirtintos notaro. R. Šadianec tokio dokumento susirinkime nepateikė, todėl jis balsavimuose nedalyvavo. Skundžiamais 2009 ir 2010 m. susirinkimų sprendimais iš esmės buvo tvirtinamos metinės bendrijos valdybos bei revizoriaus ataskaitos, pajamų ir išlaidų sąmatos, t. y. svarbūs ir privalomi bendrijos ūkinės veiklos dokumentai, kurių pagrindu nustatomi bendrijos renkamų mokesčių dydžiai, numatomos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bendrijos bendro naudojimo objektų valdymu, paslaugų teikimu, vertinama bendrijos valdymo organo - bendrijos valdybos veikla ir t.t. Skundžiamų sprendimų negaliojimas dėl kvorumo nebuvimo paaiškėjo ir pasitvirtino tik po bylos teisme iškėlimo, todėl mano, jog senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.

Atsakovas SB „Vitaminas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Apie tai, kad 2009-03-27 visuotinį narių surinkimo protokolo sprendimais buvo tariamai pažeistos ieškovo teisės, ieškovas, mokėdamas šio susirinkimo metu nustatytus mokesčius dar 2010 metais turėjo sužinoti ir sužinojo, nes 2009-03-27 visuotinio narių surinkimo protokolai buvo viešai paskelbti skelbimų lentoje. Ieškovas praleido 3 mėnesių senaties terminą ieškiniui pareikšti. Taip pat ieškovas nutylėjo aplinkybę, kad jis asmeniškai dalyvavo 2010-06-20 visuotinio narių surinkime, jam buvo ir turėjo būti žinomos visos aplinkybės, susijusios su šio susirinkimo metu priimtais sprendimais, turėjusiais sąsają su 2009-03-27 visuotinio narių surinkimo sprendimais. Bet ir tada ieškovas jų neskundė. Ieškovas nepatiekė teismui įrodymų, jog nuo 2009-03-27, žinodamas apie tariamus savo teisių pažeidimus, kreipėsi į bendrijos valdybą dėl savo teisių gynimo. Ieškovas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 4 metams. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad tuo metu bendrijos susirinkimui turėjo būti pateikti notariškai patvirtinti narių įgaliojimai , kadangi tokie reikalavimai įgaliojimams įsigaliojo nuo 2012 metų. Taip pat nepagrįsti teiginiai ir dėl neva mirusių narių dalyvavimo susirinkime ar dalyvavusių asmenų parašų klastojimo. Pažymėjo, jog prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas trečiųjų asmenų skundo dėl neva suklastotų susirinkimo metu narių parašų pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad praleista ieškinio senatis. Nurodė, kad ieškovas dalyvaudamas susirinkime tikrai galėjo susiskaičiuoti dalyvius, t. y. kad jų mažiau, nei paskelbė. Ieškovas 2009 ir 2010 metais tikrai žinojo kokie dokumentai sudaro bendrijos priimto sprendimo pagrindą. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kodėl jis po susirinkimų iki 2013 metų nesikreipė asmeniškai į bendriją prašydamas pateikti 2009 ir 2010 m. susirinkimų protokolus su atitinkama medžiaga. Ieškovas akivaizdžiai praleido senaties terminą. Nėra priežasčių dėl kurių jį galimą atnaujinti. 2013-11-05 prasidėjęs trijų mėnesių terminas baigėsi 2014-02-05, o ieškinys pateiktas 2014-02-06, t. y. praleidus vieną dieną terminą ieškiniui pateikti. Motyvuoto prašymo atnaujinti terminą nepareikšta. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas dalyvavo vandentiekio statybose, taip pat ieškovas nepateikė išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, kad jis yra inžinerinių tinklų bendrasavininkas. Jau nuo 2009 m. priimto sprendimo ieškovas dėl savo teisių pažeidimo galėjo kreiptis į teismą per tris mėnesius, tačiau nesikreipė iki 2014‑02‑06. Ieškovas pripažino, kad mokesčius, dėl kurių šiandien jis reiškia pretenzija, mokėjo. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas teigė, kad po 2009 m. matė, kad buvo kažkas iškabinta skelbimų lentoje, susiję su susirinkimais, tačiau nesidomėjo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad iki 2015 metų ėmėsi kažkokių aktyvesnių veiksmų, kad jam būtų pateikti reikalauti dokumentai. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti praktiškai nuo sprendimų priėmimo dienos. Tačiau tik po dviejų metų nustojo mokėti nustatytus mokesčius. Teigdamas, neva bendrija neteisėtai pradėjo valdyti daiktą, kurio statytojas yra ieškovas, jokių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kad norės statytis gyvenamąjį namą, kad naudosis vandeniu tik vasarą, kad naudos sunkiasvores transporto priemones, t. y. neįrodė savo suinteresuotumo ieškinyje nurodytais mokesčiais. Kitoje byloje, 2014-07-04, kur dalyvavo tie patys asmenys, bendrija pateikė daugiau nei 1000 lapų su protokolais ir kitais dokumentai. Argumentai dėl suklastotų parašų, mirusių asmenų parašų buvo išdėstyti trečiųjų asmenų skunde, adresuotame prokuratūrai. Protokolas turėjo būti skelbiamas tik pranešimų lentoje.