Civilinė byla Nr. e2A-1447-925/2025

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00152-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.6; 2.6.28.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21. 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir trečiojo asmens individualios įmonės „M. J. įmonė“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir individuali įmonė „M. J. įmonė“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2024 m. birželio 10 d. patikslino (DOK-70788), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros: 1) 5 288,09  Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) 180 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir išlaidas advokato pagalbai už suteiktą teisinę pagalbą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Prancūzijoje įgijo transporto priemonę BMW X5, VIN: (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos (toliau – ir transporto priemonė; automobilis), už 8 000 Eur sumą. Kadangi automobiliui buvo reikalingas remontas, automobilis buvo po eismo įvykio, ieškovas, gavęs laikinus valstybinius numerius, transporto priemonę į Lietuvą pargabeno autovežio pagalba ir ją suremontavo. Ieškovas automobilį pardavė pirkėjui, kuris 2022 m. kovo 23 d. nuvykęs į VĮ „Regitra“ Kauno filialo Jonavos grupę pateikė prašymą registruoti automobilį. Tačiau paaiškėjo, kad nuo 2021 m. lapkričio 3 d. transporto priemonė yra paieškoma Prancūzijoje, dėl ko VĮ „Regitra“ atsisakė registruoti transporto priemonę bei apie įvykį pranešė policijai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjos 2022 m. kovo 23 d. tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09870-22 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį. Policijos pareigūnai paėmė automobilį ir 2022 m. kovo 23 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 0122000171934 perdavė jį individualiai įmonei (toliau - IĮ) „M. J. įmonė“ (įmonės teisinė forma ir pavadinimas toliau teismo sprendime nurodomi pagal  Juridinių asmenų registro duomenis – teismo pastaba) vairuotojui. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir automobilio pirkėjo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis jos šalių sutarimu 2022 m. balandžio 22 d. buvo nutraukta, pinigai grąžinti pirkėjui, o automobilis vėl tapo ieškovo nuosavybe.

3.       Ieškovas, tikslindamas faktines aplinkybes, nurodė, kad pradiniu ieškiniu, pateiktu teismui 2023  m.  sausio  27 d. (CPB – 1530), reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti transporto priemonę ieškovui; patikslintu ieškiniu, pateiktu 2023 m. vasario 15 d. (DOK- 20395), prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 8 000 Eur žalos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės iniciatyva Kauno apygardos prokuratūros vadovybė 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu atnaujino prokuroro 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriuo prokuroras buvo nusprendęs, nesant ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, tyrimą nutraukti, o automobilį ir jo raktelį grąžinti teisėtai ir tikrai jo savininkei Prancūzijos pilietei A. O., juos perduodant jai arba jos įgaliotam atstovui.

4.       Atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir atlikus papildomus procesinius veiksmus, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2024 m. kovo 22 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, o automobilį, jo raktelį, automobilio registracijos liudijimą ir pirkimo-pardavimo sutartį nurodė grąžinti sąžiningam įgijėjui – ieškovui arba jo įgaliotam atstovui. Priimtą sprendimą pavedė vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui (toliau – Jonavos rajono policijos komisariatas), organizuojant nutarimo vykdymą pradėti po 2 (dviejų) mėnesių nuo pranešimo sąžiningam įgijėjui (ieškovui) įteikimo dienos ir suinteresuotam asmeniui A. O., jeigu nebus gauti jų skundai ar dokumentas, patvirtinantis jų kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka. Jonavos rajono policijos komisariatas 2024 m. gegužės 30 d. grąžino ieškovui 2024 m. kovo 22 d. nutarime nurodytus grąžinti daiktus, tame tarpe – ir automobilį. 

5.       Ieškovas laikė, kad jam priklausantis automobilis dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neteisėtai buvo sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo dienos iki 2024 m. gegužės 30 d. automobilio grąžinimo dienos, tai yra daugiau nei 20 mėnesių, ir tokie pareigūnų neteisėti veiksmai ieškovui sukėlė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.

6.       Ieškovas teigė, kad automobilis atsiėmimo iš automobilių saugojimo aikštelės Darbininkų g. 2, Jonava (buvęs adresas Ukmergės g. 3, Jonava), metu buvo blogesnės būklės, nei jis buvo paimtas 2022 m. kovo 23 d. Transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktu Nr. 0122000171934 ir perduotas M. J. įmonės vairuotojui.

7.       Ieškovas automobilio būklės pablogėjimą laikotarpiu, kol automobilis buvo saugojamas automobilių aikštelėje, įrodinėjo tuo, kad automobilis po jo paėmimo 2022  m.  kovo  23 d. ir perdavimo IĮ „M. J. įmonė“ buvo apžiūrėtas 2022 kovo 23 d. Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Ruklos grupės tyrėjos bei 2022 m. balandžio 7 d. Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K.. Apžiūrų protokolų prieduose esančiose fotonuotraukose fiksuotas automobilis bei jo išorinė kėbulo ir vidinė (salono) būklė; matoma, kad automobilio būklė yra gera, nematyti jokių išorinių sugadinimų, subraižymų ir t. t. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2024 m. kovo 22 d. kartu su Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju automobilių saugojimo aikštelėje Jonavos g. 2, Jonava, apžiūrėjo automobilį ir fiksavo, kad „apgadinti apibraižymais šio automobilio išorės detalės: priekinis bamperis kairėje ir dešinėje pusėse, dešinės pusės priekinio sparno arka, galinis bamperis dešinėje ir kairėje pusėje, kairės pusės galinės durelės, nežymus braižymo žymė yra ir ant variklio gaubto. Sulaužyta galinio stiklo valytuvo šluotelė. Automobilio visi keturi stabdžių diskai pasidengę metalo korozija“. Ieškovo nuomone, nuo automobilio paėmimo 2022  m. kovo 23 d. iki automobilio grąžinimo 2024 m. gegužės 30 d. būtent atsakovė buvo atsakinga už automobilio būklės išsaugojimą.

8.       Ieškovas, įrodinėdamas reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad nustačius automobilio sugadinimus, jis kreipėsi į autorizuotą automobilių servisą UAB „Ramidonas“ dėl automobilio remonto darbų kainos įvertinimo nustatytiems sugadinimams pašalinti. Servisas nurodė, kad automobilio būklės jo paėmimo dienai (2023 m. kovo 23 d.) atstatymas kainuos 5203,39 Eur. Ieškovas taip pat sumokėjo 84,70 Eur už sąmatos sudarymą, todėl bendra išlaidų suma yra 5 288,09 Eur. Šias išlaidas ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės kaip turtinės žalos atlyginimą.

9.       Ieškovas dėjo itin dideles pastangas, kad būtų imtasi visų įmanomų priemonių dėl išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo atlikimo, pagrįstų ir teisėtų procesinių sprendimų priėmimo, kas ieškovui kėlė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie truko itin ilgą laiko tarpą. Pažymėjo, kad ieškovas, matydamas automobilio būklės galimą pablogėjimą, prašė, dėjo pastangas, kad būtų užtikrinta automobilio tinkama priežiūra ir kad būklė nepablogėtų, tačiau į tai visiškai nereaguota, kas ieškovui taip pat kėlė emocinį sukrėtimą. Tokie pareigūnų trunkamieji neteisėti veiksmai, be dvasinių ir emocinių sukrėtimų, ieškovui kėlė ir nežinomybės jausmą, nuolatinius išgyvenimus, todėl ieškovas prašė teismo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą, įvertintą 6 000 Eur suma.

10.       Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu 2024 m. kovo 18 d. prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad ginčo automobilį pirko iš prancūzo ir neturėjo galimybės vietoje patikrinti, ar automobilis paieškomas. Automobilis buvo po avarijos, jį reikėjo remontuoti. Jis suremontavo automobilį ir jį po to pardavė, bet registracijos metu paaiškėjo, kad automobilis paieškomas. Galvojo, kad tai klaida ir per porą savaičių viskas paaiškės, bet taip nenutiko. Teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. sauso 15 d., ieškovas papildomai nurodė, kad atsiėmus automobilį ir jį apžiūrėjus, paaiškėjo, kad be policijos užfiksuotų pažeidimų, yra sutrūkinėję žibintų stiklai, surūdiję stabdžių diskai ir kaladėlės.

