Pranešėja V. N. Griškevičienė                                    Civilinė byla Nr. 2A-109-123/2014

Teisėjas E. Mickevičius                                 (Proceso Nr. 2-05-3-12519-2011-2)

                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                   35.6.1; 45.6; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal K. J. S. ieškinį atsakovams A. V. S., S. S., L. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Klaipėdos ir Neringos miestų skyriams dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

n  u  s  t  a  t  ė  :

ieškovas K. J. S. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovų A. V. S. ir S. S. sudarytus sandorius: 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7226, bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 7227, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 200,17 kv. m; taikyti restituciją natūra, iš atsakovo S. S., priteisiant atsakovui A. V. S. šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S., priteisiant atsakovui S. S. 1 000 Lt; pripažinti A. V. S. ir S. S. 2010-08-03 susitarimą–priedą Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti atsakovų A. V. S. ir L. B. 2011-06-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-3986, kuria buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-54 iki 1-84, 1-158, nuo 1-115 iki 120, nuo 1-122 iki 133, nuo 1-135 iki 1-140, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 370,45 kv. m., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją natūra, iš atsakovės L. B. atsakovui A. V. S. priteisiant šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S. priteisiant atsakovei L. B. 2 000 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi  išlaidas. Ieškovas K. J. S. ieškinyje nurodė, kad 2008-03-04 paskolos sutartimi atsakovui A. V. S. paskolino l 000 000 AUD (Australijos dolerių), o tai paskolos sutarties sudarymo dieną sudarė 2 116 200 Lt. Atsakovas įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti iki 2011-05-01, tačiau skolos negrąžino. Sužinojo, kad atsakovas A. V. S., siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš jam priklausiusio nekilnojamojo turto, šį turtą pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu už neprotingai mažą kainą perleido atsakovams – S. S. už 1 000 Lt ir L. B. už 2 000 Lt. Teigė, kad reali perleisto turto vertė yra 1 087 794 Lt. Siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, prašė panaikinti minėtus sandorius.  Teigė, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs 2012-05-14 teismo įsakymas (civ. bylos Nr. L2-9357-568/2012).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-16 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovų A. V. S. ir S. S. sudarytus sandorius: 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7226, bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktą, notarinio registro Nr. 7227, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 200,17 kv. m; taikė restituciją natūra, iš atsakovo S. S., priteisiant atsakovui A. V. S. šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S., priteisiant atsakovui S. S. 1 000 Lt; pripažino A. V. S. ir S. S. 2010-08-03 susitarimą–priedą Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažino atsakovų A. V. S. ir L. B. 2011-06-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-3986, kuria buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-54 iki 1-84, 1-158, nuo 1-115 iki 120, nuo 1-122 iki 133, nuo 1-135 iki 1-140, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 370,45 kv. m., negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra, iš atsakovės L. B. atsakovui A. V. S. priteisiant šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S. priteisiant atsakovei L. B. 2 000 Lt. Priteisė iš atsakovų S. S., A. V. S. ir L. B. po 7 719,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. J. S.  Teismas konstatavo, kad ieškovas K. J. S. 2008-03-04 paskolos sutartimi atsakovui A. V. S. paskolino  l 000 000 AUD (Australijos dolerių), ši reikalavimo teisė į atsakovą A. V. S. yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-14 įsakymu. Skolininkas (atsakovas A. V. S.), sudarydamas ginčijamus sandorius, netapo visiškai nemokus, tačiau laikytina, kad jis pažeidė kreditoriaus teises. Nurodė, kad sudaryti sandoriai akivaizdžiai mažina skolininko galimybę grąžinti skolą. Įvertino, kad skolininko A. V. S. turimo turto neužtektų kreditoriniams reikalavimams sumokėti. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius. Laikė, kad sudarydami susitarimus atsakovai buvo nesąžiningi, nes nevykdė verslo subjektams kylančios didesnio atidumo pareigos pasidomėti, ar ginčo susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažino sandorius negaliojančiais ir taikė dvišalę restituciją, šalis gražinant į pirminę padėtį.