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-08 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 6,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų argumentų ir įrodymų dėl juridinio asmens susirinkimo procedūrų atitikimo įstatymų ir norminių aktų reikalavimams iki atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą išsprendimo. Nustatė, kad atsakovas SB „Vitaminas“ 2009 ir 2010 metais susirinkimuose priėmė atitinkamus sprendimus, kuriuos ieškovas ir tretieji asmenys, ieškovo pusėje, ginčija kaip priimtus pažeidžiant norminiuose aktuose nustatytas ir jas reglamentuojančias nuostatas, ir prašo juos panaikinti. Todėl sprendė, kad ieškinys turėjo būti paduotas sutrumpinto 3 mėnesių termino ribose. Ieškovas neprašė atnaujinti termino ieškiniui atnaujinti. Įvertinęs buvusią situaciją, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad formaliai ieškovas turėjo pateikti ieškinį 2014-02-05, t. y. po trijų mėnesių, kai 2013-11-05 pamanė, jog jo tiesės yra pažeistos gavus atsakymą iš bendrijos. Tokiais savo veiksmais jis formaliai pažeidė 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tačiau neformali situacija pagal esamus paaiškinimus ir įrodymus byloje yra kitokia, ką nurodė atsakovų atstovai ir beje pats ieškovas su trečiaisiais asmenimis, kadangi ieškovas pripažino, kad jam buvo žinomi 2009 ir 2010 metų susirinkimų sprendimai (jie buvo skelbiami skelbimų lentoje); iki 2014 metų nei vienas sodininkų bendrijos narys neginčijo minėtų susirinkimų galutinių sprendimų (nutarimų) ir daugelis juos vykdė, tačiau vėliau sustabdė savo prievolių bendrijai vykdymą. Kadangi ieškovas po 2009 ir 2010 metų žinojo apie priimtų sprendimų faktinę prasmę, ją įvertino, juos vykdė ir per ilgesnį, nei 3 mėnesiai laikotarpį šių sprendimų neginčijo, vertino, jog leido šiems sprendimams įsigalioti CK 1.125 straipsnio 4 dalies prasme. Pastebėjo, kad pateiktu ieškiniu ieškovas bando panaikinti sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimus visa apimtimi, kuriais vadovaujasi dešimtys bendrijos narių, kurių pagrindu renkami mokesčiai, kas užtikrino ne vienerius metus civilinių santykių stabilumą tarp šio juridinio asmens subjektų. Visa ši situacija įrodė, kad dauguma bendrijos narių neginčydami tiek pačios bendrijos sprendimų, tiek jų priėmimo tvarkos, sutiko su jų nuostatomis ir jų priėmimo tvarka, kokia ji bebūtų. Ieškovas turėjo pakankamai laiko įvertinti 2010 metų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką atsižvelgdamas į norminių aktų nuostatas, nes kaip normalių gebėjimų asmuo turėjo pakankamai laiko - 3 mėnesius - įvertinti buvusią situaciją, nes pats dalyvavo susirinkime. R.Gaidelienė patvirtino aplinkybę, kad apie pažeidimus žinojo ir jų teismine ar kita tvarka neskundė. Be to R.Šadianec taip pat dalyvavo susirinkime ir tokiu pat būdu galėjo ir be protokolų įvertinti vykusių susirinkimų formalų atitikimą kvorumo reikalavimams pats arba su teisininko pagalba per 3 mėnesių terminą bei išaiškinti galimybę savo atstovaujamajam apskųsti juridinio asmens sprendimus. Tačiau ieškovas ir tretieji asmenys to nepadarė. Konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminus ieškiniui dėl 2009 ir 2010 metų SB „Vitaminas“ susirinkimų pareikšti, todėl ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu apeliantas Genadij Matijevskij prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįstus pareiškimus teismui dėl teisėjų nušalinimo) atsakovo atstovei, valdybos pirmininkei V.Mogenienei paskirti baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu, nes, jo vertinimu, teismas skundžiamą sprendimą priėmė objektyviai neįvertinęs visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neteisingai nustatęs ieškinio senaties termino eigos pradžią, neteisingai taikė ir aiškino senaties termino pradžios nustatymą ir eigos skaičiavimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismo sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, tinkamai neišsiaiškinus ir objektyviai neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, visų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių priešingas nei teismo nustatytas aplinkybes. Taipogi proceso dalyvių prašymai liko neišspręsti.