11.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškinio argumentais, jog turtinė žala atsirado dėl neteisėtų prokuroro veiksmų ir kad dėl to valstybei atsiranda pareiga atlygintiną šią žalą. Teigė, kad ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, numatančio valstybės pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, pagrindu. Tačiau atsakomybė pagal minėtą straipsnį valstybei atsiranda tik esant neteisėtiems šioje teisės normoje nurodytų subjektų veiksmams. Atsakovės įsitikinimu, ne tik pagal bendruosius civilinės atsakomybės principus, bet ir pagal sutarties sąlygas už žalą, atsiradusią dėl saugoti perduoto turto sugadinimo, atsakingas yra saugojimo paslaugą teikiantis subjektas. Valstybės atsakomybė tokiu atveju galėtų atsirasti tik nustačius, kad transporto priemonė buvo paimta ir perduota saugoti neteisėtai. Kadangi ieškovas neįrodinėja pareigūnų veiksmų paimant transporto priemonę ir perduodant ją saugoti individualiai įmonei neteisėtumo, ieškinys valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Atsakovės vertinimu, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti teikiamas žalą padariusiam subjektui.

13.       Atsakovė dėl ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos pažymėjo, kad neturtinė žala šiuo atveju yra siejama su netinkamai atliktu ikiteisminiu tyrimu ir prokuroro 2022 m. rugsėjo 23 d. dienos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo nuspręsta grąžinti transporto priemonę Prancūzijos pilietei, neteisėtumu. Atsakovė nurodė, jog sutinka su ieškovo argumentu, kad procesinis sprendimas – 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir transporto priemonę grąžinti Prancūzijos pilietei A. O. – buvo priimtas nepagrįstai, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nenustačius tokiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių. Pažymėjo, kad prokuroro sprendimo neteisėtumas buvo konstatuotas aukštesniojo prokuroro nutarimu panaikinant šį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinant ikiteisminį tyrimą, tačiau, atsakovės manymu, neteisėto veiksmo konstatavimas nėra pagrindas priteisti ieškovo prašomą neturtinę žalą. Aukštesniajam prokurorui panaikinus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priėmus naują procesinį sprendimą – nusprendus transporto priemonę grąžinti ieškovui, procesinis pažeidimas buvo pašalintas. Manė, kad šiuo atveju neteisėto prokuroro sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo, kuriuo transporto priemonė buvo grąžinta ieškovui, priėmimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti.

14.       Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

15.       Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad sutinka su atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, susijusiais su neteisėtais jos, kaip teisėsaugos institucijos, veiksmais ir ieškovui padaryta žala.

16.       Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažymėjo, kad tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir IĮ „M. J. įmonė“ bei Z. B. IĮ (toliau – teikėjas) 2022  m. vasario 14 d. buvo sudaryta transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-ST2-60 (toliau – ir Sutartis), kuria teikėjas įsipareigojo teikti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugas Jonavos mieste ir rajone. Todėl, trečiojo asmens teigimu, negalima sutikti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, neužtikrinusi tinkamo automobilio išsaugojimo, kadangi ši pareiga atsiranda teikėjui pagal Sutartį.

17.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

18.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ dėl ieškovo atlyginti prašomos neturtinės žalos nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog ieškovas neturtinę žalą sieja su ikiteisminio tyrimo metu paimtu ir perduotu saugoti automobiliu, taip pat į tai, kad neturtinė žala atsirado ne dėl trečiojo asmens (IĮ „M. J. įmonės“) kaltės, todėl, trečiojo asmens nuomone, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš IĮ „M. J. įmonės“ yra atmestinas.

19.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ pažymėjo, kad 2024 m. kovo 26 d. UAB „Ramidonas“ ieškovo prašymu atliko automobilio remonto kaštų vertinimą bei pateikė remonto sąmatą, kuri sudaro bendrą 5 203,39 Eur sumą, įskaitant PVM. Atkreipė dėmesį, kad atliekant automobilio apžiūrą ir vertinimą 2024 m. kovo 22 bei 2024 m. kovo 26 d., IĮ „M. J. įmonė“ atstovas nedalyvavo; įmonei pretenzijos nebuvo reiškiamos ne tik apžiūros, bet ir automobilio grąžinimo dieną 2024  m.  gegužės 30 d. Todėl, trečiojo asmens teigimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai.

20.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ nurodė, kad įrodymai apie automobiliui padarytus galimus apgadinimus surinkti netinkamai, kadangi UAB „Ramidonas“ nesilaikė 2020  m.  rugsėjo  9 d. įsakymo Nr.  296 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012  m.  balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Metodika), kuris, anot trečiojo asmens, yra aktualus automobilio sugadinimo ir atstatymo vertės nustatymui. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Ramidonas“ gali teikti turto vertinimo paslaugas.

21.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ taip pat nurodė, kad stabdžių disko korozija yra objektyvus pasireiškimas, kai automobilis ilgą laiką nevažinėja, o akumuliatorius ilgą laiką nenaudojamas nusilpsta. Taigi nurodyti automobilio trūkumai nuo trečiojo asmens veiksmų nepriklauso.

22.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ teigė, kad ieškovas nepateikė duomenų, ar automobilis po atsiėmimo iš saugojimo aikštelės buvo remontuojamas. Jei nebuvo atliktas automobilio remontas, ieškovas negali reikalauti, kad į turtinės žalos dydį būtų įtrauktas pridėtinės vertės mokestis (PVM).

23.       Trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ pažymėjo, kad ieškovas, pasirašydamas ant sprendimo grąžinti sulaikytą saugomą automobilį, jokio įrašo apie pretenzijas nepadarė. Trečiojo asmens nuomone, tokiu būdu ieškovas sutiko, kad žala automobiliui nebuvo padaryta automobilio saugojimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24.       Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2025 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2984,85 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 728,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisti trečiajam asmeniui IĮ „M. J. įmonei“ iš ieškovo A. B. 235,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

25.       Teismas nustatė, kad ieškovas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą siejo su neteisėtu prokuroro sprendimu ikiteisminiame tyrime, o būtent su 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo nutarta automobilį grąžinti jo savininkei Prancūzijos pilietei A. O. ir kuris Kauno apygardos prokuroro 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu buvo panaikintas, o ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Teismas pažymėjo, jog atsakovė sutiko su ieškovo argumentu, kad procesinis sprendimas - 2022  m.  rugsėjo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir transporto priemonę grąžinti Prancūzijos pilietei A. O. - buvo priimtas nepagrįstai, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nenustačius tokiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių; prokuroro sprendimo neteisėtumas, kaip pripažino ir pati atsakovė, buvo konstatuotas aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo buvo panaikintas kaip neteisėtas prokuroro 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

26.       Teismas dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų konstatavo, kad prokuroras pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai turėjo lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

27.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentas, jog ji nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl automobilio sugadinimų stovėjimo aikštelėje, yra atmestinas kaip nepagrįstas dėl tokių pagrindinių priežasčių:

27.1.                      Byloje nėra ginčo, jog automobilis buvo paimtas iš ieškovo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatyta tvarka be jo valios ir sutikimo. Teismo vertinimu, atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą, nes byloje nustatyta, jog paimant automobilį, jis buvo tvarkingas, grąžinant – konstatuoti įvairūs apibraižymai: priekinio bamperio kairėje ir dešinėje pusėse, dešinės pusės priekinio sparno arkos, galinio bamperio dešinėje ir kairėje pusėje, kairės pusės galinių durelių, nežymiai subraižytas variklio gaubtas, sulaužyta galinio stiklo valytuvo šluotelė.

27.2.                      Aplinkybė, jog tarp trečiųjų asmenų buvo sudaryta Sutartis, kuria IĮ „M. J. įmonė“ įsipareigojo teikti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugas Jonavos mieste ir rajone, ir apgadinimai automobiliui atsirado jį saugant paslaugų teikėjui priklausančioje aikštelėje, neeliminuoja atsakovės atsakomybės, bet suteikia jai pagrindą išsiieškoti sumokėtą žalą regreso teise.

2.                      Teismas dėl turtinės žalos atlyginimo sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistinos automobilio dažymo bei tų dalių ir jų remonto išlaidos, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtu valdymo teisių ribojimu ir nepagrįstai ilga ieškovo teisių eksploatuoti automobilį suvaržymo taikymo trukme, sąlygojusiais stabdžių disko koroziją ir akumuliatoriaus keitimo būtinybę dėl ilgo automobilio neeksploatavimo.

