Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1438-163/2014
Teisėjas Albinas Bazilius (Proceso Nr. 2-46-3-01166-2014-6)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
122.4; 125.11.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. spalio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-15 nutarties, kuria spręstas pareiškėjos UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas,
n u s t a t ė :
kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą išieškoti 2 385,75 Lt skolą, 12 372,50 Lt delspinigius, 238,58 Lt baudą, 60 Lt kitų išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 113 Lt bylinėjimosi išlaidų iš skolininko G. S..
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-07-15 nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgęs į tai, kad kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimai kildinami iš vartojimo teisinių santykių, skolininkas (vartotojas) yra fizinis asmuo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, kad tokio dydžio prašomi priteisti delspinigiai laikytini aiškiai per dideli ir kreditorės papildomas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Teismas darė išvadą, kad kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl vadovaudamasis CPK 435 str. 2 d., kreditorės pareiškimą atsisakė priimti.
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Kapitalo valda“ prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės 2014-07-11 pareiškimą dėl skolos iš G. S. priteisimo ir išduoti teismo įsakymą visa apimtimi, įskaitant 12 372,50 Lt delspinigių sumą. Nurodo, kad pareikšimą grindžia 2007-02-09 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 702575330 šios sutarties sąlygomis, jokių nebūtų, neegzistuojančių reikalavimų kreditorė nekelia. Delspinigius skaičiuoja 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą įsipareigojimų įvykdymo (neįvykdymo) dieną pagal išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punktą. Pažymi, kad reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas, o pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį imperatyvioms teisės normoms objektyviai yra ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Teigia, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto, ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nustatyta tvarka realizavimo. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 3 d. įtvirtinta, jog spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau pažymėtina, kad šios kategorijos bylose jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismui suteikta tam tikra diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CK 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Taigi, viena iš priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikytinas aiškus pareiškime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.). Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, tai lemia teismo pareigą būti aktyviam procese.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priimti teismo įsakymą išieškoti 2 385,75 Lt skolos, 12 372,50 Lt delspinigių, 238,58 Lt baudos, 60 Lt kitų išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 113 Lt išieškojimo iš skolininko G. S.. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo motyvavo tuo, jog šiuo atveju kreditorės reikalavimai kildinami iš vartojimo teisinių santykių, skolininkas yra fizinis asmuo – vartotojas, dėl to kreditorės prašomi priteisti delspinigiai laikytini aiškiai per dideliais. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas priteisti iš skolininko 12 372,50 Lt delspinigių yra aiškiai nepagrįstas. Apeliantė nurodo, kad pareiškimą grindžia 2007-02-09 išperkamosios nuomos sutartimi, kurios 11.1 punkte numatyti 0,2 proc. delspinigiai nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliantė neginčija skundžiama nutartimi nustatytų aplinkybių, kad reikalavimo pagrindu esanti išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis.
CK 6.71 str. leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kasacinis teismas formuoja praktiką ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, ir tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju kreditorės prašoma iš skolininko išieškoti skola yra 2 385,75 Lt. Taigi kreditorės už laikotarpį nuo 2007-04-28 iki 2014-07-11 priskaičiuoti delspinigiai – 12 372,50 Lt, už skolininko laiku nesumokėtą skolą už nupirktą kompiuterį su aparatine įranga daugiau nei penkis kartus viršija skolos sumą. Matyti, kad 2007-02-09 išperkamosios nuomos sutarties pagrindu atsiradusią reikalavimo teisę į skolininką UAB „Ūkio banko lizingas“ kreditorei UAB Kapitalo valda“ perdavė dar 2009-03-04 (b. l. 9–10), tuo tarpu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė į teismą kreipėsi tik 2014-05-28, dėl to iš skolininko išieškotina netesybų suma šiuo metu ženkliai viršija pagrindinės skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į skolos ir apskaičiuotų delspinigių santykį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Atmestini skundo argumentai, kad pažeidžiami kreditorės interesai, kadangi kreditorė vis dar gali pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, tarp jų ir kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas bei pagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, remdamasis CPK 435 str. 2 d., t. y. konstatavęs, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-15 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alona Romanovienė