Atsakovo valdybos nesąžiningi, neteisėti ir iš esmės tyčiniai veiksmai, tokie kaip dokumentų ir informacijos slėpimas, nepateikimas, iškraipymas ar pakeitimas ir neatitikimas tikrovei, turėjo pakankamai daug įtakos ieškovui objektyviam situacijos įvertinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų bylai faktinių aplinkybių nevertino. Nurodė, jog apeliantas atsitiktinai 2013-11-05 gavo iš atsakovo dokumentus, po dviejų savaičių kreipėsi į kaimyną R. Šadianec, kad jis su juo peržiūrėtų gautus dokumentus, jam kaimynas paaiškino apie gautų sprendimų teisinius pažeidimus ir tik tuomet ieškovas faktiškai suvokė apie teisių pažeidimą. Vėliau kreipėsi į teisininką ir 2014-02-06 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė ginčo sprendimus panaikinti. Bylos nagrinėjimo eigoje, 2015-04-14 paaiškėjus kvorumo nebuvimo aplinkybei, 2015-05-20 patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. paprašė sprendimus pripažinti negaliojančiais. Pasak apelianto, šias reikšmingas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai: 2013-10-01 prašymas, teismo 2013-07-09 nutartis, antstolės 2014-03-27 atskirasis skundas. Teigia, jog atsakovo dokumentų turinys yra skirtingas, iškreiptas arba neatitinka tikrovės pvz., tie patys, tačiau skirtingo turinio susirinkimo protokolai, papildytos „reikiamais“ punktais bendrijos vidaus tvarkos taisyklės, skundžiami 2009 ir 2010 m. protokolai, kuriuose įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kvorumų buvimą, iškreipti balsavimų rezultatai, turinys papildytas „reikiamais“ nutarimais. Be to paaiškėjo, kad visų reikiamų dokumentų ikiteisminio tyrimo įstaigoje nėra. Pažymėjo, kad susirinkimų pravedimui visų privalomų dokumentų, išskyrus 2009 ir 2010 m. protokolus, 2010 m. dalyvių sąrašą, dalį įgaliojimų ir dalį balsavimų lapų, 2007-2010 m. balansus ir 2009 m. revizijos aktą atsakovas į bylą taip ir nepateikė. Taip pat, apelianto nuomone, bendrijos valdyba teikė tikrovės neatitinkančią informaciją - jokio kvorumo susirinkimų metu nebuvo ir būti negalėjo, o pateikta susirinkimų metu ir vėliau dokumentuose įtvirtinta informacija apie kvorumų buvimą yra tiesiog melaginga. Taigi, valdyba bendrijos narių ir kitų sąžiningų asmenų atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

Nurodė, jog ginčo atveju nustatyti susirinkimo kvorumo buvimą, t. y. bendrijoje kurią sudaro net 123 bendrijos nariai, nėra taip paprasta. Skundžiamuose protokoluose įtvirtinta susirinkimo darbotvarkė nesutampa su nutarimų esme, be to patys susirinkimų protokolai yra slepiami, juos galima gauti tik su antstolių pagalba. Pažymėjo, kad atsakovo argumentus apie laisvą prieinamumą prie bendrijos dokumentų ar jų viešą paskelbimą skelbimų lentose byloje paneigia 2013-07-09 teismo nutartis ir antstolės 2014-03-27 atskirasis skundas, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad realiai atsakovo dokumentai (susirinkimų protokolai su privalomais priedais), nėra teikiami. Mano, kad ir į šias faktines aplinkybes, kurios yra pagrįstos byloje konkrečiais rašytiniais įrodymais, teismas spręsdamas klausimą dėl senaties termino pradžios nustatymo ir taikymo, turėjo atsižvelgti.