3.                      Teismas nurodė, kad transporto priemonės remonto bei dalių išlaidos, patirtos už žibintus, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovo atžvilgiu taikytais ribojimais: ieškovas neįrodė, kad valstybės institucijos aktyviais veiksmais pablogino (sumažino vertę) sulaikyto automobilio žibintus, juolab net ir eksploatuojamo pagal paskirtį automobilio žibintai taipogi dėvisi, tad, teismo vertinimu, žibintai negalėjo nuvertėti (pablogėti) vien tik dėl aplinkybės, kad automobilis neeksploatuojamas stovėjo saugojimo aikštelėje. Teismas laikė, jog automobilio žibintų būklė būtų pablogėjusi nepriklausomai nuo to, ar automobilis eksploatuojamas, ar neeksploatuojamas, todėl ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos, susijusios su transporto priemonės žibintų keitimo ir jų darbų išlaidomis, atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

4.                      Teismas konstatavo, kad iš UAB „Ramidonas“ 2024 m. kovo 26 d. remonto sąmatoje nurodytos 4300,32 Eur (be PVM) bendros remonto kainos eliminavus pozicijų išlaidas, susijusias su žibintų įsigijimu (1778,50 Eur be PVM) bei jų keitimo darbais (55 Eur be PVM), likusi sąmatos suma – 2 984,85 Eur su PVM (2466,82 Eur be PVM) pripažintina pagrįsta ir priteistina ieškovui iš atsakovės.

5.                      Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ ginčijo PVM atlyginimą, tačiau remonto išlaidos yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, todėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos, nors jos dar realiai ir nėra patirtos, pripažintinos pagrįstomis.

6.                      Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareigūnų veiksmai iš esmės atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, buvo pažeistos tik jų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos, taip pat į tai, kad žala daugiau susijusi su ieškovo turtiniais interesais, sunkių pasekmių visas ikiteisminio tyrimo procesas nesukėlė nei ieškovo sveikatai, nei jo socialiniam ir šeiminiam gyvenimui, sprendė, jog neteisėto prokuroro sprendimo panaikinimas ir naujo sprendimo, kuriuo transporto priemonė buvo grąžinta ieškovui, priėmimas yra pakankama satisfakcija ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7.                      Atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimą civilinės bylos Nr. e2-2776-490/2025 dalyje, kurioje ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 2 984,85 Eur turtinė žala, ir patikslintą ieškinį atmesti.

8.                      Apeliantė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, nurodo, kad su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista turtinė žala, nesutinka ir mano, jog teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad teismas civilinę atsakomybę valstybei taikė nenustatęs visų civilinei atsakomybei kilti privalomų sąlygų. Mano, kad už ieškovui kilusią žalą yra atsakinga ne valstybė, o trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ Sutarties pagrindu.

9.                      Apeliantės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, teigimu, tam, kad kiltų civilinė atsakomybė valstybei, turėjo būti įrodyta, kad turtinės žalos atsiradimą dėl transporto priemonės fizinių apgadinimų ar būklės išsaugojimo neužtikrinimo tiesiogiai sąlygojo kuris nors CK 6.272 straipsnyje nurodytų pareigūnų veiksmas ir kad šis veiksmas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčijamas transporto priemonės paėmimo ir perdavimo saugoti privačiam subjektui teisėtumas ir nebuvo nustatyta, kad transporto priemonė iš ieškovo buvo paimta ir perduota saugoti privačiam ūkio subjektui neteisėtai.

10.                      Apeliantės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, įsitikinimu, tam, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėto prokuroro veiksmo – nutarimo grąžinti transporto priemonę savininkei - ir turtinės žalos dėl transporto priemonei padarytų pažeidimų, turėjo būti nustatyta, kad šie pažeidimai nebūtų padaryti, jei toks nutarimas nebūtų priimtas. Apeliantė nurodė, kad byloje nustatyti transporto priemonės pažeidimai – stabdžių diskų korozija dėl transporto priemonės laikymo lauko sąlygomis ir akumuliatoriaus gedimas dėl jo neeksploatavimo paprastai atsiranda per kur kas trumpesnį laiką nei šeši mėnesiai. Taigi, apeliantės įsitikinimu, net jei ir nebūtų priimtas neteisėtas prokuroro nutarimas, šie pažeidimai būtų atsiradę. Dėl to, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp turtinės žalos, atsiradusios dėl stabdžių diskų korozijos bei akumuliatoriaus gedimo, ir neteisėtų prokuroro veiksmų yra priežastinis ryšys.

11.                      Trečiasis asmuo (apeliantė) IĮ „M. J. įmonė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2776-490/2025, dalyje, kurioje ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos Valstybės priteista 2984,85 Eur, ir ieškinį atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo A. B..

12.                      Apeliantė IĮ „M. J. įmonė“ nurodo, kad teismo sprendime visiškai nėra pasisakyta apie trečiojo asmens atsiliepime pateiktus argumentus. Teismas iš esmės rėmėsi ieškovo pusės pateiktais argumentais ir įrodymais, todėl, apeliantės teigimu, teismo sprendimas yra neišsamus, vienpusiškas bei pažeidžiantis rungtyniškumo principą.

13.                      Apeliantė IĮ „M. J. įmonė“ dėl remonto išlaidų apskaičiavimo nurodo, kad ieškovo pateiktoje žalos apskaičiavimo sąmatoje nėra nurodyta, ar buvo remtasi keičiamų dalių nuvertėjimo apskaičiavimo formule. Atlyginant keičiamų dalių vertę netaikant nusidėvėjimo, eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų, nes vietoj naudotos dalies vertės jam būtų kompensuojama naujos dalies vertė.

14.                      Apeliantė IĮ „M. J. įmonė“ taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006  m.  birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 vertindamas, ar į išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta PVM suma, išaiškino, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas automobilio remonto išlaidas, jam UAB „Ramidonas“ sąmatoje nurodytas PVM, kurį sudaro 903,07 Eur, negali būti priteisiamas.

15.                      Apeliantė IĮ „M. J. įmonė“ pažymi, kad pasitvirtinus aplinkybei, jog odometro duomenys buvo koreguojami, reikštų tai, kad automobilis negali būti kelių eismo dalyvis, todėl atitinkamai mažėtų ir automobilio vertė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi duomenys iš ikiteisminių tyrimų – tai yra 2022 m. balandžio 7 d. apžiūros protokolas, kuriame Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas nurodė, kad automobilio raktą įstačius į variklio užvedimo užraktą ir variklį užvedus automobilio prietaisų skydelyje odometro rodmenys yra 269215 km, bei 2024  m. kovo 22 d. apžiūros protokolas, kuriame policijos pareigūnas nurodė, kad pasinaudojus išorine papildoma akumuliatoriaus užvedimo įranga, automobilio variklis užsivedė, prietaisų skydelyje odometro rodmenys rodė 269202 km ridą, apeliantės nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad odometro duomenys buvo koreguojami.

16.                      Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti; 2) palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2776-490/2025; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.                      Ieškovo teigimu, visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra išpildytos. Dėl priežastinio ryšio papildomai pažymi, kad jeigu apeliantė nebūtų netinkamai atlikusi ikiteisminio tyrimo, teisingą sprendimą būtų priėmusi gerokai anksčiau, sutartį dėl automobilio saugojimo būtų sudariusi su tinkamai paslaugas teikiančia įmone, tai jis (ieškovas) visai nebūtų patyręs žalos. 

18.                      Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovė painioja, kas atsako prieš ieškovą dėl jo patirtos turtinės žalos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantė, atlyginusi žalą ieškovui, turės regreso tvarka išsiieškoti padengtą žalą iš trečiojo asmens IĮ „M. J. įmonė“. Sudaryta Sutartis tarp atsakovės ir IĮ „M. J. įmonė“ nėra niekaip susieta su ieškovu, kadangi būtent apeliantė yra sudariusi sutartį su IĮ „M. J. įmonė“ dėl pastarosios paslaugų teikimo.