Apeliaciniu skundu atsakovas S. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-16 sprendimą panaikinti iš dalies ir visiškai atmesti ieškovo K. J. S. ieškinio reikalavimus S. S. atžvilgiu ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovui   S. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nesivadovavo Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-28 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-445-513/2013, kuria buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų dėl šalių sudarytos paskolos sutarties aplinkybių, suformuluoti papildomus reikalavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškovo K. J. S. reikalavimo teisę į atsakovą A. V. S.; šališkai ištyrė ir nepasisakė apie galimai pažeidžiamas kreditoriaus teises, netiksliai nustatė A. V. S. turtinę padėtį ir nepasiūlė ieškovui ir atsakovui A. V. S. pateikti įrodymų apie jo nemokumą, nenustatinėjo A. V. S. gaunamų pajamų dydžio, nepagrįstai nustatė, jog ginčijamais sandoriais pažeistos kreditoriaus teisės, neįvykdė kitų apygardos teismo nutartyje išdėstytų įpareigojimų. Mano, kad teismas neištyrė įrodymų dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes byloje nė vienas iš atsakovų, išskyrus              S. S., nedalyvavo. Teismas byloje neišsklaidė abejonių, ar 2008-03-04 paskolos sutartis nėra suklastota, nevertino aplinkybės dėl galimai suklastoto įrodymo ištyrimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad A. V. S. siekė nuslėpti parduodamą S. S. turtą nuo sutuoktinės, su kuria skyrėsi, nes sudarant 2009-09-02 sandorį A. V. S. turėjo sutuoktinės 2006-05-15 sutikimą, jo santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini). Mano, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas dėl ieškinio reikalavimų, kylančių iš S. S. ir A. V. S. sudarytos 2009-09-02 sutarties.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. J. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto S. S. bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad atsakovas S. S. pateikė pirmosios instancijos teismui jo manymu reikalingus papildomus įrodymus. Nurodo, kad abejonės dėl 2008-03-04 paskolos sutarties išsklaidytos, 2013-04-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Rašytinė paskolos sutarties forma ir skolininko skolos pripažinimas yra pagrindas teismui laikyti kreditorių turinčiu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Paaiškino, kad ieškovui palankesnis išieškojimas pagal Lietuvos Respublikoje priimtą teismo įsakymą iš A. V. S. turto, esančio Lietuvoje. Mano, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto S. S. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus. Paaiškino, kad A. V. S. sutuoktinė buvo davusi 2006-05-15 sutikimą sudaryti kitą sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), o ne ginčo sutartį, ir šis sutikimas buvo panaudotas sudarant 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartį, nes 2009 m. sutuoktinė tokio sutikimo nebūtų atsakovui davusi. Mano, kad atsakovas  S. S. sudarydamas ginčo sandorį buvo nesąžiningas. Sutinka, kad ieškinio senatis nėra praleista. 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kai skolininko (atsakovo A. V. S.) sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriai, kurių jis neprivalėjo sudaryti, galėjo pažeisti kreditoriaus (ieškovo K. J. S.) teises (actio Pauliana) (CK 6.66 str.). Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, pareikšti S. S., t. y. dėl atsakovų A. V. S. ir S. S. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Ieškovas K. J. S. 2011-08-29 teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2008-03-04 paskolos sutartimi atsakovui A. V. S. paskolino l 000 000 AUD (Australijos dolerių), o tai paskolos sutarties sudarymo dieną sudarė 2 116 200 Lt. Atsakovas A. V. S. paskolos ieškovui negrąžino, vėliau ieškovas sužinojo, jog atsakovas A. V. S., siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš jam priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šį turtą pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu už neprotingai mažą kainą perleido atsakovams – S. S. už 1 000 Lt ir L. B. už 2 000 Lt sumą. Ieškovo manymu, jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisė į atsakovą A. V. S. yra patvirtinta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-14 įsakymu (civ. bylos Nr. L2-9357-568/2012).

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-23 sprendimu ieškovo K. J. S. ieškinį buvo atmetęs. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-445-513/2013, išnagrinėjęs ieškovo K. J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 sprendimo, šį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, jog apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009).

Konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakartotinai nagrinėdamas civilinę bylą neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-28 nutartyje nurodytas taisytinas fakto ir teisės klaidas, išsamiai neištyrė aplinkybių, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, t. y.               1) nesiėmė CPK 179 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodinėjimo procese – nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų dėl šalių sudarytos paskolos sutarties aplinkybių, suformuluoti papildomus reikalavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškovo K. J. S. reikalavimo teisę į atsakovą              A. V. S.; 2) netiksliai nustatė atsakovo A. V. S. turtinę padėtį ir nepasiūlė ieškovui bei atsakovui A. V. S. pateikti įrodymų apie jo nemokumą, nenustatinėjo A. V. S. tikslių gaunamų pajamų dydžio; 3) neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų sudarant prašomus pripažinti negaliojančiais sandorius, neatsižvelgė į šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamą paskirstymą, nepasiūlė šalims pateikti įrodymų, pagrindžiančių atsakovų A. V. S. ir  S. S. bendrą jungtinę ūkinę-komercinę veiklą, nesiaiškino dėl atsakovų A. V. S. ir L. B. ryšių, kurie galėjo sąlygoti ginčijamo nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymą; 4) išsamiai neištyrė aplinkybių dėl ieškinio senaties termino taikymo klausimų reikalavimams, kylantiems iš 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. V. S. ir S. S.

Nustatyta, kad pakartotinai nagrinėjant civilinę bylą ieškovą atstovavo advokatas                         G. Č., tačiau byloje nedalyvavo pats ieškovas K. J. S., taip pat atsakovai A. V. S. ir L. B., todėl manytina, buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 str.), nebuvo pareikalauti ieškovo ir šių atsakovų pasiaiškinimai bei įrodymai jų teikiamiems argumentams pagrįsti. Nagrinėjant civilinę bylą nebuvo ištirtos aplinkybės, sąlygojusios šalių privalėjimą ar neprivalėjimą sudaryti ginčijamus sandorius. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d.), todėl teismas siekdamas išsiaiškinti faktines aplinkybes ir teisingai išnagrinėti bylą šiuo atveju turi teisę pripažinti šalių dalyvavimą būtinu (CPK 51 str. 2 d., 230 str. 5 d.), o neatvykus į teismo posėdį už įpareigojimų nevykdymą byloje dalyvaujantiems asmenims skirti baudas.

Teismui neištyrus esminių bylos aplinkybių, konstatuotina, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, pažeistos teisės normos, reglamentuojančios actio Pauliana sąlygų nustatymą ir įrodymų vertinimą (CK 6.66 str. CPK 185 str.). Spręsdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi išsamiai įvertinti ir ištirti prieš tai nurodytas aplinkybes. Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai galėjo būti išspręsti neteisingai. Išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs įrodymų visetą, teismas galės spręsti apie ieškinio dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo šioje byloje pagrįstumą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, pareikšti S. S., t. y. pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovų A. V. S. ir S. S. sudaryti sandoriai: 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartis bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktas, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 200,17 kv. m; taikyta restitucija natūra iš atsakovo S. S. priteisiant atsakovui A. V. S. šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S., priteisiant atsakovui S. S. 1 000 Lt; pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento A. V. S. ir S. S. 2010-08-03 susitarimas–priedas Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties; iš atsakovų S. S. ir A. V. S. priteista po 7 719,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. J. S., naikintina ir ši bylos dalis gražintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis ir pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovų A. V. S. ir S. S. sudaryti sandoriai: 2009-09-02 pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7226, bei 2009-09-02 priėmimo–perdavimo aktas, notarinio registro Nr. 7227, kuriais buvo perleistos negyvenamosios patalpos – poilsio patalpos nuo 1-34 iki 1-53, 1-34, 1-141, 142, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 200,17 kv. m; taikyta restitucija natūra, iš atsakovo S. S. priteisiant atsakovui A. V. S. šias patalpas, o iš atsakovo A. V. S. priteisiant atsakovui S. S. 1 000 Lt; pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento A. V. S. ir S. S. 2010-08-03 susitarimas–priedas Nr. 1 prie 2009-09-02 Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties; iš atsakovų S. S. ir A. V. S. priteista po 7 719,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. J. S., panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                        Virginija Nijolė Griškevičienė

Kolegijos teisėjai                                            Aušra Maškevičienė

                                                        Žydrūnas Bertašius