Apeliantas atsakovo protokolus gavo 2013-11-05, tai patvirtina voko kopija su siuntos registracijos numeriu. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas taip pat šį įvykį ir datą pripažino senaties termino pradžios momentu. To neskundžia ir ieškovas. Teigia, kad jau pradėto teisminio proceso metu paaiškėjo nauja, itin reikšminga faktinė aplinkybė, turinti esminės reikšmės bylos išsprendimui, t. y. atsakovo sprendimų neteisėtumas ir negaliojimas dėl susirinkimų kvorumų nebuvimo, kuri ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki pradinio ieškinio teismui pateikimo. Todėl ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kurio pagrindas yra tik kvorumo nebuvimas, o dalykas - skundžiamų sprendimų neteisėtumas (pripažinimas negaliojančiais). Mano, kad šis itin reikšmingas ir esminis įvykis ir yra senaties termino pradžia. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo ir atsakovo skundžiamame teismo sprendime nurodytos kitos aplinkybės: neva ieškovui buvo žinomi atsakovo sprendimai; jie buvo viešai prieinami; nei vienas iš bendrijos narių jų neginčijo ir su viskuo sutiko; ieškovas ir kiti asmenys juos vykdė ir t.t. nėra byloje pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, nesudaro galimybės identifikuoti kvorumų nebuvimą, kaip ir nesudaro jokio pagrindo, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas. Įrodinėja, kad voko kopija su siuntos registracijos numeriu, patvirtina 2013-11-05 atsakovo dokumentų gavimo faktą.

Kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo konstatavimu, kad „vertinant buvusią situaciją teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad formaliai ieškovas turėjo pateikti ieškinį 2014-02-05, t. y. po trijų mėnesių, kai 2013-11-05 pamanė, kad jo tiesės yra pažeistos savus atsakymą iš bendrijos. Tokiais savo veiksmais jis formaliai pažeidė 3 mėnesių ieškinio senaties terminą“. Teigia, jog teismas padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas pažeidė terminų skaičiavimo taisyklę, t. y. CK 1.118 str. 1 dalies nuostatą, reglamentuojančią termino eigos pradžią. Taip pat ši išvada prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai skaičiuojant ieškinio senaties termino eigos laiką. Apelianto skaičiavimais, kadangi skundžiami sprendimai buvo gauti 2013-11-05 (ginčo dėl to nėra), todėl šioje byloje ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2013-11-06 bei nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2014-02-06. Ieškovas ieškinį teismui įteikė 2014-02-06 t. y. nepraleidus CK 1.125 str. 4 dalyje nustatyto trijų mėnesiu ieškinio senaties termino.

Pirmosios instancijos teismas, ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą esminį sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimą, turintį įtakos sprendimų teisėtumui, t .y. susirinkimų kvorumų nebuvimą, atsakovo įvertintą tik kaip „formalų procedūrinį netikslumą“ nepagrįstai taip pat įvertino tik „formaliu“. Su tokiu vertinimu apeliantas kategoriškai nesutinka, nes susirinkimo kvorumo nebuvimas suformuotoje teismų praktikoje laikomas esminiu sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimu, turinčiu įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui ir būtent tai iš esmės ir lemia skundžiamų sprendimų teismo tvarka pripažinimą negaliojančiais. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių susirinkimų kvorumų buvimą, nors tokia pareiga jam nustatyta CPK 178 straipsnyje. Dar daugiau, atsakovas tokių įrodymų ir neturėjo, ir neturi, ką patvirtino parengiamojo teismo posėdžio metu tuometinės bendrijos valdybos narys J. Selevič ir byloje atsakovo atstovas advokatas A. Bertulis. Mano, jog ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys yra pagrįstas, o teismo ir atsakovo sutampantis argumentas, jog skundžiamų susirinkimų kvorumų nebuvimas yra viso labo tik „formalus procedūrinis netikslumas“ yra atmestinas.

Atsakovas byloje pateikė teismui net tris pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo (2014-06-10, 2015-06-05 ir 2015-09-17). Atsakovo valdybos pirmininkės V. Mogenienės dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, tačiau V. Mogenienė siekdama to išvengti, kiekvieną kartą užuot atvykusi į bylos nagrinėjimą, teikė teismui nepagrįstus pareiškimus dėl teisėjo (V. Ambrulevičiaus) nušalinimo ir nei viename teismo posėdyje taip ir nedalyvavo. Dėl to buvo atidedami posėdžiai, o tokiu būdu ir užvilkintas bylos nagrinėjimas. Atsakovą byloje atstovavo du kvalifikuoti teisininkai, vienas iš kurių (bendrijos teisininkė dirbanti pagal darbo sutartį) konsultavo ir rengė tokius pareiškimus, todėl tiek atsakovo teisininkei, tiek ir pačiai pirmininkei V. Mogenienei buvo gerai žinoma, kad sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Mano, kad tokiu apsimestiniu pagrindu pareikštais nušalinimais iš esmės buvo siekiama veikti prieš greitesnį bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, siekiant išvengti dalyvavimo byloje bei padaryti bylą nagrinėjančiam teisėjui atitinkamą spaudimą. Ieškovas ir jį palaikantys tretieji asmenys 2015-06-12 ir 2015-09-17 pareiškė teismui prašymus dėl baudos skyrimo, tačiau prašymai byloje liko neišspręsti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas SB „Vitaminas“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Pirma. Apeliantas, ginčydamas sprendimus, kurie, jo nuomone, prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, nenurodė kokia jo subjektyvinė teisė yra pažeista ir kokiai imperatyviai įstatymo normai prieštarauja Bendrijos susirinkimuose priimti sprendimai.