19.                      Ieškovas A. B. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens IĮ „M. J. įmonė“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti; 2) palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025  m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2776-490/2025; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas

20.                      Ieškovas nurodo, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens argumentų, kurie, pasak jo, yra esminiai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Ieškovo teigimu, šis apeliaciniame skunde nurodytas argumentas neturi jokio pagrindo ir yra atmestinas.

21.                      Ieškovas dėl turtinės žalos dydžio nustatymui naudotų įrodymų pagrįstumo nurodo, kad trečiasis asmuo apeliacinį skundą perrašė iš savo atsiliepimo į patikslintą ieškovo ieškinį byloje, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

22.                      Ieškovas atkreipia dėmesį, kad vien aplinkybė, jog ieškovas nereiškė pretenzijų trečiajam asmeniui nieko nereiškia, kadangi ieškovas neturėjo jokios pareigos reikšti pretenzijų. 

23.                      Ieškovas dėl trečiojo asmens (IĮ „M. J. įmonė“) apeliacinio skundo argumento, susijusio su keičiamų dalių nuvertėjimo apskaičiavimo formule, pažymi, kad trečiasis asmuo nepateikė į bylą duomenų, kad, jo apskaičiavimu, ieškovo patirta žala yra mažesnė, todėl teismas, konstatuodamas, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, ieškovo patirtą žalą apskaičiavo pagal byloje esamus įrodymus.

24.                      Ieškovas akcentuoja, kad nors trečiasis asmuo cituoja kasacinio teismo praktiką, kurioje teigiama, kad PVM negali būti įskaičiuojamas į patirtos žalos dydį, kai automobilis neremontuojamas, tačiau trečiasis asmuo neteikia argumentų, kad ieškovo automobilis yra neremontuojamas. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad automobilio apgadinimai yra remontuojami, todėl PVM yra pridedamas prie apskaičiuotos žalos dydžio.

25.                      Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą sutinka su atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu, jo argumentais ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

26.                      Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į trečiojo asmens IĮ „M. J. įmonė“ apeliacinį skundą nurodo, kad neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir mano, kad skundžiamas sprendimas (skundžiamoje dalyje) yra naikintinas.

27.                      Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į trečiojo asmens IĮ „M. J. įmonė“ apeliacinį skundą sutinka su trečiojo asmens apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad negalima sutikti, jog automobilio stabdžių diskai apsidengė korozija dėl netinkamų automobilio saugojimo sąlygų. Nurodo, kad toks automobilio būklės pablogėjimas laikomas natūraliu nusidėvėjimu dėl neeksploatavimo.

       Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

28.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

29.                      Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

30.                      Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteista 2984,85 Eur dydžio turtinė žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pateikė atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir trečiasis asmuo individuali įmonė „M. J. įmonė“. 

32.                      Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš Lietuvos Respublikos priteista 2 984,85 Eur turtinė žala už BPK nustatyta tvarka iš ieškovo paimto automobilio būklės pablogėjimą laikotarpiu, kol automobilis dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo buvo saugomas trečiojo asmens aikštelėje. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę valstybei taikė nenustatęs visų civilinei atsakomybei kilti privalomų sąlygų. Atsakovė laiko, jog už ieškovui kilusią žalą yra atsakinga ne valstybė, o trečiasis asmuo, kuris teikė automobilio saugojimo paslaugas 2022-02-14 Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-ST2-60 (toliau – ir Sutartis) pagrindu. Atsakovės įsitikinimu, teismas pernelyg išplėtė valstybės deliktinės atsakomybės ribas. 

33.                      Tuo tarpu trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“ pateiktame apeliaciniame skunde, nesutikdamas su ta pačia teismo sprendimo dalimi, kaip ir atsakovė, kaip papildomus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus nurodo CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nes trečiasis asmuo laiko, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl dalies esminių trečiojo asmens atsiliepimo argumentų. Dėl šios priežasties mano, kad dėl to nebuvo pilnai atskleista bylos esmė. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad 2024 m. kovo 22 d. bei 2024 m. kovo 26 d. atliekant automobilio apžiūrą ir vertinimą, įmonės atstovas nedalyvavo, įmonei pretenzijos nebuvo reiškiamos ne tik apžiūros, bet ir automobilio grąžinimo dieną 2024 m. gegužės 30 d. Trečiasis asmuo laiko, kad įrodymai apie automobiliui padarytus galimus apgadinimus surinkti netinkamai, todėl jais teismas rėmėsi nepagrįstai. Trečiojo asmens vertinimu, į bylą pateikti įrodymai neįrodo, kad žala automobiliui padaryta jo saugojimo pas trečiąjį asmenį metu, taip pat laiko, jog UAB „Ramidonas“ parengta remonto sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti, atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo automobilio remonto sąmatos sudarytojas turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, suteikiančius vertinti ir apskaičiuoti žalos dydį.   

Dėl šalių suformuotų bylos nagrinėjimo ribų ir teismo atliekamo ginčo teisinio kvalifikavimo  

34.                      Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).

35.                      Pažymėtina tai, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 50 punktas).

36.                      Pažymėtina, kad CPK nenustato ieškovo pareigos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą ar atsakovo pareigos, atsikertant į ieškovo reikalavimus, nurodyti atsikirtimo teisinį pagrindą. Kitaip tariant, šalys neturi pareigos nurodyti, kaip turėtų būti teisiškai kvalifikuojamas šalių teisinis santykis ar kokia teisės norma turėtų būti taikoma nagrinėjant civilinį ginčą. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024, 33 punktas).

37.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 25 punktas; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023, 56 punktas).

38.                      Iš ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio turinio ir jame dėstomų faktinių aplinkybių, matyti, kad ieškovas reikalavimą atsakovei šioje byloje grindė tuo, jog už atliekant ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka paimtą daiktą, nagrinėjamu atveju – automobilį, jo tinkamą išsaugojimą nuo jo paėmimo iki grąžinimo yra atsakinga valstybė, kurios institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą ir organizuoja BPK nustatyta tvarka paimtų daiktų saugojimą.

39.                      Ginčas byloje kilo dėl: teisinių santykių, kilusių iš BPK nustatyta tvarka paimto turto (automobilio) saugojimo, kai saugojimo paslaugas teikė trečiasis asmuo IĮ „M. J. įmonė“, kvalifikavimo; civilinės atsakomybės subjekto už žalą, atsiradusią dėl pablogėjusios transporto priemonės, paimtos ikiteisminio tyrimo metu, būklės; žalos fakto bei dydžio; neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, (ne)buvimo ir jų pobūdžio; priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymo kriterijų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių  

40.                      2022 m. vasario 18 d. ieškovas iš E. F. už 8 000 Eur įsigijo automobilį, kurio pirma registracijos data 2008 m., sutartyje nurodyta, kad automobiliui reikalingas remontas arba yra avarijos žalos požymių; ieškovas, suremontavęs automobilį, jį pardavė G. B., kuriam 2022 m. kovo 23 d. nuvykus į VĮ „Regitra“ Kauno filialo Jonavos grupę registruoti automobilį, paaiškėjo, kad automobilis nuo 2021 m. lapkričio 3 d. yra paieškomas Prancūzijoje, dėl ko VĮ „Regitra“ atsisakė jį registruoti, o apie įvykį pranešė policijai.

41.                      Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2022 m. kovo 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09870-22 (toliau – ikiteisminis tyrimas) pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. 2022 m. kovo 23 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 0122000171934 (toliau – ir Perdavimo-priėmimo aktas) automobilis buvo perduotas saugoti trečiajam asmeniui IĮ „M. J. įmonė“, automobilį perduodant šios įmonės vairuotojui. Minėto Perdavimo-priėmimo akto sudėtine dalimi yra Transporto priemonės aprašas, kuriame grafoje apie transporto priemonės techninę būklę pažymėta - techniškai tvarkingas, su natūraliais nusidėvėjimo požymiais; taip pat nurodyti spidometro duomenys – 269213 km. Trečiajam asmeniui priklausančioje aikštelėje transporto priemonė buvo apžiūrėta 2022 m. balandžio 7 d., dėl atliktos apžiūros surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame automobilio išorės ir vidaus pažeidimų nėra fiksuota; užvedus variklį, automobilio prietaisų skydelyje odometro duomenys yra 269 215 km; kaip apžiūros protokolo priedas yra pridedama fotolentelė, kurioje fiksuotas automobilio vaizdas (išorės iš visų pusių ir vidaus).

42.                      Kaip matyti iš bylos duomenų, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir automobilis sulaikytas, ieškovas nutraukė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su G. B., grąžino jam už automobilį gautus pinigus, o automobilio nuosavybė grįžo ieškovui. Ieškovas 2022 m. liepos 20 d. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorą (toliau – prokurorą) dėl papildomų procesinių veiksmų atlikimo ir automobilio perdavimo jam saugoti. Prokuroras šį prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo ikiteisminio tyrimo įstaigą surinkti papildomus prašyme nurodytus tyrimui reikšmingus duomenis, o dėl automobilio nurodė, kad klausimas bus sprendžiamas atskleidus (išsiaiškinus) visas tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes. Tačiau papildomų duomenų ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta, nes tyrėjai neparengė Europos tyrimo orderio. 2022 m. rugsėjo 23 d. prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą ir automobilį nutarė grąžinti savininkei O. A.. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino ieškovo skundo dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, o Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. šią nutartį paliko galioti.

43.                      Ieškovas, gindamas savo pažeistas teises dėl negrąžinamo automobilio, kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos prokuroras 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu atnaujino 2022 m. rugsėjo 23 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir pavedė jį atlikti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriui. Po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo atlikus papildomus procesinius veiksmus, tame tarpe - ir ieškovo prašytus atlikti ikiteisminiame tyrime iki jo nutraukimo, 2024 m. kovo 22 d. prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nesant nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, o automobilį, jo raktelį, automobilio registracijos liudijimą ir pirkimo-pardavimo sutartį nurodė grąžinti sąžiningam įgijėjui – ieškovui arba jo įgaliotam atstovui; priimtas sprendimas pavestas vykdyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui, organizuojant nutarimo vykdymą pradėti po 2 (dviejų) mėnesių nuo pranešimo sąžiningam įgijėjui (ieškovui) įteikimo dienos ir suinteresuotam asmeniui A. O., jeigu nebus gauti jų skundai ar dokumentas, patvirtinantis jų kreipimąsi į teismą civilinio proceso tvarka.

44.                      2024 m. kovo 22 d. Daiktų apžiūros protokolas, surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K., patvirtina, kad 2024 m. kovo 22 d., dalyvaujant ieškovui (kaip liudytojui), buvo atlikta automobilio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad: aptvertoje tvora aikštelėje, tarp kitų stovinčių automobilių stovi automobilis BMW X5, ant kurio pritvirtinti vokiškos registracijos numeriniai ženklai (duomenys neskelbtini) (pilkos spalvos); automobilis užrakintas, automobilio stiklai, durų užraktai nepažeisti; apgadintos apibraižymais šio automobilio išorės detalės: priekinis bamperis kairėje ir dešinėje pusėse, dešinės pusės priekinio sparno arka, galinis bamperis dešinėje ir kairėje pusėje, kairės pusės galinės durelės, nežymaus braižymo žymė yra ir ant variklio gaubto; sulaužyta galinio stiklo valytuvo šluotelė; pasinaudojus išorine papildoma akumuliatoriaus užvedimo įranga, automobilis užsivedė, prietaisų skydelyje odometro rodmenys rodė 269 202 km ridą; automobilio visi keturi stabdžių diskai pasidengę metalo korozija.

45.                      Automobilis ieškovui grąžintas 2024 m. gegužės 30 d., ieškovui pasirašius transporto priemonės apraše, dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo apskrities komisariato atstovui G. B. ir transporto priemonę grąžinusiam asmeniui V. K. (trečiojo asmens IĮ „M. J. įmonė“ atstovui), kurie yra pasirašę Transporto priemonės 2022 m. kovo 23 d. apraše. Ieškovas taip pat yra pasirašęs ant 2024 m. gegužės 30 d. vyriausiojo tyrėjo S. B. sprendimo grąžinti sulaikytą saugomą automobilį, nurodydamas, kad „automobilį atsiėmiau“.

46.                      Byloje nėra ginčo dėl to ir atsakovė pripažino, kad procesinis sprendimas - 2022 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir transporto priemonę grąžinti Prancūzijos pilietei A. O. (ne ieškovui) - buvo priimtas nepagrįstai, neatlikus visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nenustačius tokiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių. Dėl to prokuroro 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu 2022 m. rugsėjo 23 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas atnaujintas, ir, atlikus papildomus procesinius veiksmus, automobilį nutarta grąžinti sąžiningam įgijėjui – ieškovui. Taigi netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas sąlygojo tai, kad atsakovui nepagrįstai ilgą laiką (nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. gegužės 30 d.) buvo apribotos teisės naudotis automobiliu, kuris pagal savo savybes yra tokiu daiktu, kurio vertė įprastai laikui bėgant mažėja, be to, daikto nenaudojimas ilgą laiką gali lemti ir tam tikrą jo detalių būklės pablogėjimą, kurį gali tiesiogiai sąlygoti ir automobilio neeksploatavimo trukmė.  

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo

47.                      Turtinės žalos atsiradimo faktą ieškovas sieja su nustatytais transporto priemonės pažeidimais, atsiradusiais laikotarpiu, kuomet transporto priemonė buvo saugoma kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

48.                      BPK 92 straipsnio 3 dalis nustato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daiktai, kurių dėl gremėzdiškumo ar kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, turi būti, jei įmanoma, nufotografuojami, užantspauduojami ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje. Įstatymų reikalavimai, kuriais vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant, atliekant ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą, kai sprendžiama dėl transporto priemonių, įtarus, kad jos yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo, yra detalizuoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. I-55 patvirtintose rekomendacijose „Dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus“ (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 5.1 punktas numato, kad transporto priemonė gali būti paimama, jeigu įtariama, kad ji pagrobta Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas arba yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, gavęs informacijos iš VĮ „Regitra“ apie aptiktą transporto priemonę, kuri, įtariama, yra pagrobta, privalo atlikti tokios transporto priemonės pirminį patikrinimą; nustačius nusikalstamos veikos požymių ir jeigu yra Rekomendacijų 5 punkte nurodyti transporto priemonės paėmimo pagrindai, privaloma pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti transporto priemonės poėmį (Rekomendacijų 11 punktas). Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, be kita ko, privalo: BPK 207 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti transporto priemonės apžiūrą (jeigu yra galimybė, užtikrinti, kad apžiūroje dalyvautų specialistas); atlikti transporto priemonės, transporto priemonės registracijos liudijimo ir kitų reikalingų dokumentų, transporto priemonės raktų ir kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, poėmį BPK 147, 149, 1601 straipsniuose nustatyta tvarka; surašyti Transporto priemonės apžiūros aprašą (Rekomendacijų 14.2-14.4 punktai). Vadovaujantis Rekomendacijų 15 punktu, transporto priemonės ir kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinis įforminimas, laikymas ir perdavimas atliekamas BPK 92 ir 93 straipsniuose nustatyta tvarka; Rekomendacijų 5 punkte nustatytais pagrindais paimtų transporto priemonių saugojimą organizuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, atlikusi transporto priemonės poėmį. Vadovaujantis Rekomendacijų 16 punktu, ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija privalo užtikrinti paimtos transporto priemonės saugojimą (pagal Transporto priemonės apžiūros aprašą paimta transporto priemonė saugoma ikiteisminio tyrimo institucijoje arba įmonėje, teikiančioje saugojimo paslaugas). Pagal Rekomendacijų 59 punktą, atsiimant transporto priemonę iš saugotojo, turi dalyvauti ikiteisminio tyrimo institucijos atstovas; grąžinamos transporto priemonės būklė ir įranga patikrinama pagal Transporto priemonės apžiūros aprašą; asmuo transporto priemonės atsiėmimą patvirtina pasirašydamas Transporto priemonės apžiūros apraše. Rekomendacijų 60 punktas numato, kad atsiimantis transporto priemonę asmuo sumoka tik tas jos saugojimo išlaidas, kurios susidarė nuo pranešimo apie vykdytiną sprendimą grąžinti transporto priemonę gavimo momento.