Antra. Byloje nustatyta, jog skundžiami sprendimai priimti 2009-03-27 ir 2010-06-20 (šiame susirinkime apeliantas dalyvavo). Ieškinys teismui pateiktas 2014-02-06. Apeliantas įrodinėja, jog susirinkimų protokolus gavo tik 2013-11-05. Nepaisant to visus skundžiamų sprendimų nutarimus iki 2010 m. pabaigos vykdė tinkamai ir apie jos žinojo. Pažymėjo, kad apeliantas, ginčydamas susirinkimo sprendimus remiasi procedūriniais pažeidimais (nebuvo kvorumo), o ne savo subjektyvinės teisės pažeidimu.

Trečia. Ieškovas neprašė teismo atstatyti terminą ieškiniui pateikti.

Ketvirta. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu terminų skaičiavimu. Paaiškino, jei apeliantas teigia, jog ginčo susirinkimų sprendimus gavo 2013-11-05, tuomet jų apskundimo terminas prasidėjo 2013-11-06, 00:00 val., o pasibaigė 2014-02-06, 00:00 val. arba 2014-05-05, 24:00 val. Todėl, atsakovo nuomone, ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2014-02-05, 24:00 val.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Povilas Minkevičius, Algirdas Žalys, Romualdas Čepas, Vidmantas Marcinkevičius, Romas Dragūnas, Albinas našlėnas, Jan SelevičOna Petrauskaitė, Ona Lipienė, Oleg Nikitin, Svetlana Kozlovskaja, Svetlana Buinauskaitė, Arvydas Matuliauskas, Valentina Valackonienė, Andrius Jonaitis prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo2015-10-08 sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog visiems Bendrijos nariams, išskyrus apeliantą, 2009 ir 2010 metais priimti sprendimai tiko, jie vykdomi. Apeliantas juos taip pat iki 2010 metų vidurio vykdė bei neginčijo. Akivaizdu, jog apie 2009 ir 2010 metais priimtus sprendimus jis žinojo anksčiau, nei nurodė savo procesiniuose dokumentuose. Per daug metų Bendrijoje yra susiformavusi ilgametė sprendimų paskelbimo praktika – jie skelbiami lentoje. Be to 2010-06-20 susirinkime apeliantas dalyvavo ir priimtų sprendimų neskundė. Teigia, kad apeliantas akivaizdžiai praleido 3 mėnesių senaties terminą ieškiniui pareikšti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo SB „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo 2009-03-27 protokole Nr. 1 nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 70 bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų, pažymėta, kad sąrašas pridedamas prie protokolo (pažymint, kad bendrijoje yra 123 nariai). Protokole nurodyta tokia susirinkimo darbotvarkė: 1. 2008 m. sodininkų bendrijos valdybos ataskaita; 2. Revizoriaus ataskaita; 3. 2009 m. pajamų - išlaidų sąmatos projekto svarstymas ir derinimas.; 4. Kiti klausimai. Susirinkimo metu 3-ju klausimu buvo nutarta: 1. Vadovaujantis sodininkų bendrijos 2003-12-18 d. Nr.IX-1934 įstatymu ir 2008-11-11 d. Nr. 1795 pataisomis - draudžiama sodininkams be bendrijos leidimo naikinti ir pertvarkyti vandens tinklus bei kitus bendrijos daline nuosavybe esančius objektus, kur jie bebūtų - bendrijos naudojimo ar sklypų teritorijose.; 2. Leidimus vandeniui pasijungti iš bendrijos gręžinio išduoda tik sodo bendrija ir