49.                      Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, automobilis buvo paimtas iš ieškovo BPK numatyta tvarka be jo valios ir sutikimo. Taigi nustatytų aplinkybių ir aptartų teisės normų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 6.850 straipsnis). CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Pareiga organizuoti ikiteisminio tyrimo metu paimtos transporto priemonės saugojimą teko ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, kuri šiai prievolei įvykdyti pasitelkė trečiąjį asmenį – privatų subjektą: trečiajam asmeniui M. J. įmonei transporto priemonė buvo perduota saugoti 2022 m. vasario 14 d. Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-ST2-60, sudarytos tarp Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir ūkio subjektų grupės M. J. įmonės ir Z. B. IĮ, atstovaujamos M. J., pagrindu (toliau – ir Sutartis) (pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi nutarė nelaikyti Z. B. IĮ trečiuoju asmeniu šioje byloje, atsižvelgdamas į tai, kad ši įmonė veiklą vykdo Kaišiadorių rajone ir su ieškovo automobilio saugojimu nėra susijusi). Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra šios Sutarties šalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011).??? ???Nagrinėjamu atveju, įvertinęs Sutarties sąlygų turinį ir vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodyta Sutartis yra sutartis trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju – ieškovo, automobilio savininko) naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad Sutartimi ieškovui sukurta ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Sutarties 3.3, 11.1, 11.3, 19, 20, punktai, Sutarties 1 priedo 10.1, 10.3, 10.4, 10.5.2 punktai). Tai yra nagrinėjamu atveju ne tik Sutartį sudariusi šalis – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bet ir ieškovas, kaip transporto priemonės savininkas, turėjo teisę reikalauti, kad trečiasis asmuo IĮ „M. J.“ grąžintų perduotą saugoti transporto priemonę tokios pat būklės, kokios ji buvo atiduota saugoti, bei saugotojo (trečiojo asmens) atsakomybės neįvykdžius prievolės.

50.                      Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės neginčija automobilio pažeidimų, nustatytų jau po automobilio paėmimo BPK nustatyta tvarka automobilio saugojimo metu iki automobilio grąžinimo ieškovui, fakto, tačiau nesutinka, kad už šiuos pažeidimus yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybei kilti. Tokį nesutikimą atsakovė argumentuoja Sutarties 19 ir 20 punktų nuostatomis. Sutarties 19 punkte nustatyta, kad saugojimo paslaugos teikėjas, nuo transporto priemonės perdavimo jam momento iki jos faktinio grąžinimo savininkui, valdytojui ar įgaliotam asmeniui arba iki jos faktinio perdavimo transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai ar kitiems įgaliotiems subjektams teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, visiškai materialiai atsako už transporto priemonės ar jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą ir sugadinimą, neaprašytą transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Tuo tarpu Sutarties 20 punkte numatyta, kad teikėjui neužtikrinus tinkamų objekto saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėjo saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, teikėjas padengia visus užsakovo ir turto savininko dėl to patirtus nuostolius.

51.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas netinkamam atsakovui ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju dėl automobilio saugojimo metu nustatytų automobilio pažeidimų padarytos žalos atlyginimo ieškovas reikalavimą turėtų reikšti tiesiogiai automobilio saugojimo paslaugas teikusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos vertinimu, nepaisant to, jog Sutarties 20 punkte numatyta, kad teikėjui neužtikrinus tinkamų objekto saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėjo saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, teikėjas padengia visus užsakovo ir turto savininko dėl to patirtus nuostolius, tai nereiškia, kad tokių nuostolių atlyginimo tiesiogiai iš trečiojo asmens reikalauti privalo pats turto savininkas. Kaip minėta, ikiteisminį tyrimą atlikę ir BPK nustatyta tvarka paėmę automobilį pareigūnai turėjo organizuoti automobilio saugojimą, automobilis pavestas saugoti su trečiuoju asmeniu sudarytos Sutarties pagrindu, nėra duomenų, kad ieškovui apie sudarytą Sutartį ir jos sąlygas iki automobilio atsiėmimo ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimo teismui būtų buvę žinoma, todėl nors iš esmės Sutarties pagrindu ieškovas galėtų tiesiogiai reikšti pretenzijas ir trečiajam asmeniui, tačiau tai yra ieškovo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas gali pasirinkti, iš ko reikalauti žalos dėl automobilio pažeidimų, jei jie nustatyti laikotarpiu nuo automobilio paėmimo BPK nustatyta tvarka iki jo grąžinimo, atlyginimo. Tokią išvadą suponuoja ir CK 6.38 straipsnio 4 dalies bei CK 6.257 straipsnio nuostatų turinys. Atitinkamai, CK 6.38 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Tuo tarpu vadovaujantis CK 6.257 straipsniu, skolininkas, pasitelkęs prievolei (nagrinėjamu atveju – BPK nustatyta tvarka paimto turto saugojimo prievolei) įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

52.                      Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo materialiniai teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos BPK nustatyta tvarka paimtam jo turtui jo saugojimo metu, atlyginimo valstybei, kurios pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą ir organizavo BPK nustatyta tvarka paimto turto saugojimą (CK 6.272 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas kildinamas iš saugojimo pareigos, atsiradusios įstatymo pagrindu, netinkamo įvykdymo – automobilio pažeidimų, kurių, ieškovo teigimu, nebuvo turto paėmimo ir perdavimo saugoti metu. Išdėstyto pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neatliko tinkamo ginčo materialinių teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau pagrįstai sprendė, jog atsakovė yra atsakinga už žalą, atsiradusią BPK nustatyta tvarka paimto automobilio saugojimo metu, ir ta aplinkybė, jog apgadinimai automobiliui atsirado jį saugant paslaugų teikėjui priklausančioje aikštelėje, neeliminuoja atsakovės atsakomybės.  

    Dėl turtinės žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, (ne)buvimo ir jų pobūdžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymo kriterijų 

53.                      Byloje nustatyta ir dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo aplinkybės, kad automobilis pagal Sutartį buvo perduotas saugoti trečiajam asmeniui IĮ „M. J. įmonė“ ir trečiojo asmens aikštelėje stovėjo lauko sąlygomis neeksploatuojamas daugiau kaip 26 mėnesius, t. y. nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., iš kurių daugiau kaip 20 mėnesių ieškovui teisė eksploatuoti transporto priemonę apribota nepagrįstai (atsakovė pripažino, jog 2022 m. rugsėjo 23 d. prokuroro nutarimas, kuriuo atsisakyta grąžinti transporto priemonę ieškovui, buvo nepagrįstas).

54.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, kad paimant automobilį, jis buvo tvarkingas, tuo tarpu jį grąžinant konstatuoti įvairūs apibraižymai: priekinio bamperio kairėje ir dešinėje pusėse, dešinės pusės priekinio sparno arkos, galinio bamperio dešinėje ir kairėje pusėje, kairės pusės galinių durelių, nežymiai subraižytas variklio gaubtas, sulaužyta galinio stiklo valytuvo šluotelė. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pateiktų įrodymų nustatė, jog automobilio keturi stabdžių diskai pasidengę metalo korozija, išsikrovęs akumuliatorius, dėl ko juos buvo būtina keisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėti automobilio pažeidimai užfiksuoti 2024 m. kovo 22 d. Daiktų apžiūros protokolu, surašytu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo, pažeidimai taip pat fiksuoti ir fotonuotraukomis, kurios yra šio protokolo priedu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šio dokumento objektyvumu ir patikimumu vien dėl to, kad jį surašant nedalyvavo trečiojo asmens IĮ „M. J.“ atstovas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai atliktos automobilio apžiūros, atkreipia dėmesį, kad automobilio apžiūra atlikta trečiojo asmens aikštelėje, trečiasis asmuo nepateikė duomenų, jog apžiūra buvo atlikta be trečiojo asmens žinios ar sutikimo, ar kad trečiasis asmuo būtų išreiškęs suinteresuotumą dalyvauti atliekant apžiūrą ir turėjęs pagrindą nepasitikėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos pareigūnų fiksuojama automobilio būkle. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog trečiajam asmeniui perduota saugoti transporto priemonė buvo tvarkinga ir 2024 m. kovo 22 d. Daiktų apžiūros protokole nurodytų pažeidimų neturėjo – tai patvirtina 2022 m. kovo 23 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktas, kuria automobilis perduotas IĮ „M. J. įmonė“ vairuotojui, bei minėto perdavimo-priėmimo akto sudėtine dalimi esantis Transporto priemonės aprašas, kurio grafoje apie transporto priemonės techninę būklę pažymėta - techniškai tvarkingas, su natūraliais nusidėvėjimo požymiais; taip pat 2022 m. balandžio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame automobilio išorės ir vidaus pažeidimų nėra fiksuota.

55.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiųjų asmenų sudarytos Sutarties 1 priedo 6.3.1 punkte nurodyta, kad atliekant užsakymą saugojimo paslaugos teikėjui pateikiami šie transporto priemonės duomenys: markė, modelis, valstybinis numeris (jeigu yra) arba transporto priemonės identifikavimo numeris, apytikslis svoris, gedimai ar apgadinimai. Kaip matyti iš bylos duomenų, saugojimo paslaugų teikimas yra trečiojo asmens individualios įmonės „M. J.“ vykdoma veikla, iš kurios ji gauna pajamas, todėl trečiajam asmeniui, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo, profesionalumo reikalavimai, susiję su jo vykdoma veikla. Be to, teikiamos transporto priemonės saugojimo paslaugos paskirtis ir esmė – išsaugoti transporto priemonę, jos kokybę ir grąžinti transporto priemonę tokios pat būklės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą), kokios buvo perduota saugoti. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo laikė, kad jam perduotos saugoti transporto priemonės būklė apie transporto priemonę pateikiamoje informacijoje užfiksuota nepakankamai tiksliai, galėjo pasirūpinti papildomu transporto priemonės būklės fiksavimu savo iniciatyva, tokiu būdu siekdamas išvengti pretenzijų, susijusių su perduotos transporto priemonės būklės tinkamu neišsaugojimu, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, to nepadarė, todėl transporto priemonės būklei įvertinti pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tam tarpe – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų fotofiksacijomis, darytomis 2022 m. balandžio 7 d. ir 2024 m. kovo 22 d. Be to, ieškovas negali būti atsakingas už automobilio apžiūros organizavimą, nes tiek automobilio paėmimo metu, tiek jo grąžinimo metu automobilio apžiūrą organizavo ir jos rezultatus fiksavo ikiteisminį tyrimą atlikusios institucijos pareigūnai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrindo išvadai, kad ieškovas galėjo neleistinai ar nesąžiningai įtakoti apžiūrų rezultatus.

56.                      Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pateiktų įrodymų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės išorės detalių, kėbulo fizinių pažeidimų (subraižymų) transporto priemonės perdavimo saugoti metu nebuvo ir jie atsirado transporto priemonės saugojimo metu (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi apeliacinės instancijos vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų pakanka transporto priemonei padarytos žalos faktui ir kad žala padaryta transporto priemonei jos saugojimo metu įrodyti, tuo tarpu apeliantai žalos faktui ir jos padarymo laikui paneigti jokių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens IĮ „M. J. įmonė“ argumentais, kad tai, jog ieškovas, atsiimdamas automobilį, raštu nepareiškė jokių pastabų ir pretenzijų dėl automobilio būklės, yra pagrindas vertinti kaip ieškovo sutikimą, jog ieškovui nebuvo padaryta jokios žalos automobilio saugojimo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad automobilio pažeidimai dalyvaujant ieškovui trečiojo asmens saugojimo aikštelėje buvo užfiksuoti dar iki automobilio atsiėmimo – 2024 m. kovo 22 d. (t. y. prokurorui priėmus nutarimą grąžinti automobilį ieškovui) ir ieškovas nedelsiant ėmėsi priemonių šių pažeidimų pašalinimo išlaidoms įvertinti – 2024 m. kovo 26 d. kreipėsi į UAB „Ramidonas“, kuris sudarė automobilio remonto sąmatą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas turėjo pareigą papildomai apie pažeidimus pažymėti automobilio atsiėmimo metu, jeigu naujų pažeidimų (be užfiksuotų 2024 m. kovo 22 d.) jis nepastebėjo. Be to, ieškovas, atsiimdamas automobilį, ne tik nenurodė automobilio pažeidimų, tačiau kartu ir nepatvirtino, kad dėl esamos atsiimamo automobilio būklės pretenzijų neturi ir su tokia būkle sutinka, todėl vien ieškovo pasirašymas apie automobilio atsiėmimą, apeliacinės instancijos vertinimu, negali būti laikomas įrodymu apie pretenzijų dėl automobilio būklės neturėjimą ar ieškovo sutikimu dėl automobilio būklės pokyčių automobilio saugojimo laikotarpiu nebuvimo.

57.                      Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju valstybės pareigūnai organizavo atlygintiną BPK nustatyta tvarka paimto ieškovo turto saugojimą (Sutarties 11.1, 12, 16 punktai). Iš saugotojo, atlygintinai saugančio daiktą, protinga reikalauti visų priemonių, kurios reikalingos daiktui išsaugoti ir kurios gali būti įveikiamos tik nenugalimos jėgos aplinkybių (CK 6.845, 6.850 straipsniai).??? ???

58.                      Taigi nagrinėjamu atveju veiksmų, sudarančių pagrindą valstybės atsakomybės taikymui, neteisėtumas pasireiškė ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai tinkamai neįvykdžius jai pagal įstatymą tenkančios BPK nustatyta tvarka paimto turto saugojimo pareigos. Dėl to turto saugojimo metu atsirado turto pažeidimai, kurių viena dalis – transporto priemonės išorės detalių, kėbulo fiziniai pažeidimai (subraižymai) - vertintina kaip netinkamai atlikto saugojimo pasekmė, o kita dalis – stabdžių disko korozija, išsikrovęs (nebeveikiantis) akumuliatorius - kaip prokuroro bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pasekmė, kad lėmė nepagrįstai ilgą automobilio negrąžinimą ieškovui ir automobilio neeksploatavimą bei laikymą lauko sąlygomis (dėl ko išsikrovė akumuliatorius, surūdijo stabdžių diskai ir kilo būtinybė juos keisti).

59.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilį grąžinant ieškovui akumuliatorius buvo išsikrovęs, stabdžių diskai surūdiję ir dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės šių faktų neginčijo, kaip ir neginčijo, kad nurodyti automobilio pažeidimai yra sąlygoti ilgo automobilio neeksploatavimo. Nors atsakovė teigė, kad šie pažeidimai galėjo atsirasti jau ir laikotarpiu iki neteisėto prokuroro nutarimo priėmimo, t. y. atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad stabdžių diskų korozija dėl transporto priemonės laikymo lauko sąlygomis ir akumuliatoriaus gedimas dėl jo neeksploatavimo paprastai atsiranda per kur kas trumpesnį laiką nei šeši mėnesiai, tačiau šiems teiginiams pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus vertina kaip deklaratyvius, neturinčius objektyvaus pagrindimo ir atmeta kaip neįrodytus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju laikotarpis, kuriuo automobilis ieškovui buvo nepagrįstai negrąžintas, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. gegužės 30 d., sudarė žymiai ilgesnę ir reikšmingesnę dalį iš viso saugojimo laikotarpio (daugiau nei 20 mėnesių), todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog būtent šio laikotarpio trukmė sudaro pagrindą vertinti šį nepagrįsto automobilio negrąžinimo ieškovui laikotarpį kaip labiau tikėtiną paminėtus automobilio sugadinimus sąlygojusią priežastį, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė (jos pareigūnai) būtų siekę išsiaiškinti prokuroro 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo pagrindu toliau palikto saugoti automobilio faktinę būklę ar, suprasdami, kad automobilio saugojimas užsitęsė, vertinę papildomas automobilio būklei tinkamai išsaugoti reikalingas priemones (pvz., perkėlimą į uždaras patalpas, kt.), todėl neturi pagrindo šių pažeidimų vertinti kaip natūralaus turto nusidėvėjimo dėl neeksploatavimo.     

60.                      Įvertinęs aukščiau aptartas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai esamoje situacijoje nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tiek netinkamai įvykdyta pagal įstatymą kylančia BPK nustatyta tvarka paimto turto saugojimo pareiga (turto būklės neišsaugojimu), tiek prokuroro bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.845, 6.850 straipsniai, BPK 92, 93 straipsniai), taip pat priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir transporto priemonei padarytos žalos (užfiksuotų pažeidimų transporto priemonės saugojimo metu), t. y. pažeidimai pagrįstai vertintini kaip atsakovės aptartų neteisėtų veiksmų pasekmė (CK 6.247 straipsnis).

87.?? Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

88. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).