jos pirmininkas pagal bendrijos nustatytą vandens pajungimo mokestį.; 3. Visi finansiniai klausimai sprendžiami tik per sodo bendrijos buhalteriją. (Remiamasi sodų bendrijos įstatymu, įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis).; 4. Gręžinio, bokšto bei vandens tinklų tvarkymui, priežiūrai ir remonto organizavimui skiriamas asmuo, kuriam apmokama pagal susitarimą.; 5. Kaupti lėšų rezervą sodo vandens tinklų eksploatacijai, gręžinio rekonstrukcijai bei naujojo gręžinio projektavimui.; 6. Iš tikslinių ir vandens pajungimo mokesčių gautas lėšas kaupti atskiroje sąskaitoje: 6.1. Sodininkai, kurie naudojasi žiemos periodu neužšąlančiu vandeniu ir yra sumokėję vandens pajungimo mokestį (turi dokumentus), papildomų mokesčių nemoka.; 6.2. Sodininkai, kurie nesinaudoja žiemos periodu neužšąlančiu vandeniu, o įmokėjo 500 Lt (nuo 2000 metų) ir turi apie įmoką patvirtinantį dokumentą - užskaityti kaip tikslinį mokestį., 6.3. Sodininkai, kurie turi nuosavą vandens gręžinį ir nesinaudoja bendrijos gręžiniu vasarą - tikslinio mokesčio nemoka., 6.4. Sodo bendrijos nariai, besistatantieji gyvenamus namus, bendrijai sumoka vandens pajungimo ir tikslinį mokestį 2000 litų., 6.5. Visi sodininkai, kurie naudosis vandeniu tik vasarą - per dvejus metus į rezervinę sąskaitą turi įnešti 500 litų tikslinių mokesčių.; 7. Pajungiant žiemos periodo neužšąlantį vandenį, kiekvienas savininkas privalo pastatyti vandens skaitliuką. Už vandens sunaudojimą pagal skaitliuko duomenis atsiskaitoma bendrijai nustatytu mokesčiu.; 8. Už vieną arą - nario mokestį mokėti 25 Lt ir 2 Lt 50 centų nario mokesčio už sklypą sodų susivienijimui.; 9. Valdybos pirmininkui kiekvieną mėnesį mokėti 400 Lt.; 10. Bendrijos buhalteriui kiekvieną mėnesį mokėti 350 Lt.; 11. Bendrijos elektrikui kiekvieną mėnesį mokėti 250 Lt.; 12. Bendrijos samdomiems darbuotojams, esant reikalui, (šiukšlių tvarkymui, vasarinio vandens priežiūrai, vamzdžių virinimui ir kt.) mokėti pagal susitarimą. Ketvirtu darbotvarkės klausimu nutarta: 1. Iki birželio mėn. parengti naujos redakcijos įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Patvirtinti artimiausiame bendrijos susirinkime.; 2. Surinkti iš kiekvieno sodo sklypo po 10 Lt ir užsakyti sodo bendrijos „Vitaminas“ iškabą.; 3. Balandžio - gegužės mėn. sukviesti bendrijos narius aplinkai tvarkyti.; 4. Šiukšlių išvežimas vasaros laikotarpiu - taikyti 2008 m. tvarką.; 5. Papildyti bendrijos turto aprašą.; 6. Atidaryti banke bendrijos sąskaitą.; 7. Valdybai nustatyti užmokestį už dokumentų išduodamas sodininkams kopijas - priklausomai nuo dokumento kiekio ir padarytų išlaidų rengiant kopijas.; 8. Valdybai - nustatyti mokesčius pagal pasirašytą sutartį su juridiniais ir fiziniais asmenimis.; 9. Valdybai - apsvarstyti A. Našlėno siūlymą dėl kelių tvarkos ir nustatyti mokestį besistatantiesiems bendrijos nariams dėl kelių tvarkymo. Susirinkimo protokole pažymėta, kad už priimtus nutarimus nebalsavo arba balsavo „prieš“ tik sodininko K. Šadianec įgaliotas asmuo.