89.  Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką žalos faktas ir dydis ginčuose dėl turto sugadinimo gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme yra pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Bylai teisingai išspręsti reikšmingi faktiniai duomenys gali būti nustatyti įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis – CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis (nebaigtinis) tokių priemonių sąrašas. Tam tikrų faktinių aplinkybių įrodinėjimas CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme gali reikalauti išimtinai tik specialių įrodinėjimo priemonių, tačiau toks reikalavimas, kad atitinkamos faktinės aplinkybės turi būti įrodinėjamos konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, turi būti aiškiai ir tiesiogiai nustatytas proceso įstatyme arba įstatyme, reglamentuojančiame vieną ar kitą materialųjį teisinį santykį, iš kurio yra kildinamos siekiamos patvirtinti ar paneigti faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 34 punktas).

90. Įrodinėdamas savo reikalavimą dėl turtinės žalos (nuostolių), susijusių su jam grąžinto automobilio trūkumais (pažeidimais), atlyginimo, ieškovas rėmėsi automobilio perdavimo-priėmimo aktu, apžiūrų protokolais, taip pat UAB „Ramidonas“ sudaryta remonto darbų atlikimo sąmata (pasiūlymu). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes joje įvardyti apgadinimai ir jų remonto (detalių ir darbų) kainos, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys (atsakovė ir tretieji asmenys) neteikė teismui įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo pateiktoje remonto sąmatoje detalių ir darbų kainos yra nepagrįstos, neatitinka įprastų tokių darbų ir detalių kainų ar remonto darbai, būtinos keisti detalės būtų nesusiję su 2024 m. kovo 22 d. apžiūros protokole nurodytais automobilio pažeidimais ar kad transporto priemonės pažeidimai galėjo būti suremontuojami naudojant dėvėtas, o ne naujas detales. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl remonto sąmatos parengimo ieškovas kreipėsi 2024 m. kovo 26 d., t. y. po to, kai buvo apžiūros protokolu ir jo priedu esančiomis fotonuotraukomis užfiksuoti automobilio pažeidimai. Įstatymai nenustato reikalavimų, kad remonto sąmatą sudarantis asmuo turėtų privalomai fiziškai apžiūrėti transporto priemonę. Be to, pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 80 punktas).

91.       Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, todėl taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė ir žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas savo patirtos žalos dydį įrodinėjo pateikdamas UAB „Ramidonas“ parengtą sąmatą. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, ginčydami ieškovo prašomą atlyginti žalos dydį, jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo (keistinų dalių ir darbų kainos) nepateikė.

92.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turtinę žalą grindė ne saugojimo metu sumažėjusia transporto priemonės verte, bet saugojimo metu atsiradusiais transporto priemonės pažeidimais ir išlaidomis, reikalingomis tiems pažeidimams pašalinti transporto priemonę remontuojant. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto (trečiojo asmens) argumentus, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonei padarytos žalos dydis privalėjo būti nustatomas vadovaujantis 2020 rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 296 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo pakeitimo“ patvirtinta metodika (toliau - Metodika), nes šis teisės aktas yra skirtas turto vertintojams, atitinkamais atvejais nustatantiems turto vertę, tuo tarpu, kaip minėta, ieškovas žalos dydžio negrindė transporto priemones verte ar jos sumažėjimu. Pažymėtina, kad įrodinėjant žalos dydį dėl transporto priemonės sugadinimų įstatyme nėra įtvirtinta specialių įrodinėjimo priemonių ar įrodinėjimo būdų. Todėl iškilus ginčui dėl žalos dydžio tarp asmens, reikalaujančio atlyginti žalą, ir atsakingo už padarytą žalą asmens, žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas ginčą dėl žalos dydžio sprendžia ir jos dydį nustato ne hipotetiniu būdu suteikdamas pirmenybę vienam ar kitam žalos dydžio nustatymo būdui, bet pagal įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles vertindamas kiekvienoje konkrečioje byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018 38 punktą).

93.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė ir tretieji asmenys, nesutikdami su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo pateikto nuostolių dydį patvirtinančio įrodymo – UAB „Ramidonas“ parengtos sąmatos, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip tinkamą įrodymą žalos dydžiui nustatyti.

94.       Apeliacinės teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjęs asmuo nesusiremontavo apgadinto daikto ir šis apgadinimas neturi įtakos daiktui pagal paskirtį naudoti, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į šios žalos atlyginimą. Priešingu atveju nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kurio turtas sugadintas, gavęs žalos atlyginimą turi teisę pats spręsti, ar jis savo turtą faktiškai remontuoja, ar priteistą žalos dydį pasilieka kaip kompensaciją už patirtus nuostolius, tačiau šis jo sprendimas nėra esminis klausimas patirtai žalai nustatyti ir ją priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

95.       Trečiasis asmuo (apeliantas) IĮ „M. J. įmonė“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovas neturi teisės įtraukti į prašomos priteisti turtinės žalos dydį pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nes automobilis nebuvo suremontuotas, ieškovas duomenų apie atliktą automobilio remontą nepateikė, taigi PVM išlaidos ieškovo nebuvo patirtos. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apelianto argumentais ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi teisę reikalauti remonto išlaidų su PVM atlyginimo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju automobilio pažeidimai būtų neremontuotini, o ieškovas (fizinis asmuo) būtų PVM mokėtojas ir galėtų susigrąžinti PVM, todėl ieškovui pagrįstai priteista pagal parengtą sąmatą paskaičiuota automobilio pažeidimų remonto išlaidų sumą į ją įtraukiant PVM, nes šiuo atveju, apeliacinio teismo vertinimu, yra pagrindas priskirti PVM prie būtinųjų remonto išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

96.  Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovui pirmosios instancijos teismo priteista 2 984,85 Eur turtinės žalos suma pagrįsta į bylą pateiktais leistinais įrodymais, tuo tarpu kiti dalyvaujantys byloje asmenys įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie kitokį žalos dydį, nepateikė, žalos dydžio nenuginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko byloje pateiktų įrodymų, susijusių su žalos dydžio nustatymu, vertinimą ir pagrįstai ieškovo patirtą žalą įvertino 2 984,85 Eur suma (CPK 178, 185 straipsniai).

97. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, be kitų, jau aptartų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentų, nurodė, kad odometro duomenų neatitikimai 2022 m. balandžio 7 d. ir 2024 m. kovo 22 d. apžiūros protokoluose leidžia daryti išvadą, kad odometro duomenys buvo koreguojami, todėl tokiam faktui pasitvirtinus, automobilis negalėtų būti kelių eismo dalyvis, atitinkamai mažėtų jo vertė. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių duomenų nevertino, nestabdė bylos, nesiėmė priemonių išnagrinėti šios bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais trečiojo asmens teiginiais. Pažymėtina, kad už odometro duomenų pokyčius automobilio saugojimo metu (laikotarpiu nuo automobilio perdavimo saugoti iki jo grąžinimo) atsakingas automobilio saugojimo paslaugas faktiškai teikiantis subjektas. Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiojo asmens nurodomi odometro duomenų neatitikimai užfiksuoti dar iki automobilio grąžinimo ieškovui, t. y. automobiliui būnant trečiojo asmens žinioje ir trečiojo asmens saugomam, tuo tarpu ieškovas jokių reikalavimų dėl odometro duomenų neleistino koregavimo automobilio saugojimu metu nebuvo pareiškęs, todėl trečiojo asmens argumentai dėl odometro duomenų galimo koregavimo neturi jokios teisinės reikšmės ieškovo pareikštų reikalavimų išsprendimui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino su odometro duomenų galimu koregavimu automobilio saugojimo metu susijusių aplinkybių.

Dėl bylos procesinės baigties

98.       Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ne visiškai tinkamai atliktas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingo sprendimo, nes atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (išskyrus neteisėtų veiksmų pobūdį) iš esmės nustatytos ir įvertintos tinkamai. Tai, kad apeliantas (trečiasis asmuo) nesutiko su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu ir juos vertino kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą). Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99.       Neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

100.        Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

101.        Nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai atmetami, todėl apeliacinės instancijos teisme apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas duomenų apie jo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo dėl jų priteisimo nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

102.        Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir trečiojo asmens individualios įmonės „M. J. įmonė“ apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                      Jorūnė Pukinskienė