Iš SB „Vitaminas“ 2010-06-20 bendrijos narių susirinkimo Nr. 1 protokolo nustatyta, jog jame yra nurodytas 65 sodo bendrijos narių arba jų įgaliotų asmenų dalyvaujančių susirinkime skaičius. Darbotvarkė: 1. S.B. „Vitaminas“ valdybos 2009 metų veiklos ataskaita ir jos įvertinimas.; 2. S.B. „Vitaminas“ finansinės veiklos patikrinimo ataskaita ir jos įvertinimas.; 3. S.B. „Vitaminas“ 2009 m. Pajamų-išlaidų sąmatos vykdymas.; 4. S.B. „Vitaminas“ 2010 m. Pajamų - išlaidų sąmatos svarstymas ir tvirtinimas.; 5. Diskusijos.; 6. Naujų narių priėmimo į bendriją tvirtinimas. Pirmuoju klausimu nutarta Valdybos pirmininkės ataskaitai pritarti ir tvirtinti (Balsavimo rezultatai: už 61; susilaikė 3). Antruoju klausimu nutarta finansines veiklos patikrinimo ataskaitą tvirtinti (už - 61, susilaikė - 3). Trečiuoju klausimu nutarta bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos vykdymą tvirtinti (už -61, susilaikė – 3). Ketvirtuoju klausimu nutarta bendrijos 2010 m. Pajamų-išlaidų sąmatą patvirtinti (už - 61, pieš - 3). Susirinkime taip pat nutarta: 1. Nario mokestį palikti 25 Lt už arą ir 2,50 Lt. metinį nuo sklypo Vilniaus susivienijimui. Už kubą rudens - žiemos vandens paruošimą ir naudojimą po 2,50 Lt. Vasarinio vandens siurblio bei kitų priedų pakeitimui 50 Lt. tikslinių mokesčių.; 2. Sodininkai bendrijai skolingi už elektros energiją per mėnesį privalo atsiskaityti įnešdami pinigus į buhalteriją.; 3.Tvarkyti sklypą prie vandenvietės. Gavus leidimą valstybinės žemės išpirkimui, panaudoti gautus pinigus už elektros tinklų pardavimą, sutvarkant jį bendrijos poreikiams tenkinti.; 4. Patvirtinti 700 Lt. tikslinį mokestį besistatantiems gyvenamąjį namą, kuris bus naudojamas keliams remontuoti, už sugadintą kelią naudojantis sunkiasvoriu transportu.; 5. Šiukšlių konteinerį naudoti pagal paskirtį, metant buitines šiukšles, o ne statybines medžiagas ar žoles.; 6. Sodininkų asmenines mašinos statomos sklypo ribose (už 61, prieš – 3). Byloje iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas 2010-06-20 susirinkimo dalyvių sąrašas (t. I, b. l. 126 - 129).

Apeliantas pradiniu ieškiniu teismo prašė panaikinti 2009-03-27 ir 2010-06-20 SB „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus visa apimtimi; ieškinio reikalavimus grindė šiurkščiu SBĮ 16 straipsnio nuostatų pažeidimu, t. y., kad ginčo protokoluose įtvirtinti mokesčiai už vandenį (2,50 Lt/m3) ir narystę (Nario mokestis 25 Lt už arą) bei jų dydžiai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens tikslams, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas, 2014-05-20 patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašydamas panaikinti 2009-03-27 ir 2010-06-20 SB „Vitaminas“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus visa apimtimi, ieškinio reikalavimus grindė paaiškėjusiomis naujomis reikšmingomis bylai faktinėmis aplinkybėmis (kvorumo nebuvimu), kuriomis negalėjo remtis ieškinio pateikimo metu, nes nežinojo. Apeliantas neprašė teismo atnaujinti termino ieškiniui atnaujinti, kadangi manė, jog senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas, nes skundžiamų sprendimų negaliojimas dėl kvorumo nebuvimo paaiškėjo po bylos teisme iškėlimo. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad formaliai ieškovas turėjo pateikti ieškinį 2014-02-05, t. y. po trijų mėnesių, kai 2013-11-05 pamanė, jog jo teisės yra pažeistos gavus atsakymą iš bendrijos; tokiais savo veiksmais jis formaliai pažeidė 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Apeliantas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamos sprendimo motyvais. Teigia, jog skundžiami sprendimai buvo gauti 2013-11-05 (ginčo dėl to nėra), todėl šioje byloje ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2013-11-06 bei nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2014-02-06. Kadangi ieškovas ieškinį teismui įteikė 2014-02-06, CK 1.125 str. 4 dalyje nustatytas trijų mėnesiu ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu CK ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau, nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-02-07 gautas ieškovo Genadij Matijevskij ieškinys dėl susirinkimų sprendimų panaikinimo atsakovui SB „Vitaminas“, tretieji asmenys: Laisvūnas Gaidelis, Konstantin Šadianec, Romuald Šadianec, Romualdas Čepas, Gitanas Kancerevyčius, Arvydas Matuliauskas, Vidmantas Marcinkevičius, Ona Petrauskaitė, Žilvinas Skardžius, Albinas Čėplas, Gintaras Mikšta, Skirmantė Piesliakienė, Andrius Jonaitis, Marius Svetakas, Ina Lipienė, Juozas Abaravičius, Vera Zaripova, Rita Kliukienė, Vladimir Mironov, Jan Selevič, Danutė Surinina, Sigita Micienė, Albinas Našlėnas, Liudmila Krivenko, Arvydas Lukša, Baltijos farmacijos centras, Ona Apeikienė, Oleg Nikitin, Valentina Valackonienė, Andrius Žebrauskas, Lukas Kondrotas, Povilas Minkevičius, Arvydas Survila, Aleksandras Smykas, Svetlana Buinauskaitė, Lina Numavičienė, Svetlana Kozlovskaja, Janina Orševską, Algirdas Žalys, Romas Dragūnas, civilinė byla Nr. 2-11071-912/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-17 nutartimi civilinę bylą Nr. 2-11071-912/2014 perdavė Vilniaus apygardos teismui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-110/2014, civilinę bylą Nr. 2-11071-912/2014 perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama byla buvo gauta 2014-07-08, patikslintas ieškinys gautas 2014-05-20.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų apelianto paaiškinimų nustatyta, kad jis 2009-03-27 susirinkime nedalyvavo, tačiau apie susirinkimą žinojo iki jo surengimo, nes skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas; teigia, jog nežinojo, kad turėjo teisę susipažinti su 2009-03-27 susirinkimo protokolu. Įrodinėja, jog 2009-03-27 susirinkimo protokolą gavo 2013-11-05.

Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas po 2009-03-27 buvo kreipęsis į SB „Vitaminas“ su prašymu pateikti 2009-03-27 susirinkimo protokolą (CPK 178 straipsnis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino aplinkybę, jog per daug metų Bendrijoje yra susiformavusi ilgametė sprendimų paskelbimo praktika – jie skelbiami Bendrijos skelbimų lentoje (t. III, b. l. 36). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, kaip apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, apie 2009-03-27 susirinkimą bei jame priimtus sprendimus turėjo sužinoti dar 2009 metais iš Bendrijos skelbimų lentoje paskelbto 2009-03-27 susirinkimo protokolo. Vertinant, ar 2009-03-27 susirinkime priimti nutarimai pažeidė apelianto teises ir interesus, pažymėtina, jog šio susirinkimo metu nustatytus mokesčius apeliantas mokėjo iki 2010 metų pabaigos. Taip pat byloje nustatyta, jog apeliantas apie 2010-06-20 susirinkimą žinojo bei jame dalyvavo asmeniškai. Iš apelianto pirmosios instancijos teismui duotų paaiškinimų matyti, jog jis 2010-06-20 susirinkimo nutarimų neskundė, nes galvojo, kad viskas gerai; susirinkimų skelbimo lentose buvo iškabinta kas nuspręsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šio susirinkimo metu priimti nutarimai apeliantui buvo žinomi nuo 2010 metų ir apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta apskundimo teise, tačiau šia teise nepasinaudojo ir neabejotinai praleido trijų mėnesių ieškinio senatį.

Nežiūrint to, teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodomą faktinę aplinkybę, kad ginčo susirinkimo protokolus gavo 2013-11-05, sprendžia, jog net tokiu atveju ieškinys teismui turėjo būti pateiktas 2014-02-05. Ginčo atveju apeliantas teismui ieškinį, kurį grindžia kvorumo nebuvimo aplinkybėmis teismui pateikė ne 2014-02-06, o 2014-05-20, kuomet ieškinio reikalavimus patikslino, t. y. senaties terminui suėjus. Teisėjų kolegijos vertinimu netaikyti ieškinio senaties, kai apeliantas nepateisinamai ilgą laiko tarpą nesiėmė jokių priemonių, kad apginti savo pažeistas teises bei visus skundžiamų sprendimų nutarimus iki 2010 m. pabaigos vykdė, būtų teisiškai nepagrįsta ir prieštarautų ieškinio senaties tikslinei paskirčiai, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė ieškovui praleidus ieškinio senatį.

Apeliantas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nepagrįstus pareiškimus teismui dėl teisėjų nušalinimo) atsakovo atstovei, valdybos pirmininkei V.Mogenienei paskirti baudą.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-17 nutartimi netenkintas pareiškėjos Veros Mogenienės prašymas dėl teisėjo Vilmanto Ambrulevičiaus nušalinimo (t. III, b. l. 7 – 8). CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Kadangi proceso teisės normos suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas, konstatuotina, kad atsakovo atstovės pareikšti pirmosios instancijos teismui prašymai dėl teisėjo nušalinimo negali būti pripažįstami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, į kuriuos būtina atsižvelgti, nustatinėjant šiai bylai reikšmingas aplinkybes: įvertino ieškovo elgesį pagal apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, atsižvelgė į nurodomo jų teisių pažeidimo pobūdį, taip pat atsižvelgusi į tai, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir byloje nėra nustatytas atsakovo tyčinis nesąžiningas elgesys, sprendžia apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-10-08 sprendimą nepakeistą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai                                                         Virginijus Kairevičius                                                                

Jelena Šiškina

Tatjana Žukauskienė